Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Lietuvos kelių policijos tarnybos – atstovei Aušrai Gubarytei-Girgždei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios tyrėjos Aušros Gubarytės-Girgždės 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-303331-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja Raimonda Vizgirdienė 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-281585-2023, kuriuo V. T. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, paskyrė galutinę 375 Eur dydžio baudą, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – 9 (devyniems) mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 13 d. 15.40 val., Elektrėnų r. sav. (įvykio koordinatės X: 6070882, Y: 553867) vairavo transporto priemonę „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ją vairuoti (neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų) ir nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 32 km/val. ir važiavo 82 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimų.

2. Gavusi administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. 2023 m. gruodžio 4 d. skundą, Institucijos vyriausioji tyrėja Aušra Gubarytė-Girgždė 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-303331-2023, iš dalies tenkino V. T. skundą, panaikino 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)), sutiko su skundo reikalavimais panaikinti skundžiamą nutarimą ir skyrė naują nuobaudą, t. y. 365 Eur baudą, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą – 7 (septyniems) mėnesiams.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. jam buvo atimta teisė vairuoti 6 (šešis) mėnesius su draudimu 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Po 2022 m. balandžio mėn. padaryto administracinio nusižengimo vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, niekur nebuvo parašyta, kad jis privalo atlikti tam tikrus veiksmus tam, kad susigrąžintų teisę vairuoti, todėl pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, įsirengė antialkoholinius variklio užraktus transporto priemonėje „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją vairavo. 2023 m. rugpjūčio mėn. vyko į mamos tėviškę, esančią Elektrėnų r. sav., vairavo transporto priemonę „Dacia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepastebėjo kelio ženklo, žyminčio kaimo ribos pradžią, todėl viršijo leistiną greitį daugiau nei 30 km/h. Tik gavęs pranešimą apie užfiksuotus administracinius nusižengimus, sužinojo, kad neįvykdė įstatymo reikalavimų, susijusių su teisės vairuoti susigrąžinimu. 2023 m. spalio mėn. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ ir teisė vairuoti jam buvo grąžinta 2023 m. spalio 28 d. Nurodė, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes dirba įmonėje, kuri teikia miškininkystės paslaugas (yra vienintelis darbuotojas). Be to, teisės vairuoti jam reikia siekiant pasirūpinti motina, kuri sunkiai vaikšto, nuvežti vaikus į mokymosi įstaigą, nes gyvena maždaug už 4 km. nuo vaikų mokyklos, o sutuoktinė neturi teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

16. Pasisakydamas dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės, teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė (t. y. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė) yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 17 punktas).

17. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį asmeniui paskirtos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo taisyklės.

18. Pažymėtina, kad įvertinusi V. T. 2023 m. gruodžio 4 d. skunde nurodytus argumentus, Institucija pakeitė 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą, sumažindama baudą nuo 375 Eur iki 365 Eur, o teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo terminas sutrumpindama nuo 9 (devynių) mėnesių iki 7 (septynių) mėnesių, pripažinusi, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti iš skundžiamo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimo, Institucija skirdama administracinę nuobaudą nepažeidė ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų, nes nustačiusi, kad yra viena V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybę, t. y. jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nėra jo atsakomybę sukinančių aplinkybių, skyrė jam 365 Eur baudą su specialiosios teisės atėmimu 7 (septynių) mėnesių terminui, t. y. atsakomybę, kuri yra artima sankcijos minimumui.

19. Pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-361-988/2023, 9 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-365/2023, 11 punktas).

20. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos aplinkybės: sutinka su padarytu pažeidimu visiškai ir nuoširdžiai gailiuosi, dirba įmonės vadovu, teisė vairuoti būtina dirbant bei rūpinantis šeimos nariais: vežant vaikus į ugdymosi įstaigas, rūpinantis sveikatos negalavimų turinčia motina, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Minėti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tačiau asmenybė yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (teismas) atsižvelgia, skirdamas administracinio nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-932/2021, 10 punktas). Išrašas iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad per pastaruosius penkerius metus V. T. administracine tvarka buvo penkis kartus baustas už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-365/2023, 14 punktas). Vien tai, kad asmuo nebuvo baustas už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai įpareigoja asmenis nepažeidinėti įstatymų, iš anksto juos informuodami, jog už teisės pažeidimus jie gali būti patraukti atsakomybėn, taikant atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą atsakomybę. Asmens gailestis dėl padaryto administracinio nusižengimo buvo įvertintas skundžiamu nutarimu ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad V. T. gailisi padaręs administracinius nusižengimus. Nors teigiama, kad teisė vairuoti būtina siekiant pasirūpinti motina, kuri sunkiai vaikšto, rūpintis vaikais, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam transporto priemonės vairavimas būtinas siekiant nuvykti į/iš darbo, pasirūpinti artimaisiais, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be kita ko, minima aplinkybė, susijusi su teisės vairuoti transporto priemones poreikiu dėl darbo ar siekiant pasirūpinti šeimos poreikiais egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti, tai nesulaikė V. T. nuo administracinių nusižengimų padarymo, t. y. greičio viršijimo bei vairavimo, neįvykdžius visų teisės aktų reikalavimų, susijusių teisės vairuoti susigrąžinimu, todėl V. T. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, kaip tai numato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023).

21. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nors nagrinėjamu atveju skunde pateikiamas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismas panaikino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, teismas pažymi, kad nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Visų pirma, byloje Nr. II-201-1199/2023 pažeidėjas padarė tik vieną administracinį nusižengimą, o nagrinėjamu atveju V. T. tuo pačiu metu padarė net du administracinius nusižengimus, t. y. vairavo neturėdamas teisės vairuoti bei viršijo leistiną greitį. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad visiems tą patį administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, neturi būti paskirtos vienodos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, jų skyrimo terminas arba apskritai tokių priemonių neskyrimas. Kiekvienos padarytos veikos pavojingumas yra vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Taigi, teismas ad hoc (iš lot. konkrečioje situacijoje) sprendžia dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies ne(taikymo), įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-361-988/2023, 20 punktas).

22. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, nurodytų ANK 34 straipsnio 3 dalyje, t. y. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, aplinkybę, kad V. T. įvykdė teisės aktų reikalavimus ir susigrąžino teisę vairuoti, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, vedęs, turi vaikų), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, t. y., 6 (šešiems) mėnesiams. Esant tokioms aplinkybėms, keistina Institucijos 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu V. T. paskirta administracinio poveikio priekio priemonė, sutrumpinant jos taikymo terminą.

23. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Todėl asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, rūpintis artimaisiais, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 22 punktas). Taigi teisės vairuoti praradimas (taikomi teisės vairuoti transporto priemones apribojimai) yra jų pačių kaltų veiksmų neigiamas rezultatas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos narių, ar net jo darbdavio poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

iš dalies tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. skundą.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios tyrėjos Aušros Gubarytės-Girgždės 2023 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-303331-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. T. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą – sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą nuo 7 (septynių) mėnesių iki 6 (šešių) mėnesių.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 682 straipsniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir Apraše išvardintus dokumentus. Tol, kol asmuo neįgyvendina visų teisės aktų reikalavimų dėl teisės vairuoti gražinimo, asmuo laikomas neturinčiu teisės vairuoti. Asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.