Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24. Apeliacinius skundus pateikė ieškovė A. M. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra.

30.3. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl ieškovės baudžiamajame procese patirtų procesinių išlaidų priteisimo iš atsakovės. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, jų atlyginimo asmuo turi reikalauti tame pačiame procese, kuriame jos buvo patirtos. Toks reguliavimas yra nustatytas BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje 2022 m. gegužės 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, bei konstatuotas prokuratūros veiksmų neteisėtumas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal BK (duomenys neskelbtini) dalį ((duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu buvo perduota teismui ir išnagrinėta, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pripažinus ieškovę kalta dėl BK (duomenys neskelbtini) dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl neturtinės žalos

35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

37. Apeliaciniame skunde ieškovė, teigia, kad jai priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų, nes šis dydis nustatytas tinkamai neatsižvelgus į tai, jog baudžiamasis persekiojimas užtruko ilgą laikotarpį, jos patirtus nepatogumus, išgyvenimus.

38. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

39. Pažymėtina, kad ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant ir vykdant baudžiamąjį procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovės teiginiai apie nepateisinamai ilgą baudžiamąjį procesą yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiomis proceso delsimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis.

40. Taigi, byloje nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai dėl nepagrįsto baudžiamojo proceso delsimo, t. y. nenustačius baudžiamojo proceso laikotarpių, kuriais nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo per ilgos trukmės, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta baudžiamojo proceso trukmė sietina su baudžiamajame procese dalyvavusių asmenų, įskaitant ieškovę, teisių į tinkamą procesą užtikrinimo priemonėmis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisė į jai pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimo išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką nebuvo pažeista.

41. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigė, jog jai priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, neatitinka gyvenimo realijų, nes nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę, infliaciją ir pan.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

43. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pakenkimo ieškovės asmeninei reputacijai, pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad buvo pakenkta jos reputacijai, kad jai buvo apribota galimybė susirasti darbą. Tai iš esmės reiškia, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog neteisėtais valstybės institucijų veiksmais būtų buvę pakenkta ieškovės asmeninei reputacijai ar dėl jų būtų sumažėjusios bendravimo, įsidarbinimo galimybės.

44. Kaip jau minėta, neturtinė žala pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais yra sudėtinga, ir sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos padarymo negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Ieškovei neįrodinėjant nurodytų aplinkybių leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis, vien jos paaiškinimai negali būti pakankama priemonė šioms aplinkybėms pripažinti įrodytomis, tuo labiau kad šios aplinkybės negali būti pripažintos visiems žinomomis.

45. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas dėl baudžiamojo persekiojimo neigiamų padarinių socialinės aplinkos atžvilgiu nepatyrė, draugų, artimųjų požiūris į ją nepasikeitė, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ieškovės asmeninei reputacijai padaryta žala, atmetami kaip nepagrįsti.

46. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį – 1 000 Eur, nurodė, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovės galimybės bendrauti, dirbti ar negrįžtamai pakenkta jos asmeninei reputacijai, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei viso baudžiamojo proceso trukmę, laikytina, jog ieškovė nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų.

47. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, o apeliantės nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo jo pakeisti.

Dėl reikalavimo atlyginti baudžiamajame procese patirtas teisinės pagalbos ir kelionės išlaidas

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti jai padarytą 2 588,53 Eur turtinę žalą, kuria ji laiko baudžiamajame procese jos patirtas išlaidas už teisinę gynybą – 2 400 Eur ir 188,53 Eur išlaidas kelionėms iš namų į procesinių veiksmų atlikimo vietą (teismus, gynėjus). Ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildino iš to, kad buvo nepagrįstai apkaltinta nusikalstamos veikos padarymu, nesutikdama su jai inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir siekdama įrodyti savo nekaltumą baudžiamajame procese turėjo samdytis advokatą, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidas.

49. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendė, jog baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo ieškovė turėjo prašyti atlyginti teisinės pagalbos ir kitas pagrįstas išlaidas, nes išteisinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. rugpjūčio 17 d.

50. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog teisinės pagalbos išlaidos patirtos ne po proceso pabaigos, o bylos nagrinėjimo metu, todėl turi būti atlygintos.

51. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, yra aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, atlyginimu.

52. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. CPK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama.

53. Atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio metu galiojusį BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, apeliantei pateikus baudžiamąją bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie patirtas išlaidas už advokato paslaugas ir paprašius teismo, jei būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo iš valstybės, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas būtų turėjęs išspręsti dėl A. M. patirtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo.

54. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs teisiniam santykiui taikytiną taisyklę, susijusią su prašymo atlyginti proceso išlaidas pateikimo momentu – kad atsižvelgiant į civilinio ieškinio bei kitų patirtų proceso išlaidų atlyginimo civilinio teisinio santykio kilmę, (kyla iš turtinių ir ekonominių asmenų santykių), sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą apskaičiuodama ir pagrįsdama išlaidas. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 str.) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

55. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. išteisinamojo nuosprendžio, teismas ieškovę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) dalyje, išteisino neįrodžius, kad buvo padaryta nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Taigi, advokato išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant išteisinamąjį nuosprendį teisme, tačiau apeliantė baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme neprašė atlyginti išlaidų už advokato, gynusio apeliantę, paslaugas, nors tokią galimybę turėjo, o paprašė šias išlaidas atlyginti tik šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokio prašymo, netenkino, nes prašymas dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pateiktas pavėluotai, po to, kai baudžiamojoje byloje buvo priimtas galutinis sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), t. y. baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės.

56. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dydį, sprendė, kad ieškovei priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta tik 3,76 proc. ieškinio reikalavimų nuo bendros ieškinio sumos (26 588,53 Eur)), pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma visiškai atitinka CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl (ne)teisėtų prokuratūros veiksmų

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prokuroras L. Frančiakas, 2021 m. gegužės 26 d. raštu atsakydamas ieškovės gynėjui į jo 2021 m. gegužės 25 d. pateiktą prašymą nutraukti ikiteisiminį tyrimą, nurodė, jog ikiteisminis tyrimas byloje dar nėra baigtas, būtina atlikti procesinius veiksmus, nustatyti įvykio aplinkybes, atlikus ikiteisminį tyrimą prokuroras, kaip ir numato BPK priims procesinį sprendimą, kuris bus pateiktas įtariamajai. Tuo pačiu prokuroras 2021 m. birželio 19 d. surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą teismui. Teismo vertinimu, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki birželio 19 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, išskyrus 2021 m. birželio 2 d. patikslintą įtarimą ir 2021 m. birželio 10 d. papildomą ieškovės apklausą. Teismas sprendė, jog esant pagrįstiems advokato padėjėjo paaiškinimams ir prašymui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, prokuroras L. Frančiakas pagrįstai nepriėmė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu, o surašė kaltinamąjį aktą, taip pažeisdamas pareigūnų bendrąją rūpestingumo pareigą, taip pat bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

60. Apeliantė Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo, apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovė neįrodė visų trijų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros atžvilgiu turėjo būti atmestas. Prokuroras, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, būdamas įsitikinęs surinktų duomenų pakankamumu ieškovės kaltumui pagrįsti, negalėjo priimti kitokio procesinio sprendimo, nei surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Jokių procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perduodant teismui nebuvo padaryta, kaltinamasis aktas atitiko šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovės kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Procesinių pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėję teismai.

61. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

62. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 str.), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

63. Pažymėtina ir tai, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

64. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad egzistuoja valstybės neteisėti veiksmai (ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų pareigos elgtis rūpestingai, apdairiai pažeidimas), kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei kilti dėl žemiau nurodomų motyvų.

65. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktų patikrinimo galimybės numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK str.).

66. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas, norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 str.). Taigi, inicijuojant ikiteisminį tyrimą, pakanka turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar ketinimą jas padaryti, nes baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas; ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

67. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas, pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Taigi, asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

68. Tai reiškia, kad jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų kilti. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes įrodinėjimo procese.

69. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovei buvo pradėtas esant nukentėjusiojo A. R. skundui apie nusikalstamą veiką ir vykdomas pakankamai objektyvių duomenų, kad ieškovė galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini) dalyje; akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatyta (BPK 3 str., 166 str.).

70. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtina, kad A. M. 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimas apie įtarimą dėl BK (duomenys neskelbtini) dalyje numatytos veikos ((duomenys neskelbtini)) buvo parengtas surinkus pakankamai BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent A. M..

71. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK (duomenys neskelbtini) dalį. Ši teismo išvada, padaryta atlikus įrodymų vertinimą (kuris, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, atliekamas pagal teisėjų vidinį įsitikinimą), ir nesudaro pagrindo teigti, kad prokuroras, nusprendęs užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavęs bylą teismui, atliko neteisėtus veiksmus. Kauno apygardos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nusprendė, kad nebuvo padaryta veika, numatytą BK (duomenys neskelbtini) dalyje, nesant įtariamosios tyčios ar (duomenys neskelbtini).

72. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo išteisinimo pagrindai yra nulemti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir/ar neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, o ne iš esmės yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, bylą nagrinėjant teismine tvarka.

73. Šiuo atveju tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai, prokuroras pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ar bendrą rūpestingumo, atidumo pareigą, pradėdami ir atlikdami ikiteisminį tyrimą bei perduodami bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-403/2021).

74. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė aplinkybės, kad baudžiamasis procesas pradėtas ar vykdytas nepagrįstai, neteisėtai, aplaidžiai ar pažeidė ieškovės teises, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo gauti įstatymus pažeidžiančiu būdu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais menkai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei prokuroras ir pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog prokuroro, perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, ar teismo veiksmai buvo neteisėti, nerūpestingi ar neatidūs.

75. Nors ieškovė ir buvo išteisinta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog jos atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovė, apsiribodamas tik teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, siekdami jos atžvilgiu inicijuoti, atlikti ikiteisminį tyrimą, privalėjo turėti objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieškovės tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau, kaip jau minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ar kaltinimui pareikšti įrodymų pakankamumo reikalavimai; baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.

76. Apibendrinant padarytas išvadas, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ieškovės atžvilgiu pradėtame ir vykdytame baudžiamajame procese atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, iš motyvuojamosios dalies pašalindama motyvus, nurodytus skundžiamo sprendimo dalyje „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės“.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams nepritardamas tik dėl apeliantės (atsakovės) procesinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

78. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančiais atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik iš ginčijamo teismo sprendimo pašalinant motyvus, nurodytus dalyje „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Valstybė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą iš motyvuojamosios sprendimo dalies pašalinant motyvus dalyje „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.