Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-32572-490/2025, pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės bei kitų su santuokos nutraukimų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2025 m. rugsėjo 5 d. pažymą apie mažosios bendrijos nario pajamas; taip pat pačiame atskirajame skunde įterpė 7 nuotraukas.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad tiek atsakovo su atskiruoju skundu, tiek ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

14. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, t. y. po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra užvesta civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, dėl šalių nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo bei išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Byloje atsakovas teikė priešieškinį, kurį teismas priėmė, priešieškiniu prašoma santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos ir nepriteisiant iš atsakovo vaikams materialinio išlaikymo.

17. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visa apimtimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo ir priteisė iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 200 Eur kas mėnesį mokamo laikino materialinio išlaikymo. Tokio dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė tam, kad būtų patenkinti būtinieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, kol bus išnagrinėtas šalių ginčas.

18. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės savo reikalavimą dėl nutarties panaikinimo grindžia tuo, jog negauna jokių pajamų, todėl negali teikti vaikams išlaikymo, o teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, turėtų vertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

20. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

21. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, atsakovas su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu išlaikymu nesutinka visa apimtimi ir tai grindžia vienintele aplinkybe, t. y. kad, neva, negauna jokių pajamų, pateikdamas savo paties išrašytą ir pasirašytą pažymą apie tai, jog jis, kaip mažosios bendrijos narys, negauna iš bendrovės jokių pajamų, daugiau jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

25. Nors atsakovas negalėjimą teikti skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą grindžia tuo, jog negauna jokių oficialių pajamų, tačiau ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos nuotraukos leidžia manyti, kad atsakovas turi neoficialių pajamų, kurios jam leidžia ne tik pragyventi, bet ir leisti sau pramogas ir keliones, kurių kiekvienas asmuo, neva, negaunantis jokių pajamų, tikrai neišgalėtų apmokėti. Be to, atsakovas, nors ir atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, turėtų vertinti tėvų turtinę padėti bei atsižvelgti ir į tai, kokį realų išlaikymą vaikams pagal savo turtinę padėtį gali teikti tėvai, tačiau nepateikė visiškai jokių duomenų ne tik apie savo sunkią materialinę padėtį, bet ir apie tai, kodėl jis, negaudamas jokių pajamų iš turimos bendrovės, negali įsidarbinti ir susirasti kito pajamų šaltinio. Šiuo atveju vaikų interesai yra svarbiausi, o atsakovo neveikimas nėra pagrindas pripažinti, kad jis neturėtų teikti savo vaikams adekvataus dydžio laikino išlaikymo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu, atskaičius mokesčius, jis yra 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

29. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl laikino išlaikymo priteisimo, kurio pagrindinis tikslas yra ne galutinai išspręsti šalių ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, bet užtikrinti pagrindinių vaikų poreikių patenkinimą iki ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas teisme, todėl būtent šia bazinės socialinės išmokos dydžio suma, įvertinus jos dydį atitinkamu laikotarpiu, turėtų būti sumažintas iš atsakovo prašomo priteisti laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydis. Taigi, nagrinėjamu atveju vienam šalių vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio sumą sudaro apie 327 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam priteisė po 200 Eur dydžio laikino išlaikymo sumą, o atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateikė pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą šią sumą sumažinti, spręstina, jog tokio dydžio laikinas išlaikymas iš atsakovo priteistas pagrįstai.

30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.