Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „KIV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „Karkasa“ ieškinį atsakovui AB „KIV“, trečiasis asmuo ūkininkas D. J., dėl įsiskolinimo už atliktus rangos darbus ir parduotas prekes priteisimo, rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir baudos priteisimo, bei atsakovo UAB „KIV“ priešieškinį ieškovui UAB „Karkasa“ dėl darbų perdavimo akto pripažinimo galiojančiu ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai sustabdė darbų vykdymą, nes negalėjo jų toliau tęsti dėl darbams reikalingų medžiagų stygiaus. Šią išvadą padarė remdamasis tuo, kad 2011-11-18 Papildomame susitarime buvo nustatyti medžiagų pristatymo į objektą terminai, liudytojai, dirbę objekte, paaiškino apie nuolatinį medžiagų trūkumą, 2014-01-06 ieškovo pranešimu atsakovui apie tai, jog jis negali toliau vykdyti darbų, nes atsakovas neatsiskaito laiku už atliktus darbus, laiku nepristato medžiagų į objektą ( t. I, b.l.28). Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas ieškovo prašymu, paaiškėjus, kad ieškovas darbų objekte atlikti nesuspės, o ne dėl medžiagų trūkumo objekte, nepateikė įrodymų, jog iki Papildomo susitarimo sudarymo buvo sumokėjęs visas sumas, kurias buvo įsipareigojęs sumokėti pagal sutartį, buvo nurodęs atliekamų darbų apimtis ieškovui ir pateikęs pagal jas tam reikalingą kiekį medžiagų, kaip tai buvo nurodyta pastaboje prie sąmatos ( t. I, b. l.13), todėl teismo išvada dėl papildomo susitarimo sudarymo priežasties yra pagrįsta. Pripažintina, kad ieškovas byloje turėjo teikti įrodymus, kokių medžiagų, kokiam terminui nepateikė atsakovas, o atsakovas turėjo teikti įrodymus, kokias medžiagas ir kokiais terminais jis pateikė, tačiau nei vienai iš šalių neįrodinėjant šių aplinkybių, teismas neturėjo galimybės įvertinti kokia apimtimi atsakovas nevykdė pareigos pateikti medžiagas, ar tai galėjo būti nesavalaikio darbų pagal sutartį įvykdymo priežastimi.

Tai, kad šalys susitaria dėl rangovo teisių tuo atveju, jei užsakovas nevykdys savo įsipareigojimų, leidžia daryti išvadą, kad tokį susitarimą sąlygojo užsakovo nevykdymas įsipareigojimų, numatytų ankstesniuose šalių susitarimuose, t.y. sutartyje ir jos prieduose. Atsakovas, teigdamas, kad susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad buvo aišku, jog ieškovas darbų objekte atlikti laiku nesuspės, nepateikia šios aplinkybės įrodymų. Nesavalaikis apmokėjimas pagal sutartį, medžiagų nepateikimas yra aplinkybėmis, dėl kurių rangovas gali sustabdyti darbų vykdymą. CK 6.661 straipsnio 1 dalis numato teisę rangovui sustabdyti darbus. Pirmosios instancijos teismo sprendime išvada dėl susitarimo sudarymo aplinkybių remiasi ir liudytojų- statybos objekte dirbusių darbininkų parodymais. Nors jame nenurodyta, kokie liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje, kokius davė parodymus, tačiau šį procesinės teisės normos pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai D. P. ir E. O. ( t. II, b. l. 70-71). D. P. paaiškino, kad dirbo UAB „Karkasa“ objekte, kad darbininkai nebuvo visą laiką užimti, nes dažnai vėluodavo medžiagos, todėl negalėjo dirbti. Apie tai, kad trūksta medžiagų, sakydavo A. ir D. Liudytojas E. O. paaiškino, kad A. B. buvo bendrovės, kurioje jis dirbo, direktoriumi, objekte dirbo 9 žmonės, bet kai pradėjo trūkti medžiagų, liko 4, paaiškino, kad visada trūko medžiagų, fasado lentų, dažų, apie medžiagų trūkumą sakydavo A., D. Tretysis asmuo D. J. paaiškino, kad medžiagų tiekimu rūpinosi jis pats ir jų niekada netrūko. Atsakovas ir tretysis asmuo turėjo galimybę pateikti įrodymus, kada ir kokias medžiagas perdavė ieškovui, tačiau šių įrodymų neteikė, todėl priimtini ieškovo pateikti įrodymai dėl aplinkybės, ar atsakovas vykdė pareigą pateikti laiku reikiamas medžiagas į objektą.

