- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- 1A-492-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40343-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- A. R.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, A. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atlyginti padarytą 1320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) žalą nukentėjusiam A. R. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. civilinio ieškovo A. R. naudai priteista 1320 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui, įpareigojant ją atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.
A. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteista už tai, kad ji 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, apgaule pasinaudojusi nukentėjusiojo A. R. neįgalumu, pasirašė įgaliojimą atstovauti nukentėjusįjį A. R. parduodant turtą bei atstovauti jį visais klausimais AB „Swedbank“ banke, po ko 2020 m. rugsėjo 28 d. „Swedbank“ banko padalinyje (duomenys neskelbtini), apgaule paveikus neįgalųjį A. R., pastarajam sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. 20-037634-GV 1400 Eur sumai, kurią A. M. (buvusi V.), apgaule paveikus neįgalųjį A. R. ir jau 2020 m. rugsėjo 25 d. įgijusi A. R. „Swedbank“ banko sąskaitos mokėjimo kortelės dublikatą, išgrynino „Swedbank“ banko bankomatuose: 2020 m. rugsėjo 29 d. 12.09 val. (duomenys neskelbtini), 40 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 15.17 val. (duomenys neskelbtini), 300 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 18.57 val. (duomenys neskelbtini), 200 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.41 val. (duomenys neskelbtini), 700 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 14.27 val. (duomenys neskelbtini), 60 Eur, tai yra iš viso pasisavino savo naudai nukentėjusiajam A. R. priklausančius 1300 Eur.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad nesutinka su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes jos veiksmai buvo atlikti teisėtai, įgaliojimas išduotas esant A. R. valiai, notaro patvirtintas, nesant jokio klaidinimo, A. R. aiškiai išreiškus valią notarei įgalioti ją, pagal anksčiau susiklosčiusius santykius, galiojantis iki A. R. valios pasikeitimo. Jos veiksmai išgryninant pinigines lėšas, atlikti esant galiojančiam ir nepanaikintam įgaliojimui, šalis sieja civiliniai santykiai, paskolos sutartis sudaryta paties A. R., esant jo valiai.
2.2. Apeliantės teigimu, byloje neįrodytas pasinaudojimas nukentėjusiojo neįgalumu ir tyčinio suklaidinimo momentas. Teismo nuomone, šias aplinkybes įrodo tai, kad A. R. ji pasakė, jog be įgaliojimo negali padėti, nors buvo galima padėti atblokuoti kortelę ir be įgaliojimo, paprasčiausiai nuvežus A. R. į banką. Tačiau kortelės atblokavimo (pakeitimo) klausimo sprendimo variantai galimi įvairūs, pvz. elektroninė bankininkystė, asmens nuvežimas į banką, įgaliojimas ir pan. Apylinkės teismas mano, kad jos pasirinktas variantas – įgaliojimas nėra tinkamas su banku susijusiems reikalams tvarkyti, nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokį institutą. Civilinių santykių šalys yra laisvos rinktis kaip įgyvendinti savo teises, veikiant tiesiogiai ar per įgaliotą asmenį. Tai, kad ji ir A. R. numatė tokį situacijos sprendimo būdą, yra šalių pasirinkimas abiejų valia. Be to, įgaliojimas buvo sudaromas ne pirmą kartą, todėl jo reikšmė ir sukeliamos pasekmės A. R. buvo žinomos. Nuteistoji patvirtina, kad buvo sudarytas įgaliojimas A. R. valia, o ne, kaip nurodo teismas, kad ji pasinaudojo nukentėjusiojo neįgalumu. Pasinaudojimo aplinkybė buvo nustatyta tik pagal A. R. parodymus. Jokių kitų tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. Be to, notarės parodymai, nors ir buvo aprašyti, tačiau liko neįvertinti. Būtent notarė, tvirtindama įgaliojimą, įsitikino A. R. valia duoti tokio turinio įgaliojimą. Notarė taip pat nurodė, jog buvo patvirtintas panašaus turinio įgaliojimas ir anksčiau kaltinamosios motinai M. O. M.. Notarė naikino išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir M. O. M., ir toje sutartyje buvo įrašyta, kad, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos rentos mokėtoja M. O. M. netinkamai atliks savo pareigas, tai tokias pareigas gali atlikti jos duktė A. M. (buvusi V.). Tai rodo jos ir A. R. tvarų ryšį, jai nesiekiant naudos iš tarpusavio bendravimo.
2.3. Nuteistosios vertinimu, dalies liudytojų parodymai yra paremti ne tomis aplinkybėmis, kurias jie matė ar girdėjo, o tik perpasakojimu, ką sakė nukentėjęs asmuo. Todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Apylinkės teismas selektyviai vertino įrodymus, vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais, klaidingai įvertino jos parodymus, todėl padarė neteisingą išvadą. Nors A. R. turi negalią, tačiau nėra neveiksnus ar ribotai veiksnus. Domėjimasis paskola, nes nukentėjusiajam reikėjo naujo šaldytuvo, sofos, dviračio, neįrodo apgaulės ir įtikinėjimo, priešingai, tai rodo jos siekį padėti A. R., kaip tai buvo daroma ir anksčiau tik kitomis formomis. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. paraiškoje kreditui gauti įrašą, kad „reikalinga namo apšiltinimui ir langų pakeitimui“, vertina, kaip padarytą jos iniciatyva, tačiau ji banke jokių veiksmų neatliko, šio įrašo kilmės nežino. Kokiu pagrindu atsirado šis įrašas, neįrodyta, net banko darbuotojos negalėjo atsiminti visų aplinkybių. Apeliantės nuomone, jokios apgaulės nebuvo, buvo tiesiog elementarus bendravimas, buities reikalų sprendimas kartu. Nors nukentėjusysis parodė, kad jam išvis nereikėjo pinigų, tačiau iš bylos duomenų aišku, kad A. R. pats bendravo su banko darbuotojomis telefonu, žinojo, kada buvo pervesti pinigai, tuo džiaugėsi, apie tai telefonu informavo ir ją, dalį pinigų pats išsigrynino ir praleido dar iki jos atlikto pinigų išgryninimo, po to pats ieškojo likusios pinigų sumos, kalbėjo su seniūnijos darbuotojais ir kaimynais. Šie A. R. veiksmai parodo, kad jis neteisingai teisme aiškino, jog jam pinigų nereikėjo.
