Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-107-368/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-15
Bylos Nr.: e2A-107-368/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00679-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Sporto centras, „Džiugas“
Atsakovas: A. S., A. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-107-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00679-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės Sporto centras „Džiugas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Sporto centras „Džiugas“ ieškinį atsakovams A. S., A. G. dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir A. G. skolą 2410 Eur netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. birželio 2 d. pagal žodinę statybos rangos sutartį atsakovas A. S. atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), senos stogo dangos demontavimo bei naujos stogo dangos ir lietaus nuotekų sistemos montavimo darbus, kuriuos atlikus, tą pačią dieną tarp bylos šalių buvo surašytas darbų atlikimo aktas. Atlikęs statybos rangos darbus, atsakovas A. S. išrašė ieškovui prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą 5395 Eur sumai už atliktus darbus apmokėti. Atsakovas A. G. atliko stogo skardinimo darbus, kuriuos atlikęs, išrašė ieškovui prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą 1390 Eur sumai. Šie kvitai įrodo atsakovų atliktų statybos darbų apimtį. Ieškovui priėmus atsakovų atliktus statybos darbus bei apmokėjus sutartą darbų atlikimo kainą, nepraėjus nei dvejiems metams, ieškovas pastebėjo atliktų statytos darbų defektus: pastato viduje drėkstančias lubas, nuo lubų ant sporto klubo įrengimų nutenkantį vandenį. Statybos darbų specialistai, konsultuojantis dėl minėtų statybos darbų defektų, tikino, jog to priežastis yra netinkamai atlikti stogo dangos užklojimo darbai. Ieškovas apie atliktų statybos darbų defektus informavo atsakovą A. S. bei jį rekomendavusį ir tarpininkavusį sudarant žodinę statybos rangos sutartį A. S., o faktinėms aplinkybėms užfiksuoti kreipėsi į antstolį V. D., kuris 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksavo, kad po stogo kraigą dengiančia skarda nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. pagal žodinį susitarimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), iš ieškovo pateiktų medžiagų atliko šiuos darbus: nuėmė seną skardinę stogo dangą; sumontavo difuzinę plėvelę; sumontavo grebėstus (medines lentas), prie kurių tvirtinasi nauja stogo danga; naują trapecinę skardinę stogo dangą; lietaus nubėgimo sistemą. Atliktus darbus įformino vieninteliu dokumentu – 2016 m. birželio 2 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu, 5395 Eur sumai. Po šių jo atliktų darbų, toliau turėjo būti atliekami stogo skardinimo darbai, minimi Antstolio V. D. 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. stogo kraigo skardinimo darbai, tokie kaip pokraiginės juostos montavimas, kraigo skardinimo detalių, tokių kaip lietaus ir sniego įpūtimą stabdančių medžiagų po stogo kraigo skarda dėjimas, ir kiti su tuo susiję darbai. Visus šiuos darbus atliko A. G.. Naudojo šias pateiktas statybines medžiagas: trapecinę stogo dangą, difuzinę plėvelę, medieną grebestavimui, lietaus nubėgimo sistemos medžiagas (laikiklius, latakus, dangtelius, latakų sujungimus, skardine nuolają, lietvamzdžių alkūnes, laikiklius, lietvamzdžius). Per visą laikotarpį nuo 2016 m. birželio 2 d. kai atliko darbus ir ieškovui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą jiems apmokėti, iki 2020 m. gegužės 28 d., kuomet gavo iš teismo procesinius dokumentus, jokių pretenzijų iš ieškovo dėl blogai atliktų darbų, negavo. Stogo kraigo skardinimo darbų (kraigo skardos juostos, lietaus ir sniego stabdančių medžiagų po stogo kraigo skarda montavimo) neatliko, todėl šioje civilinėje byloje nepagrįstai yra patrauktas atsakovu. Prašė taikyti ieškinio senatį (CK 6.667 str.).

