Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1566-886/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-07Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-12Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2S-1566-886/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05078-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Suinteresuotas asmuo
M. V., I. V.
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1566-886/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05078-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5(S)Kauno apygardos teismasNutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. V. ir I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje I. V., M. V..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje I. V., M. V.. Teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus P. V., B. V., ir L. V. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) iš jų tėvų I. V. ir M. V..

2. Suinteresuoti asmenys I. V. ir M. V. 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui atskirąjį skundą (DOK-113223), kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir priteisti išlaidas. Atskirajame skunde taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nes suinteresuoti asmenys nutartį gavo tik 2023 m. rugsėjo 14 d., skundžiamos nutarties nėra gavę nei paštu, nei el. paštu, nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate M. S., niekada su ja nebendravo, ji taip pat nutarties suinteresuotiems asmenims neperdavė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties padavimo terminą; suinteresuotų asmenų M. V. ir I. V. 2023 m. rugsėjo 20 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiems asmenims.

4. Teismas nustatė, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria teismas leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų I. V. ir M. V., priimta žodinio proceso tvarka, paskelbta 2023 m. gegužės 30 d., ir tą pačią dieną išsiųsta suinteresuotų asmenų atstovei advokatei M. S., nutartis jai įteikta 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, suinteresuoti asmenys atskirąjį skundą pateikti teismui galėjo iki 2023 m. birželio 7 d., 24.00 val. Teisme atskirasis skundas gautas 2023 m. rugsėjo 20 d., todėl yra praleistas atskirojo skundo padavimo terminas, nustatytas CPK 335 straipsnio 1 dalyje.

5. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyrius gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą dėl atstovo paskyrimo M. V. ir I. V. civilinėje byloje dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaikus iš tėvų ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, 2023 m. gegužės 2 d. sprendimais Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-04226 ir Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-04227 suteikė antrinę teisinę pagalbą M. V. ir I. V., paskyrė advokatę M. S. ir informavo advokatę, kad per kuo trumpesnį laiką susitiktų su atstovaujamaisiais, siekiant tinkamai ir efektyviai atstovauti jų interesams. Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 15 d. suinteresuotų asmenų atstovė advokatė M. S. nurodė, jog bandė susisiekti su savo atstovaujamaisiais nurodytu M. V. telefono numeriu, tačiau atsiliepęs vyriškas balsas nurodė, jog čia ne tas asmuo, pasiūlė kreiptis į policiją. Paskambinus nurodytu I. V. telefono numeriu, atsiliepė tas pats balsas ir iškart pareiškė, kad jos čia nėra, nors buvo skambinta I. V., advokatei pasiūlė kreiptis į migracijos skyrių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino kaip neatitinkančius protingumo ir teisingumo kriterijų suinteresuotų asmenų argumentus, kad jie nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate M. S., nedavė jai įgaliojimo ir niekada su ja nebendravo apie bylą.

6. M. V. dar 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtą nutartį M. V. ir I. V. žinojo jau 2023 m. rugpjūčio 17 d., nors atskirajame skunde nurodo, jog ją atsiėmė ir susipažino tik 2023 m. rugsėjo 14 d.

7. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 8 d. gautas advokato E. R. prašymas Lietuvos teismų Elektroninių Paslaugų Portale (EPP) suteikti šiam advokatui prieigą prie elektroninės bylos kortelės, nes atstovaujant I. V. buvo reikalinga susipažinti su bylos medžiaga. Kartu su prašymu pateikta I. V. ir advokato E. R. 2023 m. rugsėjo 5 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia atskirojo skundo teiginį, jog nutartį jie gavo tik 2023 m. rugsėjo 14 d. atsiėmę teisme, nes 2023 m. rugsėjo 11 d. teisėjos rezoliucija įgaliotam I. V. atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos.

8. Suinteresuoti asmenys, pateikdami atskirąjį skundą ir prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nenurodė realias faktines aplinkybes atitinkančių termino praleidimo priežasčių, todėl nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Suinteresuoti asmenys M. V. ir I. V. (toliau – ir apeliantai) 2023 m. spalio 2 d. atskiruoju skundu (DOK-118219) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir nurodymą nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis apeliantams nebuvo įteikta. Ji įteikta tik 2023 m. rugsėjo 14 d. Nutarties įteikimo apeliantams fakto nepatvirtina advokatų prisijungimas prie EPP sistemos. Procesiniai dokumentai apeliantams turėjo būti įteikti asmeniškai.

