Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ROHDE NIELSEN AS ir atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ROHDE NIELSEN AS patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, ir pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ patikslintą priešieškinį ieškovui ROHDE NIELSEN AS dėl delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl ginčo esmės

36. Tarp AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros buvo pasirašyta Projekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naujos krypties išorinio laivybos kanalo gilinimas (iki 16,00 m gylio) ir vidinio laivybos kanalo gilinimas (iki 15,50 m gylio)“ Nr. 06.1.1-TID-V-505-01-0003 (toliau – ir Projektas) finansavimo sutartis (toliau – ir Projekto sutartis). Projekto sutartis numatė, kad Projektas įgyvendinamas dviem etapais. I etape buvo numatyta atlikti gilinimo darbus vidiniame laivybos kanale nuo PK(21) iki PK(83+66,4) iki 15 m gylio. II etape numatyta naujos krypties išorinį laivybos kanalą nuo PK(22) iki PK(5) išgilinti iki 16 m gylio ir laivybos kanalą nuo PK(5) iki PK(83+66,4) išgilinti iki 15,50 m gylio bei pastatyti vedlines.

37. 2020 m. gruodžio 28 d. tarp užsakovės AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir rangovo ROHDE NIELSEN AS buvo pasirašyta Sutartis (Susitarimas) Nr. 34-2020-261 dėl I etapo darbų. Sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimas iki 15 m gylio nuo PK(21) iki PK(85)“ gilinimo bei objekto visų atsiradusių defektų ištaisymo darbus, o užsakovė sumokėti už atliktus darbus ir ištaisytus defektus Sutarties kainą – 16 221 844 Eur.

38. 2022 m. vasario 8 d. pranešimu užsakovė informavo rangovą apie Sutarties nutraukimą vadovaujantis Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pirmosios pastraipos nuostatomis, t. y. rangovui dėl itin lėtos darbų vykdymo spartos, nepaisant užsakovės raginimų, neužbaigus darbų per 358 dienas (nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. sausio 26 d.). Užsakovė nurodė, kad darbų baigimas vėlesniu terminu trukdo pradėti vykdyti kitų objektų viešuosius pirkimus pagal jos vykdomą projektą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naujos krypties išorinio laivybos kanalo gilinimas (iki 16,00 m gylio) ir vidinio laivybos kanalo gilinimas (iki 15,50 m gylio)“ bei sukeltų jai finansinius nuostolius. 2022 m. vasario 25 d. raštu užsakovė patvirtino Sutarties nutraukimo įsigaliojimą nuo 2022 m. vasario 24 d.

39. Nesutikdamas su užsakovės sprendimu nutraukti Sutartį, rangovas 2022 m. vasario 17 d. pateikė prieštaravimus dėl Sutarties nutraukimo. Rangovo įsitikinimu, Sutartis nutraukta neteisėtai, nes galutinis terminas Sutarties įvykdymui nepasibaigęs bei neegzistuoja Sutarties konkrečių sąlygų 10.8 punkte numatytas faktinis pagrindas Sutarties nutraukimui. Rangovas tvirtino, kad jis yra įgijęs teisę pratęsti darbų atlikimo terminą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis nebus pajėgus užbaigti darbus per patikslintame 2021 m. sausio 19 d. Darbų technologiniame projekte – Programoje nurodytą terminą (iki 2022 m. kovo 30 d.). Užsakovė, nutraukdama Sutartį, nesilaikė Sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 punkte nustatytos Sutarties nutraukimo procedūros, o jos pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas. Rangovo vertinimu, Sutartyje įtvirtinta sankcija už vėlavimą atlikti darbus (pavėluoto darbų atlikimo atveju rangovui taikoma 0,02 proc. bauda už kiekvieną dieną) buvo tinkamas gynybos būdas, nesukeliantis finansinių nuostolių bei reputacijos praradimo kilimo rizikos abiem Sutarties šalims, priešingai nei Sutarties nutraukimas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, rangovas pareikalavo atšaukti pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, o užsakovei nebeturint suinteresuotumo dėl tolimesnio Sutarties vykdymo, pasiūlė nutraukti Sutartį šalių susitarimu.

40. 2022 m. vasario 24 d., atsakydama į rangovo prieštaravimus, užsakovė palaikė 2022 m. vasario 8 d. pranešime (žr. šios nutarties 38 punktą) pateiktą poziciją bei papildomai nurodė, kad rangovas nėra įgijęs teisės pratęsti Sutartį, o jo patikslintas 2021 m. sausio 19 d. Darbų technologinis projektas – Programa, kuri neatitiko Sutarties nuostatų, nebuvo priimta. Atsakovė paaiškino, kad nutraukus Sutartį pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto nuostatas, Sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 punktas netaikomas.

41. Užsakovė, įvertinusi ieškovo 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 8 d. pateiktas apžvalgas apie prarastą darbo laiką nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 24 d., pranešė rangovui, kad po Sutarties pasibaigimo 2022 m. sausio 26 d. jos terminas negali būti pratęstas, tačiau nurodė apie atsakomybės pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punktą ir Sutarties priedo 7.4 punktą rangovui netaikymą papildomą 16 dienų terminą. Atsižvelgdama į tai, kad darbai pagal Sutartį nebuvo baigti laiku, Sutartis pasibaigė praėjus 15 dienų terminui po pranešimo dėl jos nutraukimo, taip pat įskaitydama minėtą papildomą terminą, per kurį rangovas atleistas nuo atsakomybės taikymo, užsakovė apskaičiavo rangovo mokėtiną sumą – 28 442,57 Eur delspinigius už laiku nebaigtus darbus pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punktą ir Sutarties priedo 7.4 punktą. 2022 m. balandžio 13 d. užsakovė pateikė rangovui Sąskaitą Nr. 2022015 dėl 28 442,57 Eur dydžio delspinigių sumokėjimo.

42. AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ įvykdžiusi viešuosius pirkimus dėl II etapo darbų, 2022 m. liepos 5 d. su rangovu Jan De Nul N.V. pasirašė Sutartį (Susitarimą) Nr. 34-2022-237, kuria šis rangovas įsipareigojo atlikti objekto „Klaipėdos valstybinio jūsų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK(26) gilinimas (iki 16,00 m ir 15,00 m) ir platinimas“ gilinimo darbus bei visų atsiradusių defektų ištaisymą. 2022 m. spalio 26 d. tarp užsakovės ir rangovo Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. buvo sudaryta Sutartis (Susitarimas) Nr. 34-2022-339, kuria pastarasis rangovas įsipareigojo atlikti bei perduoti objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbus bei ištaisyti visus atsiradusius defektus.

43. Rangovas ROHDE NIELSEN AS, palaikydamas poziciją dėl užsakovės vienašališko Sutarties nutraukimo neteisėtumo, būdamas įsitikinęs, kad turi teisę reikalauti užsakovės atlyginti likusias rangovo negautas pajamas pagal Sutartį, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo. Užsakovė AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš rangovo delspinigius bei dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimus ir iš dalies patenkinus priešieškinį, ieškovas ir atsakovė sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

44. Ieškovas ROHDE NIELSEN AS teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino vienašališko Sutarties nutraukimo neteisėtu. Ieškovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 ir 8.3 punktų lingvistine analize ir neįvertino dalies esminių įrodymų. Susiedamas Sutarties vykdymo laiko pratęsimą su papildoma sąlyga (vykdomų darbų sustabdymu) teismas netinkamai aiškino Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą, o Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktas, priešingai sprendime padarytoms išvadoms, nenumatė gilinimo darbų kokybės vertinimo pagal maksimalias batimetrinių matavimų reikšmes. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nes įrodyti Sutarties nutraukimo teisėtumą turėjo atsakovė, tačiau termino praleidimas keletą dienų negalėjo būti laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Atsakovė neįrodė buvus visas Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto taikymui būtinas sąlygas, be to, būtent jos elgesys darbų priėmimo procedūros metu netinkamai atlikus batimetrinius matavimus turėjo tiesioginę įtaką rangovo galimybei laiku perduoti tinkamai atliktus darbus ir užbaigti Sutartį. Nesutikdamas su priešieškinio reikalavimu dėl delspinigių priteisimo patenkinimu, ieškovas teigia, kad jam negali būti taikoma Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkte ir Sutarties priedo 7.4 punkte numatyta atsakomybė dėl tariamai pavėluoto darbų baigimo 2022 m. vasario 12 d. – 2022 m. vasario 24 d. laikotarpiu, kadangi minėtu laikotarpiu nebuvo pasibaigęs darbų vykdymo laikas bei egzistavo nepalankios oro sąlygos darbų vykdymui.

Dėl atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; kt.).

47. Atsakovė AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas grindžiamas bylos faktinių aplinkybių specifiškumu ir civilinės bylos sudėtingumu, didele įrodymų apimtimi, kurių esmė būtų paaiškinta nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasiruošimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys ne vieną kartą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Byloje vyko penki teismo posėdžiai, juose dalyvavo šalių atstovai, kuriems buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus žodžiu. Kadangi apeliaciniuose skunduose keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

48. Kartu su atsiliepimu į ieškovo ROHDE NIELSEN AS apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pateikė naujus duomenis – 2023 m. vasario 6 d. galutinio objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK(26) gilinimas (iki 16,00 m ir 15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbų užbaigimo aktą ir 2023 m. kovo 16 d. galutinio objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbų užbaigimo aktą, kuriuo pripažįstamas atliktų gilinimo darbų atitikimas normatyvinių dokumentų reikalavimams. Atsakovė taip pat pateikė pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 6 d. jos teiktą prašymą dėl papildomų duomenų pateikimo bei šio prašymo priedus – 2021 m. liepos 25 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 9 rezultatų planą, baro Nr. 9 neiškasų planus pagal ROHDE NIELSEN AS pateiktus apdorotus ir neapdorotus batimetrinių matavimų duomenis, baro Nr. 9 ROHDE NIELSEN AS 2021 m. liepos 24 d. atliktų batimetrinių matavimų neapdorotus duomenis, 2021 m. gruodžio 16 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 12 rezultatų planą ir 2021 m. gruodžio 15–16 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 13 rezultatų planą.

49. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Be to, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys – 2023 m. vasario 6 d. galutinio objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK(26) gilinimas (iki 16,00 m ir 15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbų užbaigimo aktas bei 2023 m. kovo 16 d. galutinio objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,50 m) ir platinimas“ gilinimo darbų užbaigimo aktas nagrinėjamai bylai aktualių aplinkybių nepatvirtina. Byloje nėra ginčo dėl 2022 m. liepos 5 d. ir (ar) 2022 m. spalio 26 d. Sutartimis atliktų darbų atitikimo ar neatitikimo normatyvinių dokumentų reikalavimams, taigi ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui paneigti ar patvirtinti teikiami nauji duomenys įtakos neturi, todėl jie nepriimami.

52. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl papildomų duomenų, t. y. 2021 m. liepos 25 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 9 rezultatų plano, baro Nr. 9 neiškasų plano pagal ROHDE NIELSEN AS pateiktus apdorotus ir neapdorotus batimetrinių matavimų duomenis, baro Nr. 9 ROHDE NIELSEN AS 2021 m. liepos 24 d. atliktų batimetrinių matavimų neapdorotų duomenų, 2021 m. gruodžio 16 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 12 rezultatų plano ir 2021 m. gruodžio 15–16 d. ROHDE NIELSEN AS batimetrinių matavimų bare Nr. 13 rezultato planą, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenys buvo itin didelės apimties, pateikti likus savaitei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nors atsakovė pastaruosius turėjo dar šalių ginčo teisme pradžioje, pripažino juos užvilkinančiais bylos nagrinėjimą ir 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdyje atsisakė priimti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad klausimas dėl nurodytų duomenų priėmimo buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme, pagrįstai pripažinus juos užvilkinančiais bylos nagrinėjimą, jų nepriima.

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo

53. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

54. Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641-313/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 32 punktas).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ Sutartį su rangovu ROHDE NIELSEN AS nutraukė, vadovaudamasi jos konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pirmosios pastraipos nuostatomis ir ginčo dėl to byloje nėra. Dėl to Sutarties nutraukimo teisėtumui konstatuoti, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ieškovas, nėra reikšmingi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo požymiai. Kartu tai paneigia ieškovo teiginius apie netinkamą (neproporcingą) atsakovės pasirinktą teisių gynybos būdą (vienašališką Sutarties nutraukimą), nebuvus esminio Sutarties pažeidimo.

57. Vis dėlto, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašališko nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sutarties nutraukimas yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

58. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vienašališkas sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas favor contractus principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašališkas sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 38 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 36 punktas; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 35 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria vienašališkas Sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu, teigia, kad užsakovė, nutraukdama Sutartį, nesilaikė Sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 punkte nustatytos Sutarties nutraukimo procedūros, taip pat neegzistavo visos Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytos sąlygos, kad Sutartį atsakovė būtų galėjusi vienašališkai nutraukti.

60. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punktas nustato, kad užsakovė turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, pranešdama apie tai rangovui prieš 15 kalendorinių dienų. Sutarties konkrečiųjų sąlygų preambulėje nustatyta, kad konkrečiosios sąlygos papildo ir pakeičia Sutarties bendrąsias sąlygas. Įvykus ginčui, konkrečiųjų sąlygų nuostatoms turi būti teikiama pirmenybė bendrųjų sąlygų atžvilgiu. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį jos konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkte nustatyta tvarka, ką patvirtina šios nutarties 38 punkte nustatytos aplinkybės, Sutarties nutraukimo tvarkos nepažeidė.

61. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad užsakovė turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, jeigu rangovas, pagal Sutartį neįgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo terminų, nepaisydamas užsakovės raginimo nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma ir tai užsakovei padarytų nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su bylos šalimis, kad aptariamoje Sutarties sąlygoje įtvirtinti keli pagrindai, kurių visumai egzistuojant, užsakovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Pirma, rangovas turi būti neįgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo termino, antra, rangovas turi nepaisyti užsakovės raginimų pradėti dirbti arba dirbti sparčiau ir dėl to, trečia, būtų tikrai neįmanoma baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku, ketvirta, tai užsakovei padarytų nuostolius.

62. Apelianto ROHDE NIELSEN AS įsitikinimu, jis buvo įgijęs teisę pratęsti darbų pagal Sutartį atlikimo terminą iki 2022 m. kovo 30 d. Teismas, prieidamas prie priešingos išvados, ieškovo vertinimu, nepagrįstai pritarė atsakovės Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto aiškinimui ir tokiu būdu pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

63. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte nustatyta, kad darbų vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms šalių susitarimu darbų baigimo laikas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 180 dienų laikotarpiui. Darbų baigimo laiko pratęsimas nustatomas užsakovės ir rangovo rašytiniu susitarimu. Rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą inter alia, jeigu egzistuoja išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti, t. y. dirbant su žemkase oro temperatūra žemesnė nei -15°C; vėjo greitis > 15 m / s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 km; keliant riedulius oro temperatūra žemesnė nei -15°C; vėjo greitis > 12 m / s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 km; dirbant su žemkase ir (arba) gruntovežiais ir gabenant gruntą į sąvartą jūroje oro temperatūra žemesnė nei -15°C; bangavimas > 1,5 m; vėjo greitis > 15 m / s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 km. Rangovas, kreipdamasis dėl darbų baigimo laiko pratęsimo, turi pateikti aplinkybes, kurių pagrindu prašoma pratęsti darbų baigimo laiką, patvirtinančius dokumentus.

64. Byloje esantys 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolas Nr. 42, 2021 m. gruodžio 1 d. Darbo pasitarimų protokolas Nr. 43, užsakovės 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimas rangovui (kuriuo apeliantas taip pat informuotas apie darbų užbaigimo termino pratęsimą 35 dienomis), 2022 m. sausio 20 d. rangovo raštas užsakovei (kuriame jis teigė esantis baudžiamas už tai, kad nepaisant blogų meteorologinių sąlygų egzistavimo, dėjo maksimalias pastangas kuo operatyviau įvykdyti Sutartį), taip pat 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. sausio 21 d. rangovo kreipimaisi į užsakovę dėl Sutarties termino pratęsimo jos konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto pagrindu, patvirtina, kad dar Sutarties vykdymo metu šalys skirtingai aiškino šią sąlygą. Ieškovas teigė, kad darbų termino pratęsimui pakanka blogų meteorologinių sąlygų egzistavimo ir jokia kita sąlyga nėra būtina. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos dalies formuluotę „išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti“, pritardamas atsakovei, nusprendė, kad rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą, jeigu technologiniai procesai faktiškai negalimi vykdyti dėl nepalankių oro sąlygų. Teisėjų kolegija šiai skundžiamo sprendimo išvadai pritaria.

65. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte inter alia įtvirtina, kad rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą, jeigu užsakovė nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo Sutartimi jai nustatytus įsipareigojimus ir todėl rangovas negali vykdyti darbų iš dalies arba visiškai. Atsižvelgiant į Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte nustatytų skirtingų pagrindų darbų termino pratęsimui turinį, jų tarpusavio ryšį, akivaizdu, kad formuluotė „išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti“, kuriame iš viso nėra užsimenama apie galimybę vykdyti darbus ar vykdyti juos iš dalies, reiškia, kad rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą, jeigu technologiniai procesai dėl nepalankių oro sąlygų faktiškai negalimi vykdyti. Tokią išvadą patvirtina paties ieškovo elgesys. 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolas Nr. 42, 2022 m. sausio 12 d. Darbų pasitarimo protokolas Nr. 49 patvirtina, kad rangovas, atsižvelgdamas į nepalankias oro sąlygas ir dėl to esančias prastovas, informavo užsakovę apie technikos demobilizavimą. 2022 m. sausio 19 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 50 bei 2022 m. vasario 17 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 54 patvirtina, kad riedulio iškėlimo ir pašalinimo darbus rangovas taip pat nukėlė dėl nepalankių oro sąlygų. Taigi, pats apeliantas suvokė, kad išskirtinai nepalankių meteorologinių sąlygų, atitinkančių Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto požymius, buvimas, suponuoja darbų pagal Sutartį visišką nevykdymą. Priešingu atveju, sąlyga, numatanti galimybę vykdyti darbus blogomis oro sąlygomis bent iš dalies, pavyzdžiui, mažesniu našumu, būtų Sutartyje įtvirtinta. Tokios sąlygos Sutartyje neįtvirtinus, pats apeliantas nepagrįstai prilygina visišką darbų nevykdymą su darbų vykdymu mažesniu pajėgumu, tokiu būdu interpretuodamas konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto formuluotę „išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti“ ne pagal sutarčių aiškinimo taisykles, o sau patogiausiu būdu.

66. Ieškovas, teikdamas argumentus dėl Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto aiškinimo, teigė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino užsakovės kitų viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, kurių sąlygose buvo įtvirtintos skirtingos nuostatos (lingvistine prasme) dėl darbų baigimo laiko pratęsimo, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Teismas, ieškovo įsitikinimu, nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo Sutarties ir kitų sutarčių nuostatų palyginimo tikslu į bylą pateiktą Specialisto išvadą dėl teksto supratimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Šiuo atveju ieškovas ginčo Sutarties nuostatą siekia paaiškinti sau palankia linkme, remdamasis kitų užsakovės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių nuostatomis, jų palyginimu, tačiau tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl viešojo pirkimo sutarčių sąlygų aiškinimo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina aptariamą Sutarties sąlygą esant neaiškią, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad iki Sutarties pasirašymo jis būtų kreipęsis į užsakovę su prašymu pastarąją paaiškinti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė viešųjų pirkimų sutarčių aiškinimo taisykles.

67. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2021 m. spalio 20 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 37, 2021 m. lapkričio 29 d. užsakovės raštas rangovui) patvirtina, kad rangovas, net ir susidūręs su nepalankiomis oro sąlygomis darbų vykdymui, sumažėjus darbų našumui, prašymus dėl Sutarties termino pratęsimo pateikė tik užsakovės paragintas. Dar iki pirmojo 2021 m. gruodžio 3 d. prašymo gavimo, užsakovė paaiškino ieškovui (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolą Nr. 42), kad ieškovas netinkamai supranta Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą, t. y. darbų terminas pratęsiamas tik tuo atveju, jei dėl tokių Sutartyje numatytų aplinkybių rangovas faktiškai negalėjo dirbti ir tiek, kiek tokios aplinkybės faktiškai trukdė vykdyti darbus. Todėl užsakovė, atsižvelgdama į FIDIC inžinieriaus atliktus rangovo pateiktų dokumentų (raštų dėl termino Sutarties įvykdymui pratęsimo, pažymas apie hidrometeorologines sąlygas, išskirtinai nepalankių meteorologinių sąlygų technologiniam procesui vykdyti apskaičiavimo lenteles) analizę ir pateiktas išvadas, 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 21 d. pratęsė darbų baigimo laiką 49 dienomis, t. y. nustatė, kad bendras darbų baigimo laikas – 358 dienos. Tokiu būdu Sutarties pasibaigimo terminas buvo pratęstas nuo 2021 m. gruodžio 9 d., pagal 2021 m. vasario 3 d. Sutarties šalių suderintą Programą, iki 2022 m. sausio 26 d.

68. Šios nutarties 38 punkte nustatyta, kad užsakovė apie Sutarties nutraukimą informavo ieškovą 2022 m. vasario 8 d. pranešimu, o nutraukimas įsiteisėjo nuo 2022 m. vasario 24 d. Šios nutarties 41 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įvertinus vėlesnius ieškovo prašymus dėl Sutarties termino pratęsimo, atsižvelgiant į tai, jog po Sutarties termino pasibaigimo jos vykdymo terminai negali būti pratęsti, užsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. vasario 11 d. rangovo atžvilgiu netaikė Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkte ir Sutarties priedo 7.4 punkte įtvirtintos atsakomybės. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodytą 16 dienų terminą prilygina Sutarties termino pratęsimui, nurodydamas, kad Sutarties pasibaigimo terminas buvo – 2022 m. vasario 11 d. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Sutarties pasibaigimo terminas buvo iki 2022 m. sausio 26 d. Byloje esantys 2022 m. vasario 2 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 52, 2022 m. vasario 10 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 53 ir 2022 m. vasario 17 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 54 patvirtina, kad rangovas iki 2022 m. sausio 26 d. darbų pagal Sutartį nebaigė. Priešingai, rangovas siekdamas pratęsti Sutartį, 2022 m. sausio 20 d. pateikė užsakovei papildytą Darbų technologinį projektą – Programą, o 2022 m. sausio 25 d. – atnaujintą darbų grafiką. Preliminariame darbų grafike gilinimo darbų pabaiga buvo numatyta 2022 m. kovo 30 d. Užsakovė 2022 m. sausio 26 d. pranešimu nurodė apeliantui nederinsianti rangovo jai pateiktos patikslintos Programos, nes jos sudėtyje esantis kalendorinis darbų atlikimo grafikas neatitinka Sutarties nuostatų, t. y. gilinimo darbų baigimo laikas viršija Sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatytą darbų baigimo laiką.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 64–68 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, nusprendžia, kad, priešingai nei teigia ieškovas, Sutarties nutraukimo momentu jis nebuvo įgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo termino iki 2023 m. kovo 30 d. Ši išvada patvirtina vieną iš Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pagrindų Sutarties vienašališkam nutraukimui.

70. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas bei atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė atsakovė, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Darbų pasitarimo protokolai, šalių tarpusavio raštai, įrodo, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. užsakovė nuolat kėlė klausimus dėl rangovo darbų našumo, galimybės darbus įvykdyti per Sutartyje nustatytą terminą bei ragino apeliantą imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrinti darbų užbaigimą laiku. Ieškovas apie Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto sąlygą, numatančią užsakovės raginimus dirbti sparčiau, neužsimena, tačiau bylos duomenys leidžia nuspręsti, kad rangovas užsakovės raginimų iš esmės nepaisė. Į bylą pateiktas Ketinimų protokolas (deklaracija), patvirtina, kad bendrovė R. N. Dreding B. V. dar 2021 m. birželio 28 d. įsipareigojo išnuomoti rangovui papildomą techniką sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Tačiau 2021 m. rugsėjo 1 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 31, 2021 m. rugsėjo 8 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 32, 2021 m. rugsėjo 15 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 33, 2021 m. rugsėjo 22 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 34, 2021 m. rugsėjo 29 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 35 ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 35 patvirtina, kad papildoma technika buvo pasitelkta tik 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, rangovui iškasus 5 kartus mažesnį grunto kiekį už susitartą Sutartyje (pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktą rangovo akvatorijos dugno gilinimo darbų našumas, įskaitant iškasto grunto transportavimą į sąvartą (dampingą), turėjo būti ne mažesnis kaip 7 000 kub. m per parą, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms). Tačiau taip ir nepasiekęs sutartinio darbų našumo, atsakovei ir toliau raginant apeliantą sparčiau vykdyti darbus, rangovas 2021 m. spalio 20 d., ką patvirtina tos pačios dienos Darbo pasitarimo protokolas Nr. 37, informavo užsakovę apie technikos vieneto (žemkasės) demobilizavimą.

71. 2021 m. lapkričio 17 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 41 patvirtina, kad rangovas 2021 m. lapkričio mėn. darbų vykdymui pasitelkė papildomą techniką (baržą). Tačiau jau 2021 m. lapkričio 24 d., ką patvirtina tos pačios dienos Darbo pasitarimų protokolas Nr. 42, rangovas, kartu pripažindamas, kad tai turės įtakos darbų atlikimo vėlavimui, informavo užsakovę apie kito technikos vieneto (žemkasės) demobilizavimą. 2021 m. gruodžio 8 d. rangovas darbo pasitarimo metu (žr. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 44) taip pat nurodė planuojantis demobilizuoti vieną iš gruntovežių, kartu pažymėdamas, kad per artimiausias savaites sutartinio darbų našumo nepasieks, jis liks – 3 000 kub. m per parą. Nors rangovas vėliau ne kartą žadėjo pasitelkti papildomą techniką darbų vykdymui, tačiau iki Sutarties nutraukimo ji pasitelkta nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad rangovas naudojo tą pačią techniką tiek gilinimo darbų vykdymui, tiek neiškasų (defektų) šalinimui.

72. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad papildomą techniką rangovas pasitelkė tik epizodiškai. Tokiu būdu apeliantas neatsižvelgė į užsakovės raginimus didinti darbų našumą. Ši išvada patvirtina Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pagrindo, numatančio užsakovės raginimus dirbti sparčiau, Sutarties vienašališkam nutraukimui egzistavimą.

73. Ieškovo tvirtinimu, užsakovei nebuvo pagrindo nuspręsti, kad jis dirbo taip lėtai, jog negalėjo užbaigti darbų per pratęstą terminą, t. y. iki 2022 m. kovo 30 d. Tokiu būdu apeliantas įrodinėja, kad neegzistavo Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto nuostata, numatanti, jog dėl lėto sutartinių įsipareigojimų vykdymo rangovui baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma.

74. Šios nutarties 41, 68 punktuose konstatuota, kad Sutarties pasibaigimo terminas buvo 2022 m. sausio 26 d. Rangovas darbus vykdė ir po 2022 m. sausio 26 d. Tiek pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde ieškovas pripažino, kad nebuvo visiškai įvykdęs darbų ir iki Sutarties nutraukimo įsiteisėjimo 2022 m. vasario 24 d. Ieškovas pritarė atsakovei, kad liko neiškasta 129 902 kub. m grunto. Minėta, kad užsakovė 2022 m. sausio 26 d. pranešimu informavo rangovą apie jo pateiktos patikslintos Programos, kurios sudėtyje esantis kalendorinis darbų atlikimo grafikas neatitiko Sutarties nuostatų (gilinimo darbų baigimo laikas nurodytas 2022 m. kovo 30 d.), atmetimą. Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad tokiu būdu rangovas Sutarties nutraukimo momentu nebuvo įgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo termino iki 2022 m. kovo 30 d (žr. šios nutarties 69 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepagrįstai aptariamos Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto nuostatos nebuvimą susieja su jo gebėjimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus iki 2022 m. kovo 30 d. Šiuo atveju rangovas privalėjo darbus įvykdyti iki Sutarties pasibaigimo termino 2022 m. sausio 26 d. Kaip nustatyta anksčiau, darbų apeliantas neįvykdė nei iki 2022 m. sausio 26 d., nei iki Sutarties nutraukimo įsiteisėjimo 2022 m. vasario 24 d. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad Sutarties nutraukimo momentu neegzistavo Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkte numatyta aplinkybė, numatanti, kad dėl lėto sutartinių įsipareigojimų vykdymo rangovui baigti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų neįmanoma. Rangovas darbų iki 2022 m. sausio 26 d. nebaigė, tai patvirtina, kad jų baigti negalėjo.

75. Rangovo įsitikinimu, darbai užsitęsė dėl užsakovės kaltės. Iki vienašališko Sutarties nutraukimo ROHDE NIELSEN AS perdavė AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ gilinimo darbus trijuose baruose. Į bylą pateikti Priėmimo ir perdavimo aktai patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. užsakovė priėmė iš rangovo atliktus gilinimo darbus 9 bare, 2021 m. lapkričio 9 d. – 10 ir 11 baruose. Rangovas taip pat informavo užsakovę apie darbų užbaigimą 2, 12 ir 13 baruose, tačiau jie užsakovės nebuvo priimti. Rangovas tvirtina, kad tiek perduotų, tiek kituose baruose atliktų darbų perdavimas užtruko išskirtinai dėl užsakovės kaltės, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

76. Pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktą gilinimo darbai baruose laikomi baigtais (atliktais tinkamai), kai užsakovės ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimų darbų projekte ir Techninėje užduotyje. Taigi, remiantis Sutarties sąlygomis, projektinis gylis nustatomas pagal užsakovės batimetrinius matavimus.

77. Byloje esantys raštai bei Darbų pasitarimo protokolai patvirtina, kad tiek užbaigtuose 9, 10 ir 11 baruose, tiek 2, 12 ir 13 baruose užsakovė, patikrinusi rangovo pateiktą informaciją apie darbų juose užbaigimą, nustatė neiškasas. Apeliantas teigia, kad jokių neiškasų iš tiesų nebuvo, o jos nustatytos išskirtinai dėl netinkamų atsakovės veiksmų netinkamai bei netinkama įranga atlikinėjant batimetrinius matavimus. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad net po bendrai užsakovės ir rangovo atliktų batimetrinių matavimų, kurių sėkmingą atlikimą patvirtino rangovas (žr. 2021 m. liepos 7 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 23), ieškovas nuolat šalino neiškasas. Šiuos duomenis patvirtina rangovo 2021 m. rugpjūčio 20 d. elektroninis laiškas užsakovei, 2021 m. rugsėjo 8 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 32, 2021 m. spalio 6 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 36, 2021 m. spalio 19 d. rangovo raštas užsakovei. Apelianto akcentuojama aplinkybė apie itin nedideles 1–5 cm neiškasas savaime nepaneigia, kad tokios buvo ir pastarąsias rangovas šalino. 2021 m. lapkričio 10 d. įvykusio pasitarimo metu, tai patvirtina tos pačios dienos Darbo pasitarimo protokolas Nr. 40, užsakovė, siekdama išsklaidyti rangovo abejones dėl batimetrinių matavimų kokybės, pristatė ir pakomentavo vizualinę informaciją, palygindama užsakovės batimetrinių matavimų duomenis su rangovo atliktų batimetrinių matavimų duomenimis. Šio pasitarimo metu taip pat nustatyta, kad dalis defektų susidaro ir dėl rangovo atliekamos veiklos. Pažymėtina, kad po šio Sutarties šalių pasitarimo, rangovas vėlgi nuolat informuodavo užsakovę (žr. 2021 m. gruodžio 1 d. Darbo pasitarimų protokolą Nr. 43, 2021 m. gruodžio 22 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 46, 2022 m. sausio 5 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 48, 2022 m. sausio 19 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 50) apie neiškasų šalinimą ir (ar) planuojamą jų šalinimą. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia tiek į bylą rangovo pateiktą Techninę analizę dėl užsakovės naudojamos batimetrinų matavimų įrangos galimo neatitikimo IHO standartams, tiek apelianto teiginius apie užsakovės ne pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3 punkto nuostatas atliktus batimetrinius matavimus. Rangovas nebūtų ėmęsis šalinti neiškasų, jei tokių nebūtų nustatyta.

78. Apeliaciniame skunde ieškovas glaustai paminėjo, kad darbų vykdymas užtruko ir dėl neteisėtų užsakovės nurodymų nutraukti darbų vykdymą nakties metu 5–6 baruose. Byloje esantis atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. raštas patvirtina, kad atsižvelgdama į Smiltynės gyventojų pranešimus apie gilinimo darbų technikos keliamą triukšmą nakties metu, užsakovė nurodė rangovui nevykdyti gilinimo darbų 5–6 baruose nakties metu nuo 22.00 val. naktį iki 6.00 val. ryto, kol nebus atlikti triukšmo lygio matavimai prie gyvenamųjų namų bei jų rezultatai pateikti užsakovei. 2021 m. birželio 10 d. šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad, atsižvelgdamas į skundus, rangovas nurodė geranoriškai sutinkantis 5–6 baruose dirbti tik dienos metu, o nakties metu techniką perkelti į kitą darbų zoną. 2021 m. birželio 29 d. rangovas pateikė užsakovei raštą, kuriame nurodė, kad dėl technikos perkėlinėjimo nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 27 d. iš vienos darbų zonos į kitą sugaišo 28,03 val., tai sudaro 20 660 kub. m neiškasto grunto už 128 095 Eur. Rangovas nurodė besitikintis kompensacijos už papildomą laiką. Tačiau 2021 m. spalio 26 d. raštu užsakovė nurodė rangovui, kad toks draudimas neapribojo jo teisės dirbti kituose baruose, ką rangovas ir darė. Be to, nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 27 d. rangovo pasiektas vidutinis paros darbo našumas netgi viršijo Sutartyje nurodytą našumą, todėl rangovo reikalavimus atmetė.

79. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rangovo darbų našumas sumažėjo nuo 2021 m. liepos mėn. Atsakydamas į užsakovės klausimus dėl sumažėjusio darbų našumo, rangovas 2021 m. rugsėjo – 2022 m. sausio mėn. teigė, kad tam turėjo įtakos neiškasų šalinimas (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 31, 2022 m. sausio 26 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 51,) papildomos technikos trūkumas (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 31, 2021 m. rugsėjo 29 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 35, 2021 m. spalio 6 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 36), nepalankios oro sąlygos bei intensyvus laivų eismas (žr. 2021 m. spalio 27 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 38, 2021 m. lapkričio 17 d. Darbo pasitarimo protokolą Nr. 41, 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolą Nr. 42, kt.), technikos demobilizavimas (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolą Nr. 42). Taigi, užsakovei netenkinus rangovo 2021 m. birželio 29 d. prašymo dėl kompensacijos už prarastą laiką, perkeliant techniką, rangovas nė karto nenurodė, kad jis vėluoja atlikti darbus dėl technikos perkėlimo. Todėl apelianto teiginys, kad darbų vykdymas užtruko dėl neteisėtų užsakovės nurodymų nutraukti darbų vykdymą nakties metu 5–6 baruose, yra nepagrįstas.

80. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 70–72 punktuose, taip pat 77–79 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, nusprendžia, kad ne užsakovės, o būtent rangovo veiksmai (neveikimas) turėjo lemiamą įtaką darbų Sutartyje nustatytu laiku neįvykdymui. Susidūręs su nepalankiomis darbui oro sąlygomis, nuolatiniu neiškasų nustatymu ir būtinumu pastarąsias šalinti, rangovas iš esmės nesiėmė priemonių spartinti darbų vykdymo našumą. Užsakovės raginimų nepaisymas, tik epizodinis papildomos technikos pasitelkimas, dalies technikos demobilizavimas, kartu pačiam konstatuojant sutartinio darbų našumo nepasiekimą, įrodo rangovą neįvertinus darbų apimties ir Sutartimi prisiimto įsipareigojimo atlikti juos per susitartą terminą. Tai, kad Sutartimi buvo numatyta galimybė pratęsti darbų įvykdymo terminą 180 dienų, nereiškia, jog rangovas galėjo nesilaikyti susitarto darbų našumo ir dėl to tikėtis termino pratęsimo. Laiko pratęsimas buvo siejamas su objektyviomis aplinkybėmis. Lėtas uosto gilimo bei defektų šalinimo darbų vykdymas pagrįstai tokiomis nepripažintas.

81. 2022 m. sausio 19 d. Darbo pasitarimo protokolas Nr. 50 patvirtina, kad atsakydamas į užsakovės klausimą dėl faktinio darbų užbaigimo laiko, rangovas nurodė, jog jam reikia apie 30–50 dienų visiems darbams pabaigti. Minėta, kad rangovo užsakovei pateikto Darbų technologinio projekto – Programos Preliminariame darbų grafike gilinimo darbų pabaiga buvo numatyta dar vėliau – 2022 m. kovo 30 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios bei prieš tai nustatytos aplinkybės parodė rangovą tinkamai neįvertinus susidariusios faktinės situacijos. Todėl šios aplinkybės leido užsakovei ne tik nebesitikėti greito darbų įvykdymo, bet kartu nulėmė apsisprendimą nutraukti Sutartį.

82. Rangovas taip pat teigia, kad užsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį, nes nėra nustatyta, kokių nuostolių ji tokiu būdu siekė išvengti, t. y. neegzistavo Sutarties 10.8 punkto sąlyga, būtina Sutarties vienašališkam nutraukimui. Šios nutarties 38 punkte nustatyta, kad užsakovė nuostolius dėl laiku neužbaigtų gilinimo darbų siejo su kitų objektų viešųjų pirkimų procedūrų inicijavimo atidėjimu vėlesniam laikui.

83. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovė 2021 m. lapkričio 26 d. paskelbė naująjį viešąjį pirkimą dėl II etapo gilinimo darbų objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,50 m) ir platinimas“ įsigijimo. Ieškovui vėluojant įvykdyti darbus (minėta, kad pirmąjį prašymą dėl Sutarties termino pratęsimo rangovas užsakovei pateikė 2021 m. gruodžio 3 d.), užsakovė, gavusi viešojo pirkimo dalyvio pretenziją dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, rangovui RHODE NIELSEN AS tebevykdančiam gilinimo darbus tame pačiam objekte ir tokiu būdu žinančiam tikslią informaciją apie gilintiną sluoksnį visame gilinimo rajone, užsakovė 2021 m. gruodžio 28 d. viešąjį pirkimą nutraukė. Pakartotinai šis viešasis pirkimas buvo paskelbtas netrukus po Sutarties su ieškovu nutraukimo įsiteisėjimo – 2022 m. kovo 3 d. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui vėluojant atlikti I etapo darbus, užsakovė negalėjo pradėti II etapo darbų, o tai patvirtina egzistavus grėsmę nuostolių ateityje atsiradimui. Pažymėtina, kad Sutarties 10.8 punkto sąlyga iš esmės nenumatė konkrečių nuostolių buvimo Sutarties nutraukimo momentu, grėsmė tokių atsiradimui buvo pakankama sąlyga vienašališkam Sutarties nutraukimui.

84. Teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad egzistavo visos Sutarties 10.8 punkte nustatytos aplinkybės būtinos Sutarčiai vienašališkai nutraukti. Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas atsakovės sprendimo nutraukti šalių sudarytą Sutartį neteisėtu, priėjo prie nepagrįstų išvadų.

Dėl delspinigių iš užsakovės rangovui priteisimo

85. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria užsakovei iš rangovo buvo priteisti delspinigiai, ieškovas teigia, kad jam civilinė atsakomybė už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. buvo taikyta nepasibaigus darbų baigimo laikui, be to, už laikotarpį, per kurį darbai neturėjo būti vykdomi dėl nepalankių oro sąlygų. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

86. Sutartyje (bendrųjų sąlygų 7.4 punktas) užsakovė ir rangovas susitarė dėl minimalių nuostolių, kurių šalims nereikia įrodinėti, už pavėluotą Sutarties įvykdymą. Pagal Sutarties priedo 7.4 punktą suma, mokama laiku nebaigus darbų, siekė 0,02 proc. pradinės Sutarties vertės, įrašytos susitarime per dieną ar dienos dalį, iš viso neviršijant 10 proc. pradinės Sutarties vertės.

87. Šios nutarties 74 punkte konstatuota, kad rangovas privalėjo darbus įvykdyti iki Sutarties pasibaigimo termino 2022 m. sausio 26 d. Tačiau darbų pagal Sutartį ieškovui iki nurodytos datos neįvykdžius, atsakovė 2022 m. vasario 8 d. pranešimu informavo rangovą apie Sutarties nutraukimą, kuris įsiteisėjo 2022 m. vasario 24 d. (žr. šios nutarties 38 punktą). Nutartyje taip pat nustatyta, kad darbų pagal Sutartį ieškovas neįvykdė ne tik iki 2022 m. sausio 26 d., bet ir iki Sutarties nutraukimo įsiteisėjimo 2022 m. vasario 24 d. Užsakovė, atsižvelgdama į ieškovo 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 8 d. pateiktas apžvalgas apie prarastą darbo laiką nuo 2022 m. sausio 27 d. iki 2022 m. vasario 24 d., tai, kad po Sutarties termino pasibaigimo jos vykdymo terminai negali būti pratęsti, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. vasario 11 d. rangovo atžvilgiu netaikė Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 punkte ir Sutarties priedo 7.4 punkte įtvirtintos atsakomybės (žr. šios nutarties 41 punktą). Šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovas, civilinė atsakomybė už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. rangovui buvo taikyta jau pasibaigus darbų baigimo laikui.

88. Apeliaciniame skunde ieškovas laikosi nuomonės, kad gilinimo darbai pagal Sutartį turėjo būti užbaigti vykdyti per 415 dienų terminą, t. y. iki 2022 m. kovo 30 d., nes, pirma, jie pradėti 2022 m. vasario 9 d. bei, antra, terminas darbams atlikti turėjo būti pratęstas 106 dienomis dėl nepalankių oro sąlygų.

89. Pagal Sutarties 1 punktą užsakovė ir rangovas susitarė, kad Sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem šalims ir rangovui pateikus Sutarties sąlygas atitinkantį Sutarties vykdymo užtikrinimo dokumentą. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad darbai pradedami vykdyti per 14 dienų po Sutarties įsigaliojimo, užsakovei pateikus rangovui Gilinimo darbų projektą, Techninę užduotį, taip pat aplinkos apsaugos tarnybos išduotą leidimą gilinimo darbams, gruntui gramzdinti bei rangovui pateikus užsakovei Programą.

90. Byloje esantis 2021 m. sausio 11 d. ieškovo ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2021 m. sausio 11 d. rangovas pateikė užsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. 2021 m. sausio 20 d. užsakovė pateikė rangovui objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimas iki 15,00 m gylio nuo PK(21) iki PK(85)“ Gilinimo darbų projektą, gilinimo darbų 1–6 baruose Technines užduotis bei Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo valdymo darbams ir gruntui gramzdinti kopiją ir grunto gramzdinimo vietos poligonų schemą su koordinatėmis. 2021 m. sausio 29 d. – 2021 m. vasario 2 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad galutinį Darbų technologinį projektą – Programą rangovas pateikė užsakovei 2021 m. vasario 2 d. Pastarąjį 2021 m. vasario 3 d. suderino FIDIC inžinierius, techninės priežiūros vadovas ir užsakovė. Programos Preliminariame darbų grafike buvo numatyta darbų pradžios data – 2021 m. vasario 3 d. Be to, 2021 m. vasario 2 d. raštu rangovas nurodė užsakovei, kad darbai bus pradėti, kaip numatyta pagal Sutartį, 2021 m. vasario 3 d., pirmiausia atliekant batimetrinius matavimus.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad darbus pagal Sutartį rangovas pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 3 d. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad darbų vykdymo pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo konkrečių, t. y. gilinimo darbų, pradžios. Šiuos teiginius paneigia paties rangovo užsakovei 2022 m. sausio 20 d. pateiktas papildytas Darbų technologinis projektas – Programa, kurios atnaujintame Preliminariame darbų grafike gilinimo darbų pradžia tapačiai buvo nurodyta 2021 m. vasario 3 d. Taigi, net ir siekdamas pratęsti darbų vykdymo terminą iki 2022 m. kovo 30 d., rangovas laikėsi nuomonės dėl darbų pradžios nuo 2022 m. vasario 3 d. Šiuo atveju akivaizdu, kad šią nuomonę apeliantas pakeitė, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl darbų vykdymo termino iki 2022 m. kovo 30 d.

92. Šios nutarties 67 punkte nustatyta, kad užsakovė, atsižvelgdama į FIDIC inžinieriaus atliktą rangovo pateiktų dokumentų analizę, 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. sausio 21 d. pratęsė darbų baigimo laiką 49 dienomis, t. y. tokiu būdu Sutarties pasibaigimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. sausio 26 d. Nors ieškovo įsitikinimu darbų vykdymo pagal Sutartį terminas turėjo būti pratęstas 106 dienomis, tačiau šios nutarties 65 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą darbų terminas pratęsiamas tik tuo atveju, jei dėl nepalankių meteorologinių sąlygų rangovas faktiškai negalėjo dirbti ir tiek, kiek tokios aplinkybės faktiškai trukdė vykdyti darbus. FIDIC inžinieriui nustačius, kad ieškovas, neteisingai suprasdamas Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto sąlygą (žr. 2021 m. lapkričio 24 d. Darbo pasitarimų protokolą Nr. 42, užsakovės 2021 m. gruodžio 13 d. pranešimą rangovui), savo pasirinkimu faktiškai vykdė darbus net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, todėl darbų vykdymo terminą pratęsė tiek dienų, kiek ieškovas iš tiesų nevykdė darbų dėl nepalankių oro sąlygų. Ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovė netinkamai aiškino Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto sąlygą, neneigė, jog darbų visiškai nevykdė 49 dienas. Todėl ieškovo teiginiai dėl darbų vykdymo termino pratęsimo 106 dienomis iki 2022 m. kovo 30 d. atmetami kaip nepagrįsti.

93. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turi teisę į Sutartimi įtvirtintas 28 442,57 Eur netesybas (delspinigius). Todėl sprendimą priteisti užsakovei iš rangovo delspinigius apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėtu bei pagrįstu.

Dėl nuostolių užsakovei iš rangovo priteisimo

94. Atsakovė AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 1 835 872,33 Eur nuostolių, užsakovės patirtų už reikalingo iškasti grunto iki 15 m projektinio gylio (129 602 kub. m), priteisimo.

95. Šios nutarties 38 punkte nustatyta, kad atsakovė, vykdydama Projekto sutartį, sudarė su ieškovu Sutartį, kuria buvo susitarta dėl I etapo darbų, t. y. rangovas įsipareigojo atlikti gilinimo darbus vidiniame laivybos kanale nuo PK(21) iki PK(85) iki 15 m gylio. Nutarties 42 punkte nustatyta, kad įvykdžiusi viešuosius pirkimus dėl II etapo darbų, atsakovė su rangovu Jan De Nul N.V. sudarė 2022 m. liepos 5 d. Sutartį dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūsų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK(26) gilinimas (iki 16,00 m ir 15,00 m) ir platinimas“ gilinimo darbų bei visų atsiradusių defektų ištaisymo. 2022 m. spalio 26 d. Sutartimi užsakovė susitarė su rangovu Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki 15,5 m) ir platinimas“ gilinimo darbų bei visų atsiradusių defektų ištaisymo.

96. Bylos duomenimis, į 2022 m. liepos 5 d. Sutartį pateko l baras ir 2 baro darbų dalis, t. y. dalis objekto, kuriame gilinimo darbus vykdė ieškovas. 2022 m. spalio 26 d. Sutartimi buvo siekiama pašalinti ieškovo atliktų gilinimo darbų trūkumus 2 baro dalyje ir 3–8 bei 12, 13 baruose. Dėl to apeliantė, vadovaudamasi CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostata, laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių pakeičiančiomis ir atsisakydamas patenkinti priešieškinio reikalavimo dalį dėl 1 835 872,33 Eur nuostolių, apskaičiuotų kainų skirtumo metodu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

97. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 30 punktas).

98. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017 25 punktas).

99. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

100. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės) (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Bet kuriuo atveju pakeičiančios sutarties sudarymo galimybė ir teisės į nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties sudarymo, atlyginimą apimtis pirmiausia priklauso nuo pradinės (nutrauktos) sutarties įvykdymo apimties. Pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia, išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017 45 punktas).

101. Teisės doktrinoje nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001) (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

102. Kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, nustatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

103. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, įvertinęs ir palyginęs ginčo Sutartį su 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. Sutartimis, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju neegzistuoja visos sąlygos, būtinos teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti. Teisėjų kolegija šiai skundžiamo sprendimo išvadai pritaria.

104. Pagal ieškovo ir atsakovės sudarytos Sutarties 1 punktą Sutarties dalyku buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo iki 15 m gylio gilinimo ir atsiradusių defektų ištaisymo darbai teritorijoje nuo PK(21) iki PK(85). Pagal 2022 m. liepos 5 d. Sutartį atsakovės ir rangovo Jan De Nul N.V. Sutarties dalyku buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo iki 16 m ir 15,50 m gylio gilinimo ir platinimo bei defektų ištaisymo darbai teritorijoje nuo PK(22) iki PK(26). Nors, minėta, kad į 2022 m. liepos 5 d. Sutarties dalyką pateko ir l baras bei 2 baro darbų dalis, t. y. dalis objekto, kuriame gilinimo darbus vykdė ieškovas, tačiau tai savaime neįrodo, kad šiuo susitarimu rangovas sudarė 2020 m. gruodžio 28 d. Sutartį pakeičiančiąją sutartį. Skyrėsi vykdomų darbų teritorijos – pagal Sutartį ieškovas darbus vykdė teritorijoje nuo PK(21) iki PK(85), o rangovas Jan De Nul N.V. – teritorijoje nuo PK(22) iki PK(26). Ieškovas vykdė vidinio laivybos kanalo iki 15 m gylio gilinimo ir atsiradusių defektų ištaisymo darbus, o rangovas Jan De Nul N.V. – išorinio ir vidinio laivybos kanalo iki 16 m ir 15,50 m gylio gilinimo ir platinimo bei defektų ištaisymo darbus. Taigi rangovas Jan De Nul N.V. įsipareigojo atlikti ne tik vidinio, bet ir išorinio kanalo gilinimo iki 16 m ir 15,50 m gylio bei platinimo darbus, ko ieškovas Sutartimi atlikti neturėjo.

105. Pagal 2022 m. spalio 26 d. Sutartį atsakovės ir rangovo Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. Sutarties dalyku buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo iki 15,50 m gylio gilinimo ir platinimo bei defektų ištaisymo darbai teritorijoje nuo PK(26) iki PK(85). Minėta, kad į 2022 m. spalio 26 d. Sutarties dalyką pateko ir ieškovo atliktų gilinimo darbų trūkumų 2 baro dalyje, taip pat 3–8 bei 12, 13 baruose ištaisymo darbai. Nors pagal 2022 m. spalio 26 d. Sutartį ieškovo ir rangovo darbų atlikimo teritorija iš dalies sutapo, tačiau rangovas Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. taip pat įsipareigojo atlikti vidinio laivybos kanalo iki 15,50 m gylio gilinimo ir platinimo darbus, t. y. jo Sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo platesni.

106. Vadovaujantis šios nutarties 100 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, išaiškinančia, kad pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies, taip pat atsižvelgiant į nutarties 104–105 punktuose nustatytus ginčo Sutarties ir 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių akivaizdžius skirtumus, pastarųjų negalima pripažinti Sutartį pakeičiančiomis sutartimis. Šią išvadą inter alia patvirtina tai, kad 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutartys buvo sudarytos ne dėl I etapo, o dėl II etapo darbų įvykdymo, t. y. šių Sutarčių tikslas buvo naujos krypties išorinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK(5) išgilinimas iki 16,00 m gylio ir laivybos kanalo nuo PK(5) iki PK(83+66,4) išgilinimas iki 15,50 m gylio bei vedlinių pastatymas, o ne vidinio laivybos kanalo iki 15 m gylio išgilinimas. Ši aplinkybė turėjo įtakos darbų kainai, t. y. ieškovo atliktų darbų defektų ištaisymo kainos buvo skaičiuojamos pagal II etape atliekamų darbų įkainius. Šį faktą patvirtina atsakovės apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai, todėl negalima sutikti su apeliante, kad 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutartys ekonominiu požiūriu pakeitė ginčo Sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 39 punktą). Todėl atsakovės teiginiai dėl 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių pripažinimo pakeičiančiosiomis, kaip prieštaraujantys kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, atmestini.

107. Ankstesnė išvada dėl 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių nepripažinimo ekonominiu požiūriu pakeičiančiomis ginčo Sutartį, kartu leidžia nuspręsti, kad tokios Sutartys negali būti pripažintos sudarytomis protingomis sąlygomis. Minėta, kad šių Sutarčių esminis tikslas buvo įvykdyti II etapo darbus. Tokiu būdu pagal 2022 m. liepos 5 d. Sutartį 1 kub. m gilinimo darbų 1 bare ir 2 baro dalyje kaina siekė 17,06 Eur, o pagal 2022 m. spalio 26 d. Sutartį – 1 kub. m gilinimo darbų 2 baro dalyje, taip pat 3–8 bei 12, 13 baruose kainą siekė 23,38 Eur. Šios kainos ženkliai viršijo pagal Sutartį su ieškovu sudarytą 1 kub. m gilinimo darbų kainą – 6,20 Eur. Nors atsakovė tvirtina, kad darbų kaina išaugo dėl ieškovo kaltės, tačiau su tuo sutikti nėra objektyvaus pagrindo. Būtent atsakovės sprendimas neskelbti viešojo pirkimo ir nesudaryti atskiros sutarties dėl ieškovo neatliktų dalies darbų, o pastaruosius įsigyti kartu su II etapo darbais, t. y. ženkliai didesnio darbų kiekio nei buvo numatytas su ieškovu sudarytoje Sutartyje, nulėmė tokias gilinimo darbus kainas. Be to, minėta, kad pagal 2022 m. liepos 5 d. Sutartį rangovo Jan De Nul N.V. atliekamų darbų teritorija iš esmės nesutapo su ieškovo atliekamų darbų teritorija. Rangovas Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V., palyginus su ieškovu, turėjo nepalankesnes sąlygas darbų atlikimui, nes darbus pagal 2022 m. spalio 26 d. Sutartį turėjo atlikti per beveik du kartus trumpesnį terminą (162 dienas (2022 m. spalio 26 d. Sutarties priedo 1.1.10 punktas)), nei ieškovas per 358 dienas ir žiemos sezono metu. Rangovas Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V. taip pat turėjo užtikrinti 10 000 kub. m per parą efektyvumą (2022 m. spalio 26 d. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktas), kai ieškovui buvo keliamas 7 000 kub. m našumo per parą reikalavimas. Visos šios aplinkybės turėjo įtakos 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. darbų įkainiams. Taigi, atsakovė iš esmės neįrodė, kad minėtos Sutartys buvo sudarytos protingomis sąlygomis.

108. Teisėjų kolegija pritaria užsakovei, kad 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių sudarymo terminams iš dalies turėjo įtakos ir ieškovo uždelstas sutartinių įsipareigojimų vykdymas (žr. šios nutarties 83 punktą). Tačiau sprendžiant klausimą dėl šių susitarimų pripažinimo pakeičiančiosiomis sutartimis, atsižvelgiant į tai, kad šiomis Sutartimis, minėta, buvo siekiama II etapo darbų įvykdymo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl šių susitarimų sudarymo per protingą terminą. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuo atveju, jei atsakovė iš tiesų būtų sudariusi ginčo Sutartį pakeičiančias sutartis, t. y. būtų sudariusi atskirą susitarimą dėl ieškovo neatliktų darbų dalies išpildymo. 2022 m. liepos 5 d. bei 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių sąlygos patvirtina, kad užsakovė šiomis sutartimis pirmiausia siekė įsigyti II etapo gilinimo darbus, taigi ir vykdė atitinkamus viešuosius pirkimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovė, nesudarydama atskiros sutarties dėl ieškovo neatliktų darbų dalies išpildymo, per protingą terminą nesudarė ginčo Sutartį pakeičiančios sutarties.

109. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. Sutarčių nepripažinimo Sutartį pakeičiančiomis sutartimis yra pagrįsta. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

110. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą joje nustatytu pagrindu, taip pat tinkamai taikė viešųjų pirkimų sutarčių sąlygų aiškinimo taisykles, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl pakeičiančiųjų sutarčių sampratos ir sąlygų, tokiu būdu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o bylos šalių apeliaciniai skundai atmestini.

111. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

112. Netenkinus ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų, ieškovas ir atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už jų parengimą, atlyginimą. Ieškovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 8 839,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta pažyma dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo. Atsakovė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą patyrė 6 969,60 Eur, tai patvirtina paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas. Ieškovo ir atsakovės už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą prašomos priteisti sumos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo nustatytą maksimalų dydį 2 547,87 Eur (1 959,9 Eur (užpraėjusio, t. y. 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Todėl šalims turi būti priteista po 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, sumos. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, šios išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.