2.4. Apeliantė pažymi, kad ginčo, jog ji išgrynino 1060 Eur jai naudotis skirta banko kortele, kur net jos vardas ant kortelės parašytas, nėra. Ji tuo metu veikė turėdama įgaliojimą ir jai banko išduotą kortelę. Jokio pagrindo, draudžiančio disponuoti esančiomis piniginėmis lėšomis banko kortelėje, nebuvo. Ji įgaliojimo pagrindu veikė atstovaujamojo vardu, galėjo įgyti daiktus, sumokėti mokesčius ar įmokas, t. y. laisvai disponuoti banko kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis. Jei būtų žinomos aplinkybės, kad įgaliojimas išduotas pažeidžiant atstovaujamojo teises, ji tokių veiksmų būtų neatlikusi. Šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, t. y. įgaliotojo ir įgaliotinio. Šalių tarpusavio ginčiai dėl lėšų panaudojimo sprendžiami civilinio ir civilinio proceso institutų pagalba. Išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas, įgaliojimas panaikintas ne dėl teisės pažeidimo, o dėl A. R. valios pasikeitimo socialinių seniūnijos darbuotojų pagalba. Jokia forma įgaliojimo galiojimas nebuvo nuginčytas ar pripažintas niekiniu, tačiau teismas visiškai nesigilino į galiojančio įgaliojimo sukeltas pasekmes, jo teisėtumą.
2.5. Nuteistoji skunde atkreipia dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi nemažai rašytinių įrodymų, kurie apylinkės teismo nebuvo aptarti ar įvertinti, nors šie įrodymai pridėti prie bylos medžiagos. Šie įrodymai patvirtina jos ilgalaikius ir tvarius santykius su A. R. ir paneigia bet kokius jos savanaudiškus tikslus pastarojo atžvilgiu. Prokuroro ir teismo numanomą jos siekį užvaldyti A. R. turtą paneigia aplinkybė, jog buvo panaikinta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria turtas buvo perleistas jos motinai M. O. M., atsižvelgiant į nukentėjusiojo valią. Taigi, jei būtų valia perimti bet kurį A. R. turtą, tai buvo galimybė nenaikinti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Šiuo atveju nebuvo realizuota nusikalstamos veikos sudėtis, nėra sukčiavimo veikai būdingo apgaulės momento, kaltės, todėl ji turi būti išteisinta.
2.6. Apeliantė dar kartą pažymi, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Ji ilgą laiką rūpinosi nukentėjusiojo A. R. fizine bei psichine sveikata, jo integravimu į socialinį gyvenimą, buitimi, kasdieniais darbais, apmokėdavo jo sąskaitas, skolas, kitus finansinius įsipareigojimus. Vartojimo paskolą, kurios suma siekia 1400 Eur, sudarė pats A. R., dalis pinigų (340 Eur) išgryninta per A. R. banko kortelę, tikėtina, kad tai padarė jis pats, likusias pinigines santaupas išgrynino ji, tačiau tikslo pasisavinti pinigus neturėjo, už juos nupirko sofą-lovą, vandens siurblį, anksčiau pirko maisto produktų, apmokėjo įsiskolinimus už paslaugas, kitus finansinius įsipareigojimus. Notarei, tvirtinusiai įgaliojimą, A. R. veiksnumas įtarimų nesukėlė, notarinis įgaliojimas nėra pripažintas negaliojančiu ar niekiniu. Taigi, ji veikė teisėtai, nuo nukentėjusiojo nieko nenuslėpė, veikė jo naudai ir interesais, ji pati jokios finansinės naudos negavo, todėl baudžiamasis procesas jos atžvilgiu nutrauktinas.
2.7. Nuteistoji skunde nurodo ir tai, kad nuosprendyje teismas aiškiai įvardijo, jog ji apgaule savo naudai įgijo 1060 Eur. Būtent ši suma buvo išgryninta banko kortele, išduota jos vardu. Todėl teismas tenkina civilinį ieškinį iš dalies, mažindamas jį neįrodyta suma (240 Eur), ir priteisia 1320 Eur sumą, nors, kaip minėta, pats teismas aiškiai nurodo, kad išgryninta suma yra 1060 Eur. Apylinkės teismas nenurodė jokios skaičiavimo metodikos, pagrįsti priteistai sumai, nors baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą, kad nuosprendis būtų aiškus ir suprantamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjo yra įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. M. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimai padarytos nusikalstamos veikos atskyrimo nuo civilinio delikto ir apskritai nepasisakė dėl susidariusios situacijos galimo sprendimo civilinio proceso tvarka, t. y. apylinkės teismas nesivadovavo taisykle, jog baudžiamoji teisė yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė) priemonė kilusiam ginčui tarp šalių spręsti.
