Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, mažamečiai vaikai) iš jų tėvų (šeimos) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suinteresuoti asmenys, tėvai).

3. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė advokatė prašė pareiškimo netenkinti, kadangi jis grįstas tik prielaidomis, o ne pagrįstais įrodymais. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymą patenkino. Leido paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų tėvų (suinteresuotų asmenų). Nurodė nutartį vykdyti skubiai.

5. Teismas padarė išvadą, kad vaikai sistemingai nelanko švietimo įstaigos, tėvai vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vengia vaikų sveikatos patikrinimų, o tai daro neigiamą įtaką vaikų augimo, auklėjimo ir ugdymo procesui, vaikų teisėms mokytis, būti išklausytiems ir teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas bei geriausių interesų užtikrinimui. Tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo nustatyti vaikų teisių pažeidimai, nepasikeitė. Teismas sprendė, kad siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į mokslą, būtina šiuo metu atskirti juos nuo tėvų, kurie daro neigiamą įtaką vaikų augimo, auklėjimo ir ugdymo procesui. Nepilnamečių vaikų tėvams yra visos galimybės priėmus specialistų pagalbą, pakeitus savo elgesio modelį susigrąžinti vaikus į šeimą. Vaiko paėmimas iš šiuo metu jiems nesaugios ir nepriimtinos aplinkos yra tik prevencinė priemonė ir nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikai nedelsiant grąžinami į šeimą. Tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, neužtikrina jų teisės į mokslą ir socializaciją, vengia kontakto su ugdymo įstaiga ar pagalbą teikiančiais specialistais, naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). Ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ir vystymuisi (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo darbuotojai pagrįstai nustatė vaikų apsaugos poreikį ir, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, šiuo metu egzistuoja pagrindas paimti vaikus iš tėvų.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, priteisti išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamas sprendimas nebuvo įteiktas suinteresuotiems asmenims.

1.2. 2023 m. birželio 1 d. nepilnamečiai vaikai per prievartą buvo paimti iš suinteresuotų asmenų.

1.3. Suinteresuoti asmenys nebuvo informuoti apie teismo posėdį, kuriame priimta skundžiama nutartis, jie nebuvo paskyrę advokato, advokatės (duomenys neskelbtini) nepažįsta, niekada su ja nebendravo, nesupranta, kokiu pagrindu ji gavo teisę susipažinti su suinteresuotų asmenų byla. Kadangi suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti į teismo posėdį ir neturėjo atstovo, teismas pažeidė suinteresuotų asmenų teisę į teisingą teismą Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14(1) straipsnio prasme.

1.4. Suinteresuoti asmenys buvo nurodę ir pareiškėjai, ir (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) mokosi namuose. Berniukas puikiai išlaikė egzaminus ir perėjo į aukštesnę klasę, kas patvirtina, kad jis mokėsi namuose.

1.5. (duomenys neskelbtini) neprivalėjo lankyti darželio (duomenys neskelbtini), kadangi vaikų darželio lankymas neprivalomas. Nuo (duomenys neskelbtini) jis turėjo eiti į pirmą klasę. Darželio (duomenys neskelbtini) lankymas yra mokamas. Jei priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, suinteresuoti asmenys turėtų būti atleisti nuo darželio mokesčio.

1.6. Teiginys apie suinteresuotų asmenų atsisakymą bendrauti su specialistais yra nepagrįstas, neįrodytas, remiamasi tik pareiškėjo vienašališkais pareiškimais.

7. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pareiškėjas, teikdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, kartu pateikė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimus (duomenys neskelbtini), kuriais suinteresuotiems asmenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, buvo paskirta atstovė advokatė (duomenys neskelbtini), kuri teismo prašė Tarnybos prašymą atmesti. Pareiškėjas, parengęs prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, minėtą procesinį dokumentą (duomenys neskelbtini) išsiuntė suinteresuotų asmenų nurodytais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei jų faktinės gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė advokatė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji telefonu susisiekė su suinteresuotais asmenimis, tačiau su jais konstruktyviai pabendrauti nepavyko. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad jie nebuvo sudarę teisinių paslaugų sutarties su advokate (duomenys neskelbtini), nedavė jai įgaliojimo ir niekada su ja nebendravo, nepaneigia aplinkybių, jog vaikų tėvams buvo žinoma apie procesą, apie pareiškėjo teismui pateiktą prašymą, tačiau jie dėl subjektyvių priežasčių nesidomėjo šio teisminio proceso eiga, savarankiškai nepasinaudojo jiems įstatymu suteikta teise pasirinkti kitą atstovą (advokatą) byloje, nesinaudojo ir paskirto advokato paslaugomis, be kita ko, neišsakė ir pastabų dėl netinkamo jų atstovavimo byloje.

