- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-343-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00932-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-808-865/2023, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14608-2023, kurio apeliantas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 85 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. Š. nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 14 d., 11.30 val., Vilniuje, Dūmų g., vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone - telefonu. Šiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkte numatytą reikalavimą ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14608-2023 už minėtą nusižengimą E. Š. paskirta 85 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu E. Š. jį skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Š. skundą atmetė.
2.1. Nutartyje teigiama, kad abejoti dėl E. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo. Faktą, kad E. Š. naudojosi mobiliojo ryšio priemone, patvirtina išsamūs liudytojo V. K. parodymai, kuris tvirtai parodė, jog E. Š. laikė rankose telefoną vairuodamas transporto priemonę, važiavo keliu, jų, patrulių, nematė. To, jog buvo paėmęs telefoną ir laikė, neneigė ir E. Š.. Be to, nusižengimo padarymą patvirtina ir vyresniojo specialisto V. K. 2023 m. gegužės 14 d. iš tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriuose nurodoma, kad sustabdytas vairuotojas „teisinosi, kad laikydamas rankose telefoną nusikaltimo nepadarė, nes juo nekalbėjo“ (b. l. 20), taip pat ir įvykio vietoje pareigūnų kūno kameromis filmuotas vaizdo bei garso įrašas (b. l. 20-21). Pastarajame E. Š. nedviprasmiškai patvirtina, kad jis laikė mobiliojo ryšio priemonę, t. y. telefoną, savo rankoje (b. l. 21). Bylos medžiagoje ir E. Š. skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų nešališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi.
2.2. Teismas nutartyje pažymėjo, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Tam, kad aptariamas pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir taip kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi, atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio nusižengimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose, ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip. Tokia pati pozicija formuojama ir teismų praktikoje.
2.3. Teismas nutartyje pažymėjo, kad E. Š. paaiškinimą, jog jis telefoną rankoje laikė siekiant perdėti į kitą vietą salone, teismas vertino kaip gynybinę versiją, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina deklaratyvaus pobūdžio. Faktas, kad E. Š. vairuodamas transporto priemonę laikė mobiliojo ryšio telefoną yra įrodytas byloje pirmiau aptartų įrodymų visuma.
2.4. Nutartyje teigiama, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. E. Š. nutarimu buvo paskirta 85 Eur dydžio bauda. Teigti, kad paskirta bauda yra aiškiai per griežta, teismo manymu, nėra pagrindo. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, E. Š. kaltės formą (tyčia), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, taip pat į jo asmenybę – E. Š. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. Š. prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Teismas, tirdamas administracinį nusižengimą ir priimdamas sprendimą, neišsamiai išnagrinėjo faktinių aplinkybių visumą, neatliko reikalingos techninės ekspertizės, kad būtų atsakyta į klausimą, ar daiktu, panašiu į telefoną, tikrai buvo naudotasi pagal telefono funkcijas (skambinimas, naršymas, žinučių rašymas ir t. t.), kad galėtų objektyviai nustatyti ir konstatuoti, jog daikto, panašaus į telefoną, laikymas rankoje, juo nesinaudojant kaip telefonu, sukelia ar gali sukelti kokias nors pasekmes vairuojant lengvąjį automatinės pavarų dėžės automobilį.
3.2. Apelianto teigimu įstatymų leidėjas KET numatė aktyvaus naudojimosi elektroniniais prietaisais draudimą, blaškantį vairuotojo dėmesį, tuo tarpu pasyvus daikto, panašaus į telefoną, laikymas įstatymo leidėjo nėra draudžiamas, kaip nėra draudžiamas ar baudžiamas kavos puodelio laikymas rankoje. Pastebėtina, kad apeliantas vairavo lengvąjį automatinės pavarų dėžės automobilį, ką pareigūnai žinojo, bet sąmoningai neatsižvelgė, nes norėjo tiesiog nubausti vairuotoją „pritempdami“ nesamus faktus ir aplinkybes prie jų norėto įvykių traktavimo, pasitaikius bet kokiai galimai progai. Teismo proceso metu pareigūnas teigė, kad rankoje buvo daiktas, panašus į telefoną. Apeliantas turi 18 metų vairavimo stažą (teisė vairuoti įgyta 2006 m. liepos 6 d.), vairuodamas mikroautobusus tiekimo-logistikos tikslais tarp Žešuvo oro uosto ir Baltijos šalių, žino, kas yra laisvų rankų įranga ir kas yra leidžiama/draudžiama vairuojant visose regiono šalyse.
3.3. Apeliantas skunde teigia, kad jį sustabdžiusio pareigūno neadekvatus, agresyvus, nemandagus bendravimas, užfiksuotas vaizdo įraše, patvirtina, kad nebuvo atsižvelgiama į apelianto logiškus argumentus. Pareigūnas uždaręs policijos automobilio duris iškeikė apeliantą rusišku kalėjimų pasaulio keiksmažodžiu, o vėliau siūlo apeliantui anglicizmą.
