- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-384-653/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Miromax“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-868/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miromax“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Socialus verslas“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Socialus verslas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Miromax“ 7 349,28 Eur nesumokėto atlyginimo už atliktus statybos darbus ir 2 077,01 Eur delspinigių nuo nesumokėtų sumų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė 3 rangos darbų sutartis: 2014-12-19 rangos darbų sutartį dėl griovimo ir montavimo bei stogo dengimo darbų (toliau – ir Sutartis Nr. 1); 2015-05-14 rangos darbų sutartį dėl pamatų šiltinimo, lietaus nuvedimo sistemos, sutapdinto stogo ir grindų įrengimo (toliau – ir Sutartis Nr. 2); 2015-08-07 rangos darbų sutartis dėl ventiliuojamo fasado montavimo darbų (toliau – ir Sutartis Nr. 3). Ieškovė 2015-11-06 el. laišku pateikė atsakovei sumokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000034 už pagal Sutartį Nr. 3 atliktus statybos darbus 4 551,26 Eur sumai kartu su atliktų darbų aktu A2. Iki šios dienos atsakovė už šią sąskaitą nėra atsiskaičiusi 3 224,67 Eur sumos. 2016-06-03 raštu ieškovės atstovas pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000043 1 361,87 sumai už faktiškai atliktus statybos darbus pagal Sutartį Nr. 2. Iki šios dienos atsakovė minėtos sumos nesumokėjo. 2016-06-03 raštu ieškovės atstovas pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000042 666,45 Eur sumai. Atlikus papildomus darbus, kartu su 2015-11-30 raštu, ieškovė pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras: Nr. SV 0000036 – 400 Eur sumai; Nr. SV 0000037 – 990 Eur sumai; Nr. SV 0000038 – 389,75 Eur sumai; Nr. SV 0000039 – 140 Eur sumai. 2016-06-03 taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000041 apmokėti 176,54 Eur sumai už papildomai panaudotas statybines medžiagas.
3. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovės žodinius, telefoninius ir rašytinius raginimus apmokėti atsakovei išrašytas sąskaitas, ieškovė 2016-06-03 el. paštu ir registruotu paštu informavo atsakovę apie neapmokėtas sąskaitas ir nustatė 5 darbo dienų nuo pretenzijos gavimo terminą apmokėti sąskaitas. Visų tarp šalių pasirašytų sutarčių 8.1. punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytuoju laiku, moka rangovui 0,2 proc. pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal sutarčių nuostatas, apskaičiuotų delspinigių suma už neapmokėtas sąskaitas ieškinio pateikimo dienai sudaro 2 077,01 Eur.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Miromax“ priešieškiniu prašė:
1) įpareigoti ieškovę per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašytinai perduoti atsakovės vadovui teisės aktų nustatyta tvarka užpildytus ir ieškovės, kaip statybos darbų rangovo, pasirašytus statybos darbų žurnalus už darbus, ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus pagal ginčo šalių Sutartis Nr. 1, 2 ir 3;
2) priteisti iš ieškovės 2 465,38 Eur išlaidų, patirtų apmokant tretiesiems asmenims už ieškovės sąskaita atliktus ieškovės neįvykdytus statybos darbus;
3) pripažinti, kad rangovė (ieškovė) statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2 atliko nekokybiškai, ir sumažinti šios sutarties pagrindu rangovo UAB „Socialus verslas“ atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur suma;
4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 968 Eur nepagrįstai gauto apmokėjimo už nepanaudotas statybines medžiagas;
5) pripažinti, kad rangovė (ieškovė) statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 3 atliko nekokybiškai, ir sumažinti šios sutarties pagrindu rangovo UAB „Socialus verslas“ atliktų statybos darbų kainą 8 711,23 Eur suma;
6) priteisti iš ieškovės 8 467,80 Eur delspinigių už neįvykdytus ar netinkamai įvykdytus įsipareigojimus pagal sudarytas statybos rangos sutartis;
7) priteisti iš ieškovės 744,15 Eur atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su konsultacijomis ir teisine pagalba, atlyginimą;
8) priteisti iš ieškovės 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad atlikdama darbus pagal Sutartį Nr. 1 ieškovė viršijo sutartimi sulygtą fiksuotą statybos darbų kainą, t. y. pažeidė sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.653 str. 5 d. nustatytus įsipareigojimus, padidinimo nederino su atsakove. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad šalių fiksuota rangos darbų kaina (Sutarties 2.1. p.) sudarė 40 378,46 Eur plius PVM (t. y. viso 48 857,94 Eur), tačiau faktiškai ieškovė išrašė sąskaitų ir gavo apmokėjimo iš atsakovo 44 858,3 Eur plius PVM (viso 54 278,54 Eur) sumai. Pripažįsta, kad dalis permokos sumos susidarė dėl papildomų užsakytų darbų – viso 1 848,04 Eur plius PVM. Faktiškai atsakovė nepagrįstai permokėjo, o atsakovė gavo 2 631,44 Eur plius PVM (3 184,04 Eur (su PVM). Nors atsakovė šios permokos priteisimo iš ieškovės neprašo, nurodyta faktinė aplinkybė pagrindžia ieškovės atliktos sutarties pažeidimo faktą. Be to, net viršijusi Sutartyje Nr. 1 nurodytą fiksuotą darbų kainą, ieškovė neatliko visų sutartimi sulygtų darbų (neįrengė visų statybos projekte numatytų Patalpų vidaus pertvarų). Apie pertvarų įrengimo poreikį ieškovė buvo tinkamai informuota – šie darbai numatyti darbų sąmatoje ir statybos darbų projekte. Projekto techninės specifikacijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokios naujos pertvaros turi būti mūrijamos (lapas 14, punktas 8), o specifikacijos 25 ir 26 lape nurodoma, kad pertvaras ir sienas reikia mūryti iš silikatinių ar keraminių plytų. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės atsikirtimus, esą šalys nebuvo susitarusios dėl pertvarų įrengimo ir jų mūrijimo.
6. Dėl ieškovės įvykdyto sutarties pažeidimo atsakovė turėjo ne tik permokėti už faktiškai atliktus darbus, tačiau papildomai tretiesiems asmenims sumokėti 2 037,5 Eur plius PVM (viso 2 465,38 Eur) už pertvarų įrengimą, kadangi ieškovė savo įsipareigojimų taip ir neįvykdė. Minėta suma priteistina iš ieškovės vadovaujantis CK 6.658 str. 3 d. nuostatomis. Pažymėjo, kad gipso kartono pertvarų įrengimas yra ženkliai ekonomiškesnis jų įrengimo būdas, lyginant su mūro pertvaromis, kurias pagal sutartį turėjo įrengti ieškovė. Tokiu būdu atsakovė ieškovės padarytą sutarties pažeidimą sutiko pašalinti ieškovei ekonomiškesniu būdu.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nekokybiškai ir ne visiškai atliko statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2, kurioje sutarties kaina numatyta 29 987,93 Eur su PVM. Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto, techninio audito protokolo ir kitų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų turinio matyti, kad didžioji dalis darbų yra atlikta akivaizdžiai nekokybiškai ir neįvykdyti iki šiol, nors tam rangovė neturi jokio teisinio pagrindo. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pagrįstą ir tinkamą delspinigių skaičiavimą priešieškinyje nurodyta tvarka.
8. Pažymėjo, kad Sutarties Nr. 2 3.4 p. numatė atsakovei teisę sulaikyti iki 10 proc. darbų vertės sumą, kuri sumokama rangovei užbaigus darbų atlikimą arba pašalinus nustatytus darbų trūkumus. Iš bylos medžiagos matyti, ir šių aplinkybių neginčijant ieškovei, darbai pagal Sutartį Nr. 2 nėra užbaigti iki šiol. Be to, faktiškai atlikti darbai turi trūkumų, kurių ieškovė nepašalina labai ilgą laiką bei iš esmės atsisako tai padaryti ateityje. Pažymėjo, kad statybos darbų teismo ekspertizės aktu pažymėta, jog toks darbų trūkumų nepašalinimas ir darbų neužbaigimas turi neigiamos įtakos patalpoms, darbų rezultatui, kitiems darbams. Vadovaujantis CK 6.665 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, atsakovė prašo teismo sumažinti statybos darbų pagal Sutartį Nr. 2 kainą 2 998,73 Eur (su PVM), t. y. 10 proc. nuo Sutarties Nr. 2 kainos. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti nurodytą procentą nuo visų sutarties pagrindu ieškovės išrašytų sąskaitų sumos, tačiau, nesiekdama maksimalios naudos, geranoriškai šią kainos mažinimo sumą skaičiuoja nuo sutartyje nurodytos ir mažesnės kainos. Pažymėjo, kad palaiko priešieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai ieškovės gauto 968 Eur (su PVM) apmokėjimo už Patalpų stogo šiltinimui nepanaudotas medžiagas priteisimo atsakovei.
