Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. K. atstovės advokatės L. M. ir ieškovės J. Ž. atstovo advokato M. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2587-528/2015 pagal ieškovių M. K. ir J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., UAB, R. R. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatų perskaičiavimo (tretieji asmenys: J. S., A. Ž., R. Ž., J. V., T. M., E. P., Č. S., A. I., F. K., A. L., L. L., V. L. ir T. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

(duomenys neskelbtini) ir tretieji asmenys L. L. ir V. L. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokias bylinėjimosi išlaidas turėjo, be to, teismas priteisė neprotingai dideles išlaidas už advokato teisines paslaugas. Bendrovės ir trečiųjų asmenų atstovas advokatas G. B. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad, pagrindžiant turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui yra pateikiamos pažymos, kuriose yra, neva, aiškiai įvardijamos suteikto teisinės paslaugos, jų kaina ir patvirtinama, kad už šias paslaugas buvo sumokėta. Advokatas G. B. nurodė, kad institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai turėtos. Tokią poziciją jis grindė LAT praktika, remiantis kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš šalies teismo išduotos pažymos pagrindu. Tačiau to teismų praktika nepagrindžia, nes nurodytose bylose, remiantis teismo pažyma, buvo priteisiamos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą CPK 92 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju pagal CPK 98 straipsnį advokatas ar advokato padėjėjas raštu turi pateikti teismui prašymą ne tik su išlaidų apskaičiavimu, bet ir su turėtų išlaidų pagrindimu, ko šiuo atveju atstovas nepadarė. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos šalių piktnaudžiavimui ir galimai net nepatirtų išlaidų priteisimui. Į bylą pateiktos advokatų kontoros pažymos prilygintinos laisvos formos deklaracijai, kad tam tikras klientas pirko teisines paslaugas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas bylinėjimosi išlaidoms priteisti. Minėtos pažymos gali būti laikomos tinkamu išlaidų paskaičiavimu, bet ne išlaidų pagrindimu, nes su pažymomis nėra pateikti jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo pavedimai ir kt.). Advokatų kontora nepateikė nei PVM sąskaitų faktūrų, nei tuo labiau apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (duomenys neskelbtini) bei tretiesiems neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai, kadangi yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad Nutartis jau priimta ir atitinkami įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nebuvo pateikti, teismas Nutartimi nepagrįstai priteisė iš ieškovių 6 413 E. K. ir 4 295 Eur tretiesiems asmenims, kaip neva turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nors ieškovės ir nepripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) bei L. L. ir V. L. šias bylinėjimosi išlaidas turėjo, kadangi jos yra visiškai nepagrįstos, tačiau tuo atveju, jei teismas vertintų Koncerno bei L. L. ir V. L. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad aukščiau nurodytos bei atsakovui R. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės. Apskaičiuojant išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydį vadovaujamasi Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais. Tretieji asmenys L. L. ir V. L. pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, o Koncernas pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskiruosius skundus, be to, vyko keli parengiamieji teismo posėdžiai, tačiau byla iš esmės nebuvo nagrinėjama. Byla laikytina nesudėtinga, nes nenagrinėjami sudėtingi teisės klausimai, o dėl nedidelio rengtų procesinių dokumentų kiekio ir apimties bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta daug įrodymų, iš ieškovių atsakovams R. R. ir Koncernui bei tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės. Atsakovo R. R., Koncerno ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. atstovams