Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. S., A. G. dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2016 m. įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo būtina renovuoti. Tų pačių metų pavasarį jis su A. S. susitarė, kad šis suras žmones, kurie atliktų stogo rekonstrukcijos darbus, parodė jam pastatą, kuriame, tuos darbus reikės atlikti. Su kokiais asmenimis A. S. sutarė atlikti stogo rekonstrukcijos darbus nesidomėjo, dėl šių darbų konkrečios kainos nesitarė, tačiau už atliktus darbus apmokėjo pateikdamas bankui sąskaitas, nes buvo bankas suteikė paskolą. Kokias A. S. tieks statybines medžiagas stogo rekonstrukcijai atlikti, nederino, juo pasitikėjo, prie objekto jis dirbo kaip darbų prižiūrėtojas, statybos darbų specialisto nesamdė. Sutartis su A. S. buvo žodinė. Kiek buvo nuvykęs prie renovuojamo pastato, matė, kad stogo rekonstrukcijos darbus atlieka keturi asmenys, bet su jais tuo metu jokių darbų ar reikalingų statybinių medžiagų neaptarinėjo, nieko asmeniškai nesitarė. Stogo rekonstrukcijos darbai vyko iki 2016 m. vasaros pabaigos, tikslaus laikotarpio neprisimena, pasirašė darbų priėmimo aktą, pretenzijų dėl atlikto darbo neturėjo. Tik atlikus stogo rekonstrukciją ir kabinant lubas pastato viduje, meistrai pastebėjo drėkstančias lubas, nuo lubų lašėdavo vanduo. Dėl to 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi į A. S. Apžiūrėti rekonstruoto stogo buvo atvykę A. S., atsakovas A. S. ir dar du asmenys. Minėti asmenys atvykę ir apžiūrėję stogą, paaiškino, kad taip turi būti, bet 2018 m. - 2019 m. žiemą, pro stogą vėl pradėjo bėgti vanduo, nes tą žiemą buvo sniego. Dėl to jis vėl kreipėsi į A. S., bet šis neatvyko, o atvykęs stogo apžiūrėti atsakovas A. S. tepasakė, kad reikėtų žiūrėti pro kur tiksliai bėga vanduo, reikia nukabinti lubas, nes kitaip nesimato. Jis ilgą laiką ragino A. S. pašalinti stogo rekonstrukcijos defektus, tačiau šis į jo raginimus nereagavo, todėl 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į R. J., kuris stogo rekonstrukcijos trūkumus pašalino. Jis už atliktus darbus R. J. sumokėjo grynais 2410 Eur. R. J. stogą tikrino termovizoriumi, tačiau tuo metu jokių orų kišenių, per kur galėtų bėgti vanduo, nerado, difuzinė plėvelė buvo įdėta gerai, tačiau neįdėta kažkokia tarpinė juosta. Dėl stogo rekonstrukcijos galimų trūkumų, lašančio stogo kontaktavo tik su A. S., kadangi su pastaruoju buvo sudaręs žodinę sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo, A. S. organizavo būtinus atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, rūpinosi reikalingomis tiems darbams atlikti statybinėmis medžiagomis. Ieškinį reiškia A. S. ir A. G., nes apmokėjo šių asmenų pateiktas sąskaitas už atliktus darbus. A. S., su kuriuo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo, pinigai nebuvo mokami, teismui pateikė visus dokumentus, kurie susiję su stogo rekonstrukcija. Pastatui renovuoti Šiaulių bankas suteikė paskolą, iš kurios buvo apmokama už statybines medžiagas bei atliktus darbus. Paastatas draustas, tačiau į draudimo bendrovę, nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas R. J. nurodė, jog veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, atlieka vidaus apdailos, stogo keitimo darbus. 2019 m. rudenį ieškovas paprašė įvertinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklę po atliktos renovacijos, kadangi pro pastato stogą bėgo vanduo. Stogas buvo apžiūrėtas su termovizoriumi, tačiau jokių priežasčių stogui praleisti vandenį, nenustatė, todėl apžiūrėdamas stogą kruopščiau, jis nusiėmė stogo kraigą. Matė, kad difuzinė plėvelė, skirta vandeniui nutekėti, nebuvo pažeista. Pastebėjo, jog nėra įdėta tarpinė – pokraiginė juosta, bet dėl to stogas vis tiek neturėtų praleisti vandens. Priekaištų atliktiems stogo darbams neturi, viskas buvo atlikta tvarkingai, be defektų. Nuėmus stogo dangą buvo matyti, kad visi stogo perdengimo darbai atlikti gerai, tačiau nebuvo įdėta pokraiginė juosta nuo sniego ir dėl šios priežasties, vėjui įpūtus sniego ir šiam pradėjus tirpti, vanduo pro lubas verždavosi į pastatą. Už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas paskaičiavo 2410 Eur. Šią sumą sudaro stogo nuardymas ir stogo uždėjimas, t. y. pokraiginė juosta, kraigo nuėmimas, stogo dangos nuėmimas, difuzinės plėvelės apžiūra, stogo dangos uždėjimas, pokraiginės juostos montavimas, kraigo uždėjimas. Ieškovas su juo atsiskaitė. Kiek kainavo pokraiginė juosta, montavimo varžai, nežino, neprisimena, pirkimo dokumentų neišsaugojo. Darbams atlikti nuomojosi keltuvą, atsiskaitymo dokumentų neturi. Prie šio stogo dirbo keturiese, bet už darbus atsiskaitymas buvo pervestas jam. Visi su juo dirbę asmenys šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Kiek tiksliai ieškovas sumokėjo už vieną kvadratinį metrą stogo dangos permontavimo, neprisimena. Keltuvu kartu su antstoliu pasikėlus ant stogo, jo nenuardžius, matėsi, kad nėra įdėta pokraiginė juosta, nors ji ir neturėtų turėti įtakos stogo nesandarumui, pralaidumui vandeniui. Tam, kad visgi išsiaiškinti, kodėl pro stogą bėga vanduo, reikėjo įsitikinti, kad difuzinė plėvelė nėra kiaura, o nenuardant stogo to pamatyti neįmanoma. Nuardant ir perdengiant stogą, nepavyko nustatyti konkrečios vietos, pro kurią bėgo vanduo, jokių defektų nesimatė.

