Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovų atstovėms adv. Daivai Lileikienei, adv. Eglei Aleksiejevai, adv. Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei, atsakovų atstovams adv. Feliksui Miliučiui, adv. pad. Gediminui Zarankai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus” ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės autobusų parkas“ dėl vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu; byloje įtrauktos dalyvauti išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Atsakovai pažymėjo, kad iki ginčijamo Vidaus sandorio sudarymo pasikeitė teisinis reguliavimas, kurio kontekste buvo sudarytas 2022 m. spalio 28 d. vidaus sandoris, taip pat kuriam galiojant priimtas Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarime Nr. KT54-N5/2022. Konstitucinio Teismo nutarime pasisakoma dėl tuometinio teisinio reguliavimo dėl vidaus sandorių sudarymo. Teismas vertino VPĮ sąlygų taikymą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio taikymo ir aiškinimo kontekste. Tačiau 2023-06-29 buvo priimtas ir 2023-07-06 įsigaliojo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo įtvirtinta, jog „šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Šiuo įstatymu taip pat draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, ribojančius konkurenciją, išskyrus šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytus atvejus.“ Taip pat tą pačią dieną priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Vietos savivaldos įstatymo 55 str. 3 d. numatyta, jog „Kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1. 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi.“ Taigi paslaugų teikimas vidaus sandoriu galimas be iš ankstinės konkurencingos procedūros taikymo, t. y. nekeliant reikalavimo siekti įsigyti paslaugas viešojo pirkimo būdu ir tik nepavykus – sudaryti vidaus sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškiniai tenkinami; prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo atmestinas.

23. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų sudaryto vidaus sandorio teisėtumo, atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reglamentavimą: Konkurencijos įstatymo (2023-07-06 įsigaliojo 2 straipsnio pakeitimas) ir Vietos savivaldos įstatymo (55 straipsnio 3 dalies 2023 m. birželio 29 d. redakcija) pakeitimus.

24. Byloje nėra ginčo dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje (ginamas ieškovų interesas dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Ukmergės rajono savivaldybe dėl tų pačių paslaugų, kurios buvo nupirktos pagal ginčijamą vidaus sandorį). Taip pat nėra ginčo dėl to, jog šioje byloje ginčijamo 2024 m. sausio 31 d. ir ankstesnio 2022 m. spalio 28 d. teismine tvarka nuginčyto sandorio sąlygos iš esmės yra identiškos.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 28 d. atsakovai sudarė vidaus sandorį – komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-811.

26. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovės UAB „Ecoservice“ ieškinį patenkino – panaikino Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimą 7-180, patvirtintą protokolu Nr. 23-9; taikė alternatyvią sankciją – sutrumpino 2022 m. spalio 28 d. komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutarties Nr. 20-811, sudarytos tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“, galiojimo terminą iki 2023 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos tesimo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, kuri siejama su alternatyvios sankcijos (sutarties galiojimo sutrumpinto termino) nustatymu. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prieš sudarant ginčo Vidaus sandorį ir priimant šioje byloje ginčijamą Sprendimą, atsakovė (Ukmergės rajono savivaldybė) turėjo pareigą įvertinti visų VPĮ 10 straipsnyje numatytų sąlygų visumą, tarp jų, ar situacija yra išimtinė, nustatyti, ar yra objektyvus išimtinis pagrindas netaikyti viešojo pirkimo procedūrų ir, ar tokiu atveju nebus pažeista atitinkamoje srityje veikiančių tiekėjų konkurencija. Taip pat 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1166-603/2023 Vilniaus apygardos teismas tenkino UAB „Ekonovus“ ieškinį dėl 2022 m. spalio 28 d. dėl atsakovų sudaryto vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu (teismo sprendimas įsiteisėjo).

27. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 d. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai: 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi arba 3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

28. Pagal Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d. šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys. Šiuo įstatymu taip pat draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, ribojančius konkurenciją, išskyrus šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytus atvejus (2023-07-06 įsigaliojusi redakcija).

