- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-305-957/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00028-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. D.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas (nutartyje klaidingai nurodoma, kad buvo nagrinėtas bei sprendimas priimtas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo) ir pakeista Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-65264-2023 dalis dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino bei R. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė
1. R. D. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje bei nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį 170 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 9 mėnesiams, nuobaudas subendrinus jam paskirta subendrinta – 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams už tai, kad 2023 m. vasario 15 d., 13.35 val., kelio Vilnius-Panevėžys (kairė pusė), 46 km – 58 km, vairuodamas transporto priemonę „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršijo leistiną greitį 40 km/val. (esant leistinam vidutiniam 100 km/val. važiavo 140 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą), be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų sugrąžinti šią teisę.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iš dalies tenkintas R. D. atstovo advokato D. Skebo apeliacinis skundas ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas R. D. sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 3 (trijų) mėnesių).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą bei netaikyti R. D. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apelianto teigimu, teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad R. D. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, tačiau šiuo atveju turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, susijusį su greičio viršijimu, R. D. nubaustas maksimalia 170 Eur dydžio bauda, kurios jis neginčijo.
4.2. Pasak apelianto, kitas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas ir R. D. padarytas administracinis nusižengimas (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) nėra tendencingo elgesio pasekmė, o greičiau atsitiktinis, kadangi padarytas dėl klaidos, susijusios su painiu teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkos reglamentavimu. ANK 686 straipsnio 4 dalis nukreipia į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ), kuriame numatytas tik vienas aiškus reikalavimas – baigti papildomus mokymus, kuriuos R. D. ir pabaigė. Todėl buvo įsitikinęs, kad teisė vairuoti grąžinama automatiškai, po teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos ir išklausius minimą kursą. Teisme R. D. paaiškino, kad po to, kai sužinojo, kad nėra atgavęs teisės vairuoti, jis nedelsdamas VĮ „Regitra“ pateikė tokį prašymą ir prašymas buvo patenkintas. Taigi, šis pažeidimas, nors ir padarytas, tačiau daugiau formalaus pobūdžio, nedidelio pavojingumo laipsnio, todėl nebūtų teisinga ir proporcinga skirti dar ir teisės vairuoti atėmimą. Tai, kad R. D. negudravo gavęs policijos pranešimą ir nurodė save kaip automobilį vairavusį asmenį, tik patvirtina, jog jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad vairavo turėdamas tam teisę, nes, priešingu atveju, nurodžius kitą asmenį, šis būtų nubaustas tik bauda už greičio viršijimą.
4.3. Apelianto manymu, paskirta didesnė nei minimali bauda šiuo atveju būtų pakankama poveikio priemonė nuobaudos tikslams pasiekti ir turėtų pakankamą pamokantį bei auklėjamąjį poveikį R. D.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atstovas prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir pažymą, kad pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us)). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Iš tokių nuostatų akivaizdu, kad minimame teisės akte išsamiai ir aiškiai išdėstyta atimtos teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka. Ta aplinkybė, kad R. D. jos nežinojo, Tarnybos nuomone, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu dar kartą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi kiekvienas asmuo, tarp jų ir R. D., privalo būti atidžiu ir rūpestingu. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nei vienas teisės aktas neįpareigoja priėmus procesinį sprendimą, kuriuo taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui išaiškinti šios specialiosios teisės susigrąžinimo tvarką ir visą jos procedūrą. Šiuo atveju pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tarp jų ir R. D., praėjus specialiosios teisės atėmimo terminui ir ketindamas ją susigrąžinti, pats savarankiškai privalo įvykdyti visas būtinas sąlygas ir asmeniškai kreiptis į atitinkamas institucijas (įstaigas).
5.2. Be to, Institucijos atstovas, remdamasis teismų praktikos pavyzdžiais, teigia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skundžiamas tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitų esminių proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės taikymo R. D. pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Nagrinėjamoje byloje R. D. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kartu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Taigi, už šį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, sprendė, kad specialiosios teisės susigrąžinimo teisinis reglamentavimas painus, kartu atsižvelgęs į R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, R. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad jis nuo 2018 m. lapkričio mėnesio administracine tvarka baustas 27 kartus, dauguma nusižengimų dėl nustatyto greičio viršijimo, konstatavo, jog yra pagrindas R. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą nuo 9 iki 3 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka ir sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai.
12. Nagrinėjamu atveju pirmiau paminėtos pirmosios instancijos teismo priimtame procesiniame sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su, pareiškėjo teigimu, painiu specialiosios teisės susigrąžinimo teisiniu reglamentavimu, kurias iš esmės savo skunde kartoja ir apeliantas, nelaikytinos tokiomis, kurios leistų pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas apskritai neskirti R. D. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Nagrinėjamu atveju R. D. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad R. D. žinojo apie jam ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, todėl prieš sėsdamas vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka, kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje SEAKĮ pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pritaikęs R. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgęs į paminėtus deklaruojamus teisės aktų neaiškumus, t. y. iš esmės pripažino, kad R. D. padaryta veika yra mažesnio pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal R. D. atstovo apeliacinį skundą, tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, laikydamasis non reformatio in peius principo reikalavimų, nekvestionuoja. Nepaisant to, nei pirmiau paminėtas tariamai painus teisinis reglamentavimas, nei R. D. atstovo skunde nurodoma aplinkybė, kad už kitą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, jo atstovaujamajam paskirta maksimali nuobauda, vertinant tiek atskirai, tiek kartu su kitomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, kad R. D. teisinė padėtis turėtų būti dar labiau švelninama apskritai jam neskiriant administracinio poveikio priemonės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio sprendimo iš esmės neleidžia priimti R. D. asmenybės vertinimas, kurį iš esmės tinkamai atliko pirmosios instancijos teismas. Šis teismas pagrįstai atsižvelgė į R. D. asmenybę, pažymėdamas, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas net 27 kartus, o dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su nustatyto greičio viršijimu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad skundžiamu nutarimu R. D. nubaustas už du administracinius nusižengimus, kuriuos iš esmės padarė idealiąja sutaptimi, t. y. vairavo neturėdamas tam teisės ir viršijo leistiną greitį intensyvaus eismo kelyje, t. y. taip kėlė grėsmę tiek sau, tiek kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina R. D., t. y. kaip nelinkusį laikytis teisės aktais nustatytų dalyvavimo bendrame eisme reikalavimų, sistemingai darantį įvairius KET pažeidimus ir iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedarantį. Atitinkamai remiantis R. D. atstovo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurias jau įvertino ir pirmosios instancijos teismas, dar labiau švelninti jo teisinę padėtį ir neskirti administracinio poveikio priemonės nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir R. D. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.