9.2 Neteisinga teismo išvada, kad suinteresuoti asmenys neturi teisės pateikti atskirojo skundo, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija valstybėje narėje numato bent vieną teisę į apeliacinį procesą. Palikti žmogų be teisės į apeliacinį procesą yra grubus Konvencijos pažeidimas.

9.3 Apeliantams nebuvo pranešta apie teismo procesą, neaiškiu pagrindu įtraukta advokatė, kurios apeliantai neįpareigojo dalyvauti teismo posėdyje. Išnagrinėjus bylą nedalyvaujant apeliantams, jiems nebuvo žinomas 2023 m. gegužės 30 d. nutarties turinys, o neįgaliota advokatė neturėjo pareigos apeliantams apie nutartį pranešti. Nutarties įteikimas apeliantų neįgaliotai advokatei nelaikomas tinkamu įteikimu, kadangi įstatymas imperatyviai numato įteikimą tiesiogiai byloje dalyvaujančiai šaliai.

9.4 2023 m. gegužės 30 d. nei vienas iš V. šeimos narių procese nedalyvavo ir nebuvo apklaustas, todėl teismas pažeidė proceso betarpiškumo ir žodiškumo procesą, nėra žinoma, ar posėdis įvyko, ar buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjo argumentus, visiškai neįsigilinus, jog jie yra melagingi, kad vaikus reikia gelbėti iš nesaugios aplinkos. Šeimos bylos išnagrinėjimas šeimai nedalyvaujant sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat įstatymas nenumato tokios nutarties skubaus vykdymo.

9.5 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismo leidimas paimti vaikus prieštarauja vaikų paėmimo iš tariamai nesaugios aplinkos tvarkai, nes sprendimą dėl vaikų paėmimo priima ne teismas, o valstybės įgaliota institucija Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba. Teismas pažeisdamas įstatymus priėmė vykdomojo rašto pobūdžio nutartį, kuri yra skubaus vykdymo, ir jos apskundimas netgi nesustabdo vykdymo.

9.6 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismas patikrina paties paėmimo iš teisėtų globėjų, įstatyminių atstovų teisėtumą, o ne leidimą paimti vaikus, todėl kasacinio teismo praktika formuoja, jog tokios nutartys yra naikinamos, net per daug nesigilinant, ką tarnyba ar jos atstovai pasakojo apie vaikus ir jų tėvus (bylos Nr.e-3K-3-182-916/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra tarnybos atlikto veiksmo vaiko paėmimo patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

9.7 Po vaikų paėmimo 2023 m. birželio 1 d. nebuvo kreiptasi į teismą patikrinti, ar vaikų paėmimas buvo teisėtas. Apeliantai yra teisėti globėjai, nes buvo pažeista leidimo išdavimo tvarka, teisėja pažeidė šio proceso teisę, o kiti teisėjai gindami savo kolegės neteisėtus veiksmus, atsisako priimti skundą ir jį išnagrinėti, nes apeliantai atgautų vaikus. Baudžiamoji byla, dėl kurios irgi teismai atsisakė priimti prašymus surengti bylos nagrinėjimą, ir šiuo metu Kauno apygardos teisme bus nagrinėjami apeliantų skundai dėl nepriimtų skundų, būtų nutraukta, nesant nusikaltimo sudėties, nes apeliantai negalėjo pagrobti vaikų, kurie yra teisėtoje apeliantų globoje, tik fiziškai atskirti.

10. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. spalio 9 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-121614) prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

10.1 Pareiškėjas, 2023 m. gegužės 5 d. teikdamas Kauno apylinkės teismui prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, kartu su prašymu pateikė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. sprendimus Nr. (8.2 Mr)ATP-C-23-04226 ir Nr. (8.2 Mr)ATP-C-23-04227, kuriais suinteresuotiems asmenims I. V. ir M. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, buvo paskirta atstovė – advokatė M. S.. Skyrius, parengęs prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, minėtą procesinį dokumentą išsiuntė suinteresuotų asmenų anksčiau nurodytais elektroninio pašto adresais bei jų faktinės gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu. Kauno apylinkės teisme 2023 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė advokatė M. S. nurodė, kad ji telefonu susisiekė su suinteresuotais asmenimis, tačiau su jais konstruktyviai pabendrauti nepavyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. V. ir M. V. nurodyti argumentai, jog jie nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate M. S., nedavė jai įgaliojimo ir niekada su ja nebendravo apie bylą, yra neatitinkantys protingumo ir teisingumo kriterijų. Iš šių nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie Kauno apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie aktyviai nesiekė naudotis savo procesinėmis teisėmis ir aplaidžiai nesidomėjo vykstančiu procesu.

