Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka už draudiminio įvykio metu atsiradusią žalą ir nustatymo dėl kieno kaltės įvyko nurodytas įvykis.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

23. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso atsakovei J. N. (2024 m. rugsėjo 25 d. priėmus palikimą po J. K. S. (J. K. S.) mirties). Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl nurodytos 1 401,75 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė jos neatlygino.

27. 2025 m. kovo 26 d. trečiojo asmens UAB „Civinity namai“ direktoriaus ieškovei skirtame rašte nurodyta, jog „remiantis Pastatų ūkio valdymo sistemos duomenimis, 2024 m. lapkričio 18 d. buvo gautas pranešimas iš buto (duomenys neskelbtini), jog yra apipilta. Atvykusi avarinė tarnyba negalėjo patekti į aukščiau esantį butą (duomenys neskelbtini), todėl apliejimo priežasties nustatyti nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, jog bendro naudojimo objekto inžinerinė sistema nebuvo remontuota, apliejimai nebesikartojo. Pažymėtina, jog defektas su bendro naudojimo inžinerine sistema nėra susijęs, todėl tai yra vienkartinis užliejimas, buto atsakomybės ribose“.

28. Iš atsakovės pateiktos telefono ekrano kopijos matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. 19:29 val. ginčo namo įgaliotinė (liudytoja K. S.) atsakovės vyrui siuntė užlieto buto ((duomenys neskelbtini), Vilnius) nuotrauką (byloje nekilo ginčo dėl šios aplinkybės).

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir jo nustatymo

29. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas, kuris tai yra nurodęs ne kartą, taip pat pabrėždamas, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

31. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos).

32. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

33. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

34. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

35. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo.

36. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad buvo aplietos buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos, tačiau byloje kilo ginčas dėl užliejimo datos ir atsakingo už šį užliejimą asmens nustatymo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, remdamasi savo draudėjos pateikta informacija, kad minėtas užliejimas įvyko 2024 m. lapkričio 14 d. iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (esančio virš ieškovės draudėjos buto); bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino, jog ginčo užliejimas galimai įvyko ne 2024 m. lapkričio 14 d., o 2024 m. spalio 15 d., tačiau tai, anot atstovo, nekeičia/nepanaikina atsakovės atsakomybės dėl tokio užliejimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, įrodinėjo, kad ginčo užliejimas įvyko 2024 m. spalio 15 d. arba 2024 m. spalio 26 d. dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo vamzdžio (nuotekų stovo).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ginčo užliejimas, labiausiai tikėtina, įvyko 2024 m. spalio 15 d. dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo vamzdžio (nuotekų stovo). Teismo vertinimu, šią išvadą pagrindžia:

– atsakovės ir liudytojų K. S. bei M. B. paaiškinimai, kad užliejimas vyko tik vieną kartą, apie kurį draudėja tą pačią dieną informavo namo įgaliotinę K. S., o pastaroji – atsakovę (jos vyrą);

– iš atsakovės pateiktos telefono ekrano kopijos matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. 19:29 val. ginčo namo įgaliotinė (liudytoja K. S.) atsakovės vyrui siuntė užlieto buto ((duomenys neskelbtini), Vilnius) nuotrauką, kurioje aiškiai matosi ginčo buto užliejimo faktas; iš nuotraukos matyti, jog užliejimas vyko neseniai/vyksta, nes lubos/sienos vis dar yra šlapios;

– byloje nekilo ginčo dėl to, kad tą pačią dieną, t. y. 2024 m. spalio 15 d., į ginčo namą atvyko atsakovės vyras, kuris sutvarkė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (anot atsakovės, tuo metu buvo užsikimšusi kriauklė, ant grindų buvo kelios balos), dėl ko tekėjimas nustojo; be to, tiek atsakovė, tiek liudytoja K. S. patvirtino, jog tą dieną jokia avarinė tarnyba nebuvo kviečiama/atvykusi;

– teismas neturi pagrindo abejoti nuoseklia atsakovės pozicija, kad po nurodyto įvykio praėjus tam tikram laikui, ji vėl pastebėjo užsikimšusią virtuvės kriauklę, todėl iškvietė avarinę tarnybą (informavo apie tai namo administratorę UAB „Civinity namai“), kuri 2024 m. spalio 26 d. pravalė užsikimšusį virtuvės bendrojo naudojimo nuotekų stovą bei sudarė avarijos atliktų darbų aktą Nr. SU-AADA-24-10-0113, kuriame nurodė, jog 2024 m. spalio 26 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (1A4/p), Vilniuje, buvo užsikimšęs virtuvinis stovas, todėl jis buvo išvalytas su elektriniu gyvatuku; be to, aktas su darbų kaina už nurodytą pravalymą buvo išrašytas ne atsakovei, o UAB „Civinity namai“, su kuria daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų bendrasavininkai, atstovaujami įgaliotinės K. S., 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo/yra sudarę sutartį dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų;

– kaip minėta, užliejimas ginčo buto vyko tik vieną kartą – kaip nustatyta šiame sprendime, tai įvyko 2024 m. spalio 15 d. (ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino šią aplinkybę), t. y. po 2024 m. spalio 15 d. daugiau jokių užliejimų, įskaitant ir draudėjos nurodytą 2024 m. lapkričio 14 dieną, nebuvo.

39. Taigi, teismo vertinimu, nurodytos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, labiausiai tikėtina, 2024 m. spalio 15 d. ginčo buto užliejimas (o ne 2024 m. lapkričio 14 d., kaip nurodė ieškovės draudėja) įvyko ne dėl atsakovės kaltės, t. y. ne dėl jos nerūpestingumo, netinkamo savo buto ir jame esančių įrenginių priežiūros, kitų jos kaltų veiksmų, o dėl bendrojo naudojimo vamzdžio – šiuo atveju virtuvės nuotekų stovo, užsikimšimo, kurį po 11 d. nustatė ir pašalino/pravalė trečiojo asmens UAB „Civinity namai“ atstovas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad užsikimšęs nuotekų stovas, kurį valė trečiojo asmens atstovas, yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), už kurio priežiūrą atsakovė šiuo atveju neatsakinga (teismas plačiau nepasisako dėl asmenų, atsakingų už šio vamzdžio priežiūrą, nustatymo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

40. Be to, teismas sprendžia, kad ieškovė, iš esmės netyrusi ginčo užliejimo priežasčių, o tik pasitikėdama draudėjos pateikta informacija/ją suabsoliutindama, kuri, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, buvo netiksli/neteisinga (bent dėl jau dėl užliejimo datos), į ginčo butą nuvykusi (2024 m. gruodžio 10 d.) tik beveik po mėnesio nuo pranešimo gavimo (2024 m. lapkričio 17 d.), netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, kadangi nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų duomenų tam, kad būtų įvertintos įvykio kilimo priežastys, nustatyti asmenys, kurių neveikimo ar netinkamo veikimo rezultatu ir buvo sukeltas ginčo įvykis, kurio rezultate buvo sugadintas draudėjos apdraustas turtas.

41. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu, atitinkamai vertintina, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp minėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. neįrodė, jog ginčo buto užliejimo židinys buvo atsakovės bute, ir kad užpylimas neįvyko iš kitų šaltinių – šiuo atveju užsikimšusios bendrojo naudojimo namo nuotekų sistemos (kas labiausiai tikėtina), todėl ieškovei neįrodžius visų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovės atžvilgiu atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.245-6.249 straipsniai). Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, teismas plačiau dėl žalos dydžio (užlietų patalpų skaičiaus, nusidėvėjimo vertinimo ir kt.) nepasisako; be to, netenkinus ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensuojamųjų bei procesinių palūkanų priteisimo.

42. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Ieškovė patyrė byloje 434,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 32 Eur žyminis mokestis ir 402,93 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

45. Atsakovė patyrė byloje 2 178 (1 089 + 798,60 + 290,40) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti

46. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

47. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48. Byloje iš viso patirta 39,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinio atsakovei J. N. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, netenkinti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, atsakovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, valstybei 39,75 Eur (trisdešimt devynis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.