7. A. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, apgaule pasinaudojusi nukentėjusiojo A. R. neįgalumu, pasirašė įgaliojimą atstovauti nukentėjusįjį A. R. parduodant turtą bei atstovauti jį visais klausimais AB „Swedbank“ banke, po ko 2020 m. rugsėjo 28 d. „Swedbank“ banko padalinyje (duomenys neskelbtini), apgaule paveikus neįgalųjį A. R., pastarajam sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. 20-037634-GV 1400 Eur sumai, kurią A. M. (buvusi V.), apgaule paveikus neįgalųjį A. R. ir jau 2020 m. rugsėjo 25 d. įgijusi A. R. „Swedbank“ banko sąskaitos mokėjimo kortelės dublikatą, išgrynino „Swedbank“ banko bankomatuose: 2020 m. rugsėjo 29 d. 12.09 val. (duomenys neskelbtini), 40 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 15.17 val. (duomenys neskelbtini), 300 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 18.57 val. (duomenys neskelbtini), 200 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.41 val. (duomenys neskelbtini), 700 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 14.27 val. (duomenys neskelbtini), 60 Eur, tai yra iš viso pasisavino savo naudai nukentėjusiajam A. R. priklausančius 1300 Eur.
8. Kaltinamoji A. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį A. R. pažįsta apie 20 metų, padėdavo šiam buityje, teikdavo priežiūrą – tvarkydavo dokumentus, pirkdavo maistą ir kt. Kartą A. R. jai paskambino ir pasakė, kad užsiblokavo savo banko kortelę, prašė pagalbos. Ji pasakė, jog be įgaliojimo negali padėti. A. R. sutiko pasirašyti įgaliojimą, šis dokumentas buvo patvirtintas notarine tvarka. Po to ji nuvažiavo į banką, paklausė, ar galima atblokuoti A. R. kortelę. Nurodė, kad šis nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl jai banke pasiūlė kortelę padaryti savo vardu. Ji užsakė dvi korteles – vieną savo, kitą nukentėjusiojo vardu. A. R. reikėjo naujo šaldytuvo, todėl ji banko darbuotojos pasiteiravo ir apie tai, ar šis galėtų gauti vartojimo paskolą. Praėjus keletui dienų, nukentėjusysis jai pasakė, kad gavo iš banko 4100 Eur kreditą, vėliau, pasiėmusi sąskaitos išrašą, sužinojo, kad kreditas yra 1400 Eur sumai. Paskolos paėmime ji nedalyvavo. Pagalvojo, jog gauta suma yra per didelė, A. R. gali neracionaliai šiuos pinigus panaudoti, todėl nusprendė juos nuimti nuo sąskaitos. Per kelias dienas iš viso išgrynino 1060 Eur. Iš šių pinigų nupirko lovą, siurblį, taip pat grynųjų pinigų buvo davusi ir pačiam A. R., be to, grąžino ūkininkams nukentėjusiojo turėtas skolas, sumokėjo jo mokesčius. Kol neįsikišo socialinės darbuotojos ir seniūnė, santykiai su A. R. buvo labai geri. Įgaliojimo sudarymo metu neįgalumo jis neturėjo. Įgaliojimas buvo daromas jo gerovei, tikslo apgauti nukentėjusįjį ji neturėjo, jei būtų to norėjusi, tam turėjo visus 20 metų (3 t., b. l. 123–125).
9. Nukentėjusysis A. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad A. M. (V.) pažįsta per jos mamą, kuri gyveno kartu su jo tėvais ir juos prižiūrėjo iki šių mirties. Po to liko gyventi kartu su juo iki savo mirties. A. M. atvažiuodavo aplankyti savo mamos, jis yra prašęs šios sutvarkyti namų, žemės dokumentus, nes nemoka skaityti ir rašyti. Jis norėjo, kad A. M. atstovautų jam ir banke, tuomet kaltinamoji pradėjo kalbėti, kad jam reikia paskolos. Jis sutiko, nors pinigų jam nereikėjo. Kartu su A. M. nuvyko į banką, kalbėjo su banko darbuotoja. Gavo 1400 Eur kreditą. Jis suprato, kad šiuos pinigus turės grąžinti iš savo pensijos, šiuo metu visa suma yra išmokėta. Buvo dvi banko kortelės, jis moka naudotis kortele, nusiimti pinigus. Išsigrynino 200 Eur. Kai pamatė, kad yra išgryninta daugiau pinigų, kreipėsi į banką ir kortelę užblokavo, jam taip pat padėjo socialinė darbuotoja. A. M. jis neprašė nuimti pinigų ir pirkti už juos kokių nors daiktų. A. M. jam sakė, kad už nuimtus pinigus apdraudė jo namus, tačiau draudimo sutarties jis nėra matęs. Alkoholio nevartoja. Įgaliojimas jo vardu tvarkyti finansus buvo sudarytas ir su kaltinamosios motina M. O. M., kai ši numirė, jis suprato, kad visa tai, ką darė M. O. M., dabar atliks A. M.. Iš pradžių viskas jam tiko, jis pasitikėjo kaltinamąja, manė, jog ši jam padės, bet viskas pasikeitė po banko paskolos paėmimo. Šios paskolos jam nereikėjo, jį A. M. tiesiog įkalbėjo. Po paskolos paėmimo jam buvo atvežtas vandens siurblys, lova. Vandens siurbliu jis naudojasi, o lovos jam nereikia (3 t., b. l. 98–99).