Ieškovas ieškininiame pareiškime nurodo, kad atsakovas nepristatydavo į objektą medžiagų, tačiau nenurodė, kokiu terminu ir kokių medžiagų atsakovas nepristatė. Ieškovas atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 ir Nr.2 nurodo visus darbus, kurie išvardinti sąmatoje, išskyrus terasų ir balkono sumontavimą, dangos įrengimą. Iš to darytina išvada, kad tik šių darbų atlikimui galėjo būti nepatiektos medžiagos, nes tai, kad kitus darbus ieškovas teigia atlikęs ir nenurodo, kad medžiagas jiems atlikti būtų įsigijęs pats, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo įvykdęs bent jau dalinai įsipareigojimą patiekti medžiagas, kuriomis ieškovas darbus vykdė. Iš pranešimo apie darbų sustabdymą ( t. I, b. l. 28) matyti, kad ieškovas ketino baigti vykdyti darbus, jei bus pristatytos tam reikalingos medžiagos, t.y. dažytos lauko apdailos lentos ir dažytos terasinės lentos. Tai, kad iki 2012-01-06 ieškovui nebuvo pristatytos šios medžiagos, sąlygojo nepilną darbų atlikimą pagal sutartį. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokie darbai kaip lauko apdailos montavimas, nurodyti 2012-03-05 darbų perdavimo akte ir kuriems reikalingos dažytos apdailos lentos, negalėjo būti atlikti. Tai, kad ši apdaila nebuvo atlikta, nurodyta ir atsakovo pateiktame įrodyme - 2012-03-23 Atliktų ir neatliktų darbų kokybės ir apimties įvertinimo akte ( t. I, b.l.184). Ieškovas kaip įrodymą apie atliktus darbus pateikė antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. I, b. l. 115-116), tačiau jis nėra tinkamu įrodymu byloje, kadangi nėra konstatuota, kokia dalimi statybos darbai yra atlikti. Pvz. akte teigiama, kad yra sumontuota didžioji dalis namo pakalimų, matyti padaryta lauko apdaila, sumontuoti latakai, kraigai, iš lauko pusės sumontuota namo dalis lauko apdailos, terasos nėra sumontuotos. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kokia apimtimi darbai buvo atlikti, nes ieškovas reiškia ieškinį priteisti skolą už dalinai atliktus darbus, todėl tokie teiginiai kaip „ sumontuota didžioji dalis“ nėra faktine aplinkybe, kuri būtų reikšminga pagal pareikštą ieškinį. Rangovui tenka pareiga įrodyti atliktų darbų apimtis, kai šie darbai buvo atlikti dalinai, nes jis, kaip savo verslo srities profesionalas, kilus ginčui su užsakovu dėl apmokėjimo už darbus, turi galimybę pasirūpinti tinkamų įrodymų apie atliktus darbus ir jų apimtį buvimu. Antstolis nėra tinkamu asmeniu konstatuoti darbų apimtis, todėl jos ir nenurodytos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, statybos darbų atlikimo apimtis turi įvertinti statybos srities specialistai, todėl atsakovo pateiktas Pagal statybos rangos sutartį atliktų ir neatliktų darbų aktas ( t. I, b.l. 152-187) yra tinkamu neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų įrodymu.

