Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5304-504/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, teismas atsižvelgė į tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokio pobūdžio sutarčiai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.

8. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 57,49 proc. reikalavimų sumos) iš atsakovo ieškovei priteisė 150,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas D. L. 2020 m. sausio 29 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-020839, kuria atsakovui pradinė kreditorė 24 mėnesių terminui perdavė naudotis televizorių Panasonic-TX- (duomenys neskelbtini), o atsakovas visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 17,99 Eur su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad atsakovui, pažeidusiam sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinių 0,5 proc. delspinigių dydį nepagrįstai dideliu ir sumažino iki 0,05 proc. normos.

13. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, t. y. delspinigiams apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą iki 0,05 proc. delspinigių dydį. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, atsakovą ji informavo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgtina į įgytos prekės pobūdį (televizorius) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taip pat pagrįstai atsakovą laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojasi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, ir pati ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės sutinka ir neginčija aplinkybės, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis.

15. Nors apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos VKĮ nuostatos, tačiau pažymėtina, jog pagal VKĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, t. y., VKĮ turi būti taikomas ir toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vien aplinkybė, kad sutartis pavadinta nuomos, o ne vartojimo kredito, savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, turėjo tik finansinį interesą (atsakovui perduoto naudotis turto vertė buvo 275,00 Eur, o atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti 17,99 Eur nuomos mokestį (17,99 Eur x 24 mėn.). Pradinė kreditorė susigrąžinti perduoto atsakovui daikto neturėjo tikslo (2021 m. sausio 21 d. elektroniniame laiške atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų reikalavo mokėti įmokas, tačiau nenurodė, kad nori susigrąžinti nuomai perduotą daiktą), atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei šio klausimo teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo ir jai negali būti taikoma VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išlyga, numatanti, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismai spręsdami tapačias ir/ar labai panašias bylas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1899-432/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1817-1097/2022 ir jos 20 punkte nurodyta teismų praktika).

17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

18. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

19. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis beveik atitinka skolos dydį ir šiuo atveju būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ir ieškovės nuostoliams.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 27,00 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, apskaičiavus už 180 dienų, ieškovė su apeliaciniu skundu jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, atsižvelgė ir į savo aplinkybėmis iš esmės panašiose bylose suformuotą teisės taikymo praktiką. Analogiškos praktikos dėl delspinigių mažinimo laikomasi panašaus pobūdžio bylose, kuriose ieškovė UAB „Legal Balance“ yra perėmusi reikalavimo teises, kilusias iš išperkamosios nuomos sutarčių, į atsakovus iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1029-265/2021). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, pripažintina, kad ši praktika iš esmės yra aktuali ir nagrinėjamu atveju.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 proc. delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 proc. už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

26. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.