29. Pagal Vietos savivaldos 55 str. 3 d., kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi (2023-07-06 įsigaliojusi redakcija).

30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl analogiškų vidaus sandorių neteisėtumo, VPĮ 10 str. aiškinimo buvo pasisakyta 2023-11-03 Vilniaus apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1166-603/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-27 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1708-653/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-10-31 nutartyje (Nr. e2A-719-933/2023), taip pat, kad minėtose bylose buvo vadovautasi ir Konstitucinio teismo išaiškinimais, tame tarpe, kad savivaldybės pavedimas teikti minėtas viešąsias paslaugas jau įsteigtam ir, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamam viešųjų paslaugų teikėjui sudarant vidaus sandorį galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant inter alia veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, jog jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos. Prieš sudarant tokį vidaus sandorį pagal VPĮ 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punktą, turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y., ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. KT54-N5/2022).

31. Atsakovai neneigia priimtų teismo sprendimų privalomumo, tačiau teigia, kad vėlesni teisės normų pakeitimai iš esmės pakeitė situaciją ir sudarė pagrindą sudaryti naują vidaus sandorį nepaisant prieš tai teismų sprendimuose nurodytų išaiškinimų dėl VPĮ 10 str. aiškinimo ir taikymo.

32. Taigi, nesant ginčo bei vadovaujantis CPK 18 str., plačiau apie ankščiau priimtuose minėtuose teismų sprendimuose padarytas privalomus išvadas, teisės taikymo išaiškinimus nepasisakoma. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas turėjo įtakos VPĮ aiškinimo ir taikymo pasikeitimui, sprendžiant dėl vidaus sandorių sudarymo pagrindo.

33. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ. VPĮ pripažįstamas lex specialis tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019 nusprendė, kad vidaus sandoriams, be tiesiogiai VPĮ nurodytų, nėra taikytini kiti papildomi imperatyviųjų normų reikalavimai, analogiški Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų turiniui.

34. Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais darytina išvada, kad atsakovų nurodyti Vietos savivaldos įstatymo bei Konkurencijos įstatymo pakeitimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl vidaus sandorių sudarymo pagrindų, jų sudarymo tik esant išimtinėmis sąlygomis, kaip numatyta VPĮ 10 str., kaip buvo išaiškinta minėtuose teismų sprendimuose bei LR Konstitucinio teismo nutarime. Pažymėtina, kad minėtuose teisės aktų pakeitimuose nėra nurodyta, jog sudarant vidaus sandorius savivaldybėms VPĮ 10 str. netaikomas.

35. VPĮ 10 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju net ir kai yra tenkinamos VPĮ 10 str. 1 d. numatytos sąlygos esant 2 d. numatytiems atvejams. Ši įstatymo nuostata, kurią turėjo taikyti atsakovas, siekiant sudaryti vidaus sandorį, nebuvo pakeista, todėl atsakovas (Ukmergės rajono savivaldybės administracija) turėjo teisę sudaryti vidaus sandorį tik esant išimtinėms sąlygoms, kaip jos išaiškintos teismų sprendimuose bei Konstitucinio teismo nutarime, VPĮ numatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėtina, kad ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo išsamiai pasisakytą dėl VPĮ 10 str. taikymo bei padaryta išvada, jog atsakovė turėjo pareigą įvertinti visų VPĮ 10 straipsnyje numatytų sąlygų visumą, tarp jų, ar situacija yra išimtinė, nustatyti, ar yra objektyvus išimtinis pagrindas netaikyti viešojo pirkimo procedūrų ir, ar tokiu atveju nebus pažeista atitinkamoje srityje veikiančių tiekėjų konkurencija.

36. Be to, iš pasikeitusio atsakovų nurodyto teisinio reguliavimo turinio matyti, kad pakeitimai yra susiję su Konkurencijos tarybos kompetencija atlikti sandorių teisėtumo patikrinimus, kiek tai susiję su Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatų įgyvendinimu, bet ne su savivaldybės teise sudaryti vidaus sandorius nesilaikant VPĮ. Pažymėtina, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimas nėra vienintelis kriterijus sprendžiant, ar sąlygos yra išimtinės; kaip buvo išaiškinta minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose, sudarant vidaus sandorius perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar yra objektyvus išimtinis pagrindas netaikyti viešojo pirkimo procedūrų.