9. Nurodo, kad Sutarties Nr. 3 pagrindu ieškovės atliktų patalpų fasado skardinimo darbams atlikti panaudotos medžiagos rūdija, ką patvirtinta ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo ekspertizės akto turinys. Bylos duomenimis nustatyta, kad rūdijimo priežastis – ieškovės netinkamai ir ne pagal technologiją vykdyti statybos darbai, skardos pjaustymas ir kiti jos apdirbimo ne pagal technologiją veiksmai, atlikti rangovo. Pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovei panaudotos skardos sertifikatų ir atitikties dokumentų, todėl dėl pačios skardos tinkamos kokybės, jos garantinių terminų taip pat kyla įtarimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 361,87 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-01 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 177,79 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo ieškovę per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašytinai perduoti atsakovės vadovui teisės aktų nustatyta tvarka užpildytus ir ieškovės, kaip statybos darbų rangovės, pasirašytus statybos darbų žurnalus už darbus, ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus pagal ginčo šalių Sutartis Nr. 1, 2 ir 3; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 465,38 Eur išlaidų, patirtų apmokant tretiesiems asmenims už ieškovės sąskaita atliktus ieškovės neįvykdytus statybos darbus; pripažino, kad ieškovė statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2 atliko nekokybiškai ir sumažino šios sutarties pagrindu ieškovės atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur suma; priteisė iš ieškovės atsakovei 968 Eur nepagrįstai gauto apmokėjimo už nepanaudotas statybines medžiagas; priteisė iš ieškovės atsakovei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 432,11 Eur), skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2016-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovės 438,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; grąžino atsakovei 110 Eur žyminio mokesčio permoką.
11. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys sudarė Sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti griovimo ir montavimo bei stogo dengimo darbus (duomenys neskelbtini), darbų kaina 168 696,70 Lt (48 857,97 Eur); Sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pamatų šiltinimo, lietaus nuvedimo sistemos, sutapdinto stogo ir grindų įrengimo darbus, darbų kaina pagal sutartį ir sąmatą 29 987,93 Eur su PVM; Sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado montavimo darbus, darbų kaina 10 500 Eur plius PVM (iš viso 12 705,00 Eur su PVM). Byloje atlikus ekspertizę, ekspertas nustatė, kad dalis darbų pagal sutartis nebaigta bei dalis atliktų darbų yra su trūkumais.
12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų, nurodė, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000043 1 361,87 Eur sumai išrašė už lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimą, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių (95 m), ir lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimą, dirbant nuo kopėčių arba pastolių (20 m). Ekspertizės akte konstatuota, kad darbai nebaigti, tačiau nenurodyta, jog tai yra darbų defektas, todėl teismas laikė, jog yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 1 361,87 Eur sumą pagal nurodytą sąskaitą faktūrą. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000034 3 224,67 Eur sumai išrašė už šiuos darbus: cokolinio profilių montavimą, kai atstumas tarp tvirtinimų 0,5 m (laštakis) K9=1.15, sienų, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, aptaisymas metaliniais profiliutotais lakštais, pastolių ir ar kitų paaukštinimo priemonių įrengimą ir išardymą. Teismas nustatė, jog atsakovė už šiuos darbus apmokėjo tik dalį darbų kainos, iki šiol nesumokėjo 3 224,67 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovė pagal nurodytą sąskaitą atliko ne visus darbus, iš bylos medžiagos negalima konkrečiai nustatyti, koks kiekis darbų ir be trūkumų atliktas, todėl teismas ieškovės reikalavimo dėl 3 224,67 Eur skolos priteisimo netenkino.
13. Nurodė, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą SV 0000042 666,45 Eur sumai išrašė už šiuos darbus: langų ir durų išorės angokraščių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, aptaisymą skardos lenktais profiliais angokraščių langų, palangių nuolajų tvirtinimą. Ekspertizės akte konstatuota, kad darbai atlikti nepilnai ir nekokybiškai. Byloje nėra įrodymų, koks kiekis darbų atliktas kokybiškai, kiek kainuos trūkumų šalinimas, todėl teismas ieškovės reikalavimo dėl 666,45 Eur skolos apmokėjimo netenkino. Pasisakydamas dėl ieškovės išrašytų sąskaitų už papildomus darbus, teismas nurodė, kad iš Ekspertizės akto nėra aišku, kur atlikti mūro darbai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000036, taip pat kad papildomi darbai nėra numatyti sąmatose prie sutarčių. Atsakovė kategoriškai neigia, kad ieškovė galėjo vienašališkai nuspręsti ir atlikti darbus, nenumatytus sąmatoje ir viršijant šalių sutartą darbų kainą. Atsižvelgęs į tai, ieškovės reikalavimų dėl sąskaitų apmokėjimo už papildomus darbus teismas netenkino. Pažymėjo, kad papildomi darbai nėra užfiksuoti ir statybos darbų žurnale.
14. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų, nurodė, kad iš į bylą pateikto Statybos darbų žurnalo matyti, jog jis tinkamai buvo pildomas iki 2015-06-11, vėliau žurnale nurodyti atlikti darbai iki 2015-06-16, tačiau laikotarpyje nuo 2015-06-12 iki 2015-06-16 nėra atsakingų asmenų: brigadininko, darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo, duomenų ir parašų. Iš ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų matyti, kad darbai vyko, ar galėjo vykti, iki 2016 m. vasario mėn. Tačiau darbai nėra užfiksuoti statybos darbų žurnale. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovei perduoti atsakovei užpildytus statybos darbų žurnalus pagal tris šalių sudarytas sutartis.
15. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog ieškovė privalėjo įrengti pertvaras. Nors ieškovė teigia, kad projektas buvo keičiamas, byloje nustatyta, kad pirminiame ir patikslintame projekte pertvaros buvo numatytos. Šalių sutartu terminu, t. y. iki 2015-03-22, ieškovė pertvarų neįrengė, faktiškai atsakovė už pertvarų įrengimą sumokėjo tretiesiems asmenims 2 037,50 Eur plius PVM (viso 2 465,38 Eur). Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovės reikalavimą dėl 2 465,38 Eur išlaidų, patirtų apmokant tretiesiems asmenims už ieškovės sąskaita atliktus ieškovės neįvykdytus statybos darbus, tenkino.
16. Pagal sutarties sąlygas, šalys susitarė, kad atsakovė gali sulaikyti iki 10 proc. sumos, jeigu darbai atlikti nekokybiškai. Iš Ekspertizės akto matyti, kad darbai atlikti nekokybiškai, todėl teismas laikė, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei 2 998,73 Eur sumą (10 proc. visos pagal sutartį kainos).
17. Teismas nurodė, jog ieškovė neginčijo, kad faktiškai sudėjo ne 40 mm storio vatos, o 20 mm storio vatos, tačiau nurodo, kad sudėjo brangesnę akmens vatą, kurios kaina yra didesnė. Į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokia vata sudėta, nepateikta. Ekspertizės akte nurodyta, kad Statybos darbų žurnale nėra surašyto nė vieno Paslėptų darbų patikrinimo akto. Statybos darbų žurnale suregistruotos ne visos objekte naudotų statybos produktų atitikties sertifikatai. Kadangi ieškovė neįrodė, kad sudėjo brangesnę vatą, o aplinkybių, kad sudėjo per pusę mažiau, neginčijo, teismas atsakovės reikalavimą dėl 968 Eur nepagrįstai gauto apmokėjimo už nepanaudotas statybines medžiagas priteisimo tenkino.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį Nr. 3 įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado montavimo darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 – „Darbų sąmata NAU-004“, ir pabaigus darbus perduoti juos rangovui (atsakovei). Ekspertizės akte nurodyta, kad ventiliuojamo fasado darbai atlikti nekokybiškai. Pažymėta, kad apmokėjimui už trečiąją sutartį ieškovė atsakovei yra pateikusi dvi sąskaitas: PVM sąskaita faktūra 0000034 – 3 224,67 Eur sumai ir PVM sąskaita faktūra SV 0000042 – 666,45 Eur sumai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei darbų kainos pagal nurodytas sąskaitas faktūras, nes ekspertizės akte nustatyta, kad darbai atlikti ne pilnai ir negalima nustatyti, koks darbų kiekis ir be trūkumų atliktas.