Liudytojas T. J. nurodė, jog apie trejus metus dirba treneriu (duomenys neskelbtini). Dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūręs sporto klubas, stogo renovacijos darbų nieko pasakyti negali, tačiau prisimena, kad buvo atėjęs vyriškis, apsirengęs standartine darbine apranga, vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo, bet panašus į posėdyje esantį A. S.. Taip pat matė, kad klubo patalpose, tam tikroje lubų vietoje, ties viduriu, tris ar keturis kartus per jo darbo laikotarpį, lašėjo vanduo.

Liudytojas R. S. parodė, kad dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, 2016 m. atliko pastato ardymo, vėliau elektros montavimo darbus ieškovui priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl darbų atlikimo sutartį sudarė su ieškovo direktoriumi S. M.. Patvirtino, kad jam atliekant minėtus darbus, tuo pačiu metu vyko stogo keitimo darbai. Prisimena, kad prie stogo keitimo dirbo trys vyrai, su kuriais turėjo konfliktą, nes ardant pastato sienas, jis buvo užmetęs ant stogui keisti skirtų statybinių medžiagų, ardomo pastato dalis. Teismo posėdyje dalyvauja tik du asmenys dirbę prie stogo keitimo darbų. Stogo keitimo darbams medžiagas tiekė A. S., dalį medžiagų pirko jis pats. Prisimena, kad tarp stogą keitusių vyriškių ir A. S. buvo kilęs kažkoks konfliktas dėl statybinių medžiagų, tačiau dėl ko tiksliai, nesigilino. Pamena, kad statybos darbams medieną A. S. atvežė iš lentpjūvės, tačiau kokia ten buvo mediena, koks kiekis, nežino.

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent, CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo matyti, kad sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutarties sudarymas ir esminės sąlygos yra susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sutartyje turi būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-197/2011).

Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Statybų rangos sutarčiai įstatymai nenumato privalomos rašytinės formos, dėl to formos reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Tačiau, nesant rašytinės rangos sutarties, ieškovei tenka pareiga pateikti duomenis, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie tam tikrą buvusį šalių susitarimą, suderintą valią dėl ginčo rangos darbų atlikimo, jų kainos. Tokiais atvejais, aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat reikšmingos ir kitos aplinkybės, susijusios su realiu šalių elgesiu bei veiksmais, iš kurių būtų galima spręsti apie buvusį šalių tarpusavio susitarimą bei jo vykdymą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2410 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo. Ieškovės atstovas nurodo, kad žodinę statybos rangos sutartį dėl stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo sudarė su A. S., tačiau ieškinį reiškia atsakovas A. S. ir A. G., nes šie asmenys nekokybiškai atliko darbus, už kuriuos jiems buvo sumokėta, ir atsakovai yra atsakingi už susidariusius nuostolius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties. Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, neigė nekokybiškai atlikę stogo rekonstrukcijos darbus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei. 2016 m. birželio 2 d. darbų atlikimo aktai liudija, kad atsakovai atliko statybos rangos darbus, susijusius su ieškovei priklausančio pastato stogo rekonstrukcija. Atsakovas A. S. nuėmė seną skardinę stogo dangą, sumontavo difuzinę plėvelę, grebėstus (medines lentas), prie kurių tvirtinasi nauja stogo danga, sumontavo naują trapecinę skardinę stogo dangą ir lietaus nubėgimo sistemą, o atsakovas A. G. atliko stogo skardinimo darbus, kaminų apskardinimą ir jų permūrijimą. Tą pačią dieną išrašyti į bylą pateikti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai liudija, kad atsakovas A. S. atliko darbų už 5395 Eur, o atsakovas A. G. – už 1390 Eur. Šias sumas už atliktus darbus ieškovė sumokėjo, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo.

2019 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-19-1028-036-2235 užfiksuota, kad ieškovės direktoriaus prašymu antstolis atliko konstatavimo paslaugą, kuria buvo paprašytas apžiūrėti pastato stogo kraigą ir fiksuoti skardinimo darbų kokybę, užfiksuota, kad po stogo kraigą dengiančia skarda nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdančių medžiagų, priedu pateikta fotolentėlė su užfiksuotais pastato vaizdais bei išsaugotos mobiliojo ryšio telefono SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kad ieškovės direktorius dėl nekokybiškai atliktų stogo rekonstravimo darbų pretenzijas reiškia A. S., kuris tarpusavio susitarimu tiekė statybines medžiagas šiems darbams atlikti. Iš SMS žinučių turinio, taip pat matyti, kad A. S. pateikė ieškovės direktoriui atsakovo A. S. kontaktinius duomenis – telefono numerį, tačiau duomenų, kad ieškovės direktorius būtų reiškęs atsakovams pretenzijas žodžiu, ar raštu dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų, byloje nėra. Ieškovės su Šiaulių banku sudaryta paskolos sutartis liudija, kad ieškovei pastato renovacijai buvo suteiktas kreditas, pastatas apdraustas, duomenų, jog ieškovės direktorius dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų būtų kreipęsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, byloje nėra.

Pateiktoje 2019 m. spalio 28 d. statybos darbų sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės (užsakovo) bei R. J. (rangovo), nurodoma atliktų darbų kaina 2410 Eur, statybos rangos darbų pradžia 2019 m. gruodžio 2 d., pabaiga 2019 m. gruodžio 20 d. 2019 m. gruodžio 5 d. darbų atlikimo akte nurodomi atlikti darbai: kraigo nuėmimas, stogo dangos nuėmimas, difuzinės plėvelės apžiūrėjimas, stogo dangos uždėjimas, pokraiginės tarpinės montavimas, kraigo uždėjimas, bendra atliktų darbų kaina 2410 Eur, į kainą įtraukta keltuvo nuoma, tačiau nenurodytos darbams atlikti sunaudotos statybinės medžiagos, varžtai, jų kiekis bei kaina.

Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. NER000001561, Nr. DID000000987, Nr. NER000001563, tačiau ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kurių tik viena aktuali atliktų ginčo darbų laikotarpiu, neužfiksuota, kad stogo rekonstrukcijos darbams atlikti, būtų pirkta pokraiginė juosta, nors kaip teismui tvirtino tiek atsakovai, tiek ieškovui darbus atlikęs liudytojas R. J., ji neturi turėti įtakos stogo pralaidumui, nes šią funkciją atlieka difuzinė plėvelė. Taigi pats pokraiginės juostos nepanaudojimas, savaime nevertintinas kaip statybos darbų defektas, juolab įvertinus aplinkybę, jog darbai buvo atliekami iš ieškovės pateikiamų statybinių medžiagų.

Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad atsakovui A. S. buvo žinoma apie atliktų darbų defektus ir, šis buvo atvykęs įvertinti atliktus stogo rekonstrukcijos darbus, dėl šios priežasties, ieškovės atstovo iniciatyva buvo apklaustas liudytojas T. J., tačiau teismas šio liudytojo parodymus verti kritiškai, nes A. S. liudytojas atpažįsta iš kūno sudėjimo, bet teigia veido bruožų neįsidėmėjęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad apžiūrint pastato stogą, matyti nesumontuota lietaus ir sniego įpūtimą stabdanti medžiaga, šią aplinkybę nurodė ir ieškovei stogo rekonstrukcijos darbus atlikęs liudytojas R. J., kas tik patvirtina, jog šios medžiagos nesumontavimas buvo gerai matomas ir negali būti vertinamas kaip defektas, o juolab kaip paslėptas defektas. Nors ieškovės pasirinktas rangovas R. J. nuardė stogą ir jį uždėjo, tačiau pažymėjo, jog priežasties dėl ko stogas leido vandenį nenustatė, o prieš tai atsakovų atliktiems darbams priekaištų neišsakė, priešingai teigė, jog darbai atlikti kokybiškai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad nėra duomenų, jog atsakovai nekokybiškai atliko statybos rangos darbus ir dėl to ieškovė patyrė 2410 Eur dydžio nuostolius, todėl ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas A. S. prašo priteisti 850 Eur išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, atsakovas A. G. prašo priteisti 300 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidų sumos už advokatų pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos už advokatų suteiktą teisinę pagalbą: atsakovui A. S. 850 Eur, atsakovui A. G. 300 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. S., A. G. dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.