Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-32-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-09
Bylos Nr.: e2A-32-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00202-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: R. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-32-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00202-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: antstolis N. A., antstolis A. Š., Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. P. (toliau – atsakovas) kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę P., atsakovui – P.; priteisti ieškovei iš atsakovo dukros J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir padalinti šį nekilnojamąjį turtą šalims po 1/2 dalį; pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe kilnojamąjį turtą: šaldytuvą 200 Eur vertės, dviratį 100 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės, žoliapjovę 100 Eur vertės, trimerį žolei pjauti 100 Eur vertės, du dujų balionus 40 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, vonios spintelę 15 Eur vertės, penkių durų spintą 70 Eur vertės, trijų durų spintą 50 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, sofą-lovą 100 Eur vertės, kampinę lovą 100 Eur vertės, veidrodį 20 Eur vertės, tris šviestuvus 30 Eur vertės, tarkavimo mašiną 30 Eur vertės, vaflių keptuvę 15 Eur vertės, skrudintuvą 10 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę 10 Eur vertės, virtuvės kombainą-maišytuvą 20 Eur vertės, radiją 30 Eur vertės; padalinti likusį kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant televizorių 200 Eur vertės, siuvimo mašiną 100 Eur vertės, elektrinį virdulį 40 Eur vertės, virtuvės stalą 150 Eur vertės, hidroforą 150 Eur vertės, dvigulę lovą 150 Eur vertės, viso priteistino kilnojamojo turto vertė – 790 Eur, atsakovui priteisiant dienines užuolaidas 60 Eur vertės, naktines užuolaidas 50 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 100 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 150 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 10 Eur vertės, boilerį 50 Eur vertės, tris virtuvės taburetes 30 Eur vertės, viso priteistino kilnojamojo turto vertė – 600 Eur; priteisti atsakovui iš ieškovės asmeninio turto trijų durų spintą 50 Eur vertės, kampinę lovą 100 Eur vertės, trimerį žolei pjauti 100 Eur vertės, du dujų balionus 40 Eur vertės; kreditorinius įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas antstolių vykdomosiose bylose šalims priteisti sumokėti po 1/2 dalį; įsiskolinimą UAB „Bitė Lietuva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija BTA Nr. 01074234 priteisti sumokėti ieškovei; nustatyti, kad jei kuri šalis nuslėps savo kreditorinius įsipareigojimus, tai tie įsipareigojimai lieka juos nuslėpusiai šaliai; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalos atlyginti; priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė J. P. Nuo santuokos pradžios atsakovas nevengdavo vartoti alkoholinių gėrimų, būdavo agresyvus, smurtaudavo. Ne kartą ieškovei su dukra dėl atsakovo smurtavimo teko nakvoti pas kaimynus. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-294-04/03 atsakovas buvo pripažintas nepakaltinamu ir gydytas psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu Kėdainių rajono policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo prieš ieškovę ir dukrą naudoto psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovas yra įpareigotas nesiartinti prie ieškovės ir su ja nebendrauti. Šalys nebegali kartu gyventi, bendro ūkio neveda jau penkerius metus. Dėl atsakovo ilgus metus prieš ieškovę naudoto fizinio ir psichologinio smurto ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur. Atsakovas neteikia dukteriai išlaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo lėšomis ir darbu yra prisidėjusi prie šio nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl jis pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir dalintinas tarp šalių po 1/2 dalį. Dalis šalių turimų daiktų yra padovanoti ieškovei, todėl jie yra jos asmeninė nuosavybė ir tarp šalių nedalintini. Šalys turi pareigą sumokėti po 1/2 dalį turimų kreditorinių įsiskolinimų.

3. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure tarp šalių įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę P., atsakovui – P.; atmesti kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir šio nekilnojamojo turto padalinimo šalims po 1/2 dalį, 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo; padalinti kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant šaldytuvą 200 Eur vertės, dviratį 100 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, žoliapjovę 100 Eur vertės, dujų balioną 20 Eur vertės, vonios spintelę 15 Eur vertės, penkių durų spintą 70 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, kampinę lovą 100 Eur vertės, veidrodį 20 Eur vertės, du šviestuvus 20 Eur vertės, vaflių keptuvę 15 Eur vertės, skrudintuvą 10 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę 10 Eur vertės, virtuvės kombainą-maišytuvą 20 Eur vertės, radiją 30 Eur vertės, siuvimo mašiną 100 Eur vertės, virtuvės stalą 150 Eur vertės, viso ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė – 1 180 Eur, atsakovui priteisiant televizorių 200 Eur vertės, dvigulę lovą 150 Eur vertės, virtuvinius baldus 100 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, trimerį 100 Eur vertės, dujų balioną 20 Eur vertės, trijų durų spintą 50 Eur vertės, sofą-lovą 100 Eur vertės, tarkavimo mašiną 30 Eur vertės, vieną šviestuvą 10 Eur vertės, elektrinį virdulį 40 Eur vertės, hidroforą 150 Eur vertės, viso atsakovui priteistino kilnojamojo turto vertė – 1 200 Eur; kreditorinius šalių įsiskolinimus antstolių vykdomosiose bylose ir vykdymo išlaidas šalims priteisti sumokėti po 1/2 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad iš pradžių šalių tarpusavio santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui šeimyniniai ryšiai pradėjo silpti, išryškėjo požiūrio į gyvenimą, interesų skirtumai. Baudžiamoji byla, kurioje atsakovas buvo nuteistas 2003 metais, nesusijusi su smurtu artimoje aplinkoje. Viena iš šalių nesutarimų priežasčių yra ta, kad ieškovė niekada nedirbo. Ieškovė nuolat priekaištaudavo atsakovui, kad jis mažai uždirba, dėl to kildavo barniai ir ginčai. Ieškovė nuolat provokuodavo atsakovą, šaukdavo ant jo, visaip jį žemindavo ir tyčiodavosi. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas yra pavartojęs neleistinus veiksmus. Atsakovas teikė išlaikymą šalių dukrai, teismui yra pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad iki dukros pilnametystės yra susidariusi 701,12 Eur dydžio permoka. Visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimai atlikti už atsakovo lėšas, kurias jis gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą butą Kaune. Dalį medžiagų namo remontui pirko ieškovė, tačiau ji tai darė už atsakovo pinigus, kadangi ieškovė nedirbo, gaudavo tik neįgalumo pensiją. Kilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, todėl turi būti dalinamas pusiau. Šalių įsiskolinimai kreditoriams priteistini sumokėti po 1/2 jų dalį.

5. Trečiasis asmuo UAB „Lateko lizingas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prievolė UAB „Lateko lizingas“ yra solidari ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rusėjo 3 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl dukters J. P. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukteriai iš atsakovo priteisimo ir nutraukė šią bylos dalį, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp šalių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure įregistruotą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo pavardes paliko nepakeistas; padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė šaldytuvą 200 Eur vertės, dviratį 100 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, žoliapjovę 100 Eur vertės, dujų balioną 20 Eur vertės, penkių durų spintą 70 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, veidrodį 20 Eur vertės, du šviestuvus 20 Eur vertės, vaflių keptuvę 15 Eur vertės, virtuvės kombainą-maišytuvą 20 Eur vertės, radiją 30 Eur vertės, siuvimo mašiną 100 Eur vertės, dienines užuolaidas 50 Eur vertės, virtuvės stalą 150 Eur vertės, dvigulę lovą 150 Eur vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė televizorių 200 Eur vertės, virtuvinius baldus 100 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 100 Eur vertės, trimerį 100 Eur vertės, dujų balioną 20 Eur vertės, trijų durų spintą 50 Eur vertės, sofą-lovą 100 Eur vertės, tarkavimo mašiną 30 Eur vertės, vieną šviestuvą 10 Eur vertės, elektrinį virdulį 40 Eur vertės, hidroforą 150 Eur vertės, naktines užuolaidas 60 Eur vertės, skrudintuvą 10 Eur vertės, vonios spintelę 15 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę 10 Eur vertės, kampinę lovą 100 Eur vertės; prievoles antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/002696, antstolio N. A. vykdomojoje byloje Nr. 0165/14/00662, antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01613/1, antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01889/1, antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00311/1, antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00703, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00463/1, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. eL2-1141-188 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kauno miesto 17-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R-2767 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. L2-2886-836 kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. L2-1711-938 kreditoriaus UAB „General Financing“ naudai, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. L2-16118-545 kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“ naudai, antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. L2-907-673 kreditorės UAB „Lateko lizingas“ naudai paliko solidariomis prievolėmis, nustatydamas, kad buvę sutuoktiniai likusias skolas išieškotojams ir vykdymo išlaidas antstoliams moka lygiomis dalimis kiekvienoje vykdomojoje byloje; prievolę UAB „Bitė Lietuva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija BTA Nr. 01074234 pripažino solidaria šalių prievole; nurodė, jog, paaiškėjus, kad šalys turi šiame sprendime nenurodytų asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ir tai nuslėpė, tokius įsipareigojimus turi vykdyti juos prisiėmusi (nuslėpusi) šalis; atmetė kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.