Šalies argumentai
19. Priešieškiniu atsakovė prašo sumažinti darbų kainą 8 711,23 Eur sumai. Nurodyta suma susidaro iš panaudotos medžiagų kainos ir jos montavimo darbų, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas visus skardinimo darbus pripažinti nekokybiškais bei neturi pagrindo teigti, kad apskardinimui pateikta netinkama medžiaga. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei nepateikė panaudotos medžiagos atitikties sertifikatų nereiškia, jog ieškovės darbų rezultatu negalima naudotis pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, atsakovės reikalavimą dėl 744,15 Eur patirtų nuostolių, susijusių su konsultacijomis ir teisine pagalba, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 str. nenumatyti asmenys negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą, atitinkamai, nėra galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
21. Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovės reikalavimų priteisti delspinigius, teismas laikė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės skolą tik pagal vieną ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SV 0000043 – 1 361,87 Eur sumai. Taip pat pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog tarp šalių ginčas buvo kilęs dėl to, ar darbai atlikti tinkamai, todėl teismas negali konstatuoti, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei delspinigių už neapmokėtą išrašytą sąskaitą faktūrą. Iš byloje esančių sutarčių teismas taip pat nustatė, kad atsakovė ne pagal sutarties sąlygas vykdė, ar iš dalies vykdė, sutartis. Statybų projektai buvo tikslinami, dėl to ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku atlikti darbų. Šalys iki tam tikro laiko bendradarbiavo, atsakovė neprašė pataisyti kai kurių ieškovės netinkamai atliktų darbų, o už tai prašė atlikti kitus darbus, nenumatytus šalių sutartimi, todėl konstatuoti, kad tik dėl ieškovės kaltės nebuvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai negalima. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovės reikalavimą dėl 8 467,80 Eur delspinigių priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Socialus verslas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 sprendimą dalyje, kurioje netenkinti ieškovės reikalavimai bei tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus tenkinti, o priešieškinio reikalavimus – atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pažymėjo, kad sąskaitos faktūros buvo išrašomos pagal šalių rangos sutartyse numatytą procedūrą tik už faktiškai atliktus statybos darbus. Ginčo, kad statybos darbai nebuvo iki galo atlikti, byloje nėra, kadangi ieškovė buvo priversta pasinaudoti jai civilinio kodekso suteikta teise sustabdyti statybos darbus dėl atsakovės priešpriešinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. dėl ieškovės išrašytų sąskaitų neapmokėjimo. Tai, kad statybos darbai nebuvo iki galo atlikti, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė. Tačiau, ekspertizės akte nebuvo vertinama ir niekur nebuvo pasisakyta, kokia apimtimi ieškovės statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovė neįrodinėjo defektų buvimo fakto, nors tokią pareigą turėjo. Nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei, todėl ieškovė negali patekti prie jo ir nustatyti aplinkybes. Priešingu atveju, statybos darbai turi būti laikomi kokybiškais ta apimtimi, kuria jie buvo atlikti. Sąskaita buvo išrašyta ne tik už atliktus darbus, bet ir sunaudotas medžiagas. Todėl akivaizdu, jog ieškovei nepriteisus prašomų sumų, analogišku dydžiu nepagrįstai praturtėja atsakovė.
24. Teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimų esmę ir byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl priėmė nepagrįstą ir aplinkybių sistemiškam vertinimui prieštaraujantį sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 224,67 Eur sumą pagal neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000034.
25. Statybos darbai, nurodyti tiek PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SV 0000042, tiek kartu pridėtuose atliktų darbų aktuose, buvo faktiškai atlikti. Tai patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė. Statybos darbus atliko ieškovės samdomi darbuotojai, buvo naudojamos ieškovės perkamos statybinės medžiagos, dėl ko ieškovė patyrė išlaidų. Šiuo atveju teismas nenustatė, o atsakovė neįrodė, kokia apimtimi ieškovės atlikti statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau teismas vis tiek visiškai netenkino ieškovės reikalavimo. Taigi, teismas iš esmės konstatavo, jog ieškovė neatliko jokių darbų, nors darbų atlikimo fakto šalys neginčija.
26. Teigia, jog dėl papildomai atliktų mūro darbų buvo išrašyta tik PVM Sąskaita faktūra Nr. SV 0000036 – 400 Eur sumai. Kiti atlikti papildomi statybos darbai nebuvo susiję su mūrijimu, tačiau teismas detaliau jų nenagrinėjo ir dėl kitų sąskaitų nepasisakė. Tai, kad darbų eigoje statybos projektas keitėsi, patvirtina bylos medžiaga. Akivaizdu, jog keičiantis projektui, keitėsi atliktinų statybos darbų apimtys ir pobūdis, todėl šie darbai ir negalėjo būti įvardinti sąmatose prie sutarčių. Papildomus statybos darbus šalys derino žodžiu ir raštu, tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas ir kiti byloje pateikti įrodymai. Nesutinka su teismo teiginiais, jog neįmanoma identifikuoti konkrečių, papildomai atliktų, statybos darbų, nes šie nebuvo tinkamai užfiksuoti statybos darbų žurnale, kadangi iš atliktų darbų aktų tokie darbai matyti.
27. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad atsakovės objekte ieškovė 2014–2015 m. atliko statybos darbus. Ieškovė pagal teisės aktus užpildyti darbų žurnalo apskritai negalėtų, kadangi statybos darbų vadovas yra miręs, be to, yra reikalingas nepriklausomas techninis darbų prižiūrėtojas, kuris buvo samdomas atsakovės ir net nedirbo iki statybos darbų atlikimo pabaigos. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas tol, kol objekte buvo techninis prižiūrėtojas, todėl statybų darbų žurnalo užpildymas su techninio prižiūrėtojo parašais yra neįmanomas. Be to, nuo statybos darbų pradžios yra praėję daugiau kaip 3 metai, statybos darbus objekte atliko ir kiti rangovai, todėl yra tikimybė, kad ieškovės darbų rezultatai buvo pakeisti, užbaigti, modifikuoti ir pan. Statybos darbų žurnalo originalas yra pateiktas ir saugomas teisme. Statybos darbams pagal Sutartį Nr. 3 statybą leidžiantis dokumentas apskritai nebuvo reikalingas.
28. Teismas neįsigilino į ginčo dėl vidinių pertvarų įrengimo esmę. Ginčas kilo dėl to, kad pirminiame ieškovei pateiktame projekte buvo numatytos mūrinės pertvaros, o vėliau patikslintame – gipso kartoninės pertvaros. Kadangi statybų eigoje atsakovė savo iniciatyva nusprendė mūrines pertvaras pakeisti gipso kartoninėmis pertvaromis, ieškovė, vadovaudamasi aktualiausia projekto dokumentacija, pagrįstai neatliko mūro darbų, tokių darbų neįformino ir už juos atlygio negavo. Paties atsakovės į bylą pateikti rašytiniai dokumentai įrodo, kad tretieji asmenys, t. y. atsakovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Skonsta“, atliko gipso kartoninių pertvarų montavimo darbus. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog objekte vietoj mūrinių pertvarų buvo sumontuotos gipso kartoninės pertvaros. Kadangi ginčo šalys susitarė nemūryti pertvarų, ieškovei nesuprantama, kodėl teismas tenkino atsakovės reikalavimus.
29. Ieškovei taip pat nesuprantama, kodėl teismas nepriteisė PVM nuo atsakovės tretiesiems asmenims sumokėtos sumos, nors nuo 2015-07-01 statybos darbams taikomas atvirkštinis apmokestinimas. Tai reiškia, jog mokesčiai valstybei jau sumokėti, šią sumą atsakovė įtraukė į PVM atskaitą ir šia suma susidengė arba grąžino PVM permoką. Tuo atveju, jei teismas priteistų PVM nuo pateiktų sąskaitų faktūrų, atsakovė neteisėtai pasinaudotų mokesčių lengvatomis du kartus ir taip neteisėtai praturtėtų ieškovės sąskaita.
30. Nors nei teismo paskirta ekspertizė, nei atsakovė tiksliai nenustatė, kokia apimtimi ieškovė pagal Sutartį Nr. 2 nekokybiškai atliko statybos darbus, teismas, vietoje to, kad sumažintų statybos darbų kainą, kaip to prašė atsakovė, šią sumą priteisė iš ieškovės. Teigia, jog teismo argumentacija stokoja elementarios aritmetinio skaičiavimo logikos, o pats sprendimas formuoja ydingą teismų praktiką. Teismas taip pat supainiojo atskirus teisinius institutus – užsakovo sulaikymo teisę, užsakovo teisę reikalauti darbų kainos sumažinimo esant nekokybiškam darbui bei sutartinių netesybų institutus. Ieškovui nesuprantama, kodėl teismas iš šioje sprendimo dalyje atsakovės įvardytą sumą tenkino įskaitant PVM.
31. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad nagrinėjama byla buvo didelės apimties, truko beveik dvejus metus, vyko net keli parengiamieji teismo posėdžiai, teisminė meditacija, keli žodiniai teismo posėdžiai nagrinėjant ginčą iš esmės. Per visą laikotarpį ieškovę atstovavo 3 skirtingi advokatai ir 1 advokato padėjėjas. Tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atstovų sąskaitos buvo apmokėtos, nereiškia, jog ieškovė apskritai nepatyrė išlaidų. Ieškovė negalėjo apmokėti sąskaitų už teisines konsultacijas bei teisminio atstovavimo išlaidas, kadangi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
32. Atsakovė UAB „Miromax“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus. Skirtingai, nei nurodo ieškovė, Ekspertizės akto 5.1 p. yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė nepagrįstai išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000034, kadangi joje nurodytas visas sąmatoje šalių derintas darbų kiekis, nors atlikta tik dalis darbų, o tie atlikti darbai – nekokybiški. Taigi, ieškovė išrašė sąskaitą didesnei sumai, nei faktiškai atliko darbų. Be to, atlikti darbai nėra kokybiški. Ieškovės samprotavimai apie pasinaudojimą darbų sustabdymo teise atmestini, nes išrašyta sąskaita yra neteisinga ir klaidinanti, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad turėjo pagrindą ir teisę stabdyti darbus, sąskaitos pateiktos praėjus pusmečiui po darbų atlikimo.
