Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Barakauskui, atsakovės atstovams advokatui Nedui Šilaikai, R. D. ir V. Š.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ROHDE NIELSEN AS ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ir pagal atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ieškovei ROHDE NIELSEN AS dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Ieškovė ROHDE NIELSEN AS pateikė teismui ieškinį, prašo pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė su ieškove ROHDE NIELSEN AS sudarytą 2020 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 34-2020-261, pripažinti, kad minėta sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės; panaikinti atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. UD-9.3.165E-337 dėl sutarties nutraukimo, kuriuo vienašališkai nutraukta su ieškove sudaryta 2020 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. 34-2020-261; priteisti ieškovei iš atsakovės 46 323,37 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė (rangovė) nurodo, jog su atsakove (užsakove) 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15,0 m gylio nuo PK(21) iki PK(85) darbų ir objekto defektų ištaisymo. Sutarties bendrąsias sąlygas nustatė FIDIC mėlynoji knyga. Pagal sutartį, turėjo būti vykdomi kapitalinio gilinimo darbai 1–13 baruose; bendras kasamo grunto kiekis numatytas sutarties 3 priede – 2 162 336 kub. m, vieneto kaina be PVM – 6,20 Eur, bendra kaina be PVM – 13 406 483,20 Eur, mokėtinas PVM – 2 815 361,47 Eur.

1.2. Rangovė gilinimo darbus pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 9 d., t. y. per sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 ir 7.1 punktuose numatytą 14 dienų terminą nuo programos parengimo. Programa buvo parengta ir suderinta 2021 m. vasario 3 d. Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos. Taigi gilinimo darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. gruodžio 14 d.

1.3. Užsakovė pateikė rangovei vykdyti iš viso 13 techninių užduočių dėl gilinimo darbų vykdymo 1–13 baruose. Rangovė tinkamai vykdė darbus ir sutartyje nustatyta tvarka teikė užsakovei ataskaitas (kasdienes ir mėnesio), be to, periodiškai dalyvavo užsakovės ir rangovės susitikimuose, juose buvo aptariami įvairūs su sutarties vykdymu susiję klausimai.

1.4. 2022 m. vasario 8 d. atsakovė pranešimu Nr. UD-9.3.165E-337 dėl sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia šalių sutartį, vadovaudamasi sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punktu; sutartis laikoma nutraukta (pasibaigusia) 16 dieną nuo pranešimo dėl nutraukimo išsiuntimo rangovei, t. y. 2022 m. vasario 24 d. Atsakovė 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. UD-9.3.165E-442 papildomai informavo ieškovę, kad sutartis nuo 2022 m. vasario 24 d. yra nutraukta.

1.5. Kai užsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, buvo neatlikta tik 2 proc. sutartyje numatytų darbų kiekio. Iki vienašalio sutarties nutraukimo rangovė buvo užbaigusi darbus 6 baruose (kituose baruose buvo užbaigta didžioji dalis darbų), tačiau dėl užsakovės kaltės negalėjo atliktų darbų visuose baruose laiku perduoti užsakovei, o tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad darbai kituose baruose nebuvo užbaigti iki audrų sezono ir, galiausiai, iki sutarties nutraukimo momento. Be to, nepagrįstai ilgas darbų priėmimas nulėmė ir tai, kad rangovė buvo priversta vykdyti uosto valymo darbus neperduotuose baruose dėl vykstančių natūralios sedimentacijos procesų.

1.6. Kita priežastis, kodėl rangovė iki sutarties nutraukimo dienos nebuvo baigusi darbų, buvo blogos oro sąlygos. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte numatyta, kad darbų vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms šalių susitarimu darbų pabaigos laikas gali būti pratęstas ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui. Minėta sutarties nuostata numatė, kad rangovei suteikiama teisė pratęsti darbų terminą, jeigu egzistuoja sutartyje numatytos nepalankios hidrometeorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti. Rangovė ne kartą kreipėsi į užsakovę prašydama pratęsti darbų pabaigos laiką ir pateikė nepalankias hidrometeorologines sąlygas patvirtinančius įrodymus. Pagal sutartį gilinimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. gruodžio 14 d., tačiau, įvertinus, kad jų metu egzistavo nepalankios meteorologinės sąlygos, darbų pabaigos terminas turėjo būti pratęstas 106 dienoms. Taigi, pratęsus terminą, darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. kovo 30 d. Sutarties įvykdymo terminas sutarties nutraukimo metu nebuvo pasibaigęs, dėl to užsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sudarytos sutarties. Vietoje to, kad būtų sudariusi galimybę rangovei tinkamai ir per sutartyje numatytą terminą įvykdyti sutartį, užsakovė priėmė neteisėtą sprendimą vienašališkai ją nutraukti ir paskelbti naują viešąjį pirkimą dėl darbų, kuriuos turėjo atlikti ieškovė. Taigi vienašalis sutarties nutraukimas šiuo konkrečiu atveju buvo neteisėtas.

1.7. Užsakovė taip pat nutekino informaciją apie nutrauktą sutartį rangovės konkurentams, taip padarydama itin didelę žalą rangovės dalykinei reputacijai.

1.8. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkte numatytas pagrindas nutraukti sutartį neegzistavo, nes sutarties nutraukimo dieną rangovė buvo įgijusi teisę pratęsti darbų atlikimo terminą pagal sutartį, ji planavo ir buvo įsipareigojusi pabaigti darbus sutartyje nustatytu laiku ir nebuvo pagrindo manyti, kad darbai bus neatlikti, be to, užsakovė nepagrindė realių nuostolių grėsmės. Šiuo atveju neegzistavo nė vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Net ir pripažinus, kad rangovė pažeidė sutartį, t. y. nežymiai praleido darbų atlikimo terminą, tai nesudarytų pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Formalus ir neesminis sutarties pažeidimas negali pateisinti kraštutinių teisių gynimo priemonių taikymo ir vienašalio sutarties nutraukimo.

1.9. Sutartis iki 2022 m. vasario 24 d. nebuvo įvykdyta dėl užsakovės kaltės, taigi rangovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį. Dėl neteisėtų užsakovės nurodymų rangovė buvo priversta nakties metu perkelti techniką dirbti iš 5–6 barų. Dėl technikos kilnojimo į kitą darbų zoną nakties metu vidutiniškai buvo prarasta 1 darbo valanda per dieną arba 7 darbo valandos per savaitę, o tai sudaro 7 000 kub. m neiškasto grunto per savaitę. Kita priežastis, kodėl darbai nebuvo atlikti iki sutarties nutraukimo, tai nepagrįstų užsakovės nurodymų dėl tariamų trūkumų šalinimo įgyvendinimas. Užsakovė neteisėtai vertė rangovę šalinti tariamus darbų trūkumus, kurie iš tikrųjų neegzistavo: ji remdamasi nekokybiškai atliktais batimetriniais matavimais nurodydavo rangovei šalinti tariamas neiškasas, nors jos iš tikrųjų neegzistavo ir buvo tiesiog netinkamai atliktų batimetrinių matavimų rezultatas. Dėl tokių užsakovės veiksmų rangovė prarado daug laiko, nes negalėjo atlikti gilinimo darbų tuose baruose, kurie buvo neužbaigti, o turėjo atlikti papildomus darbus baruose, kuriuose jau buvo pasiektas projektinis gylis. Dėl užsakovės kaltės ir pavėluoto darbų priėmimo gerokai padidėjo rangovės atliktinų darbų apimtys ir darbų pabaigos terminas nusitęsė į nepalankių orų sezoną.

1.10. Rangovė turi teisę reikalauti, kad užsakovė atlygintų negautas pajamas, kurios nebuvo gautos dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Šiuo konkrečiu atveju rangovė pagrįstai tikėjosi, kad turės galimybę įvykdyti visas technines užduotis ir gauti atitinkamą užmokestį už atliktus kapitalinio gilinimo darbus. Sutarčiai buvo taikomas fiksuoto įkainio apskaičiavimo būdas, ir užsakovės mokėtina suma už iškasto grunto 1 kub. m buvo 6,20 Eur (be PVM). Sutarties nutraukimo metu likęs neiškasto grunto kiekis sudarė 45 558 kub. m. Taigi rangovė būtų papildomai gavusi 282 459,60 Eur pajamų (be PVM). Rangovės negautos pajamos (t. y. prarastas grynasis pelnas), įvertinus rangovės pelno maržą, sudarytų 46 323,37 Eur.

1.11. Užsakovės atsisakymas pratęsti darbų pabaigos terminą yra ne tik neteisėtas, bet ir nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, be to, reiškia nesąžiningą sutarties nuostatų aiškinimą.

1.12. Kaip nurodyta sutartyje, pavėluoto darbų atlikimo atveju už kiekvieną pavėluotą dieną galėjo būti taikoma bauda, kurios dydis yra 0,02 proc. Būtent sutartyje numatytos baudos taikymas būtų pakankamas ir tinkamas teisių gynimo būdas.

1.13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima pagrįstai teigti, kad sutartis iki jos nutraukimo nebuvo įvykdyta būtent dėl užsakovės kaltės, taigi rangovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį. Užsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų, įskaitant atsakomybę dėl rangovės patirtų nuostolių atlyginimo. Rangovė turi teisę reikalauti, jog užsakovė atlygintų negautas pajamas, kurios nebuvo gautos dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo.

1.14. Ieškovė pažymi, kad per itin trumpą terminą po sutarties nutraukimo objektyviai nespėjo surinkti visų dokumentų, reikalingų pagrįsti negautų pajamų dydį. Nurodo, jog pateiks papildomus įrodymus patirtų nuostolių sumai pagrįsti, be to, esant poreikiui, patikslins prašomą priteisti sumą, kai negautų pajamų suma bus iki galo įvertinta.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškinyje nurodyta darbų pradžia. Paaiškina, jog darbus rangovė pradėjo 2021 m. vasario 3 d., apie darbų pradžią Direkcija buvo informuota 2021 m. vasario 2 d. raštu. Darbų pradžią taip pat patvirtina rangovės su atsakove suderinta programa, joje numatyta darbų pradžios data – 2021 m. vasario 3 d., o darbų pabaigos data – 2021 m. gruodžio 9 d. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinyje nurodytu gilinimo darbų pabaigos laiku; teigia, jog, rangovei darbus pradėjus vykdyti 2021 m. vasario 3 d., visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau nei iki 2021 m. gruodžio 8 d.

2.2. Atsakovė nurodo, jog ieškovė faktinį sutarties įvykdymo procentą iki vienašališko sutarties nutraukimo skaičiuoja pagal gruntovežių triumų tūrį, kurį nurodė pati rangovė, tačiau faktiškai atliktų darbų kiekiai pagal sutartį yra skaičiuojami remiantis batimetrinių matavimų vidutinių gylių duomenimis. Kaip parodė atsakovės atlikti batimetriniai matavimai, tarp iškasto grunto duomenų ir batimetrinių matavimų duomenų buvo apie 26 procentų paklaida.

2.3. Iki vienašalio sutarties nutraukimo rangovė pagal sutarties sąlygas buvo užbaigusi ir perdavusi Direkcijai darbus tik 3 baruose (9, 10, 11), šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai, kurie buvo pasirašyti atsakovės ir ieškovės. Kituose 9 baruose ieškovė vykdė darbus arba taisė netinkamai atliktų darbų metu paliktus defektus (trūkumus). Dėl užsitęsusio darbų perdavimo kalta pati rangovė, ilgai vykdžiusi defektų šalinimo darbus.

2.4. Ieškinio teiginiai dėl produktyvumo sumažėjimo, kai dėl tariamos užsakovės kaltės rangovė negalėjo perduoti tinkamai atliktų darbų atitinkamuose baruose ir negalėjo toliau tęsti darbų neužbaigtuose baruose, yra nepagrįsti, nes rangovės produktyvumas sumažėjo, kai rangovės pasitelktas subrangovas darbams vykdyti objekte demobilizavo techniką iš Klaipėdos uosto į kitą uostą. Rangovės teiginiai, kad atsakovės veiksmai turėjo įtakos darbų našumui, visiškai nepagrįsti, nes našumo sumažėjimą galima sieti tik su kasimo technikos vienetų sumažėjimu ir likusios technikos našumo nepakankamumu.

2.5. Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, rangovės iniciatyva atlikti batimetriniai matavimai jokiu būdu savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti, jog perduodamuose baruose gilinimo darbai yra tinkami atlikti, todėl teigti, kad rangovės pateikti dokumentai pagrindžia darbų užbaigimo faktą, yra neteisinga, nes darbų užbaigimo faktas nustatomas užsakovės ir FIDIC inžinieriaus minimalių gylių batimetriniais matavimais, atliktais po gilinimo darbų, ir kai jie patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimų darbų projekte ir techninėje užduotyje.

2.6. Taigi ieškovės pozicija apie nedidelį neužbaigtų darbų kiekį, kurį neva sudaro vos keli procentai bendro darbo, nepagrįsta. Atsakovei atlikus batimetrinius matavimus faktiškai atliktiems pagal technines užduotis darbų kiekiams nustatyti po sutarties nutraukimo nustatyta, kad ieškovė yra iškasusi l 611 824 kub. m grunto, o neatliktų darbų dalis pagal rangovei įteiktas technines užduotis yra 26 proc.

2.7. Pasisakydama dėl aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymo termino pratęsimu, atsakovė nurodo, jog FIDIC inžinierius, apsvarstęs rangovės pateiktą informaciją ir pasitaręs su atsakove, pasiūlė darbų terminą pratęsti 49 dienoms, todėl darbų pabaigos laikas buvo pratęstas rašytiniais susitarimais ir sudarė ne 309 dienas, bet 358 dienas (iki 2022 m. sausio 26 d.). Atsižvelgdamas į po 2022 m. sausio 26 d. pateiktus rangovės prašymus dėl darbų pabaigos termino pratęsimo, FIDIC inžinierius patvirtino, jog rangovė dėl nepalankių oro sąlygų prarado 16 dienų, todėl buvo nuspręsta iki 2022 m. vasario 11 d. netaikyti rangovei sankcijų pagal sutarties 7.4 punktą. Rangovei neatlikus darbų nei iki termino pabaigos, nei per laikotarpį, už kurį jai netaikoma atsakomybė pagal sutarties 7.4 punktą, atsakovė, remdamasi sutarties 10.8 punkto sąlygomis, nusprendė nuo 2022 m. vasario 24 d. vienašališkai nutraukti sutartį.

2.8. Iki darbų termino pabaigos atsakovė negavo iš rangovės naujų prašymų pratęsti sutarties terminą. Vėliau prašymai buvo pateikti vasario 1–2 d., vasario 15 d. ir kovo 8 d., t. y. jau pasibaigus darbų terminui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad sutarties nutraukimo metu galutinis sutarties įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs.

2.9. Ieškinyje laikomasi pozicijos, jog sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte rangovei yra suteikiama teisė pratęsti darbų pabaigos terminą ne ilgesniam nei 180 dienų terminui, jeigu egzistuoja išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti. Ieškovės nuomone, teisė į termino pratęsimą siejama su vienintele sąlyga – išskirtinai nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsakovė nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu. Kiekvienas atsakovės atsakymas į rangovės raštus buvo parengtas atsižvelgiant į FIDIC inžinieriaus išvadas dėl darbų pabaigos termino pratęsimo. Atsakymuose išsamiai paaiškinta, kodėl darbų pabaigos laikas pratęsiamas tik iš dalies; šią poziciją atsakovė palaiko iki šiol.

2.10. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog, analizuodama sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkte numatytą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, ieškovė pasisako tik dėl pirmosios, trečiosios ir ketvirtosios sąlygų egzistavimo, tačiau nepasisako dėl antrosios sąlygos – užsakovė turėjo raginti rangovę didinti darbų našumą. Atsakovė nurodo pateikianti įrodymus, kuriuose yra užfiksuota, jog užsakovei kėlė susirūpinimą per lėtai atliekami gilinimo darbai. Nuolatinis ir sisteminis vėlavimas atlikti gilinimo darbus ir papildomos technikos darbams vykdyti nepasitelkimas lėmė atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį 10.8 punkto pagrindu.

2.11. Atsakovės duomenimis, iki sutarties nutraukimo rangovės atliktų darbų apimtis siekė tik 74 proc. Likusių darbų dalis turi didelę įtaką objekto panaudojimui pagal tuos parametrus, kurie buvo nustatyti projekte, kadangi atsakovė objektyviai negali pasinaudoti atliktų darbų rezultatu, kol darbai nėra užbaigti visuose 1–13 baruose. Taigi, apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog aptariama trečioji sutarties 10.8 punkto sąlyga egzistavo, o ieškovės pozicija dėl jos pajėgumo atlikti darbus laiku yra nepagrįsta ir neįrodyta.

2.12. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje, remiantis sutarties 10.8 punkto ketvirtąja sąlyga dėl užsakovei padarytų nuostolių, sutartis nenumato pareigos pateikti rangovei dokumentus, patvirtinančius nuostolių atsiradimą rangovei vėluojant atlikti darbus. Kita vertus, 2022 m. vasario 8 d., 2022 m. vasario 24 d. išsiųstuose raštuose atsakovė paaiškino ieškovei, kodėl darbų vėlavimas yra nepriimtinas ir kokius nuostolius ateityje tai gali sukelti.

2.13. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog iki vienašališko sutarties nutraukimo buvo aišku, kad rangovė neužbaigs gilinimo darbų laiku, taigi atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovė neturėjo jokio pagrindo netikėti, kad sutartis bus įvykdyta artimiausiu metu.

2.14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės nesugebėjimas atlikti darbų nei per sutartyje nustatytą terminą, nei per papildomą terminą sąlygojo nuostolių atsakovei atsiradimą, jų dydį apibrėžia sutarties 7.4 punktas, ir papildomai jų įrodinėti atsakovė neprivalo.

2.15. Ieškovė teigia, kad ketino naudoti techniką, kurios triukšmo lygis atitiko normatyvinius reikalavimus, tačiau ši technika faktiškai nebuvo naudojama, todėl rangovės pateikti įrodymai nėra pagrindas teigti, kad objekte dirbanti technika atitiko triukšmo higienos normą. Atsakovė, neturėdama informacijos apie objekte dirbančios technikos atitiktį higienos normoms, nurodė rangovei nebevykdyti darbų nakties metu 5–6 baruose tol, kol nebus atlikti papildomi triukšmo lygio matavimai. Rangovė nereikalavo pratęsti darbų pabaigos termino, motyvuodama tuo, kad dėl technikos kilnojimo buvo prarasta daug laiko. Pasisakydama dėl ieškovės argumentų apie atsakovės netinkamai atliktus batimetrinius matavimus, atsakovė paaiškina, jog neturi duomenų apie nekokybiškai atliktus batimetrinius matavimus, o rangovė taisydavo tik savo pačios atliktų darbų trūkumus, kuriuos nurodydavo pašalinti tiek FIDIC inžinierius, tiek atsakovė.

2.16. Taigi ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, kuri neva sąlygojo lėtą ieškovės darbo tempą ir nesugebėjimą laiku užbaigti Klaipėdos uosto kanalo gilinimo darbų.

2.17. Kadangi ieškovė neįrodė pagrindinių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl išvestinis ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės negautų pajamų atlyginimą taip pat turi būti atmestas.

2.18. Papildomai pažymi, jog ieškinyje nurodytas sąnaudų išskaičiavimas iš 282 459,60 Eur sumos ieškinyje neįrodinėjamas. Ieškovė apsiriboja teiginiu, jog negautos pajamos apskaičiuotos remiantis rangovės pelno marža, kuri yra 16,4 proc., tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių dokumentų. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovės teisę į netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, turi būti įvertinta, ar nėra pagrindo atsakovės atsakomybę sumažinti arba visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalis. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog iki vienašališko sutarties nutraukimo šalys pasirašė tik tris ieškovės atliktų darbų 9, 10 ir 11 baruose priėmimo–perdavimo aktus iš trylikos barų, nors visi darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau nei iki 2022 m. sausio 26 d. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, jog dėl pavėluoto darbų perdavimo kalta pati rangovė, ilgai vykdžiusi defektų šalinimo darbus. Į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog atsakovė nuo pat 2021 metų rugsėjo mėnesio reikšdavo nuolatinį susirūpinimą dėl darbų našumo ir poreikio mobilizuoti papildomą techniką, kad būtų užtikrintas tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Tačiau, ieškovei dirbant per lėtai, atsakovei neliko kitos išeities kaip vienašališkai nutraukti sutartį.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1. Trečiasis asmuo nurodo, jog pagal 2020 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 34-2020-262 vykdė gilinimo darbų techninę priežiūrą ir FIDIC inžinieriaus funkcijas. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties konkrečiųjų sąlygų 3.1 punkte buvo numatyta, kad inžinierius, prieš imdamasis veiksmų, kurie gali pakeisti sutarties kainą, pratęsti pabaigos laiką, turi gauti atskirą užsakovės patvirtinimą raštu.