3. Atsakovas A. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn. pagal žodinį susitarimą ieškovui priklausančiame pastate, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), atliko stogo skardinimo darbus, kaminų apskardinimą ir permūrijimą. Šie darbai buvo atlikti iš ieškovo pateiktų medžiagų, kurias jo turimomis žiniomis, ieškovui padėjo įsigyti A. S.. Atliktus darbus įformino 2016 m. birželio 2 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu 1390 Eur sumai, kurį ieškovas apmokėjo pervesdamas pinigus į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Per visą laikotarpį nuo 2016 m. birželio 2 d., kai atliko darbus ir ieškovui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą jiems apmokėti, iki 2020 m. gegužės 28 d., kuomet gavo iš teismo procesinius dokumentus, jokių pretenzijų iš ieškovo dėl blogai atliktų darbų, negavo. Darbus atliko iš pateiktų paruoštų pusfabrikačių, kurių pagalba apskardino stogo kraigą, stogo šlaitus, įmontavo lietskardę ir vieną įlają, permūrijo ir apskardino kaminą. Prašė taikyti ieškinio senatį (CK 6.667 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 2410 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo pagal sudarytą žodinę statybos rangos sutartį su A. S., tačiau ieškinį reiškia atsakovams A. S. ir A. G., nes šie asmenys nekokybiškai atliko darbus, už kuriuos jiems buvo sumokėta, ir atsakovai yra atsakingi už susidariusius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, jog 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris surašytas dėl atliktų nekokybiškų darbų konstatavimo fakto ieškovui prašant, užfiksuota, kad po stogo kraigą dengiančia skarda nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdančių medžiagų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir priedą, VĮ Nekilnojamojo turto Registrų centro išrašą) bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog atsakovai nekokybiškai atliko statybos rangos darbus ir dėl to ieškovas patyrė 2410 Eur dydžio nuostolius, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovo direktorius dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų būtų kreipęsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) UAB Sporto centras „Džiugas“ prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisiant solidariai iš atsakovų A. S. ir A. G. 2410,00 Eur statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naujus įrodymus - konsultacinę atestuoto statybos darbų specialisto išvadą ir priteisti apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Abu atsakovai teismo posėdžio metu pripažino vykdę ir atlikę visus apeliantui nuosavybės teise priklausančio pastato (esančio adresu: duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus. Teismui taip pat buvo pateikti šią faktinę aplinkybę iš dalies patvirtinantys įrodymai. A. S., pripažino, jog A. G. apeliantui priklausančio pastato stogo rekonstrukcijoms darbams pasitelkė (pasikvietė) jis, kaip pagalbinį darbininką, ir su kuriuo jis bendradarbiavo. Pagal šio atsakovo nurodytą stogo rekonstrukcijos darbų eiliškumą didžioji dalis atsakovo A. G. sudarytame darbų atlikimo akte fiksuotų statybos darbų turėjo ir buvo atlikti prieš montuojant stogo dangą. Šią aplinkybę patvirtina ir papildomai apeliacinės instancijos teismui teikiama atestuoto statybos darbų vadovo konsultacinė išvada, sudaryta pagal pirmosios instancijos teismo bylos medžiagą, kuri neginčijamai pagrindžia technologinį apeliantui priklausančio pastato stogo rekonstrukcijos darbų eiliškumą.

7.2. Kad pastato eksploatacijos eigoje išryškėjo esminiai atliktų pastato stogo rekonstrukcijos darbų trūkumai (atsakovai nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis specialios sniego ir lietaus įpūtimą stabdančios pokraiginės juostos (tarpinės)), pagrindžia ir teismui pateiktos fotonuotraukos, nuoseklūs apelianto vadovo paaiškinimai apie pastebėtą gamtinių kritulių prasisunkimą po atsakovų atliktos stogo rekonstrukcijos iš esmės dar tais pačiais metais žiemos sezono metu iškritus gausesniam sniegui bei tolesnio pastato eksploatavimo eigoje, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apelianto vadovo paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino ir apelianto iniciatyva apklausti liudytojai R. J. bei T. J.

7.3. Patys atsakovai duodami teismui paaiškinimus teigė, jog jų vykdytiems apelianto stogo rekonstrukcijos darbams buvo pristatytos visos šiems darbams atlikti būtinos statybinės medžiagos, dėl ko jų paaiškinimai dėl apelianto nustatytų statybos darbų defektų priežasties yra neabejotinai vertintini kritiškai. Be to, pats apelianto vadovas nuosekliai teigė asmeniškai statybinių medžiagų neužsakinėjęs ir jų kiekio nematavęs, o pagal teismo posėdyje liudytoju apklausto R. S. paaiškinimus, stogo rekonstrukcijos darbams būtinų statybinių medžiagų kiekius matavo tie patys stogo rekonstrukcijos darbus vykdę asmenys. Taip pat iš atsakovo A. G. dar liudytoju teismo posėdyje apklausto paaiškinimus matyti, kad stogo rekonstrukcijos darbų eigoje buvo nesumontuota ne dėl to, jog ši medžiaga nebuvo užsakyta ir pristatyta, o tikėtina dėl nepakankamo tokių statybos darbų technologijos išmanymo.

