Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, įkalinimo įstaigoje dirbantis tvarkiniu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, teistas:

1) Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

2) Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;

3) Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 28 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalimi (1 metai 3 mėnesiai 8 dienos) ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs (bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 9 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2024 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 10.09 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių Antrajame kalėjime, 1-ame būryje, esančiame Pravieniškių g. 10, Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone, turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas nenustatytiems Pravieniškių Antrojo kalėjimo 20-o būrio nuteistiesiems, įgijo psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA tabake, kurio masė su psichotropine medžiaga 0,8507 g., kurią supakavo į du tualetinio popieriaus lankstinukus ir 2024 m. spalio 8 d. 10.09.38 val. iš Pravieniškių Antrojo kalėjimo 1-o būrio kiemo permetė per tvorą į Pravieniškių Antrojo kalėjimo 20-o būrio kiemą, po ko šį paketą 2024 m. spalio 8 d. 10.09.43 val. atlikdami tarnybines pareigas rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

R. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 8 d. būdamas 1-o būrio bendrabutyje išėjo į lauką ir per langą vienas iš nuteistųjų, kurio veido nematė per grotas, turinčias užuolaidas, paprašė permesti paketą su suspaustu tabaku į 20-o būrio kiemą. Paketas, esantis permatomame polietileniniame maišelyje, kuriame buvo įdėtas trikampio formos svoris ir du tualetinio popieriaus paketėliai, suvynioti į kamuoliukus, buvo išmestas iš antro aukšto pro langą ir kaltinamasis, nepagalvojęs, kad ten galėjo būti narkotinės medžiagos, paketėlį pagavo ir permetė į 20-o būrio kiemą, už tai gavo pakelį cigarečių. Tą dieną nebuvo 20-o būrio nuteistųjų parduotuvės, ji buvo uždaryta, todėl jie neturėjo galimybės nusipirkti tabako gaminių. Kodėl parduotuvė buvo uždaryta pasakyti negali, tačiau Pravieniškių Antrajame kalėjime nuteistieji dažnai negali įsigyti norimų prekių, nes arba pardavėjos suserga, arba dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra prekių trūkumas, arba vieno būrio nuteistieji nespėja apsipirkti, kai pareigūnai, norėdami paskubinti, įleidžia kito būrio nuteistuosius. Galvodamas, kad būtent dėl to nuteistasis prašė permesti paketą, nežinodamas ir nesusimąstydamas, kad pakete gali būti narkotinės medžiagos, nes jam buvo pasakyta, kad pakete yra tabakas, nepagalvojęs pasidomėti, kodėl paketo nepermetė pats nuteistasis, paprašęs jo tai padaryti, sutiko permesti paketą ir tai padarė. Kas paketą turėjo paimti jam nebuvo pasakyta, tik buvo pranešta, jog lauks nuteistasis.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-308/2013). 2024 m. lapkričio 13 d. teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, dvejuose tualetinio popieriaus lankstinukuose buvusi rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas, kuriame rasta psichotropinės medžiagos – sitetinio kanabinoido ADB-PINACA. Šios medžiagos masė abejuose lankstinukuose buvo 0,4265 g ir 0,4242 g, tačiau pačios psichotropinės medžiagos grynasis kiekis nenustatytas neturint tyrimui reikalingos pamatinės medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. sutinka, jog pakete buvo psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas, kurio masės dėl tabako drėgmės ir konsistencijos nustatyti neįmanoma, tačiau pačios medžiagos masė buvo nedidelė.

Kasacinėje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-7-201/2013, 2K-544/2014) išaiškinta, kad, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, ar medžiagos, kuriomis buvo disponuojama veikos padarymo metu, buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pagal BK 269 straipsnio („Sąvokų išaiškinimas“) 1 dalyje pateiktą narkotinių ir psichotropinių medžiagų išaiškinimą, XXXVII skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal BK 260 straipsnį veika kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, su kokia konkrečia narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšimi ji yra susijusi. Svarbu, kad neteisėtai disponuota medžiaga pagal Medžiagų sąrašus laikytina narkotine ar psichotropine. Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant konkrečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui (Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-489/2017). Remiantis specialisto išvada, ADB-PINACA yra indazol-3-karboksamido darinys, į šį sąrašą įtrauktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo, priimtu vadovaujantis Jungtinių Tautų Organizacijos 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos ir Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatomis. Vien darinio priskyrimo sintetininių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui pakanka pripažinti, kad ši medžiaga yra psichotropinė, ir nereikia, kad jos pavadinimas būtų konkrečiai įvardytas Įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Tai reiškia, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu sintetinis kanabinoidas ADB-PINACA buvo laikomas psichotropine medžiaga, todėl pagrindo abejoti, jog specialisto išvadoje nustatyta psichotropinė medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, nėra.

Teismų praktikoje, nustatant BK 260 straipsnyje nurodytą nusikalstamos veikos dalyko kiekį, vadovaujamasi ne rastų ir paimtų visų medžiagų, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, kiekiu, o šiose medžiagose esančiu grynu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-895/2018). Toks išaiškinimas atitinka šios nusikalstamos veikos dalyko formuluotę, t. y. dalyku pripažįstamos ne bet kokios medžiagos, kuriose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų priemaišų, o tos, kurios yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Narkotinių medžiagų kiekis, inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022). Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-489/2024). Tai reiškia, kad šioje byloje objektyviai neturint galimybės nustatyti psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-PINACA grynojo kiekio, tačiau nesant jokių duomenų apie tikslą neteisėtai išplatinti didelį ar labai didelį narkotinės medžiagos kiekį, R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau minėta, šioje byloje kaltinamasis R. B. yra kaltinamas tuo, jog 2024 m. spalio 8 d., turėdamas tikslą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas nenustatytiems Pravieniškių Antrojo kalėjimo 20-o būrio nuteistiesiems, įgijo psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA tabake. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 260 straipsnio dispozicijoje numatyta veika. Jos aiškinimas kasacinės instancijos teismo praktikoje nekito – įsigaliojus 2000 m. BK, kaip ir galiojant 1961 m. BK, įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-405-507/2015), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. B. psichotropinės medžiagos įgijimo atlygintinai faktas yra akivaizdus ir nenuginčijamas. Tai įrodo paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie patvirtino, jog 2024 m. spalio 8 d. 1-o būrio nuteistasis jam perdavė paketą su psichotropine medžiaga, kad jis jį permestų į 20-o būrio kiemą mainais į pakelį cigarečių. Kaip užfiksavo 1-o būrio kiemą stebėjusios vaizdo kameros, permetimas buvo atliktas 10.09.38 val., o kaip buvo išsiaiškinta anksčiau, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai, tiek įvykio vietą fiksavusių kamerų vaizdo įrašai patvirtino, jog veiką atliko kaltinamasis R. B.. Taigi perimdamas paketą, t. y. atlikęs veiksmą, kuriuo gavo psichotropinę medžiagą, ir vėliau paketą permesdamas į 20-o būrio kiemą, padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą alternatyvią veiką – neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją kitaip platinti. Už šį veiksmą gavo minėtą atlygį. Kadangi BK 260 straipsnio veikos sudėtis yra formali, jame nurodytomis veikomis (tame tarpe ir įgijimu) sukeliami padariniai nenurodomi, nes veika laikoma baigta ne nuo padarinių atsiradimo momento, o nuo straipsnio dispozicijoje nurodytos bent vienos iš alternatyvių veikų įvykdymo momento, šiuo atveju – įgijimo.

Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad kitokio platinimo veika gali pasireikšti įvairiai, todėl perleidimu pripažintinas, pavyzdžiui, ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų permetimas per tvorą ar kitą kliūtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2010, 2K-124/2011 ir kt.). Šioje byloje kaltinamojo R. B. atlikti veiksmai atitinka būtent kitokio platinimo požymį, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių paketą su psichotropine medžiaga jis permetė per 1-ą ir 20-ą Pravieniškių Antrojo kalėjimo būrius skiriančią tvorą į 20-o būrio kiemą. Kadangi narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, šiuo atveju kitoks platinimas nebuvo baigtas, nes paketo kritimą į 20-o būrio kiemą pastebėjo liudytojas pareigūnas A. B., kuris kartu su liudytoju pareigūnu V. J. iš karto po veikos atlikimo momento paketą paėmė ir nusinešė į tarnybines patalpas, nespėjus nenustatytam paketo adresatui jo paimti. Vis dėlto, tai nedaro įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jos inkriminavimui nėra būtina aplinkybė, kad pati narkotinė ar psichotropinė medžiaga pasiektų jos adresatą. Lemiamą reikšmę turi tikslas parduoti ar kitaip platinti bei pardavimas ar kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Tokios pozicijos laikosi teismų praktika, pagal kurią bet kurio BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013, 2K-119-689/2020).???

Pažymėtina, kad vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jeigu nenustatoma jo kaltė ir kiti subjektyvieji požymiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571-976/2015).

Nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-452-788/2016, 2K-167-719/2023).??? Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2019, 2K-21-976/2023). Taigi kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviais nusikalstamos veikos požymiais.

BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014, 2K-293-697/2015, 2K-124-489/2020, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-187-976/2023, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025, 2K-71-976/2025).

Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, tačiau teigė, jog nežinojo, kad pakete yra psichotropinė medžiaga, nes jam paketą perdavęs nuteistasis pasakė, jog viduje yra suspaustas tabakas. Šie parodymai kelia klausimą, ar veikos vykdymo metu kaltinamasis R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y., ar suprato, jog įgyja psichotropinę medžiagą ir norėjo taip veikti, ir ar turėjo tikslą įgytą psichotropinę medžiagą platinti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje formuojama nuostata, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015), kaip ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas remiantis vien tik kaltininko parodymais, nevertinant jų bendrame bylos faktinių aplinkybių kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2006, 2K-138/2013).

Byloje esantys įrodymais pripažinti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. B., teistas ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę ne vieną kartą, todėl puikiai susipažinęs su kalėjimo taisyklėmis ir žinodamas, kad perduoti bet kokius daiktus kitiems nuteistiesiems yra draudžiama, 2024 m. spalio 8 d. iš kito nuteistojo įgijo paketą su tabake esančia psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti – perduoti kitam nuteistajam permetant paketą per tvorą iš 1-o būrio į 20-o būrio kiemą, mainais į pakelį cigarečių. Byloje nėra duomenų, jog jis nesuprato, kad atlieką neleistiną veiksmą, t. y. pažeidžia kalėjimo taisykles siekdamas slapta permesti paketą kitam nuteistajam, priešingai – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie draudimą keistis daiktais su kitais nuteistaisiais žinojo. Tai, jog kaltinamasis nepagalvojo pasidomėti, ar pakete nėra narkotinės ar psichotropinės medžiagos ir kodėl paketą permesti paprašęs nuteistasis pats to nepadaro, teismas vertina kaip nepakankamomis aplinkybėmis kaltinamojo kaltei paneigti. Suvokdamas, jog atlieka kalėjimo taisyklėse uždraustą veiksmą, atsakomybė pasidomėti apie paketo turinį ir priežastis, kodėl nuteistasis paketo nepermeta pats, tenka būtent pačiam kaltinamajam, o to nepadarius automatiškai nepanaikina tiesioginės tyčios atlikti veiką fakto, kadangi veiksmų neleistinumą jis suprato. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai nuteistieji galėtų išvengti atsakomybės ir toliau platinti narkotines ar psichotropines medžiagas įkalinimo įstaigose tol, kol teigtų, jog nežinojo tai darantys, nors apskritai keistis bet kokiais daiktais jiems yra uždrausta. Be viso to, kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, apklaustas teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog yra turėjęs priklausomybių, teigė, kad veikos atlikimo išvakarėse pats buvo vartojęs psichotropinių medžiagų, todėl darytina išvada, jog jis negalėjo nenumanyti, kad permetamame pakete gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kadangi apie tai, kaip jos platinamos, kokiuose įpakavimuose būna ir pan. suvokimą turi. Aplinkybė, jog kaltinamasis nepasidomėjo, kodėl paketą permesti paprašęs nuteistasis pats to nepadaro, taip pat vertinama kaip kaltės nepaneigianti. Tai, jog nuteistasis paprašė permesti paketą su tabaku, kuriuo disponuoti galima, ir už tai pasiūlė pakelį cigarečių, kurios, kaltinamojo teigimu, kalėjime brangiai kainuoja, turėjo sukelti pagrįstą įtarimą, jog pakete be tabako yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, ir priversti padaryti išvadą, jog būtent dėl to nuteistasis pats veikos ir neatlieka. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. B., neteisėtai įgydamas psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-PINACA tabake – turėdamas tikslą jį platinti, veikė tiesiogine tyčia.

Tikslą platinti nustatytą psichotropinę medžiagą pirmiausia grindžia kaltinamojo R. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog už pakelį cigarečių sutiko pakete buvusią medžiagą permesti per 1-o ir 20-o būrio kiemus skiriančią tvorą nenustatytam kitam nuteistajam. Tą patvirtina ir permetimą užfiksavusios vaizdo kameros, kurių įrašuose matosi, kaip 2024 m. spalio 8 d. 10.09.38 val. kaltinamasis paketą meta per tvorą, kuris 10.09.41 val. įkrenta į 20-o būrio kiemą, ir 10.09.45 val. bėga atgal į 1-o būrio bendrabutį. Nuoseklūs liudytojų pareigūnų A. B. ir V. J. parodymai taip pat patvirtina, jog paketas buvo permestas per tvorą, pačiam A. B. mačius paketo kritimą į 20-o būrio kiemą. Vėliau peržiūrėję veiką užfiksavusių vaizdo kamerų įrašus identifikavo permetėją kaip R. B.. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis iš karto po paketo su jame buvusia psichotropine medžiaga įgijimo momento jį permetė per tvorą, kad paketas pasiektų kitą nuteistąjį, taip siekdamas platinti psichotropinę medžiagą. Vis dėlto, medžiaga nepasiekė jos adresato, todėl platinimas nebuvo baigtas, iš karto po permetimo liudytojams pareigūnams A. B. ir V. J. paketą paėmus. Tačiau pagal teismų praktiką veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą kaltininkas turėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-697/2019).??? Iš prieš tai aptartų aplinkybių ir įrodymais pripažintų duomenų akivaizdu, jog kaltinamajam R. B. nepavyko išplatinti psichotropinės medžiagos, tačiau tokį tikslą jis neginčijamai turėjo, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, taip pat išdėstė motyvus, paskatinusius jį nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. B. nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priėmimo bei po šio nuosprendžio įsiteisėjimo (2024 m. vasario 15 d.). Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo elgesiui būdingas nusikalstamų veikų darymas, jis savo elgesio tinkama linkme nenukreipia, pripažintina, jog sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad sunkų nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-327/2017). Viena tokių išimčių numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. B. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu – narkotinių medžiagų (sintetinio kanabinoido ADB-PINACA tabaku, kurio masė su psichotropine medžiaga 0,8507 g) įgijimu, turint tikslą jas platinti kitiems bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantiems asmenims. Kaltinamasis parodė, kad vienas iš įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų jo paprašė permesti paketą su suspaustu tabaku. Kaltinamasis, atsižvelgiant į tai, kad tai buvo ankstus rytas, jis nebuvo išsimiegojęs, kadangi turi problemų su nemiga, be kita ko, vartoja antidepresantus ir migdomuosius vaistus, taip pat iš vakaro pavartojęs psichotropinių medžiagų, nepagalvojo apie savo nusikalstamų veikų pasekmes ir nusikalstamą veiką atliko spontaniškai. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad kaltinamasis su savimi turėjo daugiau psichotropinių medžiagų ar jam būdingas psichotropinių medžiagų platinimas kitiems asmenims, byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir detaliai paaiškino veikos padarymo aplinkybes.

Analizuojant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad R. B. ankščiau yra teistas 6 kartus, šiuo metu teisiamas 7 kartą, o tai rodo, kad anksčiau skirtomis ir su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis, bausmės tikslai kaltinamajam nebuvo pasiekti. Kaltinamojo teistumas yra neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis yra pakaltinamas. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas įkalinimo įstaigoje, neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis per vienerių metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka. R. B. įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai – įkalinimo įstaigoje per visą bausmės atlikimo laiką R. B. 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo taisykles, 3 kartus buvo baustas administracine tvarka, charakteristikos pateikimo metu (2025 m. kovo 6 d.) turėjo galiojančių nuobaudų. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis skatintas nebuvo. R. B. ambulatoriškai konsultuotas gydytojo – psichiatro, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, jis negydytas psichiatrijos skyriuje. Kaltinamasis SODRA informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Respublikoje nėra turėjęs oficialaus pragyvenimo šaltinio. Vis dėlto, teigiamai vertintina tai, jog kaltinamasis periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, taip pat socialinės reabilitacijos programose, įkalinimo įstaigoje dirba. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jis stengiasi įveikti savo turimą priklausomybę įstatymo uždraustoms medžiagoms – Marijampolės kalėjime pradėjo lankyti anoniminių narkomanų susitikimus, kurie jam daro teigiamą įtaką. Siekdamas atlyginti turimas skolas, įkalinimo įstaigoje įsidarbino santechniku, lanko resocializacijos užsiėmimus, meno terapiją, taip pat lankosi pas psichologą. Išėjęs į laisvę, kaltinamasis planuoja tęsti mokslus bei įgyti specialybę. Atsižvelgus į kaltinamojo parodymus, neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką bei nuoširdžias pastangas keisti gyvenimą, taip pat į tai, jog nėra nustatytas kaltinamojo veiksmų sistemiškumas bei kryptingumas platinti įstatymo uždraustas medžiagas kitiems asmenims, galima teigti, kad kaltinamojo veiksmai, nagrinėjamu atveju, buvo labiau neapgalvoto elgesio ir turimos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms rezultatas. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad medžiagos išplatintos nebuvo, kaltinamojo vaidmuo darant šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikaltimą buvo antraeilis, o psichotropinių medžiagų, kuriomis jis disponavo, kiekis, negalint jo tiksliai nustatyti dėl objektyvių priežasčių, tačiau abejones, kurių nepavyko pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertinant kaltinamojo naudai, be kita ko, įvertinus ir rasto mišinio kiekį, vertintinas kaip nedidelis.

Neabejotina, kad visos šios išvardintos aplinkybės, susijusios tiek su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, tiek ir jo asmenybe, nepašalina nei padarytos veikos, nei asmenybės pavojingumo, tačiau šios išdėstytos aplinkybės visgi rodo mažesnį veikos pavojingumą. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad net ir paskyrus minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju bausmės tikslai, įskaitant kaltinamojo pataisymą ir visuomenės apsaugą, gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskyrus mažesnę, nei numatyta sankcijoje, laisvės atėmimo bausmę – 1 metus, būtų užtikrintas kaltinamojo pataisos balansas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei padarytą nusikalstamą veiką, taip pat psichotropinių medžiagų kiekį, 1 metų laisvės atėmimo bausmė bus pakankamai griežta ir tinkama siekiant teigiamų pokyčių kaltinamojo gyvenime, o švelnesnė bausmė leis pasiekti tiek teisingumo, tiek pataisos tikslus be perteklinės griežtos bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo, kurios kaltinamasis R. B. šiuo metu nėra atlikęs. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė įsiteisėjus ankstesniam teismo nuosprendžiui ir neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismo turimais duomenimis, nuosprendžio priėmimo dieną R. B. neatlikta bausmės dalis yra 10 mėnesių ir 10 dienų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, t. y. prie Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (6 mėnesius), ir R. B. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji ir neskirtina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam R. B. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 269,21 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo R. B. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, duomenų apie kaltinamojo turtą nėra, šiuo metu jis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, be to, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nustačius BPK 51 straipsnyje įtvirtintus būtinuosius gynėjo dalyvavimo procese pagrindus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Daiktai, turintus reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

- po specialisto tyrimo likę 0,5691 g tabako su sintetiniu kanabinoidu ADB-PINACA bei objektų pakuotės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme, ir R. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmę paskirti atlikti įkalinimo įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti, kad R. B. nusikaltimą padarė būdama recidyvistas.

R. B. kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską, su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- po specialisto tyrimo likusius 0,5691 g tabako su sintetiniu kanabinoidu ADB-PINACA bei objektų pakuotes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.