3.2. Trečiasis asmuo visiškai palaiko atsakovės argumentus dėl darbų pradžios ir atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties vykdymo metu nebuvo ginčo dėl darbų pradžios. Ieškovė pati 2021 m. vasario 2 d. rašte nurodė, kad darbų pradžia – 2021 m. vasario 3 d., tokią datą nustatė ir darbų programoje.

3.3. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės nurodytais faktiniais darbų kiekiais. Ieškovės nurodyti faktiniai darbų kiekiai pateikti remiantis mėnesio ataskaitomis, jose grunto kiekis nurodytas pagal gruntovežių triumų tūrius. Sutarties 8.3 punkte nurodyta atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarka. Šiame punkte numatyta, kad rangovė, jos manymu, užbaigusi darbus bare (baruose) raštu informuoja inžinierių, kartu pateikdama kontrolinius batimetrinius matavimus, kurių rezultatai turi būti ne blogesni, nei numatyta gilinimo darbų projekte ir techninėje užduotyje. Gilinimo darbai bare (baruose) laikomi baigtais (atliktais tinkamai), kai užsakovės ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimo darbų projekte ir techninėje užduotyje. Taigi faktinis atliktų darbų kiekis gali būti nustatytas tik batimetriniais matavimais.

3.4. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte numatyta, kad gilinamos akvatorijos dugno užnešimo ir (ar) grunto nuslinkimo nuo šlaitų rizika yra rangovės atsakomybė iki atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Taigi net ir batimetriniams matavimams patvirtinus tam tikrą iškasto grunto kiekį, bet neperdavus darbų, rangovei gali tekti išvalyti papildomus kiekius (t. y. faktinis iškasamas kiekis padidės), tačiau sumokama tik už apskaičiuotą kiekį, sulyginant kiekius prieš darbų pradžią ir po darbų atlikimo pagal batimetrinių matavimų duomenis. Trečiasis asmuo palaiko atsakovės nuomonę dėl faktinių kiekių skaičiavimo.

3.5. Ieškovė pateikė atsakovei prašymus dėl termino sutarčiai įvykdyti pratęsimo remdamasi nepalankiomis sąlygomis technologiniam procesui vykdyti. Trečiasis asmuo, gavęs informaciją iš užsakovės, įvertino pateiktus prašymus, remdamasis ne tik hidrometeorologinėmis pažymomis, bet ir ieškovės darbų vykdymo dienos ataskaitomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įranga nedirbo ne visą laikotarpį, nurodytas laikas atitinkamai buvo perskaičiuotas, išminusuojant laiką, kai ieškovė atliko darbus. Inžinieriaus nuomonė pateikta atsakovei. Atsakovė sutiko su inžinieriaus perskaičiavimu, apie tai informavo ieškovę. Atsižvelgiant į tai, pabaigos laikas buvo pratęstas rašytiniais susitarimais 49 dienoms ir sudarė ne 309 dienas, bet 358 dienas, t. y. iki 2022 m. sausio 26 d. imtinai.

3.6. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį. Atsakovė pateikė išsamią informaciją apie tai, kad ieškovei nuolatos būdavo primenama, kad ji vėluoja atlikti darbus, būdavo prašoma pateikti priemones atsilikimui nuo darbų programos likviduoti ir pan. Galimybė vienašališkai nutraukti sutartį buvo numatyta sutartyje. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė dėjo visas pastangas išsaugoti sutartį, pratęsdama sutarties terminą ir nepaisydama to, jog ieškovė gerokai praleido sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.5 punkte nustatytą terminą pretenzijoms pareikšti.

3.7. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas priteisti 46 323,37 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, bet ir dėl to, kad toks reikalavimas pareikštas remiantis tik pačios ieškovės nurodyta pelno marža. Gilinimo darbų kaštų didžiąją dalį sudaro gilinimo įrangos kuras. Kuro kainos per sutarties vykdymo laikotarpį gerokai išaugo. Taigi vien dėl žymaus kuro kainų augimo ieškovė nebūtų gavusi suplanuoto pelno.

4. Ieškovė pateikė dubliką, jame prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:

4.1. Ieškovė nurodo, jog tik suderinus jos parengtą programą ji galėjo pradėti kasimo darbus pagal sutartį. Atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina kanalo gilinimo darbus su kitais paruošiamaisiais darbais, juos ieškovė atliko savo nuožiūra ir jų sutartis nenumatė. Rangovė 2021 m. vasario 2 d. raštu informavo užsakovę, kad 2021 m. vasario 3 d. bus pradėti vykdyti batimetriniai matavimai, kasimo darbai turėjo būti pradėti vykdyti 2021 m. vasario 7 d. Rangovė gilinimo darbus faktiškai pradėjo 2021 m. vasario 9 d., t. y. per sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 ir 7.1 punktuose numatytą 14 dienų terminą nuo programos parengimo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės poziciją, kad ieškovė kanalo gilinimo darbus turėjo pradėti vykdyti 2021 m. vasario 3 d. Tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta, be to, neatitinka sutarties sąlygų.

4.2. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 punkte buvo numatyta, kad darbai pradedami vykdyti per 14 dienų: po sutarties įsigaliojimo; užsakovei pateikus rangovei gilinimo darbų projektą; techninę(-es) užduotį(-is); aplinkos apsaugos tarnybų išduotą(-us) leidimą(-us) atlikti gilinimo darbus, gramzdinti gruntą su gramzdinimo vietos koordinatėmis; rangovei pateikus užsakovei programą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.1 punkte. Visos penkios sąlygos yra kumuliatyvios ir būtinos tam, kad prasidėtų darbų pradžios terminas. Tol, kol su atsakingais asmenimis nėra suderinta programa, objektyviai negali būti vykdomi gilinimo darbai, nes rangovei nėra suteikta diskrecijos teisė savo nuožiūra priimti sprendimus dėl darbų vykdymo tvarkos ir kitų su tuo susijusių klausimų. Galima pagrįstai teigti, kad gilinimo darbai turėjo būti pradėti vykdyti iki 2021 m. vasario 17 d., t. y. per 14 dienų terminą, įvykus visoms sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 punkte numatytoms sąlygoms. Faktiškai gilinimo darbai buvo pradėti vykdyti 2021 m. vasario 9 d. Gilinimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. per 309 dienas po faktinės darbų pradžios.

4.3. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte buvo numatyta, kad rangovei suteikiama teisė į darbų termino pratęsimą, jeigu egzistuoja sutartyje numatytos išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti. Punktas numatė, kad vien nepalankių meteorologinių sąlygų technologiniam procesui vykdyti egzistavimas yra pakankama sąlyga, kad rangovė įgytų teisę į termino pratęsimą. Sutartis nenumatė jokių kitų papildomų sąlygų. Rangovė, remdamasi šiuo punktu, ne kartą kreipėsi į užsakovę prašydama pratęsti darbų pabaigos terminą ir pateikė išskirtinai nepalankias meteorologines sąlygas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad gilinimo darbų atlikimo metu egzistavo išskirtinai nepalankios oro sąlygos, darbų pabaigos terminas turėjo būti pratęstas iš viso 106 dienoms (t. y. nuo 309 dienų iki 415 dienų). Taigi visi gilinimo darbai turėjo būti atlikti ne iki 2021 m. vasario 14 d., bet iki 2022 m. kovo 30 d. Ieškovė pažymi, kad niekada nesutiko su užsakove, jog darbų pabaigos terminas būtų pratęstas tik užsakovės nurodytam laikui.

4.4. Vietoje to, kad būtų sudariusi galimybę rangovei tinkamai ir per sutartyje numatytą terminą įvykdyti sutartį, užsakovė priėmė neteisėtą sprendimą ir vienašališkai nutraukė sutartį. Svarbu pažymėti, kad sutarties nutraukimo metu likusi neįvykdyta darbų apimtis buvo nereikšminga ir rangovė būtų galėjusi pabaigti vykdyti sutartį per paminėtą terminą.

4.5. Ieškinyje pateikta informacija apie faktinį sutarties įvykdymą pagrista realiais iškasto grunto duomenimis pagal gruntovežių duomenis. Visas vykdant sutartį iškastas gruntas turi būti įtrauktas į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties vykdymo metu buvo pildomas iškasto grunto gramzdinimo žurnalas, jis patvirtina, kad rangovė nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 24 d. iš viso iškasė 2 154 361 kub. m grunto. Bendras grunto kiekis, kuris turėjo būti iškastas iki projektinio gylio pagal pateiktas technines užduotis, sudarė 2 226 974 kub. m (iškastas grunto kiekis sudarė net 98 proc. numatyto iškasto grunto kiekio). Priešingai, nei teigiama atsiliepime, ieškovės pagal gruntovežių duomenis parengta informacija nėra su 26 proc. paklaida. Atsakovės atsiliepime nurodytas iškasto grunto kiekių skirtumas iš esmės susidarė dėl natūralių sedimentacijos procesų ir vykstančių užnešimų ir šių procesų įtakos rangovės vykdomiems darbams. 2022 m. vasario mėn. atsakovės atlikti batimetriniai matavimai neparodo ieškovės faktiškai iškasto grunto kiekio – tik parodo esamą padėtį tokių matavimų atlikimo metu.

4.6. Atsakovė visiškai neatsižvelgia į tai, kokia darbų dalis buvo faktiškai atlikta atitinkamuose baruose, ir tiesiog formaliai nurodo pagal priėmimo–­perdavimo aktus perduotą darbų kiekį, nors visuose baruose, kuriuose darbai nebuvo perduoti, faktinis darbų baigtumas buvo didelis. Užsakovės laikosi pozicijos, kad yra galimas tik 100 proc. darbų baigtumas, o bet koks kitokios apimties darbų baigtumas laikomas visišku neįvykdymu. Tokia atsakovės pozicija neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo, nes pagal sutartį vykdyti darbai buvo dalūs.

4.7. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad po sutarties nutraukimo atsakovės atlikti batimetriniai matavimai patvirtino, kad likęs įvykdyti sutarties kiekis nėra reikšmingas ir nesudaro faktinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį. Rangovė pagal sutartį įsipareigojo iškasti tik techninėse užduotyse numatytą grunto kiekį iki projektinio gylio. Dėl to atsakovės pateikti skaičiavimai, į kuriuos yra įtrauktos leistino pergilinimo ir leistino pločio perviršio apimtys, nėra korektiški ir teisingi. Grunto kiekis, kurio rangovė nebuvo įsipareigojusi iškasti, skaičiuojant sutarties įvykdymo baigtumo procentą negali būti vertinamas. Taip pat likęs tokio grunto kiekis negali pateisinti vienašalio sutarties nutraukimo.

4.8. Atsižvelgiant tai, kad darbų terminas turėjo pasibaigti tik 2022 m. kovo 30 d., užsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties 2022 m. vasario 8 d.; rangovė pagristai tikėjosi, jog turės galimybę vykdyti darbus iki 2022 m. kovo 30 d., ir atitinkamai planavo savo veiklą.

4.9. Darbų pabaigos terminą atsisakyta pratęsti ne dėl to, kad neegzistavo nepalankios oro sąlygos, bet dėl to, kad rangovė egzistuojant šioms sąlygoms nusprendė dirbti, nors ir mažesniu efektyvumu.

4.10. Užsakovės sprendimas atsisakyti pratęsti darbų terminą, nors atitinkamu laikotarpiu egzistavo sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte numatytos aplinkybės, yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžia sutarties nuostatas ir rangovės teises. Užsakovė neturėjo teisės savo nuožiūra vienašališkai pakeisti sudarytos sutarties nuostatų ir nustatyti papildomų sąlygų darbų terminui pratęsti. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktas nedraudžia rangovei vykdyti darbus, egzistuojant šioje nuostatoje numatytoms nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Tam, kad rangovė įgytų teisę į darbų termino pratęsimą, turi egzistuoti sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte numatytos nepalankios meteorologinės sąlygos, ir tokių sąlygų egzistavimas yra pakankamas pagrindas terminui pratęsti.

4.11. Užsakovė nutraukė sutartį sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pagrindu, nors šioje nuostatoje nurodytos sąlygos sutarties nutraukimui neegzistavo. Vienašaliam sutarties nutraukimui nurodyto punkto pagrindu turėjo egzistuoti keturios privalomos kumuliatyvios sąlygos; viena iš jų – lėtas darbų atlikimas, kuris būtų leidęs užsakovei manyti, kad pabaigti darbus sutartyje nustatytu laiku yra tikrai neįmanoma. Ši sąlyga nagrinėjamu atveju neegzistavo.

4.12. 2021 m. sausio 25 d. rangovė pateikė užsakovei atnaujintą programą ir darbų grafiką. Pagal atnaujintą darbų grafiką darbus buvo numatyta baigti vykdyti 2022 m. kovo mėnesio trečią savaitę. Tai leidžia teigti, kad rangovė galėjo ir įsipareigojo pabaigti darbus sutartyje nustatytu terminu.

4.13. Po sutarties nutraukimo atsakovės atlikti batimetriniai matavimai patvirtino, kad sutarties nutraukimo metu likęs įvykdyti darbų kiekis nebuvo reikšmingas ir sudarė tik 129 902 kub. m arba 14,04 proc. viso kiekio. Šio kiekio susidarymą, kaip jau minėta, nulėmė natūralūs sedimentacijos procesai ir vykstantys užnešimai. Rangovė iki sutarties nutraukimo neturėjo galimybės mobilizuoti papildomos technikos vien dėl to, kad užsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties vykdymo istoriniai duomenys patvirtina, kad rangovė, pasitelkusi atnaujintoje programoje nurodytą techniką, buvo pajėgi pasiekti sutartyje numatytą projektinį gylį, iki pasibaigs darbų atlikimo terminas.

4.14. Atsakovės pateiktas rangovės efektyvumo skaičiavimas yra spekuliatyvus, nes nėra atsižvelgiama į darbų atlikimo laikotarpį ir oro sąlygas, be to, į tai, kad pagal naują programą buvo numatyta pasitelkti papildomą techniką darbams vykdyti, o esant poreikiui, – ir didesnį technikos kiekį.

4.15. Dar viena sąlyga sutarčiai konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto pagrindu nutraukti buvo nuostolių užsakovei padarymas, jeigu sutartis nebus nutraukta. Užsakovė prisiėmė riziką, kad darbų pabaigos terminas dėl nenumatytų aplinkybių atsiradimo gali užsitęsti iki 180 dienų, ir nemanė, kad toks darbų terminas gali sukelti kokių nors nuostolių ar dėl to gali kilti rizika Europos Sąjungos lėšų įsisavinimui. Užsakovės pranešime dėl nutraukimo išdėstyti teiginiai dėl tariamų nuostolių yra visiškai niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Šiuo atveju iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad neegzistavo jokia reali nuostolių padarymo rizika, kuri būtų pateisinusi vienašalį sutarties nutraukimą. Priešingai, nepagrįstas ir neteisėtas vienašalis sutarties nutraukimas nulėmė tai, kad darbai iki 2022 m. kovo 30 d. nebuvo užbaigti. Gilinimo darbų sutartis su kitu rangovu dėl dalies tų pačių darbų atlikimo buvo sudaryta tik 2022 m. liepos 5 d. Be to, už tų pačių darbų atlikimą užsakovė įsipareigojo naujajam rangovui sumokėti beveik tris kartus didesnę kainą. Svarbu pažymėti, kad būtent užsakovei tenka pareiga pagrįsti galimų nuostolių realumą ir tikėtinumą. Šiuo atveju sutarties nutraukimas pagrįstas deklaratyvia prielaida, imituojant tariamą sutarties nutraukimo pagrindą.

4.16. Ieškovė pažymi, jog būtent užsakovės veiksmai nulėmė tai, kad rangovė, atlikusi darbus atitinkamame bare, negalėjo jų laiku perduoti užsakovei. Dėl uždelsto darbų perdavimo ir nepagrįsto atsisakymo priimti darbus rangovė buvo priversta iškasti didesnius grunto kiekius, kurie susidarė dėl natūralių sedimentacijos procesų ir vykstančių užnešimų, be to, privalėjo gilinti atitinkamus barus, nors jau iki tol buvo pasiektas sutartyje numatytas projektinis gylis. Neteisėtą užsakovės elgesį darbų perdavimo metu patvirtina jos pačios atlikti batimetriniai matavimai, remiantis kuriais buvo atsisakyta priimti atliktus darbus. Užsakovė batimetrinius matavimus atliko nekalibruotu daugiaspinduliniu echolotu. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ši įranga būtų buvusi sukalibruota. Be to, kaip matyti iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų priedų, užsakovė tariamų neiškasų planus parengė pagal atliktų batimetrinių matavimų minimalių gylių duomenis, bet ne pagal tokių matavimų vidutinių gylių duomenis, kaip to reikalavo sudaryta sutartis ar galiojantis teisinis reglamentavimas. Užsakovė kaip darbų trūkumus identifikavo tariamas neiškasas ir nustatydama trūkumus neatsižvelgė į esamą batimetrinių matavimų paklaidą ir galimus netikslumus.

4.17. Ieškovė pažymi, kad, atlikus užsakovės pateiktų batimetrinių matavimų neapdorotų failų analizę, buvo nustatyta daugybė esminių pažeidimų, kurie nulėmė netikslius ir klaidingus batimetrinių matavimų duomenis. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad užsakovė, vykdydama sutartį, pažeidė savo pareigas ir tinkamai neatliko batimetrinių matavimų, o tai turėjo tiesioginės įtakos rangovės galimybei laiku perduoti pagal sutartį tinkamai atliktus gilinimo darbus ir užbaigti vykdyti gilinimo darbus likusiuose baruose. Užsakovės atlikti batimetriniai matavimai, kurie neatitiko sutarties sąlygų, nesuteikė pagrindo vertinti rangovės atliktų darbų kaip nekokybiškų ir nesudarė pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimo. Užsakovei pažeidus sutartį darbų kokybės vertinimo metu, rangovė negali būti laikoma vėliau pažeidusia sutartį.

5. Atsakovė pateikė tripliką, jame prašo ieškinį atmesti. Pagrindiniai tripliko argumentai:

5.1. Atsakovė teigia, jog gilinimo darbų programa parengta ne 2021 m. vasario 2 d., bet 2021 m. sausio 19 d., o šalių galutinai suderinta 2021 m. vasario 3 d. Rangovės pozicija, jog į gilinimo darbų pradžią negali būti įtrauktas batimetrinių matavimų atlikimas, yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams ir sutarties sąlygoms. Atkreipia dėmesį į tai, jog batimetriniai matavimai yra įtraukti į dugno gilinimo darbų apimtį, kaip tai numatyta sutarties 3 priede.

5.2. Nors ieškovė nurodo, kad darbų programoje nurodyta darbų pradžia yra 2021 m. vasario mėn. 2 savaitė, tačiau darbų grafike darbų pradžia nurodyta 2021 m. vasario 3 d. Taigi atsakovė pagrįstai darbų pradžią skaičiavo nuo 2021 m. vasario 3 d. Ieškovei netinkamai skaičiuojant darbų pradžią, klaidingai nurodoma darbų pabaigos data. Visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau nei iki 2021 m. gruodžio 8 d.

5.3. Ieškovės teiginiai apie galimybę pabaigti vykdyti sutartį iki 2022 m. kovo 30 d. yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai dokumentai. Rangovės pateikta atnaujinta programa nebuvo patvirtinta, kadangi darbų terminas baigėsi 2022 m. sausio 26 d. (įskaitant darbų termino pratęsimą 49 dienoms), o papildomai priskaičiavus 16 dienų terminą, už kurį atsakovė nusprendė netaikyti ieškovei atsakomybės pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.4 punktą, darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 11 d. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo, likus vienai dienai iki darbų termino pabaigos, patvirtinti atnaujintos darbų programos ir darbų grafiko.

5.4. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, jog tiek faktinis sutarties vykdymas, tiek mokėjimas už faktiškai atliktus darbus yra tiesiogiai siejami su užsakovės ir FIDIC inžinieriaus atliktų batimetrinių matavimų rezultatais, o ne su grunto tūriu, kurį rangovė pateikdavo pagal gruntovežių (baržų) triumų tūrį. Todėl dublike akcentuojami iškasto grunto kiekiai savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad akvatorijoje atlikti gilinimo darbai faktiškai buvo atlikti tinkamai, nes tinkamą darbų atlikimą patvirtina pasiektas darbų rezultatas – projektinis gylis visame objekte, o ne iškasto grunto kiekis.

5.5. Dėl užsitęsusio darbų perdavimo kalta pati rangovė, kuri ilgai šalindavo savo darbų trūkumus. Ieškovės teiginiai apie tai, jog atsakovė ilgai atlikinėdavo batimetrinius matavimus, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Gilinimo darbų projekte ne vienoje vietoje taip pat buvo pažymėta, jog pateiktas iškasamo grunto kiekis yra preliminarus (orientacinis). Akivaizdu, jog iškasamo grunto kiekiai ir negalėjo sutapti, nes tarp grunto kiekių skaičiavimų yra daugiau nei 12 mėnesių skirtumas, todėl, pagal rangovei pateiktas technines užduotis, iškasto grunto kiekis sudarė ne 2 162 336 kub. m, bet 2 226 974 kub. m. Šalys susitarė, jog iki tinkamo sutarties įvykdymo ir darbų perdavimo rangovei tenka rizika ir pareiga visame objekte ar jo dalyse (kiekviename darbų bare) užtikrinti, kad projektinis gylis bus pasiektas nepriklausomai nuo gilinamos akvatorijos dugno užnešimo ir kt. Todėl ieškovės dubliko argumentai, kuriais atlikti gilinimo darbai vertinami nesiejant jų su akvatorijos dugne vykstančiais natūraliais procesais, vertintini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys sutarties sąlygų. Be to, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog informacija apie galimus iškasamo grunto kiekio pasikeitimus (padidėjimus) rangovei buvo atskleista.

5.6. Atsakovė pažymi, jog sutarties vykdymas tinkamai ir laiku atsakovei yra reikšmingas, kadangi akvatorijos gilinimo darbai yra valstybinės reikšmės projektas, finansuojamas iš ES struktūrinės paramos lėšų. Atsižvelgiant į rangovės darbų tempą ir darbų apimtis, baigiantis sutarties vykdymo terminui neiškasto grunto kiekis buvo reikšminga aplinkybė, charakterizuojanti per lėtą darbų tempą ir negebėjimą dirbti pagal šalių suderintą darbų grafiką. Sutartis tinkamai įvykdoma tada, kai pasiekiamas darbų rezultatas – projektinis gylis, o ne tada, kai yra iškasamas preliminarus grunto kiekis, kuris gali keistis dėl natūralioje aplinkoje vykstančių procesų. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3. punkte numatyta, jog gilinimo darbai bare (baruose) laikomi baigtais (atliktais tinkamai), kai užsakovės ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimų darbų projekte ir techninėje užduotyje. Todėl ieškovės pozicija, jog bet koks kitas darbų baigtumas irgi laikytinas tinkamu darbų įvykdymu, yra visiškai nepriimtina ir atmestina kaip nepagrįsta.

5.7. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovei perduotose techninėse užduotyse į akvatorijos gilinimo darbų apimtis įskaičiuojamas tiek grunto kiekis, esantis iki projektinio gylio, tiek leistino pergilinimo ir perviršio grunto kiekis; tik šlaito kasimo perviršis nėra įskaičiuojamas į grunto kiekius. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovei perduotuose 9, 10 ir 11 darbų baruose rangovė atliko gilinimo darbus ne tik kasdama gruntą akvatorijoje, bet ir grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m perviršio zonoje, todėl dubliko argumentai, kad ieškovė nebuvo įsipareigojusi kasti grunto pergilinimo ir perviršio zonose, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei situacijai.

5.8. Atsakovė palaiko anksčiau procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jog rangovė neturėjo teisės į darbų termino pratęsimą. Pagal sutarties nuostatas, prašymo pratęsti pabaigos laiką pagrįstumo įvertinimas yra pavestas inžinieriui, kuris kaip statybos proceso ir technologijos specialistas yra kompetentingas atlikti vertinimą ir pateikti išvadas dėl nepalankių oro sąlygų įtakos technologiniam procesui vykdyti.

5.9. Pasisakydama dėl rangovės teiginių apie tai, jog rangovė galėjo nesudėtingai iškasti likusį grunto kiekį (129 902 kub. m), atsakovė pažymi, jog keliamos hipotetinės prielaidos bent tikėtinai atitiktų tikrovę, jeigu rangovė iš tiesų būtų turėjusi tinkamą techniką gilinimo darbams atlikti, tačiau iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog susiklosčiusi faktinė situacija buvo priešinga.

5.10. Atsakovės nuomone, byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ne vienašalis sutarties nutraukimas nulėmė tai, kad darbai buvo neužbaigti, o pačios rangovės veiksmai ir negebėjimas planuoti darbų apimčių, kad šie būtų užbaigti tinkamai ir nustatytu terminu. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis, kodėl rangovė nesugebėjo laiku pasiekti sutartyje numatyto rezultato.

5.11. Ieškovė neįrodė, kad turėjo objektyvias galimybes iki 2022 m. kovo 30 d. užbaigti gilinimo darbus, taigi ieškovės samprotavimai apie tai, kad atsakovė nepatyrė (ir ateityje nepatirs) jokių nuostolių, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams ir faktinei situacijai.

5.12. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė sąmoningai delsė priimti atliktus darbus ir dėl natūraliai vykstančių sedimentacijos procesų ir užnešimų rangovė buvo verčiama šalinti neiškasas, ne tik prieštarauja elementariai logikai, bet ir neatitinka faktinės situacijos, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Iki sutarties nutraukimo rangovė buvo visiškai užbaigusi ir perdavusi darbus tik 3 baruose iš 13. Darbų priėmimo procedūra buvo vykdoma laikantis sutarties sąlygų, todėl ieškovės kaltinimai dėl sąmoningo delsimo priimti darbus yra neteisėti ir nepagrįsti.

5.13. Batimetrinės sistemos kalibravimas atliekamas pagal įrangos gamintojo instrukcijas kiekvieną kartą, kai pastebimas kalibravimo parametrų nuokrypis nuo optimalių reikšmių. Dėl ypatingai didelio batimetrinių duomenų kiekio, kuris gaunamas matavimo metu, ir riboto duomenų saugyklos dydžio atsisakyta saugoti kalibravimo metu surinktus duomenis dėl jų trumpalaikio aktualumo. Sutarties vykdymo metu, rangovei paprašius, atsakovė pateikdavo pirminius batimetrinius duomenis. Labiau tikėtina, kad rangovė, žinodama apie nesaugomus trumpalaikio aktualumo kalibravimo metu surinktus duomenis, dublike pateikia subjektyvius samprotavimus apie tai, jog atsakovė batimetrinius matavimus atlikdavo nekalibruota įranga, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių rašytinių dokumentų. Atsakovė pareiškia, jog visi batimetriniai matavimai atliekami kalibruota batimetrine sistema; tai patvirtina ieškovei pateikti pirminiai batimetriniai duomenys.

5.14. Rangovės cituojama nuostata, susijusi su vidutinių gylių batimetriniais matavimais, taikytina darbų apimčiai, o ne darbų rezultatui (pasiektam projektiniam gyliui) nustatyti.

5.15. Dubliko argumentai, kuriais analizuojamas batimetrinių planų sudarymas ir jiems taikytinos teisės aktų nuostatos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; ieškovė nepagrįstai išplečia nagrinėjimo ginčo ribas. Savaime suprantama, jog neegzistuoja matavimo prietaisų ar matavimo sistemų, kurių matavimo rezultatai būtų be paklaidų. Ieškovė teigia, kad atsakovės batimetrinių matavimų duomenys yra netikslūs ir nepatikimi, tačiau ši ieškovės pozicija byloje yra tik subjektyvi, įrodymais nepagrįsta nuomonė – ieškovė nepateikia iš esmės jokių lygiaverčių (alternatyvių) pačios ieškovės atliktų matavimų, neapdorotų batimetrinių duomenų, kurie leistų palyginti ginčo šalių duomenis ir daryti bent tikėtinas prielaidas dėl vienos ar kitos ginčo šalies batimetrinių matavimų duomenų tikslumo.

5.16. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, atsakovė laikosi pozicijos, jog dubliko argumentai nepaneigia teisėtos ir pagrįstos atsakovės pozicijos, kad ieškovės reikalavimas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, perkeliant rangovės netinkamai (nekokybiškai) ir ne laiku atliktų gilinimo darbų neigiamas teisines pasekmes tik atsakovei, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašo priteisti iš ieškovės 28 442,57 Eur delspinigius, 5 352 086,40 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai priešieškinio argumentai (kadangi pagrindinės faktinės situacijos aplinkybės ir atsakovės pozicija dėl sutarties vykdymo aplinkybių aptarta aprašant atsiliepimą į ieškovės ieškinį, aprašant priešieškinio argumentus nurodytini esminiai atsakovės pozicijos dėl faktinių sutarties vykdymo aplinkybių momentai):

6.1. Atsakovė nurodo, jog šalių sudarytos sutarties priedo 1.1.10 punkte numatytas darbų atlikimo terminas – 309 dienos. Rangovė darbus pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 3 d., taigi visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau nei iki 2021 m. gruodžio 8 d. Kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, FIDIC inžinierius, apsvarstęs rangovės pateiktą informaciją, pripažino pagrįstu prašymą pratęsti darbų terminą 49 dienoms, todėl darbų pabaigos terminas rašytiniais susitarimais buvo pratęstas iki 358 dienų, t. y. iki 2022 m. sausio 26 d. Atsižvelgdamas į po 2022 m. sausio 26 d. pateiktus rangovės prašymus dėl darbų termino pratęsimo, FIDIC inžinierius patvirtino rangovės prarastą darbo laiką dėl nepalankių oro sąlygų dar 16 dienų, todėl buvo nuspręsta iki 2022 m. vasario 11 d. netaikyti rangovei sankcijų pagal sutarties 7.4 punktą. Rangovei neatlikus darbų nei iki termino pabaigos, nei per laikotarpį, už kurį rangovei nėra taikoma atsakomybė pagal sutarties 7.4 punktą, atsakovė 2022 m. vasario 8 d. raštu pranešė ieškovei apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2022 m. vasario 24 d., remiantis sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punkto sąlygomis. Atsakovė pažymi, jog darbai nebuvo pabaigti ir per įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą iki paskutinės sutarties galiojimo dienos.

6.2. Sutarties priedo 7.4 punkte nurodyta suma, mokėtina laiku nebaigus darbų, yra 0,02 proc. nuo pradinės sutarties vertės, įrašytos susitarime, per dieną ar dienos dalį, iš viso neviršijant 10 proc. pradinės sutarties vertės, kuri pagal sutarties 4.1 punktą sudaro 13 406 483,20 Eur (be PVM). Pagal bendrųjų sąlygų 7.4 punkto antrosios pastraipos nuostatą, apskaičiuojant delspinigių sumą, iš bendros sutarties kainos sumos (13 406 483,20 Eur) atimtina iki vėlavimo laikotarpio pradžios rangovės atliktų ir užsakovės priimtų darbų 9, 10 ir 11 baruose kaina (13 406 483,20 Eur – 491 430,60 Eur (už darbus 9 bare) – 437 465,80 Eur (už darbus 10 bare) – 626 516,20 Eur (už darbus 11 bare) = 11 851 070, 60 Eur). Dėl nurodytų priežasčių atsakovė pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.4 punktą apskaičiavo 28 442,57 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. ir pateikė rangovei reikalavimą geranoriškai sumokėti delspinigius iki 2022 m. balandžio 22 d. Tačiau ieškovė iki šiol nurodytos delspinigių sumos nesumokėjo. Todėl atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovės pagal sutartį mokėtiną delspinigių sumą.

6.3. Atsakovė nurodo, jog, be delspinigių, kurie yra minimalūs neįrodinėtini nuostoliai, dėl netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolių.

6.4. Iki vienašalio sutarties nutraukimo ieškovė perdavė atsakovei gilinimo darbus tik trijuose (9, 10 ir 11) baruose, o apie darbų užbaigimą ir trūkumų pašalinimą 12, 2, 13 baruose pranešimų pagal sutarties 8.3 punkto nuostatas nepateikta iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat nepateikta informacija apie darbų užbaigimą likusiuose baruose (1, 3, 4, 5, 6, 7, 8). Pagal faktinių darbų kiekių duomenis, bendras grunto kiekis, kurio ieškovė neiškasė baruose Nr. 1–8, 12, 13, iki sutarties nutraukimo sudarė 129 902 kub. m grunto, būtino iškasti iki projektinio 15,00 m gylio, ir 159 520 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m perviršio zonoje; iš viso – 289 422 kub. m. Be to, rangovė 2021 m. gruodžio 29 d. susitikimo metu pranešė, kad aptiko riedulį 8 darbų bare, kuris trukdė pasiekti projektinį gylį, ilgai planavo jį pašalinti, tačiau iki sutarties nutraukimo nepašalino.

6.5. Projekto vadovas 2022 m. birželio 2 d. pateikė atsakovei pagal informacinę sistemą „Sistela“ parengtas sąmatas, jose apskaičiuotos atsakovės būsimos išlaidos pagal 2022 metų balandžio mėn. kainas šalinant riedulį ir išlaidos už ieškovės atliktų darbų baruose 1–8, 12, 13 trūkumų šalinimą. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog į pateiktas sąmatas nebuvo įtraukti grunto pergilinimo iki 0,50 m (iki 15,50 m altitudės) darbai. Pagal sąmatų duomenis, akvatorijos gilinimo darbai (iki projektinio 15,0 m gylio) 1–8, 12, 13 baruose (be PVM, taip pat išskaičiavus projektavimo ir inžinerines paslaugas, 10 proc. užsakovės rezervą) sudaro 3 169 609 Eur; riedulio pašalinimas 8 bare (be PVM, taip pat išskaičiavus projektavimo ir inžinerines paslaugas, 10 proc. užsakovės rezervą) sudaro 84 606,00 Eur; bendra (preliminari) gilinimo darbų trūkumų (defektų) šalinimo kaina pagal pateiktas sąmatas be PVM sudaro 3 254 215 Eur.

6.6. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė ir FIDIC inžinierius įvertindavo kiekvieną ieškovės prašymą ir papildomus rašytinius dokumentus dėl darbų termino pratęsimo. Kadangi ieškovė net ir nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis minimaliu pajėgumu vykdydavo gilinimo darbus, o sutarties 7.3 punkte šalys susitarė tik dėl tokių meteorologinių sąlygų išskirtinumo, kurios visiškai neleidžia rangovei vykdyti darbų, atsakovė neturėjo jokio pagrindo pratęsti darbų atlikimo termino tokiam terminui, kokiam ieškovė prašė. Todėl rangovės vėlavimas atlikti darbus yra tik rangovės atsakomybė. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, jog rangovė privalo savo lėšomis kompensuoti darbus, kurie jau atlikimo metu vertinami kaip netinkamai įvykdyti arba neatitinkantys sutarties, ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius; rangovei šių savo pareigų nevykdant ir nepašalinus trūkumų, užsakovė gali nustatyti atitinkamą terminą defektams pašalinti; rangovė atsako užsakovei už nukrypimus nuo techninės užduoties, gilinimo darbų projekto, gilinimo darbų techninių dokumentų reikalavimų, ir, jei pastebėti darbų trūkumai, rangovė pašalina juos savo lėšomis. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 9.2 punktas taip pat numato rangovei pareigą savo lėšomis pašalinti darbų trūkumus. Taigi šalys susitarė, jog rangovė privalo savo lėšomis ir sąskaita pašalinti visus darbų defektus, kurie atsirado per sutarties vykdymo laikotarpį.

6.7. Per visą sutarties vykdymo laikotarpį rangovė 15 m projektinį gylį pasiekė tik 3 baruose iš 13. Atsakovė neturi objektyvios galimybės pasinaudoti atliktų darbų rezultatu, kol nėra užbaigti visi darbai 1–13 baruose, kuriuose darbai pagal gilinimo darbų projektą buvo numatyti atlikti per vieną etapą.

6.8. Atsakovė dėl netinkamo rangovės įsipareigojimų vykdymo (gilinimo darbų defektų 10 iš 13 gilinimo barų) patiria nuostolių, nes už atsakovės neatliktus darbus ir trūkumų nepašalinimą privalės sumokėti didesnę kainą kitam rangovui, kuris atliks ieškovės defektų šalinimo darbus. Atsakovės nuostoliai apskaičiuotini kaip skirtumas tarp sumos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo iki 15,00 m darbus, ir sumos, kurią atsakovė turės sumokėti kitam rangovui, atliksiančiam defektų šalinimo darbus.

6.9. Pagal 2022 metų balandžio mėnesio kainas, apskaičiuotas remiantis paskutinio gilinimo darbų rangos konkurso metu gautų įkainių (už l kub. m) vidurkiu, gilinimo darbų kaina šiuo metu sudaro 24,40 Eur / kub. m. Taigi, atsižvelgiant į bendrą kiekį, kiek grunto turi būti iškasta, siekiant pašalinti ieškovės gilinimo darbų trūkumus, trūkumų šalinimas atsakovei kainuos 7 061 896,80 Eur be PVM (289 422 m³ x 24,40 Eur/m³). Ginčo sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų kaina sudarė 6,20 Eur/kub. m (be PVM). Taigi atsakovė už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo darbus ieškovei papildomai būtų sumokėjusi l 794 416,40 Eur be PVM (289 422 m³ x 6,20 Eur/m³). Įvertinus pateiktus duomenis, atsakovė už rangovės darbų defektų šalinimą privalės sumokėti naujajam rangovui 5 267 480,40 Eur be PVM didesnę sumą, kuri vertintina kaip tiesioginiai atsakovės nuostoliai.

6.10. Atsakovė pažymi, jog rangovė pagal sutartį, vykdydama dugno gilinimo darbus, taip pat įsipareigojo pašalinti riedulius. Ieškovė, 2021 m. gruodžio 29 d. susitikimo metu pranešusi apie aptiktą riedulį 8 bare ir planavusi jį pašalinti, iki sutarties nutraukimo jo taip ir nepašalino. Aplinkybę, jog riedulys liko nepašalintas, o jo pašalinimo kaina sudaro 84 606,00 Eur (be PVM), patvirtina su priešieškiniu pateikti papildomi rašytiniai dokumentai. Taigi prie nurodytos nuostolių sumos turi būti pridėta riedulio pašalinimo darbų kaina, todėl bendra atsakovės nuostolių suma sudaro 5 352 086,40 Eur.

6.11. Nuostoliai, kurių atlyginimo siekia atsakovė, bus patirti ateityje. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Tai, kad nuostoliai, šalinant rangovės gilinimo darbų defektus, bus patirti ateityje, nereiškia, jog priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neturėtų būti patenkintas. 2022 m. kovo 3 d. buvo paskelbtas konkursas „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas ( iki 15,5 m) ir platinimas“, jo tikslas – pasiekti 15,5 m projektinį gylį toje pačioje gilinimo zonoje, kurioje darbus atliko ieškovė. Konkurso laimėtojas, norėdamas įgyvendinti sutarties tikslą, pirmiausia privalės pašalinti ieškovės atliktų darbų defektus (t. y. pasiekti 15,00 m projektinį gylį ir pašalinti riedulį 8 bare) ir tik po to atlikti gilinimo (iki 15,5 m) ir platinimo darbus, o atsakovė už visus šiuos darbus privalės atsiskaityti su naujuoju rangovu. Priešieškinio pateikimo dieną konkurso nugalėtojas nėra išrinktas, sutartis dar nėra sudaryta, todėl atsakovė nurodė pasiliekanti teisę ateityje patikslinti priešieškinio reikalavimus pagal konkurso rezultatus ir pakeičiančiąją sutartį.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į priešieškinį argumentai:

7.1. Ieškovė nesutinka su priešieškinyje išdėstyta pozicija, kad kasimo darbai pagal sutartį turėjo būti pradėti vykdyti 2021 m. vasario 3 d. Rangovė 2021 m. vasario 2 d. raštu informavo užsakovę, kad 2021 m. vasario 3 d. bus pradėti vykdyti batimetriniai matavimai. Tuo tarpu kasimo darbai turėjo būti pradėti vykdyti 2021 m. vasario 7 d. Rangovė gilinimo darbus faktiškai pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 9 d., t. y. per sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 ir 7.1 punktuose numatytą 14 dienų terminą nuo programos parengimo (programa buvo parengta ir suderinta 2021 m. vasario 3 d.). Atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 punkte buvo numatyta, kad darbai pradedami vykdyti per 14 dienų po sutarties įsigaliojimo, užsakovei pateikus rangovei gilinimo darbų projektą, techninę(-es) užduotį(-is), kurioje(-iose) nurodytos povandeninės komunikacijos ir kitos žinomos povandeninės kliūtys, darbo baro ribos, projektinis gylis, batimetriniai duomenys, aplinkos apsaugos tarnybų išduotą(-us) leidimą(-us) atlikti gilinimo darbus, gramzdinti gruntą su gramzdinimo vietos koordinatėmis ir rangovei pateikus užsakovei programą, už kurios parengimą atsakinga rangovė. Visos paminėtos sąlygos yra kumuliatyvios ir būtinos tam, kad prasidėtų darbų terminas. Taigi 14 dienų terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo programos parengimo. Tuo tarpu sutartyje numatytas darbų terminas (309 dienos) turi būti skaičiuojamas nuo faktinės kasimo darbų pradžios. Taigi visi gilinimo darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2021 m. gruodžio 14 d., nes, kaip jau minėta, gilinimo darbai buvo pradėti vykdyti 2021 m. vasario 9 d.

7.2. Rangovei negali būti taikoma FIDIC 7.4 punkte numatyta atsakomybė dėl darbų termino nesilaikymo, kadangi laikotarpiu, už kurį atsakovė prašo priteisti delspinigius, nebuvo pasibaigęs darbų terminas. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktas suteikė rangovei teisę į darbų termino pratęsimą dėl nepalankių meteorologinių sąlygų egzistavimo. Minėta nuostata nenumatė iš viso jokių kitų papildomų sąlygų, su kurių egzistavimu būtų siejama rangovės teisė į termino pratęsimą. Pagal sutartį, vien nepalankios oro sąlygos buvo pakankamas teisinis pagrindas pratęsti darbų terminą. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nepalankių oro sąlygų egzistavimo atitinkamu laikotarpiu. Užsakovė nesąžiningai siekia apriboti rangovės teises sutartyje nenumatytu būdu. Užsakovės siekis nustatyti naujas darbų termino pratęsimo sąlygas yra neteisėtas, nes neatitinka sudarytos sutarties nuostatų. Atsižvelgus į tai, kad nepalankios meteorologinės sąlygos egzistavo 106 dienas, darbų pabaigos laikas turėjo būti pratęstas nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. kovo 30 d. Rangovė šiuo laikotarpiu negali būti laikoma pažeidusia prievoles, nes nebuvo pasibaigęs darbų atlikimo terminas, ir jai negali būti taikoma jokia civilinė atsakomybė.

7.3. Taip pat rangovei negali būti taikoma papildoma 5 352 086,40 Eur atsakomybė už tai, kad neva buvo nesilaikyta darbo atlikimo termino, nes to nenumato sutartis, be to, toks atsakovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

7.4. FIDIC 7.4 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu rangovė nepabaigia darbų per nustatytą jų terminą, tai vienintelis rangovės finansinis įsipareigojimas užsakovei yra sumokėti sutarties priede įrašytą sumą už kiekvieną nebaigtų darbų ar jų grupės dieną. Taigi tokio pažeidimo atveju vienintelė galima rangovės atsakomybė yra sutarties priede numatytų delspinigių sumokėjimas. Užsakovė negali vienašališkai pakeisti sudarytos sutarties nuostatų ir reikalauti atlyginti nuostolius, kurių atlyginimo sutartis nenumato.

7.5. Be to, užsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

7.6. Rangovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl neužbaigtų darbų, nes gilinimo darbai nebuvo užbaigti dėl pačios užsakovės kaltės ir neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Jeigu užsakovė nebūtų neteisėtai nutraukusi sutarties, visi darbai būtų buvę atlikti iki 2022 m. kovo 30 d., laikantis sudarytos sutarties nuostatų. Be to, jeigu užsakovė sutarties vykdymo metu būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, tai rangovės įsipareigojimai taip pat būtų buvę įvykdyti gerokai anksčiau, tikėtina, dar iki 2021 m. rudens-žiemos audrų sezono.

7.7. Kaip matyti iš užsakovės raštuose išdėstytų argumentų, darbų pabaigos laiką atsisakyta pratęsti ne dėl to, kad neegzistavo sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte numatytos sąlygos, bet dėl to, kad rangovė egzistuojant šioms sąlygoms nusprendė dirbti, nors ir darė tai mažesniu efektyvumu. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktas nedraudžia rangovei vykdyti darbus, egzistuojant šioje nuostatoje numatytoms nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Egzistuojant sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkte numatytoms nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, rangovė tam tikrais atvejais gali vykdyti gilinimo darbus ar tokių darbų dalį, siekdama kiek galima greitesnio sutarties įvykdymo. Atsižvelgus į tai, rangovei suteikiama teisė pratęsti darbo pabaigos terminą vien dėl nepalankių oro sąlygų egzistavimo, nesiejant tokio pratęsimo su jokiomis kitomis papildomomis sąlygomis (pvz., darbų nevykdymu ir pan.). Užsakovė neturėjo teisės atsisakyti pratęsti darbų terminą, remdamasi papildomomis sąlygomis, kurių sutartis nenumatė.

7.8. Kaip matyti iš sutarties nuostatų, atsižvelgus į gilinimo darbų specifiką, rangovės atsakomybė gali kilti dviem atvejais: pirma, atsakomybė gali kilti dėl nekokybiškai atliktų darbų ar atliekant tokius darbus padarytos žalos; antra, rangovės atsakomybė gali kilti dėl darbų neatlikimo iki sutartyje numatyto jų pabaigos termino. Atsižvelgus į gilinimo darbų prigimtį, negalima teigti, kad sutartyje numatytų gilinimo darbų neatlikimas iki galo (t. y. projektinio gylio nepasiekimas) yra laikytinas nekokybiškais darbais. Darbų neatlikimas yra visiškai skirtinga faktinė situacija nuo nekokybiško darbų atlikimo, dėl to sutartyje rangovo atsakomybės klausimas dėl šių dviejų situacijų reglamentuojamas skirtingai. Sutarties nuostatos, kuriomis užsakovė remiasi kaip teisiniu pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo, nėra taikytinos šioje konkrečioje situacijoje, net jeigu ir būtų pripažinta, kad rangovė nepabaigė darbų. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktas, 9.2 punktas ar FIDIC 13.2 punktas numato rangovės atsakomybę už žalą, kuri buvo sukelta dėl rangovės atliktų kasimo darbų, bet ne dėl tokių darbų neatlikimo. Tuo tarpu FIDIC 7.4 punktas reglamentuoja rangovės atsakomybę dėl darbų neatlikimo iki numatyto termino ir numato, kad šioje nuostatoje numatyta atsakomybė yra vienintelis rangovės finansinis įsipareigojimas užsakovei tokio pažeidimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nenumato rangovės prievolės atlyginti užsakovei tariamai patirtus kitus nuostolius, priešieškinis vien dėl šios priežasties turėtų būti atmestas.

7.9. Šiuo atveju užsakovė siekia ne realiai patirtos žalos atlyginimo, bet siekia dugno gilinimo darbų finansavimo, norėdama tokius darbus įsigyti už neprotingai didelę kainą. Neteisėtai nutraukusi sutartį ir atėmusi iš rangovės galimybę įvykdyti visus sutartyje numatytus gilinimo darbus iki 2022 m. kovo 30 d. už 6,20 Eur už 1 kub. m kainą, užsakovė siekia pateisinti keturis kartus didesnės kainos mokėjimą kitam rangovui už tų pačių darbų atlikimą. Toks užsakovės elgesys yra neteisėtas ir nesuderinamas su bendraisiais civilinės teisės principais.

7.10. Ieškovė pažymi, kad su priešieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad gilinimo darbų kaina rinkoje šiuo metu sudarytų 24,40 Eur už 1 kub. m. Užsakovės reikalavimas grindžiamas ne realia rinkos kaina, bet subjektyviu kainų palyginimu. Iš priešieškinio nėra aišku, nei kokios darbų kainos buvo lyginamos, nei už kokius darbus tokios kainos buvo mokamos, nei kokiomis sąlygomis tokie darbai turėjo būti atliekami ir pan. Iš priešieškinio apskritai nėra aiškūs darbai, už kuriuos mokėtina 24,40 Eur/kub. m kaina, tokių darbų atlikimo sąlygos ar kitos aplinkybės, kurios gali turėti esminę reikšmę kainai. UAB „Sweco Lietuva“ parengta sąmata nepatvirtina reikalaujamos priteisti nuostolių sumos pagrįstumo. Užsakovės reikalavimas dėl 5 352 086,40 Eur nuostolių atlyginimo yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais realiais įrodymais.

7.11. Ieškovė pažymi, kad užsakovė prašo priteisti patirtų nuostolių sumą už didesnį neiškasto grunto kiekį, nei rangovė buvo įsipareigojusi iškasti pagal sudarytą sutartį. Rangovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi pasiekti 15 metrų projektinį gylį, tačiau užsakovė, skaičiuodamas patirtus nuostolius, vertina neiškasto grunto kiekį, kuris yra žemiau minėto projektinio gylio. Užsakovės skaičiavimais, iki 15 metrų projektinio gylio buvo likę iškasti 129 902 kub. m grunto kiekį, tačiau kaip tariamų nuostolių pagrindas priešieškinyje nurodytas daugiau nei du kartus didesnis pagal sutartį neiškasto grunto kiekis (t. y. 289 422 kub. m). Rangovė negali būti laikoma atsakinga už neiškastą gruntą, kurio net nebuvo įsipareigojusi iškasti. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovė nepagrįstai prašo priteisti 84 606 Eur sumą už riedulio iškėlimą, nors faktiškai už tokius darbus kitiems rangovams tokios sumos nemokės (t. y. gilinimo darbų sutartis yra pagrįsta 1 kub. m įkainiu ir kitiems rangovams bus mokama ne už riedulio iškėlimą, bet už faktiškai iškastą grunto kiekį, kurį užėmė riedulys).

7.12. Ieškovė laikosi pozicijos, jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet siekė tinkamai įvykdyti sudarytą sutartį, kuri buvo neįvykdyta dėl pačios užsakovės veiksmų ir neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Pažymi, kad tarp užsakovės reikalaujamos priteisti sumos ir rangovės atliktų veiksmų taip pat neegzistuoja ir priežastinis ryšys, kuris yra būtina sąlyga tam, kad rangovei galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų tenkinama priežastinio ryšio sąlyga, turi būti nustatytas pakankamas ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Šiuo atveju toks ryšys objektyviai neegzistuoja – užsakovės kaip žala nurodomos sumos nėra neva neteisėtų ieškovės veiksmų padarinys. Rangovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tai, kad rinkoje niekas nenori bendradarbiauti su užsakove ir dėl to nebedalyvauja užsakovės paskelbtuose pirkimuose ar dalyvaudami tokiuose pirkimuose siūlo itin dideles darbų kainas, kurios neatitinka rinkos kainos. Galima pagrįstai teigti, kad rangovė, veikdama kaip apdairi, protinga ir rūpestinga verslininkė, sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad užsakovė bus linkusi už kapitalinio gilinimo darbus ateityje mokėti neprotingai didelę kainą, kuri neatitinka rinkos kainos.

7.13. Ieškovė taip pat pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju nėra visų sąlygų tam, kad galėtų būti taikoma CK 6.258 straipsnio 5 dalis.

7.14. Rangovė tam tikru laikotarpiu neturėjo galimybės vykdyti gilinimo darbų dėl nepagrįstų užsakovės nurodymų vykdymo. Dėl užsakovės kaltės ir nepagrįstų nurodymų buvo prarasta daug laiko, kuris galėjo būti skirtas gilinimo darbams atitinkamuose baruose užbaigti. Atsižvelgiant į tai, rangovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę tuo laikotarpiu, kuriuo užsakovė laikytina pažeidusia prievolę. Sutartis iki jos nutraukimo dienos nebuvo įvykdyta dėl užsakovės kaltės. Tuo atveju, jeigu nebūtų buvę neteisėtų užsakovės veiksmų, rangovė būtų spėjusi atlikti visus darbus pagal sutartį.

7.15. Taigi ieškovė laikosi pozicijos, jog priešieškinis turėtų būti atmestas, neįrodžius neteisėtų rangovės veiksmų kaip būtinosios sąlygos atsakomybei kilti, be to, įvertinus tai, kad gilinimo darbai buvo neužbaigti dėl paties užsakovo kaltės ir veiksmų, kurie nulėmė ilgesnį sutarties vykdymo terminą.

8. Atsakovė pateikė dubliką dėl priešieškinio, juo taip pat patikslino priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir prašė priteisti iš ieškovės 5 267 480,40 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat patenkinti kitus priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Pagrindiniai dubliko argumentai:

8.1. Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog darbų pradžia negali būti pradėta skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 3 d., nes tą dieną buvo atlikti tik batimetriniai matavimai, o ne gilinimo darbai. Pažymi, jog rangovės atlikti batimetriniai matavimai buvo įtraukti į grunto kasimo darbų kainą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog rangovės 2021 m. vasario 2 d. pateiktame pranešime apie darbų pradžią pati ieškovė darbų pradžią sieja su tuo, kad pirmojoje darbų stadijoje bus atliekami batimetriniai matavimai ir tik po to bus pradėti gilinimo darbai, taigi batimetrinių matavimų atlikimas patenka į gilinimo darbų apimtį. Ieškovei netinkamai skaičiuojant darbų pradžios datą, atitinkamai klaidingai nurodoma ir darbų pabaigos data. Kadangi sutarties priedo 1.1.10 punkte numatytas darbų terminas sudarė 309 dienos, tai, rangovei darbus pradėjus vykdyti 2021 m. vasario 3 d., visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau nei iki 2021 m. gruodžio 8 d. Tokiam darbų pradžios ir pabaigos terminų skaičiavimui taip pat pritarė ir FIDIC inžinierius atsiliepime į ieškinį.

8.2. Tarp šalių ginčas kyla ne dėl to, ar ieškovės pateiktuose prašymuose dėl darbų vykdymo termino pratęsimo visas nurodytas dienas egzistavo nepalankios oro sąlygos, o dėl to, ar darbų vykdymo terminas turi būti pratęstas, nepaisant to, kad rangovė savo pasirinkimu vykdė technologinius procesus (darbus), esant nepalankioms oro sąlygoms. Nagrinėdamas ieškovės pateiktus prašymus, FIDIC inžinierius atsižvelgdavo ne tik į hidrometeorologines pažymas, bet ir į ieškovės darbų vykdymo ataskaitas, kuriose būdavo fiksuojami gilinimo darbai. FIDIC inžinierius ieškovės nurodytas dienas perskaičiuodavo, išminusuodamas laiką, kai ieškovė atlikdavo gilinimo darbus.

8.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu sutarties konkrečiųjų sąlygų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad sistemiškai vertinant sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 ir 10.5 punktus rangovė privalėjo paaiškėjus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą pratęsti darbų terminą, per 28 dienų terminą kreiptis tiek į atsakovę, tiek į FIDIC inžinierių dėl darbų termino pratęsimo. Nepaisydama to, atsakovė vertindavo net ir tuos rangovės prašymus, kuriuose buvo nurodytas beveik dešimties mėnesių senumo laikotarpis, kai egzistavo išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos.

8.4. Rangovės pateikta atnaujinta programa nebuvo patvirtinta, kadangi darbų terminas baigėsi 2022 m. sausio 26 d. (įskaičiavus termino pratęsimą 49 dienoms); papildomai priskaičiavus 16 dienų terminą, už kurį atsakovė nusprendė netaikyti ieškovei atsakomybės pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.4 punktą, darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 11 d. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo, likus vienai dienai iki darbų termino pabaigos, patvirtinti 2022 m. sausio 25 d. atnaujintą darbų programą ir darbų grafiką; ji buvo parengta vienašališkai, nesuderinus su atsakove.

8.5. Atsiliepime į priešieškinį nėra ginčijama delspinigių suma, tačiau ieškovė apskritai nesutinka su tuo, kad buvo pasibaigęs darbų terminas. Tarp šalių nėra ginčo dėl nepalankių oro sąlygų egzistavimo atitinkamu laikotarpiu, tačiau šalys nesutaria ir skirtingai aiškina sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą, kuris suteikia rangovei teisę į darbų termino pratęsimą, esant numatytoms sąlygoms. Atsakovė, kritikuodama ieškovės dėl šio punkto aiškinimo pateiktą specialisto nuomonę, pažymi, kad teisinių santykių kvalifikavimas ir sutarčių aiškinimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo, o ne lingvistikos specialisto prerogatyva.

8.6. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė nepaneigė atsakovės teisės į 28 442,57 Eur delspinigių, apskaičiuotų už gilinimo darbų vėlavimą 12 dienų, atlyginimą.

8.7. Atsakovė pažymi, jog sutarties šalys sutartyje nesusitarė riboti rangovės civilinės atsakomybės, priešingai – susitarė dėl visiško nuostolių atlyginimo, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.251 straipsnio l dalyje. Priešieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra grindžiamas sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.1 punktu, sutarties priedo 7.4 punktu ir FIDIC mėlynosios knygos 7.4 punktu. Priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas Civilinio kodekso 6.665, 6.663 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1, 9.2 punktais ir FIDIC mėlynosios knygos 13.2 punktu. Nagrinėjamu atveju atsakovė patirtus nuostolius priešieškinyje įrodinėja dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: kaip minimalius nuostolius delspinigių forma ir kaip nuostolius, patirtus dėl rangovės atliktų darbų kokybės, kuri neatitiko sutarties sąlygų.

8.8. Pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktą, darbai laikomi užbaigtais tada, kai užsakovės ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimų darbų projekte ir techninėje užduotyje. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog darbų baruose 1–8 ir 12, 13 nustatytas projektinis gylis nepasiektas, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

8.9. Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinio pateikimo dieną nebuvo įmanoma tiksliai apskaičiuoti atsakovės patirtų nuostolių pagal gilinimo darbų įkainius, nuostoliai buvo skaičiuojami pagal 2022 metų balandžio mėn. pateiktas kainas, naudojantis „Sistela“ informacine duomenų baze ir programine įranga, kurios pagrindu UAB „Sweco Lietuva“, nustačiusi paskutinio gilinimo darbų rangos konkurso metu gautų įkainių vidurkį (24,40 Eur/1 kub. m) parengė sąmatas, apskaičiuodama akvatorijos gilinimo darbų iki projektinio gylio ir riedulio pašalinimo iš 8 baro kainą.

8.10. Nors ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovės būsimi nuostoliai net nėra patirti ir yra tik hipotetiniai, galimybė pareikšti reikalavimą dėl nuostolių, kurie bus patirti ateityje, atlyginimo pripažįstama Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas gali priteisti būsimus nuostolius tik vadovaudamasis realia jų atsiradimo tikimybe. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad po sutarties nutraukimo gilinimo darbų atlikimo kaina padidėjo, todėl akivaizdu, kad atsakovė, sudarydama gilinimo darbų sutartį su naujuoju rangovu, laimėjusiu konkursą, permokės ne mažiau nei keturis kartus už sutartyje numatytų gilinimo darbų trūkumų šalinimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė daro įtaką kainų didėjimui, todėl nepagrįstus ieškovės samprotavimus atsakovė vertina kaip prieštaraujančius elementariai logikai. Kaltinimai atsakovei dėl rinkoje augančių kainų, taip pat deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai apie kitų rangovų (ne)dalyvavimą atsakovės paskelbtuose konkursuose vertintini kaip nepagrįsti, neįrodyti, neturintys teisinės reikšmės ir nesudarantys pagrindo netenkinti priešieškinio reikalavimų.

8.11. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sudarydama sutartį su atsakove ji negalėjo objektyviai numatyti, jog, netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus ir nustatytu terminu nepasiekus projektinio gylio objekte, atsakovė ateityje patirs nuostolių, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog sutarties objektas valstybei yra itin reikšmingas ekonominis projektas, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Tai, kad prekių, medžiagų ir paslaugų kainos auga, yra visuotinai žinoma aplinkybė, todėl neįtikėtina, kad kainų augimo rangovė negalėjo numatyti.

8.12. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog priešieškinyje paaiškinta, kodėl į nuostolius taip pat yra įskaičiuojami iki 0,5 m leistini pergilinimo darbai (t. y. nuo 15,00 m iki 15,50 m).

8.13. Atsakovė nurodo, jog apskaičiuodama būsimas išlaidas parengė dvi sąmatas: l) ieškovės atliktų darbų baruose 1–8, 12, 13 trūkumai (defektai) – nepasiektas projektinis gylis; 2) riedulio pašalinimas 8 bare. Atsakovės nuomone, apskaičiuojant ieškovės netinkamai atliktų darbų kainą, į sąmatą pagrįstai buvo įtraukta ir riedulio 8 bare pašalinimo kaina. Atsakovei parengus naują konkursą dėl gilinimo darbų atlikimo, buvo paprašyta, jog tiekėjai pateiktų bendrą kasamo grunto gilinimo darbų įkainį, kuris būtų apskaičiuotas atsižvelgiant ir į 8 bare identifikuotą riedulį. Todėl sutiktina su ieškove, kad į bendrą konkursui pateiktą įkainį yra įtraukti ir riedulio iškėlimo darbai. Atsižvelgdama į konkurso metu gautus tiekėjų pasiūlymus, atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimą dėl 5 352 086,40 Eur nuostolių atlyginimo, jį sumažindama riedulio pašalinimo ir iškėlimo darbų kaina: 5 352 086,40 Eur – 84 606,00 Eur = 5 267 480,40 Eur.

9. Ieškovė pateikė tripliką dėl atsakovės priešieškinio, prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Pagrindiniai tripliko argumentai:

9.1. Ieškovė laikosi atsiliepime į priešieškinį išdėstytos pozicijos dėl darbų pradžios termino, jų pabaigos termino, sutarties nuostatų, susijusių su galimybe pratęsti terminą, aiškinimo, iškastino ir likusio neiškasto grunto kiekio.

9.2. Pažymi, kad pagal sutartį įsipareigojo iškasti tik techninėse užduotyse numatytą grunto kiekį iki projektinio gylio (likęs grunto kiekis sutarties nutraukimo metu pagal užsakovės atliktus batimetrinius matavimus sudarė 129 902 kub. m). Taigi atsakovės byloje pateikti skaičiavimai, į kuriuos yra įtrauktos leistino pergilinimo ir leistino pločio perviršio apimtys, nėra korektiški ir teisingi (užsakovė nurodo, kad pagal sutartį likęs iškasti grunto kiekis buvo kelis kartus didesnis ir sudarė 289 422 kub. m). Grunto kiekis, kurio rangovė niekada nebuvo įsipareigojusi iškasti pagal sudarytą sutartį (leistinas perviršis ir pergilinimas), skaičiuojant sutarties įvykdymo baigtumo procentą, negali būti vertinamas. Taip pat likęs tokio grunto kiekis negali pateisinti ir vienašalio sutarties nutraukimo, kadangi ieškovė nebuvo įsipareigojusi šio grunto iškasti.

9.3. Rangovei negali būti taikoma FIDIC 7.4 punkte numatyta atsakomybė dėl tariamai pavėluoto darbų užbaigimo per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d., nes šiuo laikotarpiu darbų terminas nebuvo pasibaigęs.

9.4. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktas nedraudžia rangovei vykdyti darbus, egzistuojant šioje nuostatoje numatytoms nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Užsakovė dėl nesuprantamų priežasčių siekia išaiškinti sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą priešingai minėtos nuostatos lingvistinei išraškai. Atsakovės dublike pateiktas minėtos nuostatos aiškinimas yra visiškai nelogiškas, kadangi tiek rangovė, tiek užsakovė turėtų būti suinteresuotos kiek galima greitesniu sutartyje numatytų darbų atlikimu. Manytina, kad sutarties nuostatoms negali būti suteikta prasmė, kuri yra visiškai nelogiška ir neatitinka nė vienos iš sutarties šalių interesų. Nelogiškas sutarties aiškinimas būtų nesuderinamas su sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir reikalavimu aiškinant sutartį vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kaip matyti iš sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punkto, rangovės teisė į darbų termino pratęsimą yra siejama tik su nepalankių meteorologinių sąlygų egzistavimu. Sutarties nuostatos negali būti aiškinamos priešingai jų lingvistinei išraiškai, ypač turint omenyje tai, kad sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu.

9.5. Užsakovė neturėjo teisės atsisakyti pratęsti darbų terminą, remdamasi papildomomis sąlygomis, kurių sutartis nenumatė. Tai, kad rangovės pateikiamas 7.3 punkto aiškinimas yra teisingas ir pagrįstas, o užsakovės pozicija neturi pagrindo, taip pat patvirtina ginčo nuostatos lingvistinė analizė.

9.6. Ieškovė papildomai pažymi, kad, priešingai, nei teigiama dublike, sutartis nenumatė rangovei prievolės kreiptis dėl darbų laiko pratęsimo per konkretų terminą. Rangovė savo nuožiūra turėjo teisę nuspręsti, kada pateikti prašymą dėl darbų laiko pratęsimo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, atsižvelgdama į darbų progresą ir poreikį tokį prašymą pateikti. Atsakovės dublike minimas sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.5 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes jis numato pretenzijų dėl apibrėžtoms rizikoms priskirtų sąlygų egzistavimo pateikimo tvarką. Ieškovė, laikydamasi sudarytos sutarties nuostatų, informavo užsakovę apie nepalankių oro sąlygų egzistavimą ir poreikį pratęsti darbų terminą pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą, taigi rangovė negalėjo atsisakyti pratęsti terminą.

9.7. Užsakovės reikalavimas dėl 5 352 086,40 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad tuo atveju, jeigu rangovė nepabaigs darbų per jų terminą, vienintelis rangovės finansinis įsipareigojimas užsakovei būtų sumokėti sutarties priede įrašytą sumą už kiekvieną nebaigtų darbų ar jų grupės dieną. Termino praleidimas prievolei įvykdyti (t. y. tam tikrų rangos sutartyje numatytų darbų neatlikimas per sutartyje numatytą terminą) kaip sutarties pažeidimas negali būti tapatinimas su nekokybišku prievolės atlikimu (t. y. tam tikrų rangos sutartyje numatytų darbų atlikimu, tačiau nekokybiškai), nes tai yra visiškai skirtingos kategorijos ir minėti pažeidimai sukelia skirtingas teisines pasekmes. Šiuo atveju sutartyje skirtingai traktuojami šie pažeidimai, dėl tokių pažeidimų galinti kilti atsakomybė ir jos dydis. Nėra pagrindo sutikti su dublike pateikiamu aiškinimu, kad pavėluotas darbų atlikimas pagal rangos sutartį turėtų būti prilygintas nekokybiškam darbų atlikimui.

9.8. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas rangovės atsakomybės klausimas dėl grunto kasimo darbų neatlikimo per sutartyje numatytą terminą, taigi aktualus FIDIC 7.4 punktas; punkte numatyta, kad delspinigių mokėjimo pareiga dėl pavėluoto darbų atlikimo yra vienintelis rangovės finansinis įsipareigojimas. Užsakovė negali vienašališkai pakeisti sudarytos sutarties nuostatų ir reikalauti atlyginti neva patirtus nuostolius, kurių atlyginimo sutartis nenumatė.

9.9. Šiuo atveju taip pat negali būti taikoma CK 6.258 straipsnio 5 dalis, nes nėra būtinų minėtos nuostatos taikymo sąlygų. Sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir rangovei nepadarius jokio sutarties pažeidimo. Be to, atsakovės dublike paminėta sutartis su „Jan de Nul NV“ nėra pakeičiančioji, nes ji buvo sudaryta dėl gilinimo darbų atlikimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išoriniame ir vidiniame laivybos kanale nuo PK(-22) iki PK(26), o sutartis su ieškove buvo sudaryta dėl gilinimo darbų atlikimo nuo PK(21) iki PK(85). Be to, užsakovė iki šiol nėra sudariusi pakeičiančiosios sutarties su jokiu kitu rangovu dėl likusių atlikti pagal sutartį darbų atlikimo. Nuo sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau nei pusę metų, taigi, net ir sudarius naują sutartį su kitu rangovu, nebūtų galima laikyti, kad nauja sutartis buvo sudaryta per protingą terminą.

9.10. Kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad šiuo metu rinkoje esanti kapitalinio gilinimo darbų kaina būtų 24,40 Eur už 1 kub. m. Užsakovės reikalavimas dėl 5 352 086,40 Eur žalos atlyginimo grindžiamas ne realia rinkos kaina, bet subjektyviu vieno pirkimo metu pateiktų kainų palyginimu. Užsakovė tvirtindama, kad dėl rangovės kaltės patyrė 5 352 086,40 Eur žalą, turėtų šią aplinkybę įrodyti. Vien UAB ,,Sweco Lietuva“ sąmata šios aplinkybės negali patvirtinti, nes iš parengtos sąmatos nėra aišku, kokie pirminiai duomenys panaudoti rengiant sąmatą, kokia tokių duomenų imtis, darbų atlikimo sąlygos ir pan. Vieno pirkimo metu pasiūlytos kainos taip pat negali patvirtinti nuostolių fakto, turint omenyje tai, kad pirkimas buvo nutrauktas dėl nepagrįstai didelių kainų, be to, nutraukto pirkimo metu buvo siekiama įsigyti kitokio pobūdžio darbus.

9.11. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovė reikalauja priteisti patirtų nuostolių sumą už didesnį neiškasto grunto kiekį, nei rangovė buvo įsipareigojusi iškasti pagal sudarytą sutartį. Užsakovė visiškai nepagrįstai siekia perkelti rangovei atsakomybę dėl išaugusių kainų, nors tokią riziką pagal sutartį buvo prisiėmusi pati užsakovė. Kaip matyti iš dubliko, atsakovė reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą, nes prekių, medžiagų ir paslaugų kainos išaugo, ir tai nulėmė kapitalinio gilinimo darbų kainos augimą. Tačiau užsakovė neatsižvelgia į tai, kad rangovė nebuvo prisiėmusi kainų augimo rizikos: sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.1 punktas numatė kainų indeksavimą; taigi, jei užsakovė nebūtų nutraukusi sutarties, rangovė būtų galėjusi kreiptis dėl kainos indeksavimo. Būtent užsakovei tenka pareiga pagrįsti galimų nuostolių realumą ir tikėtinumą.

9.12. Šiuo atveju sutarties nutraukimas pagrįstas deklaratyvia prielaida, imituojant tariamą sutarties nutraukimo pagrindą. Rangovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl neužbaigtų darbų, nes gilinimo darbai buvo nebaigti vykdyti dėl užsakovės kaltės ir neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo.

9.13. Užsakovė atliktų darbų kokybę vertino tinkamai neišvaliusi batimetrinių matavimų metu surinktų duomenų. Dėl užsakovės atlikto netinkamo batimetrinių duomenų vertinimo buvo nepagrįstai atsisakyta priimti rangovės tinkamai atliktus darbus, nepagrįstai identifikuojant tam tikras vietas kaip darbų trūkumus. Tai, kad batimetrinių duomenų vertinimas buvo atliekamas netinkamai, patvirtina pačios atsakovės skirtingu metu atlikti batimetriniai matavimai ir šių matavimų duomenys. Tai, kad užsakovės darbuotojai netinkamai atliko batimetrinius matavimus ir galbūt net sąmoningai manipuliavo atliekamų batimetrinių matavimų duomenimis ir galbūt neturėjo reikiamos kompetencijos ar naudojo sugedusią įrangą, patvirtina užsakovės pateiktų batimetrinių matavimų neapdorotų failų analizė ir jos pagrindu parengta ataskaita.

9.14. Ieškovė pažymi, kad užsakovė atliktų darbų kokybę vertino ne pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, bet darbų trūkumus nustatė taikydama kitus kriterijus ir reikalavimus, kurių sutartis nenumatė. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 8.3 punktas, kuris reglamentavo rangovės atliktų darbų kokybės vertinimą, aiškiai ir tiesiogiai numatė, kad atliktų darbų kokybė turi būti vertinama pagal vidutinių gylių batimetrinius matavimus, bet ne pagal kitokias tokių matavimų reikšmes. Kaip matyti iš kartu su atsakovės atsiliepimu pateiktų priedų, užsakovė tariamų neiškasų planus rengė pagal atliktų batimetrinių matavimų minimalių gylių duomenis, bet ne pagal tokių matavimų vidutinių gylių duomenis, kaip to reikalavo sudaryta sutartis ar galiojantis teisinis reglamentavimas. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad užsakovė vykdydama sutartį pažeidė savo pareigas ir tinkamai neatliko batimetrinių matavimų pagal sutarties sąlygas, o tai turėjo tiesioginės įtakos rangovės galimybei laiku perduoti tinkamai atliktus gilinimo darbus ir užbaigti vykdyti gilinimo darbus kituose likusiuose baruose. Užsakovės atlikti batimetriniai matavimai, kurie neatitiko sutarties sąlygų, nesuteikė pagrindo užsakovei vertinti rangovės atliktų darbų kaip nekokybiškų ir nesudarė pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimo. Užsakovei pačiai pažeidus sutartį darbų kokybės vertinimo metu, rangovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį, nes netinkamas užsakovės įsipareigojimų vykdymas nulėmė esamos faktinės situacijos susidarymą ir tai, kad rangovė negalėjo užbaigti gilinimo darbų pagal sutartį.

9.15. Rangovė tam tikru laikotarpiu neturėjo galimybės vykdyti gilinimo darbų dėl nepagrįstų užsakovės nurodymų vykdymo, dėl to buvo prarasta daug laiko, kuris galėjo būti skirtas gilinimo darbams atitinkamuose baruose užbaigti. Be to, užsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė priimti tinkamai atliktus darbus ir reikalavo, kad rangovė tęstų darbus (t. y. šalintų trūkumus) atitinkamuose baruose, kuriuose jau buvo pasiektas sutartyje numatytas projektinis gylis. Taigi sutartis iki jos nutraukimo dienos nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų užsakovės veiksmų, rangovė būtų spėjusi iki sutarties nutraukimo dienos atlikti visus darbus pagal sutartį. Užsakovės reikalavimas priteisti atitinkamas sumas kaip žalos atlyginimą negali būti patenkintas, nes tai prieštarautų pagrindiniams teisės principams ir sudarytų sąlygas užsakovei iš savo neteisėtų veiksmų gauti ekonominės naudos.

9.16. Taigi priešieškinis turėtų būti atmestas, nesant rangovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios atsakomybės kilimo sąlygos, be to, įvertinus tai, kad gilinimo darbai buvo neužbaigti dėl pačios užsakovės kaltės ir veiksmų, kurie nulėmė ilgesnį sutarties vykdymo terminą.

10. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko padidinimo, jame prašo priteisti iš atsakovės 1 048 220,73 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

10.1. Ieškovė nurodo, jog sudarydama sutartį pagrįstai tikėjosi, kad turės galimybę įvykdyti visas pagal sutartį pateiktas technines užduotis ir turės galimybę gauti atitinkamą užmokestį už atliktus kapitalinio gilinimo darbus. Sutarčiai buvo taikomas fiksuoto įkainio apskaičiavimo būdas, ir užsakovės mokėtina suma už iškasto grunto 1 kub. m buvo 6,20 Eur (be PVM). Kaip paaiškėjo iš užsakovės priešieškinio, sutarties nutraukimo metu likęs galimo pagal sutartį iškasti grunto kiekis sudarė 538 348,00 kub. m. Taigi rangovė, iškasusi visą galimą likusį grunto kiekį, būtų papildomai gavusi 3 337 757,60 Eur pajamų (be PVM). Šiuo atveju patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, kadangi minėtas pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, jos turėjo būti gautos vykdant sutartį ir vienintelė priežastis, kodėl minėtos pajamos nebuvo gautos, tai neteisėtas vienašalis sutarties nutraukimas. Taigi ieškovė šių pajamų negavo tik dėl neteisėtų užsakovės veiksmų, t. y. neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Pažymi, kad tarp negautų pajamų (patirtų nuostolių) ir užsakovės atliktų neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes užsakovės neteisėti veiksmai buvo vienintelė tokių nuostolių atsiradimo priežastis. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinosios užsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kad negautos pajamos kaip patirtų nuostolių dalis būtų priteistos rangovei iš užsakovės.

10.2. Rangovė turėjo teisę reikalauti, kad darbų terminas būtų pratęstas iš viso 2 834,84 val. Taigi rangovė turėjo teisę darbus vykdyti ne iki 2021 m. gruodžio 14 d. (t. y. turėjo užbaigti darbus ne per 309 dienas), bet iki 2022 m. balandžio 22 d. (t. y. turėjo užbaigti darbus per 428 dienas (309 dienos + 119 dienų)). Pažymi, kad darbų pabaigos terminas papildomai dar galėjo būti pratęstas ir ilgesniam terminui dėl egzistavusių nepalankių oro sąlygų. Kaip matyti iš pridedamų meteorologinių ataskaitų ir anksčiau pateiktų ataskaitų, papildomas technikos mobilizavimas galėjo įvykti tik 2022 m. kovo mėn., nes tam buvo reikalingos palankios oro sąlygos, kurios turėjo trukti pakankamą laiko tarpą technikai mobilizuoti.

10.3. Pažymi, kad rangovė buvo pajėgi iškasti visą likusį grunto kiekį per terminą iki darbų termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. balandžio 22 d.) ir ketino tai padaryti, pasitelkdama papildomą techniką, kurią jau iki tol buvo numatyta mobilizuoti Klaipėdos uoste.

10.4. Šiuo atveju rangovės negautas pajamas (grynąjį pelną) sudarytų 1 048 220,73 Eur suma. Rangovės negautos pajamos apskaičiuotos remiantis rangovės išlaidomis, kurios būtų buvusios patirtos pasitelkus techniką iškasti 538 348,00 kub. m grunto kiekį, įvertinus darbų vykdymo laiką ir dėl technikos eksploatacijos rangovės patiriamas išlaidas. Pabrėžia, kad toks pelningumas (31,4 proc.) iš esmės atitinka ieškovės įmonių grupės pelningumą, kuris praeitais metais sudarė 31,26 proc.

11. Atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko padidinimo atsakovė prašo atmesti visą ieškinį ir tenkinti visą atsakovės priešieškinį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Atsakovė nurodo, jog ieškovė iki pareiškimo dėl ieškinio dalyko padidinimo pateikimo siekė įrodyti, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius už didesnį neiškasto grunto kiekį, nei rangovė buvo įsipareigojusi iškasti pagal sudarytą sutartį. Ieškovė nesutiko su atsakovės priešieškinyje pateiktų skaičiavimų ta dalimi, kurioje buvo apskaičiuota, kiek grunto turės būti iškasta pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje (159 520 kub. m), tačiau dabar ieškovė šią savo pareigą ne tik pripažįsta, bet ir minėtus kiekius nurodo netgi 2,5 karto didesnius.

11.2. Ieškovė pareiškime nurodydama reikalingo iškasti grunto kiekį – 538 348 kub. m – faktiškai pripažįsta, jog neatlikto darbo pagal sutartį apimtis sudarė ne 2 proc., o 24,89 proc.

11.3. Ieškovė, apskaičiuodama reikalingo iškasti grunto kiekį leistino pergilinimo zonoje, 3 m pločio perviršio zonoje ir šlaite, nurodo ne faktinius, tačiau teorinius ir maksimalius grunto kiekius, remdamasi darbų barų gilinimo darbų kiekių patikrinimu. Su šiais ieškovės skaičiavimais atsakovė nesutinka. Pažymi, jog atsakovės priešieškinyje ir pareiškime dėl priešieškinio dalyko apimties patikslinimo buvo paaiškinta, kaip turi būti apskaičiuojamas reikalingo iškasti grunto kiekis pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje: atsakovė vertino ne maksimaliai leistinus, o faktinius pergilinimo kiekių duomenis ieškovės užbaigtuose ir atsakovei perduotuose 9, 10, 11 darbų baruose. Remiantis faktiniais 9, 10 ir 11 darbų baruose iškasto grunto kiekio duomenimis, buvo apskaičiuota, kad rangovės užbaigtuose ir atsakovei perduotuose 9, 10, 11 darbų baruose rangovė vidutiniškai kiekviename užbaigtame bare iškasė 1,2280 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje. Atsakovės priešieškinyje ir pareiškime dėl priešieškinio dalyko apimties patikslinimo buvo apskaičiuota, kad tam, kad būtų iškasta 129 902 kub. m grunto iki projektinio gylio, vidutiniškai darbus vykdantys naujieji rangovai ieškovės neužbaigtuose darbų baruose dar turės iškasti 159 520 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje. Taigi bendras grunto kiekis (su leistinu iškasti gruntu pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje) sudaro 289 422 kub. m (129 902 m³ + 159 520 m³). Todėl, jeigu bylą nagrinėjantis teismas nustatytų, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, tai rangovė už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo darbus būtų papildomai gavusi ne 3 337 757,60 Eur be PVM, bet 1 794 416,40 Eur be PVM (289 422 m³ x 6,20 Eur/m³). Darytina išvada, jog ieškovės nurodyti galimi iškasto grunto kiekiai leistino pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje yra nepagrįsti ir neteisingi, todėl 3 337 757,60 Eur papildomų pajamų apskaičiavimas atmestinas kaip neįrodytas.

11.4. Pagal sutartyje numatytą darbų apimtį ir ieškovės deklaruojamus reikalingo iškasti grunto kiekius, ieškovės neužbaigta gilinimo darbų apimtis sudarė net 24,89 procento. Net ir tuo atveju, jeigu neužbaigtų darbų apimtis būtų skaičiuojama ne pagal sutartyje nurodytą iškastino grunto kiekį (2 162 336 kub. m), bet pagal ieškovei perduotose techninėse užduotyse nurodytą grunto kiekį (2 226 974 kub. m arba 64 638 kub. m daugiau nei pagal sutartį), ieškovės neužbaigtų gilinimo darbų apimtis vis tiek sudarytų 24,17 procento (538 348 m³ x 100 % / 2 226 974 m³). Svarbu paminėti, jog tokia pati neužbaigtų gilinimo darbų apimtis taip pat yra gaunama atliekant skaičiavimus pagal bendrą sutartyje nurodytą darbų kainą ir ieškovės pareiškime apskaičiuotas papildomas pajamas, kurias ieškovė tikėjosi gauti. Taigi sutarties nutraukimo dieną rangovė nebuvo atlikusi ir perdavusi net 77 procentų darbų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pozicija, jog nebuvo pagrindo nutraukti sutartį, kadangi faktinis darbų baigtumas buvo didelis, neatitinka faktinės situacijos ir yra visiškai nepagrįsta.