7.4. Byloje esančių įrodymų visuma, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, kaip tik įrodo atsakovų A. S. ir A. G. bendrai 2016 metų gegužės - birželio mėnesį atliktų apeliantui priklausančio pastato stogo rekonstrukcijos darbų defektus - atsakovai nesilaikydami atliktiems statybos rangos darbams taikomų norminių reikalavimų, konkrečiai STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13. p. ir 59.3. p. nuostatų, nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis, stogo kraigu, papildomų gamtinių kritulių pratekėjimą stabdančių medžiagų, pokraiginės stogo juostos (tarpinės), dėl ko statybos darbų garantinio termino eigoje į pastato vidų pradėjo tekėti gamtiniai krituliai, ir būtent kam nustatyti bei pašalinti apeliantas patyrė 2410,00 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, padaręs įrodymų visumai priešingas išvadas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias procesines teisės normas, kas apelianto vertinimu ir nulėmė nepagrįsto bei neteisingo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apelianto UAB Sporto centras „Džiugas“ apeliacinį skundą, atsakovas A. S. prašo jį atmesti, palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (300 Eur) apeliacinės instancijos. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ilgą laiką, todėl konsultacinė išvada galėjo būti pateikta žymiai anksčiau (CPK 314 straipsnis). Būtinybės pateikti ją dabar nėra, nes ji neatsako į pagrindinį klausimą- ar buvo padaryta ieškovui reali žala dėl atsakovo A. S. atliktų darbų, kurie nurodyti 2016-06-02 paslaugų pirkimo-pardavimo kvite.

8.2. Bylos medžiaga yra nustatyta, jog stogo kraigo skardinimo darbus atliko atsakovas A. G.. Ieškovas pagal į bylą pateiktus du skirtingus paslaugų pirkimo- pardavimo kvitus pasirašė du atliktų darbų priėmimo aktus ir apmokėjo atskirais bankiniais pavedimais sutartas sumas, pervesdamas jas į atsakovų A. S. ir A. G. atsiskaitomąsias sąskaitas. Dėl minėtų priežasčių, nepagrįstos yra apelianto išvados dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

8.3. Per visą laiką nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., kai buvo gauti iš teismo procesiniai dokumentai, jokių pretenzijų dėl blogai atlikto darbo atsakovui A. S. nebuvo pareikšta nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu nei kitomis ryšio priemonėmis. CK 6.667 str. numatyta, jog reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliaciniame skunde ieškovė kalba apie gamtinių kritulių prasisunkimą per stogo dangą į pastato vidų, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, nei nuotraukų, nei filmavimo medžiagos.

8.4. Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog pats pokraiginės juostos nepanaudojimas, savaime nevertintinas kaip statybos darbų defektas, juolab, kad darbai buvo atliekami iš ieškovės pateikiamų statybinių medžiagų . Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad apžiūrint pastato stogą, matyti nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga, šią aplinkybę nurodė ir ieškovei stogo rekonstrukcijos darbus atlikęs liudytojas R. J., kas patvirtina, jog šios medžiagos nesumontavimas buvo gerai matomas ir negali būti vertinamas kaip defektas, juolab kaip paslėptas defektas. Nors ieškovo pasirinktas rangovas R. J. nuardė stogą ir jį uždėjo, tačiau pažymėjo, jog priežasties dėl ko stogas leido vandenį nenustatė, o prieš tai atsakovų S. ir G. atliktiems darbams priekaištų neišsakė, priešingai, teigė, jog darbai atlikti kokybiškai.