7. Teismas, nustatęs, kad šalys kartu kaip šeima nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, nepageidauja taikytis, laikė, jog šalių šeima faktiškai iširusi, ji egzistuoja tik formaliai, todėl nutraukė šalių santuoką. Teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė aplinkybių, jog santuokos metu jis elgėsi neleistinai, tačiau ieškovė prisipažino ir patvirtino atsakovo teigiamas aplinkybes, kad, šalims būnant santuokoje, ieškovė šaukdavo ant atsakovo, nuolat jam priekaištaudavo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad paminėti ieškovės veiksmai nėra suderinami su sutuoktinių pagarbos vienas kitam principu, todėl ieškovę taip pat laikė iš dalies kalta dėl šalių santuokos iširimo. Teismas sutiko, kad atsakovo kaltė dėl nutrūkusios santuokos yra gerokai didesnė, tačiau pabrėžė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismas santuokos iširimo priežastimi laikė abiejų šalių kaltę, dėl ko šalys liovėsi gerbti viena kitą ir tai jų bendrą gyvenimą padarė negalimu, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad šalių dukra pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo (paramos) priteisimo jai tapus pilnamete. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-13733-736/2019 ieškovės J. P. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad J. P. nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo už laikotarpį, kuomet ji buvo nepilnametė. Iš antstolio A. Š. pateiktos pažymos teismas nustatė, kad antstolio kontoroje 2008 m. liepos 11 d. buvo užvesta vykdomoji byla pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo dukteriai J. P. išieškojimo ieškovės naudai, išlaikymas buvo pervedamas ieškovei. Kadangi antstolis negalėjo sutikrinti pervedamų sumų teisingumo, iki dukters pilnametystės susidarė 701,12 Eur dydžio permoka. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai priteisimo. Papildomai teismas išaiškino, kad su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į teismą gali kreiptis šalių dukra, nepraleidžiant teisės aktuose numatyto termino ieškiniams dėl išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės neįrodė, jog ji savo lėšomis, darbu ar pastangomis žymiai prisidėjo prie ginčo namo su priklausiniais pagerinimo, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo šalių santuokos sudarymo būtų gavusi su darbo santykiais susijusiais pajamas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teismui pateikė dalį mokėjimo kvitų, patvirtinančių statybinių reikmenų ir pan. įsigijimą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog visa tai buvo įsigyta už atsakovo lėšas, gautas pardavus jo butą Kaune, be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas, pardavęs butą, jai buvo davęs 9 000 Lt. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, 75,88 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,1400 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), teismas laikė asmeniniu atsakovo turtu ir atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalinti jį šalims po 1/2 dalį.

10. Teismas pabrėžė, kad šalys iš esmės nepateikė įrodymų, kurie daiktai ir kam konkrečiai buvo padovanoti, ieškovė nepasinaudojo galimybe liudytojų parodymais ar kitomis įrodomosiomis priemonėmis įrodinėti jos nurodomų aplinkybių, kad konkretūs ieškinyje išvardinti kilnojamieji daiktai buvo jai padovanoti. Esant šioms aplinkybėms, šalims neginčijant šalių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų kilnojamojo turto verčių, teismas sprendė, kad yra pagrindas visą šalių kilnojamąjį turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį į lygias dalis, atsižvelgiant į šalių nurodomas turto vertes, konkrečius daiktus ir jų savybes. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nurodė tik apytiksles įgyto turto kainas, teismas laikė, kad turtas padalintas po lygiai ir nesprendė kompensacijų klausimo.

