- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2K-435/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- G. R., R., ir S, R. D., K. L., S. S.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R., R. D. ir K. L. kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2007-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir Šiaulių apygardos teismo 2009-02-05 nutartimi galutinai subendrintos bausmės neatliktos dalies pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
R. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
K. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Palangos rajono apylinkės teismo 2008-06-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, ją atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. R., R. D., K. L. ir S. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas už tai, kad organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių medžiagų ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą, gabenimą, turint tikslą jas platinti, ir nusikalstamai veikai vadovavo, t.y., laikotarpyje nuo 2008-05-16 iki 2008-05-19 telefoninių pokalbių metu bei rašydamas SMS žinutes nurodė vykdytojams S. S., K. L. ir R. D. narkotines medžiagas – 9,55 g kanapių (ir jų dalių), 51 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos klonezapamo, bei psichotropines medžiagas – didelį kiekį 27,885 g metamfetamino ir 3,233 g MDMA, kurias S. S. iki 2008-05-19 17.00 val. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Telšiuose, supakuoti į atskirus paketus bei atgabenti į Marijampolės miestą, kur, K. L. nurodžius tikslią vietą ir kryptį, 2008-05-19 22.15 val. R. D. paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėjo permesti į Marijampolės pataisos namų teritoriją, esančią Sporto g. 7, Marijampolėje, dėl to S. S., K. L. ir R. D. supakuotas narkotines medžiagas – 9,55 g kanapių (ir jų dalių), 51 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos klonezapamo, bei psichotropines medžiagas –didelį kiekį 27,885 g metamfetamino ir 3,233 g MDMA, supakuotus į atskirus paketus, 2008-05-19 apie 19.30 val. L. V. vairuojamu automobiliu "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno į Marijampolės miestą, kur K. L. nurodytoje vietoje R. D. turėjo jas neteisėtai realizuoti, t. y. per tvorą įmesti į Marijampolės pataisos namų teritoriją, tačiau apie 21.00 val. S. S., K. L. ir R. D. buvo sulaikyti Marijampolės policijos komisariato pareigūnų.
K. L., R. D. ir S. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai ir vykdydami nusikalstamos veikos organizatoriaus G. R. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jo vadovaujami: S. S. neteisėtai laikė, gabeno ir rengėsi realizuoti, o K. L. ir R. D. neteisėtai gabeno ir rengėsi realizuoti narkotines ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t.y., 2008 metais, laikotarpyje nuo gegužės 16 d. iki 19 d., telefoninių pokalbių metu bei SMS žinutėmis, S. S. gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus G. R., neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 9,55 g kanapių (ir jų dalių), 51 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos klonezapamo, bei psichotropines medžiagas – didelį kiekį 27,885 g metamfetamino ir 3,233 g MDMA, ir, veikdami visi trys bendrai, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, supakuotas į atskirus paketus ir S. S. iki 2008-05-19 17.00 val. neteisėtai laikytas jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Telšiuose, 2008-05-19 apie 19.30 val. L. V. vairuojamu automobiliu "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno į Marijampolės miestą, kur K. L. nurodytoje vietoje R. D. turėjo jas neteisėtai realizuoti – permesti per tvorą į Marijampolės pataisos namų teritoriją, esančią Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam G. R., tačiau apie 21.00 val. buvo sulaikyti Marijampolės policijos komisariato pareigūnų.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis G. R. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti jo atžvilgiu kitą – teisingą sprendimą. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šiuos teiginius kasatorius grindžia tuo, kad, pasak jo, byloje nėra tiesioginių ir pagrįstų duomenų, kurie parodytų, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismai byloje nustatė, kad jis turėjo tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, tačiau, pasak kasatoriaus, tokių duomenų byloje nėra, išskyrus tai, kad buvo gabentas didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Kasatorius teigia, kad vien narkotinės ir psichotropinės medžiagos didelio kiekio nustatymas byloje neatskleidžia asmens tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Anot nuteistojo, pagal bylos duomenis jo veika buvo netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes bylos duomenys parodo tik siekį įsigyti narkotines medžiagas, todėl veika galėtų atitikti BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai nėra privalomi, o yra tik rekomendacinio pobūdžio, formuojant teismų praktiką, jie neturi įstatymo galios. Todėl Senato išaiškinimas, kad didelis kiekis atitinka tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimą, yra nepagrįstas įstatymu. Anot kasatoriaus, byloje nėra nė vieno pagrįsto ir neginčijamo įrodymo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo atgabentos, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors, kasatoriaus nuomone, pagal bylos duomenis veika atitinka BK 259 straipsnio dispoziciją, jis savo kaltę dėl bet kokios nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, neigia. Nuteistojo manymu, nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, nes pokalbių išklotinės neparodo, kad su S. S. ir V. R. kalba būtent jis. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad skirtumas tarp nedidelio ir didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nėra žymus, todėl, pasak nuteistojo, be papildomų įrodymų negalima teigti, kad buvo tikslas platinti ar parduoti. Teismai, kasatoriaus teigimu, konstatavę šį tikslą, rėmėsi tik prielaidomis, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas bei nekaltumo prezumpcijos nepaisymas, todėl veika, anot nuteistojo, turėtų būti perkvalifikuota. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, netinkamai vertino įrodymus, todėl buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Kasaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir jį išteisinti. Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Nuteistojo manymu, teismų išvados yra nepagrįstos. Nors byloje teismai nustatė kontaktą telekomunikacijų tinklais tarp nuteistajam priklausančios SIM telefono kortelės ir G. R. telefono numerio, tačiau, pasak kasatoriaus, nei toks kontaktas, nei vykimas į Marijampolę kartu su kitais automobilyje neparodo jokio neteisėto veiksmo. Kasatorius skunde pažymi, kad aplinkybę, jog jis nežinojo apie S. S. gabenamas narkotines medžiagas, patvirtina paties S. S. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad apie gabenamas narkotines medžiagas niekam nėra sakęs, bei L. V. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad, važiuojant mašina į Marijampolę, apie narkotines medžiagas niekas nekalbėjo. Nuteistojo manymu, teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes, konstatavę ryšį tarp jo turimos SIM telefono kortelės ir G. R., nenurodė pagrįstų motyvų, kurie patvirtintų jo nusikalstamą elgesį. Tai, pasak nuteistojo R. D., lėmė nepagrįstą jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kasatorius skunde teigia, kad byloje nėra tiesioginių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis žinojo apie mašinoje gabenamas narkotines ir psichotropines medžiagas, S. S. vykimo į Marijampolę tikslus ar apie tai, kad jo bus prašoma permesti narkotikų paketus per tvorą. Nuteistojo manymu, pats dalyvavimas veiksmuose, kai nežinoma tikroji jų priežastis, nėra nusikaltimas. Todėl, pasak kasatoriaus, neišsamiai ištyrę bylos aplinkybes, netinkamai įvertinę įrodymus, teismai pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai kvalifikavo jo veiksmus.
Kasaciniame skunde nuteistasis K. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde kasatorius nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendis priimtas pažeidžiant ir netinkamai taikant baudžiamųjų įstatymų nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą. Pasak kasatoriaus, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pats nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 232 straipsnyje numatytų reikalavimų. Teismas privalėjo perduoti bylą prokurorui, kadangi, pasak nuteistojo, prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame nebuvo nurodytos veikos aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys kaltę, tačiau teismas to nepadarė ir tai sąlygojo šališką bylos nagrinėjimą, teisės į gynybą pažeidimą bei neteisėto nuosprendžio priėmimą. Skunde kasatorius nurodo, kad nėra rasta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo teigimu, neatlikęs tyrimo, savo nuožiūra nutartyje interpretavo tas faktines aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė. Kasatorius skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevykdė savo paskirties patikrinti neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuosprendis buvo priimtas remiantis ne įrodymais, o teismo vidiniu įsitikinimu, kuris nebuvo paremtas įrodymais. Pasak kasatoriaus, teismas buvo šališkas, nes nagrinėdamas bylą turėjo nusistatymą prieš jį dėl to, kad anksčiau jis buvo teistas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepime prašo nuteistųjų G.R., R.D. ir K.L. kasacinius skundus atmesti. Prokuroro nuomone, nuteistųjų R.D., G.R. ir K.L. kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad kasacinės instancijos teismas naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina, todėl skundų argumentai, kuriais kasatoriai ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su teismų išvadomis dėl atskirų faktų ir įrodymų vertinimo, paliktini nenagrinėti, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, o faktų sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Prokuroro teigimu, kasaciniuose skunduose nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimui ir nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes iš teismų sprendimų matyti, kad jie nuteistųjų kaltę grindė surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma. Atsiliepime prokuroras tvirtina, kad teismai nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamasis įstatymas, kaip pažymi prokuroras, nereglamentuoja, kiek ir kokių įrodymų turi būti surinkta apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžia teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą. Prokuroras teigia, kad teismai motyvuotai, kaip prieštaraujančius bylos duomenims, atmetė kasatorių argumentus, kad G. R. nebendravo telefonu su nuteistaisiais S. S. ir K. L., organizuodamas nusikalstamą veiką. Remiantis liudytojų D. R., V. L., G. N., V. R., I. V. parodymais ir 2008 m. gegužės 20 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu bei telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų suvestinėmis, anot prokuroro, neabejotinai nustatyta, kad G. R. pokalbių metu aktyviai derino laisvėje esančių K. L., R. D. ir S. S. veiksmus, davė konkrečius nurodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimo automobiliu iš Telšių į Marijampolę bei pristatymo būdo į pataisos namų teritoriją. Be to, kaip teigia prokuroras, aplinkybė, kad pokalbius dėl nusikalstamos veikos organizavimo vedė būtent nuteistieji G. R. ir K. L., nustatyta ne vien tik atpažinus jų balsus, klausant pokalbių, bet ir sistemiškai analizuojant bei vertinant visus byloje surinktus įrodymus, kurie sudaro vieningą įrodymų grandinę. Prokuroras taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, kurios išvada dėl G. R. ir K. L. balsų, nors ir yra tikėtino pobūdžio (dėl prastos lyginamųjų balso pavyzdžių kokybės), nepaneigė, jog pateiktuose tyrimui garso įrašuose užfiksuoti būtent paminėtų nuteistųjų balsai. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus apie tai, kad jie nedalyvavo darant nusikalstamą veiką, motyvuotai vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Prokuroras daro išvadą, kad teismai, nustatydami faktines aplinkybes, rėmėsi surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o ne prielaidomis, kaip teigia kasatoriai. Teismai, anot prokuroro, pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis, visi įrodymai buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas teisminio nagrinėjimo metu, o apkaltinamasis nuosprendis surašytas, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamos veikos tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje, kaip teigia prokuroras, laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-225/2008, 2K-145/2003 ir kt., prokuroras teigia, kad tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Be to, prokuroras nurodo, kad G. R. tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas patvirtina konkrečios teismų nustatytos bylos aplinkybės: nuteistųjų siekis perduoti medžiagas į Marijampolės pataisos namus, tai, kad buvo organizuojamas laikymas ir gabenimas keturių skirtingų kvaišalų, tarp kurių didelis kiekis psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir MDMA, tai, kad medžiagos buvo supakuotos į atskirus paketus, bei tai, kad jų kiekis aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs suvartoti vienas asmuo. Todėl prokuroras mano, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nuteistojo G. R. nusikalstamą veiką, pritaikytas tinkamai. Prokuroro manymu, nuteistojo K. L. teiginys, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra deklaratyvus, nes nuteistasis jo nekonkretizuoja. Šioje byloje kaltinamojo akto turinys, pasak prokuroro, patvirtina, kad jame pateiktas veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; tas aprašymas atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl įtarimas kaltinamajame akte suformuluotas, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Priešingai, negu nurodo K. L. skunde, prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus nuteistųjų apeliacinių skundų esminius argumentus, t. y. pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, todėl kasatoriaus tvirtinimai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, yra nepagrįsti. Prokuroras atsiliepime teigia, kad nėra įstatyminio pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų G. R., R. D. ir K. L. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 19 d. S. S., K. L., R. D., veikdami bendrai, vadovaujami G. R., narkotines ir psichotropines medžiagas iš Telšių atgabeno į Marijampolę, turėdami tikslą jas permesti per tvorą į Marijampolės pataisos namų teritoriją ten laisvės atėmimo bausmę atliekančiam G. R.. Be to, nustatyta, kad S. S. tuo pačiu tikslu tas narkotines ir psichotropines medžiagas nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose Telšiuose, (duomenys neskelbtini). Psichotropinės medžiagos metamfetamino paminėti asmenys laikė ir gabeno 27, 885 g., t. y. didelį kiekį, nes šios medžiagos kiekis dideliu laikomas nuo 20 g. Kasacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kasatorių K. L. ir R. D. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pritaikytas tinkamai, nes jie gabeno narkotines medžiagas ir psichotropinių medžiagų didelį kiekį, turėdami tikslą jas platinti. Nustatyti nuteistųjų veiksmai visiškai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją, nes platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui. Permetimas pagal išankstinį susitarimą su tam tikru asmeniu tų medžiagų per pataisos namų teritoriją juosiančią tvorą – tai vienas iš tų medžiagų platinimo būdų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. R. nuteistųjų S. S., R. D. ir K. L. veiksmams vadovavo, t. y. atliko šio nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį. G. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, nes bendrininkų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančio BK 26 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Todėl nuteistojo G. R. kasacinio skundo argumentai, kad jam inkriminuota veika pagal bylos aplinkybes galėtų atitikti tik BK 259 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Dėl šioje nutarties pastraipoje aptartų priežasčių nepagrįsti ir kitų dviejų kasatorių argumentai, kad jų nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai.
Visų trijų kasatorių argumentai, kuriais jie ginčija teismo nustatytas aplinkybes tvirtindami, kad jų dalyvavimas nusikaltimo padaryme nėra įrodytas (nuteistieji K. L. ir R. D. tvirtina, kad apie narkotikų bei psichotropinių medžiagų gabenimą jie nieko nežinojo), paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos aplinkybių nustatymą liečiančių teismo išvadų pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Dėl kasacinių skundų argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus
Visi trys kasatoriai skunduose tvirtina, kad buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus. Anot kasatorių, jų kaltumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis. Nuteistasis R. D. savo kasaciniame skunde dar tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai. Be to, nuteistasis K. L. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevykdė savo pareigos patikrinti neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visų trijų kasatorių argumentai apie teismo neva padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus prieštarauja bylos medžiagai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tuos įrodymus įvertino, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Todėl kasatorių argumentai, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai buvo įvertinti, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįsti. Nepagrįstas ir nuteistojo K. L. skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevykdė savo pareigos patikrinti neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Iš byloje paduotų apeliacinių skundų ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad visi apeliantai ginčijo jiems priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, pateikdami savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, o apeliacinės instancijos teismas dar kartą išsamiai aptarė įrodymus, taip atsakydamas į kiekvieną esminį nuteistųjų apeliacinių skundų argumentą ir tuo pačiu įvykdydamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistasis K. L. kasaciniame skunde nurodo dar vieną, teismo neva padarytą, BPK reikalavimų pažeidimą. Šis kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 232 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, dar bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas privalėjo perduoti bylą prokurorui dėl to, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau teismas to nepadarė.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK numato galimybę perduoti bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ne tik bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, bet ir bylą nagrinėjant tiek pirmąja instancija (BPK 254 straipsnio 3 dalis), tiek apeliacine tvarka (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau savo apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. šio klausimo nekėlė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo K. L. kasacinio skundo teiginys, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, prieštarauja bylos medžiagai. Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame pateiktas veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga; baudžiamojo įstatymo norma (BK 260 straipsnio 2 dalis), numatanti atsakomybę už padarytą veiką; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas nuteistojo K. L. kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistųjų G. R., R. D. ir K. L. kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų G. R., R. D. ir K. L. kasacinius skundus atmesti.