2.2. Suinteresuoti asmenys nesiekė aktyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei dalyvauti bylos nagrinėjime, nors tokios galimybės jiems buvo sudarytos. Civilinėje byloje vyko du teismo posėdžiai, kuriuose jie nedalyvavo, nors iš jiems paskirtos atstovės bei Tarnybos specialistų žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą bei Tarnybos priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo. Suinteresuoti asmenys vengė priimti tiek Tarnybos jiems siunčiamus dokumentus, tiek ignoravo su jais komunikuojančią jiems paskirtą atstovę.

2.3. Ne tik pirmosios instancijos teismas suinteresuotiems asmenims išsiuntė skundžiamą nutartį, tačiau ir pareiškėjas savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu išsiuntė suinteresuotiems asmenims raštą dėl minėtos nutarties vykdymo bei skundžiamą nutartį. Telefonu susisiekus su suinteresuotu asmeniu (duomenys neskelbtini), jis pareiškėjos darbuotojai patvirtino, kad elektroninį laišką gavo, tačiau jį ištrins, nes jis skirtas suinteresuotiems asmenims, o jie yra (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėjas skundžiamą nutartį suinteresuotiems asmenims bandė įteikti 2023 m. birželio 2 d. po įvykusio incidento, (duomenys neskelbtini).

2.5. Nepagrįsta suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, jog jų nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini) mokėsi namuose, nes (duomenys neskelbtini).

2.6. Nepagrįstas suinteresuotų asmenų argumentas, jog nepilnametis (duomenys neskelbtini) neturėjo lankyti ugdymo įstaigos, kadangi vaikų darželio lankymas nėra privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) jau buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai, jis privalėjo būti ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, tačiau suinteresuoti asmenys nepilnamečio sūnaus teisės į mokslą neužtikrino.

2.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys vengė, nesiekė bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaigų personalu, (duomenys neskelbtini) specialistais. Suinteresuoti asmenys vengė bendravimo su įvairių įstaigų darbuotojais ir specialistais net ir nuotolinio ryšio priemonėmis, nesudarė galimybių susitikti ir pabendrauti su nepilnamečiais vaikais, išklausyti jų nuomones. (duomenys neskelbtini) raštai patvirtina aplinkybę, jog suinteresuoti asmenys atsisakė priimti siūlomą pagalbą šeimai, nesiekė keisti šeimos situacijos bei užtikrinti geriausių vaikų interesų. Suinteresuoti asmenys net ir po vaikų paėmimo iš jų atstovų pagal įstatymą nepriėmė siūlomos pagalbos, nebendradarbiavo, o iniciatyvą padėti šeimai spręsti kilusias problemas rodė ne patys suinteresuoti asmenys, o būtent įvairios institucijos.

2.8. (duomenys neskelbtini).

2.9. (duomenys neskelbtini).

2.10. (duomenys neskelbtini).

2.11. (duomenys neskelbtini).

2.12. (duomenys neskelbtini).

2.13. (duomenys neskelbtini).

2.14. (duomenys neskelbtini).

2.15. (duomenys neskelbtini).

2.16. (duomenys neskelbtini).

2.17. (duomenys neskelbtini).

2.18. (duomenys neskelbtini).

2.19. (duomenys neskelbtini).

2.20. (duomenys neskelbtini) vyko suinteresuotų asmenų atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sudarytas pagalbos planas (duomenys neskelbtini). Minėto atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimai teikti socialinės priežiūros paslaugas bei koordinuoti atvejo vadybos procesą.

2.21. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir iniciatyvų, kad suinteresuoti asmenys priimtų socialinių darbuotojų pagalbą, palaikytų nuolatinį ir betarpišką ryšį su vaikais, suprastų ir suvoktų tėvų valdžios turinį, kuriuo visų pirma siekiama užtikrinti vaikų teises ir jų geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11. ((duomenys neskelbtini).

12. Sprendžiant apeliantų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą aktualu, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantai savo rašytiniuose paaiškinimuose siekia išplėsti atskirojo skundo motyvus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentais. Dėl to apeliantų pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

13. Apeliantai kartu su šios nutarties 11 punkte nurodytais rašytiniais paaiškinimais pateikė USB laikmeną.

14. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini).

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

16. Tarnyba teismui 2024 m. sausio 17 d. pateiktoje nuomonėje dėl suinteresuotų asmenų rašytinių paaiškinimų ir jų priedų priėmimo nurodė, kad su rašytiniais suinteresuotų asmenų paaiškinimais pateikti priedai neturėtų būti prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Suinteresuoti asmenys į bylą pateikia teismui ir proceso šalims jau žinomus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, teismo posėdžio garso įrašus (kurių autentiškumo patikrinti nėra galimybės), taip pat į bylą teikiami su sprendžiamu klausimu nesusiję duomenys, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidaus dokumentai, įvairūs vaizdo įrašai (kurių autentiškumo patikrinti taip pat nėra galimybės), didžiosios dalies teikiamų teismui dokumentų suinteresuoti asmenys neaptaria savo rašytiniuose paaiškinimuose, todėl visiškai neaišku, kokias aplinkybes suinteresuoti asmenys šiais įrodymais grįs, o tokiu būdu Tarnybai yra užkertamas kelias tinkamai atsikirsti į suinteresuotų asmenų argumentus.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį bei teismo (duomenys neskelbtini) posėdžių garso įrašus, kadangi šiais duomenimis teismas naudojasi tiesiogiai iš teismų informacinės sistemos LITEKO.

18. Kadangi šalių pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas susijęs su atskirojo skundo pagrindų vertinimu, apie tai bus pasisakytina vertinant atskirojo skundo argumentus.

19. 2024 m. sausio 29 d. apeliantai pateikė papildomus dokumentus, registracijos Nr. DOK-2390. Naujus dokumentus pateikus teismo posėdžio dieną, nėra galimybės išsiaiškinti pareiškėjo nuomonę dėl šių dokumentų priėmimo – tuomet procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Pažymėtina, kad atskirasis skundas dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo dienos, kurią atskirasis skundas buvo gautas apeliacinės instancijos teisme (CPK 336 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotų asmenų atskirasis skundas gautas Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 8 d., todėl šiuos dokumentus atsisakytina priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

14.1. (duomenys neskelbtini).

14.2. (duomenys neskelbtini).

14.3. (duomenys neskelbtini).

14.4. (duomenys neskelbtini).

14.5. (duomenys neskelbtini).

14.6. (duomenys neskelbtini).

14.7. (duomenys neskelbtini).

22. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

23. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

25. VTAPĮ 36⁵ straipsnio, reglamentuojančio vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarką, 7 dalyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, spręsdama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinusi, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

27. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima dviem atvejais: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Pirmuoju atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos. Vaiko paėmimas pirmuoju atveju yra netaikomas, jei yra galimybė nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemones, paliekant jį jo gyvenamojoje aplinkoje, tačiau perduodant jį giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, arba užtikrinant vaiko laikinąją priežiūrą jį galinčių prižiūrėti asmenų gyvenamojoje vietoje (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁴ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