3.4. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kurioje liko neįvertintos, neištirtos visos faktinės aplinkybės ir neatsakyta į pagrindinį klausimą – ar daiktu, panašiu į telefoną, iš tikrųjų buvo naudotasi taip, kaip tai aprašo ir draudžia KET. Subjektyvus vienašališkas teiginys, kad daikto, panašaus į telefoną, buvimas rankoje automatiškai suponuoja naudojimąsi juo, yra absoliučiai klaidingas ir ginčytinas. Atsakomybei atsirasti reikia paskirti ekspertizę ir objektyviai atsakyti į klausimą, ar daiktu iš tikrųjų buvo naudotasi (skambinta, naršoma, rašomos žinutės ir t. t.). Nė vienas iš šių veiksmų nebuvo atliekamas, ką apeliantas įrodė teisme. Teismui pasirodė, kad pasyvus daikto laikymas rankoje jau savaime yra vairuotoją blaškantis veiksnys, su kuo apeliantas nesutinka.
3.5. Apeliantas skunde prašo aukštesniojo teismo principingai įvertinti vaizdo įraše užfiksuotą apelianto apkeikimą, kas parodo pareigūnų priklausymą vadinamajam „rusiškajam pasauliui“, keliančiam grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir su kuriuo pareiškėjas kovoja dirbdamas tiekimo/logistikos srityje su Lenkijos kolegomis iš Žešuvo. Pareigūno agresyvus priekabus bendravimas su apeliantu, vartojant kalboje rusicizmus ir anglicizmus, įrodo, kad pareigūnas, skiriantis baudą už pasyvų daikto laikymą dešinėje rankoje vairuojant automatinės pavaros automobilį siekiant jį ataušinti įkaitus saulėkaitoje, buvo neadekvatus, susijaudinęs, susierzinęs, ir negalėjo priimti teisingo sprendimo toje situacijoje.
3.6. Skunde teigiama, kad esant tolesniam rusiško pasaulio „dengimui“ Lietuvos teisėsaugos lygmenyje – rusiško pasaulio keiksmažodžių ir principų (bausti nesant kaltės) įsigalėjimą Lietuvos teisėsaugoje klausimą apeliantas kels tarptautiniame lygmenyje, supažindindamas atitinkamus tarptautinius pareigūnus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius prašo E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi, ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų suabejoti teismo išvadomis.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nurodo, jog buvo nubaustas už daikto, panašaus į mobiliojo ryšio telefoną, laikymą rankoje, vairuojant transporto priemonę. Policijos pareigūnai, užfiksavę administracinį nusižengimą, matė, kad apeliantas naudojosi būtent mobiliojo ryšio telefonu, o ne daiktu, panašiu į mobiliojo ryšio telefoną. Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą įvykio vietoje, tiek teismo posėdžio metu apeliantas pats patvirtino, kad rankoje laikė būtent mobilųjį telefoną.
4.3. Atsiliepime akcentuojama, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti teismo nutartį ir tenkinti apelianto skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl prašoma teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. Š. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
6. Visų pirma aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas skunde daiktą, kurį neneigia laikęs rankoje tuo metu, kai vairavo automobilį, įvardija kaip daiktą, panašų į telefoną, tokiais teiginiais iš esmės keldamas abejones, jog aptariamo įvykio metu jis iš tiesų rankoje laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną.
7. Kaip matyti iš apelianto skundo apylinkės teismui, šiame skunde apeliantas aptariamą daiktą įvardijo kaip telefoną. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje apeliantas aptariamą daiktą taip pat įvardijo kaip telefoną, nurodė jo modelį ir spalvą – Nokia X20, tamsus, juodas (b. l. 40). Policijos pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše taip pat girdima, jog apeliantas nurodė, kad rankoje laikė telefoną (nuo 04:07 min.). Aptarti duomenys aukštesniajam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas vairuodamas automobilį rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę – mobilųjį telefoną, ir iš esmės šioje dalyje byloje ginčo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip minėta, apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad skundžiamame nutarime nurodomu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad dešine ranka paėmė telefoną, nes jis buvo karštas, kurį laiką telefoną palaikė rankoje, tai truko apie 30-40 sekundžių, telefoną rankoje laikė ties krūtine, tuomet jį pasivijo pareigūnai ir sustabdė, apeliantas pareigūnui nurodė, kad telefono prie ausies nelaikė, į ekraną nežiūrėjo, kada pareigūnai jį pastebėjo – pasakyti negali.
9. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas V. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo Dūmų g. - Šiaurės g., pastebėjo nuo Šiaurės g. atvažiuojančią transporto priemonę, elektromobilį, kuris darė kairį posūkį, jie stovėjo dešinėje nuo sankryžos 5-6 metrai, diena buvo saulėta ir matė, kaip apeliantas dešine ranka laiko tamsios spalvos telefoną prieš save; apeliantas įvažiavo ir pravažiavo sankryžą, laikydamas rankose telefoną, kol visą sankryžą pravažiavo, jis visą laiką rankoje laikė telefoną, nematė, kad policijos pareigūnai stovi dešinėje, apelianto žvilgsnis pastoviai buvo į telefoną; prisivijo tarnybiniu automobiliu ir sustabdė apelianto vairuojamą automobilį.
10. Iš aptariamų parodymų matyti, kad dėl daugumos faktinių aplinkybių apelianto ir policijos pareigūno parodymai sutampa. Pats apeliantas nurodė, kad vairuodamas automobilį dešine ranka ties krūtine laikė tamsios spalvos telefoną, laikė apie 30-40 sekundžių. Šie paaiškinimai atitinka policijos pareigūno paaiškinimus, jog jis matė apeliantą dešinėje rankoje laikantį tamsios spalvos mobiliojo ryšio priemonę, apeliantas ją laikė prieš save tol, kol pravažiavo visą sankryžą.
11. Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai keikėsi rusiškai, vartojo nelietuviškus žodžius, sąmoningai neatsižvelgė į E. Š. pastabas, šališkai traktavo įvykio aplinkybes ir KET. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų jis pateikė skundą policijos komisariatui, be to, kaip minėta, aukštesnysis teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl aukštesnysis teismas apeliaciniame skunde nurodomus policijos pareigūnų veiksmus vertina tik jų galimo suinteresuotumo duoti apelianto teisinę padėtį bloginančius paaiškinimus kontekste.
12. Iš pareigūno V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius apelianto automobilį, asmuo buvo paprašytas patraukti automobilį, kad nebūtų trukdoma eismui, tačiau apeliantas atsisakė tai padaryti, bandė išprovokuoti konfliktą, įžeidinėjo, tyčiojosi iš pareigūno pavardės, linkėjo susirgti nepagydomomis ligomis. Iš policijos pareigūnų kūno kamera fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad sustabdžius apelianto vairuojamą automobilį, policijos pareigūnas nurodė, jog matė apeliantą rankoje laikantį mobiliojo ryšio priemonę, o apeliantas iš esmės šios aplinkybės neneigė. Vėliau įraše matoma, kad tarp pareigūnų ir apelianto įvyko žodinis konfliktas. Taigi matyti, kad konfliktas kilo po to, kai policijos pareigūnai nustatė aptariamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, o apeliantas jų iš esmės neginčijo. Didžiąją dalį V. K. parodymų patvirtino pats apeliantas. Pareigūnas su apeliantu nėra pažįstami, prieš apklausą teisme V. K. buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir prisiekė duoti teisingus parodymus. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno V. K. parodymų patikimumu.
13. Apeliaciniu skundu E. Š. nesutinka su skundžiama nutartimi iš esmės teigdamas, kad vairuodamas automobilį telefoną rankoje laikė pasyviai, juo nesinaudojo pagal įprastas mobiliojo telefono funkcijas (skambinimas, naršymas, žinučių rašymas ir t. t.). Apelianto teigimu, KET nedraudžia telefoną laikyti rankoje vairuojant, kai telefonas yra laikomas kaip daiktas – juo nesinaudojama pagal įprastas funkcijas. Apelianto nuomone, telefono laikymas rankoje minėtu būdu neblaško vairuotojo. Aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.
14. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad aptariamas įvykis užfiksuotas 2023 m. gegužės 14 d. Tiek ANK 417 straipsnio 3 dalis, tiek ir KET 20 punktas nuo 2023 m. gegužės 1 d. buvo pakeisti (nauja redakcija cituojama šios nutarties 14 punkte). Skundžiamoje nutartyje teismas citavo ir aiškino minėtų teisės normų redakcijas, galiojusias iki 2023 m. gegužės 1 d. (kurios draudė naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Tačiau skundžiamoje nutartyje padarytas netikslumas nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, nes minėtas pakeitimas pagal byloje nustatytas ir anksčiau aptartas faktines aplinkybes (vairuotojas rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu važiuojančioje transporto priemonėje) neturėjo įtakos teisingo teismo sprendimo priėmimui.
16. Įstatymo leidėjas KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis reiškia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje (pažymėta teismo), nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Tokiam aiškinimui pritariama ir vieningoje Lietuvos teismų praktikoje pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-229-485/2023; Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.
17. Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes aptartos teismų praktikos kontekste aukštesnysis teismas daro išvadą, kad E. Š. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
18. Kita vertus, aukštesniojo teismo neįtikina apelianto paaiškinimai, kad telefoną rankoje jis laikė siekdamas jį atvėsinti. Pirmosios instancijos teismai pagrįstai tokį jo teiginį laikė deklaratyvia gynybine versija. Apeliantas parodė, kad telefoną rankoje laikė 30-40 sekundžių, jį laikė ties krūtine, taigi tokioje padėtyje, kurioje neabejotinai galima naudotis telefono įprastinėmis funkcijomis. V. K. nurodė, kad apeliantas visą laiką žiūrėjo į telefoną ir policijos pareigūnų jis nepastebėjo. Aplinkybę, kad nepastebėjo pareigūnų, patvirtino ir apeliantas.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio motyvus išsamiai ir detaliai išdėstė skundžiamoje nutartyje. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apelianto padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliantui paskirta sankcijos ribose numatyta bauda nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-808-865/2023 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.