teko pasiruošti ir atstovauti kelis kartus tik parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kuriuose atstovauti ir kuriems pasirengti nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.15 papunkčiu, maksimalus dydis už atskirojo skundo, taip pat už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 279,92 Eur, tuo tarpu Advokatų kontoros pateiktoje 2015-07-08 pažymoje dėl suteiktų teisinių paslaugų Koncernui nurodyta atskirojo skundo parengimo kaina – 605 Eur, už atsiliepimą į atskiruosius skundus parengimą nustatytas 484 Eur dydžio užmokestis, kurie labai ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį pagal Rekomendacijų 7 punkto 8.2 papunktį yra 1 749,5 Eur, tuo tarpu pažymose dėl suteiktų teisinių paslaugų Koncernui bei L. L. ir V. L. nurodytas užmokestis beveik atitinka maksimalų – 1 573 Eur, nors byla buvo visiškai nesudėtinga. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ir nebuvo didelės apimties, bylai nagrinėti specialių žinių nereikėjo, darytina išvada, kad nurodyti priteisti užmokesčio dydžiai yra aiškiai per dideli. Rekomendacijų 7 punkto 8.19 papunktyje nustatytas maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą dydis sudaro 69,98 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pažymose dėl suteiktų teisinių paslaugų Koncernui, L. L. ir V. L. nėra nurodytas valandų skaičius už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nors Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, todėl negalima vertinti, kad pateikta išlaidų suma yra protinga ir reali. Be to, kaip jau minėta, teismų praktikoje sprendžiant dėl priteistino išlaidų dydžio vienas iš kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama – tai advokato darbo ir laiko sąnaudos, kai tuo tarpu pažymose darbo ir laiko sąnaudos nėra nurodytos. Kadangi pažymose nėra nurodytas valandų skaičius, neįmanoma paskaičiuoti, ar nurodyti užmokesčio dydžiai žymiai neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Tuo tarpu Nutartyje nebuvo atsižvelgta ir teismas nevertino, kad pažymose nėra nurodytas valandų skaičius, ir priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Be to, Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pažymėtina, kad Koncernui ir tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. atstovavo ir advokato padėjėjas G. S., todėl tais atvejais, kai atstovavo advokato padėjėjas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio. Prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Koncernui bei L. L. ir V. L. nurodyta, kad atstovai turėjo vykti į teismo posėdžius Kaune, kas padidino patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nors Rekomendacijų 2.4 punkte ir įtvirtintas kriterijus – būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, tačiau pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo vietovėje nebuvo reikiamos specializacijos advokato ar kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismai negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, kad teismams yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, priteistinos išlaidos už advokato pagalbą byloje turi būti protingos ir pagrįstos.

Dėl išlaidų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo. Anot ieškovių, L. L. neva nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad patyrė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas išlaidas. Tariamai teismui pateiktas atstovo prašymas ir advokatų kontoros, kurioje dirba atstovas, finansininkės pažyma nėra tinkamas L. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimas, nes ji turėjo teismui pateikti PVM sąskaitą faktūrą. Su šiais ieškovių argumentais nėra pagrindo sutikti. Šiuo atveju L. L. pateikė teismui bylos dalyvio atstovo ir teisinių paslaugų tiekėjo (advokatų kontoros) išduotą pažymą, kurioje paslaugas suteikęs asmuo aiškiai nurodo, kokios paslaugos klientėms buvo teiktos, kokia šių paslaugų kaina, ir patvirtina, kad visa paslaugų kaina, nurodyta pažymoje, buvo sumokėta ir su paslaugos teikėju (advokatų kontora) buvo pilnai atsiskaityta pagal pažymoje nurodytus duomenis. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti šios pažymos ir joje nurodytos informacijos teisingumu. Vadinasi, advokatų kontoros išduota pažyma yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antra, CPK 177 str. 3 d. nurodyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju nei minėtame CPK 98 str. 1 d., nei jokioje kitoje CPK ar kito įstatymo nuostatoje nėra įtvirtinta, kad proceso šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teiktas paslaugas privalo būti pagrįstos išimtinai PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimu ar pinigų priėmimo kvitu, kaip atskirajame skunde nurodo ieškovės. Atsižvelgiant į tai, grindžiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas galioja bendra taisyklė, kad proceso šalis patirtas bylinėjimosi išlaidas gali pagrįsti visomis leistinomis CPK 177 str. 2 d. įtvirtintomis įrodinėjimo priemones, nes priešingas aiškinimas ribotų L. L. įrodinėjimo laisvę. Trečia, advokatų kontoros buhalterio pateikta pažyma yra Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas atitinkantis apskaitos dokumentas, šiuo atveju prilygintinas PVM sąskaitos faktūros išrašui. Ieškovės teigia, kad paslaugų suteikimas turi būti įforminamas išrašant sąskaitą faktūrą, todėl laiko, kad būtent sąskaita faktūra būtų tinkamas įrodymas suteiktoms paslaugoms patvirtinti. Aplinkybė, kad L. L. byloje buvo teikiamos teisinės paslaugos, yra akivaizdi iš pačios bylos medžiagos – byloje buvo teikiami atstovų pasirašyti procesiniai dokumentai, atstovaujama teismo posėdžiuose, taigi, pagrindo teismui abejoti, ar paslaugos buvo suteiktos, nėra. Atitinkamai nepagrįstas ieškovių teiginys, kad siekiant įrodyti suteiktas paslaugas, yra būtina pateikti jų suteikimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą. Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos pagrindžia, kad apskaitos dokumentu yra laikomas popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, ir turintis duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, be kita ko, tokiu dokumentu laikomas ir laisvos formos dokumentas, pasirašytas asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str. 7 d.). Šiuo atveju pateikta pažyma yra pasirašyta advokatų kontoros finansininkės, t. y. asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, ir pažymoje yra visi duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinio įvykio tapatumą, todėl pažyma atitinka visus nustatytus apskaitos dokumento požymius ir atitinkamai laikytina buhalteriniu dokumentu, patvirtinančiu tiek paslaugų suteikimą, tiek jų apmokėjimą. Tai pagrindžia, kad ieškovės nepagrįstai reikalauja teisinių paslaugų suteikimo bei apmokėjimo faktą įrodinėti išimtinai tik PVM sąskaita faktūra. Ketvirta, advokatų kontora , jos advokatai L. L. ir V. L. teikia kompleksines teisines paslaugas, susijusias ne tik su bylinėjimusi šioje byloje, bet ir su teisminiais procesais dar eilėje kitų bylų bei kitokio pobūdžio teisines paslaugas. Sąskaitos L. L. ir V. L. yra išrašomos ne atskirai dėl kiekvienos teisminės bylos, o už tam tikrą periodą suteiktas teisines paslaugas. Taigi, PVM sąskaitos faktūros vien išimtinai dėl paslaugų šioje byloje L. L. ir V. L. nebuvo išrašomos ir teikiamos. L. L. ir V. L. taip pat atlieka periodinius mokėjimo pavedimus už visas per atitinkamą periodą gautas teisines paslaugas, neskaidant mokėjimo pavedimų pagal atskiras bylas. Atitinkamai PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo pavedimai, kuriuose yra informacija, nesusijusi su šia byla, teismui nebuvo teikiami ir nebuvo viešinami siekiant apsaugoti L. L. ir V. L. konfidencialią informaciją bei advokato profesines paslaptis. Penkta, vien tas faktas, kad nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai ar pinigų priėmimo kvitai, nepaneigia CPK 94 str. įtvirtintos ieškovių pareigos atlyginti L. L. dėl ieškovių kaltės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tiek advokatų pažyma, tiek kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžiuose L. L. ir V. L. faktiškai buvo atstovaujamos atstovo, jų vardu į bylą teikti procesiniai dokumentai pasirašyti jas atstovaujančio atstovo, tai reiškia, kad faktiškai jos byloje buvo atstovaujamos atstovo bei patyrė su tuo susijusias išlaidas, kurias CPK 94 str. pagrindu pareiga atlyginti kyla ieškovėms. Šešta, pažymėtina, kad teismai kitose bylose, susiklosčius tokioms pačioms kaip ir šioje byloje aplinkybėms dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkino L. L. bei kitų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kai patirtos išlaidos buvo grindžiamos analogiška, kaip ir pateikta šioje byloje, advokatų kontoros pažyma (žr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-19 sprendimą c. b. Nr. e2-2662-868/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 sprendimą c. b. Nr. e2-547-872/2015). V. K. įtvirtintais teisinės valstybės principais, teismai analogiškose situacijose yra įpareigoti priimti tapačius sprendimus, todėl šiuo atveju atsisakius priteisti patirtas išlaidas atsirastų prieštaravimas teismų formuojamoje vieningoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, o tokia situacija pažeistų Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir pagrįstų teisinių lūkesčių principus. Be to, LAT yra išaiškinęs, kad institucijos (įstaigos) išduota pažyma apie išlaidas, susijusias su byla, yra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos (žr. pvz. 2012-07-05 nutartį c. b. Nr. 3K-3-347/2012, 2011-10-18 nutartį c. b. Nr. 3K-3-393/2011 ir kt., kuriose LAT priteisė bylinėjimosi išlaidas iš šalies teismo išduotos pažymos pagrindu). Atitinkamai ieškovių argumentai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo pozicijai nagrinėjamu bylinėjimosi išlaidų įrodinėjimo klausimu. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad teismas pagrįstai pripažino pateiktą pažymą pakankamu įrodymu patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ir pagrįstai tenkino L. L. ir V. L. prašymą dėl išlaidų priteisimo.

Dėl išlaidų dydžio pagrįstumo. Pirma, L. L. ir V. L. interesams atstovauja advokatų kontoros advokatai, kurie žino ir kitų susijusių su šia byla ginčų aplinkybes. Tai svarbu, nes ieškovių iniciatyva kituose Lietuvos teismuose buvo pradėta visa eilė bylų, kuriose nagrinėti susiję arba šiai civilinei bylai reikšmingi klausimai, todėl buvo reikalinga kompleksinė teisinė pagalba atstovaujamosioms, kurios negalėjo užtikrinti kiti atstovai. Antra, ieškovių iniciatyva byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios reikšmingai trukdė ir sukėlė didelę žalą bylos dalyviams. Šioje byloje buvo teikiama daug ir įvairios teisinės pagalbos, kuri susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – buvo teikiami atskirieji skundai, prašymai jas keisti, užtikrinti sukeliamų nuostolių atlyginimą ir pan. Tai procesiniai veiksmai, kurie sąlygoti ieškovių elgesio byloje ir kiti proceso dalyviai turi teisę į šių paslaugų sąlygotų išlaidų atlyginimą. Trečia, ieškovės nepagrįstai teigia, neva jų pasirinktas ginčo teismingumas (kitame mieste, nei įmonės, kurios valdymo organų sprendimų teisėtumas buvo ginčijamas, buveinė) neturi įtakos sukeltų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Būtent ieškovių pasirinkta ginčo vieta lėmė didesnes bylos šalių išlaidas, nes vien kelionės į /iš teismo posėdžius kitame mieste nei atstovų darbo vieta (tas pats, beje, taikytina ir pačios Ieškovėms, kurias atstovavo advokatai iš Vilniaus) lėmė papildomas atstovų darbo laiko sąnaudas ir kelionės išlaidas. Galiausiai, svarbu pastebėti, kas sąlygojo šios civilinės bylos pabaigą. Tai pačių ieškovių pasirinkimas nutraukti jų pradėtą nepagrįstą teisminį procesą, sukėlusį oponentams daug rūpesčių ir nuostolių. Atsakovai visą laiką nuosekliai teigė, kad ši byla pradėta aiškiai nepagrįstai, laikytina piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą ir tęsta tik todėl, kad ieškovėms pavyko pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl išlaidų įrodymų pakankamumo ir tinkamumo. Ieškovių