Šalies argumentai
34. Apeliantė gali nustatyti darbų kokybę, kadangi pagal sąskaitą faktūrą kalba eina apie išorinių pastato sienų plotmėje atliekamus skardinimo darbus, o pastatas stovi prie gatvės, priėmimas prie pastato iš esmės net nėra ribojamas. Juolab, kad ieškovės atstovas ne kartą buvo kviečiamas atvykti į objektą ir net dalyvavo fiksuojant darbų trūkumus.
35. Dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė galėjo praturtėti ieškovės sąskaita, atmestini, nes sąskaita išrašyta didesnei sumai, ieškovė neįrodė, kad panaudotų statybinių medžiagų kaina viršija atsakovės faktiškai pagal šią sąskaitą sumokėtą sumą, ieškovei buvo siūloma panaikinti išrašytus buhalterinius dokumentus ir paimti medžiagas. Be to, tokia ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma aplinkybė yra nauja ir išeinanti iš ginčo ribų.
36. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog atsakovė neginčija pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SV 0000042 darbų atlikimo ir jų kokybės. Be to, ieškovė neįrodė, kad šioje faktūroje nurodyti darbai sukėlė jai išlaidų. Priešingai, iš sąskaitos faktūros matyti, jog ji išrašyta už darbus, bet ne medžiagas. Ieškovės apeliaciniame skunde reiškiamos naujos aplinkybės, kurios išeina už ginčo ribų, dėl esą nepagrįsto atsakovės praturtėjimo. Statybos ekspertizės akto 5.4 p. aiškiai nurodyta, kad darbai pagal faktūrą atlikti nevisiškai ir nekokybiškai.
37. Nesutinka su ieškovės teiginiais, esą projektas ir darbų apimtis galėjo keistis, todėl papildomi darbai buvo atliekami, kadangi šalys nebuvo sutarusios dėl tokių darbų atlikimo; pateikti darbų aktai ir atitinkamos sąskaitos nepasirašyti atsakovės; pateikti dokumentai atsakovei tik daugiau kaip po 6 mėn. nuo darbų objekte nutraukimo; ieškovė neįrodė darbų atlikimo objekte fakto, kadangi jie neatsispindi nei byloje esančiame statybos darbų žurnale, nei juos galėjo nustatyti kaip atliktus statybos ekspertizę atlikęs ekspertas. Šiuo atveju teismas vertino visus byloje esančius įrodymus.
38. Teigia, jog teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad statybos darbų žurnalo pildymo pareiga ir atitinkama rizika tenka ieškovei. Pagal galiojančius teisės aktus, būtent ieškovė turi atkurti statybos darbų žurnalus ir juos perduoti atsakovei kaip darbų užsakovei. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog statybos darbų rezultatas galėjo būti pakeistas, užbaigtas, modifikuotas ir pan. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai nustatyta ir patvirtinta, kad statybos techninis prižiūrėtojas kontroliavo objektą visų darbų atlikimo metu. Tačiau būtent dėl ieškovės kaltės, pastarajam nefiksuojant statybos darbų į žurnalą ir nekviečiant prižiūrėtojo įvertinti darbų rezultato, juos priimti ir pan., techninis prižiūrėtojas ir neturėjo galimybių priimti statybos darbų rezultato, jo įvertinti ir atitinkamai tai patvirtinti parašu statybos darbų žurnale.
39. Teigia, jog ieškovė, viršijusi Sutarties Nr. 1 nurodytą fiksuotą darbų kainą, neatliko visų sutartimi sulygtų darbų (neįrengė vidaus pertvarų). Apie pertvarų poreikį ieškovė buvo tinkamai informuota. Liudytoju apklaustas S. S. patvirtino, kad pertvaros buvo numatytos abiejuose projekto versijoje, jas turėjo įrengti ieškovė, jei jos buvo įtraukos į darbų sąmatą. Tai, kad pertvarų ieškovė neįrengė, ji pripažino ir apeliaciniame skunde. Atsakovė ieškovės padarytą sutarties pažeidimą pašalino ieškovei ekonomiškesniu būdu.
40. Atsakovė nesupranta ieškovės argumentų dėl PVM priteisimo, kadangi teismas nepriteisė jokio PVM iš trečiojo asmens. Priteista suma yra be PVM, nes pastarasis mokestis net neskaičiuojamas.
41. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama teismo sprendimo išvada, jog darbai pagal Sutartį Nr. 2 atlikti nekokybiškai. Ieškovas faktą pripažįsta, tačiau kelia klausimą vien dėl dydžio, kuriuo sumažinama pagal šią sutartį atliktų darbų kaina. Bylos duomenimis akivaizdžiai nustatyta, kad ieškovė nekokybiškai ir nevisiškai atliko statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2. Pagal minėtos sutarties 3.4 p., atsakovei numatyta teisė sulaikyti iki 10 proc. darbų vertės sumą, kuri sumokama rangovui užbaigus darbų atlikimą arba pašalinus nustatytus darbų trūkumus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal Sutartį Nr. 2 nėra užbaigti, faktiškai atlikti darbai turi akivaizdžių trūkumų, toks darbų nepašalinimas ir darbų neužbaigimas turi neigiamos įtakos statybos objektui, teismas pagrįstai sumažino statybos darbų kainą 2 998,73 Eur, t. y. 10 proc. nuo sutarties kainos. Atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti nurodytą procentą nuo visų sutarties pagrindu ieškovės išrašytų sąskaitų sumos, tačiau nesiekdamas naudos geranoriškai šią kainos mažinimo sumą skaičiavo nuo sutartyje nurodytos ir mažesnės kainos. Šis darbų kainos mažinimo dydis atitinka šalių išankstinį, sutartyje įtvirtintą susitarimą / būdą, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl darbų kokybės trūkumų pašalinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog už trūkumus nėra atsakinga ir / ar jų mastas yra mažesnis, nei prašoma sumažinti kainos dalies suma. Sumažinus darbų kainą, atsakovė įgys teisė reikalauti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija laikytų šioje sumoje esančią PVM sumą šio mokesčio permoka, kurą atliko atsakovė. PVM sumą atsakovas turėjo pagal atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus sumokėti tiesiogiai į biudžetą, nes tuomet jau buvo taikomos atvirkštinio PVM taisyklės. Ieškovės argumentai, esą teismas priteisė nurodytą darbų kainos sumažinimo 2 998,73 Eur sumą iš ieškovės yra nepagrįstas, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje tokios informacijos nėra, o motyvuojamojoje dalyje esantis rašymo apsirikimas laikytinas technine klaida, kuri neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
42. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė nepatyrė jokių atstovavimo išlaidų, kadangi nepateikė į bylą jokių šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Be to, ieškovės areštuotose sąskaitose yra 3–4 Eur. Nors ieškovė įrodinėja, kad byla truko ilgą laiką ir buvo sudėtinga, byla išnagrinėta operatyviai, todėl prašomos priteisti išlaidos neturėjo būti didelės. Ieškovė sąmoningai didino menamas atstovavimo išlaidas, kadangi daugeliu atveju ieškovę posėdžiuose atstovavo du atstovai pagal pavedimą. Be to, pati ieškovė veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą, mediacijos procese elgėsi nekorektiškai ir nepagarbiai.
43. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Miromax“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 sprendimą dalyje: ieškovės reikalavimus atmesti, o atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Teigia, jog lietaus sistemos pakabinamų latakų montavimo darbai ir lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimo darbai atlikti nekokybiškai. Byloje nustatyta, jog šie darbai atlikti nepilnai ir nekokybiškai, jų rezultatas nebuvo perduotas atsakovui šalių nustatyta tvarka. Nesant statybos techninio prižiūrėtojo parašo statybos darbų žurnale, patvirtinančio tinkamą nurodytų montavimo darbų atlikimą, atsakovė negalėjo priimti šių darbų ir atitinkamai jai nekilo pareiga už juos mokėti. Šie darbai apmokėjimui pateikti tik 2016-06-03, nors ieškovės vadovas T. P. pripažino, kad jau nuo 2015 m. lapkričio mėn. jokie statybos darbai objekte nebuvo atliekami. Todėl akivaizdu ir įrodyta, kad šių darbų rezultatas nebuvo perduotas atsakovei atitinkamoje rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
45. Teismas nevertino (nepasisakė) dėl statybos objekto 2016-11-21 techninio audito protokolo, kuriame aiškiai užfiksuoti nurodytų montavimo darbų trūkumai, pateiktos trūkumų buvimo nuotraukos. Byloje esančiame ekspertizės akte taip pat užfiksuota, kad tokie darbai, už kurių atlikimą teismas priteisė 1 361,87 Eur sumą iš atsakovės, yra atlikti nekokybiškai, o tai paneigia teismo išvadą, esą ekspertizės akte neįrodyta, kad šie darbai neatlikti nekokybiškai.
46. Pasisakydamas dėl nepatenkintų priešieškinio reikalavimų, nurodo, kad jie nepagrįstai atmesti. Byloje yra pakankamai surinkta įrodymų konstatuoti, kad ieškovė nekokybiškai atliko ventiliuojamo fasado montavimo (skardinimo) ir kitus darbus bei atitinkamai šių darų kainą sumažinti visa jų verte pagal ieškovės išrašytus buhalterinius dokumentus. Teismas nenurodė, kodėl atmetė ekspertizės akto išvadas, aiškiai nurodančias faktus, kad medžiagos buvo pjaustomos netinkamu būdu, todėl buvo pažeistas jų paviršius, jos rūdija, nepateikti medžiagų kokybės sertifikatai, o skardinimo ir kitų fasado darbų atlikimo darbų trūkumai sudaro prielaidas vandens prasiskverbimui po fasado danga, apšiltinimo medžiagų gadinimui ir pan. Teismo ekspertas išvadoje aiškiai nurodė fasado skardinimo darbų vykdymo trūkumus, medžiagų apdorojimo proceso pažeidimus, bei patvirtino, kad objekto 2016-11-21 techninio audito protokole užfiksuoti šios sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumai buvo pilnai išlikę (nepašalinti) ir ekspertizės akto surašymo dienai.
47. Atsakovės teisėti lūkesčiai dėl darbų kokybės ir darbų estetiškumo buvo pažeisti – panaudotos neaiškios kilmės medžiagos, garantinių medžiagų gamintojo įsipareigojimų patvirtinančių dokumentų atsakovė nėra gavusi, visos medžiagos sumontuotos kreivai, rūdija daugelyje vietų, neapsaugo pastato ir jo šiltinimo medžiagų nuo atmosferinio poveikio.
48. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kokių įsipareigojimų pagal sutartis neįvykdė ar tik iš dalies įvykdė atsakovė, kad būtų pagrindas laikyti, jog ji prisidėjo prie sutartyse nustatytų terminų praleidimo. Iš priešieškinio ir jo patikslinimų turinio matyti, kad atsakovė darbų atlikimo terminus nukėlė (pratęsė), be to, žymiai sumažino prašomų priteisti pagal sutartis delspinigių sumas. Dalis ieškovės atliktų darbų nėra baigti iki šiol, o nemaža dalis atliktų darbų yra nekokybiškai atlikta, trūkumai nepašalinti. Byloje nustatyta, jog atsakovės pozicija yra pagrįsta, kadangi ji neturėjo mokėti už ieškovės nekokybiškus darbus, o tai tik patvirtina, kad atsakovė elgėsi protingai, pagrįstai ir teisingai.
49. Teismas sprendime nemotyvavo ir nepateikė įrodymų, esą ieškovė negalėjo nustatytu laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nes atsakovė esą keitė projektinę dokumentaciją. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad šis uždelsimas nebuvo ilgalaikis ir esminis, kadangi atsakovė priėmė sprendimą kilusias kliūtis spręsti brangesniu, tačiau efektyvesniu sprendimu – montuodamas metalines sijas, todėl įtaka darbų atlikimo terminams nebuvo didelė. Ieškovė neatliko trinkelių klojimo prie objekto, todėl pirminis taikus šios ginčo dalies sprendimo būdas, kurį pasiūlė atsakovė, ieškovės nebuvo priimtas ir nebuvo įgyvendintas. Atsakovė savo sąskaita atliko šiuos darbus ir už juos sumokėjo.
50. Teismas nepagrįstai prilygino prašomą priteisti 744,15 Eur nuostolių sumą bylinėjimosi išlaidoms. Paaiškino, jog šiuos nuostolius patyrė siekdama apsiginti nuo ieškovės neteisėtų veiksmų, o teismui ieškovės reikalavimus didžiąja apimtimi laikant nepagrįstais, tapo akivaizdu, jog atsakovė pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovė nėra teisi keldama savo pretenzijose reikalavimus sumokėti tam tikras sumas ieškovei, o vėliau – ir nepagrįstai kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Atsakovės vadovui neturint teisinio išsilavinimo, ji pasielgė ekonomiškai kreipdamasi ne į advokatus, o į teisinių paslaugų įmonę, ir viso teisminio proceso metu buvo atstovaujama išimtinai šiai bylai pasamdyto darbuotojo, turinčio teisinį išsilavinimą. Be to, reikalavimas dėl 744,15 Eur sumos priteisimo buvo apmokestintas žyminiu mokesčiu, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti visų civilinės atsakomybės taikymui ir nuostolių atlyginimo priteisimui būtinų sąlygų egzistavimą.
Atsiliepimas
51. Ieškovė UAB „Socialus verslas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
52. Atsiliepime nurodoma, kad visose tarp ieškovės it atsakovės pasirašytuose rangos sutartyse buvo įtvirtinta nuostata (3.2. punktas), pagal kurią sąskaita faktūra kartu su atliktų darbų aktu F-2 užsakovei (atsakovei) yra pristatomi el. paštu. Jeigu per 5 darbo dienas užsakovė (atsakovė) nepateikia jokių pretenzijų dėl atliktų darbų akto bei sąskaitos faktūros sumų, sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktai laikomi pasirašytais. Taigi, statybos darbai, ta apimtimi, kuria jie buvo atlikti buvo perduoti atsakovei šalių nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
53. Ginčo, kad statybos darbai nebuvo iki galo atlikti, byloje nėra, kadangi ieškovė buvo priversta sustabdyti statybos darbus dėl atsakovės priešpriešinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. dėl ieškovės išrašytų sąskaitų neapmokėjimo. Tai, kad statybos darbai nebuvo iki galo atlikti, patvirtino ir teismo paskirta ekspertizė. Tačiau byloje nėra nustatyta, kokia apimtimi ieškovės statybos darbai yra nebaigti ar buvo atlikti nekokybiškai.
54. Ieškovės 2016-06-03 sąskaitos faktūros įrodo, jog darbų rezultatas nebuvo perduotas atsakovei rangos sutarčių nustatyta tvarka ir terminais. Paaiškina, jog 2016-06-03 buvo pateiktos apmokėti likusios neišrašytos sąskaitos dar už 2015 m. atliktus statybos darbus, taip pat pakartotinai pateiktos visos likusios sąskaitos, kurios taip ir nebuvo atsakovės apmokėtos. Nors sąskaitose ir prie jų pridedamuose atliktų darbų aktuose yra tiksliai išvardijami, kokie statybos darbai buvo faktiškai atlikti, atsakovė, teigdama, jog sąskaitos buvo pateiktos apmokėjimui tik 2016-06-03, sąmoningai klaidina teismą, kadangi apie neapmokėtas sąskaitas atsakovė buvo informuota net kelis kartus. Atsakovė privalėjo įrodyti, kokia apimtimi atlikti statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir tik tuomet reikalauti atitinkamo sąskaitų sumažinimo pagal įrodytą nekokybiškų darbų dalį.
55. Teigia, jog ekspertizės akte nebuvo vertinama ir niekur nebuvo pasisakyta, kokia apimtimi ieškovės statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Todėl nėra jokio teisėto pagrindo visa apimtimi mažinti rangos sutarties kainą. Be to, Ekspertizės akto 5.5 p. kalbama tik apie skardinimo darbus, o montuojant fasadą pagal sutartį buvo atliekami ir laikančiųjų profilių montavimo darbai. Priešingai nei teigia atsakovė, teismo ekspertas niekur nekonstatavo, jog dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovei perduotas darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį iš esmės. Atsakovei, ginčijant darbų kokybę, ji privalėjo įrodyti ne tik defektų buvimo faktą, bet ir kokia apimtimi ieškovės statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai.
56. Teigia, jog būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovė neturėjo jokių galimybių laiku atlikti statybos darbų. Būtent dėl to ieškovė atsakovės objekte sustabdė darbus. Be to, atsakovė ne kartą įskaitė ar atsisakė dalies delspinigių. Byloje negalint nustatyti, kokia apimtimi ieškovė netinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus bei atsižvelgiant į tai, jog dėl paties atsakovės veiksmų dalis statybos darbų negalėjo būti atliekami laiku, atsakovė neįrodė, kad tik dėl ieškovės kaltės sutartiniai įsipareigojimai nebuvo atlikti laiku.
57. Atsakovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymui sąlygų. Ieškovė abejoja, ar teisinės konsultacijos ir teisinė pagalba ikiteisminėje instancijoje gali būti prilyginama turtinei žalai, kadangi atsakovė savo rizika kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią įmonę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
58. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
59. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
60. Byloje kilo ginčas dėl skolos už atliktus rangos darbus pagal rangos sutartis priteisimo bei rangos sutarčių tinkamo vykdymo, atliktų darbų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
61. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Rangovui tenka pareiga įrodyti atliktų darbų apimtis, kai šie darbai buvo atlikti dalinai, nes jis, kaip savo verslo srities profesionalas, kilus ginčui su užsakovu dėl apmokėjimo už darbus, turi galimybę pasirūpinti tinkamų įrodymų apie atliktus darbus ir jų apimtį buvimu (Vilniaus apygardos teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1164-275/2014).
63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu ir nepriskirta prie tų bylų, kuriose teismą būti aktyviam įpareigoja įstatymas (CPK 160 str. 1 d. 6 p.,179 str. 2 d.). Bylos šalies pareigą įrodyti įtvirtina civilinio proceso teisės rungimosi principas (CPK 12 str.).
Dėl sąskaitos faktūros Nr. SV 0000034
64. Ekspertizės akto 5.1 p. nurodyta, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000034 pateikti apmokėjimui darbai neatlikti iki galo (sienų aptaisymas profiliai) ir nekokybiškai (defektų aprašymas yra Techninio audito protokole). Techninio audito protokole buvo nurodomi šie trūkumai, atlikti pagal Sutartį Nr. 3: langų skardinimas nebaigtas. Angokraščių skarda sumontuota kreivai. Stogo ugniasienės apskardintos iš gabalų. Per siūles bėga vanduo, drėgsta sienos; skarda buvo pjaustoma diskiniu pjūklu, nesilaikant nustatytų reikalavimų. Nuo žiežirbų buvo pažeistas skardos paviršius. Fasado skarda yra aprūdijusi; fasado skardinimas nebaigtas, skverbiasi vanduo, drėgsta sienos; laštakiai nesumontuoti, smelkiasi vanduo, drėgsta sienos, fundamentas; gadina apšiltinimo izoliaciją; pamatų apšiltinimas atliktas nekokybiškai. Vietomis pamatas neapšiltintas visai.
65. Taigi, priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovė įrodė defektų buvimo faktą. Tai, jog, ieškovės teigimu, teismas nenustatė, kokia apimtimi darbai buvo atlikti, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000034 atlikti darbai yra nekokybiški.
66. Pažymėtina ir tai, kad, esant konstatuotam faktui apie darbų kokybės trūkumus, būtent ieškovas turėjo įrodinėti aplinkybes, jog tokiu atveju konkreti dalis darbų yra atlikta tinkamai arba kad yra atsakomybę šalinančios defektų atsiradimo priežastys. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių faktą, jog konstatuoti darbų defektai nėra susiję su visais atliktais darbais, už kuriuos prašoma apmokėti. Taip pat atmestinas kaip neįrodytas ir ieškovo argumentas, kad šiuo atveju, esant darbų kokybės trūkumams, turi būti apmokėta už darbams atlikti panaudotas medžiagas.
67. Ieškovas nurodė, kad visose tarp Ieškovo ir Atsakovo pasirašytose rangos sutartyse numatyta (sutarčių 3.2 punktas), kad sąskaita faktūra kartu su atliktu darbų aktu užsakovui yra pristatomi el. paštu. Jeigu per 5 darbo dienas Užsakovas el. paštu nepateikia jokių pretenzijų dėl atliktų darbų akto bei sąskaitos faktūros sumų, sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas laikomi pasirašytais. Ieškovui pateikus aukščiau minėtas sąskaitas, Atsakovas per 5 darbo dienas nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar sąskaitų sumų, todėl, ieškovo manymu, visi ieškovo atlikti statybos darbai laikomi priimtais ir atliktais tinkamai. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016-11-21 šalys Techninio audito protokole užfiksavo savo poziciją dėl statybos darbų defektų, be to, 2015 m. sąskaitos atsakovui apmokėjimui buvo pateiktos tik 2016-06-03. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas reikšmė pretenzijas ieškovui dėl darbų kokybės, dėl ko atlikti darbai su kokybės trūkumais nebuvo priimti.
68. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad negali patekti į atsakovės objektą, kad nustatytų darbų kokybės aplinkybes, kadangi iš PVM sąskaitos faktūros Nr. SV 0000043, Sutarties Nr. 3 ir Techninio audito protokolo matyti, jog atlikti darbai yra susiję su pastato išorės dalimi, ieškovės atstovas dalyvavo fiksuojant darbų trūkumus.
Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. SV 0000042
69. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000042 matyti, jog minėta sąskaita faktūra buvo išrašyta už šiuos darbus: langų ir durų išorės angokraščių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, aptaisymas skardos lenktais profiliais angokraščių langų, palangių nuolajų tvirtinimas. Ekspertizės akto 5.4 p. yra aiškiai nurodoma, kad šie darbai buvo atlikti nepilnai bei nekokybiškai – matomi tarpai tarp skardų, išlindusi sienų šiltinamoji medžiaga, kuri neapsaugota nuo atmosferinių poveikių.
70. Taigi, priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovė įrodė defektų buvimo faktą. Tai, jog, ieškovės teigimu, teismas nenustatė, kokia apimtimi darbai buvo atlikti ir yra nekokybiški, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi Ekspertizės akto 4.8 ir 5.4 p. aiškiai nurodyta, jog pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000042 atlikti ne visi sąskaitoje faktūroje atlikti darbai, o tie, kurie buvo atlikti – yra nekokybiški. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą, visi joje nurodyti darbai buvo atlikti, kadangi Ekspertizės akto 5.4 p. nurodyta priešingai.
71. Tokiu atveju, nustačius, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai nebuvo pilnai atlikti, o atlikti darbai buvo su trūkumais, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovei jos prašomą pinigų sumą pagal šią PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. SV 0000043
72. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000043 matyti, jog minėta sąskaita faktūra buvo išrašyta už šiuos darbus: lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų montavimas, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių (95 m) ir lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimas, dirbant nuo kopėčių arba pastolių (20 m).
73. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog minėtą sumą teismas priteisė ieškovei ir atsakovės, vadovaudamasis Ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kuriose konstatuota, kad darbai yra nebaigti, tačiau neįrodyta, jog tai yra darbų defektas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio Techninio audito protokolo, kuriame užfiksuota, jog latakų montavimas (vandens nuvedimui) atliktas nekokybiškai, latako sujungimai praleidžia vandenį, sunkiasi vanduo už skardos, drėksta sienos ir apšiltinimo izoliacija. Iš Ekspertizės akto 5.7 ir 6.3 p. taip pat matyti, jog Techninio audito protokole nurodyti darbų trūkumai yra pagrįsti, ir jie nebuvo pašalinti ekspertizės akto surašymo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
74. Įvertinus tai, jog pagal nurodytą sąskaitą faktūrą nebuvo atlikti visi darbai, o atliktų darbų dalis buvo su trūkumais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 361,87 Eur sumą. Todėl ši sprendimo dalis keistina, atmetant ieškinio reikalavimą 1 361,87 Eur priteisimo pagal PVM sąskaitos faktūrą Nr. SV 0000043 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl ieškovės išrašytų sąskaitų už papildomus darbus
75. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui už papildomai atliktus darbus šias sąskaitas: SV 0000036, SV 0000037, SV 0000038, SV 0000039, SV 0000041. Šalys šių aplinkybių apeliaciniuose skunduose neginčija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Ekspertizės aktą neaišku, kur atlikti mūro darbai pagal sąskaitą SV 0000036, papildomi darbai nėra numatyti sąmatoje prie sutarčių, be to, šie darbai nėra užfiksuoti ir statybos darbų žurnale. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus dėl sąskaitų apmokėjimo už papildomus darbus atmetė.
76. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas vertino tik sąskaitos SV 0000036 pagrįstumą, tačiau dėl kitų sąskaitų, kurios nebuvo susijusios su mūrijimu, nenagrinėjo ir nepasisakė. Be to, darbų eigoje statybos projektas keitėsi, dėl ko atitinkamai keitėsi atliktinų statybos darbų apimtys ir pobūdis, ir dėl to šie darbai ir negalėjo būti nurodyti sąmatose prie sutarčių.
77. Nors ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau pasisakė dėl sąskaitos SV 0000036 pagrįstumo, tačiau vien ši aplinkybė nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi ieškovės ieškinys šioje dalyje buvo atmestas ir dėl kitų aplinkybių. Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje vertino ne tik ieškovės pateiktus aktus ir sąskaitas, bet ir ir kitus byloje surinktus įrodymus – atsakovės prieštaravimus, šalių sudarytas sutartis, įrodymų dėl susitarimo dėl papildomų darų atlikimo trūkumą, statybos žurnalo apimtį, Ekspertizės aktą.
78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarčių 2.1 p. šalys buvo sutarusios, jog atsiradus papildomiems ar nenumatytiems darbams, kurių negalėjo numatyti rangovas, užsakovas ar / ir projektuotojas, papildomi darbai atliekami papildomu šalių raštišku susitarimu. Pažymėtina, jog pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog sąskaitos už papildomus darbus nebuvo nurodytos sąmatose prie Sutarčių Nr. 1, 2 ir 3. Be to, vien tai, jog ieškovė išsiuntė atsakovei el. paštu minėtas sąskaitas ir 2015-11-30 raštą Nr. 1, nesant atsakovės patvirtinimo dėl papildomų darbų atlikimo bei atsakovei ginčijant šias aplinkybes, nepatvirtina fakto, jog šalys suderino papildomus statybos darbus. Byloje nėra duomenų, jog šalys raštiškai susitarė dėl tokių papildomų darbų atlikimo.
79. Papildomai pažymėtina, jog sąskaitos SV 0000036, SV 0000037, SV 0000038, SV 0000039, SV 0000041 ir atliktų darbų aktai šių sąskaitų atžvilgiu nėra pasirašyti atsakovės. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog „neaišku, kokiu pagrindu atlikti sienų mūro darbai ir kur jie buvo atlikti; <...> sąskaitoje SV 0000039 ir atliktų darbų akte A1 pateikiama apmokėjimui už skardų dažymą – 169,4 Eur. Darbai skardų dažymas taip pat pateikti apmokėjimui PVM sąskaitoje faktūroje SV 0000040 ir atliktų darbų akte A1-135,52 Eur sumai. Konkretus darbų kiekis nei akte, nei sąskaitoje nenurodytas. Šio darbo nėra sąmatose prie sutarčių, atliktų darbų aktai nėra pasirašyti užsakovo, taip pat nėra rašytinio susitarimo tarp šalių dėl šių darbų atlikimo. Nėra galimybės nustatyti šių darbų būtinybės“. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, papildomi darbai nėra užfiksuoti ir statybos darbų žurnale (CPK 178 str.).
80. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmetė.
Dėl statybos darbų žurnalo perdavimo atsakovei
81. Pagal Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir Reglamentas) 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ 2 p., už statybos darbų žurnalo pildymą ir saugojimą, kuris, remiantis to paties reglamento nuostatomis, privalomas ir esminis statybos proceso eigą bei atliktus veiksmus įforminantis dokumentas, yra atsakingas rangovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-241/2018). Tinkamai ir rūpestingai pildyti statybos darbų žurnalą privalo rangovas (ieškovė), jam, nesilaikiusiam šios pareigos, tenka galimi su tuo susiję neigiami padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-0 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-168-330/2016). Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, būtent ieškovei, kaip rangovei, kyla statybų darbų žurnalo pildymo pareiga ir atitinkama rizika, susijusi su atitinkamų teisės aktų reikalavimų neįgyvendinimu. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbų žurnalas nebuvo tinkamai pildomas.
82. Ieškovės teiginiai, jog teismo įpareigojimas ieškovei perduoti atsakovei užpildytą statybos darbų žurnalą pagal Sutartis Nr. 1, 2 ir 3, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi statybos vadovas yra miręs, yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Reglamentas nurodo, jog pasibaigus statybos vadovo įgaliojimams (pvz. nutraukus su juo sutartį, atleidus iš darbo), statybos darbų žurnalas perduodamas naujam paskirtam statinio statybos vadovui. Tai, jog, ieškovės teigimu, statybos techninis prižiūrėtojas nedalyvavo atliekant visus statybos darbus, neatleidžia ieškovės nuo pareigos pildyti statybos darbų žurnalą, kadangi pagal Reglamentą, statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) tik kontroliuoja žurnalo pildymą ir juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims.
83. Ieškovės argumentai, jog statybos darbų rezultatai per ginčo laiką galėjo būti pakeisti, užbaigti, modifikuoti ir pan., nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, iš byloje esančio Ekspertizės akto matyti, kad jokie pokyčiai po to, kai statybos objektas buvo paliktas ieškovės, objekte nebuvo daromi, o darbai – nebuvo atliekami, užbaigiami, taisomi ir pan.
84. Papildomai pažymėtina, kad tinkamai įformintas statybos darbų žurnalas yra svarbus teisines pasekmes sukeliantis dokumentas, sprendžiant ir ateityje klausimus dėl statybos darbų kokybės garantinio laikotarpio metu, todėl, esant teisės aktuose numatytai rangovo pareigai tinkamai parengti tokį dokumentą, atsakovo reikalavimas šiuo atveju nelaikytinas formaliu.
85. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl statybos darbų žurnalo perdavimo yra nepagrįsti, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl 2 465,38 Eur išlaidų atlyginimo
86. Ekspertizės akto 5.9 p. nurodyta, kad mūro darbus ieškovė turėjo atlikti pagal Sutartį Nr. 1. Papildomo susitarimo, kaip tai numato Sutarties 11,4 p., dėl pertvarų įrengimo iš kitokios medžiagos (šiuo atveju – iš gipso kartotinės medžiagos) tarp šalių nėra.
87. Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigia, jog byloje ginčo, kad pastato vidinės pertvaros turėjo būti įrengtos, nėra. Ieškovė teigia, jog pirminiame ieškovei pateiktame projekte buvo numatytos mūrinės pertvaros, o vėliau – gipso kartotinės pertvaros. Ieškovės nuomone, ji pagrįstai neatliko mūro darbų, o atsakovei, kuri savo iniciatyva ir pasitelkdama trečiuosius asmenis sumontavo gipso kartotines pertvaras, negalėjo būti priteistos tokios išlaidos.
88. Pažymėtina, jog ekspertas Ekspertizės akte nurodė, kad atitinkamai ieškovė turėjo įvykdyti sutartyje numatytus darbus, arba gavęs projektą su, jos nuomone, kitokio tipo pertvaromis, turėjo inicijuoti papildomo susitarimo su atsakove pasirašymą dėl pertvarų įrengimo iš kitokių medžiagų arba šių darbų nevykdymo. Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra. Ekspertizės akto 4.9 p. taip pat teigiama, jog šalių pasirašytose sutartyse, jų prieduose ar papildomuose raštiškuose susitarimuose nėra suderinta patvirtinta ir pasirašyta gipskartonio pertvarų įrengimo ir trinkelių dangos įrengimo darbų kaina, bei kitos šių darbų atlikimo sąlygos. Bylos medžiagoje nėra šalių patvirtinto atskiro susitarimo dėl gipskartonio pertvarų įrengimo ir trinkelių dangos įrengimo darbų, taip pat duomenų, jog šalys susitarė statybos darbų apimties mažinimo. Be to, ieškovės atstovas 2015-09-03 susirašinėjime su atsakove ne tik patvirtino darbų neatlikimo faktą, bet ir įsipareigojo apmokėti atsakovės patirtas išlaidas už vidinių pertvarų sumontavimą 2 037,5 Eur suma.
89. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių neginčijamus atsakovo atliktus mokėjimus už darbus ieškovui, įvertinus tai, kad ieškovei nevykdant sutartyje numatytų darbų ir, pagal eksperto išvadas, neinicijuojant papildomo susitarimo su atsakove pasirašymo dėl pertvarų įrengimo iš kitokių medžiagų arba šių darbų nevykdymo, atsakovei pašalinus ieškovės padarytą sutarties pažeidimą ekonomiškesniu būdu (šių aplinkybių ieškovė neginčijo), tokios išlaidos pagrįstai buvo priteistos pirmosios instancijos teismo (CK 6.658 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
90. Pažymėtina, jog teismas nurodytą sumą, t. y. 2 037,5 Eur, atsakovei priteisė pritaikęs PVM, t. y. iš viso priteisė 2 465,38 Eur iš ieškovės. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Skonsta“ nėra PVM mokėtoja, atsakovė už UAB „Skonsta“ atliktus darbus pagal 2015-08-13 rangos sutartį Nr. 2015/08/01 atitinkamas sumas mokėjo be PVM. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas dalyje keistinas, patikslinant atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą, t. y. 2 037,5 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl darbų kainos sumažinimo 2 998,73 Eur sumai
91. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas, vadovaudamasis Sutarties Nr. 2 3.4 p. bei CK 6.665 str., nutarė priteisti iš ieškovės atsakovei 2 998,73 Eur sumą, o sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino, kad ieškovė statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2 atliko nekokybiškai ir sumažino šios sutarties pagrindu ieškovės atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur suma.
92. Sutarties Nr. 2 3.4 p. nustatyta jog užsakovas turi teisę palikti iki 10 (dešimt) procentų atliktų darbų vertės sulaikomą sumą, kuri sumokama rangovui ne vėliau kaip po mėnesio užbaigus objekto statybą arba pašalinus atliktų darbų priėmimo metu nustatytus defektus. Taigi, minėtoje sutarties nuostatoje yra apibrėžta šalių sulaikymo teisė. Tuo tarpu CK 6.665 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą.
93. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė pripažinti, kad ieškovė statybos rangos darbus pagal Sutartį Nr. 2 atliko nekokybiškai ir sumažinti šios sutarties pagrindu ieškovės atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur suma. Iš šių aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvienodino skirtingus teisinius institutus – užsakovo sulaikymo teisę ir teisę reikalauti darbų kainos sumažinimo, kadangi nagrinėjamu atveju sulaikymo teisiniai santykiai nebuvo susiformavę. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
94. Byloje nustatyta, jog darbai pagal Sutartį Nr. 2 atlikti nekokybiškai, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras dalis darbų nėra užbaigti. Ekspertizės išvadų 5.7 p. nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovė nurodė, kad konstatuoti trūkumai yra esminiai ir daro neigiamą įtaką statybos objektui ir darbų rezultatui. Ieškovė apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių šias aplinkybes nenurodė. Todėl vadovaujantis CPK 6.665 str. 1 d. 2 p., yra pagrindas sumažinti statybos darbų pagal Sutartį Nr. 2 kainą. Esant konstatuotam faktui apie darbų kokybės trūkumus, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog darbų kokybės trūkumai yra mažesnio mąsto ir vertės, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo išvadai, jog darbų kainos sumažinimo suma 2 998,73 Eur sumai (10 proc. nuo sutarties kainos) yra nepagrįsta. Tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nepagrįstai (nesant atsakovo reikalavimui) nurodė, kad ši suma priteisiama iš atsakovės, kai tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodoma, kad ši suma yra mažinama šios sutarties pagrindu, neturi įtakos sprendimo pagrįstumui ir pagrįstumui.
95. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šioje sprendimo dalyje atsakovės įvardytą sumą tenkino įskaitant PVM. Pažymėtina, jog iš Sutarties Nr. 2 matyti, jog šios sutarties objekto darbų kainą sudaro 29 987,93 Eur su PVM. Taigi, teismas pagrįstai sumažino šios sutarties pagrindu ieškovės atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur, įskaitant PVM, suma.
Dėl darbų kainos sumažinimo 8 711,23 Eur sumai
96. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovės reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo 8 711,23 Eur sumai netenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas visus skardinimo daiktus pripažinti nekokybiškais bei nėra pagrindo teigti, kad apskardinimui pateikta netinkama medžiaga. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei nepateikė panaudotos medžiagos atitikties sertifikatų nereiškia, jog ieškovės darbų rezultatu negalima naudotis pagal paskirtį.
97. CK 6.686 str. 2 d. nustatyta, kad šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis. Byloje ginčo dėl to, kad skardinimo darbams atlikti panaudotos ieškovės medžiagos, nėra. Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.665 str. 6 d.).
98. Pažymėtina, jog atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, turėjo įrodyti, kad dėl pagal Sutartį Nr. 3 atliktų darbų trūkumų negalėjo naudotis atliktų darbų rezultatu ir kad šie trūkumai yra esminiai. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad Eksperto išvadų 5.5, 5.8 ir 6.3 p. nurodyti fasado skardinimo darbų vykdymo trūkumai, medžiagų apdorojimo proceso pažeidimai, turės įtakos panaudotų medžiagų ilgaamžiškumui, estetiniam vaizdui ir pan., taip pat kitų objektų statybos darbu rezultatui ir ilgaamžiškumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai neįrodo, kad atsakovei perduotų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį iš esmės, kadangi vien tik netinkamos apskardinimo medžiagos panaudojimas ir netinkamai atlikti montavimo darbai (pvz. skarda buvo pjaustoma diskiniu pjūklu, medžiagos sumontuotos kreivai) neleidžia teigti, jog tokie trūkumai yra esminiai ir ribojantys atsakovės galimybę naudotis atliktų darbų rezultatu pagal paskirtį. Tai, kad, atsakovės teigimu, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nesuponuoja išvados teigti priešingai. Todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastarojo atsakovės reikalavimo netenkino.
Dėl atsakovės reikalavimų priteisti delspinigius
99. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovės 8 467,8 Eur delspinigių už neįvykdytus, ar netinkamai įvykdytus įsipareigojimus pagal Sutartis Nr. 1, 2 ir 3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog statybų projektai buvo tikslinami, dėl to ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku atlikti darbų. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad šalys iki tam tikro laiko geranoriškai bendradarbiavo, atsakovė prašė atlikti kitus darbus, nenumatytus šalių sutartimi, todėl atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog konstatuoti, kad tik dėl ieškovės kaltės nebuvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai negalima. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pastarojo priešieškinio reikalavimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
100. Teismų praktikoje nurodoma, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai nurodydamas, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, jog jai teko keisti pirminį darbų projektą darbams pagal sutartį Nr. 1 atlikti, kadangi atlikus demontavimo darbus paaiškėjo kitokia statinio faktinė būklė, taip pat patvirtino, jog buvo atitinkamas uždelsimas iš jos pusės, nors ir neilgalaikis, kuris darė įtaką darbų atlikimo terminams.
Dėl 744,15 Eur atsakovės patirtų nuostolių, susijusių su konsultacijomis ir teisine pagalba
101. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su skundžiama sprendimo dalimi, kuria atsakovės prašomi priteisti 744,15 Eur nuostoliai, susiję su konsultacijomis ir teisine pagalba, buvo prilyginti prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, ir nebuvo priteisti iš ieškovės.
102. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog tokie atsakovės prašomi priteisti „nuostoliai“ buvo vertinami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovui iš esmės buvo suteiktos teisinės paslaugos (tame tarpe konsultacijos), kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčo nagrinėjimu teisme. Priešingai, nei nurodo atsakovė, tokios išlaidos, atsižvelgiant į CK 6.249 str. ir prašomų priteisti išlaidų pobūdį, neatitinka nuostolių (protingų išlaidų) pobūdžio CK 6.249 str. 4 d. prasme. Vien tai, kad atsakovė už minėtų išlaidų priteisimą sumokėjo žyminį mokestį, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo grąžintas, nesuponuoja priešingos apeliacinės instancijos teismo nustatytos išvados.
103. Pažymėtina, jog CPK 56 str. nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą, t. y. CPK nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.). Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Be to, išlaidos, kurias atsakovė sumokėjo teisinių paslaugų įmonei už teisines paslaugas, negali būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), nes atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p., todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
104. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašomų priteisti 744,15 Eur išlaidų neprilygino bylinėjimosi išlaidoms ir pagrįstai jų nepriteisė iš ieškovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų realumu
105. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog nepateikus į bylą įrodymų, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos, tokios išlaidos negali būti priteistos ieškovei.
106. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, advokato išrašyta sąskaita atstovaujamajam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010). Ieškovė, norėdama prisiteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą yra apmokėtos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Kauno apygardos teismo 2015-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2106-527/2015).
107. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo realumą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (pvz. mokėjimo nurodymo), taip pat apeliaciniame skunde patvirtino, kad ji, dėl apribojimų disponuoti pinigines lėšas, negalėjo apmokėti PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad įrodymų apie išlaidų apmokėjimą už pirmosios instancijos teisme suteiktas atstovavimo paslaugas (priešingai nei už paslaugas apeliacinės instancijos teisme) nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teismų praktika, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė neįrodė patirtų 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstai šių išlaidų nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
108. Kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
109. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl 1 361,87 Eur priteisimo pagal PVM sąskaitos faktūrą Nr. SV 0000043, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 1 361,87 Eur priteisimo pagal PVM sąskaitos faktūrą Nr. SV 0000043 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.); teismas, sprendimu dalyje dėl reikalavimo priteisti atsakovei iš ieškovės 2 465,38 Eur nepagrįstai šią sumą apskaičiavo su PVM, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, patikslinant atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą, t. y. 2 037,5 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Proporcingai byloje perskaičiuojamos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 5 d.), nurodant, kad: ieškovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo atmetami; atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (35 proc.), iš ieškovės atsakovei priteistina 581,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.); iš ieškovės atsakovei priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 004,23 Eur), skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2016-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
110. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 sprendimą dalyje, kurioje netenkinti ieškovės reikalavimai bei tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus tenkinti, o priešieškinio reikalavimus – atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės argumentus dėl 2 465,38 Eur sumos priteisimo, šią sumą patikslino, sumažindamas ją iki 2 037,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog patenkinta 5 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų.
111. Nustatyta, jog ieškovė, padavusi apeliacinį skundą, sumokėjo: 135 Eur žyminio mokesčio ir 1 452 Eur (968 Eur + 484 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso apeliaciniame procese ieškovė patyrė 1 587 Eur (135 Eur + 1 452 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 79,35 Eur (1 587 Eur x 5 proc.) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
112. Atsakovė apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 sprendimą dalyje: ieškovės reikalavimus atmesti, o atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 1 361,87 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės pakeitė ir nurodė, kad minėtas ieškovės reikalavimas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo patenkinta 25 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.
113. Nustatyta, jog atsakovė padavusi apeliacinį skundą, sumokėjo 468 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 117 Eur (468 Eur x 25 proc.) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 str.,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ ir apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4-868/2018 pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, per 2 (dvi) darbo dienas nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašytinai perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ vadovui teisės aktų nustatyta tvarka užpildytus ir ieškovės kaip statybos darbų rangovo pasirašytus statybos darbų žurnalus už darbus, ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus pagal ginčo šalių 2014-12-19, 2015-05-14 ir 2015-08-07 sudarytas tris statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), sutartis.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ naudai 2 037,5 Eur išlaidų, patirtų apmokant tretiesiems asmenims už ieškovės sąskaita atliktus ieškovės neįvykdytus statybos darbus.
Pripažinti, kad ieškovė (rangovas) uždaroji akcinė bendrovė „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, statybos rangos darbus pagal 2015-05-14 dieną su atsakove (užsakovu) uždarąja akcine bendrove „Miromax“ sudarytą statybos rangos sutartį atliko nekokybiškai ir sumažinti šios sutarties pagrindu ieškovės (rangovo) uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ atliktų statybos darbų kainą 2 998,73 Eur suma.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ naudai 968 Eur nepagrįstai gauto apmokėjimo už nepanaudotas statybines medžiagas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 004,23 Eur), skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2016-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“ 581,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“ naudai.
Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus atmesti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miromax“, juridinio asmens kodas, 111 Eur permokėto žyminio mokesčio“.
Likusioje dalyje apeliančių apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti apeliantei (ieškovei) uždarajai akcinei bendrovei „Miromax“, juridinio asmens kodas 302418492, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, 79,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti apeliantei (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „Socialus verslas“, juridinio asmens kodas 303266660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miromax“, juridinio asmens kodas 30241849, 117 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.