9. Atsiliepimu į apelianto UAB Sporto centras „Džiugas apeliacinį skundą, atsakovas A. G. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Telšių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą, nepriimti apeliantės naujų įrodymų bei priteisti atsakovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (300 Eur) patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad apžiūrint pastato stogą, matyti nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga, šią aplinkybę nurodė ir ieškovui stogo rekonstrukcijos darbus atlikęs liudytojas R. J., kas tik patvirtina, jog šios medžiagos nesumontavimas buvo gerai matomas ir negali būti vertinamas kaip defektas, juolab, kaip paslėptas defektas. Nors ieškovo pasirinktas rangovas R. J. nuardė stogą ir jį uždėjo, tačiau pažymėjo, jog priežasties dėl ko stogas leido vandenį nenustatė, o prieš tai atsakovų atliktiems darbams priekaištų neišsakė, priešingai, teigė, jog darbai atlikti kokybiškai. Kadangi teismas nustatė, jog defektas nėra paslėptas, todėl ginče taikytina ieškininė senatis – vienerių metų terminas (CK 6.667 str.).

9.2. Tariamų stogo dangos defektų šalinimo išlaidos neatitinka realybės, ieškovo pasamdytas meistras R. J. galėjo nuimti ne visą stogo dangą, o tik dalį stogo dangos toje vietoje kur galimai buvo gamtinių kritulių pratekėjimas, ypač, jeigu stogas buvo apžiūrimas su termovizoriumi, kas leidžia tiksliai fiksuoti faktą ar stogo dangoje nėra šalčio slenksčio. Ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad per stogą į pastato vidų tekėjo gamtiniai krituliai ir nepaneigė aplinkybės, jog galimai nuo guminių įtempiamų lubų lašėjo kondensatas, susidaręs dėl nereguliaraus ir nevienodo patalpų šildymo. Byloje ieškovo pakviestas sporto treneris T. J. liudijo, jog pavasarį 3-4 kartus lašėjo nuo įtempiamų lubų per vidurį ant kiliminės dangos, bet pastato vidaus sienos ir lubos nėra ir nebuvo pažeistos vandens.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų visumos vertinimą ir tuo pagrindu priimtą apelianto nuomone, nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad abu atsakovai pripažino vykdę ir atlikę visus apeliantui nuosavybės teise priklausančio pastato (adresu: duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus, teismui taip pat buvo pateikti šią faktinę aplinkybę iš dalies patvirtinantys atsakovų 2016 m. birželio 2 d. sudaryti darbų atlikimo aktai bei tą pačią dieną jų išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai. Teigia, jog pastato eksploatacijos eigoje išryškėjo esminiai atliktų pastato stogo rekonstrukcijos darbų trūkumai (atsakovai nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis specialios sniego ir lietaus įpūtimą stabdančios pokraiginės juostos (tarpinės)), nors jų vykdytiems apelianto stogo rekonstrukcijos darbams buvo pristatytos visos šiems darbams atlikti būtinos statybinės medžiagos pagal pačių apeliantų atliktus matavimus. Mano, jog atsakovai nesilaikė atliktiems statybos rangos darbams taikomų norminių reikalavimų, dėl ko statybos darbų garantinio termino eigoje į pastato vidų pradėjo tekėti gamtiniai krituliai, ir būtent kam nustatyti bei pašalinti apeliantas patyrė 2410,00 Eur išlaidų, kurių teismas nepagrįstai nepriteisė. Prašo priimti naujus įrodymus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantas prašo priimti naujus įrodymus - konsultacinę atestuoto statybos darbų specialisto išvadą. Nurodo, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu tokios konsultacinės išvados neteikė, kadangi jo pasitelkiant kitą rangovą ir antstolį nustatyti atsakovų statybos darbų defektai apelianto vertinimu, buvo akivaizdūs ir neginčijami, pakankami pagrįsti atsakovų civilinės atsakomybės taikymui. Pirmosios instancijos teismui padarius priešingas išvadas apelianto vertinimu byloje susidarė situacija dėl jo ir teismo išsiskyrusio įrodymų pakankamumo aspektu vertinimo, kas sudaro pagrindą siekiant teisingo kilusio tarp bylos šalių ginčo išsprendimui pateikti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 314 str.).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktų kartu su apeliaciniu skundu naujų (papildomų) įrodymų turinį, konstatuoja, kad apeliantės su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Byloje nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos teikti prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, juolab byloje ir nebuvo ginčo, kad nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga. Todėl apeliantės teikimas naujas įrodymas - konsultacinę atestuoto statybos darbų specialisto išvada dėl lietaus ir sniego įpūtimą stabdančios medžiagos nesumontavimo, nelaikytinas, kaip naujas, svarbus ir reikšmingas įrodymas, kurį būtinybę pateikti atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija atsisako šį įrodymą priimti.

