Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovams E. M., K. U., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Sostinė“ dėl išmokėtų sumų (žalos atlyginimo) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, nesant byloje apskritai jokių kitų įrodymų apie žalos bute, (duomenys neskelbtini), kilimo priežastį, sudaro pagrindą, remiantis tikimybės pusiausvyros principu, konstatuoti, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus per nehermetiškas namo sienas (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad vandens patekimo į ieškovės draudėjo butą šaltinis yra ne nehermetizuotos namo sienos, o kitas šaltinis. Pažymėtina, kad šios teismo padarytos išvados nepaneigia atsakovo procesiniuose dokumentuose ir atstovo paaiškinimuose nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai apie ieškovės darbuotojo išvados, buto savininko pranešimo apie įvykį nepakankamumą ar neleistinumą žalos butui priežasčiai nustatyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieškovės padaryta išvada dėl žalos butui priežasties.

Atsakovas, kaip namo administratorius, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti namo sienų priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal Reglamento 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Jų, taip pat jokių kitų įrodymų byloje nesant, konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovo paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jam priskirtų funkcijų faktinį vykdymą. Teismas pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdamas savo pozicijos jam tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo priežastį (pratekėjimo iš nehermetizuotų namo sienų siūlių), nepateikė duomenų dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros, t. y. kaip jis vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu.

Taigi, atsakovas, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi turėjo laiku pastebėti esamus namo sienų defektus, o juos nustatyta tvarka fiksavus, nedelsiant imtis priemonių organizuoti atitinkamus remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad ginčo namo sienos draudiminio įvykio metu buvo nehermetiškos, t. y. pro sienų siūles skverbėsi vanduo į namo vidaus patalpas. Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys, iš kurio akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma apie esamą problemą vėliausiai 2019 m. gegužės mėnesį, taip pat 2019 m. liepos 17 d. aktas, kuriame žalos tyrimo ekspertas, apžiūrėjęs įvykio vietą, nurodė ginčo bute esant atsiklijavusius tapetus, taip pat jog siena, analogiška (duomenys neskelbtini) yra paveikta pelėsio, laiptinėje siena sudrėkusi, matyti pelėsis, dažų sutrūkinėjimai, dėmės. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio defektai, kaip kad nehermetiškos namo išorės sienų siūlės, dėl ko šlampa namo vidaus patalpos, neatsiranda per trumpą laiką, todėl atsakovui tinkamai atliekant nustatytą pareigą užtikrinti namo techninę būklę, patikimą, saugų eksploatavimą, tokie defektai neabejotinai turėjo būti pastebėti ir ištaisyti dar iki įvykstant draudiminiam įvykiui. Gyvenamojo namo techninės priežiūros uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Atsakovas, neigdamas savo civilinę atsakomybę, nurodė, kad bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Pabrėžė, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovas paaiškino, jog faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovui negali būti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Su šia atsakovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Dėl šių atsakovo argumentų teismas pažymi, kad namo administratoriui, atsakovui, yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis ir prižiūrėti, tai iš esmės yra pagrindinė administratoriaus funkcija, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nedelsiant imtųsi organizuoti atitinkamus sienų defektų šalinimo darbus, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tokių darbų atlikimui buvo būtinas namo gyventojų pritarimas(sutikimas), o pastarieji tokio sutikimo nebuvo davę. Pažymėtina ir tai, kad namo sienų sutvarkymo darbai visgi buvo atlikti. Taigi teiginiai, kad atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato, negalėjo veikti be namo bendrasavininkų sutikimo, jų lėšų ir namo bendrasavininkai yra atsakingi už pastato trūkumus, yra atmestini.

Bylos duomenimis, atsakovui buvo žinoma apie esamą problemą vėliausiai 2019 m. gegužės mėnesį, todėl atsakovas, kaip buto administratorius, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai ir tuo požiūriu, jog buvo delsiama atlikti atitinkamų defektų šalinimo darbus,– sienos hermetizuotos tik 2019 rugpjūtį, atsakovas nepasirūpino laiku patikrinti namo sienų būklę, taip pat laiku organizuoti jų defektų pašalinimo darbus, ko padarinys tapo atsiradę nuostoliai, žala. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorius turėjo laiku patikrinti namo sienų būklę, taip pat laiku organizuoti jų defektų pašalinimo darbus, kad namo konstrukcija netaptų avarine. Dėl šios priežasties žala yra akivaizdi, buvo aplietas nekilnojamasis turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, o teismui pasiūlius juos pateikti, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas kaip namo administratorius atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę). Atsakovas, sąžiningai gindamasis nuo jam reiškiamo reikalavimo, buvo laisvas pateikti įrodymus apie ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki draudiminio įvykio, atliktų sienų sandarinimo darbus, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovo dispozicijoje , tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių esą namo sienos ties ginčo butu buvo tvarkingos ir žala, atsiradusi (duomenys neskelbtini), nėra vandens prasiskverbimo pro namo sienas padarinys. Atsakovas netinkamai teikė administravimo paslaugas, nes nepastebėjo namo sienų siūlių defektų, kurie, teismo įsitikinimu, įprastai neatsiranda staiga, o juos pagaliau fiksavęs, laiku nesiėmė priemonių organizuoti tų defektų šalinimo darbus. Taigi, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys - atsakovas, netinkamai atlikdamas jam priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti butą, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo šalinimo, nagrinėjamu atveju, namo sienos hermetizavimo, dėl ko buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, nesusijusių tiesiogiai su darbų atlikimo sąnaudomis. Atsakovo teigimu, abejonių kelia ir ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas aktas. Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, kad suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę, t. y. neapskaičiuotas buto nusidėvėjimas, į lokalinę patalpų remonto sąmatą yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, kaip 3 proc. papildoma medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidų ir netiesioginės išlaidos - 21 proc. PVM. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Į bylą ieškovė pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje detaliai numatytas nuostolių apskaičiavimas. Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys, tačiau atsakovas apie šią skaičiuotę atsiliepime apskritai nepasisakė, jos duomenų nevertino, apsiribodamas abstrakčiu, deklaratyvaus pobūdžio argumentu dėl prašomos sumos nedetalizavimo ir nepagrindimo. Ieškovas į bylą pateikė pranešimą dėl įvykio, kuriame pateiktas detalus sugadinimų aprašymas, nurodytų sugadinimų šalinimas yra nurodomas ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytiems darbams. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., skaičiuotėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad pateikta suma nėra aiškiai detalizuota. Jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų, kurias nurodė atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį atsiliepime,– 3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM),– ieškovo parengtoje skaičiuotėje nėra numatyta.

Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas, reikalaudamas nurodyto žalos dydžio, visiškai neatsižvelgė į buto būklę, t. y. ieškovas neapskaičiavo žalos dydžio remdamasis buvo nusidėvėjimu. Pastebėtina, kad tiek ieškinyje, tiek dublike bei pateiktuose įrodymuose – turto žalos įvertinimo skaičiuotėje, yra numatyta 241,53 Eur žala, tačiau ieškovas apdraustų patalpų savininkui išmokėjo 212,53 Eur sumą, įvertindamas buto nusidėvėjimą. Todėl teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas neatsižvelgė į buto nusidėvėjimą. Atsakovas nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kad nusidėvėjimo suma paskaičiuota netinkamai ir koks kitas nusidėvėjimo procentas turi būti taikomas, kokia suma turėtų būti išmokama atsakovo nuomone. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), turtas buvo apdraustas nauja verte, tad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turi pateikti informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, iš esmės neturi reikšmės išspręsti klausimą dėl žalos dydžio. Dėl atsakovo teiginio, kad vienašališkai surašytas aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį, teismas pažymi, kad pranešime dėl įvykio ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje buvo užfiksuotas konkretus žalos dydis ir sugadinimų pobūdis. Kaip matyti, šie teismui pateikti įrodymai nebuvo nuginčyti draudėjo ar taisyti ieškovo, tad nėra pagrindo teigti, kad dokumentai ir kiti su įvykiu susiję pranešimai yra draudiko priimti vienašališkai. Be kita ko, atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu į fiziniam asmeniui priklausančio turto apžiūrą privalėjo būti kviečiamas ir namo administratoriaus atstovas.

Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jo butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 212,53 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje ieškovė yra pateikusi prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šias bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 5,58 Eur, priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 212,53 Eur (du šimtus dvylika eurų 53 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (212,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, valstybei 5,58 Eur (penkis eurus, 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.