10.2 Suinteresuoti asmenys I. V. ir M. V. žinodami apie nagrinėjamą civilinę bylą nedalyvavo nei 2023 m. gegužės 15 d. 14.30 val., nei 2023 m. gegužės 24 d. 14.00 val. vykusiuose teismo posėdžiuose.

10.3 Kauno apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik teismas išsiuntė procesinį dokumentą suinteresuotiems asmenims, tačiau ir pareiškėjas savo iniciatyva, 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu (iš kurio pareiškėjui rašydavo elektroninius laiškus M. V.), išsiuntė I. V. ir M. V. raštą dėl minėtos nutarties vykdymo ir pačią 2023 m. gegužės 30 d. nutartį. Telefonu susisiekus su M. V., jis pareiškėjo vyr. specialistei patvirtino, kad elektroninį laišką gavo, tačiau jį ištrins, nes jis skirtas M. V. ir I. V., o jie yra V. bendruomenė.

10.4 Pareiškėjo vyr. specialistės Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį bandė įteikti M. V. ir I. V. 2023 m. birželio 2 d. po įvykusio incidento tarp M. V. ir Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kai M. V. savavališkai bandė išsivesti vaikus iš minėtos institucijos, tačiau M. V. ir I. V. atsisakė priimti minėtą dokumentą, nurodydami, jog dokumentas skirtas ne jiems, kadangi jie nėra M. V. ir I. V., o yra V. bendruomenės nariai.

10.5 Taip pat po vaikų apgyvendinimo (2023-06-01) Vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini) minėtoje įstaigoje buvo organizuojami vaikų ir jų tėvų (M. V. ir I. V.) susitikimai. Akivaizdu, jog I. V. ir M. V. žinojo apie Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

10.6 Iš visų išdėstytų aplinkybių yra akivaizdu, jog suinteresuoti asmenys I. V. ir M. V. apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo jau sekančią dieną po nutarties priėmimo, t. y. 2023 m. gegužės 31 d.

10.7 Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas M. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, jog apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtą nutartį suinteresuoti asmenys žinojo jau ir 2023 m. rugpjūčio 17 d., nors atskirajame skunde nurodo, jog ją atsiėmė, ir atitinkamai, susipažino tik 2023 m. rugsėjo 14 d.

10.8 2023 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautas advokato E. R. prašymas Lietuvos teismų Elektroninių Paslaugų Portale (EPP) suteikti šiam advokatui prieigą prie elektroninės bylos kortelės, kadangi atstovaujant I. V., reikalinga susipažinti su bylos medžiaga. Kartu su prašymu buvo pateikta I. V. ir advokato E. R. 2023 m. rugsėjo 5 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia atskirajame skunde išdėstytą aplinkybę, jog suinteresuoti asmenys I. V. ir M. V. nutartį gavo tik 2023 m. rugsėjo 14 d. atsiėmę teisme, kadangi 2023 m. rugsėjo 11 d. teisėjos rezoliucija įgaliotam I. V. atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos.

10.9 Atskirojo skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir laikytini kaip apeliantų gynybinė pozicija, siekiant sau palankaus procesinio sprendimo. Iš visų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų visumos matyti, jog I. V. ir M. V. apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. priimtą nutartį buvo žinoma jau 2023 m. gegužės 31 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

13. Apeliantas M. V. 2023 m. lapkričio 10 d. prašymu (DOK-27576) prašo priimti į bylą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų apeliantų medicininių dokumentų kopijas (17 lapų),Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštą (5 lapai), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus protokolą-pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 lapai). Apelianto teigimu minėti dokumentai patvirtina, kad 2023 m. gegužės 30 d. apeliantai buvo priverstinai pradanginti.

14. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2023 m. gegužės 4 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. elektroninių laiškų kopijas, 2023 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo Nr.2TSD-1159 kopiją.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima apeliantų ir pareiškėjo pateiktus dokumentus.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. sprendimais Nr. (8.2 Mr)ATP-C-23-04226 ir Nr. (8.2 Mr)ATP-C-23-04227 suinteresuotiems asmenims I. V. ir M. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, buvo paskirta atstovė – advokatė M. S. (e. b. 1 t. 22-25 l.).

18. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paskirtas nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 15 d. 14.30 val. Nutarta apie paskirtą teismo posėdį informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suinteresuotų asmenų atstovę advokatę M. S., telefonais, papildomai išsiųsti šaukimus bei šios nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims per EPP ir/ar elektroniniu paštu, paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Išaiškinta, kad byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui.