Dėl bylos esmės

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties vykdymo. Ieškovas (užsakovas) pareiškė reikalavimą atsakovams (rangovas) dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog atsakovai nekokybiškai atliko statybos rangos darbus ir dėl to ieškovė patyrė 2410 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su teismo vertinimu, atsakovų atsakomybę už defektus darbuose, atliktuose pagal žodinę sutartį ir pareigą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, savo poziciją grindžia šiais motyvais: byloje esančių įrodymų visuma (pačių atsakovų, liudytojų paaiškinimai, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas ir kt.), priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms kaip tik įrodo atsakovų A. S. ir A. G. bendrai 2016 metų gegužės - birželio mėnesį atliktų apeliantui priklausančio pastato stogo rekonstrukcijos darbų defektus - atsakovai nesilaikydami atliktiems statybos rangos darbams taikomų norminių reikalavimų, konkrečiai STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13. p. ir 59.3. p. nuostatų, nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis, stogo kraigu, papildomų gamtinių kritulių pratekėjimą stabdančių medžiagų, pokraiginės stogo juostos (tarpinės), dėl ko statybos darbų garantinio termino eigoje į pastato vidų pradėjo tekėti gamtiniai krituliai.

16. Tuo tarpu atsakovai su ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka, savo poziciją grindžia šiais motyvais. Pirma, ieškovas pagal į bylą pateiktus du skirtingus paslaugų pirkimo- pardavimo kvitus pasirašė du atliktų darbų priėmimo aktus ir apmokėjo atskirais bankiniais pavedimais sutartas sumas, pervesdamas jas į atsakovų A. S. ir A. G. atsiskaitomąsias sąskaitas, dėl to nepagrįstos yra išvados dėl solidarios atsakovų atsakomybės. Antra, per visą laiką nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gegužės 28 d., kai buvo gauti iš teismo procesiniai dokumentai, jokių pretenzijų dėl blogai atlikto darbo atsakovui A. S. nebuvo pareikšta nei žodžiu, nei raštu, nei telefonu nei kitomis ryšio priemonėmis, todėl yra suėjusi ieškinio senatis (CK 6.667 str.). Trečia, ieškovas, teigdamas apie gamtinių kritulių prasisunkimą per stogo dangą į pastato nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, nei nuotraukų, nei filmavimo medžiagos. Ketvirta, ieškovas priežasties dėl ko stogas leido vandenį nenustatė, o prieš tai atsakovų S. ir G. atliktiems darbams priekaištų neišsakė, priešingai, teigė, jog darbai atlikti kokybiškai. Penkta, pokraiginės juostos nepanaudojimas, savaime nevertintinas kaip statybos darbų defektas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl statybos rangos darbų, susijusių su ieškovei priklausančio pastato stogo rekonstrukcija, atlikimo.

17. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-197/2011). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

18. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog šalis įgytų teisę į išlaidų (nuostolių) atlyginimą, pirma, turi būti nustatyta dėl ko šalys iš tiesų susitarė. Sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas (CK 6.162–6.187 straipsniai). Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai.

19. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovų dėl darbo trūkumų, užsakovas byloje pateikė rašytinį įrodymą, kad patyrė 2410,00 Eur išlaidų, nes pasak užsakovo (ieškovo), atsakovai, nesilaikydami atliktiems statybos rangos darbams taikomų norminių reikalavimų, konkrečiai STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 13. p. ir 59.3. p. nuostatų, nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis, stogo kraigu, papildomų gamtinių kritulių pratekėjimą stabdančių medžiagų, pokraiginės stogo juostos (tarpinės), dėl ko statybos darbų garantinio termino eigoje į pastato vidų pradėjo tekėti gamtiniai krituliai, ir šiuos darbo trūkumus teko šalinti.

