Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecosevice“ atstovėms advokatėms Eglei Aleksiejevai, Daivai Lileikienei, įgaliotai atstovei D. S.,

atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatams Feliksui Miliučiui, Ovidijui Speičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ patikslintą ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos (negauto pelno).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl to, ar ieškovė patyrė nuostolius (negavo pelno) ir turi teisę į jų atlyginimą iš atsakovės, kaip potenciali tiekėja komunalinių atliekų surinkimo sektoriuje dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų, neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas įsigyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sudarius vidaus sandorį su pasirinktu komunaliniu atliekų paslaugų tiekėju, netekusi galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir galimai juos laimėti.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

17. UAB „Ecoservice“ – tai ūkio subjektas, kurio pagrindinė veikla teikti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, šioje paslaugų sferoje veikiantis 30 metų ir nuolatos dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose dėl šių paslaugų teikimo (komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikia 18 savivaldybių). Savivaldybės, tarp jų ir Ukmergės rajono savivaldybės administracija, yra pagrindinės tokių paslaugų pirkėjos, atitinkančios VPĮ 2 straipsnio 25 dalies sąlygas ir pripažintos centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, kurios įsigydamos prekes, paslaugas ar darbus, turi vadovautis VPĮ reikalavimais.

18. Ukmergės rajono savivaldybės administracija iki 2022 m. spalio 28 d. atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas pirko viešųjų pirkimų būdu: nuo 2018 m. šias paslaugas Ukmergės rajono savivaldybei teikė UAB „VSA Vilnius“, sutartis nutraukta šalių sutarimu 2022 m. gegužės mėn. Savivaldybė, vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-180, sudarė su savo įsteigta įmone UAB „Ukmergės autobusų parkas“ Vidaus sandorį I – Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-811I – įsigaliojusį 2022 m. lapkričio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono savivaldybė atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas pirko ne viešojo pirkimo būdu.

20. UAB „Ecoservice“ 2023 m. gruodžio 19 d. Ukmergės miesto savivaldybės administracijai pateikė rašytinį paklausimą, prašydama nurodyti, kada Savivaldybė planuoja inicijuoti viešąjį pirkimą dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos pirkimo, į kurį 2023 m. gruodžio 29 d. gavo atsakymą, kad Ukmergės miesto savivaldybės administracija vykdo Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir kad iki sutrumpinto sandorio galiojimo termino pabaigos bus priimti sprendimai dėl tolesnių veiksmų bei paslaugos teikėjo parinkimo.

21. Ukmergės miesto savivaldybės administracija 2024 m. sausio 31 d. pasibaigus teismo pritaikytos alternatyvios sankcijos terminui, su UAB „Ukmergės autobusų parkas“ sudarė identišką nuginčytam Vidaus sandorį II – Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius pasaugos teikimo sutartį Nr. 20-52, kurį UAB „Ecoservice“ ir UAB „Ekonovus“ ginčijo teismine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartyje konstatavo, kad Vidaus sandoris I ir Vidaus sandoris II yra identiški (nutarties 43 punktas).

22. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-1917-653/2024 priimtu sprendimu konstatavo, kad Vidaus sandoris II prieštarauja imperatyvioms VPĮ normoms (VPĮ 10 straipsnis, 2 straipsnio 37 dalis) ir prieštarauja viešojo pirkimo principams bei viešajai tvarkai (Konstitucijos 46 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, VPĮ 17 straipsnis), todėl pripažino Vidaus sandorį II neteisėtu ir taikė alternatyvią sankciją – sutrumpino Vidaus sandorio II galiojimo terminą iki trijų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-109-370/2025, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)egzistavimo ir atsakovei (ne)taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės

26. Atsakovė, remdamasi apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra susijęs su tuo, kad atsakovas nepaskelbė viešojo pirkimo, todėl ieškovas neturėjo galimybės jame dalyvauti, klausimas dėl galimos atsakovo civilinės atsakomybės spręstinas ne pagal VPĮ 107 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet pagal generalinio delikto taisyklę (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-150-910/2024 45 punktas), nurodo, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas nėra tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčas dėl žalos, grindžiamos vykdant konkrečius viešuosius pirkimus pažeistais viešųjų pirkimų reikalavimais, atlyginimo. Tačiau šalių ginčas nagrinėjamoje byloje yra specifinis tuo, kad jis kilo atsakovei pažeidus viešųjų pirkimų įstatymą ir nepaskelbus viešojo pirkimo (-ų), šiuo atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi potenciali tiekėja, kuri buvo suinteresuota teikti atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas Ukmergės savivaldybės teritorijoje, juolab kad atsakovė ginče dėl Vidaus sandorio I laikėsi pozicijos, jog viešajame pirkime dalyvauti ir paslaugas teikti būtų galėjusi tik ieškovė, o tai reikštų, kad paslaugų teikėjas būtų išrenkamas ne pagal sąžiningos konkurencijos sąlygas, bet pagal palankiai susiklostančias aplinkybes vienam ūkio subjektui (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1708-653/2023 23 pastraipa). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-150-910/2024 išaiškino, pagal kokias teisės normas turi būti sprendžiamas šalių ginčas tokiu kaip šis specifiniu atveju ir kokios aplinkybės tokiu atveju turi būti įrodinėjamos, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, kaip potenciali tiekėja, netekusi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir galimai juos laimėti, nagrinėjamu atveju neturi teisinio suinteresuotumo.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Ieškovė, kuri inicijavo bylas dėl Vidaus sandorių I ir II nuginčijimo, rodė aiškų suinteresuotumą atsakovei kreipdamasi su paklausimu, kada bus organizuojamas viešasis pirkimas po Vidaus sandorio I panaikinimo, pareikštu ieškiniu siekia, kad perkančiosios organizacijos statusą turinti atsakovė, užkirtusi bet kokias galimybes ieškovei kaip tiekėjai dirbti Ukmergės savivaldybės teritorijoje ir užsidirbti, atlygintų ieškovei dėl to patirtus netiesioginius nuostolius (negautą pelną).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, jog asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).

34. Vadovaujantis jau pirmiau minėtu Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e2A-150-910/2024, kad nagrinėjamoje byloje dėl galimos atsakovių civilinės atsakomybės spręstina ne pagal VPĮ 107 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės už tiekėjo patirtus nuostolius būtinų sąlygų, bet pagal generalinio delikto taisyklę. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisyklė, pagal kurią atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

35. Išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių argumentų pagrindu sprendime teismas toliau pasisako dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos – (ne)egzistavimo.

Dėl atsakovės (ne)teisėtų veiksmų

36. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).

37. Atsakovė, laikydamasi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tvirtina, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Vidinių sandorių I ir II pripažinimas neteisėtas kitose civilinėse bylose reiškia atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės prasme nagrinėjamoje byloje. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, nes situaciją, dėl kurios ieškovė nebuvo svarstoma kaip potenciali atliekų surinkimo viešosios paslaugos teikėja, susidarė išimtinai dėl ieškovės veiksmų – nesilaikant imperatyvių įstatymų reikalavimų ir nepaskelbus viešųjų pirkimų dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkimo.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2020). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybė savo kontroliuojamam juridiniam asmeniui gali pavesti teikti viešąsias pasaugas vidaus sandorio pagrindu tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, jeigu tokių paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia, taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. KT54-N5/2022).

39. Nagrinėjamu atveju teismai, pripažindami Vidaus sandorius I ir II neteisėtais, konstatavo, kad šie sandoriai atsakovės buvo sudaryti nesant išimtinių sąlygų, t. y. Savivaldybė, turėdama visas galimybes komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėją atrinkti taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, juos ignoravo ir kur kas palankesnėmis sąlygomis sudarė vidaus sandorius su UAB „Ukmergės autobusų parkas“, Vidaus sandorį II sudarydama jau esant teismų išaiškinimams dėl analogiško Vidaus sandorio I neteisėtumo, tačiau pasirinko veikti neteisėtai, tokiu būdu suteikdama savo įsteigtai įmonei UAB „Ukmergės autobusų parkas“ palankesnėmis sąlygomis nei kitiems rinkos subjektams teikti paslaugas bei gauti pajamas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (šio teismo sprendimo 20-23 punktai).

40. Atsakovė ginčo laikotarpiu (nuo 2022-11-01 iki 2025-01-28) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes, būdama centrine perkančiąja organizacija ir savo veikloje reikalingas paslaugas privalėdama įsigyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, šios pareigos tinkamai nevykdė, nors galėjo ir turėjo vykdyti viešuosius pirkimus komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugoms įsigyti, tačiau esant analogiškoms aplinkybėms sudarė du Vidaus sandorius I ir II. Nurodytos aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, nes yra nustatytos civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, ir buvo įrodinėjimo dalykas (jo dalis) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl atsakovei pažeidus bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigą, kas yra pakankama kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti, atsakovės neteisėti veiksmai, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje laikytini įrodytais (CK 6.246 straipsnis).

Dėl ieškovės (ne)patirtos žalos

41. Ieškovė, prašydama priteisti netiesioginius nuostolius, remiasi tuo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė imperatyvių VPĮ reikalavimų pažeidimu, 27 mėnesius (nuo 2022-11-01 iki 2025-01-28) jai buvo apribota galimybė dalyvauti atsakovės vykdomuose pirkimuose ir juos laimėti, dėl to ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų sudariusi neteisėtais pripažintų Vidaus sandorių I ir II, paskelbusi viešuosius pirkimus ir atrinkusi paslaugų teikėju ieškovę, taip patirdama 178 900 EUR žalą negauto pelno forma.

42. Netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslas – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą ieškovo (tiekėjo) ir atsakovo (pirkėjo) turtinių interesų pusiausvyrą, tai yra šalys de jure grąžinamos į padėtį, kuri de facto jau nebegalės egzistuoti, nes sutartis sudaryta su kitu tiekėju. Tokiu atveju vertinama, kokias pajamas ieškovas būtų gavęs, jei su juo būtų buvusi sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015). Netiesioginių nuostolių atlyginimas viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės prilygintinas negautų pajamų atlyginimui esant sutartiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Tokiu atveju turi būti įrodinėjamos aplinkybės, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis, o negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-421/2024).

43. Atsakovės padarytos žalos dydį ieškovė grindžia dviem turto ir verslo vertintojos D. A., įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą 2007 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-472 (toliau – turto ir verslo vertintoja), konsultacinėmis išvadomis, kuriose turto ir verslo vertintoja, remdamasi surinktais duomenimis, finansų bei ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais, atliko skaičiavimus, kiek ieškovė būtų gavusi grynojo pelno, jei atsakovė nebūtų sudariusi neteisėtais pripažintų sandorių, o viešojo pirkimo būdu paslaugų teikėja būtų atrinkusi ieškovę: Konsultacinėje išvadoje EUR Nr. 24/07/01 (Išvada I) apskaičiuotas ieškovės negautas pelnas Vidaus sandorio I vykdymo laikotarpiu ir sudaro 98 600 EUR, o Konsultacinę išvadoje EUR Nr. 25/02/01 (Išvada II), kuri papildo Išvadą I, apskaičiuotas ieškovės negautas pelnas Vidaus sandorio II vykdymo ir sudaro 80 300 EUR. Turto ir verslo vertintoja D. A., apklausta teismo posėdyje kaip liudytoja, duodama parodymus dėl Išvados I ir II, patvirtino konsultacinėse išvadose atliktus skaičiavimus.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018). Pagal tokio pobūdžio žalos (negautų pajamų) įrodinėjimo specifiką, planuojamos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

47. Išvadų I ir II turinys ir pridėti duomenys patvirtina, kad Išvadose I ir II skaičiavimai yra atlikti remiantis Vidaus sandoriuose I ir II nurodyta informacija apie paslaugų apimtis ir įkainius, ir UAB „Ecoservice“ pateikta informacija apie vykdomas sutartis kitose savivaldybėse. Išvadoje I galima metinė (919 767,06 EUR) ir mėnesinė (76 647,26 EUR) pajamų pagal Vidaus sandorį I suma (atitinkamai ir Išvadoje II pagal Vidaus sandorį II apskaičiuota galima pajamų suma, nes nekito paslaugų apimtys ir įkainiai) apskaičiuota remiantis trimis esminiais kriterijais: pateiktu aptarnaujamų konteinerių skaičiumi, jų aptarnavimo dažniu ir nurodytais paslaugų įkainiais. Nustatyta, kad Išvadoje I Vidaus sandoris I buvo lyginamas su UAB „Ecoservice“ vykdomomis atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartimis kitose teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi ir atliekų kiekiu į Ukmergės rajono savivaldybę panašiose savivaldybėse. Teismo posėdyje apklausta turto ir verslo vertintoja D. A. patvirtino Išvados I duomenis, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų organizavusi viešąjį pirkimą, ieškovė būtų pasiūliusi mažesnę paslaugų kainą nei Vidaus sandoryje I buvo nustatyta UAB „Ukmergės autobusų parko kaina“, prie kurios ji priėjo palyginusi rajonus (Mažeikių ir Šilutės), kuriuose ieškovė renka atliekas, panašius savo teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi ir atliekų kiekiu į Ukmergės rajoną. Pavyzdžiui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė yra išrašiusi 33 363,18 EUR (be PVM) sąskaitą, už 2024 m. vasario mėnesį – 35 948,11 EUR (be PVM) sąskaitą, Šilutės savivaldybės administracijai už 2022 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas – 42 306,37 EUR (be PVM), už 2024 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas – 35 567,83 EUR (be PVM) sąskaitą.

48. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad Vidaus sandoryje I numatyta mišrių komunalinių atliekų konteinerio pakėlimo kaina 0,97 EUR už vieną pakėlimą be PVM (4.2.2 punktas) (analogiškai ir Vidaus sandoryje II), kaip ir kitose panašaus dydžio ir gyventojų skaičiumi savivaldybėse, yra susieta su aptarnaujamų konteinerių pakėlimų skaičiumi. Remiantis Išvadoje I atliktais skaičiavimais, bendras visų tipų komunalinių atliekų konteinerių pakėlimų per mėnesį skaičius yra 29 854 vnt. pakėlimų (tam tikro tipo konteinerius numatyta tuštinti kasdien). Kitose ieškovės aptarnaujamose savivaldybėse (Mažeikių, Šilutės), nors konteinerių skaičius yra didesnis, tačiau jų pakėlimų skaičius yra daugiau nei 2 kartus mažesnis. Pavyzdžiui, Išvadoje I pateiktais duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybėje atliekama 18 000 vnt. pakėlimų, Šilutės rajono savivaldybėje – 15 000 vnt. pakėlimų. Teismas, įvertinęs Vidaus sandoryje I ir atitinkamai Vidaus sandoryje II numatytą mišrių komunalinių atliekų konteinerio pakėlimo kainą (0,97 EUR) ir konteinerių pakėlimų per mėnesį skaičių (29 854 vnt. pakėlimų), Išvadoje I ir II sudarytą tokioms paslaugoms teikti reikalingų sąnaudų planą, pagal kurį sąnaudos apskaičiuotos remiantis rinkos kainomis ir ieškovės realiai patiriamomis išlaidomis vykdant kitas sutartis, apskaičiuotą paslaugų savikainą ir pritaikius pelno maržą, priėjo prie išvados, kad pagal atsakovės parengtas Vidaus sandorių Technines specifikacijas paskaičiuotą paslaugų apimtį galima ieškovės paslaugų pardavimo kaina, jeigu atsakovė nebūtų sudariusi neteisėtais pripažintų Vidaus sandorių I ir II, o būtų skelbusi viešąjį pirkimą, ieškovė galėjo pasiūlyti paslaugas už 72 175 EUR/mėn. (be PVM) pagal Vidaus sandorį I ir už 73 509 EUR/mėn. (be PVM) pagal Vidaus sandorį II kainas, kurios yra mažesnės už atsakovės ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“ Vidaus sandorio I – 76 647,26 EUR (be PVM) ir Vidaus sandorį II – 76 682,18 EUR (be PVM) kainas.

49. Atsakovė pabrėžia, kad kainų skirtumas tarp UAB „Ukmergės autobusų parkas“ ir UAB „Ecoservice“ yra nedidelis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad: (i) į ieškovės kainos paskaičiavimą (paslaugų savikainą) yra įtrauktas konteinerių įsigijimas, tuo tarpu UAB „Ukmergės autobusų parkas“ vykdant Vidaus sandorius I ir II Ukmergės rajono savivaldybės administracija pati juos pirko ir perdavė UAB „Ukmergės autobusų parkas“. Sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jei ši sąlyga būtų žinoma, tai UAB „Ecoservice“ galėtų pasiūlyti dar mažesnę kainą, tačiau pagal Vidaus sandorių technines specifikacijas nebuvo nurodyta, kad Savivaldybė suteiks konteinerius; (ii) UAB „Ukmergės autobusų parkas“ atsakovė padėjo įsigyti paslaugų teikimui reikalingas transporto priemones, kas viešuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams paprastai nėra teikiama, todėl į kainos paskaičiavimą įtraukiamos transporto priemonių įsigijimo sąnaudos; (iii) Vidaus sandorio I 3.2 punktas nustato, kad sandoris sudarytas 5 metams ir dar 2 metams galimas pratęsimas, todėl pagal Išvadose I ir II pateiktus paskaičiavimus per 7 metus susidaro 375 669,42 EUR skirtumas tarp UAB „Ukmergės autobusų parkas“ ir UAB „Ecoservice“ kainų. Atitinkamai Vidaus sandoris II sudarytas tam pačiam laikui su galimu 2 metų pratęsimu (3.2 punktas), tarp UAB „Ukmergės autobusų parkas“ ir UAB „Ecoservice“ kainų per tą patį laikotarpį susidaro 266 560,7 EUR skirtumas. Ieškovė pabrėžia, kad apytiksliai UAB „Ukmergės autobusų parkas“ ir UAB „Ecoservice“ kaina skiriasi 110 000 EUR per metus, ir tai yra reikšminga žala savivaldybės gyventojams.

50. Atsakovė nurodo, kad ieškovės veiklos finansiniai rodikliai patvirtina, kad ieškovė realiai savo veikloje niekada nėra gavusi Išvadose I ir II pritaikyto 12 proc. pelningumo: ieškovės VĮ Registrų centrui pateiktose pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyti duomenys patvirtina, kad 2022 m. ieškovės grynasis pelnas procentine išraiška sudarė minus 1 proc., o 2023 m. – tik 1 proc. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove.

51. Iš ieškovės į bylą pateikto UAB „Ecoservice“ valdybos 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo protokolo išrašo matyti, kad įmonės valdyba nusprendė patvirtinti 12 proc. atsiperkamumo rodiklį, kuris būtų taikomas bet kurioje UAB „Ecoservice“ vykdomoje veikloje prieš priimant sprendimą dalyvauti projekte / sudaryti sutartis, todėl apskaičiuojant ieškovės negautą pelną pagal konkrečias sudarytis, turto ir verslo vertintoja Išvadose I ir II pagrįstai taikė ne bendrą, o įmonės valdybos patvirtintą 12 proc. atsiperkamumo rodiklį. Teismo posėdyje liudijusi turto ir verslo vertintoja D. A. paaiškino, kad bendras įmonės deklaruojamas pelnas visiškai neatspindi konkrečios mišrių komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pelningumo, nes UAB „Ecoservice“ teikia ne tik atliekų tvarkymo paslaugas, bet ir teritorijų priežiūros bei sanitarines paslaugas (biotualetų nuoma ir aptarnavimas). Šios trys įmonės veiklos yra skaidomos į smuklesnes, kaip, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo veikla apima tiek mišrių komunalinių atliekų, tiek antrinių atliekų, tiek žaliųjų atliekų, statybinių atliekų, stambiagabaričių atliekų, taip pat tekstilės surinkimo ir pan. Visos šios UAB „Ecoservice“ vykdomos veiklos skiriasi ne tik savo pobūdžiu, bet ir apimtimi bei pelningumu: įmonės vykdoma tekstilės surinkimo ir tvarkymo veikla yra nuostolinga, mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla – pelninga. Turto ir verslo vertintojos paaiškinimai paremti ieškovės duomenimis apie vykdomų veiklų pelningumą, kurie patvirtina, kad atliekų tvarkymas yra pelningiausia ieškovės vykdoma veikla lyginant su kitomis vykdomomis veiklomis. Pavyzdžiui, 2022 m. atliekų tvarkymo veiklos pelno marža vidutiniškai per metus sudarė 18 proc., kai kitų įmonės vykdomų veiklų pelno marža buvo neigiama arba sudarė tik 3 proc., 8 proc. 14 proc.; 2023 m. atliekų tvarkymo veiklos pelno marža sudarė 17 proc., kitų ieškovės vykdomų veiklų pelno marža nesiekė nei 10 proc.; 2024 m. atliekų tvarkymo pelno marža sudarė 24 proc., kai sanitarinių paslaugų ar tekstilės tvarkymo paslaugų pelno marža net 8 mėnesius buvo neigiama. Be to, ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Išvadose I ir II skaičiuojant ieškovės negautą pelną pritaikyta 12 proc. pelno marža iš esmės atitinka tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo veiklos pelningumo rodiklius: pagal Eurostat struktūrinius verslo statistikos (SBS) duomenis, 38.1 („Waste collection“) klasifikatorių, Europos Sąjungos lygmeniu komunalinių atliekų surinkimo veiklos pelningumas 2011 – 2020 m. buvo 11-13 proc., o Lietuvoje šios veiklos pelningumas svyravo nuo 9,5 proc. iki 14,4 proc.

52. Atsakovė remiasi KMPG Baltics, UAB Rizikos ir valdymo paslaugų departamento vadovo D. P. atliktais (šią aplinkybę liudytojas D. P. patvirtino teismo posėdyje) Išvadų I ir II vertinimais, kad Išvadų dalis „Galimų Pardavimo pajamų nustatymas“ yra klaidinga, nes nustatyti galimą paslaugų teikimo kainą remiantis priimtu protokolu yra nepagrįsta, nėra remiamasi faktiniais duomenimis ir atkreipia dėmesį, kad pasirinktos pelno maržos dydis, grindžiamas valdybos protokolu patvirtintu investicijų vidinės grąžos normos rodikliu (IRR) – 12 proc., neturėtų būti prilyginamas pelno maržai. Tačiau, viena vertus, teismo posėdyje liudijęs viešai prieinamais duomenimis ekonominės analizės ir planavimo specialistas D. P. patvirtino, kad vertinimui jam buvo pateiktos tik Išvados I ir II (be priedų), kitaip tariant jo vertinimas apsiribojo tik Išvadų I ir II kritika, kita vertus, šis specialistas apsiribojo samprotavimais, nepateikdamas jokių skaičiavimų ar Išvadas I ir II paneigiančių įrodymų. Tai akivaizdžiai pademonstruoja atsakovo cituojamas KPMG Baltics, UAB Vertinimas I, kuriame nurodoma, kad pasirinktas galimai gautinų pajamų apskaičiavimo metodas pajamas apskaičiuojant kaip savikainos ir „pelno maržos“ funkciją, yra nepagrįstas ir nukreipiama į Vidaus sandorio 2.3.1. lentelę, kad reikėtų skaičiuoti būtent taip, tačiau jokie skaičiavimai nėra pateikiami.

53. Sutiktina su ieškove kad metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis, nes tokiu atveju nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Tai, kad ieškovės deklaruotas metinis pelningumas buvo mažesnis, nei ketinta gauti iš viešojo pirkimo sutarčių, sudarytų su atsakove, vykdymo, negali būti vertinama kaip argumentas, paneigiantis ieškovės teisę į teisingos žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, todėl bendras įmonės pelningumas nėra tinkamas kriterijus vertinant įmonės negautą pelną, kai analizuojama konkreti nesudaryta sutartis, jos galimas vykdymas, susijusios sąnaudos ir būtent iš šios sutarties, o ne iš visos veiklos planuotas gauti pelnas. Atsakovės argumentai nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, kad 12 proc. pelno maržos taikymas atitinka UAB „Ecoservice“ vykdomose atliekų tvarkymo veikloje faktiškai generuojamą pelną, todėl darytina išvada, kad sprendžiant pareikštą reikalavimą dėl negauto pelno kaip nuostolių, turi būti vertinamas konkrečios nesudarytos sutarties pelningumas, o ne visos įmonės veiklos pelningumas.

54. Trečia, Išvadoje I atliekant skaičiavimus pateiktas sutarties vykdymo sąnaudų planas (transporto priemonių, degalų, draudimo, reikalingų įsigyti konteinerių kiekis, darbuotojų skaičius ir darbo apmokėjimo sąnaudos ir kitos sąnaudos) ir jų apskaičiavimas. Atsakovė teigia, kad Išvadoje I nurodomas reikiamų įsigyti transporto priemonių skaičius ir jų įsigijimo vertė, tačiau nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų nurodomas transporto priemonių įsigijimo vertes. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, Išvadoje I nurodytos transporto priemonių įsigijimo vertės yra pagrįstos ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis, kurie analizuojami Išvadoje I ir nurodomi jos prieduose, į paslaugų teikimo savikainos nustatymą įtraukiant transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudos. Išvadoje I nustatant transporto priemonių įsigijimo vertę, be transporto priemonių skelbimų, kuriuose transporto priemonių kaina svyruoja nuo 64 500 EUR iki 89 900 EUR, buvo analizuojami ieškovės pateikti duomenys apie įmonės įsigytas transporto priemones, įvertintos papildomos išlaidos, kurias taip pat sudaro muitinės kaštai, transportavimo kaštai, registravimo išlaidos ir kitos išlaidos. Be to, ieškovės įsigytų transporto priemonių įsigijimo vertės pagrįstumą patvirtina ieškovės į bylą pateikta pažyma apie 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. įsigytų transporto priemonių skaičių ir kainą, iš kurios matyti, kad, pavyzdžiui, 2021 m. ieškovė įsigijo 21 šiukšliavežę už 2 551 815,36 EUR (vienos tokios transporto priemonės įsigijimo vertė buvo apie 121 515 EUR), 2022 m. ieškovė įsigijo 22 šiukšliavežes už bendrą 3 283 633,04 EUR sumą (vienos tokios transporto priemonės įsigijimo vertė apie 149 256 EUR). Pažymėtina, kad Išvadoje I pateiktoje lentelėje Nr. 2.3.13 yra nurodytos transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudos, kurios detaliai apskaičiuotos Išvados I lentelėje Nr. 2.3.5 „Transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudų nustatymas“.

55. Atsakovė nesutinka ir su Išvadoje I pateiktų kuro sąnaudų įsigijimo verčių pagrįstumu. Atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl kuro sąnaudų, ieškovė pateikė į bylą dokumentus, pagrindžiančius faktinių degalų įsigijimą, kurie nepridėti prie Išvados I priedų, tačiau Išvadoje nurodoma, kad prieduose pateikiami išrašai perkant degalus, kuriuose atsispindi ieškovės faktiškai pirktų degalų kiekis ir sumokėta kaina 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. gegužės mėn. ir 2024 m. sausio mėn.: iš ieškovės į bylą pateiktų Circle K Lietuva, UAB PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2024 m. sausio mėn. ieškovė iš viso pirko 273 318,81 litrų degalų, kurių kaina (be PVM), pritaikius nuolaidas, yra 315 197,63 EUR; 1 litro degalų kainos vidurkis – 1,15 EUR. Pažymėtina, kad tokia degalų kaina pateikta ir Išvadose I ir II, todėl nėra pagrindo abejoti Išvadose pateikiamais skaičiavimais, kurie pagrįsti pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ieškovės faktiškai patiriamas išlaidas analogiškoje veikloje.

56. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma iš atsakovės priteisti žala kaip negautas pelnas, yra pagrįsta įrodymais ir skaičiavimais dėl realiai tikėtinų sąnaudų, kurias ieškovė būtų patyrusi vykdydama nesudarytą su atsakove viešojo pirkimo sutartį, apskaičiavus reikalingas priemones rinkos kainomis, degalus rinkos kainomis, įvertinus realius atstumus surenkant atliekas ir vežant jas į artimiausią sąvartyną, remiantis ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis apie patiriamas draudimo išlaidas, mokamą darbo užmokestį ir kitas papildomas sąnaudas, ir nustačius, kad ieškovė būtų pasiūliusi atsakovei mažesnę paslaugų kainą, nei ją pasiūlė UAB „Ukmergės autobusų parkas“, ir nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. ieškovė būtų uždirbusi 178 900 Eur grynojo pelno, kuris tinkamai apskaičiuotas iš negautų pagal su atsakove nesudarytą viešojo pirkimo sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas, jei atsakovė nebūtų sudariusi neteisėtais pripažintų sandorių, o viešojo pirkimo būdu paslaugų teikėja būtų atrinkusi ieškovę.

Dėl priežastinio ryšio (ne)egzistavimo

57. Tokiu kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, kai tiekėjas nebuvo pateikęs pasiūlymo, todėl nėra galimybės vertinti konkrečių viešųjų pirkimų sąlygų ir ieškovės (ne)atitikties pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams, teismų praktikoje yra išskiriami du kriterijai priežastiniam ryšiui nustatyti: (i) ar ieškovas turėjo galimybę per ginčo laikotarpį suteikti atsakovui (perkančiajai organizacijai) paslaugas / prekes mažesne kaina nei atsakovas jas įsigijo iš kitų tiekėjų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-910/2024); (ii) ar ieškovas turėjo pakankamai resursų tiek faktiškai vykdomiems įsipareigojimams pagal realiai sudarytas sutartis, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-381/2019; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-602-790/2023).

58. Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-381/2025). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neorganizavo viešojo pirkimo, todėl sutiktina su ieškove, kad reikalavimas ieškovei įrodyti, kad ji būtų laimėjusi pirkimą, kurio nebuvo, reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.

59. Teismas, įvertinęs Vidaus santoriuose I ir II nurodytą informaciją apie komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų apimtis ir įkainius (aptarnaujamų konteinerių skaičių, jų aptarnavimo dažnį ir nurodytus paslaugų įkainius), UAB „Ecoservice“ pateiktus duomenis apie kitose savivaldybėse jos teikiamų paslaugų apimtis ir įkainius, Išvadose I ir II turto ir verslo vertintojos atliktus skaičiavimus, šiame sprendime jau konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybes pasiūlyti atsakovei paslaugas mažesne kaina nei atsakovė jas pirko iš UAB „Ukmergės autobusų parkas“, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios pagal didesnius įkainius negu galėjo pasiūlyti ieškovė, jeigu atsakovė šias paslaugas būtų pirkusi viešųjų pirkimų būdu. Kaip jau minėta, Išvados I duomenys patvirtina, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijai už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė yra išrašiusi 33 363,18 EUR (be PVM) sąskaitą, Šilutės savivaldybei už 2022 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas – 42 306,37 EUR (be PVM) sąskaitą, o pagal Vidaus sandorį I mėnesinės pajamos sudarė apie 76 647,26 EUR (be PVM), tai yra perpus daugiau nei įprasta tokių paslaugų kaina kitose ieškovės aptarnaujamose savivaldybėse, todėl ieškovė, pasiūliusi mažiausią kainą, galėjo laimėti viešąjį pirkimą, jeigu Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų jį organizavusi. Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė savo poziciją keičia priklausomi nuo situacijos: atsakovė ginče dėl Vidaus sandorio I laikėsi pozicijos, jog viešajame pirkime dalyvauti ir paslaugas teikti būtų galėjusi tik ieškovė (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1708-653/2023 23 pastraipa; šio sprendimo 26 punktas).

60. Byloje jau minėta, kad Išvadoje I turto ir verslo vertintoja pagal Vidaus sandoryje I nurodytų aptarnaujamų konteinerių skaičių ir jų pakėlimų dažnį atlikusi skaičiavimus konstatavo, kad bendras visų tipų komunalinių atliekų konteinerių pakėlimų per mėnesį skaičius yra 29 854, nes tam tikro tipo konteinerius numatyta tuštinti kasdien, o ieškovės aptarnaujamose savivaldybėse (Mažeikių, Šilutės rajonuose) konteinerių skaičius didesnis, tačiau jų pakėlimų skaičius yra daugiau nei 2 kartus mažesnis (Mažeikių rajono savivaldybėje atliekama tik 18 000 vnt. pakėlimų, Šilutės rajono savivaldybėje – tik 15 000 vnt. pakėlimų, todėl akivaizdu, kad pagal Vidaus sandorį I (analogiškai ir pagal Vidaus sandorį II) patiriamos ženkliai didesnės vykdymo sąnaudos ir didėja sutarties kaina, nes paslaugų kaina yra susieta su aptarnaujamų konteinerių pakėlimų skaičiumi: kuo didesnis vieno konteinerio aptarnavimų skaičius, tuo didesnės sutarties vykdymo sąnaudos.

61. Teismas, įvertinęs Vidaus sandoriuose I ir II apibrėžtas paslaugų apimtis, Išvadoje I, atitinkamai ir Išvadoje II, pagal rinkos kainas ir ieškovės patiriamas išlaidas vykdant kitas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutartis sudarytą tokioms paslaugoms teikti reikalingų sąnaudų planą, apskaičiuotą savikainą ir pritaikytą 12 proc. pelno maržą, konstatuoja, kad ieškovė atitinka pirmąjį priežastinio ryšio nustatymo kriterijų, nes atsakovei paskelbus viešąjį (-ius) pirkimą (-us) paslaugų tiekėjui atrinkti, UAB „Ecoservise“ galėjo pasiūlyti paslaugas mažesne kaina – 72 175 EUR/mėn., pagal Vidaus sandorį II – 73 509 EUR/mėn., pagal vidaus sandorius I ir II pasiūlė UAB „Ukmergės autobusų parkas“, tačiau atsakovė užkirto tam galimybes.

62. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė atitinka ir antrąjį priežastinio ryšio nustatymo kriterijų – buvo pajėgi teikti paslaugas, nes Išvadose I ir II turto ir verslo vertintoja, įvertinusi ieškovės galimybes ir resursus nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. tokias paslaugas teikti, jeigu ieškovė laimėtų viešąjį pirkimą, nustatė, kad: (i) ieškovė turi vieną moderniausių transporto parkų – valdo daugiau nei 350 automobilių; (ii) šiuo metu stato pažangiausią antrinių žaliavų rūšiavimo gamyklų Baltijos šalyse, leidžiančią per mėnesį surūšiuoti ir paruošti perdirbimui apie 3,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų; (iii) ieškovės įmonių grupėje dirba daugiau nei 1 300 darbuotojų; (iv) ginčo laikotarpiu ieškovė veikė pelningai; (v) Išvadose I ir II turto ir verslo vertintoja sąnaudas transporto priemonėms bei reikiamam kiekiui konteinerių įskaičiavo į paslaugų savikainą, nes įvertinusi ieškovės galimybes darė prielaidas, kad UAB „Ecoservice“ paslaugų teikimui Ukmergės rajono savivaldybėje pirktų transporto priemones bei reikiamą kiekį konteinerių.

63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai. Tiekėjo netiesioginių nuostolių, kilusių dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nustatymo kontekste kaip išsemiami ir nekompensuojami vertintini tokie tiekėjo resursai, kurių panaudojimas vykdant prisiimtus įsipareigojimus paneigia galimybę juos panaudoti (kompensuoti) papildomiems įsipareigojimams vykdyti, nes šie resursai pagal savo pobūdį yra reti ir jų kompensavimas yra neįmanomas ar reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų (pvz., reta ir itin brangi įranga, retos specializacijos ekspertas ir pan.). Kasacinio teismo kaip išsemiami ir nekompensuojami vertintini tokie tiekėjo resursai, kurių panaudojimas vykdant prisiimtus įsipareigojimus paneigia galimybę juos panaudoti (kompensuoti) papildomiems įsipareigojimams vykdyti, nes šie resursai pagal savo pobūdį yra reti ir jų kompensavimas yra neįmanomas ar reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų (pvz., reta ir itin brangi įranga, retos specializacijos ekspertas ir pan.). Transporto priemonės pagal savo pobūdį vertintos kaip nesunkiai pakeičiamas resursas, todėl tai savaime kompensuojamas, neišsemiamas resursas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

64. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo ieškovės, siekiančios Ukmergės rajono savivaldybėje teikti komunalinių atliekų vežimo ir tvarkymo paslaugas, resursus vertinti kaip išsemiamus ir nekompensuojamus. Pagrindiniai tokių paslaugų teikimo resursai nepriskirtini prie itin retų – tai (i) transporto priemonės, (ii) konteineriai ir (iii) personalas, kurie nagrinėjamu atveju gali būti kompensuojami ir pasiekiami papildomai.

65. UAB „Ecoservice“ kasmet įsigyja nuo 10 iki 20 naujų šiukšliavežių ir nuo 10 iki 20 kitų transporto priemonių (2021 m. įsigijo 21 vnt. sunkvežimių / šiukšliavežių, kurių įsigijimo savikaina 2,5 mln. EUR; 2022 m. – 22 vnt. sunkvežimių / šiukšliavežių, kurių įsigijimo savikaina daugiau nei 3 mln. EUR; 2023 m. – 11 vnt. sunkvežimių / šiukšliavežių, kurių įsigijimo savikaina 500 tūkst. EUR), yra pelningai dirbanti bendrovė, 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. generavusi apie 1 mln. EUR pelną, teismo posėdyje turto ir verslo vertintoja D. A. patvirtino Išvadose I ir II prieitą išvadą, jog pagal ieškovės materialinius ir finansinius pajėgumus, ji komunalinių atliekų surinkimo ir teikimo paslaugoms Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje galėjo įsigyti 4 vnt. šiukšliavežių, 1 vnt. šiukšliavežę su kranu ir 1 vnt. krovininį autobusiuką. Nurodytų aplinkybių kontekste atsakovei ginčijant ieškovės pajėgumus įsigyti transporto priemonių, teismo vertinimu, reikšminga ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad byloje dėl Vidaus sandorio I ginčijimo (civilinė byla Nr. e2-1708-653/2023) buvo nustatyta, kad atsakovė, sudarydama Vidaus sandorį I, suteikė UAB „Ukmergės autobusų parkas“ garantiją 400 000 EUR paskolos transporto priemonių įsigijimui, kas patvirtina, kad UAP neturėjo transporto priemonių paslaugoms teikti, bet ir galimybių jas įsigyti, tačiau atsakovė tai nelaikė kliūtimi sudaryti Vidaus sandorį I.

66. Pagal Išvadoje I atliktus paskaičiavimus, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugoms teikti pagal Vidaus sandorį I būtų reikalingas personalas: 6 vairuotojai ir 10 krovėjų, o administracinėms funkcijoms atlikti būtų pasitelkiamas esamas bendrovės personalas, todėl atsižvelgiant į tai, kad „Ecoservice“ įmonių grupei, kurioje iš viso dirba 1 300 darbuotojų, UAB „Ecoservice“ bendrovėje dirba daugiau nei 900 darbuotojų, be to, darbuotojai gali būti pasitelkiami iš Užimtumo tarnybos (Ukmergės rajono savivaldybėje oficialiais duomenimis nuo 2022 metų kiekvienais metais buvo registruota daugiau nei 2 tūkst. Bedarbių), konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybių pasitelkti savo žmogiškuosius resursus, tiek samdyti papildomus darbuotojus paslaugoms Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje teikti, teismas neturi pagrindo.

67. Išvadoje I apskaičiuota, kad gyventojų aptarnavimui pagal Vidaus sandorį I reikalingi apie 9 tūkst. vnt. konteinerių, kurių įsigijimo kaštai yra įskaičiuoti į paslaugų teikimo sąnaudas, kurių įsigijimo galimybės teismui nekelia abejonių. Pagal Vidaus sandorių I ir II techninę specifikaciją, <...>„komunalinių atliekų turėtojai bus aptarnaujami [...] talpos Užsakovo suteiktais atliekų surinkimo konteineriais“ (techninės specifikacijos 2.8 punktas), atsakovė 2024 m. sausio 25 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl 400 vnt. atliekų surinkimo konteinerių įsigijimo, todėl sutiktina su ieškove, kad nustatant priežastinį ryšį šio resurso neišsemiamumo vertinti nėra pagrindo.

68. Teismas, įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad pagal viešai skelbiamus duomenis, ieškovė turi didelę patirtį vykdant viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis (oficialiais duomenimis nuo 2022 m. UAB „Ecoservice“ kasmet laimi daugiau nei 600 viešųjų pirkimų ir pajėgia jas įvykdyti), Išvadose I ir II konstatuotas aplinkybes, kad ieškovė ginčo laikotarpiu turėjo pakankamai patirties, buvo pajėgi finansiškai, turėjo pakankamai žmogiškųjų resursų teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų dėl jos pajėgumo teikti paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai), pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė būtų pajėgi dalyvauti viešajame konkurse ir laimėjimo atveju tinkamai suteikti atsakovei pigesnes nei UAB „Ukmergės autobusų parkas“ komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugas, todėl ieškovės negautas pelnas yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

69. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovė yra viešasis juridinis asmuo.

70. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos (178 900 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

71. Apibendrinus sprendime išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovei neorganizavus viešojo pirkimo ir sudarius neteisėtus Vidaus sandorius I ir II, atsakovės neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovė, galėdama atsakovei teikti pigesnes paslaugas nei UAB „Ukmergės rajono savivaldybė“, tokių paslaugų teikti neturėjo galimybės ir dėl to patyrė 178 900 EUR nuostolį grynojo pelno forma, kuris ieškovei priteistinas iš atsakovės, taip pat priteistinos ir penkių procentų procesinės palūkanos.

72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

73. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

74. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

75. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

76. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023).

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

78. Be to, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

79. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 3 134 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 10 000 EUR už konsultacinių išvadų parengimą, 400 EUR už liudytojos dalyvavimą posėdyje bei 26 861,65 EUR atstovavimo išlaidų.

80. Ieškovė į bylą pateikė tris prašymus iš atsakovės priteisti atstovavimui patirtas išlaidas. Pagal 2025 m. gegužės 5 d. prašymą, ieškovės bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, sudaro 157,30 EUR už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį ir jo aptarimą (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2412-0135), 78,65 EUR už susipažinimą su tripliku ir veiksmų aptarimą, 39,33 EUR, 78,65 EUR ir 235,95 EUR už komunikaciją su eksperte dėl papildomos išvados, 1 573 EUR už pasiruošimą teismo posėdžiui, paaiškinimų rengimą (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2502-0087), 629,20 EUR už ieškovo paaiškinimų rengimą, 157,30 EUR už susitikimą, papildomų įrodymų aptarimą, 193,60 EUR už papildomų įrodymų pateikimo vertinimą, susitikimą su klientu, 69,58 EUR už išvados originalo atsiėmimą iš ekspertės, 235,95 EUR už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo rengimą bei 39,33 EUR už komunikaciją su eksperte dėl papildomos išvados (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2504-0165).

81. Pagal 2025 m. liepos 24 d. prašymą, ieškovė patyrė 1 403,60 EUR išlaidų už pasiruošimus bylos nagrinėjimui, 1 494,35 EUR išlaidų už pasiruošimą teismo posėdžiui, 87,73 EUR už komunikaciją dėl pasirengimo teismo posėdžiui, 219,31 EUR už atsakovės pateikto atsiliepimo ir papildomų įrodymų analizę (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2505-0051), 2 126,58 EUR išlaidų už paaiškinimų teismui rengimą, 136,13 EUR išlaidų už įrodymų ir statistinių duomenų rinkimą, 181,50 EUR išlaidų už teismų praktikos paiešką ir analizę, 36,30 EUR išlaidų už darbą su papildomais įrodymais, 114,95 EUR išlaidų už komunikaciją su eksperte dėl dalyvavimo teismo posėdyje, 229,90 EUR išlaidų už atsakovės pateiktų paaiškinimų analizę, susitikimą ir tolimesnių procesinių veiksmų bei papildomų įrodymų aptarimą bei 45,38 EUR išlaidų už komunikaciją su ieškovės atstovu (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2507-0066).

82. Prašyme, pateiktame 2025 m. rugsėjo 29 d., ieškovė nurodė, kad yra patyrusi 1 376,38 EUR išlaidų už ieškovės pozicijos dėl atsakovės pateiktų prašymų rengimą (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2509-0055), 931,70 EUR už susipažinimą su naujais įrodymais byloje, paaiškinimų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiui, 229,90 EUR už susipažinimą su atsakovės pateiktais dokumentais, analizę, 574,75 EUR už pasiruošimą teismo posėdžiui (sąskaitos faktūros Nr. NOOR-2509-0273).

83. Atsižvelgiant į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką susipažinimas su bylos medžiaga ir šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos paieška, susipažinimas su kliento pateikta informacija, pasirengimas teismo posėdžiams, susitikimai su klientais negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir už jas patirtos išlaidos nėra atskirai priteistinos, todėl ieškovei tokios patirtos išlaidos (5 228,73 EUR) nėra priteisiamos.

84. Pažymėtina, jog kai kurios aukščiau nurodytos ieškovės patirtos išlaidos (už komunikaciją su eksperte, rašytinių paaiškinimų bei prašymų teismui rengimą) viršija Rekomendacijų 8.17, 8.18 punktuose nurodytus dydžius, todėl yra mažintinos nuo 7 266,07 EUR iki 1 482,78 EUR.

85. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

86. Remiantis byloje esančiomis informacinėmis pažymomis, 2025 m. gegužės 8 d. teismo posėdis vyko 3 valandas 7 minutes, 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdis – 2 valandas 39 minutes, o 2025 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdis – 3 valandas ir 30 minučių. Apibendrinant, ieškovės atstovės teismo posėdžiuose ją atstovavo 9 valandas ir 16 minučių, todėl pagal Rekomendacijų 9 ir 10 punktus laikytina, jog ieškovė buvo atstovaujama devynias valandas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti 6 134,70 EUR išlaidų už dviejų advokačių atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau ši suma taip pat viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, ieškovei iš atsakovės priteistina suma už advokačių atstovavimą teismo posėdžiuose mažintina iki 4 207,86 EUR (233,77 EUR x 9 val. x 2).

87. Kitos ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.

88. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką bei Rekomendacijas, ieškovei iš atsakovės maksimaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 29 456,79 EUR (3 134 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 10 000 EUR už konsultacinių išvadų parengimą, 400 EUR už liudytojos (turto ir verslo vertintojos) dalyvavimą posėdyje bei 15 922,79 EUR atstovavimo išlaidų).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice”, juridinio asmens kodas 123044722, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188752174, 178 900 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus eurų) žalos (negauto pelno) ir 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos (178 900 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice”, juridinio asmens kodas 123044722, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188752174, 29 456,79 EUR (dvidešimt devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.