19. Teismo šaukimai apie 2023 m. gegužės 15 d. 14.30 val. teismo posėdį per EPP sistemą advokatei M. S. ir M. V. išsiųsti 2023 m. gegužės 8 d. (e. b. 2 t. 9-12 l.), ir pagal CPK 175¹straipsnio 10 dalį laikomi įteiktais 2023 m. gegužės 9 d. Tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad informacijos apie šio teismo šaukimo, išsiųsto M. V. per EPP, pristatymą nėra. Be to, M. V. paskutinis prisijungimas prie EPP užfiksuotas 2013 m. gruodžio 5 d. 9.55 val.

20. Informacinėje pažymoje apie 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdį nurodyta, kad suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo (e. b. 2 t. 20-21 l.). Teismo posėdžio metu nutarta iš Kauno apskrities viršininko policijos komisariato išreikalauti filmuotą medžiagą iš 2023 m. balandžio 20 d. įvykio, užfiksuoto I. V. ir M. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini); bylos nagrinėjimą atidėti 2023 m. gegužės 24 d. 14.00 val. (e. b. 2 t. 19 l.).

21. 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovė advokatė M. S. paaiškino, kad bandė susisiekti su savo atstovaujamaisiais. Nurodytu M. V. telefonu atsiliepęs vyriškas balsas pasakė, kad čia ne tas asmuo, kreipkitės į policiją. Paskambinus I. V. telefonu, atsiliepė tas pats balsas, nurodė, čia jo nėra. Pabendrauti nepavyko (2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00.32.58).

22. Informacinėje pažymoje apie 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdį matyti, kad suinteresuoti asmenys šiame teismo posėdyje taip pat nedalyvavo (e. b. 2 t. 39-40 l.). Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. gegužės 30 d., 15.30 val.

23. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų I. V. ir M. V.. Nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

24. 2023 m. gegužės 30 d. nutartis išsiųsta pareiškėjui ir advokatei M. S. per epp sistemą (e. b. 2 t. 49-51 l.).

25. Suinteresuotas asmuo M. V. 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK-99387), prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

26. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui M. V. 7 dienų terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Nutartis suinteresuotam asmeniui įteikta 2023 m. rugpjūčio 30 d.

27. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė M. V. pareiškimą Generalinei prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. šeimos atžvilgiu padarytų nusikaltimų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnyje, (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Pareiškimu taip pat prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesą (DOK-103554).

28. Advokatas E. R. 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą (DOK-108368) Lietuvos teismų Elektroninių Paslaugų Portale (EPP) suteikti šiam advokatui prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Prašymui pagrįsti pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. su I. V. sudarytą atstovavimo sutartį (e. b. 2 t. 52-53 l.).

29. Po keleto dienų, 2023 m. rugsėjo 13 d., advokatas E. R. pateikė prašymą (DOK-110253) panaikinti jam suteiktą prieigą prie elektroninės bylos kortelės, jam pagrįsti pridėjo I. V. 2023 m. rugsėjo 12 d. reikalavimą nutraukti su juo sudarytą atstovavimo sutartį (e. b. 2 t. 54 l.).

30. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi M. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

31. Suinteresuoti asmenys I. V. ir M. V. 2023 m. spalio 16 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą (DOK-124538), kuriuo prašė su jais susijusius procesinius dokumentus penkiose bylose (nurodė jų numerius), jiems įteikti fiziškai, nes elektroninėmis dokumentų tvarkymo paslaugomis nesinaudoja (e. b. 2 t. 117 l.).

Dėl ginčo esmės

32. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė proceso betarpiškumo ir žodiškumo procesą, nes apeliantams nebuvo pranešta apie teismo procesą, šeimos byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Neaiškiu pagrindu įtraukta advokatė, kurios apeliantai neįpareigojo dalyvauti teismo posėdyje neturėjo pareigos apeliantams pranešti apie nutartį. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis apeliantams buvo įteikta asmeniškai tik 2023 m. rugsėjo 14 d. Nutarties įteikimo apeliantams fakto nepatvirtina advokatų prisijungimas prie EPP sistemos. Procesiniai dokumentai apeliantams turėjo būti įteikti asmeniškai. Taip pat nurodo, jog neteisinga teismo išvada, kad suinteresuoti asmenys neturi teisės pateikti atskirojo skundo, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija valstybėje narėje numato bent vieną teisę į apeliacinį procesą. Palikti žmogų be teisės į apeliacinį procesą yra grubus konvencijos pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodomais apeliantų argumentais.

33. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Įstatyme nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei 307 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

35. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimams, vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Polašek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 32 punktas).

37. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 2 d. sprendimais apeliantams buvo paskirta atstovė – advokatė M. S., tačiau antrinės teisinės pagalbos paskyrimas buvo inicijuotas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus, t. y. bylos baigtimi priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio proceso dalyvio. Teismo šaukimai apie 2023 m. gegužės 15 d. 14.30 val. paskirtą teismo posėdį išsiųsti 2023 m. gegužės 8 d. per EPP sistemą advokatei M. S. ir M. V., tačiau apeliantai nei 2023 m. gegužės 15 d., nei 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir faktiškai teismo šaukimai jiems nebuvo įteikti. Apeliantų teiginius, kad jie nesinaudoja EPP paslaugomis, patvirtina LITEKO duomenys: elektroninės bylos kortelėje nėra informacijos apie tai, kad M. V. būtų pristatytas elektroniniu būdu išsiųstas teismo šaukimas į 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdį; paskutinis M. V. prisijungimas prie EPP užfiksuotas 2013 m. gruodžio 5 d. 9.55 val. Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 15 d. advokatė M. S. paaiškino, kad bandė susisiekti su savo atstovaujamaisiais, tačiau pabendrauti telefonu nepavyko, nei skambinant nurodytu M. V. telefono numeriu, nei I. V. telefono numeriu.

38. Išnagrinėjus bylą 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje, procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2023 m. gegužės 30 d., 15.30 val. Apeliantų pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2023 m. gegužės 30 d. jie buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, kur jiems buvo atliekamas sveikatos patikrinimas (e. b. 2 t. 124-140 l.).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nes jų peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007).

40. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti iš apeliantų jų nepilnamečius vaikus, suinteresuotiems asmenims nebuvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese, kadangi suinteresuoti asmenys nei viename vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, nebuvo išklausyti jų argumentai. Vien aplinkybė, kad suinteresuotiems asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais buvo paskirta atstovė, kuri 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad pabendrauti su atstovaujamaisiais nepavyko, nepatvirtina fakto, kad atstovei buvo žinoma apeliantų pozicija, šeimoje susiklosčiusi situacija, ir ji buvo teismo įvertinta visų faktinių bylos aplinkybių kontekste.

41. Net ir vertinant, kad apeliantai apie Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį galėjo žinoti anksčiau, nei 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad skundžiama nutartimi buvo taikyta kraštutinė priemonė – nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo šeimos.

42. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 37 p.).

43. Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjant valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teikia įrodymus, pagrindžiančius vaiko atskyrimo nuo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą būtinybę, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę teikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus, esant galimybei, teismas išklauso ir patį vaiką. Nors tiek tėvai, tiek vaikas turi būti išklausomi vertinant vaiko situaciją prieš priimant sprendimą jį paimti iš šeimos, tačiau nagrinėjant pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo teisme jiems suteikiamos papildomos procesinės garantijos būti išklausytiems ir įtrauktiems į sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 39 p.).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 40 p.).

45. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Tai reiškia, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, o civilinio proceso teisės normos turi būti taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

46. Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir neleidžia šios teisės riboti nepagrįstai ar vien tik formaliais pagrindais.

47. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties yra pakankamai žymus. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, susijusį išskirtinai su nepilnamečių vaikų interesų apsauga, ir į faktines aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjime nedalyvavo, nebuvo išklausyti, kad juos astovaujantis advokatas buvo paskirtas priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio pareiškėjo iniciatyva, kad paskirtam advokatui faktiškai nebuvo galimybės pabendrauti su savo atstovaujamaisiais, kad suinteresuotų asmenų teisė į apeliaciją iš dalies buvo apribota ir dėl jiems pritaikytų kardomųjų priemonių ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta kraštutinė priemonė (vaikų paėmimas) bei siekiant užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims I. V. ir M. V. terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties (CPK 78 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

48. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

49. Nustatytos faktinės aplinkybės bei išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties paduoti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas atskirąjį skundą priimti, nesprendė, ar jis atitinka šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 306-307, 338 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 78 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti suinteresuotiems asmenims I. V. ir M. V. terminą paduoti atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties.

Suinteresuotų asmenų I. V. ir M. V. atskirojo skundo (2023-09-20 DOK-113223) dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė