Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1688-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-1688-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01261-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas: B. Š.
Trečiasis asmuo: P. M., R. M.

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2A-1688-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01261-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1. 3.3.1.14; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) B. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei B. Š. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys P. M., R. M..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei 27,64 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė vykdo su trečiuoju asmeniu P. M. 2021 m. sausio 29 d. sudarytą Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 21-11979. Sutartimi ieškovė įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Trečiajam asmeniui prijungimo paslaugą, t. y. laisvai trečiajam asmeniui ir ieškovės personalui prieinamoje vietoje, išorinėje sklypo ribos pusėje (sklypų sandūroje) įrengti komercinės elektros apskaitos spintą su tranzitine dalimi, o jos prijungimui įrengti 0,4 kV kabelių liniją. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją UAB „Elektra“ (toliau – ir Rangovas). Objekto prijungimui prie operatoriaus elektros tinklų pagal išduotas Prijungimo sąlygas Rangovas parengė elektros tinklų planą Nr. (duomenys neskelbtini) „N.V. P. M.. Sodyba, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) prijungimas prie elektros tinklų pagal AB ESO prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal elektros tinklų planą objekto prijungimui prie ieškovės elektros tinklų dalis 0,4 kV kabelinės linijos turi būti nutiesta per atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) Tačiau atsakovė atsisako duoti sutikimą tiesti per jos sklypą 0,4 kV kabelinę liniją, todėl reikalinga atsakovės sklype nustatyti servitutą.

1.2. Ieškovė, vykdydama naujų elektros tinklų įrengimo darbus, siekia suteikti teisės aktų nustatytas paslaugas elektros energijos vartotojams, taip užtikrinant jų viešąjį interesą gauti elektros energiją. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovės privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti šiuo atveju ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininkės, bet ir viešo intereso, įgyvendinimą. Šiuo atveju numatyti projektiniai sprendiniai, planuojami prijungiant Trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Trečiųjų asmenų įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Atsakovės siūloma alternatyva, kabelio tiesimas prie minėto vandens telkinio nėra tinkama. Nustačius 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto servitutą, servituto plano koordinačių sistemoje pažymėtą tarp taškų nuo 1 iki 6, atsakovės nuosavybės teisės būtų apribotos minimaliai ir nesudarytų trukdžių atsakovei naudoti savo žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 m. nutarimu Nr. 725 patvirtiną Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika) atsakovei siūloma 27,64 Eur vienkartinė kompensacija už nustatomą servitutą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė B. Š. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad prašydama nustatyti servitutą ieškovė iš esmės teismui nenurodė, kokie darbai, reglamentai, jų intensyvumas atsispindi ieškovės teiginyje, jog ieškovė privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti ieškovei priklausančius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindama patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą. Taigi, nėra žinoma ir ieškovė nepaaiškino, kokiu būdu ieškovė techniškai eksploatuos prašomo servituto teritoriją - kokie veiksmai bus atliekami ir jų trukmė, kaip atsakovė apie tai bus informuojama, kaip bus atlyginama padaryta žala. Kuo skiriasi eksploatacijos darbai nuo numatomų priežiūros darbų, kaip reikia atsakovei suprasti, jog servitutas bus plėtojamas ir kuo tai skiriasi nuo valdymo, ir kuo skiriasi ieškovės priklausantys tinklai ir jungiamosios linijos.

2.2. Ieškovė nesilaikė visiems privalomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pateikė planą dėl servituto be datų, nederintą su žemėtvarkos institucijomis, todėl šitoks planas neatitinka keliamų jam reikalavimų ir negali būti patvirtintas teisme nustatant servitutą.

2.3. Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog yra galimybė servitutą nustatyti kaimyniniame sklype. Šis variantas būtų pigesnis, tiesiamų kabelių ilgis trumpesnis. Ieškovės siūlomu servituto atveju, per kaimyninį žemės sklypą elektros kabeliai būtų pakloti labai arti nuo dabartiniu metu ieškovės numatytos kabelių tiesimo vietos. Taigi, jei vanduo pakiltų ir aplietų kaimyninį sklypą, tai iš esmės siektų ir tą dalį atsakovės sklypo, kurioje ieškovė numato tiesti kabelį. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į trečiojo asmens P. M. išvažiuojamajame posėdyje duotus pasisakymus, jog jis nesiekia pelno jo sklype pajungus elektros kabelius, tai reikštų galimai jo atsisakymą auginti šilauoges ar užsiimti kita veikla sklype. Iš to seka, kad ieškovė ir trečiasis asmuo siekia nustatyti atsakovės sklype servitutą ribojant jos nuosavybės teises būtent dėl patogumo, o ne dėl būtinumo.

2.4. Jokių kitų galimybių ieškovė, kaip ir tretieji asmenys rimtai nesvarstė, nusprendė už pačią atsakovę, kad atliekant įvairius kasinėjimo ir kt. darbus atsakovės sklype jai realios žalos nepadarys, nors padarytą žalą turi įvertinti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis asmuo, kuriam žala buvo padaryta, o ne asmuo kuris žalą padaro.

