Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ž. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Vil­niaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas D. M. 2023 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR-N-11179-2023 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo P. Ž. paskyrė 325 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad P. Ž. 2023 m. birželio 9 d. apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Barboros Radvilaitės g. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 20 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ž. atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas (toliau – ir apelianto atstovas) alternatyviai prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį (toliau – ir Nutartis) ir Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2023-07-13 nutarimo (toliau – ir Nutarimas) dalį, susijusią su ANK 424 straipsnio 3 dalimi, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; arba 2) Nutartį ir Nutarimą, skundžiamoje dalyje, pakeisti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, P. Ž. paskiriant įmanomai mažiausią baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo; arba 3) vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, šalia baudos, P. Ž. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įmanomai trumpesniam terminui, t. y. trumpesniam nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje, t. y. trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde).

5. Šioje byloje P. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 3 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. Ž. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pateiktu skundu keliamas P. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas, tvirtinant, jog jo veiksmai (neveikimas) yra formalaus pobūdžio dėl ko jo veiksmai (neveikimas) negali būti laikomi pavojingais ir baustinais ANK 424 straipsnio 3 dalies kontekste. Taip pat alternatyviai prašoma taikyti P. Ž. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti įmanomai mažiausią baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, arba šalia baudos, P. Ž. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įmanomai trumpesniam terminui, nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje.

6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

7. Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) apelianto atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje paskiriant galutinę 85 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui (b.l. 74). VĮ „Regitra“ duomenimis P. Ž. teisė vairuoti B1, B, AM kategorijų transporto priemones (ROIK (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418, 13 punktu, grąžinta 2023 m. birželio 14 d. (b.l. 21).

8. Kaip teisingai pažymėta skundžiamojoje Nutartyje, specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama (duomenys neskelbtini) automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui tvirtina, jog jis tinkamai įvykdė visas teisės atėmimo susigrąžinimo sąlygas, vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo atimtas, o pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jis baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, kurio metu buvo atnaujinti jo KET žinojimo teoriniai ir praktiniai įgūdžiai. Žinodamas, kad įvykdyta įstatyme numatyta pareiga, susijusi su papildomo vairuotojų mokymo išklausymu ir tai patvirtinantys duomenys pateikti VĮ „Regitra“, P. Ž. vairavo transporto priemonę šioje byloje aptartomis aplinkybėmis. Pasak nubaustojo bylai aktualiu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę jis (P. Ž.) nekėlė absoliučiai jokio pavojaus eismo automobilių keliais saugumui, o tokie P. Ž. veiksmai negali būti laikomi nei pavojingais, nei baustinais, nes nepažeidžia ANK 424 straipsnio 3 dalyje saugomų teisinių gėrių. Apygardos teismas, atsižvelgęs į esamą ir 8 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu ar papildomu vairuotojų mokymų užbaigimu, bet su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Kadangi administracinio nusižengimo metu P. Ž. teisė vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra VĮ „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, o P. Ž. teisė vairuoti B1, B, AM kategorijų transporto priemones (ROIK (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418, 13 punktu, grąžinta tik 2023 m. birželio 14 d. (b.l. 21), tai yra tik po šio nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo (2023-06-09), Institucija visiškai teisėtai ir pagrįstai nubaudė apeliantą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Todėl negalima sutikti ir su pareiškėjo pozicija, kad šis pažeidimas yra visiškai formalus.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, jog apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, todėl, negali ir neprivalo žinoti absoliučiai visų, bylai aktualių, teisinio reguliavimo subtilybių dėl teisės vairuoti susigrąžinimo pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Todėl tokie P. Ž. skundo argumenati įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui bei kvalifikavimui neturi ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų, jog jis (P. Ž.) padarė pavojingą ir įstatymu uždraustą veiką. Vien tai, kad formaliai pasibaigus paskirtos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo terminui P. Ž. galimai ir toliau šia teise savavališkai naudojosi, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, tik jo tokia veika nebuvo užfiksuota iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, ar kad jis šio skundo nagrinėjimo metu yra susigrąžinęs teisę vairuoti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokie jo veiksmai nagrinėjamo nusižengimo metu buvo teisėti, ar kad tokią teisę jis buvo atgavęs įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tokių sąlygų siekiant susigrąžinti teisę vairuoti įvykdymas buvo pavėluotas ir teisiniam nusižengimo vertinimui taip pat reikšmės neturi. Todėl apygardos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad Institucija priimdama Nutarimą bei apylinkės teismas priimdamas Nutartį pagrįstai pripažino P. Ž. padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismo išvados dėl P. Ž. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokių nepašalintų abejonių dėl P. Ž. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos Nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nubaustajam P. Ž. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

3. Kaip minėta, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. Kaip jau buvo minėta, ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Nagrinėjamu atveju, Institucija pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, darė išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino P. Ž. padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė subendrintą 325 Eur baudą. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju taikyti nubaustojo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrindo nėra. Tačiau, įvertinęs padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad P. Ž. vis tik įvykdė pareigą baigti papildomą vairuotojų mokymą dar 2022 m. kovo 29 d., tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, spendė, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti P. Ž. skiriant minimalų šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o būtent 6 (šešis) mėnesius. Su tokiu sprendimu nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas P. Ž. sistemingai daro administracinius nusižengimus, jis kartą baustas administracine tvarka (Institucijos atsiliepime apylinkės teismui nurodyta, jog apeliantas nuo 2017 metų administracine tvarka baustas 78 kartus, didžiąją dalį sudaro KET nusižengimai), duomenys apie P. Ž. administracinius nusižengimus už penkis metus yra nurodyti 80-yje puslapių (b.l. 62-101), visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus jis padarė nepraėjus nė metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo). Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį P. Ž. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones ir rodo, kad anksčiau jam taikytos baudos – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Tokie apylinkės teismo įvertinti duomenys rodo, jog P. Ž. išvadų iš savo elgesio nedaro, nėra linkęs pasitaisyti ir skiriamos mažesnio dydžio baudos įtakos jo elgesiui neturi. Todėl ir valstybės taikomos nuobaudos turi griežtėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju švelninti paskirtą nuobaudą – baudą nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamu atveju, P. Ž. pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas sumažinta iki 6 mėnesių. Įvertinus, tai kad P. Ž. sistemingai daro KET pažeidimus, daroma išvada, kad minimalios privalomos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinio poveikio priemonė apylinkės teismo buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Šių duomenų kontekste pabrėžiama ir tai, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrupinti ar neskirti administracinio poveikio priemonės.

6. Apibendrinant aptartus duomenis konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria buvo iš dalies patenkintas P. Ž. atstovo advokato A. Vaičiūno skundas yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ž. atstovo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.