Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. B. skundas ir pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-194225-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23196159125), kuriuo A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, terminas sumažintas nuo 9 (devynių) mėnesių iki 6 (šešių) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje A. B. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta administracinė nuobauda – bauda, tačiau pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Visų pirma, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Priešingai apelianto atstovo argumentams, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) arba nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 straipsnio 1 dalis), kuriuose yra nurodyta kokia kaltės forma padaromi šie nusižengimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Nagrinėjamoje byloje A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2023 m. sausio 26 d. 15.05 val. vairavo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, ir nustatytą 40 km/h greitį viršijo 12 km/h, važiavo 52 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti. Taigi kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo su administraciniu nurodymu A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vienam) mėnesiui, t. y. nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. Iš A. B. paaiškinimų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nežino, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, todėl pasibaigus minėtam specialios teisės atėmimo terminui, toliau naudojosi šia teise. Tačiau toks asmens neveikimas ir nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. B., praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2023 m. sausio 26 d., 15.05 val. vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

15. Apeliaciniame skunde kvestionuojama aplinkybė, kad A. B. nežinojo, jog administracinį nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti, t. y. pastarojo įsitikinimu, valdžios institucijos jo tinkamai neinformavo apie jo padėtį ir veiksmus, kurių jis turi imtis siekdamas atgauti anksčiau prarastą teisę.

16. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir apskritai neskirti A. B. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Aptariamu atveju A. B. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas transporto priemonės vairuotoju. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. žinojo apie jam ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi, A. B., būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje SEAKĮ pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Be kita ko, minėto aprašo III skyrius reglamentuoja prarastos teisės vairuoti grąžinimo tvarką. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Pažymima, kad būtent tokios praktikos laikomasi panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-957/2023).

17. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. A. B. dirba MB „R.“, statybos darbų vadovu, įmonės direktorės yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 12). Papildomai byloje yra duomenys, taip pat teigiamai apibūdinantys A. B. – UAB „U.“ direktoriaus, UAB „E.“ direktoriaus pateiktos charakteristikos apelianto atžvilgiu, taip pat ir Vilniaus arkivyskupijos CARITAS atsiliepimas (b. l. 119–121). Vis dėlto, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl aukščiau paminėtų teigiamų charakteristikų, A. B. asmenybė turėtų būti vertinama išimtinai teigiamai ir šiuo pagrindu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka yra baustas net apie 40 kartų (b. l. 36–73). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad A. B. po skundžiamo nutarimo priėmimo padarė kitą administracinį nusižengimą – 2023 m. rugsėjo 16 d. 17.45 val. įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, ir ją pravažiavo, todėl šiuo pagrindu jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skundžiamu nutarimu A. B. nubaustas už du administracinius nusižengimus, kuriuos iš esmės padarė idealiąja sutaptimi, t. y. vairavo neturėdamas tam teisės ir viršijo nustatytą leistiną greitį. Aukščiau paminėtos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja A. B. asmenybę, t. y. iš padarytų administracinių nusižengimų kiekio galima spręsti, jog jau būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jis toliau sistemingai, netgi piktybiškai pažeidinėjo E. Š. aplinkybės parodo, kad A. B. nėra linkęs laikytis teisės aktais nustatytų dalyvavimo bendrame eisme reikalavimų, o iš paskirtų administracinių nuobaudų, teigiamų išvadų nepadarė. Todėl tai šiuo atveju nesudaro pagrindo teismui svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo perspektyvų nagrinėjamu atveju.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. turi nemažą vairavimo patirtį, vairavimas yra būtinas jo darbo funkcijai atlikti, tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, o netekus vairuotojo pažymėjimo, su sunkumais susidurtų ne tik jis, bet ir jo sunkiai serganti motina. Pažymėtina, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės yra įprastos, pagrindo jas vertinti kaip išskirtines nenustatyta. Apygardos teismas neabejoja, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. B. kurį laiką negalės atlikti tam tikrų darbinių funkcijų, bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys naujų administracinių nusižengimų. Taigi, dėl padaryto administracinio nusižengimo A. B. kilę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

19. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. B. iki 2034 m. sausio 24 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 15), ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 34 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sumažino specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki minimalios ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos ribos. Nagrinėjamu atveju dar labiau švelninti A. B. teisinę padėtį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba dar labiau sumažinti šios priemonės atėmimo terminą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo teismų praktikos pavyzdžių, kuomet speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones) nėra atimama, atimama tik 1 (vieno) mėnesiui arba sumažinama paskirta piniginė bauda. Vis dėlto, pabrėžtina, kad visiems tą patį administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, neturi būti paskirtos vienodos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, jų skyrimo terminas arba apskritai tokių priemonių neskyrimas. Kiekvienos padarytos veikos pavojingumas yra vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Taigi, teismas ad hoc (konkrečioje situacijoje) sprendžia dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies ne(taikymo), įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.