20. Byloje nustatyta, kad pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei. 2016 m. birželio 2 d. darbų atlikimo aktai liudija, kad atsakovai atliko statybos rangos darbus, susijusius su ieškovei priklausančio pastato stogo rekonstrukcija. Atsakovas A. S. nuėmė seną skardinę stogo dangą, sumontavo difuzinę plėvelę, grebėstus (medines lentas), prie kurių tvirtinasi nauja stogo danga, sumontavo naują trapecinę skardinę stogo dangą ir lietaus nubėgimo sistemą, o atsakovas A. G. atliko stogo skardinimo darbus, kaminų apskardinimą ir jų permūrijimą. Tą pačią dieną išrašyti į bylą pateikti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai liudija, kad atsakovas A. S. atliko darbų už 5395 Eur, o atsakovas A. G. – už 1390 Eur. Šias sumas už atliktus darbus ieškovė sumokėjo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad ieškovės direktoriaus prašymu antstolis atliko konstatavimo paslaugą, kuria buvo paprašytas apžiūrėti pastato stogo kraigą ir fiksuoti skardinimo darbų kokybę, užfiksuota, kad po stogo kraigą dengiančia skarda nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdančių medžiagų, priedu pateikta fotolentėlė su užfiksuotais pastato vaizdais bei išsaugotos mobiliojo ryšio telefono SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kad ieškovės direktorius dėl nekokybiškai atliktų stogo rekonstravimo darbų pretenzijas reiškia A. S., kuris tarpusavio susitarimu tiekė statybines medžiagas šiems darbams atlikti. Iš SMS žinučių turinio, taip pat matyti, kad A. S. pateikė ieškovės direktoriui atsakovo A. S. kontaktinius duomenis – telefono numerį, tačiau duomenų, kad ieškovės direktorius būtų reiškęs atsakovams pretenzijas žodžiu, ar raštu dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų, byloje nėra. 2019 m. spalio 28 d. statybos darbų sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės (užsakovo) bei R. J. (rangovo), nurodoma atliktų darbų kaina 2410 Eur, statybos rangos darbų pradžia 2019 m. gruodžio 2 d., pabaiga 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 5 d. darbų atlikimo akte nurodomi atlikti darbai: kraigo nuėmimas, stogo dangos nuėmimas, difuzinės plėvelės apžiūrėjimas, stogo dangos uždėjimas, pokraiginės tarpinės montavimas, kraigo uždėjimas, bendra atliktų darbų kaina 2410 Eur, į kainą įtraukta keltuvo nuoma.

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kritikuoja teismo išvadas, jog ieškovas neįrodė, atsakovų atliktų stogo rekonstrukcijos paslėptų darbų defektų ir laiko, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai, paviršutiniškai ir neteisingai vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 185 str. 1 d. ir 2 d.) ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu pastebi, jog ieškovas tardamasis su atsakovais dėl darbų atlikimo, nesudarė rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (sąmatą, statinio projektą bei kitus parengtus ir šalių suderintus techninius dokumentus), dėl ko nėra aišku, kokius darbus atsakovai turėjo atlikti ir kokias medžiagas naudoti, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tų įrodymų visumą, kokia buvo byloje.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas netinkamai, paviršutiniškai vertino svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes, t. y., kad darė priešingas išvadas, įrodymų, esančių byloje visumai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas apeliaciniame skunde tik nurodo į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, t. y. įvertinti atsakovų darbo trūkumą, jog jie nesumontavo ties stogo plokštumų susikirtimo vietomis, stogo kraigu, papildomų gamtinių kritulių pratekėjimą stabdančių medžiagų, pokraiginės stogo juostos (tarpinės), dėl ko statybos darbų garantinio termino eigoje į pastato vidų pradėjo tekėti gamtiniai krituliai, tačiau nenurodo, kuo, ieškovo požiūriu, pasireiškė netinkamas esamų byloje įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas.

25. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas, būtent ieškovo liudytojas R. J., kuris 2019 m. rudenį atliko ieškovui priklausančio stogo apžiūrą su termovizoriumi, jokių priežasčių stogui praleisti vandenį, nenustatė, todėl apžiūrėdamas stogą kruopščiau, jis nusiėmė stogo kraigą. Nurodė, kad difuzinė plėvelė, skirta vandeniui nutekėti, nebuvo pažeista, tik pastebėjo, jog nėra įdėta tarpinė – pokraiginė juosta, bet dėl to, liudytojo nuomone, stogas vis tiek neturėtų praleisti vandens. Liudytojas priekaištų atliktiems stogo darbams neturėjo, nurodė, kad viskas buvo atlikta tvarkingai, be defektų. Vėliau nurodė, jog nuėmęs stogo dangą matė, kad visi stogo perdengimo darbai atlikti gerai, tačiau nebuvo įdėta pokraiginė juosta nuo sniego ir dėl šios priežasties, liudytojo manymu, vėjui įpūtus sniego ir šiam pradėjus tirpti, vanduo pro lubas verždavosi į pastatą. Kitas liudytojas – T. J. nurodė, jog pavasarį 3-4 kartus lašėjo nuo įtempiamų lubų per vidurį ant kiliminės dangos, bet pastato vidaus sienos ir lubos nebuvo pažeistos vandens. Taigi, esant tokiems liudytojų paaiškinimais, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), ir nesant jokių kitokių objektyvių įrodymų, kad būtent per stogą į pastato vidų tekėjo gamtiniai krituliai, nepaneigus aplinkybės, jog galimai nuo guminių įtempiamų lubų lašėjo kondensatas, susidaręs dėl nereguliaraus ir nevienodo patalpų šildymo, teisėjų kolegijos nuomone, dviprasmiškus liudytojo R. J. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kitų įrodymų visumos kontekste. Sutiktina su teismo išvada, kad pats pokraiginės juostos nepanaudojimas, savaime nevertintinas kaip statybos darbų defektas. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovės direktorius būtų reiškęs atsakovams pretenzijas dėl minimos juostos nepanaudojimo, žodžiu, ar raštu, ar kreipęsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Kad pokraiginės juostos nepanaudojimas negali būti vertinamas kaip statybos darbų paslėptas defektas patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Jame užfiksuota, kad apžiūrint pastato stogą, matyti nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga, kas tik dar kartą patvirtina, jog šios medžiagos nesumontavimas buvo gerai matomas, t. y. nebuvo paslėptas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo byloje esančių įrodymų visuma nesiremti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas įrodymus vertino paviršutiniškai ir neteisingai, atmestini, kaip nepagrįsti, įrodymai byloje buvo vertinami kitų, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų kontekste, nenukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nėra duomenų, kad atsakovai, nepanaudodami pokraiginės juostos, nekokybiškai atliko statybos rangos darbus ir dėl to ieškovas patyrė 2410 Eur dydžio nuostolius, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Ir vertinti padarytos išvados kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

26. Apeliantas remiasi CK 6.697 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai yra nustatomi per garantinį terminą, CK 6.664 straipsnio 3 daliai pagrindu rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija laiko, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju rangovui jokie normatyviniai statybos dokumentai nebuvo pateikti, kaip ir nebuvo sudaryta tarp šalių rašytinė sutartis, todėl šiuo atveju, šalių ginčo santykiui dėl darbų kokybės yra taikomos ne apelianto nurodytos, o CK 6.662 straipsnio 1-4 dalių, 6.666 straipsnio 1-5 dalių, 6.667 straipsnio normos.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbus atsakovai atliko 2016 m. birželio 2 d. Ieškovas darbus priėmė, pretenzijų dėl jų nepareiškė ir nereiškė jų konkrečiai atsakovams iki pat 2020 m. gegužės 19 d. (beveik keturis metus). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pokraiginės juostos neuždėjimas nelaikytinas nei darbų trūkumu, nei paslėptu darbų trūkumu. Tuo labiau, kad 2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tik praėjus daugiau nei trims metams nuo darbų atlikimo, užfiksuota, kad po stogo kraigą dengiančia skarda nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdančių medžiagų. Visgi, toks įrodymas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia fakto, kad tai turėjo įtakos vandens pralaidumui. Be to, nėra pagrindo nesutikti su atsakovais, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio (CK 6.667 straipsnis), senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs. Terminas trūkumams nustatyti baigėsi 2018 m. birželio 2 d. (CK 6.666 straipsnio 2 dalis, 5 dalis), o ieškiniui pateikti 2019 m. birželio 2 d. (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Taigi, net ir nustačius, kad pokraiginės juostos nesumontavimas turėjo įtakos stogo pralaidumui, šiuo atveju būtų pagrindas taikyti ieškovui ieškinio senatį, ko ir prašė atsakovai, nes ieškinio senaties praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

28. Kiti apelianto argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

29. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovų A. S. ir A. K. turėtos (po 300 Eur kiekvienam iš jų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB Sporto centras „Džiugas“ 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė