- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-214-920/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01261-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- B. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. M., R. M.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis, Edita Bumblienė
- Kategorijos
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.5.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei B. Š., tretieji asmenys P. M., R. M., dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys, kuriuo prašoma:
1.1 nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6.
1.2 priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei B. Š. 27,64 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 64 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją
1.3 priteisti iš atsakovės B. Š. ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (107 Eur žyminį mokestį).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdo su trečiuoju asmeniu P. M. 2021-01-29. sudarytą Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis su Trečiuoju asmeniu sudaryta Trečiajam asmeniui 2021-01-29 išduotų Prijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartimi Operatorius įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Trečiajam asmeniui prijungimo paslaugą, t.y. laisvai Trečiajam asmeniui ir Operatoriaus personalui prieinamoje vietoje, išorinėje sklypo ribos pusėje (sklypų sandūroje) įrengti komercinės elektros apskaitos spintą su tranzitine dalimi, o jos prijungimui įrengti 0,4 kV kabelių liniją. Vykdant Elektros tinklų įrengimą Operatorius yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo projektavimo darbams atlikti Ieškovas pasitelkė projektuotoją UAB „Elektra“. Objekto prijungimui prie Operatoriaus elektros tinklų pagal išduotas Prijungimo sąlygas Rangovas parengė elektros tinklų planą Nr. (duomenys neskelbtini) „N.V. P. M. Sodyba, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) prijungimas prie elektros tinklų pagal AB ESO prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), ln.pr.Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal Elektros tinklų planą Objekto prijungimui prie Operatoriaus elektros tinklų dalis 0,4 kV kabelinės linijos turi būti nutiesta per atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad Trečiojo asmens Objekto prijungimui prie Operatoriaus tinklų reikia nutiesti 0,4 kV kabelinę liniją per Atsakovei priklausantį Žemės sklypą, prijungimo paslauga Trečiajam asmeniui pagal Sutartį negalima suteikti, kol nebus išspręstas Atsakovės privačios žemės naudojimo klausimas, siekiant įrengti naujus elektros tinklus. Operatorius, įvertinęs faktinę situaciją, kad 0,4 kV kabelinę liniją planuojama tiesti per Atsakovei priklausančią privačią žemę, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, parengė Sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo, kuriuo Atsakovė turėjo patvirtinti, kad ji neprieštarauja, jog jos Žemės sklype bus įrengta Ieškovui priklausanti 0,4 kV kabelinė linija pagal Elektros tinklų planą ir kad šiems elektros tinklams bus nustatyta ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą elektros tinklų apsaugos zona. Ši Operatoriaus parengta sutikimo forma, bendradarbiaujant su naujuoju vartotoju (Trečiuoju asmeniu), buvo pateikta jam, prašant suorganizuoti Atsakovės sutikimo, būtino Trečiojo asmens Objekto prijungimui, gavimą. Atsakovei atsisakius duoti sutikimą (be kita ko, Trečiasis asmuo Atsakovei siūlė ir atlygį), trečiasis asmuo kartu su R. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti reikiamas kabelines linijas per Atsakovės privačią žemę, nustatymo. Ieškovas, įvertinęs Trečiųjų asmenų ieškiniu reikštą reikalavimą ir siekdamas išvengti klaidingo servitutu suteikiamų teisių interpretavimo, 2022-12-01 vykusio teismo posėdžio metu, pareiškė prašymą pakeisti jo procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus. Tretieji asmenys, įvertinę Ieškovo pateiktą savarankišką reikalavimą, sutikdami su juo, pateikė teismui prašymą: 1) pakeisti trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ procesinį statusą į ieškovo; 2) pakeisti ieškovų P. M. ir R. M. procesinį statusą iš ieškovų į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Teismas 2023-02-23 teismo posėdyje šį prašymą tenkino bei nustatė Ieškovui terminą iki 2023-03-09 ieškiniui pateikti. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas parengė ir pateikė teismui ieškinį dėl servituto tiesti elektros tinklus per Atsakovės Žemės sklypą nustatymo. Ieškovo užsakymu Rangovas papildomai parengė ir pateikė teismui Sklypo unik. daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto su nurodytais prašomo nustatyti servituto duomenimis – pagal šį Servituto planą būtų nustatytas 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto servitutas, Servituto plane pažymėtas tarp taškų nuo 1 iki 6. Servituto plane matoma teritorija tarp taškų nuo 1 iki 6 atitinka tą pačią ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytą 0,0167 ha teritoją, Elektros tinklų plane pažymėtą taškais nuo 1 iki 6.
