Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame tei­siamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

E. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2016 m. liepos 12 d. apie 19 val. savo buto kam­ba­ryje adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alko­holio, kas turėjo įtakos nu­si­kalstamos vei­kos pa­da­ry­mui, dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui su broliu V. G., du kar­tus peiliu dūrė jam į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam aklą durtinę pjautinę žaizdą pilvo kairėje bei kiauryminę dur­tinę pjau­tinę žaizdą pilvo kairėje su kiauriniu aklosios žarnos pažeidimu, kas kom­pli­ka­vo­si pa­krau­javimu į pilvaplėvės ertmę, tokiais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – bro­lio V. G. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

E. Z. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinė­ji­mo metu ištirtais įrodymais.

Įrodymų vertinimas

Kaltinamosios E. Z. parodymuose nurodytos aplinkybės apie V. G. suža­lo­ji­mą yra nuoseklios, logiškos ir ati­tin­ka nukentėjusiojo V. G. pa­ro­dy­mus, spe­cia­listo išvadas ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti kal­tinamosios parodymų tei­sin­gumu. Nedi­deli nu­ken­tėjusiojo V. G. ir kal­tinamosios E. Z. paro­dy­mų skir­tumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių, teis­mo nuomone, susiję su nu­ken­tėjusiojo ir kaltinamosios gir­tu­mu įvykio metu ir dėl to galimu iškreiptu aplinkybių suvokimu. Šie skir­tu­mai nepa­neigia šių paro­dy­mų įro­do­mo­sios vertės, todėl teismas šiais pa­ro­dy­mais vadovaujasi.

Spe­cia­lis­tų išvados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir iš esmės patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2016 m. liepos 12 d. lai­ko­tarpiu nuo 20 val. iki 20.30 val. Kaip matyti iš bylos medžiagos – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, joje pagalbos kvietimo laikas nurodytas 19 val. 35 min. Įvertinus laiką, kuris galėjo praeiti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento iki pagalbos iškvietimo momento, kaltinimas pa­tiks­lintas nurodžius nusikalstamos veikos padarymo laiką – apie 19 val.

Įvertinęs ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina E. Z. kaltę sunkiai sutrikdžius savo brolio V. G. sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas (krūtinė) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į pilvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis V. G., tiek kal­ti­na­mo­ji E. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai. Tuomet E. Z. ir smogė nu­ken­tėjusiajam peiliu, kuris buvo padėtas virtuvėje ant spin­telės. Byloje nėra duomenų, kad E. Z. būtų turėjusi išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti V. G.. Kaltinamoji dūrė tik du kartus. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis aplinkybėmis kal­tinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į V. G. prieš ją pavar­toto smurto veiks­mus. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­na­mo­ji E. Z., nebū­da­ma psichikos ligonė (t. 1, b. l. 128), būdama pakan­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­dama V. G. gana ilgu, smai­liu ir aštriu peiliu į pa­vo­jingą sveikatai pilvo sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jos veiksmai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, ją tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinky­bėms, teis­mas kons­­tatuoja, jog E. Z. savo šeimos nario – brolio V. G. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdama neapibrėžta tyčia.

Kaltinamoji E. Z. nurodė, kad su broliu kartais konfliktuodavo, nukentėjusysis yra smurtavęs prieš kaltinamąją, kad prieš dūrimą jam peiliu brolis buvo sugriebęs ją už rankų, stūmė ir taip padarė sužalojimus. Sužalojimai kaltinamajai užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadoje. Liudytojas K. A. patvirtino, kad nu­ken­tėjusysis V. G. ir anksčiau yra konfliktavęs su kaltinamąja. Kaltinamosios parodymus apie prieš pat nusikalstamą veiką nuken­tėju­sio­jo prieš kal­ti­na­mą­ją pavartotą smurtą patvirtina ir pats V. G.. Šios aplinkybės, taip pat faktas, kad konfliktas vyko namuose, po išgertuvių, patvirtina, kad konfliktinė situacija prasidėjo iš esmės dėl nukentėjusiojo kaltės, kad nukentėjusiajam pirmam panaudojus prieš kaltinamąją fi­zinį smur­­tą – sugriebus už rankų, pastūmus ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamoji pagriebė ant spintelės buvusį peilį ir dūrė juo nu­ken­tėjusiajam. Tačiau įvertinęs visumą bylos duomenų – kalti­na­mosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo smurto pobūdį, aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau vartodavo pa­na­šaus pobūdžio smurtą, kad jis neturėjo jokių įrankių, teis­mas konstatuoja, jog nukentėjusiojo V. G. smurtiniai veiksmai prieš E. Z. neteikė pa­grin­do kal­ti­na­majai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos svei­ka­tai ir atsirado bū­ti­numas gintis, t. y. smogti nukentėjusiajam peiliu, taip sunkiai su­trik­dant V. G. sveikatą. Tokie kalti­na­mo­sios veiksmai neatitiko kėsi­ni­mosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straips­nio 2 dalyje. Teismas spren­džia, kad E. Z. padaryto sunkaus V. G. svei­ka­tos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant būtinosios gin­­ties ribas. Tačiau nurodytus nukentėjusiojo veiksmus teismas ver­tina kaip rizikingus ir provokuojančius.

Kadangi E. Z. sunkiai trikdė savo šeimos nario – brolio sveikatą, todėl jos vei­ka teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

E. Z. inkriminuotas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rū­ši­nį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji pre­vencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisin­gu­mo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teis­mo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­nin­ko as­me­nybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sank­ci­ją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis ap­linkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nu­sikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusi­kal­ti­mus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straips­nio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, nu­matančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įsta­ty­mų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais pas­kir­ti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Pagal BK 62 straipsnio nuos­ta­tas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už nusikals­tamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, esant šioje normoje numatytoms sąlygoms.

Teismas, skirdamas bausmę E. Z., atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mo­sios padaryta nusikalstama veika priskirta la­bai sun­kių nusi­kal­timų ka­te­go­rijai, tačiau veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam V. G. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę lie­ka­mie­ji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Pats V. G. nurodė, kad yra visiškai pasveikęs, kaltina­ma­jai jokių pretenzijų neturi, prašo skirti jai švelnesnę bausmę. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio. E. Z. anks­čiau nebu­vo teista (t. 1, b. l. 117-119), anksčiau buvo bausta už administracinius teisės pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 113-115), dėl psichikos susirgimų nesigydė (t. 1, b. l. 128), priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruota (t. 1, b. l. 126), dirba (t. 1, b. l. 120, 121), dar­bo­vietėje charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 135). Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad E. Z. nėra linkusi nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. Z. apie įvykį pati iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Nors pranešdama ji kitaip nurodė įvykio aplinkybes, nenurodė savo kaltės, tačiau toliau nuo pat ikiteisminio tyrimo pra­džios kaltinamoji sava­noriškai, nuo­sek­liai išdėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplin­ky­bes, tvirtino, kad iš karto nepripažino savo kaltės, nes bijojo. Teisme visas aplinkybes E. Z. patvirtino ir pripažino savo kaltę, kad peiliu dūrė V. G., ką teismas pri­pa­žįsta vi­siš­kai ati­tin­kant visus kitus bylos įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kal­ti­na­mo­ji ne tik pripažino savo kaltę, bet išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto. Šiomis aplinkybėmis teismas spren­­džia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą E. Z. atsakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (vei­kos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­tėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis są­mo­ningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dieną tarp kaltinamosios ir jos brolio kilo konfliktas, V. G. buvo sugriebęs E. Z. už rankų, pargriovė ją, nuo ko jai buvo padarytos kraujosruvos kairiame petyje, žaste ir dilbyje, dešinėje šlaunyje, kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo veiksmai buvo smurtiniai. Todėl teis­mas šiuos nu­ken­tėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepri­im­ti­nus, rizikingus, nukreiptus į kal­tinamąją, kurie nulė­mė staigią kaltinamosios reakciją ir nu­si­kals­tamą veiką prieš nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dė­mesys ir į tai, kad nukentėjusysis V. G. taip pat buvo var­to­jęs alkoholinius gė­rimus, kas, teismo nuo­mo­ne, taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs visa tai teis­mas pri­pažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios E. Z. atsakomybę leng­vina ap­lin­ky­bė, kad nusi­kals­tamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elge­sys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Po nusikalstamos veikos padarymo E. Z. buvo kons­ta­tuotas 2,27 promilių ne­blai­vumas, kas atitinką vidutinį girtumo laipsnį. Pati kaltinamoji patvirtino, kad buvo išgėrusi al­ko­ho­li­nių gėrimų ir pripažino tam tikrą alkoholio įtaką jos veiksmams. Teismas sprendžia, kad E. Z. gir­tu­mas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad ši aplinkybė yra sunkinanti kal­tinamosios atsa­ko­mybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Viena iš BK 62 straipsnio taikymo sąlygų, nurodyta šio straipsnio antroje dalyje – bent iš dalies atlyginimas ar pašalinimas turtinės žalos. Tačiau ji privalo būti nustatyta tik tose bylose, kuriose tokia žala buvo padaryta. Kaltinime E. Z. tokia aplinkybė nėra inkriminuota. Nuken­tėjusysis V. G. nepareiškė pretenzijų dėl galimai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Todėl spręstina kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta.

Be to kaltinamoji susitarė su civiliniu ieškovu – Kauno teritorine ligonių kasa dėl savanoriško žalos už nukentėjusiojo gydymą Valstybinėms ligonių kasoms atlyginimo. Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė rodo kaltinamosios E. Z. gerą valią ir nekliudo taikyti jai BK 62 straipsnio nuos­tatas.

Kaltinamoji turi dvi mažametes dukras, gimusias 2012-03-15 ir 2013-11-24 (t. 1, b. l. 116, t. 2, b. l. 27), gyvena kartu su dukromis (t. 2, b. l. 22, 23, 24), motinos valdžia jai nėra apribota (t. 1, b. l. 132). Iš bylos medžiagos matyti, kad mergaičių tėvas gyvena atskirai, prie dukrų išlaikymo neprisi­de­da. Šiomis aplinkybėmis pakanka duomenų išvadai, kad paskyrus E. Z. inkriminuotos normos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti ir išlaikyti kalti­na­mo­sios mažamečius vaikus, todėl, teismo nuomone, byloje yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, sudarančios prielaidą taikyti kaltinamajai šiame BK straipsnyje numatytas lengvatas.

Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­sios E. Z. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teis­mas daro išvadą, kad E. Z. paskyrus nors ir minimalią ar mažesnę, negu inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tą dvejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę, savo rūšimi ji būtų per griežta. Tokios baus­mės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­ją nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atim­ti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus ir pas­kyrus švel­nesnę, nei nus­ta­tyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimus (BK 62 str. 3 d. 3 p.). Ka­dangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama viename bute su nu­ken­tė­ju­siuoju var­tojo al­koholinius gė­ri­mus, kas turėjo įtakos jų konfliktiškiems santykiams, E. Z. įpareigotina per laisvės ap­ri­bojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti tei­gia­mą įtaką jos el­ge­siui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neat­ly­gin­tinai išdirbti nus­tatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstai­go­se ar nevals­ty­bi­nė­se orga­ni­za­ci­jo­se, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. 2016-07-14 buvo sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka, paleista – 2016-07-15 (t. 1, b. l. 173, 177). Sulaikymo laikas įskai­tomas į kaltinamajai skiriamą bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka. Kadangi kaltinamajai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės ap­ri­bojimo bausmė, paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įs­tai­goje, rašytinis pasižadėjimas neiš­vyk­ti (t. 1 , b. l. 178-179), panaikinamos nuo bausmės vykdymo pra­džios.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1877,72 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­­tė­ju­siojo V. G. gydymą (t. 1, b. l. 26) Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pri­dė­ta pažyma (t. 1, b. l. 28). Kaltinamoji E. Z. su ieškiniu sutinka, todėl ieš­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – atsuktuvas, keturios plastikinės šviestuvo detalės, paimti iš įvykio vietos, E. Z. pateikti trys peiliai ir du atsuktuvai, iš E. Z. kratos metu paimta kortelė ,,IKI“, saugomi prie baudžiamosios bylos, išnagrinėjus bylą yra ne­be­reikalingi, kaltinamoji E. Z. pateikė prašymą gražinti šiuos daiktus, todėl šie daiktai grą­žintini teisėtai jų savininkei E. Z. arba jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pilkos spalvos vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, paimti iš įvykio vietos, V. G. pateikti bliuzonas, šortai ir šlepetės, saugomi prie bau­džiamosios bylos, išnagrinėjus bylą yra nebereikalingi, nukentėjusysis V. G. pateikė prašy­mą gražinti šiuos daiktus, todėl šie daiktai grąžintini teisėtam jų savininkui V. G. arba jo įga­lio­tam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vatos tamponai su raudonos spalvos skys­čio pavyzdžiais, paimti iš įvykio vietos, saugomi prie baudžiamosios bylos, yra menkos ver­tės, byloje jie nebereikalingi, todėl šie daiktai sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinė plokštelė su 2016-07-18 įta­riamosios E. Z. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu; kompaktinė plokštelė su 2016-07-12 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašu; kompaktinė plokštelė su 2016-07-12 įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis; kompaktinė plokštelė su duomenimis iš mobiliojo ryšio telefono, paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-3288 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­ran­tuo­ja­mos teisinės pagalbos E. Z. išlaidos sudaro 205,55 Eur. Nurodytos išlaidos laikyti­nos pro­ceso išlaidomis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­na­mąjį kal­tu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susi­da­riusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji E. Z. turi dvi mažametes dukras, gauna minimalų darbo užmokestį, nėra duomenų apie kokias nors kitokias jos pa­ja­mas ir turtą, todėl Valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš E. Z. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą nubausti ją laisvės apri­bo­ji­mu dvejiems metams.

Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaičius laiką, E. Z. išbūtą laikinajame su­lai­kyme – 2016 m. liepos mėn. nuo 14 d. iki 15 d. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams vienuolikai mėne­sių dvidešimt aštuonioms dienoms.

Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, E. Z. įpareigoti per paskirtą lais­vės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti E. Z. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Bausmės pradžią E. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąsias priemones E. Z. – įpareigojimą perio­diš­kai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. Z. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1877,72 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 72 centus) žalos atly­ginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – atsuktuvas, keturios plastikinės šviestuvo detalės, trys peiliai ir du atsuktuvai, kortelė ,,IKI“, saugomi prie baudžiamosios bylos, grą­žinami E. Z. arba jos įgaliotam asmeniui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pilkos spalvos vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, bliuzonas, šortai ir šlepetės, saugomi prie bau­džiamosios bylos, grąžinami V. G. arba jo įga­lio­tam asmeniui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vatos tamponai su raudonos spalvos skys­čio pavyzdžiais, saugomi prie baudžiamosios bylos, sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinė plokštelė su 2016-07-18 įta­riamosios E. Z. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu; kompaktinė plokštelė su 2016-07-12 VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties garso įrašu; kompaktinė plokštelė su 2016-07-12 įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis; kompaktinė plokštelė su duomenimis iš mobi­liojo ryšio telefono, paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.