- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2-6114-736/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00202-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir pagal atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys byloje: antstolis Nikolajus Aleninas, antstolis A. Š., Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Lateko lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „G. F.“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, institucija, byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 169-171) ir teismo posėdžio metu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – P., o atsakovui R. P. – P.; iš atsakovo R. P. ieškovei priteisti buvusios nepilnametės J. P. dukros 1 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir padalinti šį nekilnojamąjį turtą šalims po 1/2 dalį; pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe kilnojamąjį turtą: šaldytuvą - 200 Eur vertės, dviratį - 100 Eur vertės, dviratį - 50 Eur vertės, žoliapjovę – 100 Eur vertės, trimerį žolei pjauti – 100 Eur vertės, du dujų balionus - 40 Eur vertės, skalbimo mašiną – 100 Eur vertės, vonios spintelę – 15 Eur vertės, penkių durų spintą – 70 Eur vertės, trijų durų spintą - 50 Eur vertės, spintą - 50 Eur vertės, sofą-lovą - 100 Eur vertės, kampinę lovą - 100 Eur vertės, veidrodį - 20 Eur vertės, tris šviestuvus - 30 Eur vertės, tarkavimo mašiną - 30 Eur vertės, vaflių keptuvę - 15 Eur vertės, skrudintuvą - 10 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę - 10 Eur vertės, virtuvės kombainą – maišytuvą - 20 Eur vertės, radiją - 30 Eur vertės; likusį šalių kilnojamąjį turtą padalinti ir ieškovei priteisti televizorių - 200 Eur vertės, siuvimo mašiną - 100 Eur vertės, elektrinį virdulį - 40 Eur vertės, virtuvės stalą - 150 Eur vertės, hidroforą - 150 Eur vertės, dvigulę lovą - 150 Eur vertės, viso priteistino kilnojamojo turto vertė - 790 Eur. Atsakovui priteisti: dienines užuolaidas - 60 Eur vertės, naktines užuolaidas - 50 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą - 100 Eur vertės, dujinę - 150 Eur vertės, skalbimo mašiną (kuri pajungta name) - 150 Eur vertės, mikrobangų krosnelę - 10 Eur vertės, boilerį - 50 Eur vertės, tris virtuvės taburetes - 30 Eur vertės, viso priteistino kilnojamojo turto vertė - 600 Eur. Kadangi atsakovui tektų mažesnės vertės santuokinis turtas, ieškovė sutinka, kad iš jos asmeninio turto atsakovui būtų priteista trijų durų spinta - 50 Eur vertės, kampinė lova - 100 Eur vertės, trimeris žolei pjauti - 100 Eur vertės, du dujų balionai - 40 Eur vertės. Ieškinyje ir priešieškinyje išvardintus kreditorinius įsiskolinimus ir antstolių vykdomosiose bylose vykdymo išlaidas šalims priteisti sumokėti po 1/2 dalį. Įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ pagal šios bendrovės PVM sąskaitą-faktūrą, serija BTA Nr. (duomenys neskelbtini)priteisti sumokėti ieškovei A. P.; nustatyti, kad jei kuri šalis nuslėps savo kreditorinius įsipareigojimus, tai tie įsipareigojimai lieka juos nuslėpusiai šaliai; taip iš atsakovo priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei valstybei iš atsakovo priteisti visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. vasario 26 d. sudarė santuoką su atsakovu. Iki santuokos sudarymo, t. y. 2001 m. kovo 5 d., šalims gimė duktė J. P.. Nuo santuokos pradžios atsakovas nevengdavo vartoti alkoholinių gėrimų, būdavo agresyvus, smurtaudavo. Ne kartą ieškovei su dukra teko nakvoti pas kaimynus. Atsakovas 2003 m. gruodžio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas nepakaltinamu ir gydytas psichiatrijos ligoninėje. Kėdainių rajono policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo prieš ieškovę naudojamo psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovui yra pritaikytas apribojimas nesiartinti prie ieškovės ir su ja nebendrauti. Šalys kartu nebegali gyventi ir negyvena bendro gyvenimo 5 metus. Pabrėžė, kad jos charakteris yra ugningas, konfliktiškas, ji rėkdavo ant atsakovo. Nuo 2004 m. ji nedirba, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Su atsakovu lytinių santykių neturėjo apie 6 metus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lateko lizingas“ atstovė teismui pateiktu atsiliepimu (2 t., e. b. l. 67) nurodė, kad sutinka su ieškiniu dalyje dėl kreditorinio reikalavimo. Prievolė sumokėti sutuoktiniams už santuokoje susidariusią skolą dėl neapmokėtų paslaugų už elektros energiją yra solidari.