Ieškovas reikalavimą pripažinti rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir prašymą priteisti baudą grindė tuo, kad atsakovas sutartį nutraukė nė karto neinformavęs ieškovo apie konkrečius sutarties pažeidimus, neįspėjęs ieškovo apie sutarties nutraukimą. Sutarties 4.6 punkto pagrindu prašė priteisti iš atsakovo baudą. Teismo sprendime padaryta išvada, kad 2012-01-11 pretenzija, kurią ieškovui siuntė atsakovas dėl darbų trūkumų pašalinimo ir užbaigimo, nelaikytina tinkamai įforminta ir įteikta ieškovui. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad pretenziją gavo elektroniniu paštu, todėl teismo išvada, kad pretenzija nebuvo tinkamai įforminta ir įteikta ieškovui, yra nepagrįsta. Pretenzijoje buvo nurodyta ( t. I, b. l. 102-103) dėl UAB „ Karkasa“ darbo broko ir darbų neatlikimo pagal sutartį. Joje nurodyti neatlikti ir nekokybiškai atlikti darbai, nurodyta, kad komisija, į kurios sudėtį įėjo atsakovo atstovas K. B., užsakovas-tretysis asmuo D. J. ir projekto techninis prižiūrėtojas V. Kairys, nustatė išvardintus trūkumus.

Atsakovui teigiant ieškovą atlikus statybos darbus nekokybiškai, byloje turi būti padaryta išvada dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad užsakovas, nei karto neperspėjęs rangovo apie atliktų darbų trūkumus, nukrypimus nuo sutarties ar papildomo susitarimo sąlygų, galinčių pabloginti statybos darbų kokybę, neteko teisės remtis tokiais trūkumais ateityje, kad tai numatyta CK 6.689 straipsnyje. Šią teisės normą teismas taikė netinkamai, nes užsakovas netenka teisės remtis nustatytais trūkumais ateityje tuo atveju, jei nepraneša apie pastebėtus trūkumus. Tik padarius išvadą, kad trūkumus, kurie nurodyti 2012-01-11 pretenzijoje užsakovas buvo pastebėjęs, tačiau nevykdė pareigos apie juos nedelsiant pranešti rangovui, užsakovas prarastų teisę jais remtis ateityje, t.y. reikalauti juos ištaisyti ar priteisti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šiuos trūkumus užsakovas pastebėjo anksčiau, tačiau apie juos pranešė pavėluotai, t.y. išsiųsdamas 2012-01-11 pretenziją.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl darbų kokybės. Byloje pateikti statybos darbų žurnalai yra įrodymu, kad ne visi ieškovo atlikti darbai buvo priimti statybos techninės priežiūros vadovo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pretenzijas dėl darbų kokybės reiškė žodžiu darbų eigoje, nėra pagrindo atmesti šio paaiškinimo, nes ta aplinkybė, kad eilės darbų, kuriuos į statybos darbų žurnalą įrašė kaip atliktus ieškovo atstovai, nepatvirtino parašu statybos techninės priežiūros vadovas V. Kairys ( t. I, b. l. 136, 138,141-144). Tai leidžia daryti išvadą, kad eilė darbų buvo atlikta nekokybiškai ir iš viso nebuvo atlikti. Atsakovo pateiktas įrodymas- Atliktų darbų kokybės aktas ( t. I, b. l. 152-173) negalėjo būti atmesti CK 6.689 straipsnio 2 dalies pagrindu, o teismas turėjo padaryti išvadą apie atliktų darbų kokybę. Atsakovas teikė įrodymą - 2012-01-11 pretenziją ( t. I, b.l.102-103) , kurios 12-oje punktų nurodė nekokybiškus darbus. Ieškovas šią pretenziją gavo, todėl turėjo galimybę pateikti įrodymus, jog darbai buvo atlikti kokybiškai.