2.5. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, ar būtų išlaikytas taisyklių reglamentas tiesiant elektros kabelius atsakovės sklype, kadangi ieškovo pateiktoje schemoje nėra nurodyta, kur yra medžiai, kt. augalai ir kaip būtų laikomasi reglamentuotų atstumų. Ieškovės pateiktoji schema klaidingai parodo, jog minimoje vietovėje medžių nėra. Nors ieškovė ir pripažino, jog atsakovės sklypo dalyje, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą yra medžių, tačiau teismui pateiktame ieškovės plane matyti, kad prašomo servituto vietoje medžių nėra, o tai įrodo pateikto plano (schemos) neatitikimą esamai padėčiai ir tokiu planu vadovautis negalima. Negalima sutikti su ieškove ir dėl siūlomo servituto atlygintinumo, kuris, ieškovės manymu, sudaro tik 27,64 Eur.

3. Tretieji asmenys P. M., R. M. nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir turėtų būti tenkintas. Tretieji asmenys sutinka su ieškovės ieškinio argumentais, nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį tenkino visiškai: nustatė atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6; priteisė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės B. Š. naudai 27,64 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją; priteisė iš atsakovės ieškovei 107 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui P. M. 1 494,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

4.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas servituto būtinumą viešpataujančiajam daiktui naudoti, nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą vadovaudamasi įstatymo reikalavimais bei vykdydama su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį dėl trečiųjų asmenų objekto prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų tinklų. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 39 straipsnio nuostatos ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ su trečiuoju asmeniu P. M. 2021 m. sausio 29 d. sudarytos Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 21-11979 nuostatos reiškia, jog skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujųjų vartotojų prijungimas yra ne privatus ieškovės interesas, o įstatymuose numatyta ieškovės funkcija, nuo kurios vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Dėl tokio viešojo intereso pobūdžio vartotojų elektros įrenginiams prijungti būtini elektros tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, o esant poreikiui elektros tinklus tiesti privačiuose žemės sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami servituto sutartimis, kaip tai reglamentuojama EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje. Ieškovei nepavykus pasiekti sutarimo su atsakove dėl elektros tinklų tiesimo jos privačiame žemės sklype, atsirado CK 4.126 straipsnyje numatytas pagrindas dėl servituto nustatymo kreiptis į teismą.

4.2. Pirmosios instnacijos teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad egzistuoja visos servitutui teisme nustatyti būtinos sąlygos – 1) ieškovė ir atsakovė nesutaria dėl atsakovei priklausančios žemės naudojimo, siekiant per atsakovės žemės sklypo dalį nutiesti 0,4 kV kabelių liniją, kuri priklausys ieškovei ir kuri yra būtina yrečiųjų asmenų objekto prijungimui prie operatoriaus elektros tinklų, 2) kitais būdais nėra įmanoma išspręsti atsakovės žemės naudojimo klausimo, siekiant prijungti trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus elektros tinklų, t. y. neišsprendus atsakovės žemės naudojimo reikiamoms kabelinėms linijoms tiesti klausimo, ieškovė neturi galimybės tiesti reikiamų komunikacijų prijungiant prie skirstomojo tinklo trečiųjų asmenų objektą, o tretieji asmenys neturi galimybės į savo objektą įsivesti ir turėti jame elektrą.

4.3. Pirmosios instnacijos teismas pripažino pagrįstomis trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, kad situacija atitinka visus įstatymo, o taip pat teismų praktikoje išplėtotus reikalavimus servituto nustatymui: 1) kitos galimybės tiesti inžinierinius (elektros kabelį) tinklus (t. y. ne per atsakovei priklausantį žemės sklypą) nėra; 2) tokių tinkų požeminis nutiesimas niekaip netrikdytų atsakovės gerovės, nepablogintų jos žemės sklypo padėties, nevaržytų jos teisių ir galimybių ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį; 3) nenustačius servituto ir neturint galimybės nutiesti elektros tinklus apribojama trečiųjų asmenų teisė naudoti jiems priklausančią nuosavybę pagal paskirtį; 4) nustačius servitutą būtų paisoma protingos abiejų proceso dalyvių interesų pusiausvyros, o atsakovės nuosavybės teisės nebūtų suvaržytos; 5) tretieji asmenys jokiais aktyviais veiksmais negali pašalinti dėl servituto nustatymo reikalingumo atsiradusių kliūčių.

4.4. Teismas pripažino nepagrįstomis atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo kitų galimybių servituto tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatymui ne per atsakovės sklypą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad po to, kai atsakovė pateikė į bylą žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodoma, kad žemės sklype yra registruotas servitutas, įregistravimo pagrindas – 2014 m. balandžio 1 d. Servituto sutartis Nr. SK-3052, ieškovė pateikė į bylą minėtą servituto sutartį, kuri įrodo, kad elektros tinklai, kuriems tiesti šia sutartimi nustatomas servitutas, plane prie šios sutarties pažymėti linija su simboliu „E1“, o sutartimi nustatomas 192,52 kv. metrų servitutas tarp taškų 1-12, nedaro jokios įtakos šioje nagrinėjamoje byloje nagrinėjamiems klausimams, nes matomas servitutas yra visai kitoje vietoje nei reikalinga šioje nagrinėjamoje byloje siekiant prie skirstomojo tinklo prijungti trečiuosius asmenis P. ir R. M.. Taip pat teismas pripažino, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog gretimame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį atsakovė, kaip alternatyvą, siūlo tiesti tretiesiems asmenims prijungti reikiamą 0,4 kV elektros kabelį, yra vandens telkinys. Be to, sklype sutvarkytas gerbūvis, jis aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas akivaizdžiai apsunkintų ne tik kabelio tiesimą, bet ir tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą, nes nebūtų galimybės tinkamai prieiti ar privažiuoti remontuoti kabelio.

4.5. Reikšminga bylai aplinkybe teismas pripažino trečiųjų asmenų 2023 m. balandžio 10 d. pateiktus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti, kad vandens telkinys, greta kurio atsakovė siūlo nustatyti servitutą ir tiesti elektros tinklus, yra patvinęs beveik iki pat tvoros, skiriančios šį bei atsakovės sklypus. Šie įrodymai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kabelio tiesimas prie minėto vandens telkinio nėra tinkama alternatyva jau vien dėl to, kad dėl vandens gruntas yra nestabilus ir krantas būna nuplaunamas bei tokiu būdu gali būti išplaunamas ir pats šioje vietoje nutiestas (jei būtų nutiestas) kabelis, taip pat tokiu atveju dėl vandeniu galimai užlieto kabelio iškiltų grėsmė visuomenės bei kabelį aptarnaujančių operatoriaus darbuotojų saugumui, kuo operatorius rizikuoti jokiais būdais negali.

4.6. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Trečiųjų asmenų įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius.

4.7. Nepagrįstos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad servituto nustatymą draudžia jos pasirašyta nuomos sutartis. Teismas konstatavo, kad 2023 m. vasario 21 d. į bylą pateiktoje sutartyje nėra jokių servituto nustatymą draudžiančių sąlygų, be to, sutartis sudaryta ne visam atsakovei priklausančio žemės sklypo plotui, o tik jo daliai. Pripažintos nepagrįstomis atsakovės nurodomos aplinkybės dėl to, kad ieškovė gali naudotis žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu kelio servitutu. Tokią išvadą teismas darė, nes kelio servituto nustatymui yra skirtos kitos įstatymo nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

4.8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytų aplinkybių visuma reiškia, jog ieškovei vykdant su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį dėl trečiųjų asmenų objekto prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų tinklų ir pagal projektinius sprendinius siekiant prijungti trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus elektros tinklų bei tokiu būdu siekiant užtikrinti tretiesiems asmenims galimybę savo objekte turėti elektrą, turi būti įrengiama 0,4 kV kabelinė linija per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ko padaryti nėra įmanoma neribojant kaimyninio sklypo savininkės – atsakovės nuosavybės teisių.

4.9. Ieškovė įrodė, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti, nes į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nutiesti elektros tinklai, tuo tarpu šiuos tinklus nutiesti yra būtina, siekiant daikto (žemės sklypo) tinkamo naudojimo normaliomis sąlygomis. Taip pat ieškovė įrodė, kad įgyvendindama įstatymuose jai numatytą naujųjų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų funkciją ir siekdama įgyti servituto teisę į atsakovės žemės sklypą, ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovės nuosavybės teisių ir interesų, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gretimame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį atsakovė, kaip alternatyvą, siūlo tiesti tretiesiems asmenims prijungti reikiamą 0,4 kV elektros kabelį, yra vandens telkinys, sklype sutvarkytas gerbūvis, jis aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas akivaizdžiai apsunkintų kabelio tiesimą, tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą, nebūtų galimybės tinkamai prieiti ar privažiuoti remontuoti kabelio. Be to, ieškovė įrodė, kad kabelinės elektros linijos bus tiesiamos per atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, kuri iki šiol atsakovės nėra naudojama, yra apleista, apaugusi krūmokšniais, pačiame žemės sklypo pakraštyje - 1 metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos, po žeme, todėl kabelio tiesimas šioje vietoje jokios žalos atsakovės sklypui nepadarys.

4.10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovės pagal Metodiką pateiktais paskaičiavimais, todėl priteisė 27,64 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė B. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas visas ieškovės nurodytas aplinkybes pripažino pagrįstomis bei nė vienos atsakovės įrodinėjamos aplinkybės. Todėl apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti, objektyvią tiesą ir priimtą teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes neatskleidus bylos esmės skundžiamas sprendimas yra tik atsitiktinio pobūdžio, atsakovės teikti įrodymai liko visapusiškai neįvertinti.

5.2. Ieškovės siūlomu variantu kabelio ilgis sudarytų 274 metrus ir sąmatinė visų darbų vertė įrengiant servitutą sudarytų – 18 937,14 Eur, tačiau atsakovės siūlomu variantu, servitutą nustatant šalia esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kabelio ilgis būtų 272 metrai, o sąmatinė vertė – 18 866,6 Eur. Taigi, atsakovės siūlomas variantas yra pigesnis ir trumpesnis. Teismas atmetė šį variantą remdamasis ieškovės pozicija dėl šalia esančio vandens telkinio. Tačiau apeliantė pažymi, kad išvažiuojamojo posėdžio metu buvo matyti duobė, kurioje galimai buvo vanduo, be to, kadangi siūlomų nustatyti servitutų vieta arti, todėl dėl vandens telkinio patvinimo gali būti aplietos abi vietos. Ieškovė nepateikė, kokie teisės aktai reglamentuoja, kokiu atstumu nuo vandens telkinio gali būti tiesiami kabeliai, taip pat ir kokiomis taisyklėmis privaloma vadovautis tokiu atveju. Nepateikus paskaičiavimų, kokiu atstumu nuo vandens telkinio leidžiama tiesti elektros kabelius, teismas tik spėjimo būdu, nesivadovaudamos jokiu teisės aktu, pasitikėdamas būtent ieškove, ieškinį tenkino. Ieškovei nėra suteikta teisė tik pagal savo paties norus ir dėl patogumo nustatyti servitutą svetimame sklype.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kaimyniniame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matomus statinių pamatus, tačiau išvažiuojamojo posėdžio metu visa teritorija buvo apsnigta ir pamatų nebuvo matyti, posėdyje nebuvo atliekami veiksmai užfiksuoti apžiūrimus sklypus, nebuvo fotografuojama, filmuojama, todėl toks teismo konstatavimas nėra paremtas įrodymais. Tvora yra lengvai nuardoma ir nėra kliūtis nustačius servitutą po žeme nutiesti elektros kabelius.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė negali naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu. Esančiam kelio servitutui, jo nepažeidžiant, galima išplėsti servituto sąlygas, nustatant ir naują servitutą, suteikiantį teisė tiesti kabelį, tokią galimybė numato CK 4.127 straipsnio 1 dalis, tačiau teismas šiuo straipsniu nesivadovavo.

5.5. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti dokumentus – planą, liečiančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisintą kelio servitutą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas daugiau nesiaiškino galimybės bendrą servitutą keliui, šį klausimą paliko nespręstą, taip neišsiaiškinimo svarbios aplinkybės, ar yra galimybė prašomą servitutą nustatyti kartu su jau esančiu servitutu. Įrodymai buvo vertinami paviršutiniškai, tik ieškovės naudai.

5.6. Ieškovė nesilaikė visiems privalomos kasacinio teismo praktikos, pateikė planą dėl servituto be datų, nederintą su žemėtvarkos institucijomis, todėl toks planas neatitinka keliamų jam reikalavimų ir negali būti patvirtintas teisme, nustatant servitutą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos, nors rezoliucinėje dalyje nurodė, kad servituto planą parengė UAB „Elektra“, tačiau rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta: kada planas sudarytas, nėra dokumento identifikavimo duomenų, todėl skundžiamas sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

6. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės numatyti projektiniai sprendiniai, prijungiant trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų tiesiant kabelį per atsakovės žemės sklypo dalį, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu, be to, mažiausiai varžantys kitų asmenų nuosavybės teises. Atsakovės pateikta alternatyva nėra tinkama. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo įsitikinta, kad atsakovės siūlomame kabeliui tiesti gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vandens telkinys, be to, sklypas aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas apsunkintų ne tik kabelio tiesimą, bet ir tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą bei ženkliai labiau, nei kad atsakovės atveju, apribotų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises.

6.2. Vertinant atsakovės pateiktą UAB „ENERSA“ planą, kabelį reikėtų tiesti tiesiai per žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį vandens telkinį, vandeniu, tačiau UAB „ENERSA“ paskaičiavimuose nėra nurodyta jokių papildomų reikiamų sprendinių apeinant vandenį, nenumatyti jokie technologiniai sprendiniai atsižvelgiant į realias klimatines sąlygas. Be to, kad atsakovės nurodomas skirtumas, net jei ir nevertintume to fakto, kad skaičiavimuose nėra atsižvelgiama į realias gamtos ir klimatines sąlygas (kas realiu atveju išdidintų tiek atsakovės skaičiuojamą atstumą, tiek kainą), tarp ieškovės numatyto ir atsakovės siūlomo variantų yra minimalus. Pažymėjo, kad vandens gruntas yra nestabilus ir krantas būna nuplaunamas bei tokiu būdu gali būti išplaunamas ir pats šioje vietoje nutiestas kabelis, taip pat tokiu atveju dėl vandeniu galimai užlieto kabelio iškiltų grėsmė visuomenės bei kabelį aptarnaujančių operatoriaus darbuotojų saugumui. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo aiškiai matomas valdens telkinys, padengtas ledo skluoksniu, ką patvirtina garso įraše girdimi šalių duodami paaiškinimai, bei jo egsitavimą patvirtina įrodymai.

6.3. Ieškovės siūlomas nustatyti servitutas atsakovės nuosavybės teises apribotų minimaliai nesudarytų trukdžių atsakovei naudoti savo žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį. Nurodė, kad pagal projektinius sprendinius planuojamoje kabelio tiesimo vietoje jokie žemės ūkio darbai nėra atliekami, ši vieta atsakovės nėra naudojama, yra apleista, apaugusi krūmokšniais, yra prie pat besiribojančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros. Be to, žemės ūkio veikla nutiesus kabelį nėra draudžiama ir gali būti vykdoma toliau. Projektiniai techniniai sprendiniai šiuo atveju sukeltų tik minimalius nepatogumus atsakovei - planuojami įrengti nauji elektros tinklai realių apsunkinimų naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį iš esmės nesukurs, o nustačius servitutą, būtų užtikrinti trečiųjų asmenų teisėti interesai į aprūpinimą elektros energija. Todėl, ieškovės vertinimu, tokios apimties atsakovės nuosavybės teisės ribojimas šiuo atveju yra konstituciškai pateisinamas. Atsakovės atstovas vardijo įvairius kitus neva planuojamus įgyventinti projektus šioje žemės sklypo vietoje, tačiau įrodymų tai pagrįsti nepateikė.

Šalies argumentai

6.4. Ieškovė paaiškino, kad žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys servitutai negali būti panaudoti prie operatoriaus skirstomųjų tinklų prijungiant trečiuosius asmenis. Ieškovė pateikė į bylą Gis trasos su kabelio servitutu ortofoto, iš kurio aiškiai matoma, jog tiek šiame sklype esamas kabelis su jame nustatytu servitutu, tiek atsakovės nurodomas kelias eina horizontalia kryptimi pietine žemės sklypo dalimi. Tuo tarpu tretiesiems asmenims prijungti reikiamas kabelis turi būti tiesiamas vertikalia kyptimi į šiaurę, kur nėra jokių kabelių, jokio kelio, kuriais, pasak atsakovės, galima būtų pasinaudoti. Pažymėjo, kad kelio servitutai teisės tiesti elektros skirstomuosius kabelius nenustato. Iš pateiktos žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančios servituto sutarties ir servituto plano aiškiai matoma, kad trečiuosius asmenis, kurių objektas yra nutolęs į šiaurę, todėl objekto prijungimui turi būti tiesiami kabeliai vertikalia kryptimi į šiaurę, prijungti panaudojant šį žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį servitutą, vien jau dėl jo krypties niekaip nebūtų įmanoma.

6.5. Ieškovės pateiktame servituto plane aiškiai nurodytas žemės sklypo adresas, kadastrinis numeris, servituto kodas („222 – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas“), tikslios taškų, tarp kurių nustatomas servitutas koordinatės (be kita ko pavaizduotos ir brėžinyje: mėlyna linija nurodant sklypų ribas, raudona linija E1 pažymint projektuojamą 0,4 kV kabelinę liniją, raudonomis pasviromis linijomis žymimas nustatomas servitutas), servituto rūšis („Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas)“), tikslus nustatomo servituto plotas (167 kvadratiniai metrai), nurodytas Servitutą parengusio rangovo atestato numeris, parengusio asmens parašas, duomenys apie užsakovą, taip pat statinio projekto bei pačio dokumento pavadinimai, nurodomas dokumento žymuo. Atkreiptas dėmesys, jog toks servituto planas bei pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis visiškai atitinka naujausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

7. Tretieji asmenys P. M. ir R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, netenkinti prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime nepažeidė jokių procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovės siūlomas servituto nustatymas būtų sudėtingesnis dėl esančio vandens telkinio ir galimai dėl kurio kabelio tiesimo, eksploatavimo ir priežiūros darbai būtų daug sudėtingesni, reikalaujantys papildomų technologinių sprendimų, ir atitinkamai padidėtų kabelio tiesimo kaina, kas nebuvo įvertinta UAB „ENERSA“ rengiant savo paskaičiavimus. Pažymėjo, kad vandens telkinio krantas yra nestabilus, todėl kabelis gali būti išplautas, dėl ko būtų sunku ir rizikinga jį prižiūrėti.

7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vandens telkinys, kuris pavasarį, taip pat esant lietingam sezonui vasarą bei rudenį, apsemia atsakovės siūlomą kabelio tiesimo vietą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktos tai patvirtinančios nuotraukos. Tiek byloje pateikti įrodymai, tiek ir išvažiuojamojo posėdžio metu, buvo nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pamatai. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi net tris savininkus, kurių nuosavybės teisės nustačius servitutą būtų apribotos labiau, nei atsakovės, nustačius servitutą jai priklausančiame žemės sklype. Kadangi minimame sklype savininkai planuoja statyti ant esančių pamatų pirtelę, o nustačius servitutą, to jie nebegalėtų atlikti, o atsakovei priklausančiame žemės sklype nustačius servitutą, jos nuosavybės teisių ribojimas būtų labai nežymus ir nesudarytų atsakovei jokių kliūčių naudoti savo žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį. Elektros linija būtų prie pat sklypo ribos ir šioje vietoje jokie žemės ūkio darbai nėra atliekami, ši vieta atsakovės nėra naudojama, yra apleista, apaugusi krūmokšniais.

7.3. Žemės sklype, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis servitutas negali būti panaudotas tretiesiems asmenims, kadangi elektros kabelis yra nutiestas visai į kitą pusę. Šiame sklype esantis kelio servitutas, niekaip negali būti išplėstas, tokiu būdu, kad būtų suteikta teisė tiesti požemines bei antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Apeliantės teiginys, kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė reikalautų dokumentų – žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų kelio servituto dokumentų ir, kad tai sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą, yra nepagrįsti, kadangi ieškovė pateikė tuos dokumentus, kuriais disponavo.

7.4. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė UAB „Elektra“ parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis planas pilnai atitinka visus teisės aktų ir teismų praktikos reikalavimus.

7.5. Tretieji asmenys sutinka su ieškove, kad šiuo atveju ieškovės numatyti projektiniai sprendiniai, prijungiant trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, tiesiant kabelį per atsakovės žemės sklypo dalį, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu, be to, mažiausiai varžantys kitų asmenų nuosavybės teises.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

12. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė priimti sprendimą dėl to tenka teismui.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 22 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas, nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tretiesiems asmenims P. M. ir R. M. priklauso du žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

16. P. M. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. sausio 29 d. sudarė Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 21-11979 dėl objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų elektros tinklų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo suteikti prijungimo paslaugą P. M., o P. M. sumokėti prijungimo kainą ir vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus (bendrųjų sąlygų 1.5 ir 2.1 punktas). Vykdant elektros tinklų įvedimą ieškovė yra atsakinga už projekto parengimą (bendrųjų sąlygų 5.2.1 punktas). 2021 m. sausio 29 d. prijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punkte nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmai įgyvendinant objekto prijungimą: laisvai klientui ir bendrovės personalui prieinamoje vietoje, išorinėje sklypo ribos pusėje (sklypų sandūroje) įrengti komercinės elektros apskaitos spintą su tranzitine dalimi (toliau-KS/KAS) ir trifaziu „C“ charakteristikos 40 A automatiniu jungikliu (4.1 punktas); KS/KAS prijungti nuo esamos komercinės apskaitos spintos su tranzitine dalimi KS-4350 iš transformatorinės MT Vv-1459, laisvos prijungimo grupės Nr.2 rezervinio NH-1 saugiklių kirtiklio bloko, jame sumontuojant reikiamo nominalo saugiklius. Prijungimui įrengti 0,4kV nemažiau, kaip 120 mm2 skerspjūvio kabelių liniją (4.2 punktas); Transformatorinės MT (duomenys neskelbtini) prijunginyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakeisti 0,4 kV saugiklius parinktus pagal selektyvumą (4.3 punktas).

17. UAB „Elektra“ užsakovo / statytojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymu parengė sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) su elektros tinklais pagal statinio projektą „N.V. P. M.. Sodyba, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) prijungimas prie elektros tinklų pagal AB ESO prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), ln.pr.Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal šį planą elektros linija tiesiama žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., taškuose: 1 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 3 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 4 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 5 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 6 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), bendras plotas - 167 m²; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., taškuose: 7 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 8 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 9 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 10 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 11 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 12 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 13 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)), 14 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini)).

18. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei B. Š.. Žemės sklypas išnuomotas ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2022 m. lapkričio 28 d. susitarimu dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypų nuomos sutarčių pakeitimo.

19. AB „Energijos skirstymo operatorius“ parengė sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo, kuriuo atsakovė turėjo patvirtinti, kad ji neprieštarauja, jog jos žemės sklype bus įrengta ieškovei priklausanti 0,4 kV kabelinė linija pagal elektros tinklų planą Nr. (duomenys neskelbtini), kad šiems elektros tinklams bus nustatyta ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą elektros tinklų apsaugos zona (0,0167 ha ploto). Tačiau atsakovė B. Š. sutikimo nepasirašė. Trečiasis asmuo ne kartą rašė atsakovei el. paštu, tačiau sutikimas nebuvo gautas.

20. AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymu UAB „Elektra“ parengė sklypo unik. daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suprojektuota servitutinė zona taškuose: 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas 167 m². Servituto rūšis – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas).

21. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. sausio 30 d. vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo akte apskaičiuota vienkartinė kompensacija – 27,64 Eur už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visi pagrindai nustatyti ieškovės prašomą servitutą atsakovės žemės sklype, o atsakovės siūloma alternatyvi vieta tiesti elektros kabelį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra netinkama dėl jame esančio vandens telkinio, be to, sklypas aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas apsunkintų ne tik kabelio tiesimą, bet ir tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad netinkamai įvertinti įrodymai, remiantis tik ieškovės argumentais, jos siūloma alternatyva yra pigesnė ir trumpesnė, išvažiuojamojo posėdžio metu nebuvo matyti jokių pamatų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tvora lengvai nuardoma, šiame žemės sklype esantis kelio servitutas gali būti praplėstas, suteikiant teisę tiesti elektros kabelį, servituto planas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir negali būti patvirtintas teisme, o pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis neatitinka teismų praktikos.

Dėl servituto nustatymo

23. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

24. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

25. Taigi servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021).

27. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

28. Byloje nebuvo ginčo, apeliaciniame skunde šis faktas taip pat neginčijamas, kad tretieji asmenys P. M. ir R. M. negali tinkamai naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), normaliomis sąlygomis, t. y. kol neišspręstas klausimas dėl servituto nustatymo, ieškovė negali tiesti 0,4 kV elektros kabelių linijos, kuri priklausys ieškovei, tam, kad būtų prijungas trečiųjų asmenų objektas, kuriame nėra egzistuojančių elektros tinklų, prie ieškovės elektros tinklų. Tačiau apeliantė teigia, kad yra alternatyvių būdų nutiesti elektros kabelių liniją, t. y. per jau egzistuojantį kelio servitutą, jo sąlygas praplečiant, arba per šalia atsakovės rytinės žemės sklypo ribos esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko kabelio ilgis būtų trumpesnis ir sąmatinė darbų vertė mažesnė.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011 ir joje nurodyta teismų praktika).

30. Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos esmės, paminėtina, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas atsakovės žemės sklype, yra objektyviai būtinas, kad ieškovė, vykdydama įstatymuose nustatytas pareigas dėl naujų elektros vartotojų prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas), turėtų galimybę nutiesti elektros tinklus iki tretiesiesms asmenims priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant žemės sklypo tinkamo naudojimo, o kito tinkamiausio kelio nutiesti šią elektros liniją nėra.

32. Pirmiausia paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė tiek dėl ieškovės prašyto servituto būtinumo ir proporcingumo, tiek ir dėl atsakovės nurodyto varianto, elektros kabelių liniją tiesti prie gretimo sklypo ribos, tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas šiems motyvams pažymi, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, elektros kabelinę liniją planuojama tiesti po žeme vieno metro atstumu nuo rytinės sklypo pusės, greta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, žemės kasimo darbai per visą servituto plotą nebus atliekami, atsakovės žemės sklypo dalis apleista, joje nevykdoma jokia žemės ūkio veikla, apaugusi želdiniais, ką patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (dokumentai Nr. DOK-76090, Nr. DOK-23239), tokių aplinkybių tikrumu įsitikino ir pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės pagrindžia išvadą, kad nustačius servitutą, leidžiantį tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, atsakovės sklype, jos nuosavybės teisės buvo apribotos minimaliai. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

33. Atsakovė byloje pateikė UAB „ENERSA“ paskaičiavimus (išvadą), kokia elektros linijos tiesimo darbų sąmatinė kaina pagal ieškovės prašomą nustatyti servitutą, ir kokia būtų pagal atsakovės siūlomą alternatyvų variantą. UAB „ENERSA“ 2022 m. lapkričio 25 d. išvadoje, ir jos prieduose, apskaičiuoti sąnaudų kabelių ir darbų kiekiai kabelių tiesimo darbams pagal sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) taškuose 1-13 atlikti, kas sudarytų – 18 937,14 Eur sumą (lokalinė sąmata sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas), bei būtų reikalinga nutiesti 279 metrus kabelio, o pagal atsakovės siūlymą, trumpesnis elektros kabelio tiesimo kelias, laikantis nustatyti 1 metro atstumo nuo sklypo ribos pagal sklypo planą Nr. (duomenys neskelbtini) taškuose 1‘-2‘-3‘-7-8-9-10-11-12-13 sudarytų – 18 866,61 Eur sumą (lokalinė sąmata sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas), bei būtų reikalinga nutiesti 277 metrus kabelio. Taigi skirtumas tarp šių dviejų variantų yra neženklus, atsakovės nurodomas variantas būtų pigesnis tik 70,53 Eur, o būtų reikalinga nutiesti kabelio tik 2 metrais mažiau. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąmatos parengtos neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie pat siūlomos tiesti elektros kabelių linijos yra vandens telkinys, kas gali įtakoti darbų kainą ir sąnaudas. Vandens telkinio egzistavimą patvirtiną byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. fotonuotraukos (dokumentai DOK-76090, DOK-23239), ortofotonuotraukos ir kadastro žemėlapiai (dokumentas DOK-52674, DOK-57052, pirminio ieškinio priedai (dokumentas DOK-5612), šios aplinkybės egzistavimu įsitikino ir teismas išvažiuojamojo posėdžio metu. Be to, pateiktos fotonuotraukos (dokumentas DOK-23239) patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti apsemtas iki pat šio sklypo ribą žyminčios tvoros, tačiau matyti, kad atsakovės žemės sklypo dalis neapsemiama. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės deklaratyvius pasvarstymus, kad esant tam tikroms klimatinėms sąlygoms ir atsakovės žemės sklypo dalis, kurioje planuojama tiesti elektros kabelio liniją, taip pat gali būti apsemta (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintose Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėse numatytos ir povandeninės kabelių linijos, kas reiškia, kad ir šalia vandens telkinio galėtų būti tiesiama elektros kabelių linija, tačiau, tokie darbai atliekami atitinkamai laikantis tam tikrų papildomų reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti servitutas atsakovės žemės sklype yra techniškai ir ekonomiškai pagrįstas bei optimaliausias, be kita ko ir dėl to, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutvarkyta aplinka, matomi statinių pamatai, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (dokumentas DOK-23239), taip pat pastatyta tvora, kas apsunkintų kabelio eksploataciją ir aptarnavimą, arba šio žemės sklypo savininkai privalėtų pašalinti tvorą elektros kabelio apsaugos zonoje, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų teisės būtų suvaržytos labiau nei atsakovės, atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes.

34. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas gali naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu servitutu, praplečiant esamą kelio servitutą ir nustatant naują servitutą, suteikiantį teisę tiesti kabelį.

35. CK 4.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. Byloje pateikti įrodymai, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, vartyti galvijus. Tačiau iš byloje pateiktų ortofotonuotraukų matyti, kad kelias eina pietinėje sklypo dalyje horizontaliai, t. y. visai kita kryptimi nei reikalinga nutiesti elektros kabelių liniją iki trečiųjų asmenų žemės sklypo, t. y. reikalinga nutiesti liniją vertikaliai į šiaurinę pusę. Taigi kelio servitutas, ar klausimo sprendimas dėl jo praplėtimo, iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė argumentus dėl kelio servituto praplėtimo kitais motyvais ir nurodomų aplinkybių nevertino, tačiau byloje esant pakankamai įrodymų, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kelio servitutas, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tinkama alternatyva ieškovei įgyvendinti sutartinius ir įstatyminius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kad prijungtų jų objektą prie elektros tinklų. Nors byloje nėra pateiktas šio kelio servituto planas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepaisant šio įrodymo, kiti įrodymai (ortofotonuotraukos ir kadastro nuotraukos, taip pat žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas, kuriame nėra nurodoma, kad yra šiam sklypui nustatytas kelio servitutas) patvirtina, kad kelio servitutas negali būti panaudotas kaip alternatyva nutiesti elektros kabelių liniją iki trečiųjų asmenų žemės sklypo. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šiame sklype esančio kito servituto reikšmę nagrinėjamos bylos klausimams spręsti, kadangi šių išvadų apeliantė neginčija, apeliacinės instancijos teismas joms pritaria ir detaliau dėl to nepasisako.

36. Apeliantė taip pat teigia, kad žemės sklype nustatomo servituto planas neatitinka teismų praktikos, t. y. yra be datų, nederinta su žemėtvarkos institucijomis, be to, ir rezoliucinė sprendimo dalis neatitinka teismų praktikos.

37. Pažymėtina, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą). Dėl to ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė UAB „Elektra“ parengto žemės sklypo unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą M 1:500 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suprojektuota servitutinė zona taškuose: 1 (koordinatės X=(duomenys neskelbtini);), 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas 167 m². Servituto rūšis – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Nurodytas užsakovas, kas rengė servituto planą, detalios koordinatės servituto zonos, kokiam žemės sklypui taikomas servitutas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plano pateikimas teismui reikalingas tam, kad tiksliai nustatyti servituto turinį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pateiktas servituto nustatymo planas atitiko jam keliamus reikalavimus ir teismų praktiką.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė: „nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rezoliucinė dalis atitinka teismų praktiką, tačiau siekiant tikslumo, rezoliucinė dalis nekeičiant sprendimo turėtų būti papildyta plano identifikavimo žymeniu Nr. (duomenys neskelbtini).

40. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė vadovaudamasi EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi ir Metodika, pagal Metodikos 25 punktą (vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą) apskaičiavo vienkartinę 27,64 Eur dydžio kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 27,64 Eur vienkartinę kompensaciją. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo priteistos kompensacijos dydžio, neįrodinėja, jog kompensacijos dydis yra nustatytas netinkamai, todėl laikytina, jog kompensacijos dydis yra padengiantis atsakovės nuostolius dėl nustatomo servituto ir pirmosios instancijos teismo nustatytas tinkamai.

Dėl bylos baigties

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį plano identifikavimo žymeniu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

44. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos turėtų būti priteistinas ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45. Trečiųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi dydį nepateikė, todėl nepateikus įrodymų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatančią servitutą, ir išdėstyti ją taip:

Nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, dokumento žymuo (duomenys neskelbtini), koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6.

Teisėjai Asta PikelienėUrmila ValiukienėLinas Zinkevičius