Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2023 m. vasario 13 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., 2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., 2013 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir M. K. kiekvienam po 222 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 17 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas vaikų poreikius detalizavo, nurodydamas, jog sūnaus A. K. lanko 1 klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje, sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių neturi, todėl jo išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti šias sumas: maitinimui – 100-130 Eur, drabužiams ir avalynei įsigyti šiuo metu poreikio nėra, kadangi vaikas viską turi, be to, jam drabužius perka ieškovo motina, teta, o taip pat Jungtinėje Karalystėje gyvenanti sesuo, maitinimui prailgintos dienos grupėje – apie 2 Eur per dieną, kad vidutiniškai sudarytų apie 44 Eur per mėnesį, teisei į būstą užtikrinti apie 50 Eur per mėnesį (būsto komunalinių mokesčių dalis, tenkanti trims asmenims sudaro apie 150 Eur per mėnesį), papildomo ugdymo užsiėmimams (karate būreliui) – 40 Eur per mėnesį, kišenpinigiams (t. y., laisvalaikiui, lavinimo priemonėms) – apie 50-80 Eur per mėnesį, kuprinei, uniformai, kanceliarinėms prekėms – apie 400-600 Eur per metus, kas vidutiniškai sudarytų apie 42 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, sūnus specialiųjų sveikatos poreikių neturi. Įvertinus Ieškovo paaiškinimus, o taip pat atsižvelgiant į visuotinai žinomas vaistų, sveikatos priežiūros priemonių, higienos priemonių, o taip pat drabužių ir avalynės kainas, teismas sprendžia, jog nepilnamečio sūnaus A. K. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 400-450 Eur suma.

Pasak ieškovo, nepilnametė dukra M. K. darželio ar papildomų užsiėmimų nelanko, sveikatos problemų neturi. Jos poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti šias sumas: maitinimui – 100-130 Eur, darbužiams ir avalynei šiuo metu didelio poreikio nėra, jais aprūpina artimieji, todėl išlaidos per mėnesį sudaro apie 3 Eur, teisei į būstą užtikrinti apie 50 Eur per mėnesį (būsto komunalinių mokesčių dalis, tenkanti trims asmenims sudaro apie 150 Eur per mėnesį), higienos priemonėms (sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms, šampūnams ir pan.) – apie 30 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, dukra specialiųjų sveikatos poreikių neturi. Įvertinus ieškovo paaiškinimus, o taip pat atsižvelgiant į visuotinai žinomas vaistų, sveikatos priežiūros priemonių, papildomo ugdymo ir lavinimo priemonių, drabužių ir avalynės kainas, o taip pat planuojamas darželio išlaidas, teismas sprendžia, jog nepilnametės dukters M. K. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 320-350 Eur suma.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas iš priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie vaikų poreikių patenkinimui faktiškai patiriamas sumas neviršija ½ dalies šalyje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl teismas sprendžia, kad teismo posėdžio metu ieškovo nurodomos sumos vaikų poreikių tenkinimui yra pagrįstos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2023 m. sausio mėnesio sudaranti 85,75 Eur. Spręsdamas dėl šios sumos įskaitymo į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 364 Eur suma (450 Eur – 86 Eur = 364 Eur), o šalių nepilnametės dukters M. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 264 Eur suma (350 Eur – 86 Eur = 264 Eur)

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vadovaujantis teismo išreikalautais 2022 m. gruodžio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenimis, nustatyta, kad T. R. nuo 2022 m. liepos mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, svyruoja nuo 586 iki 760 Eur per mėnesį. Atsakovė nekilnojamo turto, transporto priemonių nėra įgijusi. Bylos duomenimis, T. K. turi dar vieną nepilnametę dukrą D. B., kurią taip pat privalo išlaikyti. Bylos duomenimis, atsakovė yra sveika bei darbingo amžiaus.

Vadovaujantis teismo išreikalautais 2022 m. gruodžio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas A. K. šiuo metu nedirba yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tėvystės išmoką, sudarančią 417,31 Eur (pirmaisiais vaiko priežiūros metais) ir 238,43 Eur (antraisiais vaiko priežiūros metais nuo 2022 m. birželio 27 d iki 2023 m. birželio 26 d., taip pat gauna išmokas vaikams. Bylos duomenimis, be šalių nepilnamečių vaikų ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog yra 30 proc. darbingas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovas nekilnojamo turto nėra įgijęs. Vadovaujantis VĮ Regitra duomenimis, nustatyta, jog A. K. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovė būtų pripažinta nedarbinga (dalinai nedarbinga), dėl ko būtų apribota jos galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteistinas periodinėmis išmokomis.

Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra 6 ir 1,5 metų amžiaus, vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, dukra papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko. Bylos duomenimis, atsakovė turi dar vieną išlaikytinę - nepilnametę dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kartu atsižvelgtina į aplinkybę, jog vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad šalys 2022 metais du kartus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu ne ginčo tvarka patvirtinti sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje buvo susitarę šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nustatyti taikos sutartyse aptartą motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o taip pat iš motinos priteisti išlaikymą, sudarantį po 92 Eur per mėnesį, tačiau teismai šių taikos sutarčių ne ginčo tvarka nepatvirtino, motyvuodami pernelyg maža išlaikymo suma bei tam tikrais nustatytos bendravimo tvarkos trūkumais, motyvuodami būtinybe aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi aiškinti bylos nagrinėjimo teisme metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2SP-8307-1153/2022 ir civilinė byla Nr. 2SP-9318-869/2022).

Nustačius, jog šalių nepilnamečio sūnaus A. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 364 Eur suma, o šalių nepilnametės dukters M. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 264 Eur suma, teismas pareikštą ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovės T. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., sudarantį po 182 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, o taip pat priteisdamas iš atsakovės T. R. išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., sudarantį po 132 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 14 d.) iki dukters pilnametystės,

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriamas ieškovas A. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko(-ų) poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko(-ų) poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui(-ams) dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas nurodė, jog atsakovė išlaikymo vaikams neteikia nuo 2022 m. vasario mėnesio, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, kiekvienam vaikui sudarantį po 1110 Eur (222 Eur x 5 mėn.).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2014 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjant civilinę bylą teisme nedalyvavo, nepateikė teismui prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už 5 mėnesių laikotarpį ar įrodymų, kad ieškovo nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaikų išlaikymo.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais bei šalių turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 182 Eur išlaikymą kas mėnesį, o dukrai – 132 Eur išlaikymą kas mėnesį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės T. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. K., skaičiuojamą už 5 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. liepos 14 d.) sudarantį 910 Eur (182 Eur x 5 mėn.) ir priteisiant iš atsakovės T. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. K., skaičiuojamą už 5 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. liepos 14 d.) sudarantį 660 Eur (132 Eur x 5 mėn.)

Ieškovas yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą, todėl skiriamas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 80 proc. (reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš esmės 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintas 82 proc., reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintas 59 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintas 82 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintas 59 proc.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 120 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro: 20 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo (910 Eur x 3 proc. x 75 proc.), 15 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo (660 Eur x 3 proc. x 75 proc.), 49 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo (182,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 36 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo (1584 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis 2022 m. balandžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu, ieškovui byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. 2023 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 326,60 Eur (trys šimtai dvidešimt šeši Eur 60 ct). Ieškinį patenkinus 80 proc., iš atsakovės valstybės naudai priteistina 261 Eur (326,60 Eur x 80 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 11,12 Eur, kas atitinkamai sudarytų po 8,90 Eur iš atsakovės (80 proc.) ir 2,22 Eur iš ieškovo (20 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), tačiau teismas priteisia valstybės naudai 8,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 14 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. liepos 14 d., sudarantį 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų).

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. liepos 14 d., sudarantį 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, numatančią, jog:

1) atsakovė T. R. gali lankyti savo nepilnamečius vaikus A. K. ir M. K. bei bendrauti su jais jų gyvenamojoje vietoje, iš anksto, bet ne vėliau, kaip prieš 2 (dvi) valandas iki numatomo susitikimo, įspėjusi A. K.;

2) atsakovė T. R. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. K. ir M. K. ir ne vaikų gyvenamojoje vietoje, apie numatomą vaikų paėmimą įspėjusi A. K. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną ir suderinusi vaikų užimtumo laiką ir vietą;

3) atsakovė T. R. gali 1 (vieną) kartą per metus praleisti su vaikais A. K. ir M. K. savo kasmetines atostogas, ne daugiau kaip 14 (keturiolika) dienų. Apie numatomą atostogų laiką ir ketinimą paimti vaikus atsakovė privalo informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios;

4) atsakovė T. R. turi teisę praleisti su vaikais pusę jų pavasario, rudens ir žiemos atostogų (kai vaikai mokysis), apie numatomą praleisti su vaikais konkretų laikotarpį informuojant ieškovą ne vėliau kaip likus 1 (vienai) savaitei iki vaikų atostogų pradžios;

5) atsakovė T. R. gali praleisti su vaikais Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas ir kitas šventes tinkamu abiem šalims ir iš anksto suderintu laiku;

6) vaikams susirgus, tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant informuoti kitą;

7) Šalims susitarus, atsakovės T. R. bendravimas su vaikais gali vykti ir kitu, nei nustatyta, laiku, arba nukrypstant nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai pateisinama ir būtina atsižvelgiant nepilnamečių vaikų pageidavimus, poreikius bei interesus ir/ar kitas svarbias aplinkybes.

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini0, į valstybės biudžetą 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų). Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) išlaidų už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir mokėjimo kvitą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.