pozicija, neva bylinėjimosi išlaidas galima įrodyti tik pateikus teisines paslaugas suteikusio asmens (atstovo) PVM sąskaitą faktūrą, yra neteisinga, nes ne visi atstovai turi pareigą tokias sąskaitas apskritai išrašyti. Jie gali ir nebūti PVM mokėtojais, todėl jiems netaikytinas ir įstatyminis reikalavimas išrašinėti PVM sąskaitas faktūras. Remiantis ieškovių logika, civilinės bylos dalyviai apskritai netektų galimybės iš pralaimėjusio bylą dalyvio prisiteisti tokių atstovų suteiktų paslaugų išlaidas, nes pastarasis neišrašo PVM sąskaitų faktūrų. Tai, kad bylos dalyvio išlaidas atstovui patvirtina apmokėjimą gavęs atstovas, visiškai atitinka CPK 177 str. 2 d. nurodomas leistinas įrodinėjimo priemones – šalių atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, kitas įrodinėjimo priemones. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad pinigų gavimo kvitas, kurį išrašo tas pats paslaugas suteikęs atstovas, būtų tinkamas ir pakankamas įrodymas, o neva to paties atstovo kitoks rašytinis dokumentas su patvirtinimu, kad apmokėjimas gautas, jau nebelaikytinas tinkamu įrodymu. Teismas pagrįstai pripažino atstovo pažymą pakankamu įrodymu patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ir pagrįstai tenkino Koncerno prašymą dėl išlaidų priteisimo.

Dėl išlaidų dydžio pagrįstumo. Šioje byloje Koncerno interesams atstovavo advokatų kontoros advokatai, kurie ne tik šioje, bet ir kitose bylose teikia atstovaujamam teisines paslaugas, todėl yra įsigilinę į ginčui svarbias aplinkybes, gali šį ginčą susieti su kitais reikšmingais procesais ar įvykiais, todėl gali kompleksiškai įvertinti atstovaujamam svarbiausias aplinkybes ir parinkti geriausią gynybos taktiką bei priemones. Tai svarbi aplinkybė, sąlygota to, kad ieškovės arba su jomis susiję asmenys (giminaičiai) kituose Lietuvos teismuose paraleliai inicijavo visą eilę kitų bylų, kuriose nagrinėti susiję arba šiai civilinei bylai reikšmingi klausimai, pavyzdžiui: Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2473-608/2015 ieškovės J. Ž. ir M. K. reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu Bendrovės valdybos 2014-09-26 nutarimą, kuriuo R. V. buvo paskirtas vadovu. Toje byloje Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-10-07 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant Bendrovei įgyvendinti valdybos 2014-09-26 nutarimą, sustabdant visus bet kokius naujo Koncerno generalinio direktoriaus R. V. įgaliojimus. Pabrėžtina, kad apeliacine tvarka šį ginčą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2015-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-868-232/2015 panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pripažindamas, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės Ieškovių prašymu buvo pritaikytos neteisėtai; Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2742-480/2014 buvo pateiktas ieškovių J. Ž. ir M. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, prašant uždrausti Koncernui priimti visuotinio akcininkų susirinkimo visus ir bet kokius sprendimus dėl įmonės įstatų keitimo. Teismas, konstatavęs, kad toks ieškovių prašymas nepagrįstai ir neproporcingai varžo visų akcininkų turtines ir neturtines teises, šio ieškovių prašymo netenkino; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1177-413/2015 (anksčiau Nr. 2-2702-413/2014), kurioje ieškovai, tarp kurių yra ir ieškovės J. Ž. sūnus A. Ž., buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Koncernui įgyvendinti/vykdyti valdybos sprendimus, uždrausti priimti sprendimus dukterinėse bendrovėse, uždrausti vadovui R. V. bei valdybos nariui R. R. prieigą prie Koncerno konfidencialios informacijos, paskirti Koncerno visišką turto administravimą. Teismas 2014-11-07 nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė; Nepaisant to, kad Koncerno valdyba 2014-09-26 paskyrė vadovu R. V. ir šis valdybos sprendimas nėra panaikintas ar teismo pripažintas negaliojančiu, ieškovės J. Ž. ir M. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-5465-933/2015) ir bandė, apeidamos valdybą ir Akcinių bendrovių įstatymą, skirti J. Ž. sūnų A. Ž. vienasmeniu Bendrovės valdymo organu – vadovu. Teismas tokio ieškovių prašymo netenkino; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-2842-823/2014 (dab. Nr. 2A-1101-823/2015) buvo bandoma laikinųjų apsaugos priemonių „pagalba“ uždrausti Bendrovės akcininkams F. ir A. K. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei juose balsuoti. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebuvo taikytos; Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-27472-465/2015 ieškovė J. Ž. ir jos sūnus A. Ž. reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti A. B. vykdyti Koncerno vadovo funkcijas bei uždrausti vykti 2015-06-16 visuotiniam akcininkų susirinkimui. 2015-06-15 nutartimi teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė; Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2074-390/2015 ieškovė M. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti akcininkų A. I., A. G., F. K., R. R., A. L. teises balsuoti Koncerno visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Kauno apygardos teismas 2015-06-15 nutartimi šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsisakė. Antra, ieškovių iniciatyva byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios reikšmingai trukdė ir sukėlė didelę žalą tiek Koncernui, tiek ir kitiems bylos dalyviams. Šioje byloje Koncernui buvo teikiama daug ir įvairios teisinės pagalbos, kuri susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis – buvo teikiami atskirieji skundai, prašymai jas keisti, užtikrinti sukeliamų nuostolių atlyginimą ir pan. Tai procesiniai veiksmai, kurie sąlygoti ieškovių elgesio byloje ir šalys, kurių naudai byla pasibaigė, turi teisę į šių veiksmų sąlygotų išlaidų atlyginimą. Trečia, ieškovės nepagrįstai teigia, neva jų pasirinktas ginčo teismingumas (kitame mieste, nei atsakovo, kurio valdymo organų sprendimų teisėtumas buvo ginčijamas, buveinė) neturi įtakos sukeltų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Būtent ieškovių pasirinkta ginčo vieta lėmė didesnes bylos šalių išlaidas, nes vien kelionės į /iš teismo posėdžius kitame mieste nei atstovų darbo vieta (tas pats, beje, taikytina ir pačios ieškovėms, kurias atstovavo advokatai iš Vilniaus) lėmė papildomas atstovų darbo laiko sąnaudas ir kelionės išlaidas. Galiausiai, šios bylos pabaigą sąlygojo pačių ieškovių pasirinkimas nutraukti jų pradėtą nepagrįstą teisminį procesą, sukėlusį oponentams daug rūpesčių ir nuostolių. Atsakovai visą laiką nuosekliai teigė, kad ši byla pradėta aiškiai nepagrįstai, laikytina piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą ir tęsta tik todėl, kad ieškovėms pavyko pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. LAT 2014-12-12 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-542/2014 pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovių elgesys bylinėjimosi proceso metu buvo aiškiai nesąžiningas, kuriuo siekiama trukdyti ir pakenkti Bendrovės veiklai, todėl teismas tinkamai vertino ir priteisė pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bylos neišnagrinėjus iš esmės, t. y. ieškovėms atsisakius pareikšto ieškinio ir bylą nutraukus.

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovių M. K. ir J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., Koncernui ir R. R., tretiesiems asmenims J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S., A. I., F. K., A. L., L. L., V. L. ir T. K. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatų perskaičiavimo. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovėms atsisakius atsakovams pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad nesant duomenų, kad ieškinio atsisakoma atsakovams patenkinus šios bylos ieškininius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis.

Atskirajame skunde ieškovės nurodo, kad atsakovas Koncernas ir tretieji asmenys L. L. ir V. L. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokias bylinėjimosi išlaidas Koncernas ir tretieji asmenys L. L. ir V. L. patyrė.

Pažymėtina, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-26 nutartis c. b. Nr. 2-1080/2010) vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje aptariama nuostata pripažįstama imperatyvia (LAT 2008-07-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-365/2008, 2007-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-12 nutartis c. b. Nr. 2-420/2007, 2011-04-07 nutartis c. b. Nr. 2-797/2011).

Nagrinėjamoje byloje pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 6 413 Eur sumai ir 4 295,5 Eur sumai (t. 6, b. l. 20–28). Prie pateiktų prašymų pridėtos advokatų pažymos „Dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo“, kuriose detalizuota, kokio pobūdžio teisinės paslaugos buvo suteiktos, tačiau pažymėtina, kad prie pateiktų prašymų nepateikta išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo, yra nurodęs, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LAT 2010-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2010).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prie prašymo pridėtos pažymos gali būti laikomos tinkamu išlaidų paskaičiavimu, bet ne išlaidų pagrindimu, nes su pažymomis nėra pateikti jokie apmokėjimo atlikimą patvirtinantys dokumentai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Koncernui bei tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai, kadangi yra visiškai nepagrįsti. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys L. L. ir V. L. nurodo, kad advokatų kontoros buhalterio pateikta pažyma yra Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas atitinkantis apskaitos dokumentas, šiuo atveju prilygintinas PVM sąskaitos faktūros išrašui. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog Koncernas ir tretieji asmenys siekdami, jog jiems būtų priteistos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jų nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą yra apmokėtos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (LAT 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LAT 2010-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2010). Šiuo konkrečiu atveju į bylą nebuvo pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad atsakovui ir tretiesiems asmenims iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų, patvirtinančių advokato išrašytų sąskaitų atsakovui ir tretiesiems asmenims už teisinę pagalbą apmokėjimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui Koncernui ir tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. iš ieškovių išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui ir tretiesiems asmenims iš ieškovių priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Atskirajame skunde ieškovės taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi atsakovui R. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo R. R. atstovas advokatas R. P. į bylą yra pateikęs prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“ 3 659,70 Eur sumai, prie prašymo pateikta sąskaita faktūra bei vietinio mokėjimo nurodymas (t. 5, b. l. 178–182). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovui R. R. iš ieškovių priteisė po 1 829,85 Eur už advokato teisines paslaugas. Tačiau atsakovo atstovas teismui nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, iš kurios matytųsi, kokio pobūdžio teisinės paslaugos buvo suteiktos, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovo suteiktas paslaugas sudarė: atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas (t. 5, b. l. 130–131), atstovavimas atsakovui teismo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 71–72, t.5, b. l. 39–44, 183–184). Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 pakeitimų) 8.2 punktu, nustatytas maksimalus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jis už atsiliepimo į ieškinį yra 2,5 (t. y. 2,5 x 699,80 Eur = 1 749,5 Eur). V. R. 8.19 punktu, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 ( 0,1 x 699,80 Eur = 69,98 Eur). Kadangi parengiamieji posėdžiai truko apie 2 val., bendras maksimalus atlygio dydis, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, sudaro 1 889,46 Eur. Tuo tarpu už visas minėtas atstovo suteiktas paslaugas atsakovo atstovas prašė priteisti ir pirmosios instancijos teismas iš ieškovių priteisė net 3 659,70 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovo atstovas teismui nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį mažina iki 1 889,46 Eur, atitinkamai minėtos nutarties dalį pakeičiant (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovui UAB priteista iš ieškovių M. K. ir J. Ž. po 3 206,50 Eur ir tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. po 2 147,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo ir trečiųjų asmenų L. L. ir V. L. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Priteistą iš ieškovių M. K. ir J. Ž. atsakovui R. R. po 1 829,85 po bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas dydį sumažinti iki po 944,73 Eur iš kiekvienos ieškovės.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.