Atsakovas priėmė dalį darbų, kurie nurodyti 2011-12-13 d. akte, tame tarpe ir svečių namo ir pirties karkasinės konstrukcijos montavimo darbus. 2012-01-11 pretenzijoje teigiama, kad didžioji dalis namo ir pirties sienų yra sumontuota kreivai, ne pagal gulsčiuką, nukrypimai yra ženkliai didesni, nei leidžiama, nėra stačių kampų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimo akte, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo reikšti vėliau ( CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Priėmęs darbus, užsakovas privalo pranešti rangovui apie tokius trūkumus, kurie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą ( CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nenurodė, kad trūkumai darbų, kuriuos jis priėmė pasirašydamas 2011-12-13 darbų priėmimo-perdavimo aktą, negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Pripažinus, kad darbai, kuriuos atsakovas priėmė ir kurių trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, nors atlikti nekokybiškai, turi būti apmokėti atsakovo. Užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu ( CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl darbo trūkumų, t.y. kokybės. CK 6.662 straipsnio 5 dalis numato, jog kiekviena rangos sutarties šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, jei kyla ginčas dėl darbo trūkumų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nereikalavę tokios ekspertizės paskyrimo, nepasinaudojo teise pateikti ginčo sprendimui įrodymą, kad darbų trūkumai yra priežastiniame ryšyje su rangovo veiksmais, vykdant statybą, kokios apimties yra nuostoliai dėl trūkumų taisymo. Be to, rangos sutarties 6.1 punkte buvo numatytos namo ir jo elementų tolerancijos. Tikėtina, kad Atliktų darbų kokybės akte nurodyti darbų defektai dėl kampų nebuvimo, sienų kreivumo viršijo Rangos sutartyje nurodytas tolerancijas. Ieškovas nepateikė priešingų įrodymų. Šalys byloje buvo atstovaujamos profesionalių advokatų, tačiau nei viena iš šalių nereiškė prašymo skirti byloje ekspertizę. Pateiktas sutarties, kurią sudarė atsakovas su UAB „Statyba ir renovacija“ priedas Nr. 1 nenumato atskirai darbų, kurie buvo atlikti ištaisant trūkumus, ir atskirai darbų, kurie buvo atliekami dėl to, kad pagal Rangos sutartį, sudarytą ieškovo su atsakovu, jie nebuvo užbaigti.

Tai, kad atsakovas teigia apie atliktų darbų nekokybiškumą ir nuostolius, atsiradusius dėl jų taisymo, pirmiausia buvo jo pareiga pateikti šios aplinkybės įrodymus. Pripažinus, kad atsakovui ieškovas nepadarė nuostolių tuo, kad nebaigė atlikti dalies darbų pagal sutartį, kad darbus sustabdė pagrįstai, atsakovo reikalavimai dalyje dėl darbų, kurie nebuvo atlikti ieškovo ir kuriuos atliko kitas rangovas, atmesti pagrįstai.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti darbų perdavimo aktą Nr. 2 ( t. I, b. l. 27) negaliojančiu tuo pagrindu, kad ieškovas jame nurodytų darbų neatliko ir pateikė šios aplinkybės įrodymą – darbų apimties ir kokybės vertinimo aktą ( t. I, b. l. 152-186), kurį patvirtino statybos techniniai prižiūrėtojai V. Kairys ir R. Š., bei ekspertas D. G.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymo. Akto dalyje nurodyti neatlikti darbai ( t. I, b. l. 174- 184), aprašyti kaip neatlikti darbai užfiksuoti nuotraukose. Ieškovas teigia, kad yra atlikęs darbų už 71 067,45 Lt, pateikė 2012-03-05 darbų perdavimo aktą, tačiau jame nenurodė, kokioje apimtyje atliko akte išvardintus darbus. Darbų sąmatoje-priede prie sutarties Nr. 2 buvo nurodyta, kad atliekamų darbų apimtis nurodo ir naudojamas medžiagas pateikia užsakovas, todėl ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo pagal atliktų darbų aktą Nr. 2, turėjo pateikti įrodymus, kokias darbų apimtis jam nurodė atsakovas, kokioje apimtyje darbus jis atliko ir kokių sumų prašo už kiekvieną iš nurodytų akte darbų. Ieškovas teigia, kad darbų pagal sutartį jis neatliko dėl to, kad sustabdė darbų vykdymą nuo 2012-01-06, todėl paskaičiavo, kad sutartinių darbų pabaigimo kaštai yra 7000 Lt. CPK 178 straipsnis numato pareigą šaliai įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Reikalavimą priteisti ne visą sutartyje ir susitarime nurodytą sumą, t.y. ją mažinti 7000 Lt ieškovas turėjo pagrįsti, t.y. pateikti įrodymus, kokiu būdu apskaičiavo, jog sutartinių darbų pabaigimo kaštai yra tokie. Jam nepateikus šių įrodymų, atmestinas ieškovo paaiškinimas dėl tokio dydžio sutartinių darbų pabaigimo kaštų.