28. Nagrinėjamu atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus tėvų šeimoje, vadovaudamasi VTAPĮ 36 straipsniu, atliko vaikų situacijos vertinimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė rizikos veiksnius, numatytus (duomenys neskelbtini) punktuose, buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, tačiau nebuvo imtasi VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, t. y. vaikai buvo palikti pas tėvus, nors, pareiškėjo teigimu, vaikams pas tėvus buvo nesaugu. Tarnyba prašyme dėl teismo leidimo išdavimo nurodė, kad taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonės neturėjo galimybės, kadangi vaikų tėvai atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, į Tarnybą neatvyksta, nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais ir išklausyti jų nuomonių, dėl to pareiškėjas priėmė sprendimą kreiptis į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų (šeimos) išdavimo, nepilnamečiai vaikai vis dar gyvena su tėvais. Pažymėjo, kad, teismui tenkinus pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų išdavimo, ji kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir inicijuos vykdymo procesą siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nepilnamečiai vaikai iš jų tėvų buvo paimti ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2023 m. birželio 1 d.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą grėsmę vaikui ir neturėdama galimybių jos realiai įvertinti, turi nedelsdama imtis priemonių vaikui iš šeimos paimti; 2) paėmusi vaiką iš šeimos valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl savo sprendimo patvirtinimo, t. y. leidimo paimti vaiką išdavimo. Jei šio proceso metu paaiškėja, kad pranešimas apie vaikui kylantį pavojų buvo nepagrįstas, teismas turi vertinti, dėl kokių priežasčių vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą vengė sudaryti sąlygas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai įvertinti vaiko situaciją šeimoje ir pranešimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai yra priešingas teisei elgesys, kuris šiuo atveju sukelia itin skausmingus padarinius vaikui, nes vaikas dėl tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nebendradarbiavimo gali būti nepagrįstai atskiriamas nuo šeimos ir jam padaroma žala.

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo leidimas paimti vaikus buvo išduotas pažeidžiant tokio leidimo išdavimo procedūrą, nes teismas turi patvirtinti arba nepatvirtinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos jau atliktą veiksmą – vaiko paėmimą, o ne išduoti leidimą atlikti veiksmą. Šiuo atveju valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba priėmė sprendimą paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų (tėvų), tačiau vaikų nepaėmė, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, tačiau vaikus ir toliau paliko toje pačioje aplinkoje, kuri, kaip teigia pareiškėjas, yra nesaugi. Tokia situacija negali būti toleruojama, todėl pirmosios instancijos teismo išduotas leidimas panaikintinas.

31. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nereikšmingu laiko pareiškėjo argumentą, kad vaikų fizinio paėmimo iš jų atstovų pagal įstatymą faktas užtruko dėl pačių suinteresuotų asmenų priešiško elgesio, dėl ko buvo apsunkintas Tarnybos priimto sprendimo vykdymas.

32. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, neatvykdami į tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus (VTAPĮ 36³ straipsnio 2 dalis). Jei vėliau paaiškėja, kad pranešimas buvo nepagrįstas, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba neturėtų būti atsakinga už taikytą kraštutinę priemonę ir vaiko atskyrimą nuo šeimos, jei patys vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą nebendradarbiavo ir neteikė reikalingų situacijai įvertinti duomenų. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, pagal kurią institucijos naudojasi plačia vertinimo laisve, ypač kai vertina būtinybę paimti vaiką globon. Institucijos, sveikatos ir socialinės, turi pareigą saugoti vaikus ir negali būti kiekvieną kartą atsakingos už pagrįstai tuo laiku priimtus sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti (žr. EŽTT 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą byloje R. K. ir A. K. prieš JK, peticijos Nr. 38000 (1)/05, par. 34, 36).

33. Pažymėtina, kad sprendimas panaikinti apeliacine tvarka vertinamą nutartį dėl to, kad teismo leidimas paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų (tėvų) buvo išduotas prieš paimant vaikus iš tėvų, nepašalina valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigos skubiai imtis priemonių užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą ir teisių atstovavimą.

Dėl tinkamo įtraukimo į procesą

34. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Polášek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

35. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

36. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios kategorijos bylos – dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo – neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t. y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 32 punktas).

38. Suinteresuotų asmenų (apeliantų) teigimu, jie nebuvo tinkamai informuoti apie teisminį procesą, nebuvo paskyrę juos atstovaujančio advokato, advokatės (duomenys neskelbtini) nepažįsta, niekada su ja nebendravo.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs su bylos duomenimis, sprendžia, jog apeliantų argumentas dėl tinkamo neinformavimo apie teisminį procesą yra pagrįstas.

40. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, gavęs pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų išdavimo, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą nagrinėti uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini), apie paskirtą teismo posėdį informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suinteresuotų asmenų atstovę advokatę (duomenys neskelbtini) telefonais, papildomai išsiųsti šaukimus bei šios nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims per EPP ir / ar elektroniniu paštu, paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.

41. Teismo šaukimai buvo išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir advokatei (duomenys neskelbtini) per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Duomenų apie tai, kad teismo šaukimas būtų išsiųstas suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys apie pradėtą teisminį procesą būtų buvę informuoti kitais (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, gyvenamosios vietos adresu).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 yra konstatavęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą: 1) turi būti informuoti apie valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktą veiksmą – vaiko paėmimą; 2) valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai kreipusis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami apie procesą. Apie procesą vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi būti informuojami visomis įmanomomis priemonėmis, bendradarbiaujant teismui ir valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, siekiant vienintelio tikslo, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų pateikti savo argumentus apie priežastis, dėl kurių vaikui, pareiškėjo manymu, buvo nesaugu likti jų globoje.

43. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti suinteresuotų asmenų atskirojo skundo dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties padavimo terminą, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimais apeliantams buvo paskirta atstovė – advokatė (duomenys neskelbtini), tačiau antrinės teisinės pagalbos paskyrimas buvo inicijuotas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, t. y. bylos baigtimi priešingą teisinį suinteresuotumą turinčio proceso dalyvio. Teismo šaukimai apie (duomenys neskelbtini) paskirtą teismo posėdį išsiųsti (duomenys neskelbtini) per EPP sistemą advokatei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantai nei (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose nedalyvavo ir faktiškai teismo šaukimai jiems nebuvo įteikti. Apeliantų teiginius, kad jie nesinaudoja EPP paslaugomis, patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys: elektroninės bylos kortelėje nėra informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų pristatytas elektroniniu būdu išsiųstas teismo šaukimas į (duomenys neskelbtini) teismo posėdį; paskutinis (duomenys neskelbtini) prisijungimas prie EPP užfiksuotas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) advokatė (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad bandė susisiekti su savo atstovaujamaisiais, tačiau pabendrauti telefonu nepavyko nei skambinant nurodytu (duomenys neskelbtini) telefono numeriu, nei (duomenys neskelbtini) telefono numeriu. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti iš apeliantų jų nepilnamečius vaikus, suinteresuotiems asmenims nebuvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese, kadangi suinteresuoti asmenys nei viename vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, nebuvo išklausyti jų argumentai. Vien aplinkybė, kad suinteresuotiems asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimais buvo paskirta atstovė, kuri (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog pabendrauti su atstovaujamaisiais nepavyko, nepatvirtina fakto, kad atstovei buvo žinoma apeliantų pozicija, šeimoje susiklosčiusi situacija ir kad ta situacija buvo teismo įvertinta visų faktinių bylos aplinkybių kontekste.

44. Sprendžiant dėl tinkamo suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą reikšminga ir tai, jog CPK 581 straipsnio 3 dalis numato, kad prie prašymo išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti pridėti įrodymai, kad iki kreipimosi į teismą šis prašymas su priedais buvo pasirašytinai įteiktas vaiko atstovams pagal įstatymą, arba prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių prašymo su priedais įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą nėra galimybių arba nepavyko. Pareiškėjas su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš jų tėvų nepateikė duomenų, kad iki prašymo teismui pateikimo suinteresuotiems asmenims buvo įteiktas prašymas su priedais arba toks prašymas nebuvo įteiktas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad suinteresuotiems asmenims prašymo dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo kopija išsiųsta registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu bei elektroniniais pašto adresais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojas elektroniniu paštu adresais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) informavo suinteresuotus asmenis apie teismui pateiktą prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus, taip pat nurodė, kad šis procesinis dokumentas suinteresuotiems asmenims išsiųstas registruotu paštu faktinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjo siųstą procesinį dokumentą (nėra gavimo patvirtinimo), taip pat duomenų apie registruotos pašto siuntos išsiuntimą.

45. Įvertinęs nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas įmanomas priemones siekiant informuoti nepilnamečių vaikų tėvus apie teismo procesą.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas naikina (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir priima naują procesinį sprendimą, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus dėl to, kad toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.

47. Konstatavę esminį šioje nutartyje nurodytų teisės normų pažeidimą priimant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir dėl to jį panaikinęs, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su materialiaisiais vaikų paėmimo pagrindais (tėvų veikimu ir neveikimu vaikų mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje) bei nepriima ir nevertina bylos dalyvių pateiktų naujų įrodymų, nurodytų šios nutarties 13 ir 14 punktuose.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.