11. Teismas nurodė, kad šalys iš esmės neginčija, jog įsiskolinimai kreditoriams atsirado santuokai esant sudarytai, tenkinant šeimos poreikius, šalys teismui pareikštuose reikalavimuose prašo abi šalis pripažinti atsakingomis už prievolių visišką įvykdymą. Teismas sprendė, kad šalių prievolės kreditoriams yra solidarios ir nustatė pareigą šalims sumokėti likusias skolas išieškotojams ir vykdymo išlaidas antstoliams lygiomis dalimis kiekvienoje vykdomojoje byloje.

12. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. teisme gautame ieškovės ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai dėl J. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo J. P. priteisimo. J. P. tapus pilnamete, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nebeliko nurodytų reikalavimų. Teismas tai laikė dalies ieškinio reikalavimų atsisakymu, priėmė ieškovės atsisakymą nuo šių ieškinio reikalavimų ir nutraukė šią bylos dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai: pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei 1 400 Eur išlaikymo dukteriai įsiskolinimą, pripažinti namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe, padalinti šį nekilnojamąjį turtą šalims po 1/2 dalį, priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas. Nuo pat santuokos pradžios atsakovas nevengdavo vartoti alkoholinius gėrimus, būdavo agresyvus, smurtaudavo. Ne kartą ieškovei su dukra dėl atsakovo smurtavimo teko nakvoti pas kaimynus. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, vengė ir vengia teikti dukteriai išlaikymą. Šios aplinkybės laikytinos atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodančiomis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad ieškovė bardavosi su atsakovu, negali būti laikoma ieškovės kalte dėl santuokos iširimo, nes būtent tokiu būdu, bardamasi ir aiškindama atsakovui apie jo netinkamą elgesį, ieškovė bandė išsaugoti šalių santuoką.

1.2. Įvertinus atsakovo grubaus elgesio, girtavimo aplinkybes, kurių atsakovas neneigia, akivaizdu, kad ieškovės sveikata pašlijo būtent dėl atsakovo kaltės, todėl, būdamas kaltas dėl santuokos iširimo ir ieškovės sveikatos pablogėjimo, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei jos prašomą priteisti neturtinę žalą.

1.3. Ieškovė neatsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl teismas be pagrindo sprendime nurodė, kad ieškovė atsisakė pastarojo reikalavimo. Iki vaiko pilnametystės reikalauti jam išlaikymo turi teisę ir pareigą ne pats vaikas, bet vienas iš tėvų, pas kurį vaikas gyvena. Ieškovė atsisakė tik ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dukteriai priteisimo, nes duktė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete.

1.4. Atsakovo gyvenamas namas santuokos metu šalių buvo iš esmės pagerintas, todėl pripažintinas santuokine šalių nuosavybe ir dalintinas tarp šalių po 1/2 dalį. Ieškovė savo lėšomis ir darbu yra prisidėjusi prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo – pirko statybines ir remonto medžiagas, padėjo remontuoti namą. Aplinkybę, kad ieškovė santuokos metu dirbo ir turėjo pajamų, pripažino pats atsakovas.

14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti reikalavimai dėl neturtinės žalos, išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės dukters išlaikymui ir nekilnojamojo turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi šiuo metu jau pilnametę dukterį J. P., gimusią (duomenys neskelbtini). A. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, tuo metu dar buvusios nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukteriai priteisimo, turto ir prievolių padalijimo. Atsakovas teikė priešieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, įsiskolinimo dukrai priteisimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, išspręsti santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo klausimus.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Ji skundžia sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos, išlaikymo įsiskolinimo dukteriai nepriteisimo, nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos priteisimo

19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

20. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

21. Minėta, kad ieškovė prašė šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltę grindė atsakovo alkoholio vartojimu, smurtu prieš ieškovę. Atsakovas teigė, kad ieškovė niekada nedirbo, neprisidėjo prie šeimos bendro ūkio gerovės, nuolat priekaištaudavo, kad atsakovas mažai uždirba, jai trūksta pinigų, dėl to nuolat kildavo konfliktai.

22. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, jos nuomone, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kuris nevengdavo vartoti alkoholinius gėrimus, blaivas ar išgėręs būdavo agresyvus, smurtaudavo. Nurodo, jog tai, kad ieškovė bardavosi, negali būti laikoma ieškovės kalte dėl santuokos iširimo, nes būtent tokiu būdu, bardamasi ir aiškindama atsakovui apie jo netinkamą elgesį, ieškovė dar bandė išsaugoti šalių santuoką.

24. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširusi, šalys liovėsi gerbti viena kitą ir tai jų bendrą gyvenimą padarė negalimu. Nors atsakovas yra panaudojęs smurtą prieš ieškovę ir dukrą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos 2016 metais šalys susitaikė, kurį laiką gyveno kartu. Iš bylos medžiagos spręstina, kad yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingas supratimas apie sutuoktinių pareigas šeimoje, negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams, dėl ko šeimoje jau ilgą laiką tęsėsi nesutarimai ir konfliktai. Ieškovė nurodė, kad šalys kaip šeima jau keletą metų negyveno, todėl galima spręsti, kad smurtas, dėl kurio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsakovas pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, buvo panaudotas šalims kartu nebegyvenant. Todėl smurto panaudojimas nelaikytinas vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančiu įrodymu. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jis tarpusavio santykių pablogėjimo metu nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti. Nors apeliantė teigia, kad ji bardamasi ir aiškindama atsakovui apie jo netinkamą elgesį bandė išsaugoti šalių santuoką, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, barniai, konfliktai nėra tinkamas būdas problemoms spręsti.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai), leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

26. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Apeliantė nesutinka, kad ji atsisakė dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukrai, nurodydama, kad atsakovas dukteriai neteikė išlaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nėra pripažinęs, kad ieškovė atsisakė minėto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstai konstatavo, kad šalių dukra bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete ir ji pati gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Be to, teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą rėmėsi antstolio A. Š. pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad antstolio kontoroje 2008 m. liepos 11 d. buvo užvesta vykdomojo byla pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo A. P. naudai dukters J. P. išlaikymui. Antstolis nurodė, kad negalėjo sutikrinti pervedamų sumų teisingumo, todėl iki dukters pilnametystės susidarė 701,12 Eur dydžio permoka.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 75,88 kv. m ploto pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1400 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovas paveldėjo 2004 metais po tėvų mirties. Ieškovės teigimu, ji savo lėšomis ir darbu daug prisidėjo prie minėto atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti šalims po 1/2 dalį. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė.

30. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su šia sprendimo dalimi, motyvuodama tuo, kad savo lėšomis ir darbu ji yra daug prisidėjusi prie šio nekilnojamojo turto pagerinimo – pirko statybines ir remonto medžiagas (buvo pirkti ir statyti langai, grindys, durys, santechnikos įranga (tualetas, vonia), lauko dailylentės, gipso plokštės, keramikinės plytelės, dažai), padėjo remontuoti namą. Apeliantės teigimu, atsakovo gyvenamasis namas santuokos metu šalių buvo iš esmės pagerintas, todėl pripažintinas santuokine šalių nuosavybe ir dalintinas tarp šalių po 1/2 dalį.

31. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, pastebėdama, kad ji nurodo tas pačias aplinkybes, kurias išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

32. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Minėta, kad šį turtą atsakovas paveldėjo po tėvų mirties (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tam, kad asmenine nuosavybe priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė iš esmės neįrodė, kad ji savo lėšomis, darbu ar pastangomis ženkliai prisidėjo prie ginčo namo su priklausiniais pagerinimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo šalių santuokos sudarymo būtų gavusi su darbo santykiais susijusiais pajamas. Teismas ieškovės pateiktus mokėjimo kvitus, patvirtinančius statybinių reikmenų įsigijimą, vertino, kaip nepaneigiančius aplinkybės, kad visa tai buvo įsigyta už atsakovo lėšas, gautas pardavus jo butą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas, pardavęs butą, jai buvo davęs 9 000 Lt. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo paveldėtas turtas santuokos metu pagerintas iš esmės.

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, sprendžia, kad teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė