- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1899-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- E. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo)uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės„Legal Balance“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovui E. D. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą (nuomos mokestį)–362,89Eur, delspinigius –163,30Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Be kredito“ (pradinis kreditorius) ir E. D. 2020 m. gruodžio28d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025104, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas –telefonas XiaomiRedmiNote 9 Pro, 128 GB27968/20XY07263 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 362,89Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 14 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą.
3. Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-23 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio(nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio28 d. sutarties Nr. BK-025104 specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydisyra 0,5 % už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.“ir bendrųjų sąlygų skirsnyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo skolą –362,89 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 362,89Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas–179,29 Eur. Kitą ieškinio dalįatmetė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog šalis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsakovaspagal nuomos sutartį gavo iš pradinio kreditoriaus sutartyje nurodytą daiktą, tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat, suėjus terminui, negrąžino pradiniam kreditoriui išsinuomoto daikto. Nurodė, kad atsakovas į raginimus atsiskaityti nereagavo, nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, skolos dydžio neginčijo, todėl nusprendė ieškovo reikalavimą dėl 362,89 Eur skolos (nesumokėtų nuomos mokesčio įmokų) priteisimo iš atsakovopatenkinti.
6. Spręsdamas dėl ieškovo reikalaujamų priteisti 163,30Eur dydžio delspinigių, apskaičiuotų taikant ne sutartyje numatytą 0,5 proc. neapmokėtos sumosdydžio normą už 180 dienų laikotarpį, o 0,25proc., teismas pažymėjo, kad delspinigių dydis (0,5 proc.) numatytas sutarties specialiosiose sąlygose ir byloje nėra duomenų apie tai, jog tai yra individualiai aptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴straipsnio 4 dalis). Nurodė, kad šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti sąžiningumo aspektu.
7. Sprendimą priėmęs teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą įtvirtinanti sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo delspinigiai yra dešimt kartų didesni, nei įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Todėl, nepaisant to, jog delspinigiai nėra apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikė, jog paskaičiuotai delspinigių sumai beveik siekiant visą susidariusią skolos sumą, 0,5 proc. ar 0,25 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.
8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 ir nusprendė sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentųieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 163,30 Eur dydžio delspinigius atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.228⁴straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).
9. Skundžiamu sprendimu pagalCK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatasieškovui iš atsakovopriteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (362,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
10. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo priteistos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. ieškovui priteista 179,29 Eur (260Eurx68,96 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundoargumentai
11.Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovodelspinigius – 163,30 ir bylinėjimosi išlaidas – 260 Eur; 2) kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo žyminį mokestį–19,00 Eur.
Šalies argumentai
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Taigi pradinis kreditorius ir atsakovassutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
13. Apeliantas sutinka, kad pradinis kreditorius ir atsakovas buvo sudarę vartojimo sutartį, kadangi, tikėtina, jog pagal sutartį perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
14. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismas, nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Šalies argumentai
15. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydama sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
16. Apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovoreikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Netinkamai vykdęs prievolę ieškovui, atsakovasturi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Be to, pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tarp jų ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.
17. Kadangi nepagrįstai atmestas materialinis reikalavimas, nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas patenkintas visiškai, taip pat keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalies, kuria, ex officio pripažinus nesąžininga sutarties specialiojoje dalyje įtvirtintą delspinigių sąlygą, atmestas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas2020 m. gruodžio28d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025104, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas –telefonas XiaomiRedmiNote 9 Pro, 128 GB – 27968/20XY07263 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 362,89Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 14 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akiųieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio(nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio28 d. sutarties Nr. BK-025104 specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydisyra 0,5 % už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos“ir bendrųjų sąlygų skirsnyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo skolą –362,89 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 362,89Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas –179,29 Eur. Kitą ieškinio dalįatmetė. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Nesutikimą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovo atsakomybę už netinkamai vykdomas prievoles, nepagrįstai taikė VKĮ ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
23. Pagal Konstitucijąteismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniuose sprendimuose suformuotais precedentais.
24. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti, vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
25. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius, priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
26. Apeliaciniame skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
27. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
28. Pažymėtina, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovo kaip nuomininko tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovo elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jam išnuomotą, o nuosavybėn perduotą daiktą).
29. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“, veikiantis kaip verslininkas, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, telefoną Xiaomi-RedmiNote 9 Pro, 128 GB-27968/20XY07263 asmeniniams poreikiams patenkinti, kurį, sumokėjus visas 12 įmokų, pagal2020 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. BK-025104 nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo būdu įsigyti nuosavybėn kilnojamąjį daiktą – telefoną, o ne tik tą daiktą laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti telefoną, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart, todėl sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
30. Apeliantas, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-12-368/2022.
31. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apelianto nurodomosnutartys, kuriosenurodyta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimtos anksčiau nei tos, kuriomis remiamasinagrinėjant šią bylą, nes ginčo atveju, laikantis kasacinio teismo praktikos, esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
32. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
33. Vilniaus apygardos teismo bylose, kuriomis apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, yra nustatytos tapačios ar labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties skirsnyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, priėjo prie išvados, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yraakivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
34. Spręstina, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK6. 228⁴ straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Taigi, atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 2020 m. gruodžio 28 d. nuomos sutarties Nr. BK-025104 specialiąją sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio(nuo sudarymo momento) (CK6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
35. Iš ieškovo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčijimas yra grindžiamastikreikalavimu visiškai patenkinti ieškinį.Atmetus reikalavimą dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis, neturi savarankiško, atskiro nuo pagrindinio reikalavimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apelianto patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36.Apibendrinant anksčiau aprašytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos sutarties sąžiningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
38. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-23 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.