Šalies argumentai
Atsakovas R. P. patikslintu priešieškiniu (2 t., e. b. l. 177-183) ir teismo posėdžio metu prašo (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; patikslintą ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai priteisimo, (duomenys neskelbtini) esančio namo pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir šio nekilnojamojo turto padalinimo šalims po ½ dalį bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; padalinti šalių kilnojamąjį turtą ir ieškovei priteisti šaldytuvą - 200 Eur vertės, dviratį - 100 Eur vertės, dviratį - 50 Eur vertės, skalbimo mašiną - 100 Eur vertės, žoliapjovę - 100 Eur vertės, dujų balioną - 20 Eur vertės, vonios spintelę - 15 Eur vertės, penkių durų spintą - 70 Eur vertės, spintą - 50 Eur vertės, kampinę lovą - 100 Eur vertės, veidrodį - 20 Eur vertės, du šviestuvus - 20 Eur vertės, vaflių keptuvę - 15 Eur vertės, skrudintuvą - 10 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę - 10 Eur vertės, virtuvės kombainą - maišytuvą - 20 Eur vertės, radiją - 30 Eur vertės, siuvimo mašiną - 100 Eur vertės, virtuvės stalą - 150 Eur vertės; iš viso ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė - 1 180 Eur; atsakovui priteisti kilnojamąjį turtą: televizorių - 200 Eur vertės, dvigulę lovą - 150 Eur vertės, virtuvinius baldus - 100 Eur vertės, dujinę viryklę - 150 Eur vertės, skalbimo mašiną - 100 Eur vertės; trimerį - 100 Eur vertės; dujų balioną - 20 Eur vertės, trijų durų spintą - 50 Eur vertės; sofą - lovą -100 Eur vertės, tarkavimo mašiną - 30 Eur vertės, vieną šviestuvą - 10 Eur vertės, elektrinį virdulį - 40 Eur vertės, hidroforą - 150 Eur vertės. Iš viso atsakovui prašomo priteisti kilnojamojo turto vertė - 1200 Eur. Kreditorinius šalių įsiskolinimus antstolių vykdomosiose bylose ir vykdymo išlaidas šalims priteisti sumokėti po 1/2 dalį. Nurodė, kad iš pradžių gyvenant santuokoje tarpusavio santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui šeimyniniai ryšiai pradėjo silpti, išryškėjo požiūrio į gyvenimą, interesų skirtumai. 2003 m. jis buvo teistas, tačiau ši byla nesusijusi su smurtu artimoje aplinkoje. Viena iš šalių nesutarimų priežasčių yra ta, kad ieškovė niekada nedirbo. Ieškovė nuolat jam priekaištaudavo, kad jis mažai uždirba, jai nuolat trūksta pinigų, dėl to nuolat kildavo barniai ir ginčai. Ieškovė nuolat provokuodavo jį, šaukdavo ant jo, visaip žemindavo ir tyčiodavosi. Dėl tokio jos elgesio, nesusilaikęs yra pavartojęs neleistinus veiksmus. Išlaikymą šalių dukrai teikė, todėl nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad iki dukros pilnametystės yra susidariusi 701,12 Eur dydžio permoka. Nuo pat gimimo jis gyveno jo tėvams priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo tėvams mirus 2004 metais. Paveldėjęs namą, atliko namo einamąjį remontą. Visi gyvenamojo namo pagerinimai atlikti už jo lėšas, kurias jis gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad dalį medžiagų namo remontui pirko ieškovė, tačiau tai darė už jo pinigus, kadangi pati nedirbo ir nedirba iki šiol, gaudavo tik neįgalumo pensiją. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad didžioji dalis kilnojamųjų daiktų jai buvo padovanoti. Šis visas turtas yra įgytas santuokoje, todėl turi būti dalinamas pusiau.