II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad prašydamas nustatyti servitutą ieškovas iš esmės teismui nenurodė, kokie darbai, reglamentai, jų intensyvumas yra atsispindi ieškovo teiginyje, jog ieškovas privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti ieškovui priklausančius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą. Taigi, nėra žinoma ir ieškovas nepaaiškino kokiu būdu ieškovas techniškai eksploatuos prašomo servituto teritoriją - kokie veiksmai bus atliekami ir jų trukmė, kaip atsakovas apie tai bus informuojamas, kaip bus atlyginama padaryta žala. Kuo skiriasi eksploatacijos darbai nuo numatomų priežiūros darbų, kaip reikia atsakovui suprasti, jog servitutas bus plėtojamas ir kuo tai skiriasi nuo valdymo ir kuo skiriasi ieškovo priklausantys tinklai ir jungiamosios linijos. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnį tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimą. Tuo atveju, jeigu tarnaujantis daiktas yra žemės sklypas, turi būti tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinys ir teritorija. Servitutą nustatant teismui į bylą turi būti pateiktas planas (schema), kuriame būtų duomenys apie ribojimų išdėstymą, o teismo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad servitutas yra nustatytas pagal konkretų planą (schemą) įrašant kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją, ribas tarnaujančio žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita iš už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009-11-23 nutartis c,b, Nr. 3K-3-527/2009). Ieškovas nesilaikė visiems privalomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, pateikė planą dėl servituto be datų, nederintą su žemėtvarkos institucijomis, todėl šitoks planas neatitinka keliamų jam reikalavimų ir negali būti patvirtintas teisme nustatant servitutą. Atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog yra galimybė servitutą nustatyti kaimyniniame sklype. Šis variantas būtų pigesnis, tiesiamų kabelių ilgis trumpesnis. Ieškovas nesutinka su atsakovės alternatyviu pasiūlymu iš esmės niekuo nemotyvuodamas. Tokie ieškovo pasisakymai, jog minimame sklype yra iškastas vandens telkinys ir gali kilti kada nors vanduo, o kai vanduo pakils gali aplieti ieškovo kabelius ir tada bus gedimai, yra atsitiktinio pobūdžio teiginiai, kurie negali būti laikytini patikimais argumentais. Tai niekuo nepagrįstas nenuoširdus ir neįtikinantis argumentas, kuris niekuo neparemtas. Ieškovės siūlomu servituto atveju, per kaimyninį žemės sklypą elektros kabeliai būtų pakloti labai arti nuo dabartiniu metu ieškovų numatytos kabelių tiesimo vietos. Taigi, jei vanduo pakiltų ir aplietų kaimyninį sklypą, tai iš esmės siektų ir tą dalį atsakovės sklypo, kurioje ieškovas numato tiesti kabelį. Išvažiuojamo posėdžio metu ieškovo pusėje dalyvavęs asmuo pasivadinęs save inžinieriumi, (deja vardo ir pavardės jo pasakyti negalime) pažadėjo atlikti skaičiavimus dėl sklypo apsėmimo vandeniu, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į trečiojo asmens P. M. išvažiuojamajame posėdyje duotus pasisakymus, jog jis nesiekia pelno jo sklype pajungus elektros kabelius, tai reikštų galimai jo atsisakymą auginti šilauoges ar užsiimti kita veikla sklype. Iš to seka, kad ieškovas ir trečiasis asmuo siekia nustatyti atsakovės sklype servitutą ribojant jos nuosavybės teises būtent dėl patogumo, o ne dėl būtinumo. Šiuo atveju jeigu trečiajam asmeniui tikrai būtina elektros energija sklype, ieškovės pasiūlytas alternatyvus variantas iš esmės visais požiūriais yra ekonomiškesnis ir geresnis, tuo pačiu tai atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Jokių kitų galimybių ieškovai (esami ir buvę), kaip ir tretieji asmenys rimtai nesvarstė, nusprendė už pačią ieškovę, kad atliekant įvairius kasinėjimo ir kt. darbus atsakovės sklype atsakovei realios žalos nepadarys, nors, padarytą žalą turi įvertinti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis asmuo kuriam žala buvo padaryta, o ne asmuo kuris žalą padaro. Ieškovo spėjimu kabelio tiesimo vietoje žemės darbai neatliekami, visa vietovė apleista ir apie neatliekamus darbus ir apleistą vietovę įsitikino išvažiuojamojo posėdžio metu, kai visas žemės plotas buvo apsnigtas storu sniegu ir ieškovas negalėjo matyti atliekami sklype žemės darbai, ar ne, apleistas šis žemės plotas ar ne. Taigi, ieškovai nenori atsižvelgti į atsakovės senyvos moters interesus, kad elektros kabeliai nebūtų tiesiami per jai priklausantį sklypą, kadangi, manau atsakovė pateikė reikšmingus argumentus, jog servitutas būtų nustatytas kitoje vietoje ir tai būtų pigesnis ir geresnis variantas. Ieškovas pateikė informaciją, apie elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles. Akivaizdu, jog su šiomis taisyklėmis ir be ieškovo kiekvienas asmuo gali viešai susipažinti. Tačiau, ieškovas nepateikė teismu duomenų, ar būtų išlaikytas šių taisyklių reglamentas tiesiant elektros kabelius atsakovės sklype, kadangi ieškovo pateiktoje schemoje nėra nurodyta kur yra medžiai, kt. augalai ir kaip būtų laikomasi reglamentuotų atstumų. Ieškovo pateiktoji schema klaidingai parodo, jog minimoje vietovėje medžių nėra. Nors ieškovai ir pripažino, jog atsakovės sklypo dalyje, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutą yra medžių, tačiau teismui pateiktame ieškovo plane matyti, kad prašomo servituto vietoje medžių nėra, o tai įrodo pateikto plano (schemos ) neatitikimą esamai padėčiai ir tokiu planu vadovautis negalima. Negalima sutikti su ieškovu ir dėl ieškovo siūlomo servituto atlygintinumo, kuris ieškovo manymu sudaro tik 27,64 Eur tik vieną kartą išmokėta suma, kurią ieškovas suskaičiavo Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo pagrindu.
III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka.
3. Tretieji asmenys P. M., R. M. nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir turėtų būti tenkintas. Tretieji asmenys sutinka su ieškovo ieškinio argumentais, nurodytu faktiniu ir teisiniu skundo pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
4. Bylos medžiaga nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdo su trečiuoju asmeniu P. M. 2021-01-29 sudarytą Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų. Sutartis su Trečiuoju asmeniu sudaryta Trečiajam asmeniui 2021-01-29 išduotų Prijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartimi Operatorius įsipareigojo joje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Trečiajam asmeniui prijungimo paslaugą, t.y. laisvai Trečiajam asmeniui ir Operatoriaus personalui prieinamoje vietoje, išorinėje sklypo ribos pusėje (sklypų sandūroje) įrengti komercinės elektros apskaitos spintą su tranzitine dalimi, o jos prijungimui įrengti 0,4 kV kabelių liniją. Vykdant Elektros tinklų įrengimą Operatorius yra atsakingas už Elektros tinklų projekto parengimą. Naujojo vartotojo elektros tinklų prijungimo projektavimo darbams atlikti Ieškovas pasitelkė projektuotoją UAB „Elektra“. Objekto prijungimui prie Operatoriaus elektros tinklų pagal išduotas Prijungimo sąlygas Rangovas parengė elektros tinklų planą Nr. (duomenys neskelbtini) „N.V. P. M. Sodyba, (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) prijungimas prie elektros tinklų pagal AB ESO prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), ln.pr.Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pagal Elektros tinklų planą Objekto prijungimui prie Operatoriaus elektros tinklų dalis 0,4 kV kabelinės linijos turi būti nutiesta per atsakovei B. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Operatorius, įvertinęs faktinę situaciją, kad 0,4 kV kabelinę liniją planuojama tiesti per Atsakovei priklausančią privačią žemę, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, parengė Sutikimą dėl apsaugos zonos nustatymo, kuriuo Atsakovė turėjo patvirtinti, kad ji neprieštarauja, jog jos Žemės sklype bus įrengta Ieškovui priklausanti 0,4 kV kabelinė linija pagal Elektros tinklų planą ir kad šiems elektros tinklams bus nustatyta ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą elektros tinklų apsaugos zona. Ši Operatoriaus parengta sutikimo forma, bendradarbiaujant su naujuoju vartotoju (Trečiuoju asmeniu), buvo pateikta jam, prašant suorganizuoti Atsakovės sutikimo, būtino Trečiojo asmens Objekto prijungimui, gavimą. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą.
Dėl servituto nustatymo
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
6. CK 4.123 straipsnis nustato, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.
7. CK 4.126 straipsnis nustato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
8. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 30 – 31 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
9. Spręsdamas ginčą dėl servituto nustatymo, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, vertindamas servituto būtinumą viešpataujančiajam daiktui naudoti, teismas pripažįsta, kad ieškovas kreipėsi į teismą vadovaudamasis įstatymo reikalavimais bei vykdydamas su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį dėl trečiųjų asmenų Objekto prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų tinklų.
10. Tokią išvadą teismas daro, nes pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 39 straipsnį skirstomųjų tinklų operatorius privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą (39 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas (39 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
11. Taip pat, pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ su trečiuoju asmeniu P. M. 2021-01-29 sudarytą Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, Operatorius (ieškovas) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Trečiajam asmeniui prijungimo paslaugą, t.y. laisvai Trečiajam asmeniui ir Operatoriaus personalui prieinamoje vietoje, išorinėje sklypo ribos pusėje (sklypų sandūroje) įrengti komercinės elektros apskaitos spintą su tranzitine dalimi, o jos prijungimui įrengti 0,4 kV kabelių liniją.
12. Teismas pripažįsta, kad nurodytos įstatymo ir sutarties nuostatos reiškia, jog skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujųjų vartotojų prijungimas yra ne privatus Ieškovo interesas, o įstatymuose numatyta Operatoriaus (t. y. ieškovo) funkcija, nuo kurios vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Dėl tokio viešojo intereso pobūdžio vartotojų elektros įrenginiams prijungti būtini elektros tinklai projektuojami ir tiesiami valstybės, savivaldybių ir privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, o esant poreikiui elektros tinklus tiesti privačiuose žemės sklypuose, žemės naudojimo klausimai su savininkais išsprendžiami servituto sutartimis, kaip tai reglamentuojama EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje.
13. Taip pat nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovei nepavykus pasiekti sutarimo su atsakove dėl elektros tinklų tiesimo jos privačiame žemės sklype, atsirado CK 4.126 straipsnyje numatytas pagrindas dėl servituto nustatymo kreiptis į teismą.
14. Antra, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad egzistuoja visos servitutui teisme nustatyti būtinos sąlygos – 1) Ieškovas ir Atsakovė nesutaria dėl Atsakovei priklausančios žemės naudojimo, siekiant per Atsakovės Žemės sklypo dalį nutiesti 0,4 kV kabelių liniją, kuri priklausys Ieškovui ir kuri yra būtina Trečiųjų asmenų Objekto prijungimui prie Operatoriaus elektros tinklų, 2) kitais būdais nėra įmanoma išspręsti Atsakovės žemės naudojimo klausimo, siekiant prijungti Trečiųjų asmenų Objektą prie Operatoriaus elektros tinklų, t. y. neišsprendus Atsakovės žemės naudojimo reikiamoms kabelinėms linijoms tiesti klausimo, Ieškovas neturi galimybės tiesti reikiamų komunikacijų prijungiant prie skirstomojo tinklo Trečiųjų asmenų Objektą, o Tretieji asmenys neturi galimybės į savo Objektą įsivesti ir turėti jame elektrą.
16. Trečia, teismas pripažįsta pagrįstomis trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes, kad situacija atitinka visus įstatymo, o taip pat teismų praktikoje išplėtotus reikalavimus servituto nustatymui: 1) kitos galimybės tiesti inžinierinius (elektros kabelį) tinklus (t. y. ne per atsakovei priklausantį žemės sklypą) nėra; 2) tokių tinkų požeminis nutiesimas niekaip netrikdytų atsakovės gerovės, nepablogintų jos žemės sklypo padėties, nevaržytų jos teisių ir galimybių ir toliau naudoti žemės sklypą pagal paskirtį; 3) nenustačius servituto ir neturint galimybės nutiesti elektros tinklus apribojama trečiųjų asmenų teisė naudoti jiems priklausančią nuosavybę pagal paskirtį; 4) nustačius servitutą būtų paisoma protingos abiejų proceso dalyvių interesų pusiausvyros, o atsakovės nuosavybės teisės nebūtų suvaržytos; 5) tretieji asmenys jokiais aktyviais veiksmais negali pašalinti dėl servituto nustatymo reikalingumo atsiradusių kliūčių.
17. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančiais elektros tinklų planais, brėžiniai, nuotraukomis (t. I, b. l. 12, 23 – 24, 28 – 30, 34, 36, 58, 60, 65, 68 – 71, 93, 104 – 109, 114 – 117, 151 – 161, t. II, b. l. 91, 115 – 116, 132 - 133), kurie įrodo, kad kabelinės elektros linijos bus tiesiamos per atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, po žeme, be to pačiame žemės sklypo pakraštyje - 1 metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Taip pat teismas remiasi byloje esančiais duomenimis bei 2023-03-30 teismo posėdžio metu teiktais ieškovo atstovo inžinieriaus E. V. paaiškinimais, kad jokie žemės kasimo darbai atsakovės žemės sklype per visą servituto plotą nebus atliekami, nes bus tiesiamas požeminis kabelis. Taip pat teismas pripažįsta, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, jog kabelio tiesimo vietoje jokie žemės ūkio darbai nėra atliekami, ši vieta iki pat šiol atsakovės nėra naudojama, yra apleista, apaugusi krūmokšniais, yra prie pat besiribojančio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, todėl kabelio tiesimas šioje vietoje jokios žalos atsakovės sklypui nepadarys.
18. Ketvirta, teismas pripažįsta nepagrįstomis atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovė neišnaudojo kitų galimybių servituto tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatymui ne per atsakovės sklypą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad po to, kai atsakovė pateikė į bylą žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodoma, kad žemės sklype yra registruotas servitutas, įregistravimo pagrindas – 2014-04-01 Servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2023-04-06 d. pateikė į bylą minėtą servituto sutartį, kuri įrodo, kad elektros tinklai, kuriems tiesti šia sutartimi nustatomas servitutas, plane prie šios sutarties pažymėti linija su simboliu „E1“, o sutartimi nustatomas 192,52 kv. metrų servitutas tarp taškų 1-12, nedaro jokios įtakos šioje nagrinėjamoje byloje nagrinėjamiems klausimams, nes matomas servitutas yra visai kitoje vietoje nei reikalinga šioje nagrinėjamoje byloje siekiant prie skirstomojo tinklo prijungti trečiuosius asmenis P. ir R. M. (t. II, b. l. 124 – 133). Taip pat teismas pripažįsta, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog gretimame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį atsakovė, kaip alternatyvą, siūlo tiesti tretiesiems asmenims prijungti reikiamą 0,4 kV elektros kabelį, yra vandens telkinys. Be to, sklype sutvarkytas gerbūvis, jis aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas akivaizdžiai apsunkintų ne tik kabelio tiesimą, bet ir tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą, nes nebūtų galimybės tinkamai prieiti ar privažiuoti remontuoti kabelio.
19. Itin reikšminga bylai aplinkybe teismas pripažįsta trečiųjų asmenų 2023-04-10 d. pateiktus įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti, kad vandens telkinys, greta kurio atsakovai siūlo nustatyti servitutą ir tiesti elektros tinklus, yra patvinęs beveik iki pat tvoros, skiriančios šį bei atsakovės sklypus (t. II, b. l. 134 – 140). Šie įrodymai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kabelio tiesimas prie minėto vandens telkinio nėra tinkama alternatyva jau vien dėl to, kad dėl vandens gruntas yra nestabilus ir krantas būna nuplaunamas bei tokiu būdu gali būti išplaunamas ir pats šioje vietoje nutiestas (jei būtų nutiestas) kabelis, taip pat tokiu atveju dėl vandeniu galimai užlieto kabelio iškiltų grėsmė visuomenės bei kabelį aptarnaujančių Operatoriaus darbuotojų saugumui, kuo Operatorius rizikuoti jokiais būdais negali.
20. Penkta, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad trečiųjų asmenų Objektą prie Operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Trečiųjų asmenų įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Tokią išvadą teismas daro, nes jau nurodyta, kad 2023-01-12 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog gretimame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį Atsakovė, kaip alternatyvą, siūlo tiesti Tretiesiems asmenims prijungti reikiamą 0,4 kV elektros kabelį, yra vandens telkinys, be to sklypas aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas akivaizdu apsunkintų ne tik kabelio tiesimą, bet ir tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą.
21. Šešta, teismas pripažįsta nepagrįstomis atsakovės nurodomas aplinkybes, kad servituto nustatymą draudžia jos pasirašyta nuomos sutartis. Teismas konstatuoja, kad 2023-02-21 d. į bylą pateiktoje sutartyje nėra jokių servituto nustatymą draudžiančių sąlygų, be to, sutartis sudaryta ne visam atsakovei priklausančio žemės sklypo plotui, o tik jo daliai (t. II, b.l. 62 – 67).
22. Septinta, teismas pripažįsta nepagrįstomis atsakovės nurodomas aplinkybes dėl to, kad ieškovas gali naudotis žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu kelio servitutu. Tokią išvadą teismas daro, nes kelio servituto nustatymui yra skirtos kitos įstatymo nuostatos (CK 4.117 – 4.121 str.).
23. Aštunta, teismas pripažįsta, kad nurodytų aplinkybių visuma reiškia, jog ieškovei vykdant su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį dėl trečiųjų asmenų objekto prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų tinklų ir pagal projektinius sprendinius siekiant prijungti trečiųjų asmenų objektą prie operatoriaus elektros tinklų bei tokiu būdu siekiant užtikrinti tretiesiems asmenims galimybę savo Objekte turėti elektrą, turi būti įrengiama 0,4 kV kabelinė linija per Atsakovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ko padaryti nėra įmanoma neribojant kaimyninio sklypo savininkės – atsakovės nuosavybės teisių. Tai reiškia, kad byloje nustatyti visi kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyti pagrindai pripažinti, jog prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, nes daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (atsakovės) teisių ir interesų. Taip pat remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti kasacinio teismo nurodytų sąlygų, jog kito (tarnaujančiojo daikto) savininko (atsakovės) nuosavybės teisė ribojama vien todėl, kad savininkas (ieškovas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu dėl to, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Priešingai, kaip jau nurodyta, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas.
24. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes bei remdamasis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika, teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti, nes į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) nėra nutiesti elektros tinklai, tuo tarpu šiuos tinklus nutiesti yra būtina, siekiant daikto (žemės sklypo) tinkamo naudojimo normaliomis sąlygomis. Taip pat ieškovė įrodė, kad įgyvendindama įstatymuose jai numatytą naujųjų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų funkciją ir siekdama įgyti servituto teisę į atsakovės žemės sklypą, ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovės nuosavybės teisių ir interesų, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gretimame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį atsakovė, kaip alternatyvą, siūlo tiesti tretiesiems asmenims prijungti reikiamą 0,4 kV elektros kabelį, yra vandens telkinys, sklype sutvarkytas gerbūvis, jis aptvertas tvora, matomi statinių pamatai, kas akivaizdžiai apsunkintų kabelio tiesimą, tinkamą vėlesnę šio kabelio eksploataciją ir aptarnavimą, nebūtų galimybės tinkamai prieiti ar privažiuoti remontuoti kabelio. Be to, ieškovė įrodė, kad kabelinės elektros linijos bus tiesiamos per atsakovei priklausančio žemės sklypo dalį, kuri iki šiol atsakovės nėra naudojama, yra apleista, apaugusi krūmokšniais, pačiame žemės sklypo pakraštyje - 1 metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos, po žeme, todėl kabelio tiesimas šioje vietoje jokios žalos atsakovės sklypui nepadarys.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6, tenkintinas, kaip pagrįstas.
Dėl servituto atlygintinumo
26. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
27. Ieškovė nurodo, kad servituto atlygintinumo klausimą sprendžia vadovaudamasis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. <...> Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Vyriausybės patvirtinta Metodika yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką.
29. Metodikos 26 punkte nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus vienkartinės kompensacijos dydis už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu. Atsižvelgiant į Ieškovės reiškiamo servituto apimtis, Ieškovė yra paskaičiavusi vienkartinės kompensacijos dydį pagal Metodikos 26 punkte nustatytą formulę, kuris sudaro 27,64 Eur. (Vienkartinės kompensacijos sumos už nustatomą žemės servitutą apskaičiavimo aktas, pateiktas su 2023-02-15 rašytiniais paaiškinimais, t. II, b.l. 53).
30. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis nurodytų teisės aktų nuostatomis, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovo pagal Metodiką pateiktais paskaičiavimais. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei B. Š. 27,64 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją tenkintinas, kaip pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 107 Eur žyminis mokestis.
32. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės trečiojo asmens P. M. naudai priteisiamos 1494,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1400 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, 94 Eur už sumokėtą žyminį mokestį).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti atsakovei B. Š. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. (0,0167 ha) ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas ir elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti pagal UAB „Elektra“ parengtą Sklypo unik.daikto Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 6.
Priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės B. Š. naudai 27,64 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 64 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės B. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) naudai 107 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės B. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1494,00 Eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.