10. L. R. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad A. R. yra jo kaimynas. A. M. jis yra kelis kartus matęs pas nukentėjusįjį, nes ten gyveno šios motina M. O. M.. A. R. jo pagalbos nėra prašęs, todėl jis nežino, kaip šis gyvena. Socialinės darbuotojos padeda A. R. apsipirkti, bet šiaip jis tvarkosi pats. Yra girdėjęs, kad turi skolų. Apie nukentėjusiojo vardu paimtą paskolą žino, nes A. R. rodė jam banko išklotinę, matė, jog buvo nuimta didelė pinigų suma (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis aiškino, kad pasiėmė jo pasą, banko kortelę. Jis patarė šiam kreiptis į policiją ir užblokuoti banko sąskaitą. A. R. yra sutrikusios raidos, lėčiau mąstantis asmuo, bet psichikos ligų neturi. Nukentėjusysis pats susitvarko kambarius, pasidaro valgyti, yra bendraujantis. Šiuo metu socialinių darbuotojų paslaugų A. R. yra atsisakęs (3 t., b. l. 33).
11. Liudytojas P. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad A. R. yra jo kaimynas, iš pastarojo jis nuomoja žemę. Jam taip pat ne kartą yra tekę bendrauti ir su A. M.. Prieš kelis metus jis ketino iš A. R. pirkti dirbamą žemę, bet sandoris neįvyko. Pabendravęs su A. M., jis susidarė įspūdį, jog ši nėra geras žmogus. Dėl žemės nuomos jis tardavosi su kaltinamosios mama, kartu būnant ir A. R.. Po M. O. M. mirties A. M. pinigus už nuomą pareikalavo pervesti jos dukrai. Jis įtarė, jog kažkas negerai ir pinigų nepervedė, dabar visus reikalus tvarko su pačiu A. R.. Nukentėjusysis lėčiau mąsto nei kiti, bet supranta kam yra išnuomojęs žemę. Jokių problemų dėl nuomos nėra. Kai gauna pensiją, A. R. kažkiek išgeria, mano, jog pastarojo draugai šiuo naudojasi. Nukentėjusysis jam yra pasakojęs, kad jo vardu yra paimta paskola, tačiau pinigus nuėmė A. M. (3 t., b. l. 33–34).
12. Liudytoja V. J., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) kaime. A. R. į parduotuvę užeidavo retai, į skolą nieko neprašydavo, iš kitų pirkėjų neišsiskyrė. Vieną kartą buvo atėjęs neblaivus, tai prekių jam nepardavė. Buvo atvejų, kai A. R. į parduotuvę ateidavo kartu su A. M., kuri pirkdavo alkoholį (3 t., b. l. 34).
13. Liudytoja G. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatore. A. R. yra jų klientas, kuriam yra teikiama pagalba. Nukentėjusysis prašyti pagalbos į seniūniją atvyko 2020 m. rugsėjo mėnesį, nurodė, kad A. M. jį apgaudinėja, ima daiktus, kurie jai nepriklauso, šmeižia dėl gausaus alkoholio vartojimo ir pan. 2020 m. rugsėjo 25 d. tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji buvo iškviesti į seniūniją išsiaiškinti tarp jų kilusius nesutarimus. Šių asmenų santykiai jai pasirodė keisti, pokalbio metu ji išsiaiškino, kad A. M. turi įgaliojimą atstovauti A. R. ir viską už šį spręsti. Ji teiravosi, kodėl visi nukentėjusiojo dokumentai yra pas kaltinamąją, ši atsakė, kad A. R. nemoka valdyti savo pinigų, nuolat prisidaro skolų, tačiau nukentėjusysis šių teiginių nepatvirtino. Tą dieną joks sprendimas nebuvo priimtas, o kito susitikimo metu A. M. reiškė pretenzijas dėl kišimosi į svetimus reikalus. Iš seniūnijos ji norėjo, kad A. R. būtų daugiau įtrauktas į kokį nors užimtumą. Po to į seniūniją atvyko nukentėjusysis ir pasakė, kad kaltinamoji įkalbėjo jį pasiimti paskolą. Dalį sumos jis nusiėmė pats, o likusią dalį išgrynino A. M.. Vieną kortelę turėjo jis, o kitą – kaltinamoji. Ji paskambino A. M. ir paprašė grąžinti nuimtus pinigus, tačiau ši paaiškino neva A. R. jai yra skolingas, taip pat sakė, kad už šiuos pinigus pirks dviratį, lovą, šaldytuvą ir kt. Tuomet nukentėjusiajam buvo patarta rašyti pareiškimą policijai. Po šių įvykių ji domėjosi, kaip A. R. sekasi gyventi, tačiau būtinos pagalbos poreikio nepastebėjo. Nukentėjusysis gyvena tvarkingai, augina triušius, turi šiltnamį, jokios socialinės paslaugos jam nėra teikiamos (3 t., b. l. 47–48, 95–96).
14. Liudytoja O. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad A. R. gyvena apie pusantro kilometro nuo jos namų. M. O. M. gyveno pas A. R. ir šio tėvus, kuriuos globojo. Po tėvų mirties toliau rūpinosi A. R.. Nuo kūdikystės nukentėjusysis buvo silpno proto, mokyklos nelankė, gauna neįgalumo išmoką. Šiuo metu gyvena vienas, globėjo neturi. Ji yra padėjusi jam pastatyti šiltnamį, nukasti bulves. A. M. ji žino, bet pastarosios pas A. R. nėra mačiusi. Nukentėjusysis nėra jai skolingas, kad jam reikalinga paskola, nebuvo minėjęs. A. M. nukentėjusiajam po motinos mirties kažkiek padėdavo, nusiskundimų iš A. R. pusės dėl pastarosios nebūdavo (3 t., b. l. 96).
15. Liudytoja L. R., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad yra notarė. A. R. jos kontoroje yra buvęs tris kartus. 2019 m. balandžio 10 d. nutraukė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, sudarytą 2013 m. sausio 14 d. Nutraukė dėl to, kad sutartimi buvo perdavęs turtą M. O. M., ten buvo statiniai, žemės sklypai. Nurodė, kad nori nutraukti sutartį dėl to, kad nori pirkti kitą turtą. Tuo pačiu metu, balandžio mėnesį išdavė įgaliojimą M. O. M. pirkti, mainyti, parduoti turtą ir jam atstovauti. Dar kartą lankėsi 2019 m. rugsėjo 11 d., rašė kitą įgaliojimą – A. M. (buvusi V.), nes M. O. M. sveikata blogėjo, todėl naujas įgaliojimas buvo rašomas šios dukrai. Netikrino, ar paskutinis įgaliojimas panaikintas, nes su tuo įgaliojimu pas ją nebuvo jokių veiksmų atliekama. Pirmą kartą buvo atvykę A. R., M. O. M. ir A. M. (buvusi V.), nes buvo nutraukiama sutartis, tai dalyvavo visos šalys. Sutartyje, kurią jie nutraukinėjo, buvo toks įrašas, kad, jeigu išlaikymo iki gyvos galvos rentos mokėtoja M. O. M. netinkamai atliks savo pareigas, tai šias pareigas gali atlikti jos duktė A. M.. 2020 m. rugsėjį rašė kitą įgaliojimą, dalyvavo A. M.. Prieš tvirtindama įgaliojimą, privalo išsiaiškinti, kokius veiksmus asmuo nori įgalioti atlikti ir tik tuomet tvirtina. Visi įgaliojimai, kurie yra tvirtinami, yra skaitomi balsu. Kai buvo tvirtintas pirmasis įgaliojimas M. O. M., visas tekstas buvo aptartas su A. R., jis pasirašė tekstą. Antrojo įgaliojimo tekstas taip pat buvo aptartas, ji klausė, ar A. R. nori tokio įgaliojimo, kadangi jis yra praktiškai toks pats, kaip išduotas M. O. M., tik buvo papildytas veiksmu dėl sąskaitų aptarnavimo. Prie dokumentų yra išduota 2019 m. kovo 22 d. gydytojo R. R. pažyma apie žmogaus sveikatos būklę, kad gali suprasti savo veiksmus ir sudaryti sandorius. Nesuabejojo, kad žmogus nesuprastų ko yra atvykęs pas notarą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir apskritai visus notarinius sandorius gali sudaryti tik veiksnūs asmenys. Ji vadovavosi pažyma, išduota medikų. Neveiksnių asmenų registre nebuvo jokių duomenų apie A. R. įregistravimą. Dokumentus pasirašė pats, jo parašas yra autentiškas, o visus dokumentus ji skaitė balsu. Daug žmonių negali suformuluoti teisiškai ko nori, pasako, kad toks žmogus sutvarkytų jo reikalus, eitų į banką ir pan. Nėra reikalavimo dėl naujos pažymos, nebent yra abejonės dėl asmens sveikatos. Neatrodė, kad žmogus atvyko per prievartą, kitaip nebūtų tvirtinusi veiksmo (3 t., b. l. 97–98).
16. Liudytoja V. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirba klientų aptarnavimo skyriuje AB „Swedbank“. Nei A. M., nei A. R. neprisimena. Įgaliotas asmuo gali užsakyti kortelę savo vardu. Viskas numatyta banko tvarkose (3 t., b. l. 106).
17. Liudytoja A. Š., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad nei kaltinamosios, nei nukentėjusiojo nepažįsta, jie yra banko, kuriame dirba, klientai. Paskolos sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena. Klientams padeda išgryninti pinigus, yra vaizdo kameros. Dvi banko kortelės neišduodamos, išduodama papildoma kreditinė kortelė. Kortelė išduodama įgaliotam asmeniui, jei šis yra asmens turto administratorius. Kitam asmeniui išduodama kortelė, jei yra įgaliojimas, patvirtintas notaro ar ambasados (3 t., b. l. 106).
18. Liudytoja D. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad yra kaltinamosios A. M. sesuo. Prieš 20 metų jos mama susipažino su A. R., prižiūrėjo šio tėvus, o ji ir sesuo teikė pagalbą. Ji yra medicinos darbuotoja, tai padėjo daugiau iš medicininės, socialinės pusės, o sesuo tvarkė reikiamus dokumentus. Po A. R. tėvų mirties ji su A. M. toliau padėjo A. R., kadangi šis nemoka skaičiuoti, rašyti, skaityti. A. R. buvo sutvarkyta invalidumo grupė, pašalpos teikimas, jis buvo vežiojamas į Kauno klinikas dėl sveikatos. Jo niekas neišmetė į gatvę, buvo aprengtas, visur dalyvaudavo, t. y. buvo integruojamas į visuomenę. Apie įgaliojimą sesers vardu ji nieko nežino. A. M. buvo nupirkusi jam siurblį, sofą. A. R. buvo skolinęsis iš jos pinigų, nes tik šie jam ir rūpėjo (3 t., b. l. 123).
19. 2021 m. balandžio 21 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. J. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. 00.00 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 23.59 val. nukentėjusysis A. R. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. M. skambino 16 kartų. A. M. per minėtą laikotarpį nukentėjusiajam A. R. skambino 27 kartus. Taip pat šiuo laikotarpiu ji yra 3 kartus skambinusi nukentėjusiojo kaimynui R. G., kaimynei O. V. 6 kartus bei ūkininkui P. V.. Pastarasis A. M. taip pat yra skambinęs kelis kartus (2 t., b. l. 12–13).
20. 2021 m. birželio 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. J. tarnybiniu pranešimu dėl sąskaitos išrašo analizės nustatyta, kad buvo išanalizuotas nukentėjusiojo A. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. A. R. 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo išmokėta 1400 Eur paskola Nr. 20-037634-GV. Ši paskola buvo išgryninta „Swedbank“ AB banko bankomatuose: 2020 m. rugsėjo 29 d. 12.09 val. (duomenys neskelbtini), 40 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 12.13 val. (duomenys neskelbtini), 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 15.17 val. (duomenys neskelbtini), 300 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. 18.57 val. (duomenys neskelbtini), 200 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 11.41 val. (duomenys neskelbtini), 700 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. 14.27 val. (duomenys neskelbtini), 60 Eur. A. R. kiekvieno mėnesio 12 dieną yra pravedama Sodros išmoka 128,48 Eur ir 421,78 Eur. Tik pravedus šias išmokas iš nukentėjusiojo banko sąskaitos kiekvieno mėnesio 12 dieną yra atskaičiuojama paskolos dalis ir sukauptos paskolos palūkanos, kurių kiekvieno mėnesio suma yra skirtinga ir kiekvieną mėnesį vis po truputį mažėjanti (1 t., b. l. 114).
21. 2021 m. balandžio 22 d. kratos protokolu nustatyta, kad atlikus kratą A. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta vandens siurblys, sofa-lova ir „Swedbank“ AB banko kortelė (2 t., b. l. 24–28).
22. Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad A. M. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
23. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė pasireiškia asmens suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017 ir kt.). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure A. R. pasirašė įgaliojimą A. M. (buvusi V.) atstovauti jam visais klausimais AB „Swedbank“. 2020 m. rugsėjo 28 d. to paties banko padalinyje (duomenys neskelbtini) jis sudarė vartojimo paskolą 1400 Eur sumai, o A. M. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. išgrynino 1060 Eur. A. R. teigimu, pasirašyti įgaliojimą bei sudaryti vartojimo paskolą jį įtikino A. M., kuri vėliau pasisavino didesnę dalį gautų paskolos pinigų. Jis pasitikėjo A. M., negalvojo, jog ši gali juo pasinaudoti ir jį apgauti.
25. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad A. R. gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po tėvų mirties. Maždaug nuo 2008 m. kartu su juo ir jo tėvais gyveno M. O. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kuri padėjo A. R. garbaus amžiaus tėvams buityje, taip pat tvarkant įvairius dokumentus. A. M. yra M. O. M. dukra, kuri lankydavo savo motiną, taigi nukentėjusiajam ji buvo pažįstama, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Kai M. O. M. sveikata suprastėjo ir ši buvo paguldyta į ligoninę, A. R. padėdavo A. M., nes šiam yra nustatytas neįgalumo lygis, jo darbingumas tik 40 procentų. Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu yra pripažinęs, kad prastai skaito ir rašo, yra baigęs tik tris klases. Pas notarę įgaliojimą jis pasirašė, nes suprato, jog šis dokumentas padės A. M. juo rūpintis. Jis nesuvokė, kad įgalioja kaltinamąją disponuoti ir naudotis jo turtu.
26. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-9/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-272-895/2018). Tačiau kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamu atveju būtina nustatyti, ar A. R. iš tiesų pagal aptartas aplinkybes buvo toks pažeidžiamas, kad negalėjo suvokti, į kokių sandorių sudarymą yra įtraukiamas. Taip pat būtina analizuoti, ar A. M. veiksmuose buvo apgaulė ir tyčia gauti turtinę naudą.
27. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusiojo notaro biure pasirašytas įgaliojimas nebuvo pirmasis tokio pobūdžio jo sudarytas sandoris. 2013 m. sausio 14 d. tarp jo (rentos gavėjo) ir M. O. M. (rentos mokėtojos) buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuri pablogėjus rentos mokėtojos sveikatai buvo nutraukta 2019 m. balandžio 10 d. Tą pačią dieną M. O. M. buvo išduotas įgaliojimas nupirkti ir/ar mainyti A. R. vardu žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą, parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei atstovauti jam atitinkamose įstaigose, institucijose bei organizacijose (1 t., b. l. 189–191). Taigi, 2020 m. rugsėjo 11 d. įgaliojant A. M. atstovauti jam visais klausimais, susijusiais su turto pardavimu, nupirkimu, mainymu, dar galiojo ir M. O. M. išduotas įgaliojimas. Vis dėlto, asmeniui nedraudžiama surašyti daugiau nei vieno įgaliojimo. Kaltinamoji viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad naujas įgaliojimas buvo sudarytas tik tuomet, kai jos motinos sveikata ženkliai suprastėjo ir ši jau nebegalėjo rūpintis A. R. bei padėti jam buityje. Pagalbos dėl užsiblokavusios banko kortelės paprašė pats nukentėjusysis. Tuomet ji nusprendė, kad A. R. turėtų surašyti įgaliojimą leisti jai atstovauti jam banke. A. R. sutiko tai padaryti, todėl jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas tą pačią, jau žinomą notarę L. R., kuri buvo tvirtinusi ir ankstesnius nukentėjusiojo sudarytus sandorius. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, t. y. tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis sutinka, kad pasiūlymas surašyti įgaliojimą buvo pateiktas tik po to, kai A. R. kreipėsi pagalbos į A. M. dėl negalėjimo naudotis banko kortele. Jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji būtų ilgai įkalbinėjusi nukentėjusįjį sudaryti įgaliojimą, dariusi jam kokį nors spaudimą atlikti šį veiksmą, grasinusi, šantažavusi ir pan., bylos medžiagoje nėra.
28. Vykstant civilinei apyvartai ir esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis bei interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku (ar kitu patikimu asmeniu) arba susilaikytų nuo to veiksmo atlikimo. Jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.
29. Vertinti, kad A. R. nesuprato, kokios apimties įgaliojimą pasirašo ir netgi apskritai nesuvokė tokio sandorio teisinių pasekmių, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo. Sutiktina, kad A. R. nėra išsilavinęs asmuo, jis nėra įgijęs net pagrindinio išsilavinimo (nemoka skaityti ir rašyti, geba parašyti tik savo vardą, pavardę ir pasirašyti), vis dėlto, vien ši aplinkybė neįrodo, jog jis negali suprasti savo veiksmų. Nukentėjusysis turi neįgalumą (organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ar disfunkcijos), tačiau specialiųjų poreikių lygis ir globa jam nenustatyta (1 t., b. l. 61), vaistų veikiančių psichiką, nevartoja. (duomenys neskelbtini) rajono PSPC Psichikos ligų ir narkologinėje įskaitoje nukentėjusysis neįrašytas (1 t., b. l. 180), taip pat nėra įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (1 t., b. l. 196). 2019 m. kovo 22 d. psichikos sveikatos centro UAB „M.“ gydytojas R. R. išduotame medicininiame dokumente yra nurodęs, kad A. R. savo veiksmus supranta, sudaryti juridinius sandorius gali, jų turinį supranta (1 t., b. l. 197–198).
30. Aplinkybę, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimo sudarymo metu A. R. buvo sąmoningas ir adekvatus klientas, patvirtino ir šį įgaliojimą patvirtinusi notarė L. R.. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad netvirtina įgaliojimo nebendravusi su klientu. Šiuo atveju, prieš tvirtindama įgaliojimą, ji išsiaiškino, kokius veiksmus A. R. norėjo įgalioti kitą asmenį atlikti. Surašytas įgaliojimas buvo perskaitytas balsu, kas pažymėta ir pačiame įgaliojime, t. y. visas tekstas aiškiai aptartas. Jokių įtarimų, kad A. R. negalėtų suprasti savo veiksmų, jai nekilo. Buvo pateikta pažyma apie asmens sveikatos būklę, t. y. kad gali suprasti savo veiksmus ir sudaryti sandorius. Įgaliojimą A. R. pasirašė pats, jo parašas yra autentiškas (1 t., b. l. 182–183, 3 t., b. l. 97). Tai, kad nukentėjusysis suvokia savo veiksmus ir geba savarankiškai savimi pasirūpinti, paliudijo ir jo kaimynai. L. R. G. nurodė, kad A. R. raida yra sutrikusi, jis lėčiau mąsto, bet psichikos ligų neturi, bendrauja adekvačiai, tvarkosi namus, gamina maistą ir pan. (3 t., b. l. 33). Liudytojas P. V. nurodė, jog nuomoja nukentėjusiajam priklausančias žemes, anksčiau nuomos reikalus tvarkydavo su A. R. ir M. O. M., kuri jam padėdavo buityje, o po šios mirties viską derina tik su A. R.. Nors pastarasis šiek tiek lėčiau mąsto, tačiau viską supranta, t. y. žino, kam ir už kiek nuomoja žemę. Jokių problemų dėl nuomos santykių nekyla (3 t., b. l. 33–34). (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorė G. V. pažymėjo, kad šiuo metu jokios socialinės paslaugos A. R. nėra teikiamos ir ji nemano, kad jos jam yra būtinos (3 t., b. l. 47–48). Taigi, nors nukentėjusysis neturi specialių teisinių žinių, tačiau jis geba priimti savarankiškus sprendimus, be to, turi nemažą gyvenimišką patirtį, nes jau yra pakankamai garbaus amžiaus.
31. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės skundo teiginiams, kad šiuo atveju liko neįrodytas tyčinis nukentėjusiojo suklaidinimas ar pasinaudojimas jo neįgalumu. Nors nukentėjusiojo banko kortelę buvo galima atblokuoti ir kitais būdais, kuriuos skundžiamame nuosprendyje įvardijo apylinkės teismas, tačiau kaltinamosios pasirinktas ir nukentėjusiajam pasiūlytas iškilusios problemos sprendimo būdas įstatymų leidėjo taip pat yra leistinas. Vertinti, jog toks susidariusios situacijos sprendimas yra tyčinis ir netinkamas, tėra prielaida, kuria nėra pagrindo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Vertinant vartojimo paskolos sudarymo aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis pripažino, jog šią paskolą pasiimti savo reikmėms (kad galėtų nusipirkti buičiai reikiamus daiktus) jam pasiūlė A. M.. Jis sutiko imti paskolą, į banką vyko kartu su kaltinamąja, tačiau tą dieną pinigų negavo. Buvo nurodyta, jog kai reikės atvykti į banko skyrių, jam bus paskambinta. Antrą kartą į banko skyrių važiavo vienas, jam buvo pranešta, jog pinigai jau yra pervesti, taip pat reikėjo pasirašyti likusius dokumentus. Taigi, A. R. savarankiškai, laisva valia užbaigė vartojimo paskolos sudarymo sandorį. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis pats paskambino telefonu ir pranešė A. M. apie jau gautą paskolą, dalį pinigų savarankiškai išsigrynino per kelis kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje liko neįrodyta aplinkybė, jog kaltinamoji, teisėtai turėtu A. R. banko sąskaitos mokėjimo kortelės dublikatu išgryninusi 1060 Eur, šiuos pinigus tyčia pasisavino.
32. Kaltinamosios teigimu, pinigus nuo banko kortelės ji nuėmė bijodama, kad nukentėjusysis jų nepragertų su piktnaudžiauti svaigalais linkusia kompanija, t. y. ji siekė pinigus investuoti į A. R. buities pagerinimą. Nukentėjusiajam reikėjo naujo šaldytuvo, lovos, siurblio. Ji nupirko siurblį ir lovą, sumokėjo mokesčius, namo draudimą, taip pat grąžino ūkininkams A. R. turėtas skolas, grynųjų pinigų (po 50 Eur) palikdavo ir pačiam nukentėjusiajam, tačiau jis juos greitai išleisdavo. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vandens siurblį A. M. jo prašymu jam yra atvežusi ir jis juo naudojasi, o lova yra prasta, ja neįmanoma naudotis. Pagalbos į seniūniją jis kreipėsi po to, kai pamatė, kad jo banko sąskaita yra tuščia, tuomet panaikinti įgaliojimą jam padėjo socialinės darbuotojos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog A. R. nebuvo visiškai priklausomas nuo A. M. valios. Jis sugebėjo kreiptis pagalbos dėl galimai patirtos apgaulės tiek į kaimynus, tiek į seniūniją. Vis dėlto, vien aplinkybė, kad nukentėjusysis nėra patenkintas kaltinamosios jam nupirktais ir atvežtais daiktais, taip pat atliktomis kitomis paslaugomis, dar nereiškia, kad jo atžvilgiu buvo sukčiaujama.
33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys privalo sąžiningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo būti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto ir pan. Šiuo atveju A. R. iš esmės yra nepatenkintas ne dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimo surašymo ar 2020 m. rugsėjo 28 d. vartojimo paskolos sudarymo, ką jis padarė laisva valia ir nebūdamas suklaidintas dėl kokių nors esminių aplinkybių, turėjusių įtakos jo apsisprendimui, o dėl A. M. nuo kortelės nuimtų pinigų ir jų galimai netinkamo panaudojimo, t. y. neatitinkančio atstovaujamojo interesų. Toks ginčas, t. y. ar A. M. neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Byloje neįrodyta, kad bankomatuose išgrynintus pinigus (1060 Eur) kaltinamoji panaudojo išimtinai savo reikmėms ir tokiu būdu juos pasisavino. Nė vienas sandoris nebuvo sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau nebūtų įmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Šiuo atveju galimai pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka nėra apsunkintas. Todėl taikyti kraštutinę baudžiamąją atsakomybę pagrindo nėra.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. M. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
35. A. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 1560 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57). Kadangi apeliacinės instancijos teismas A. M. išteisina, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). A. M. 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 139–140) panaikinama. Taip pat naikinamas 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, jo buvimo vieta (2 t., b. l. 41–42). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M. pagal 2022 m. birželio 28 d. pateiktą pažymą Nr. APD-2022-07335 (4 t., b. l. 25) iš išteisintosios nepriteisiamos.
36. Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, t. y. 1 vnt. CD su telefono išklotinėmis; „Swedbank“ AB debeto mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro įgaliojimas; sąskaitos išrašas; 2020 m. spalio 6 d. pranešimas apie įgaliojimo išregistravimą; 2020 m. spalio 6 d. pareiškimas apie įgaliojimo panaikinimą; debeto mokėjimo kortelės sutartis; skolos lapelio kopija; 2020 m. rugsėjo 28 d. preliminarios sutarties kopija; 2020 m. rugsėjo 5 d. preliminarios sutarties kopija; 2020 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimo kopija; 2019 m. balandžio 10 d. įgaliojimo kopija; 2019 m. balandžio 10 d. susitarimo nutraukti sutartį kopija; 2020 rugsėjo 11 d. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų santraukos kopija; 2019 m. balandžio 10 d. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų santraukos kopija; 2019 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. M. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
A. M. skirtas procesines poveikio priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. neišieškoti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. CD su telefono išklotinėmis; „Swedbank“ AB debeto mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro įgaliojimą; sąskaitos išrašą; 2020 m. spalio 6 d. pranešimą apie įgaliojimo išregistravimą; 2020 m. spalio 6 d. pareiškimą apie įgaliojimo panaikinimą; debeto mokėjimo kortelės sutartį; skolos lapelio kopiją; 2020 m. rugsėjo 28 d. preliminarios sutarties kopiją; 2020 m. rugsėjo 5 d. preliminarios sutarties kopiją; 2020 m. rugsėjo 11 d. įgaliojimo kopiją; 2019 m. balandžio 10 d. įgaliojimo kopiją; 2019 m. balandžio 10 d. susitarimo nutraukti sutartį kopiją; 2020 rugsėjo 11 d. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų santraukos kopiją; 2019 m. balandžio 10 d. neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų santraukos kopiją; 2019 m. kovo 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.