Atsiliepimas
Ieškovė A. P. atsiliepime į priešieškinį (2 t., e. b. l. 156-157) prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies - dalyje dėl atsakovo gautų kreditų prievolės paskirstymo tarp šalių po ½ dalį, o likusioje dalyje priešieškinį atmesti. Nurodė, kad savo lėšomis ir darbu ji yra daug prisidėjusi prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo pagerinimo, todėl jis turėtų būti pripažintas santuokine šalių nuosavybe ir dalintinas po ½ dalį. Nurodė, kad yra paėmusi dukros reikmėms kompiuterį, už kurį moka įmokas UAB „Bitė Lietuva“, todėl įsipareigoja šias įmokas mokėti pati, kadangi negali rizikuoti dėl įmokų savalaikio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visa apimtimi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys antstoliai Nikolajus Aleninas ir A. Š., Bigbank AS filialas, UAB „G. F.“, UAB „SB lizingas“, UAB „4finance“, UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį patys arba jų atstovai neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies
Byloje nustatyta (1 t., e. b. l. 16), kad ieškovė A. P. ir atsakovas R. P. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas turi šiuo metu jau pilnametę dukterį J. P., gim. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., e. b. l. 96). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, taikytis nepageidauja ir prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad šalių šeima faktiškai iširusi, ji egzistuoja tik formaliai, todėl santuoka nutrauktina.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija ir santuoką patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Įrodinėjimo procese šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnis).
Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, akcentavo, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo smurtas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovas, savo ruožtu, teigia, kad ieškovė niekada nedirbo ir tuo neprisidėjo prie šeimos bendro ūkio gerovės. Ieškovė nuolat jam priekaištaudavo, kad jis mažai uždirba, jai trūksta pinigų, dėl to nuolat kildavo barniai ir ginčai. Ieškovė provokuodavo jį, šaukdavo ant jo, visaip žemindavo ir tyčiodavosi. Dėl tokio jos elgesio, nesusilaikęs yra pavartojęs neleistinus veiksmus. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1874-673/2019 atsakovas R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nepilnametei dukrai) ir pagal 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ieškovę), minėtus nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikaltimų pripažino visiškai. Pažymėtina, kad nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliaciniu skundu. Be to, 2016 m. gegužės 26 d. prokuroro A. B. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susitaikius įtariamajam (atsakovui) ir nukentėjusiajai (ieškovei). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą teiseną, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Atsakovas aplinkybių, kad santuokos metu jis elgėsi neleistinai, neneigė ir šios bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip ir minėta, ieškovė prisipažino ir patvirtino atsakovo teigiamas aplinkybes, kad ji jiems būnant santuokoje ant jo šaukdavo, nuolat jam priekaištaudavo. Atsakovas minėjo aplinkybes, kad ieškovė jį žemindavo, tyčiojosi iš jo. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad ji yra „ugningo“ charakterio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad paminėti ieškovės veiksmai nėra suderinami su pagarbos sutuoktiniams vienas kitam principu, todėl ieškovė taip pat laikytina iš dalies kalta dėl šalių santuokos iširimo. Teismas neginčijamai sutinka ir konstatuoja, kad atsakovo kaltė dėl nutrūkusios santuokos yra gerokai didesnė. Tačiau, pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas ir teismo nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas santuokos iširimo priežastimi laiko abiejų šalių kaltę, ko pasekoje šalys liovėsi gerbti viena kitą ir tai jų bendrą gyvenimą padarė negalimu. Ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestinas, o atsakovo patikslintas priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti jai 20 000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą iš atsakovo yra netenkintinas (CK 3.70 straipsnis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnis).
Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo vienam kitam, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 6.72 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalių pilnametei dukrai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą dukrai J. P.. Nurodo, kad atsakovas dukteriai neteikė išlaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės teigimu, atsakovas per mėnesį turėjo teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Kadangi J. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl pilnamete ji tapo (duomenys neskelbtini), t. y. bylai jau esant iškeltai teisme.
Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai - tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34 punktą). Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystę, šią teisę įgyvendina patys vaikai, kadangi sulaukę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
Nagrinėjamu atveju šalių dukra pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus ieškiniu atsakovui R. P. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo jai tapus pilnamete. Teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-13733-736/2019 ieškovės J. P. ieškinį tenkino iš dalies. J. P. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo už laikotarpį, kuomet ji buvo nepilnametė, nereiškė. Iš antstolio A. Š. pateiktos pažymos (2 t., e. b. l. 87) matyti, kad antstolio kontoroje 2008 m. liepos 11 d. buvo užvesta vykdomojo byla pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo A. P. naudai dukters J. P. išlaikymui. Išlaikymas buvo pervedamas A. P.. Kadangi antstolis negalėjo sutikrinti pervedamų sumų teisingumo, todėl iki dukters pilnametystės susidarė 701,12 Eur dydžio permoka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo šalių dukrai priteisimo yra atmestinas. Papildomai išaiškintina, kad su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo į teismą su ieškiniu gali kreiptis šalių dukra, nepraleidžiant teisės aktuose numatyto terminų ieškiniams dėl išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo
Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.) Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
Byloje nustatyta, kad šalys savo vardu nėra įregistravusios transporto priemonių (1 t., e. b. l. 10-11). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 75,88 kv. m. ploto pastatas - gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1400 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovas paveldėjo po (duomenys neskelbtini) mirusių jo tėvų mirties. Ieškovės teigimu, ji savo lėšomis ir darbu daug prisidėjo prie minėto atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimo. Pirko remonto ir statybines medžiagas, padėjo remontuoti namą, buvo pirkti ir statyti langai, grindys, durys ir pan. Atsakovas pripažįsta faktą ir neneigia aplinkybės, kad jo iš mirusių tėvų paveldėtam namui buvo atliekamas remontas, tačiau teigia, kad visas remontas buvo atliekamas iš jo lėšų, kurios buvo gautos pardavus jam priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys (2 t., e. b. l. 98-103) patvirtina, kad 2004 m. birželio 28 d. atsakovas už 38 000 litų (11 005,57 Eur) pardavė jam iki tol priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), kuriame prieš tai gyveno abi šalys. Teismas, spręsdamas šią šalių ginčo dalį, pažymi, kad ieškovė iš esmės neįrodė, kad ji savo lėšomis, darbu ar pastangomis ženkliai prisidėjo prie ginčo namo su priklausiniais pagerinimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo šalių santuokos sudarymo būtų gavusi su darbo santykiais susijusiais pajamas. Taip pat, nors ieškovė teismui pateikė dalį mokėjimo kvitų, patvirtinančių statybinių reikmenų ir pan., įsigijimą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad visa tai buvo įsigyta už atsakovo lėšas, gautas pardavus jo butą. Be to, ji teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas, pardavęs butą, jai buvo davęs 9 000 litų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 75,88 kv. m. ploto pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1400 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), laikytini asmeniniu atsakovo turtu. Todėl, ieškovės reikalavimas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį, atmestinas (CK 3.118 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju, šalys nurodė, kad turi kilnojamojo turto, kuris buvo įgytas santuokos metu. Tačiau ieškovė išreiškė reikalavimą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe šį kilnojamąjį turtą: šaldytuvą, - 200 Eur vertės, dviratį, - 100 Eur vertės, dviratį, - 50 Eur vertės, žoliapjovę – 100 Eur vertės, trimerį žolei pjauti - 100 Eur vertės, du dujų balionus - 40 Eur vertės, skalbimo mašiną - 100 Eur vertės, vonios spintelę - 15 Eur vertės, penkių durų spintą - 70 Eur vertės, trijų durų spintą -50 Eur vertės, spintą - 50 Eur vertės, sofą - lovą - 100 Eur vertės, kampinę lovą -100 Eur vertės, veidrodį - 20 Eur vertės, tris šviestuvus - 30 Eur vertės, tarkavimo mašiną - 30 Eur vertės, vaflių keptuvę -15 Eur vertės, skrudintuvą - 10 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę - 10 Eur vertės, virtuvės kombainą maišytuvą - 20 Eur vertės, radiją - 30 Eur vertės. Likusį turtą padalinti nurodant ieškovei ir atsakovui tenkančius konkrečius daiktus. Teismas, vertindamas šiuos ieškovės reikalavimus pabrėžia, kad šalys iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie daiktai ir kam konkrečiai buvo padovanoti. Ieškovė taip pat nepasinaudojo galimybe jos teigiamų aplinkybių, t. y. kad konkretūs ieškinyje išvardinti kilnojamieji daiktai buvo padovanoti jai, įrodinėti liudytojų parodymais ar kitomis įrodomosiomis priemonėmis. Esant šioms aplinkybėms, šalims neginčijant šalių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų kilnojamojo turto verčių, spręstina, kad yra pagrindas visą šalių kilnojamąjį turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį į lygias dalis, atsižvelgiant į šalių nurodomas turto vertes bei konkrečius daiktus ir jų savybes.
Todėl ieškovei A. P. priteistini - šaldytuvas - 200 Eur vertės, dviratis - 100 Eur vertės, dviratis - 50 Eur vertės, skalbimo mašina - 100 Eur vertės, žoliapjovė - 100 Eur vertės, dujų balionas - 20 Eur vertės, penkių durų spinta - 70 Eur vertės, spinta - 50 Eur vertės, veidrodis - 20 Eur vertės, du šviestuvai - 20 Eur vertės, vaflių keptuvė - 15 Eur vertės, virtuvės kombainas - maišytuvas - 20 Eur vertės, radijas - 30 Eur vertės, siuvimo mašina - 100 Eur vertės, dieninės užuolaidos - 50 Eur vertės, virtuvės stalas - 150 Eur vertės, dvigulė lova - 150 Eur vertės.
Atsakovui R. P. priteistini - televizorius - 200 Eur vertės, virtuviniai baldai - 100 Eur vertės, dujinė viryklė - 150 Eur vertės, skalbimo mašina - 100 Eur vertės; trimeris - 100 Eur vertės; dujų balionas - 20 Eur vertės, trijų durų spinta - 50 Eur vertės; sofa-lova - 100 Eur vertės, tarkavimo mašina - 30 Eur vertės, vienas šviestuvas - 10 Eur vertės, elektrinis virdulys - 40 Eur vertės, hidroforas - 150 Eur vertės, naktinės užuolaidos - 60 Eur vertės, skrudintuvas - 10 Eur vertės, vonios spintelė – 15 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvė - 10 Eur vertės, kampinė lova - 100 Eur vertės.
Ieškovei ir atsakovui atiteko po 1 245 Eur vertės turtas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodė tik apytiksles įgyto turto kainas, laikytina, kad turtas padalintas po lygiai ir kompensacijų klausimas nespręstinas.
Dėl prievolių padalijimo
Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Šalys nurodė, kad iš jų antstolių vykdomosiose byloje yra vykdomi šie išieškojimai kreditoriams:
antstolio A. Š. vykdomoji byla Nr. 0110/13/002696/1 - kreditoriaus UAB „LATEKO LIZINGAS“ naudai 158,48 Eur skolos likutis ir 26,87 Eur vykdymo išlaidų; antstolio Nikolajaus Alenino vykdomoji byla Nr. 0165/14/00662 - kreditoriaus BIGBANKAS AS filialo naudai 244,84 Eur skolos likutis ir 55,82 Eur vykdymo išlaidų; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomoji byla Nr. 0064/13/01613/1 - kreditoriaus UAB „G. F.“ naudai 122,10 Eur skolos likutis, 0,46 Eur palūkanų ir 58,58 Eur vykdymo išlaidų; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomoji byla Nr. 0064/13/01889/1 - kreditoriaus UAB „SB lizingas“ naudai 48,84 Eur skolos likutis, 0,23 Eur palūkanų ir 53,41 Eur vykdymo išlaidų; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomoji byla Nr. 0064/16/00311/1 - kreditoriaus UAB „4finance“ naudai 166,14 Eur skolos likutis, 0,46 Eur palūkanų ir 43,99 Eur vykdymo išlaidų; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomoji byla Nr. 0064/16/00703 - kreditoriaus UAB „4finance“ naudai 213,60 Eur skolos likutis. 0,69 Eur palūkanų ir 68,58 Eur vykdymo išlaidų; antstolio A. Š. vykdomoji byla Nr. 0110/13/00463/1 - kreditoriaus UAB „LATEKO LIZINGAS naudai 1440,72 Eur skolos likutis, 572,04 Eur palūkanų ir 295,86 Eur vykdymo išlaidų; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal 2016 m. kovo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-l 141-188 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai 451,79 Eur skolos likutis su priklausančiomis 5 proc. metinėmis palūkanomis ir 78,99 Eur vykdymo išlaidomis; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal Kauno miesto 17-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R-2767 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai 189,17 Eur skolos likutis su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis ir 33,99 Eur vykdymo išlaidomis; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal 2013 m. spalio 22d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2886-836 kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai 66,81 Eur skolos likutis su priklausančiomis 5 proc. metinėmis palūkanomis ir 15,91 Eur vykdymo išlaidomis; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal 2013 m. birželio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1711-938 kreditoriaus UAB „G. F.“ naudai 296,95 Eur skolos likutis su priklausančiomis 5 proc. metinėmis palūkanomis ir 45,83 Eur vykdymo išlaidomis; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-16118-545 kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“ naudai 572,70 Eur skolos likutis su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir 79,66 Eur vykdymo išlaidomis; antstolio A. Š. vykdomoji byla pagal 2013 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-907-673 kreditorės UAB „Lateko lizingas“ naudai 1 999,66 Eur skolos likutis su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir 271,86 Eur vykdymo išlaidomis.
Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nurodė, kad šios prievolės atsirado ieškovei ir atsakovui kreditoriams suteikus jiems vartojimo kreditus bei jų negrąžinus. Taip pat prašo įsiskolinimus antstolių vykdomosiose bylose ir vykdymo išlaidas šalims priteisti po ½ dalį. Šalys iš esmės neginčija, kad šie įsiskolinimai atsirado santuokai esant sudarytai, tenkinant šeimos poreikius ir pačios teismui pareikštuose reikalavimuose prašo abi šalis pripažinti atsakingomis už paminėtų prievolių visišką įvykdymą (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo vertinimu, šios šalių prievolės yra solidarios, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, ankstesnėje pastraipoje nurodytos šalių prievolės pripažintinos solidariomis, nustatant pareigą šalims sumokėti likusias skolas išieškotojams bei vykdymo išlaidas antstoliams lygiomis dalimis (po ½) kiekvienoje vykdomojoje byloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turto paskirstymas santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė dalijama tarp sutuoktinių. Patvarkymas rezoliucinėje teismo nutarties dalyje, jog sutuoktiniai privalo kreditą grąžinti solidariai lygiomis dalimis (nurodant jas ir pinigine išraiška), skirtas sutuoktinių tarpusavio santykiams reguliuoti, taip pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant nė vieno šalių kreditoriaus sutikimo, solidariosios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos.
Ieškovė taip nurodė, kad ji turi prievolę mokėti lėšas trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ už dukters reikmėms įsigytą asmeninį kompiuterį pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija BTA Nr. 01074234. Atsižvelgiant į tai, kad kompiuteris laikytinas įsigytu šeimos reikmėms, byloje nesant kreditoriaus sutikimo, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė, todėl ji pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
Dėl bylos dalies nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
2019 m. sausio 30 d. teisme gautame ieškovės pradiniame ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai dėl J. P. gyvenamosios vietos priteisimo ir išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo. Kadangi J. P. tapo pilnamete, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame paminėtų reikalavimų nebeliko. Ieškinio reikalavimų mažinimas, laikytinas dalies ieškinio atsisakymu, todėl ieškovės atsisakymas nuo šių ieškinio reikalavimų priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 dalis).
2018 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovė 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., e. b. l. 8-9). Atsakovas R. P. 2019 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu taip pat 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2 t., e. b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos bei paliktinos apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti ieškovės A. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl dukters J. P. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukteriai iš atsakovo R. P. priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti tarp ieškovės A. P., (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo pavardžių nekeisti.
ieškovei A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti šaldytuvą - 200 Eur vertės, dviratį - 100 Eur vertės, dviratį - 50 Eur vertės, skalbimo mašiną - 100 Eur vertės, žoliapjovę - 100 Eur vertės, dujų balioną - 20 Eur vertės, penkių durų spintą - 70 Eur vertės, spintą - 50 Eur vertės, veidrodį - 20 Eur vertės, du šviestuvus - 20 Eur vertės, vaflių keptuvę - 15 Eur vertės, virtuvės kombainą - maišytuvą - 20 Eur vertės, radiją - 30 Eur vertės, siuvimo mašiną - 100 Eur vertės, dienines užuolaidas - 50 Eur vertės, virtuvės stalą - 150 Eur vertės, dvigulę lovą - 150 Eur vertės;
televizorių - 200 Eur vertės, virtuvinius baldus - 100 Eur vertės, dujinę viryklę - 150 Eur vertės, skalbimo mašiną - 100 Eur vertės; trimerį - 100 Eur vertės; dujų balioną - 20 Eur vertės, trijų durų spintą - 50 Eur vertės; sofą-lovą - 100 Eur vertės, tarkavimo mašiną - 30 Eur vertės, vieną šviestuvą - 10 Eur vertės, elektrinį virdulį - 40 Eur vertės, hidroforą - 150 Eur vertės, naktines užuolaidas - 60 Eur vertės, skrudintuvą - 10 Eur vertės, vonios spintelę – 15 Eur vertės, karštų sumuštinių keptuvę - 10 Eur vertės, kampinę lovą - 100 Eur vertės.
Prievoles antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/002696/; antstolio Nikolajaus Alenino vykdomojoje byloje Nr. 0165/14/00662; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01613/1; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01889/1; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00311/1; antstolės Ramunės Mikliušienės vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00703; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00463/1; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal 2016 m. kovo 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-l 141-188 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal Kauno miesto 17-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 27d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R-2767 kreditoriaus UAB „4Finance“ naudai; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal 2013 m. spalio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-2886-836 kreditoriaus UAB „Gelvora“ naudai; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal 2013 m. birželio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1711-938 kreditoriaus UAB „G. F.“ naudai; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-16118-545 kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“ naudai; antstolio A. Š. vykdomojoje byloje pagal 2013 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-907-673 kreditorės UAB „Lateko lizingas“ naudai palikti solidariomis prievolėmis, nustatant, kad buvę sutuoktiniai likusias skolas išieškotojams bei vykdymo išlaidas antstoliams moka lygiomis dalimis kiekvienoje vykdomojoje byloje.
Prievolę UAB „Bitė Lietuva“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija BTA Nr. 01074234, pripažinti solidaria ieškovės A. P. ir atsakovo R. P. prievole.
Paaiškėjus, kad šalys turi šiame sprendime nenurodytų asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ir tai nuslėpė, tokius įsipareigojimus turi vykdyti juos prisiėmusi (nuslėpusi) šalis.
Likusius patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.