Darbų priėmimo akte Nr. 2 nurodyti tokie darbai kaip pakalimų montavimas, lauko apdailos montavimas, lietvamzdžių, latakų, kraigų montavimas. Techninių prižiūrėtojų ir eksperto pasirašytame akte nurodyti kaip neatlikti darbai : pakalimai lauke, neatlikta lauko sienų apdaila, nesumontuota stogo danga, neįrengti lietvamzdžiai, latakai, nesumontuotos lauko palangės ir kt. Neatliktų darbų akte nurodytos neatliktų darbų apimtys. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas darbų priėmimo akte Nr. 2 nepagrįstai nurodė kaip atliktus darbus, nes nesant pagrindo atmesti statinio techninio prižiūrėtojo pasirašytą ir kitų asmenų-statybos specialistų patvirtintą aktą, tenkintinu pripažintinas atsakovo reikalavimas pripažinti atliktų darbų aktą Nr. 2 negaliojančiu, panaikinant teismo sprendimą šioje dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pripažinus, kad dalį darbų ieškovas atliko nekokybiškai, o atsakovui pareiškus dėl jų pretenziją ( t. I, b.l.102-103) ir nurodžius terminą trūkumams ištaisyti – iki 2012-01-17, ieškovui trūkumų nepašalinus, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį ( CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Pripažinus, kad ieškovas pagrįstai sustabdė statybos darbus, tačiau atlikti darbai buvo nekokybiški, ieškovas nustatytu terminu turėjo galimybę pašalinti trūkumus, nurodytus pretenzijoje. Tai, kad nustatytas terminas trūkumams pašalinti buvo neprotingas, šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nutraukė sutartį nepagrįstai. Šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 330 straipsnių pagrindais, padarius išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai, ir šių trūkumų nepašalino nustatytu terminu. Atmetus reikalavimą pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl baudos priteisimo.

Pripažinus, kad ieškovas atsakovui turi atlyginti nekokybiškai atliktų darbų taisymo išlaidas, iš 2012-04-17 Sutarties priedo ( t. I, b.l.187) išskiriami darbai, kurie nurodyti kaip trūkumų šalinimas . Tokie darbai nurodyti 4, 8,13,15-18 eilės numeriais ir dalinai 9 eilės numeriu. Išlaidos šiems darbams sudaro 6053,83 Lt ( 2860,97 Lt + 2426,43 Lt +142,14 Lt +95,42Lt +38,17 Lt +197,24 Lt +293,46 Lt ). Pripažinus, kad ieškovas neatliko drabų, nurodytų Darbų priėmimo akte Nr.2, atsakovas neturi už juos sumokėti ieškovui, o ieškovas neturi apmokėti už darbus, kurių nebuvo atlikęs ir juos atliko kitas rangovas. Tai, kad atsakovas įsipareigojo naujam rangovui apmokėti už šiuos darbus brangiau, nei buvo įsipareigojęs apmokėti ieškovui, nereiškia, kad šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovo kaltės. Pripažinus, kad ieškovas pagrįstai ieškovas neatliko visų darbų pagal sutartį, yra kaltas pats atsakovas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas jam yra apmokėjęs už rangos darbus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2012-05-03, 27500 Lt. Pasiūlyme dėl tolesnio bendradarbiavimo ( t. I, b.l.32-33), kuris surašytas 2012-03-26, ieškovas nurodė, kad atsakovas iki pasiūlymo surašymo dienos pagal sutartį yra apmokėjęs 37500 Lt. Kadangi pats ieškovas ieškinyje nurodo mažesnę sumą, kaip apmokėtą už darbus atsakovo, t.y. 27500 Lt, o 2012-03-26 pasiūlyme nurodo kaip apmokėtą 37500 Lt sumą, darytina išvada, kad atsakovas yra apmokėjęs ieškovui už darbus 37500 Lt. Dalinai tenkinant ieškovo reikalavimą, pripažintina, kad jis nepagrįstai reikalauja 28000 Lt apmokėjimo už darbus pagal 2012-03-05 aktą, todėl priteista suma mažintina šia suma ir priteisiama ieškovui 16315,77 Lt.

Atsakovo priešieškinys tenkinamas dalyje dėl 6053,83 Lt priteisimo, panaikinus teismo sprendimą šioje dalyje dėl netinkamo įrodymų vertinimo, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pakeitus teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, šioje dalyje priteistas žyminis mokestis iš atsakovo mažintinas 840 Lt. Patenkinus atsakovo reikalavimus priešieškinio dalyje, iš ieškovo atsakovui turi būti priteista 324,21 Lt. Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas jam turi atlyginti išlaidas, turėtas šioje dalyje žyminiam mokesčiui sumokėti, jos sudaro 1164,21 Lt ( 840 Lt pakeičiant teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, 142,60 Lt, kurioje buvo patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl darbų priėmimo akto ir 181,61 Lt – turtinio reikalavimo dalyje ). Atsakovo reikalavimas priteisti 9, 03 procentų palūkanas nuo 2012-10-30 dienos – priešieškinio pateikimo dienos tenkintinas dalinai, priteisiant 6 procentų palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kadangi šioje byloje netaikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes priteisiami nuostoliai, dėl kurių buvimo tarp šalių kilo ginčas, ieškovas nėra praleidęs nustatyto mokėjimų termino.

Ieškovo atskirasis skundas byloje buvo atmestas, todėl jo apmokėjimui išlaidų atsakovas neturi atlyginti. Priteistoje ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina atitinkamai sumažinus priteistą skolos sumą iš atsakovo ieškovui iki 16315,77 Lt, bei dalinai patenkinus atsakovo reikalavimus ir ji sudaro, įvertinus ir dalinai patenkintą apeliacinį skundą ir turėtas atsakovo išlaidas žyminiam mokesčiui šioje dalyje,

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovų pagalbai apmokėti neatlyginamos, kadangi abi šalys turėjo šių išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, o ieškovo ir atsakovo reikalavimai buvo tenkinami dalinai, bei buvo dalinai tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo UAB „KIV“ ieškovui UAB „Karkasa“ skolos sumą sumažinti iki 16315,77 Lt, ir priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos. Priteistą iš atsakovo UAB „KIV“ ieškovui UAB „Karkasa“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 489,47 Lt.

Ieškovo ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmesti.

Atsakovo UAB „KIV“ priešieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti UAB „ Karkasa“ 2012-03-05 darbų priėmimo aktą Nr. 2 negaliojančiu ir priteisti atsakovui UAB „KIV“ iš ieškovo UAB „Karkasa“ 6053,83 Lt nuostolių atlyginimo ir priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo 2012-10-30 d.

Dalinai patenkinus ieškovo ir atsakovo reikalavimus, jos turi atlyginti valstybei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, t.y. iš UAB „KIV“ ( į/k 301044547) ir iš UAB „Karkasa“ ( į/k 302485936) priteisiama po 16,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „KIV“ iš ieškovo UAB „Karkasa“ 1164,21 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti už apeliacinį skundą, atlyginimą.