11.5. Patikslinus grunto kiekius, tikslintini atsakovės skaičiavimai, per kiek laiko rangovė faktiškai būtų užbaigusi gilinimo darbus, jeigu sutartis nebūtų buvusi vienašališkai nutraukta: vien tik gruntui iškasti iki projektinio gylio rangovė būtų sugaišusi 155 paras arba dirbusi iki 2022 m. liepos 28 d., o įskaitant ir leistinus pergilinimus – 345,37 paros arba iki 2023 m. vasario 3 d. Akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų sutikusi pratęsti darbų terminą ieškovės nurodytiems terminams, rangovė nebūtų spėjusi laiku užbaigti gilinimo darbų 1–8 ir 12, 13 darbų baruose.

11.6. Ieškovė nurodo, kad darbams vykdyti planavo pasitelkti papildomą techniką, su kuria pagal sutartį galimas iškasti grunto kiekis būtų buvęs iškastas iki darbų termino pabaigos, tačiau atsakovė nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Ieškovės pateikti priedai nepatvirtina teiginių, jog iki vienašalio sutarties nutraukimo ieškovė buvo suplanavusi mobilizuoti papildomą techniką Klaipėdos uoste 2022 metų kovo mėnesį. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog nei ieškovės turimų laivų sąrašas, nei jų pateiktas aprašymas savaime nereiškia, jog ieškovė faktiškai turėjo objektyvias galimybes mobilizuoti papildomą techniką gilinimo darbams atlikti ir (ar) kad ši technika nebuvo naudojama kituose objektuose pagal su kitais asmenimis sudarytas sutartis ir pan. Todėl ieškovės apskaičiuotos išlaidos (1 048 220,73 Eur), kurios būtų patirtos pasitelkiant papildomą techniką 538 348 kub. m grunto kiekiui iškasti, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos.

11.7. Atsakovė pažymi, jog ieškovės argumentai dėl gilinimo darbų pagal sutartį užbaigimo termino, pratęsiant darbų terminą, yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

11.8. Ieškovei iš esmės pripažįstant, jog iki vienašališko sutarties nutraukimo ieškovės neužbaigtų akvatorijos gilinimo darbų apimtis buvo didelė (25 proc., vertinant pagal sutartyje ir techninėse užduotyse nurodytus gilinimo darbų kiekius, arba net 77 proc., vertinant pagal rangovės užbaigtus ir užsakovei perduotus darbų rezultatus pagal barus), akivaizdu, jog šių darbų rangovė, įvertinus paskutinių dviejų mėnesių vidutinį dienos našumą (838 kub. m per parą), nebūtų užbaigusi net ir per pačios rangovės nurodytus darbų pabaigos terminus.

11.9. Ieškovė teigia, kad jos įmonių grupės pelningumas 2021 metais sudarė 31,26 proc., tačiau ieškinyje bandė įrodyti, kad rangovės pelno marža yra 16,4 proc. Pareiškime nurodytą 31,26 proc. įmonių pelningumą ieškovė įrodinėja vienasmeniškai parengtu pelno maržos 2021 metais skaičiavimu, tačiau nėra pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys tiesioginiai rašytiniai įrodymai. Bandydama pagrįsti savo įmonių pelningumą 2021 metais, ieškovė sąmoningai nutyli teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės veiklos nuostolingumu 2022 metų pradžioje.

11.10. Įrodinėdama negautų pajamų (grynojo pelno) dydį, ieškovė iš negautų papildomų pajamų išskaičiuoja išlaidas, kurios būtų buvusios patirtos, pasitelkus pareiškime nurodytą techniką 538 348 kub. m grunto kiekiui iškasti. Su pareiškimu ieškovė pateikė priedą, kuriuo įrodinėja technikos eksploatavimo išlaidas. Tačiau įmonių grupės (ne pačios ieškovės) patirtos laivų eksploatavimo išlaidos buvo apskaičiuotos pagal istorinius 2015–2019 metų duomenis, kurie, atsakovės vertinimu, negali būti naudojami apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas, nes yra neaktualūs ir neatspindi šiuo metu susiklosčiusios faktinės situacijos, kuri ėmė keistis dar 2020 metų pradžioje prasidėjus pasaulinei COVID-19 pandemijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovės pateikti laivų eksploatavimo išlaidų skaičiavimai neatspindi realios situacijos ir negali būti naudojami, siekiant apskaičiuoti ieškovės negautų pajamų dydį.

11.11. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškime išdėstyta pozicija dėl nuostolių, kurie skaičiuojami negautų pajamų forma, atlyginimo yra nenuosekli ir nepagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl, atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus dėl vienašališko sutarties pripažinimo neteisėtu, išvestiniai ieškinio ir pareiškimo reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo taip pat atmestini.

12. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo, prašo priteisti iš ieškovės atsakovei 28 442,57 Eur delspinigius, 4 090 328,42 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolos išieškojimo išlaidų, sudarančių 40,00 Eur sumą, atlyginimą, visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir sumokėtą 14 085,00 Eur žyminį mokestį, atlyginimą. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

12.1. Atsakovė nurodo, jog po priešieškinio pateikimo 2022 m. birželio 1 d. paskelbtas pirkimas Nr. 606108 buvo užbaigtas, 2022 m. spalio 26 d. pasirašyta sutartis su pirkimą laimėjusia rangove „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki –15,5 m) ir platinimas“ gilinimo darbų atlikimo ir objekte atsiradusių defektų ištaisymo. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog patikslinant priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsižvelgiama ir į atsakovės 2022 m. liepos 5 d. su „Jan de Nul NV“ sudarytą sutartį „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK (26) gilinimas (iki –16,00 m ir –15,50 m) ir platinimas“. Į šios sutarties darbų apimtį patenka l darbų baras ir 2 darbų baro dalis, t. y. dalis objekto, kuriame gilinimo darbus vykdė ieškovė.

12.2. Priešieškinio 38 ir 39 punktuose nurodyti skaičiavimai dėl faktiškai neiškasto grunto kiekio (su leistinais pergilinimais) darbų baruose 1–8 ir 12, 13 dėl to, kad rangovė neužbaigė darbų iki sutarties nutraukimo, tebėra aktualūs: pagal atsakovės skaičiavimus, iškastinas grunto kiekis sudaro 129 902 kub. m. Tam, kad iškastų l kub. m grunto iki projektinio gylio, rangovė vidutiniškai kiekviename užbaigtame bare iškasė 1,2280 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje. Todėl tam, kad būtų iškasta 129 902 kub. m grunto iki projektinio gylio, vidutiniškai darbus vykdantis rangovas dar turės iškasti 159 520 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje . Taigi bendras grunto kiekis sudaro 289 422 kub. m.

12.3. Pareiškime yra tikslinami priešieškinio skaičiavimai dėl nuostolių atlyginimo, atsižvelgiant į 2022 m. liepos 5 d. sutarties 3 priede ir 2022 m. spalio 26 d. sutarties 3 priede nurodytą gilinimo darbų kainą už l kub. m iškasto grunto kiekio. Atsakovė rangovei už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo darbus būtų papildomai sumokėjusi 1 794 416,40 Eur be PVM (289 422 m³ x 6,20 Eur/m³). 2022 m. liepos 5 d. sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų l kub. m kaina sudaro 17,06 Eur/kub. m. Įvertinus iškastino grunto pergilinimo zonoje , šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje kiekį, pagal 2022 m. liepos 5 d. sutartį už ieškovės netinkamai atliktus gilinimo darbus l darbų bare ir 2 darbų baro dalyje atsakovė naujajai rangovei turės sumokėti 2 380 683,96 Eur be PVM (289 422 m³ x 48,216 % x 17,06 Eur/m³). 2022 m. spalio 26 d. sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų kaina sudaro 23,38 Eur/kub. m. Siekiant pašalinti ieškovės atliktų gilinimo darbų trūkumus 2 darbų baro dalyje ir 3–8 ir 12, 13 darbų baruose, tokių trūkumų šalinimas atsakovei kainuos 3 504 060,86 Eur be PVM (289 422 m³ x 51,784 % x 23,38 Eur / m³). Iš viso už ieškovės paliktų defektų šalinimą atsakovė privalės sumokėti 5 884 744,82 Eur be PVM (2 380 683,96 Eur + 3 504 060,86 Eur). Siekiant apskaičiuoti nuostolius kainų skirtumo metodu (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis), įvertintini duomenys, kuriais remiantis atsakovė už ieškovės darbų defektų šalinimą privalės naujiems rangovams pagal 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. sutartis sumokėti: 5 884 744,82 Eur – 1 794 416,40 Eur = 4 090 328,42 Eur be PVM.

13. Atsiliepime į pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo ieškovė prašo ieškinį patenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

13.1. Atsakovė visiškai nepagrįstai sutapatina rangovės pareigą pasiekti 15,0 m projektinį gylį gilinimo darbų poligone ir rangovės teisę kasti gruntą leistino perviršio zonoje arba pergilinimo zonoje ir šlaite. Rangovė minėta teise naudojosi savo nuožiūra ir tai, kad tam tikru metu nusprendė vykdyti darbus leistino perviršio zonoje ar pasiekė didesnį nei 15,0 m projektinį gylį, niekaip negalėjo įpareigoti rangovės tokia teise pasinaudoti ir vykdant darbus kituose darbų baruose. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nenurodo, kokia sutarties nuostata įpareigojo rangovę iškasti ne tik 129 902 kub. m grunto kiekį iki numatyto projektinio gylio, bet ir papildomai 159 520 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje . Apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad atsakovės nurodyti rangovės turėto ir likusio iškasti grunto kiekiai yra visiškai nepagrįsti ir neparemti šalių sudarytos sutarties nuostatomis. Dėl to visi pareiškime dėl priešieškinio patikslinimo nurodyti skaičiavimai ne tik nepatvirtina jokios patirtos žalos, bet ir apskritai neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

13.2. Tai, kad šiuo atveju rangovei yra siekiama taikyti atsakomybę ne dėl neiškasto grunto kiekio pagal sutartį, vykdant kapitalinio gilinimo darbus, bet dėl bėgant laikui natūraliai susikaupusių sąnašų neišvalymo, patvirtina pagal sutartį pateiktų techninių užduočių duomenys ir po sutarties nutraukimo atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenys.

13.3. Atsakovė siekia nesąžiningai įpareigoti ieškovę finansuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo valymo darbus, bet ne atlyginti kokią nors dėl ieškovės kaltės padarytą žalą. Kaip jau minėta, dėl neteisėtų užsakovės veiksmų ir nepagrįsto atsisakymo laiku priimti darbus rangovė buvo priversta atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo valymo darbus. Susikaupusias sąnašas galima pašalinti atliekant valymo darbus, ir tam nėra būtina atlikti kapitalinio gilinimo darbų, dėl kurių buvo sudarytos sutartys su kitais rangovais. Taigi sutartyse, kurios tariamai buvo sudarytos kaip pakeičiančiosios, numatyti darbai nėra būtini tam, kad būtų pašalintos natūraliai susikaupusios sąnašos, kurios nurodytos pareiškime dėl priešieškinio patikslinimo kaip nuostolių faktinis pagrindas.

13.4. Atsakovės tariamai patirtų nuostolių suma susidarė tik dėl pačios atsakovės priimtų neracionalių sprendimų ir neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų buvusi sudaryta galimybė pasibaigus 2021 m. žiemos ir audrų sezonui įvykdyti sutartį, maksimali atlygintinų nuostolių suma, net jeigu pripažintume, kad darbai turėjo būti užbaigti vykdyti iki atsakovės nurodytos dienos, būtų sudariusi 171 951,61 Eur sumą, bet ne atsakovės reikalaujamą priteisti 4 090 328,42 Eur sumą. Atsakovė, nesudariusi ieškovei galimybės įvykdyti sutarties, turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurios kyla dėl tokių atsakovės sprendimų. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už pačios atsakovės veiksmais sukeltą žalą ir tas išlaidas, kurias atsakovė patirs dėl priimtų neracionalių sprendimų. Šiuo atveju galima ieškovės atsakomybė buvo aiškiai apibrėžta sutartyje, ir nėra teisinio pagrindo taikyti didesnę nei sutartyje numatytą atsakomybę, nes ieškovė nėra kalta dėl priešieškinyje nurodomų tariamai patirtų nuostolių susidarymo.

13.5. Nėra nė vienos iš sąlygų, kad atsakovės su kitais rangovais 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. sudarytos sutartys galėtų būti laikomos pakeičiančiosiomis sutartimis nutrauktos sutarties atžvilgiu: atsakovė šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai; atsakovė su trečiaisiais asmenims sudarė kitokio pobūdžio sutartis, bet ne sutartis dėl tam tikrų darbų, kurių ieškovė neatliko, įvykdymo; atsakovė sutartis su kitais rangovais sudarė ne per protingą terminą, be to, neprotingomis sąlygomis.

14. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti, atsakovės atstovai – atmesti priešieškinį ir tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

15. Nustatyta, kad ieškovė (rangovė) su atsakove (užsakove) 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15,0 m gylio nuo PK(21) iki PK(85) darbų ir objekto defektų ištaisymo. Sutarties bendrąsias sąlygas nustatė FIDIC mėlynoji knyga. Pagal sutartį turėjo būti vykdomi kapitalinio gilinimo darbai 1–13 baruose.

16. Sutarties 1 punktas numatė, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem šalims ir rangovui pateikus sutarties sąlygas atitinkantį sutarties vykdymo užtikrinimo dokumentą. Sutarties vykdymo užtikrinimo dokumentas buvo pateiktas 2021 m. sausio 11 d.

17. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 punkte buvo numatyta, kad darbai pradedami vykdyti per 14 dienų: po sutarties įsigaliojimo; užsakovei pateikus rangovei gilinimo darbų projektą, techninę(-es) užduotį(-is), aplinkos apsaugos tarnybų išduotą(-us) leidimą(-us) atlikti gilinimo darbus, gramzdinti gruntą su gramzdinimo vietos koordinatėmis; rangovei pateikus užsakovei programą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.1 punkte.

18. Ieškovė parengė darbų gilinimo technologinį projektą / programą 2021 m. sausio 19 d., šalys ją suderino 2021 m. vasario 3 d.

19. Ieškovės parengtame ir pateiktame darbų grafike (ieškinio 8 priedas, 34 lapas) darbų pradžia nurodyta 2021 m. vasario 3 d. Tą dieną ieškovė atliko baruose batimetrinius matavimus.

20. Rangovė gilinimo darbus faktiškai pradėjo vykdyti 2021 m. vasario 9 d., t. y. per sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.8 ir 7.1 punktuose numatytą 14 dienų terminą nuo programos parengimo.

21. Įvertinęs sutarties sąlygas ir ieškovės pranešimo dėl darbų pradžios turinį, teismas konstatuoja, kad rangovė darbus pagal sutartį pradėjo 2021 m. vasario 3 d.

22. Sutarties priede numatytas darbų terminas – 309 dienos. Konstatuotina, kad gilinimo darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. gruodžio 8 d.

23. Šalių sutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

24. 2022 m. vasario 8 d. atsakovė pranešimu dėl sutarties nutraukimo (toliau – Pranešimas dėl nutraukimo) informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punktu. Sutartis laikoma nutraukta (pasibaigusia) 16 dieną nuo pranešimo dėl nutraukimo išsiuntimo rangovui, t. y. 2022 m. vasario 24 d. Atsakovė 2022 m. vasario 25 d. raštu papildomai informavo ieškovę, kad sutartis nuo 2022 m. vasario 24 d. yra nutraukta.

25. Šalių sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 pirmas papunktis numato, kad užsakovas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį, pranešdamas rangovui raštu prieš 15 dienų, esant keturioms sąlygoms: 1) jeigu rangovas pagal sutartį neįgijęs teisės pratęsti darbų atlikimo terminą, 2) nepaisydamas užsakovo raginimo, 3) nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma ir 4) tai užsakovui pridarytų nuostolių.

Dėl rangovo teisės pratęsti darbų atlikimo terminą

26. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktas numato, kad darbų vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms šalių susitarimu darbų baigimo laikas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 180 dienų laikotarpiui. Rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą, jeigu egzistuoja išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti, t. y. dirbant su žemkase oro temperatūra žemesnė nei -15 °C; vėjo greitis > 15 m/s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 kilometro; keliant riedulius oro temperatūra žemesnė nei -15 °C; vėjo greitis > 12 m/s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 kilometro; dirbant su žemkase ir (arba) gruntovežiais ir gabenant gruntą į sąvartą jūroje oro temperatūra žemesnė nei -15 °C; bangavimas > 1,5 m; vėjo greitis > 15 m/s; ledonešis; matomumas dėl rūko mažesnis kaip 0,8 kilometro.

27. Ieškovė teikė atsakovei prašymus dėl termino sutarčiai įvykdyti pratęsimo, remdamasi nepalankiomis sąlygomis technologiniam procesui vykdyti, ir prašė pratęsti darbų baigimo laiką, prašymų kopijos yra pateiktos su ieškinio priedais: 2021 m. gruodžio 3 d. – 57 dienas pagal pridedamą detalizaciją (pratęsta 35 dienoms), 2022 m. sausio 12 d. – 15 dienų (pratęsta 8 dienoms), 2022 m. sausio 21 d. – 9 dienoms (pratęsta 6 dienoms). 2022 m. sausio 26 d. rašte atsakovė nurodė, kad bendras darbų baigimo laiko terminas pagal sutarties priedo 1.1.10 p. – 358 dienos, t. y. iki 2022 m. sausio 26 d.

28. Ieškovė 2022 m. vasario 1 d. pateikė atsakovei prašymą dėl termino pratęsimo dėl netinkamų meteorologinių sąlygų 2 dienoms (ieškinio 38 priedas). FIDIC inžinierius patvirtino, kad dėl nepalankių darbo sąlygų yra prarastas 1 dienos darbo laikas. 2022 m. vasario 17 d. rašte „Dėl sutarties darbų baigimo pratęsimo“ atsakovė nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad dėl darbų laiko pratęsimo buvo kreiptasi jam pasibaigus, jis negali būti pratęstas, tačiau rangovui nebus taikoma atsakomybė už FIDIC inžinieriaus patvirtintą 1 dieną taikant sankcijas pagal sutartį dėl darbų laiko praleidimo (ieškinio 39 priedas).

29. Ieškovė 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsakovei informaciją apie prarastą laiką dėl netinkamų meteorologinių sąlygų 15 dienų (ieškinio 40 priedas). FIDIC inžinierius patvirtino, kad dėl nepalankių darbo sąlygų yra prarastas 8 dienų darbo laikas. 2022 m. vasario 25 d. rašte „Dėl prarasto darbo laiko patvirtinimo“ atsakovė nurodė, kad rangovui nebus taikoma atsakomybė už nurodytas 8 dienas taikant sankcijas pagal sutartį dėl darbų laiko praleidimo.

30. Ieškovė 2022 m. kovo 8 d. pateikė atsakovei informaciją apie prarastą laiką dėl netinkamų meteorologinių sąlygų laikotarpiu nuo vasario 14 d. iki vasario 24 d. (ieškinio 40 priedas). FIDIC inžinierius patvirtino, kad dėl nepalankių darbo sąlygų yra prarastas 7 dienų darbo laikas. 2022 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl prarasto darbo laiko patvirtinimo“ atsakovė nurodė, kad rangovui nebus taikoma atsakomybė už nurodytas 7 dienas taikant sankcijas pagal sutartį dėl darbų laiko praleidimo (atsiliepimo į ieškinį 32 priedas).

31. Konstatuotina, kad darbų baigimo laikas baigėsi 2022 m. sausio 26 d. Atsakovė nurodo, jog papildomai įskaičius 16 dienų terminą, už kurį ieškovei netaikoma atsakomybė pagal sutarties 7.4 p. už darbų baigimo laiko pažeidimą, darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 11 d.

32. Ieškovė teigia, kad atsižvelgus į tai, kad gilinimo darbų atlikimo metu egzistavo išskirtinai nepalankios oro sąlygos, darbų baigimo terminas turėjo būti pratęstas iš viso 106 dienoms (t. y. nuo 309 dienų iki 415 dienų). Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Šalių sudarytos sutarties 7.3 punktas numato, kad rangovui suteikiama teisė į darbų baigimo laiko pratęsimą, jeigu egzistuoja išskirtinai nepalankios meteorologinės sąlygos technologiniam procesui vykdyti, t. y. technologiniai procesai faktiškai negalimi vykdyti dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Trečiasis asmuo FIDIC inžinierė UAB „Vakarų regiono statybų konsultavimo biuras“, gavusi informaciją iš užsakovo, vertino pateiktus prašymus, remdamasi hidrometeorologinėmis pažymomis ir ieškovės darbų vykdymo dienos ataskaitomis, atsižvelgdama į tai, kad ne visu laikotarpiu ieškovės įranga nedirbo, nurodytą laiką atitinkamai perskaičiavo, išminusuodama laiką, kuriuo ieškovė atliko darbus. Atsakovė sutiko su inžinieriaus perskaičiavimu, apie tai informavo ieškovę, raštuose buvo nurodoma, kaip atsakovė aiškina ir taiko konkrečiųjų sąlygų 7.3 punktą, – vien nepalankių meteorologinių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas pratęsti sutarties vykdymą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad darbų baigimo laikas buvo pagrįstai pratęstas rašytiniais susitarimais 49 dienomis ir sudarė 358 dienas. Darbai turėjo būti pabaigti iki 2022 m. sausio 26 d.