37. Taigi, minėti pakeitimai ir dėl jų turinio, ir dėl reguliavimo tikslų neturėjo įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms sudaryti vidaus sandorius tik išimtiniais atvejais laikantis VPĮ nuostatų.

38. Atsakovų prašymai dėl bylos sustabdymo buvo atmesti. Konstituciniam teismui buvo pateiktas prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis (2023 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nėra taikomi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs ne su Vietos savivaldos įstatymo ar Konkurencijos įstatymo, o su VPĮ taikymu, todėl tarp šios ir Konstituciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. 1/2024 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio.

39. Be to, kaip matyti iš viešų duomenų, Konstitucinis Teismas 2024 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą „Dėl pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę savivaldybėms pavedant viešųjų paslaugų teikimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2023-07-05, Nr. 14000) nuostata „Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis teismas vadovavosi ankstesniais Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarime suformuluotais išaiškinimais bei išaiškino, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 120 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo teisiniu reguliavimu įtvirtindamas savivaldybių pareigą tokių paslaugų teikimą organizuoti, be kita ko, taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, kartu gali sudaryti prielaidas nevykdyti šios pareigos tik išimtiniais atvejais (inter alia tik tada, kai tai būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę) ir tik tada, kai kitu būdu (t. y. užtikrinant, be kita ko, sąžiningą konkurenciją) to nebūtų įmanoma atlikti.

40. Taigi, atsakovų nurodytas pasikeitęs teisinis reguliavimas neturėjo jokios įtakos atsakovo pareigai vadovautis VPĮ bei pagrįsti, jog vidaus sandoris buvo sudarytas esant išimtiniu atveju. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad faktinė situacija atitiko išimtinio atvejo sąlygas, be to, iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad prieš sudarant sandorį nebuvo atlikta jokių naujų rinkos tyrimų, nebuvo imtasi jokių veiksmų siekiant nustatyti ir pagrįsti, ar šiuo atveju faktinė situacija buvo išimtinė. Pažymėtina, kad nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1708-653/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-10-31 nutartyje (bylos Nr. e2A-719-933/2023) buvo įvertinti atsakovo atliktas rinkos tyrimas ir kiti iki sandorio sudarymo atlikti veiksmai, kuriais atsakovas vadovaujasi ir šioje byloje, ir buvo pripažinta, jog prieš sudarant ginčo sandorį, atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos įvertinti, ar situacija buvo išimtinė, nustatyti ar buvo objektyvus išimtinis pagrindas netaikyti viešojo pirkimo procedūrų, ar tokiu atveju nebus pažeista atitinkamoje srityje veikiančių tiekėjų konkurencija. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat neįrodė, kad situacija buvo išimtinė ir kad buvo objektyvus pagrindas netaikant viešojo pirkimo procedūrų sudaryti vidaus sandorį ir kad tokiu sandoriu buvo pasiektas racionalaus valstybės (savivaldybės) lėšų panaudojimo tikslas.

41. Atmestinas atsakovų argumentas, kad institucijų išvados yra prieštaringos. Išvados yra motyvuotos, pagrįstos šioje byloje aktualiu teisiniu reguliavimu. Taigi, byloje pateikti įrodymai yra nuoseklūs, jų turinys yra pakankamai aiškus, todėl buvo atmestas atsakovų prašymas pripažinti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovų dalyvavimą būtinu.

42. Atsakovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad kitos perkančios organizacijos sudaro panašius vidaus sandorius, kurie nėra ginčijami, neturi teisinės reikšmės šiai bylai, nes kiti sudaryti sandoriai ir jų sudarymo konkrečios aplinkybės nesudaro šio ginčo objekto. Atsakovų nurodyta teismų praktika (tame tarpe atsakovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-969/2023 kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ūkio subjekto, turinčio sudarytą vidaus sandorį, atitikties viešojo pirkimo sąlygose nustatytam kvalifikacijos reikalavimui dėl teisės verstis veikla vertinimą ir draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, aiškinimo ir taikymo) šioje byloje netaikytina, nes šių bylų ratio decidendi nesutampa.

43. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadas byloje, teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog vidaus sandoris sudarytas esant išimtinėms sąlygoms, kad pirkimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti vykdomas taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms VPĮ normoms (VPĮ 10 str., 2 str. 37 d.) ir prieštarauja viešojo pirkimo principams bei viešajai tvarkai (Konstitucijos 46 str., Konkurencijos įstatymo 4 str., VPĮ 17 str.), todėl pripažįstamas neteisėtu (VPĮ 101 str. 1 d. 3 p., CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.).

44. Pagal sutarties 3.2 p. ginčijama sutartis sudaryta 5 metams su galimybe ją pratęsti. Atsižvelgus į paslaugų teikimo nepertraukiamumo svarbą, darytina išvada, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento galėtų turėti neproporcingų pasekmių, pažeistų viešąjį interesą, susijusį su visuomenės teise į švarią bei saugią aplinką. Dėl šių motyvų, kol laikantis VPĮ nustatytų procedūrų bus nustatytas paslaugų teikėjas, būtina laikinai išsaugoti imperatyviosioms normoms prieštaraujančio vidaus sandorio galiojimą. Nurodytų tikslų įgyvendinimą galėtų užtikrinti VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintos alternatyvios sankcijos. Taigi, neteisėtai sudarytas vidaus sandoris turi būti laikinai išsaugotas, skiriant alternatyvią sankciją – sutarties trukmės sutrumpinimą (VPĮ 106 str. 2 d., 3 d. 1 p.). Teismo vertinimu trijų mėnesių terminas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pakankamas, kad būtų atliktos viešojo pirkimo procedūros pagal VPĮ reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, susijusių su tokio termino trukmės nustatymu.

45. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Šiuo atveju sprendime pasisakyta dėl esminių šalių argumentų, reikšmingų ginčo išsprendimui.

46. Ieškovo UAB „Ecoservice“ prašymas nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką atmestinas. Byloje nebuvo pareikšta reikalavimų ir šiuo teismo sprendimu nėra nuspręsta įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, todėl sprendimo neįvykdymo tvarka negali būti nustatyta (CPK 273 str.). Ieškovai, grįsdami savo materialinį suinteresuotumą šioje byloje, nurodė, kad ieškinio tenkinimas sudarytų prielaidas ieškovui įgyvendinti savo subjektines teises – dalyvauti viešajame pirkime, jei toks bus vykdomas). Tačiau teisių įgyvendinimo prielaidos nėra įpareigojančios atsakovą šiuo teismo sprendimu atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad ginčijamo vidaus sandorio galiojimas yra nustatytas teismo sprendimu ir papildomas tokio sprendimo priverstinis vykdymas nėra būtinas. Dėl išdėstyto bei įvertinus ieškinio dalyką, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo.

47. Ieškiniai iš esmės patenkinti visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 str. ieškovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kiekvienas ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas UAB „Ekonovus“ patyrė 3 509 Eur, ieškovas UAB „Ecoservice“ – 9 090,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius tenkinti.

Pripažinti neteisėta 2024 m. sausio 31 d. atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės autobusų parkas“ sudarytą Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-52 ir taikyti alternatyvią sankciją – sutrumpinti Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-52 galiojimo terminą iki trijų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovų Ukmergės rajono savivaldybės, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės autobusų parkas“ lygiomis dalimis ieškovės UAB „Ecoservice“ naudai bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur sumokėtą žyminio mokesčio sumą ir 9 090,13 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės UAB „Ekonovus“ naudai 109 Eur sumokėtą žyminio mokesčio sumą ir 3 509 Eur Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo UAB „Ecoservice“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.