34. Ieškovė 2022 m. sausio 25 d. pateikė Direkcijai atnaujintą programą ir darbų grafiką (ieškinio 44 priedas), pagal kurį buvo numatyta darbus užbaigti iki 2022 m. kovo 20 d., tačiau FIDIC inžinierius, susipažinęs su rangovės pateikta atnaujinta programa, 2022 m. sausio 26 d. pateikė raštą rangovei, informuodamas, kad pagal sutarties 7.2 p. pateiktos pataisytos gilinimo darbų programos nederina, nes joje esantis kalendorinis darbų atlikimo grafikas neatitinka sutarties nuostatų, t. y. gilinimo darbų baigimo laikas viršija sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatytą baigimo laiką (atsiliepimo į ieškinį 33 priedas).

35. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2022 m. vasario 8 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo dieną ieškovė nebuvo įgijusi teisės pratęsti darbų atlikimo terminą.

Dėl užsakovo raginimo

36. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. vykusių darbo pasitarimų protokolus, kurių išrašai patvirtina, jog užsakovė sistemingai ir nuolat nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio kėlė klausimą dėl poreikio pasitelkti papildomą techniką gilinimo darbams vykdyti, kad atlikti darbai būtų perduoti laiku. Atsakovės susirūpinimas dėl darbo našumo ypač akcentuotas ir 2021 m. lapkričio 1 d., gruodžio 8 d. bei 17 d., 2022 m. sausio 19 ir 26 d. pasitarimuose.

37. Konstatuotina, kad užsakovė ragino ieškovę skubiau atlikti darbus pagal sutartį.

Dėl darbo baigimo sutartyje nustatytu laiku

38. Sutarties 10.8 pirmo papunkčio trečia sąlyga – rangovas dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma.

39. Sutarties 8.3 punktas numato, kad gilinimo darbai baruose laikomi baigtais (atliktais tinkamai), kai užsakovo ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimo darbų projekte ir techninėje užduotyje.

40. Sutarties 8.5 punkto nuostata numato, kad faktiškai atliktų gilinimo darbų kokybė ir faktiškai atliktų techninėje užduotyje nurodytų leistinų perviršių apimtis nustatoma pagal užsakovo ir inžinieriaus vidutinių gylių batimetrinius matavimus.

41. Bylos duomenimis, pagal 9, 10 ir 11 darbų priėmimo–perdavimo aktus, pasirašytus Direkcijos, kaip užsakovės, iš vienos pusės ir ieškovės, kaip rangovės, iš kitos pusės, nustatyta, kad iki vienašalio sutarties nutraukimo 2022 m. vasario 24 d. ieškovė pagal sutarties sąlygas buvo visiškai užbaigusi ir perdavusi Direkcijai darbus tik trijuose baruose (9, 10, 11) (ieškinio 31 priedas).

42. Ieškovė nurodo, kad darbai buvo iš esmės baigti ir nepriimti dėl pačios užsakovės kaltės, atsakovė nurodo, kad likusiuose devyniuose baruose ieškovė vykdė darbus arba taisė defektus. Rangovė informavo apie darbų užbaigimą dar trijuose baruose – 2, 12 ir 13, tačiau šiuose baruose atlikti darbai nebuvo priimti. Iki sutarties termino pabaigos rangovė septyniuose baruose darbų neatliko. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kieno kaltės užsitęsė darbų perdavimas.

43. Ieškovė remiasi iškasto grunto kiekiu, siekdama pagrįsti nedidelę likusių atlikti darbų apimtį, tačiau tokia pozicija nepagrįsta ir neturi teisinės reikšmės – pagal šalių sutarties 8.3 punktą rangovė įsipareigojo iškasti techninėse užduotyse numatytą grunto kiekį iki projektinio gylio. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo atsakovės skaičiavimai, susiję su leistinomis pergilinimo darbų ir leistino pločio perviršio apimtimis, kurias rangovė turėjo teisę atlikti, bet neprivalėjo pagal sutartį, yra teisiškai nereikšmingi.

44. Pagal pateiktas vykdyti 13 techninių užduočių bendras grunto kiekis, kuris turėjo būti iškastas iki projektinio gylio pagal pateiktas technines užduotis, – 2 226 974 kub. m. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutarties nutraukimo metu, pagal atsakovės atliktus batimetrinius matavimus, iki projektinio gylio – 15 metrų buvo likę iškasti 129 902 kub. m grunto.

45. Sutarties 13.1 p. numato, kad objekto ar jo dalių (atskirai kiekvieno darbų baro pagal sutartį) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (gilinamos akvatorijos dugno užnešimo ir (ar) grunto nuslinkimo nuo šlaitų rizika), taip pat pareiga rūpintis objektu ar jo dalimi lieka rangovui iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo. Jei reikalingi tiriamieji kasinėjimai, siekiant identifikuoti inžinerinius tinklus, konstrukcijas ar kitus objektus ir nustatyti jų vietas, tai atliekama rangovo sąskaita.

46. Ieškovė nuo sutarties sudarymo pradžios turėjo teisę pasirinkti, kokiuose baruose, su kokia technika ir kokiu būdu vykdyti darbus. Esminis reikalavimas darbų našumui buvo įtvirtintas šalių sutarties 4.1 p., kuriuo nustatyta, kad rangovo akvatorijos dugno gilinimo darbų našumas, įskaitant iškasto grunto transportavimą į sąvartą, turi būti ne mažesnis nei 7 000 kub. m per parą, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms.

47. Ieškovės darbo našumas iki 2021 m. liepos 13 d. atitiko sutarties reikalavimus, po to pradėjo mažėti, nukrito iki 1 300 kub. m. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio šalių darbų pasitarimo protokoluose užfiksuotas atsakovės susirūpinimas dėl darbų efektyvumo ir papildomos technikos pasitelkimo galimybių. Rangovė užsimindavo apie planus pasitelkti papildomą techniką, tačiau ji buvo pasitelkta tik epizodiškai. Vertindama realią 2022 metų pradžioje buvusią situaciją, ieškovė nurodo, kad paskutinius du mėnesius darbų našumas siekė 838 kub. m. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiame skaičiavime nebuvo išminusuotos blogos oro sąlygos, tačiau tai nekeičia fakto, jog ieškovė neatliko darbų sutartyje numatytu pajėgumu – iškasti grunto ne mažiau nei 7 000 kub. m per parą.

48. Aplinkybė, kad ieškovė 2022 m. sausio 25 d. siūlė atnaujintą programą, nurodydama, kad iki 2022 m. vasario pirmos savaitės pabaigos papildomai mobilizuos 4 technikos vienetus ir užbaigs darbus 2, 7–8, 12 ir 13 baruose, ir kiti programoje užsakovės nurodyti duomenys, ir skaičiavimai bei terminai neturi esminės teisinės reikšmės, nes programa nebuvo patvirtinta, sutarties vykdymo terminas baigėsi 2022 m. sausio 26 d. ir jokie rangovės numatomi planai nebuvo pradėti vykdyti.

49. Ieškovės pozicija byloje prieštaringa – ji teigia, kad buvo galimybė įvykdyti sutartį, ir kartu teigia, kad nebuvo tikslo pasitelkti papildomą įrangą, nes 2022 m. sausio 28 d. buvo susitarta dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė savo galimybę vykdyti sutartį grindžia 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškimo 5 priede pateiktu planu dėl grunto iškasimo, planuojamais pasitelkti laivais, jų našumu, pateikia hipotetinius skaičiavimus, nurodo, kiek grunto galima iškasti nuo 2022 m. vasario 24 d. ir laiko, kad terminas sutarčiai įvykdyti su teise į darbų pratęsimą sueina 2022 m. balandžio 22 d. Ieškovė remiasi istoriniais duomenimis apie ieškovės technikos efektyvumą Klaipėdos uoste ir darbų efektyvumu, atsižvelgiant į kuriuos ji galėjo įvykdyti sutartį, tačiau reali situacija buvo kitokia – terminas sutarčiai įvykdyti baigėsi 2022 m. sausio 26 d. Mažėjant darbų efektyvumui, ieškovė nuo 2021 m. rudens turėjo galimybes pakeisti padėtį, pasitelkti papildomą techniką ir per šalių susitartus terminus įvykdyti sutartį, todėl hipotetiniai skaičiavimai apie sutarties įvykdymo galimybes po sutarties termino pasibaigimo neturi teisinės reikšmės ir yra neanalizuotini.

Dėl 2022 m. sausio 28 d. susitikimo

50. Ieškovė savo teiginius apie šalių sutarties turinį ir pasibaigimo aplinkybes įrodinėjo garso įrašu, kuris buvo daromas ieškovės atstovo 2022 m. sausio 28 d. vykusio ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimo metu atsakovės patalpose susirinkimų salėje (2022 m. rugsėjo 21 d. kaip dubliko 16 priedas pateiktas garso įrašas, 2022 m. spalio 24 d. kaip tripliko 4 priedas pateikta garso įrašo transkripcija). Atsakovė prašė pripažinti šį įrodymą neleistina ir neteisėta įrodinėjimo priemone, nes jis buvo padarytas be atsakovės sutikimo, jos neinformavus apie įrašo darymą.

51. Ieškovė įrodinėjo, kad garso įrašas buvo daromas teisėtai ir nesiekiant šios aplinkybės nuslėpti nuo atsakovės, nes diktofonas gulėjo derybų kambaryje ant stalo visiems matomoje vietoje. Atsakovės atstovai neigia šią aplinkybę, todėl, nesant kitų ieškovės teiginį patvirtinančių įrodymų, konstatuotina, kad toks faktas yra neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

52. Nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad garso įrašas buvo daromas susitikimo metu, taip pat pietų pertraukos metu, kai susirinkimų kambaryje buvo tik atsakovės darbuotojai ir yra užfiksuoti jų tarpusavio pokalbiai, po to įrašyta kita oficialaus susitikimo dalis.

53. Ieškovės pateiktas įrašas yra padalintas į dvi dalis, jo struktūra yra tokia: pirmoje įrašo dalyje (trukmė 2 val.) yra užfiksuotas susitikimas iki pertraukos (garso įrašo transkripcija nuo 1 iki 29 psl.), antroje įrašo dalyje nuo 0:00 min. iki 7:00 min. yra užfiksuotas susitikimas iki pertraukos (garso įrašo transkripcija nuo 29 iki 31 psl.), nuo 7:00 iki 1:17:40 – užfiksuotas atsakovės darbuotojų pokalbiai pertraukos metu (garso įrašo transkripcija nuo 31 psl. iki 42 psl.), nuo 1:17:40 iki 1:59:03 – užfiksuotas susitikimas po pertraukos (garso įrašo transkripcija nuo 42 iki 53 psl.).

54. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; kt.).

55. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų pažeista teisė į privatumą, reikia, kad asmens duomenų tvarkymu būtų kišamasi į asmens privatų gyvenimą arba toks asmens duomenų tvarkymas vyktų ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 30 punktas).

56. Nagrinėjamu atveju garso įrašas padarytas be atsakovės sutikimo. Teismas atsižvelgia į tokias garso įrašo padarymo aplinkybes: pateiktas įrašas buvo darytas atsakovės susirinkimų salėje, kurioje vyko dviejų juridinių asmenų atstovų susitikimas dėl sutarčių vykdymo; juose yra užfiksuota tiek verslo derybos, tiek atsakovės darbuotojų privatūs pokalbiai susitikimo pertraukos metu; įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje – derybų metu – įrašas padarytas, apie kokias sutartis yra kalbama. Be to, šalių pasitarimuose paprastai atsakovė darydavo susitikimų garso įrašus protokolams surašyti. Atsakovės argumentai, kad be sutikimo darytas garso įrašas yra neteisėtas visa apimtimi, atsižvelgiant į garso įrašų padarymo aplinkybes ir juose užfiksuotą informaciją, nagrinėjamu atveju nepaneigia viso garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo.

57. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pertraukos metu neinformavus asmenų darytas garso įrašas, kai nevyko derybos, kuriuo užfiksuoti atsakovės darbuotojų tarpusavio pokalbiai, jiems neturint tikslo jų turinio ir informacijos pateikti ar atskleisti kitai šaliai (ieškovei), pažeidžia šių asmenų privatumą, todėl yra neleistina įrodinėjimo priemonė, todėl teismas nepripažįsta įrodymu 2022 m. sausio 28 d. vykusio ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimo metu padaryto garso įrašo antrosios dalies nuo 7:00 iki 1:17:40, kurioje užfiksuoti susitikimo pertraukos metu atsakovės darbuotojų pokalbiai (garso įrašo transkripcija nuo 31 psl. iki 42 psl.) (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 220 straipsnis).

58. Likusios įrašo dalys – pirmoji įrašo dalis ir antroji įrašo dalis nuo 0:00 min. iki 7:00 min., taip pat nuo 1:17:40 iki 1:59:03, kurioje užfiksuotas verslo subjektų susitikimas sutarčių vykdymo klausimams aptarti, yra leistina įrodinėjimo priemonė ir tinkamas įrodymas byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

59. Vertinant 2022 m. sausio 28 d. vykusio ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimo metu šalių išdėstytas nuomones, akivaizdu, kad vyko diskusija dėl ginčo sutarties tolesnio vykdymo, šalys išdėstė savo nuomones, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas. Ieškovė turėjo siekį užbaigti ne tik ginčo sutartį, bet ir kitas tuo metu vykdomas dvi sutartis, atsakovės atstovai išdėstė nuomonę, kad dėl ginčo sutarties spręstina atskirai ir kad jie pateiks savo poziciją dėl sutarties vykdymo ieškovei per dvi savaites.

Dėl batimetrinių matavimų

60. Ieškovė taip pat teigia, kad darbai nebuvo laiku priimti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovės netinkamai atliktų batimetrinių matavimų, pagal kuriuos yra nustatomas darbų užbaigimas ir darbų apimtis, ir tariamų neiškasų, kurios, ieškovės teigimu, neegzistavo ir dėl kurių buvo nepriimti darbai.

61. Ieškovė teigia, kad užsakovė batimetrinius matavimus atliko nekalibruotu daugiaspinduliniu echolotu, nors įrangos kalibravimą privalėjo atlikti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių 19 punktą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 24 d., toliau – Taisyklės).

62. 2023 m. vasario 2 d. posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas P. U., atlikęs ieškovės darbų batimetriniuis matavimus, nurodė, kad darbai buvo užbaigti 6 baruose ir juose buvo pasiektas Sutartyje numatytas 15 metrų projektinis gylis, taip pat paaiškino, kad ieškovės matavimams naudota įranga buvo kalibruojama mažiausiai kartą per savaitę, o garso greičio zondas ir greičio profiliuotojas buvo gamykliškai sukalibruoti. Bylos duomenimis, ieškovė neturi kalibravimo ataskaitų ir neapdorotų batimetrinių matavimų duomenų. Atsakovė taip pat neturi kalibravimo ataskaitų, pateikė dalį neapdorotų batimetrinių matavimų duomenų ir apdorotus batimetrinių matavimų duomenis į bylą.

63. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ar atsakovės įrangos kalibravimo atlikimą, – tokia pareiga pagal sutartį nebuvo numatyta. Atsakovės atstovas R. D. paaiškino, kad kalibravimo ataskaitos buvo atliekamos nuolat, tačiau dėl didelės apimties neišsaugomos. Jis paaiškino, kad kol vyko darbai, kiekvieną savaitę vyko gamybiniai pasitarimai ir niekada iš ieškovės pusės nekilo klausimų dėl batimetrinių matavimų ar kalibravimo ataskaitų. Atsakovė neišsaugodama kalibravimo ataskaitų šalių sutarties nepažeidė.

64. Nurodytų Taisyklių 52 punktas numato, kad, atliekant batimetrinius matavimus, būtina vadovautis IHO standartu S-44 (minėto standarto vertimas pateiktas kartu su ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. dubliko 18 priedu) arba adaptuota šio standarto nacionaline redakcija. Pagal IHO standartą S-44 ir minėto standarto specialią tvarką (angl. Special Order) atliekamų batimetrinių matavimų paklaida 15 metrų gylyje yra iki 0,27 m (žr. ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. dubliko 22 priedą). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės prašytas apklausti kaip liudytojas P. U. nurodė, kad 27 cm matavimo paklaida yra pagal seną standartą, paklaida gali būti apie 10 cm. Pažymėtina, kad matavimų paklaidos galimybė nei patvirtina, nei paneigia atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenų neteisingumo.

65. Ieškovė taip pat įrodinėjo atsakovės duomenų nepatikimumą batimetrinę patirtį turinčios Ispanijos bendrovės Topcad Ingeneria S. L. ekspertiniu vertinimu, kuriuo buvo pasisakyta dėl atsakovės neapdorotų duomenų kokybės (2022 m. gruodžio 5 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 5). Bendrovė nurodė, kad atliekant analizę nebuvo pateikta jokių įrengimo ataskaitų, kad būtų galima užtikrinti, kad naudota įranga buvo tinkamai sumontuota ir visos pataisos ir poslinkiai buvo tinkamai išmatuoti, kad atitiktų IHO standartų reikalavimus. Tinkamai nesukalibravus daugiaspindulinio echoloto ir kitos matavimo įrangos, matavimo procedūros metu surinkti duomenys nėra patikimi. Vertinant tokios išvados įrodomąją reikšmę, konstatuotina, kad joje nėra nurodyta, kokie yra faktiniai batimetrinių matavimų rezultatai ar kad atsakovės matavimais yra užfiksuoti neteisingi faktiniai duomenys.

66. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovės batimetriniai matavimai atlikti netinkamai, nes sutarties metu buvo pakeista įranga, be to, yra duomenų, kad tam tikri parametrai buvo nustatomi rankiniu būdu. Atsakovės atstovas R. D. paaiškino, kad įranga (sistema) nebuvo keista, buvo atnaujintas jos elementas – echolotas. Taip pat paaiškino, kad kai į vandens paviršių patenka žolės ar ledo, tos kelios sekundės gali turėti įtakos atliekamiems matavimams, todėl yra numatyta galimybė vartotojui reguliuoti greičio zondo reikšmes, kai yra išskirtinės netinkamos matavimui sąlygos, tačiau tie duomenys apdorojant batimetrinius matavimus yra pašalinami ir nepatenka į galutinius apdorotus duomenis.

67. Pagal šalių sutarties 8.5 punktą gilinimo darbai baruose laikomi baigtais (atliktais tinkamai), kai užsakovo ir inžinieriaus minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po gilinimo darbų, patvirtina projektinį gylį, numatytą gilinimų darbų projekte ir techninėje užduotyje. Konstatuotina, kad projektinis gylis nustatomas pagal atsakovės batimetrinius matavimus.

68. Ieškovė teigia, kad atsakovės batimetriniai matavimai yra netinkami ir jais negalima vadovautis. Ieškovės prašytas apklausti liudytojas F. B., kuris yra ieškovės (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 2 d. posėdyje nurodė, kad jam po bylos iškėlimo buvo pateikti atsakovės neapdoroti batimetriniai matavimai, kuriuose jis matė daugiau nei įprastai pašalinių duomenų („triukšmo“), ieškovės atlikti batimetriniai matavimai nebuvo pateikti jam analizuoti, jis jų nelygino. Kitas ieškovės prašymu apklaustas liudytojas P. U. nurodė, kad jo batimetriniai matavimai yra atlikti tinkamai ir jų duomenys, pagal kuriuos buvo pasiektas 15 metrų projektinis gylis, yra teisingi. Taip pat paaiškino, kad jeigu būtų du skirtingus rezultatus rodantys batimetrinių matavimų duomenys, jis atliktų trečią matavimą, kad patikrinti matavimų rezultatus. Atsakovės (duomenys neskelbtini) R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant batimetrinius matavimus visada yra pašalinių garsų ir trukdžių, juos reikia apdoroti ir išvalyti, tada nustatomi matavimai pagal minimalių gylių, vidutines ir maksimalias reikšmes. Nėra tokių prietaisų, kurie neužfiksuotų trikdžių (triukšmo / artefaktų), todėl ieškovė nepagrįstai sureikšmina triukšmo reikšmę duomenyse. Tikro gylio nustatymas atliekant batimetrinius matavimus yra neįmanomas, todėl standartuose yra atsisakoma paklaidos termino ir pradedamas naudoti neapibrėžtumo terminas.

69. Atsakovės (duomenys neskelbtini) V. Š. paaiškino, kad darbų patikrinimas ir priėmimas buvo organizuojamas dviem etapais: pagal minimalių gylių batimetrinių matavimų duomenis patikrinama, ar pasiektas projektinis gylis, ir tada nustatant darbų kokybę, apimtis, apskaičiuojant pergilinimo ir iškasto grunto kiekį, už kurį sumokama, vadovaujamasi vidutinių gylių batimetrinių matavimų duomenimis. Bylos duomenimis, šalių sutarties vykdymo metu atsakovė nuosekliai laikėsi tokios pozicijos ir ieškovei teikė pranešimus pagal minimalių gylių batimetrinių matavimų duomenis. Tai, kad projektinis gylis nustatomas pagal minimalių gylių matavimus, yra nustatyta ir sutarties 8.5 punkte.

70. Ieškovės atstovas M. K. nurodo, kad jie laikė, kad pagal sutartį darbai turi būti vertinami pagal vidutines batimetrinių gylių reikšmės. Kai atsakovė nustatė 1–2 cm trūkumus virš projektinio gylio, jas atsakovė nustatė pagal maksimalias reikšmes, o ne vidutines. Ieškovės atstovas M. K. nurodė, kad kai ieškovė suprato, kaip dirba atsakovė, jie irgi pradėjo naudoti maksimalias batimetrinių matavimų vertes. Šalių atstovai posėdyje paaiškino, kad maksimalios batimetrinių matavimų reikšmės reiškia minimalius gylius.

71. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kaip vyko 9 bare atliktų darbų perdavimas ir jų priėmimas: po 2021 m. birželio 11 d. gauto rangovės pranešimo apie baigtus darbus 9 bare 2021 m. birželio 11 d. Direkcija atliko batimetrinius matavimus ir nustatė darbų trūkumus 9 bare, apie tai 2021 m. birželio 16 d. raštu informavo rangovę, kartu pateikdama trūkumų planą ir atliktų batimetrinių matavimų duomenis. Atsakovės atstovas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rangovė nesutiko su batimetriniais matavimais, todėl buvo susitarta šalims atlikti bendrus matavimus su savo technika ir paaiškėjo, kad matavimų duomenys sutampa. Tai patvirtina ir 2021 m. liepos 7 d. šalių gamybinio pasitarimo protokole užfiksuota rangovės pozicija, kad ji pasidžiaugė sėkminga praktika atlikus bendrus batimetrinius kontrolinius matavimus, o buvusių skirtumų (10 cm) tarp užsakovės ir rangovės matavimų nebeliko ir dirbama vienodu lygiu. Išskirtos kaip defektai 1–2 cm neiškasų vietos buvo šalinamos. Po to rangovė dar 2 kartus (2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d.) pranešė apie užbaigtus darbus 9 bare, Direkcijos batimetrinių matavimų duomenys patvirtino, kad 9 baro darbai atlikti tinkamai, apie tai 2021 m. liepos 27 d. raštu informavo rangovę. Rangovė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašė ir pateikė užsakovei 2021 m. rugsėjo 5 d. Perduodant darbus 10 ir 11 baruose atsakovė taip pat pagal savo atliktus batimetrinius matavimus nustatė atliktų darbų trūkumus, juos ieškovė ištaisė ir darbai buvo priimti.

72. Ieškovei perduodant darbus 2, 12 ir 13 baruose atsakovė nustatė trūkumus pagal savo atliktus batimetrinius matavimus, tačiau ieškovė nustatytų trūkumų iki sutarties nutraukimo neištaisė.

73. Be to, pažymėtina, kad sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.5 p. numato, kad rangovas, gavęs nurodymą arba atsitikus įvykiui, kurį galima laikyti pagrindu teikti pretenzijas, per 28 dienas privalo pateikti inžinieriui ir užsakovui pretenziją ir patvirtinančius dokumentus apie sąlygas, dėl kurių ne dėl rangovo kaltės nebuvo galima atlikti sutartyje numatytų darbų. Rašytinių ieškovės pretenzijų atsakovei dėl batimetrinių matavimų kokybės sutarties vykdymo metu nėra pateikta.

74. Vertinant šalių elgesį sutarties vykdymo metu, pažymėtina, kad ieškovė iki pat sutarties nutraukimo nereiškė pretenzijų dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų kokybės ar tinkamumo, neprašė kalibravimo ataskaitų ar kitų duomenų, taip pat pati nerinko ir neteikė įrodymų atsakovei apie kitokius batimetrinių matavimų duomenis ir vykdė atsakovės nurodymus dėl nepasiekto projektinio gylio.

75. Ieškovė kelia abejones dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų kokybės ir patikimumo, tačiau byloje, be atsakovės atliktų batimetrinių matavimų, kitų įrodymų, koks buvo ieškovės faktiškai pasiektas projektinis gylis darbų perdavimo metu, nėra. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės atlikti batimetriniai matavimai, pagal kuriuos buvo priimami ieškovės pagal sutartį atlikti darbai, yra neteisingi (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

76. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus). Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kurioje ieškovė ginčija atsakovės sutarties nutraukimo teisėtumą, esminė aplinkybė yra ta, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo 13 barų per tam tikrą terminą ir tik 3 baruose darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti, 3 baruose darbai nebuvo atlikti tinkamai ir nebuvo užbaigti, o 7 baruose iš 13 barų darbai nebuvo atlikti. Nebuvo nustatyta tarpinių darbų atlikimo terminų, tik galutinis terminas, todėl rangovė turėjo teisę pasirinkti, kaip susiplanuoti darbus ir juos užbaigti iki termino pabaigos. Atsakovė ieškovei atsiskaitė už visus faktiškai atliktus darbus ir dėl jų ginčo nėra. Tai, kad ieškovė kelia klausimą dėl atsakovės batimetrinių matavimų kokybės, nagrinėjamoje byloje neturi esminės teisinės reikšmės, nes akivaizdu, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį.

Dėl užsakovo nuostolių

77. Sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.8 punktas kaip vieną iš vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų numatė aplinkybę, kad, nenutraukus šalių sudarytos sutarties, užsakovui būtų padaryta nuostolių.

78. Atsakovė nurodo, kad kol nebuvo užbaigti darbai pagal ginčo sutartį, nebuvo galimybės skelbti konkurso dėl antro etapo darbų. Byloje yra pateiktos vėliau sudarytos atsakovės sutartys su kitais rangovais dėl antrojo etapo darbų, iš kurių matyti, kad grunto kasimo darbų įkainiai išaugo.

79. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gruodžio 8 d. pranešimu nutraukė šalių ginčo sutartį.

80. Ieškovės reikalavimas priteisti 1 048 220,73 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dėl neteisėto sutarties nutraukimo yra atmestinas visa apimtimi, nes neįrodyti atsakovės netesėti veiksmai, – nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų būtino viseto (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties ieškovės nurodytas negautų pajamų dydis neanalizuotinas, nes neturi teisinės reikšmės šio reikalavimo išsprendimui.

Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti delspinigius

81. Sutarties priedo 7.4 punkte nurodyta suma, mokėtina laiku nebaigus darbų, yra 0,02 proc. nuo pradinės sutarties vertės, įrašytos susitarime, per dieną ar dienos dalį, iš viso neviršijant 10 proc. pradinės sutarties vertės, kuri pagal sutarties 4.1 punktą sudaro 13 406 483,20 Eur (be PVM).

82. Pagal bendrųjų sąlygų 7.4 punkto antrosios pastraipos nuostatą, apskaičiuojant delspinigių sumą, iš bendros sutarties kainos sumos (13 406 483,20 Eur) atimtina iki vėlavimo laikotarpio pradžios rangovės atliktų ir užsakovės priimtų darbų 9, 10 ir 11 baruose kaina (13 406 483,20 Eur – 491 430,60 Eur (už darbus 9 bare) – 437 465,80 Eur (už darbus 10 bare) – 626 516,20 Eur (už darbus 11 bare) = 11 851 070,60 Eur). Dėl nurodytų priežasčių atsakovė pagal sutarties konkrečiųjų sąlygų 7.4 punktą apskaičiavo 28 442,57 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. ir pateikė rangovei reikalavimą geranoriškai sumokėti delspinigius iki 2022 m. balandžio 22 d. Ieškovė netesybų nesumokėjo.

83. Atsakovė turi teisę į sutartyje nurodyto dydžio netesybas, jos skaičiavimai yra pagrįsti (žr. sprendimo 31 p.) ir šis reikalavimas yra tenkintinas – iš ieškovės už laiku nepabaigtus darbus atsakovei pagal sutartį priteistina 28 442,57 Eur delspinigių (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.652 straipsnio 2 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius

84. Atsakovė prašo iš ieškovės 4 090 328,42 Eur nuostolių atlyginimo. Reikalavimas dėl nuostolių grindžiamas faktiniais duomenimis – 2022 m. vasario 24 d.–2022 m. kovo 2 d. atlikus batimetrinius matavimus patikrintais kiekiais (priešieškinio 4 priedas) ir sąmata pagal sudarytas sutartis.

85. Atsakovė nurodė, kad dėl netinkamo rangovės įsipareigojimų vykdymo (gilinimo darbų defektų 10 iš 13 gilinimo barų) patiria nuostolių, nes už atsakovės neatliktus darbus ir trūkumų nepašalinimą privalės sumokėti didesnę kainą kitam rangovui, kuris atliks ieškovės defektų šalinimo darbus. Atsakovės nuostoliai apskaičiuotini kaip skirtumas tarp sumos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo iki 15,00 m darbus, ir sumos, kurią atsakovė turės sumokėti kitam rangovui, atliksiančiam defektų šalinimo darbus.

86. Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. paskelbė pirkimą Nr. 588118, siekė įsigyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimo (iki 15,5 m) ir platinimo darbus, tačiau pirkimo metu pateikti pasiūlymai užsakovės buvo atmesti dėl pasiūlytų pernelyg didelių kainų. Atsakovė 2022 m. liepos 5 d. sudarė su „Jan de Nul NV“ sutartį „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo nuo PK(22) iki PK (26) gilinimas (iki –16,00 m ir –15,50 m) ir platinimas“. Į šios sutarties darbų apimtį patenka l darbų baras ir 2 darbų baro dalis, t. y. dalis objekto, kuriame gilinimo darbus vykdė ieškovė.

87. 2022 m. birželio 1 d. paskelbtas pirkimas Nr. 606108 buvo užbaigtas, 2022 m. spalio 26 d. pasirašyta sutartis su pirkimą laimėjusia rangove „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinio laivybos kanalo nuo PK(26) iki PK(85) gilinimas (iki –15,5 m) ir platinimas“ gilinimo darbų atlikimo ir objekte atsiradusių defektų ištaisymo.

88. Priešieškinyje pateikiami skaičiavimai dėl faktiškai neiškasto grunto kiekio (su leistinais pergilinimais) darbų baruose 1–8 ir 12, 13 dėl to, kad rangovė neužbaigė darbų iki sutarties nutraukimo pagal atsakovės skaičiavimus, iškastinas grunto kiekis sudaro 129 902 kub. m. Tam, kad iškastų l kub. m grunto iki projektinio gylio, atsakovė nurodo, kad rangovė vidutiniškai kiekviename užbaigtame bare iškasė 1,2280 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje. Todėl tam, kad būtų iškasta 129 902 kub. m grunto iki projektinio gylio, vidutiniškai darbus vykdantis rangovas dar turės iškasti 159 520 kub. m grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje. Atsakovės teigimu, bendras grunto kiekis sudaro 289 422 kub. m.

89. Skaičiavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovė grindžia 2022 m. liepos 5 d. sutarties 3 priede ir 2022 m. spalio 26 d. sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų kainą už l kub. m iškasto grunto kiekio. Atsakovė nurodo, kad rangovei už tinkamai atliktus ir užbaigtus gilinimo darbus būtų papildomai sumokėjusi 1 794 416,40 Eur be PVM (289 422 m³ x 6,20 Eur/m³). 2022 m. liepos 5 d. sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų l kub. m kaina sudaro 17,06 Eur/kub. m. Įvertinus iškastino grunto pergilinimo zonoje, šlaite ir 3 m pločio perviršio zonoje kiekį, pagal 2022 m. liepos 5 d. sutartį už ieškovės netinkamai atliktus gilinimo darbus l darbų bare ir 2 darbų baro dalyje atsakovė naujajai rangovei turės sumokėti 2 380 683,96 Eur be PVM (289 422 m³ x 48,216 % x 17,06 Eur/m³). 2022 m. spalio 26 d. sutarties 3 priede nurodyta gilinimo darbų kaina sudaro 23,38 Eur/kub. m. Siekiant pašalinti ieškovės atliktų gilinimo darbų trūkumus 2 darbų baro dalyje ir 3–8 ir 12, 13 darbų baruose, tokių trūkumų šalinimas atsakovei kainuos 3 504 060,86 Eur be PVM (289 422 m³ x 51,784 % x 23,38 Eur / m³). Iš viso už ieškovės paliktų defektų šalinimą atsakovė privalės sumokėti 5 884 744,82 Eur be PVM (2 380 683,96 Eur + 3 504 060,86 Eur). Siekiant apskaičiuoti nuostolius kainų skirtumo metodu (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalis), įvertintini duomenys, kuriais remiantis atsakovė už ieškovės darbų defektų šalinimą privalės naujiems rangovams pagal 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. sutartis sumokėti: 5 884 744,82 Eur – 1 794 416,40 Eur = 4 090 328,42 Eur be PVM.

90. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pagal šalių sudarytą sutartį rangovė buvo įsipareigojusi iškasti tik esamą grunto kiekį iki 15 metrų projektinio gylio. Vertinant sutarties sąlygas, konstatuotina, kad leistinas pergilinimas iki 0,5 metro gylio (t. y. iki -15,5 m) ir leistinas pločio perviršis (t. y. iki 3 metrų už gilinimo darbų poligono ribos) buvo nustatytas kaip rangovės teisė. Taigi, ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar vykdyti darbus minėtoje zonoje, siekiant papildomai užsidirbti, ir jeigu taip, kokiu gylio ar pločio perviršiu pasinaudoti, arba galėjo šiuo perviršiu iš viso nesinaudoti. Rangovė nebuvo įsipareigojusi iškasti grunto leistino pergilinimo ar leistino pločio perviršio zonoje ir dėl to nėra teisinio pagrindo minėtose zonose likusio grunto įtraukti į skaičiavimus, vertinant sutarties baigtumo procentą ar vertinant atsakovės tariamai patirtų nuostolių dydį

91. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti įrodytas tiek sutarties neįvykdymo (pažeidimo) faktas (CK 6.246 straipsnis), tiek žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis).

92. Šalių sudarytoje sutartyje pavėluoto darbų baigimo atveju rangovo atsakomybę dėl darbų neatlikimo iki baigimo laiko reglamentuoja FIDIC 7.4 punktas, kuriame susitarta dėl netesybų.

93. CK 6.258 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šioje normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties (žr. LAT 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą e. b. Nr. e3K-3-377-611/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (žr. LAT 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą e. b. Nr. 3K-3-464-687/2017).

94. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ieškovės ir atsakovės, kitų rangovų 2022 m. liepos 5 d. ir 2022 m. spalio 26 d. sutarčių dalykus (darbų barus ir projektinius gylius), nėra visų anksčiau minėtų sąlygų tam, kad galėtų būti taikoma CK 6.258 straipsnio 5 dalis tariamai užsakovo patirtų nuostolių atlyginimui.

95. Atsakovė su naujais rangovais sudarė kitokio pobūdžio sutartis, bet ne sutartis dėl tam tikrų darbų, kurių ieškovė tariamai neatliko, įvykdymo. Su ieškove buvo sudaryta sutartis dėl gilinimo iki 15,00 m gylio nuo PK(21) iki PK(85). 2022 m. liepos 5 d. sutartis su „Jan de Nul N. V.“ sudaryta dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo nuo PK(-22) iki PK(26) iki -16,00 ir -15,50 metro (ieškovės 2022 m. rugsėjo 21 d. dubliko 4 priedas). Taigi, darbų vykdymo teritorija ir rangovo pagal sutartį įsipareigoti atlikti darbai iš esmės skiriasi. „Jan de Nul N. V.“ įsipareigojo darbus atlikti kitoje uosto teritorijoje ir pasiekti daug didesnį projektinį gylį, nei buvo įsipareigojusi ieškovė.

96. Iš šalys paaiškinimų nustatyta, kad dėl sedimentacijos procesų uosto dugnas užnešamas ir per mėnesį laiko atsiranda papildomų iškasų, todėl laikas turi tiesioginę įtaką iškasamo grunto kiekiui (jo padidėjimui).

97. Sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2022 m. vasario 24 d. Su kitais rangovais atsakovė sutartis sudarė praėjus 4 mėnesiams („Jan de Nul N. V.“) ir 8 mėnesiams („Van Oord Dredging and Marine Contractors B. V.“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis, kurios darbų vykdymo teritorija labiausiai sutampa su nutrauktos sutarties, buvo sudaryta tik 2022 m. spalio 26 d.

98. Atsakovė sudarė sutartis viešojo pirkimo būdu ir sutartys buvo sudarytos pagal konkurse dalyvavusių asmenų pasiūlytus darbų atlikimo įkainius (17,06 kub. m ir 23,38 Eur/kub. m) kurie gerokai viršija su ieškove susitartą darbų atlikimo kainą (vieneto kaina be PVM – 6,20 Eur).

99. Atsakovė žinojo, kad ieškovė atlieka darbus už nedidelę kainą, ir turėjo teisę pasirinkti, ar tęsti sutartį su ieškove ir užbaigti darbus, taikant šalių sutartyje numatytas sankcijas už darbų vėlavimą netesybų forma, ar nutraukti sutartį ir ieškoti naujų rangovų. Atsakovė prisiėmė riziką dėl terminų, kada bus sudarytos viešųjų pirkimų sutartys, tiekėjų kainų ir darbų kiekių, atsižvelgiant į natūralius uosto krantinėje vykstančius sedimentacijos ir dugno užnešimo procesus. Be to, ieškovė atliko I etapo uosto dugno gilinimo darbus. II etapo uosto gilinimo (ir platinimo) darbai buvo numatyti iš anksto ir sutartį dėl jų atlikimo atsakovė planavo sudaryti nepriklausomai nuo ieškovės darbų rezultato. Dėl šios priežasties pripažinti, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovės išlaidas II etapo darbams, nėra pagrindo.

100. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės laiku neatlikti darbai nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės išlaidomis naujiems rangovams pagal naujai sudarytų sutarčių sąlygas, todėl neegzistuoja visos būtinos ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis).

101. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei juos grindžiantys įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo pagal ieškinį ir priešieškinį išsprendimui bei galutiniam teismo sprendimui.

Dėl procesinių palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

102. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl atsakovės prašymu iš ieškovės priteistinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio l dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, iš ieškovės atsakovei jos prašymu taip pat priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

104. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

105. Pagal tenkintus priešieškinio reikalavimus atsakovei iš ieškovės priteistina 640 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

106. Atsakovė pateikė duomenis apie 34 267,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje (2023 m. sausio 23 d. ir 2023 m. kovo 13 d. pateikti duomenys), jos yra pagrįstos.

107. Ieškovė su 2023 m. kovo 13 d. prašymu pateikė duomenis apie 81 662,93 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, 13 296,62 Eur išlaidas už byloje pateiktų ir gautų dokumentų vertimą, 400 Eur išlaidas už lingvistinę ekspertizę, jos yra pagrįstas detalizacija ir apmokėjimu.

108. Atmetus ieškinio reikalavimus visa apimtimi 100 procentų ir tenkinus 0,7 procento priešieškinio, konstatuotina, kad byla yra išnagrinėta 49,65 procento ieškovės naudai (0 tenkintų ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, kurie apima ir vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto sutarties nutraukimo – įrodinėjimą) ir 99,3 proc. atsikirstų reikalavimų į priešieškinį) ir 50,35 procento atsakovės naudai (100 proc. atsikirsta į ieškinį ir tenkinta 0,7 proc. atsakovės reikalavimų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad bylos laimėjimo / pralaimėjimo procentas yra beveik toks pat ir skirtumas yra labai nežymus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai yra daugiau nei du kartus didesnės nei atsakovės, nors šalių atstovai suteikė panašios apimties teisines paslaugas ir byla iš esmės yra išnagrinėta atsakovės naudai, teismas nusprendžia šalis palikti prie savo išlaidų advokatų teisinei pagalbai ir kitų išlaidų bylinėjimuisi, taip bus užtikrintas teisingumo ir protingumo principo procese įgyvendinimas (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalis).

109. Šalys yra laisvos pasirinkti savo atstovus ir mokėti jiems susitarto dydžio honorarus už suteiktas paslaugas, kurių dydis ir pagrįstumas vertinamas tik sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš kitos šalies jos atsakomybės dėl išlaidų atlyginimo kontekste (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju šalims palikus jų patirtas išlaidas, jų advokatų teisinių paslaugų apimties analizė ir vertinimas dėl atitikties maksimaliems užmokesčio dydžiams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“, yra netikslingi.

110. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 26 Eur, jos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Tenkinti priešieškinį iš dalies.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 28 442,57 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 442,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės ROHDE NIELSEN AS.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės ROHDE NIELSEN AS 13 Eur pašto išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 13 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.