Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ,,Ekonovus“ patikslintu ieškiniu atsakovėms Ukmergės rajono savivaldybei (toliau ir – atsakovė1), Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (toliau ir – atsakovė2) bei UAB „Ukmergės autobusų parkas“ (toliau ir – atsakovė3) prašo teismo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. Nr. 7-180 sprendimą dėl viešosios paslaugos teikėjo – atliekų tvarkytojo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje skyrimo (toliau ir – Tarybos sprendimas), 2022 m. spalio 28 d. Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-811 (toliau ir - Vidaus sandoris); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2022 birželio 30 d. Nr. 7-180 sprendimu dėl viešosios paslaugos teikėjo – atliekų tvarkytojo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje skyrimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, 8 straipsniu ir 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nusprendė paskirti atsakove3 viešosios paslaugos teikėju – atliekų tvarkytoju Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje ir pavedė atsakovei3 teikti atliekų tvarkymo paslaugą (surinkimą, vežimą, apdorojimą ar šalinimą) savivaldybės teritorijoje nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Atsakovė2 ir atsakovė3, vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 birželio 30 d. Nr. 7-180 sprendimu, 2022 m. spalio 28 d. sudarė Vidaus sandorį. Ieškovės įsitikinimu, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2022 birželio 30 d. Nr. 7-180 sprendimas ir 2022 m. spalio 28 d. Vidaus sandoris pažeidžia imperatyvius įstatymų reikalavimus: Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnį ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, todėl yra pagrindas pripažinti Tarybos sprendimą ir Vidaus sandorį neteisėtais ir negaliojančiais.

3. Teigia, kad Vidaus sandoris savo esme yra civilinis teisinis sandoris, nepriklausomai nuo Vidaus sandorio subjektų teisinio statuso. Be to, CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Vidaus sandorio sudarymo sąlygos ir tvarka yra reglamentuota VPĮ 10 straipsnyje, be to, kaip jau minėta, Vidaus sandoris savo esme yra civilinis teisinis sandoris, todėl savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl Vidaus sandorio sudarymo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių (viešųjų pirkimų) teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1dalis, 25 straipsnis). Atsižvelgus į tai, laiko, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

4. Pagrindinis ieškovės interesas – Tarybos sprendimo ir Vidaus sandorio pripažinimas neteisėtais ir negaliojančiais ir konkurencingos procedūros (viešojo pirkimo) vykdymas, kurioje dalyvautų ir ieškovė, siekiant išrinkti naująjį atliekų tvarkymo paslaugų teikėją Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovės teigimu, Tarybos sprendimo ir Vidaus sandorio pripažinimas negaliojančiais ne tik leistų ieškovei įgyvendinti savo subjektines teises (dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, jei toks būtų vykdomas), bet ir užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo Ukmergės rajone paslaugoms skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, nesiekiant pasipelnyti ir paslaugos būtų teikiamos rinkos, o ne remiantis neaišku kokiais kriterijais nustatytomis kainomis.

5. Ieškovė UAB „Ekonovus“ yra Lietuvos Respublikoje atliekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, užsiimanti įvairių atliekų surinkimu, vežimu, apdorojimu, miesto valymu ir gatvių priežiūra, teikianti platų kitų paslaugų spektrą. Ieškovė viešuosiuose pirkimuose dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo dalyvauja ir pirkimus laimi įvairiose Lietuvos vietovėse.

6. Nurodo, jog atsakovė2, pasirinkdama sudaryti vidaus sandorį, o ne vykdyti konkurencingą procedūrą (viešąjį pirkimą) dėl atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų teikimo, eliminavo konkurenciją ir galimybę dėl nurodytų paslaugų teikimo varžytis potencialiems paslaugų teikėjams, įskaitant ieškovę ir kitus privačius atliekų tvarkymo veiklą vykdančius bei nuolat konkursuose dalyvaujančius tiekėjus. Pažymi, jog ginčijamu vidaus sandoriu yra pažeisti ieškovės interesai, kadangi ji neturėjo galimybės varžytis dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovei2 sudarius vidaus sandorį ne tik ieškovė nepagrįstai prarado galimybę varžytis dėl nurodytų paslaugų teikimo, bet ir pati atsakovė2 negalėjo gauti paslaugų už mažiausią rinkos kainą.

8. Šiuo konkrečiu atveju Vidaus sandorio sudarymo procedūra, t. y. Tarybos sprendimo priėmimas ir Vidaus sandorio sudarymas, eliminavus konkurenciją ir sąmoningai pažeidus pareigą paslaugoms skirtas lėšas naudoti racionaliai, yra neteisėta, todėl, ieškovės įsitikinimu, tiek Tarybos sprendimas, tiek Vidaus sandoris turėtų būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.

9. Nurodo, kad, pirma, Vidaus sandoris sudarytas pažeidus sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir visiškai eliminavus konkurenciją. Kaip minėta, VPĮ 10 straipsnyje nustatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų konkurencijos apsaugos reikalavimų; VPĮ negali būti aiškinamas atsietai nuo Vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatų, taip pat Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. nutarimuose pateiktų išaiškinimų.

10. Pagal Konstituciją savivaldybės, laisvai ir savarankiškai veikdamos pagal ūkinę veiklą (inter alia atliekų tvarkymą) reguliuojančių įstatymų apibrėžtą kompetenciją, yra saistomos šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. Tai reiškia, kad atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu. Šis reikalavimas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas). Savivaldybės neturi teisės vykdyti viešųjų paslaugų (įskaitant atliekų tvarkymo paslaugas) pirkimų, vadovaudamosi vidaus sandorius reglamentuojančiomis teisės normomis, išskyrus išimtinius atvejus, kai nėra galimybės nupirkti tokių viešųjų paslaugų organizuojant viešąjį konkursą VPĮ nuostatų pagrindu, ir tik tada, jeigu tai toks vidaus sandoris nepažeis sąžiningos konkurencijos taisyklių (Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas). Nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime (Nutarimo 11 punktas, 24.1 – 24.5 papunkčiai) akcentuota, jog aiškinant ginčijamą Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su jame nurodytos Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 punkto nuostatomis ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, taip pat Viešojo administravimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatų kontekste, pažymėtina, jog: 1) Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punkte nustatyta, kada gali būti sudarytas vidaus sandoris, kuriam netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti reikalavimai: savivaldybė, inter alia įgyvendindama jai priskirtas savarankiškąsias funkcijas, be kita ko, organizuodama viešųjų paslaugų teikimą, gali Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, sudarydama vidaus sandorį, pavesti jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kurį ji, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi kontroliuoja (arba tai atlieka kitas jos kontroliuojamas juridinis asmuo), teikti vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugas; 2) toks savivaldybės pavedimas teikti minėtas viešąsias paslaugas jau įsteigtam ir, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamam viešųjų paslaugų teikėjui, sudarant vidaus sandorį galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant inter alia veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos; 3) prieš sudarant tokį vidaus sandorį turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

11. Taigi, nors VPĮ 10 straipsnyje yra nustatyta vidaus sandorių sudarymo galimybė esant tam tikroms sąlygos, tačiau pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, aiškinamas sistemiškai kartu su Vietos savivaldos įstatymo, kitomis Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo nuostatomis, sudaro prielaidas savivaldybėms įgyvendinti įstatymu joms priskirtas, taip pat su savarankiškąsias funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų – vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų – teikimo organizavimu, sudarant vidaus sandorius, t. y. netaikant atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų reikalavimų, jei viešųjų paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka viešai pasirenkant paslaugų teikėją. Tokiu išimtiniu atveju vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik tada, kai taip siekiama užtikrinti, kad minėtos viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos, ir tik prieš tai įvertinus tokio sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai (Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimas).

12. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą organizuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisminėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

13. Vadinasi, sprendžiant dėl Vidaus sandorio sudarymo pagrįstumo, būtina įvertinti ar buvo išimtinės aplinkybės tokį sandorį sudaryti, t. y. ar nebus eliminuota konkurencija, ar pavedimas teikti viešąsias paslaugas priimant Tarybos sprendimą ir sudarant Vidaus sandorį su atsakovės1 ir atsakovės2 kontroliuojama įmone atsakove3, kuri iki tol net nebuvo atliekų tvarkymo srityje veikiantis subjektas, buvo objektyviai būtinas.

15. Atliekų tvarkymo paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje iki ginčijamo 2022 birželio 30 d. Tarybos sprendimo priėmimo ir 2022 m. spalio 28 d. Vidaus sandorio sudarymo pagal 2018 m. vasario 27 d. Komunalinių atliekų surinkimo Ukmergės rajono savivaldybėje ir jų vežimo į atliekų apdorojimo ar šalinimo įrenginius paslaugos teikimo sutartį Nr. 20-94 teikė privatus juridinis asmuo UAB „VSA Vilnius“, laimėjęs viešojo pirkimo konkursą, kuriame dalyvavo ne vienas konkurso dalyvis, ir ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, jog atliekų tvarkymo paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje iki Vidaus sandorio sudarymo, teikė privatus tiekėjas, atrinktas organizuojant viešąjį pirkimą Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka.

17. Kaip jau minėta, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog be kitų aplinkybių prieš sudarant vidaus sandorį turi būti įvertinta: 1) ar paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus; 2) tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

18. Iš atsakovės2 ir atsakovės3 organizuotos Vidaus sandorio sudarymo procedūros eigos akivaizdžiai matyti, jog atsakovė1 prieš priimdama ginčijamą 2022 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo pavesta sudaryti Vidaus sandorį, t. y. būtent jau tuo metu konstatuojant, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos VPĮ 10 straipsnyje sudaryti Vidaus sandorį (tai yra pripažinta atsakovės2 ir atsakovės3 atsiliepimo į ieškinį 47 punkte), net nevertino ar paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešojo pirkimo būdu bei šio sprendimo įtakos sąžiningai konkurencijai, t. y. ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

19. Be to, atsakovė1 ir atsakovė 2 iki priimant ginčijamą 2022 m. birželio 30 d. sprendimą dėl pavedimo sudaryti Vidaus sandorį, net nebuvo priėmusios sprendimo ar tenkins tiekėjo UAB „VSA Vilnius“ prašymą nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo, o jeigu ir tenkins, tai nuo kada konkrečiai nutrauks šią sutartį. Iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos Kaimo ir aplinkosaugos komiteto 2022 m. birželio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 28-8 taip pat matyti, kad svarstant klausimą dėl galimybės pritarti UAB „Ukmergės autobusų parkas“ paskyrimui viešosios paslaugos tiekėju – atliekų tvarkytoju Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, sudarant vidaus sandorį, buvo akcentuojama tik tai, jog tiekėjas UAB „VSA Vilnius“ siūlo nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutartį bendru sutarimu bei būtina užtikrinti nepertraukiamą atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir efektyvią paslaugos teikimo kontrolę (atsakovės2 ir atsakovės3 atsiliepimo į ieškinį priedas 7). Tačiau komiteto posėdyje visiškai nebuvo vertinama kodėl viešosios paslaugos – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo pirkimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, kodėl nepertraukiamą atliekų tvarkymo paslaugų teikimo negali užtikrinti kiti rinkoje veikiantys privatūs subjektai. Papildomai akcentuoja, jog komiteto posėdyje ne tik nebuvo svarstoma Vidaus sandorio įtaka sąžiningai konkurencijai, o netgi iš karto buvo aptartas privilegijų teikimo UAB „Ukmergės autobusų parkas“ poreikis, lyginant su kitais rinkos dalyviais, t. y. garantijų suteikimo savivaldybės biudžeto lėšomis UAB „Ukmergės autobusų parkas“ imamai paskolai, kurios apimtis galėtų būti padidinta iki 500 000,00 Eur, būtinos atliekų surinkimo ir vežimo technikos įsigijimui (preliminariai reikėtų įsigyti 9 transporto priemones). Be to, buvo akcentuojama, kad šiuo metu savivaldybės turimas lėšų rezervas, surinktas iš vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, suteikia galimybę bent metus laiko nedidinti vietinės rinkliavos, nepaisant šiuo metu kylančių kainų ir augančių išlaidų, todėl konkreti atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kaina bus nustatoma atskiru savivaldybės sprendimu. Taigi, 2022 m. birželio 20 d. komiteto posėdyje vykusių diskusijų ir svarstytų klausimų pobūdis patvirtina, kad sprendimo sudaryti Vidaus sandorį ekonominio racionalumo (naudingumo) pagrindimas apskritai buvo ignoruojamas.

20. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju atsakovė1 prieš priimdama sprendimą, įformintą ginčijamame Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendime, sudaryti Vidaus sandorį nevertino ar tam yra VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje įvardintas išimtinis atvejis, kuris, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, aiškinamas kaip situacija, kai paslaugų teikimas negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus, o prieš sudarant tokį vidaus sandorį įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

21. Dar daugiau, atsakovės2 vėlesni veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo ginčijamo Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimo sudaryti Vidaus sandorį priėmimo iki 2022 m. spalio 28 d., kai buvo sudarytas rašytinis Vidaus sandoris, yra tik bandymas sudaryti regimybę, jog neva egzistuoja būtinos sąlygos Vidaus sandorio sudarymui.

22. Tokį vertinimą pagrindžia tai, jog kaip galima spręsti iš atsakovės2 ir atsakovės3 prie atsiliepimo į ieškinį pateikto UAB „VSA Vilnius“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. S220830-1 Dėl 2018-02-27 sutarties Nr. 20-94 nutraukimo šalių susitarimu UAB „VSA Vilnius“ pasiūlė nutraukti Sutartį nuo konkrečios datos, t. y. 2022 m. lapkričio 1 d., tik šiuo raštu (atsiliepimo į ieškinį priedas 5). Šis siūlymas buvo pateiktas jau po, kai atsakovė1 dar 2022 m. birželio 30 d. sprendimu paskyrė UAB „Ukmergės autobusų parkas“ viešosios paslaugos tiekėju – atliekų tvarkytoju Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, pavedant jam teikti atliekų tvarkymo paslaugą (surinkimą, vežimą, apdorojimą ar šalinimą) savivaldybės teritorijoje nuo 2022 m lapkričio 1 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimas sudaryti Vidaus sandorį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo priežastis 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „VSA Vilnius“ siūlyme nurodyti Sutarties nutraukimo datą 2022 m. lapkričio 1 d., siekiant priderinti ankstesnės Sutarties nutraukimą su Vidaus sandorio įsigaliojimo data.

23. Atsakovės2 ir atsakovės3 aiškinimas, kad Vidaus sandorio poveikis konkurencijai buvo atliktas Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos 2022 m. spalio 11 d. Išplėstiniame Kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje (atsakovės2 ir atsakovės3 atsiliepimo į ieškinį 40 punktas) yra logiškai ydingas. Kaip jau minėta, sprendimas sudaryti Vidaus sandorį buvo priimtas ginčijamame Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendime paskirti UAB „Ukmergės autobusų parkas“ viešosios paslaugos tiekėju – atliekų tvarkytoju Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, pavedant jam teikti atliekų tvarkymo paslaugą (surinkimą, vežimą, apdorojimą ar šalinimą) savivaldybės teritorijoje nuo 2022 m lapkričio 1 d., todėl Vidaus sandorio įtakos konkurencijai vertinimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, turėjo būti atliktas iki 2022 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo.

24. Tai jog, 2022 m. spalio 11 d. Išplėstiniame Kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje 4 darbotvarkės klausimu „Dėl sprendimo paskirti UAB „Ukmergės autobusų parkas“ atliekų tvarkytoju Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje poveikio konkurencijai vertinimo“ buvo išklausyta pranešėjos D. G., Centralizuotų viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos, informacija apie tai, kad: 1) siekiant įgyvendinti savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nuo 2022 m. lapkričio 1 d. atliekų tvarkymo paslaugų teikimas pavedamas UAB „Ukmergės autobusų parkas“ sudarant vidaus sandorį, buvo atliktas poveikio konkurencijai vertinimas; 2) šis vertinimas atliktas vadovaujantis Konkurencijos tarybos parengtomis gairėmis; 3) vertinimo metu nustatyta, kad poveikis konkurencijai yra proporcingas siekiamiems tikslams: užtikrinti įstatymais nustatytų pareigų vykdymą, išlaikant nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti gyventojų interesus; 4) nustatant poveikio konkurencijai proporcingumą taip pat atsižvelgta, kad numatomas vidaus sandoris atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytus vidaus sandoriams keliamus kriterijus, nereiškia, jog toks vertinimas faktiškai ir realiai, o ne deklaratyviai, buvo atliktas. Iš 2022 m. spalio 11 d. Išplėstiniame Kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje pateiktos žodinės informacijos apskritai negalima nustatyti kas, kokiu būdu ir forma, tokį vertinimą atliko, kokie objektyvūs duomenys buvo vertinami, kas lėmė ir kas pagrindžia vienokias ar kitokias vertinimo išvadas, ką apskritai reiškia išvada, jog vidaus sandorio poveikis konkurencijai yra proporcingas siekiamiems tikslams: užtikrinti įstatymais nustatytų pareigų vykdymą, išlaikant nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti gyventojų interesus. Kartu akcentuotina, jog vidaus sandorio atitikimas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytiems vidaus sandorio keliamiems kriterijams, pats savaime jokios įtakos konkurencingumo vertinimui neturi, nes šio atveju turi būti vertinama ne vidaus sandorio atitikimas formaliems įstatymo reikalavimams, bet tai ar jį sudaryti yra išimtinis atvejis, be kita ko, sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

25. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog prieš priimant sprendimą sudaryti vidaus sandorį atsakovė1 ir atsakovė2 neįvertino tokio sprendimo įtakos sąžiningai konkurencijai.

26. Taip pat nurodė, kad, Vidaus sandoris neužtikrina, jog atsakovė1 ir atsakovė2 paslaugų teikimui skirtas lėšas naudotų racionaliai.

29. Dar iškalbingesni yra atsakovės3 veiksmai, atlikti po ginčijamo Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimo sudaryti Vidaus sandorį priėmimo iki 2022 m. spalio 28 d., kai buvo sudarytas rašytinis Vidaus sandoris. Atsakovė3 dar 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kai atsakovė2 dar net nebuvo priėmusi sprendimo nutraukti ir nuo kada nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo viešųjų paslaugų sutartį su privačiu tiekėju UAB „VSA Vilnius“ bei nebuvo sudariusi su atsakove3 Vidaus sandorio, paskelbė per CVP IS priemones (skelbimo Nr. 2022-685330) Naudotų šiukšliavežių viešąjį pirkimą. Akivaizdu, kad tokie atsakovės3 veiksmai vienareikšmiškai patvirtina, jog jau po ginčijamo Tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo atsakovės buvo tikros, jog Vidaus sandoris nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tikrai bus sudarytas, o jo pasirašymas yra tik formalumas, kurio niekas nebegali įtakoti. Dar daugiau, nurodytą naudotų šiukšliavežių viešąjį pirkimą laimėjo UAB „VSA Vilnius“ ir 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė su atsakove3 Naudotų šiukšliavežių viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo šiukšliavežės perduoti 2022 m. spalio 31 d. Pirkimo sutarties šalių sutartas šiukšliavežių perdavimo momentas tik dar kartą patvirtina, jog atsakovė3 2022 m. rugsėjo 26 d., kai atsakovė1 ir atsakovė2 net formaliai nebuvo įvertinusios Vidaus sandorio sudarymo įtakos konkurencijai, kurią kaip nurodoma buvo atlikta tik 2022 m. spalio 11 d. komiteto posėdyje, be to, Vidaus sandoriu teikiamų paslaugų įkainiai apskritai buvo nustatyti tik 2022 m. spalio 27 d. Tarybos sprendimu, buvo tikra, jog su ja iki 2022 m. lapkričio 1 d. Vidaus sandoris bus pasirašytas.

30. Atsakovės2 reiškiamos abejonės ieškovės patikimumu dėl šalių turėto teisminio ginčo dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties vykdymo, apskritai negali būti pagrindu daryti išvadą, jog rinkoje nėra subjektų, kurie gali teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė1 ir atsakovė2 negali organizuoti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka viešojo pirkimo pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus). Tuo labiau, kad atsakovė2 apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad priimtą sprendimą dėl Vidaus sandorio sudarymo grindė ieškovės nepatikimumu.

31. Iki Vidaus sandorio sudarymo Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų rinkoje buvo trys paslaugų tiekėjai: UAB „VSA Vilnius“, ieškovė ir UAB „Ecoservice“, tačiau, atsakovės2 teigimu, pirkime dalyvauti ir paslaugas teikti iš esmės būtų galėjęs tik vienas – UAB „Ecoservice“. Toks atsakovės2 teiginys niekuo nepagrįstas. Visų pirma, nustatyti kiek tiekėjų dalyvautų viešajame pirkime ir ar jie atitiktų pirkimo sąlygų ar kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus galima tik tada realiai suorganizavus viešąjį pirkimą. Kartu pažymi, kad viešojo konkurso dalyvių gali būti žymiai daugiau nei trys, kurie veikė Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų rinkoje iki Vidaus sandorio sudarymo, nes Lietuvos Respublikoje veikiančių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo įmonių yra žymiai daugiau. Taip pat akcentuoja, jog atsakovė1 ir atsakovė2 Vidaus sandorio pagrindu pavedė teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas savo kontroliuojamai įmonei, kuri iki Vidaus sandorio sudarymo komunalinių atliekų tvarkymo veikla apskritai neužsiėmė.

32. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, jog nebuvo jokios objektyvios būtinybės (išimtinio atvejo) neorganizuoti viešojo pirkimo procedūros, kurios metu viešai būtų atrinktas komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos tiekėjas, ir sudaryti Vidaus sandorį. Kaip minėta, Lietuvos rinkoje šiuo metu veikia pakankamai atliekų tvarkymo paslaugos, kuri yra ūkinė veikla, tiekėjų, galinčių teikti nurodytą paslaugą.

33. Viešojo pirkimo metu dėl paslaugų teikimo varžantis bent dviem tiekėjams sudaromos prielaidos konkrečias paslaugas įsigyti už mažiausią rinkos kainą. Tuo tarpu, sudarant vidaus sandorius ir perkant paslaugas be konkurencijos iš vieno tiekėjo, kaip ir buvo šiuo atveju, kuriam savivaldybė dar suteikia finansines garantijas paskolų užtikrinimui, pastarasis, paslaugų įkainiai natūraliai ženkliai viršija rinkos kainą. O šiuo atveju atsakovei1 ir atsakovei2 pavedus atliekų tvarkymo paslaugas teikti jos kontroliuojamai įmonei UAB „Ukmergės autobusų parkas“, kuri net nėra atliekų tvarkymo srityje veikiantis subjektas, be to, kaip matyti iš atsakovės2 ir atsakovės3 atsiliepimo į ieškinį, net atsisakant pateikti Vidaus sandorio paslaugų įkainių apskaičiavimo pagrindimą, apskritai neaišku kokiais kriterijais remiantis atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai nustatyti apie 1,4 karto didesni, nei siūlė ankstesnis tiekėjas.

34. VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Kadangi atsakovė2 yra laikoma perkančiąja organizacija, toks reikalavimas paslaugoms skirtas lėšas naudoti racionaliai be išimties taikomas ir atsakovei2. Atsakovė2, nepaisydama šio reikalavimo, nepagrįstai sudarė 2022 m. spalio 28 d. Vidaus sandorį, kurio įkainių apskaičiavimo pagrindimą nesutinka pateikti (atsakovės2 ir atsakovės3 atsiliepimo į ieškinį 79 punktas). Ieškovė neturėdama duomenų / informacijos apie Vidaus sandorio įkainių ir kainodaros apskaičiavimą, bet matydama, jog Vidaus sandorio įkainiai yra apie 1,4 karto didesni, nei siūlė ankstesnis tiekėjas, be to, atsakovei3, su kuria sudarytas Vidaus sandoris, yra suteiktos savivaldybės finansinės garantijos paskolų ėmimui, turi pagrindą daryti išvadą, jog Vidaus sandorio sudarymas sudaro visas prielaidas lėšas naudoti neracionaliai.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vidaus sandorio sudarymas pažeidė tiek racionalaus lėšų naudojimo principą, tiek sąžiningos konkurencijos laisvės principą, o atsakovė1 ir atsakovė2 grubiai nesilaikė Konstitucijoje įtvirtintos pareigos nesiekti monopolizuoti rinkos, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kadangi: 1) VPĮ 10 straipsnio nuostatos numato atsakovės1 ir atsakovės2 teisę tik išimtiniais atvejais sudaryti vidaus sandorį; 2) išimtinio atvejo šiuo atveju nėra – vidaus sandoris nebuvo objektyviai būtinas, atsakovė1 ir atsakovė2 atliekų tvarkymo paslaugas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje gali įsigyti iš viešojo pirkimo būdu atrinkto tiekėjo, neįvertina Vidaus sandorio įtakos konkurencijai, Vidaus sandorio sudarymas nesąlygojo racionalaus lėšų naudojimo; 3) atsakovė1 ir atsakovė2, sudarydamos Vidaus sandorį, be jokio pagrindo eliminavo konkurenciją ir pažeidė racionalaus lėšų naudojimo principą.

36. Imperatyviosioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento). Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms iš esmės reiškia, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus. Taip, be kita ko, pasiekiamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).

41. Atsakovė2 ir atsakovė3 į nagrinėjamą bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. Konkurencijos tarybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad atliekų tvarkymo srityje vidaus sandorių sudarymas galimas ir tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Taip pat šiuo nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo ir nurodė, jog vidaus sandoriams netaikomas Konkurencijos įstatymo reguliavimas.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ; VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; kita vertus, toks VPĮ ir kitų teisės aktų santykis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo; VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų nuostatų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Kasacinio teismo 2000-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2020 9 p.).

43. Viena iš aktualių šiai bylai teisės aiškinimo taisyklių, kurią, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. prejudiciniame sprendime byloje Irgita, C-285/18, pateiktą Europos Sąjungos teisės aiškinimą, VPĮ ir kitų teisės normų turinį, suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019, yra tai, kad visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPĮ (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties 76.2 punktas). Taigi, kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nusprendė, kad vidaus sandoriams, be tiesiogiai VPĮ nurodytų, nėra taikytini kiti papildomi imperatyviųjų normų reikalavimai, analogiški Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų turiniui (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties 80 punktas). Atsižvelgdama į 2020-12-22 nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-378/2020 27–29 punktus, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo vidaus sandorio atitiktį kitiems negu VPĮ nurodytiems reikalavimams ir dėl to pripažinęs ginčo vidaus sandorį prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

44. Taigi, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs Viešųjų pirkimų įstatymo santykį su kitais įstatymais, tame tarpe ir Konkurencijos įstatymu, sprendžiant dėl vidaus sandorio atitikties imperatyvioms teisės normos, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi aukštesnę juridinę galią ir yra specialus įstatymas vertinant savivaldybės ginčijamo sprendimo ir Vidaus sandorio teisėtumą.

45. Iš esmės jau pats viešųjų pirkimų įstatymo tikslas - užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

46. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje (tiek priimant ginčijamus sprendimus, tiek ir teikiant šį patikslintą ieškinį) yra numatytos sąlygos, kurioms egzistuojant gali būti sudaromas vidaus sandoris ir gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir pasirenkant viešosios paslaugos teikėją viešos procedūros būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Įstatymas numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau šia teise naudojantis reikia sistemiškai taikyti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl nepakanka apsiriboti tik Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad „Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai: 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi <...>“. Aiškinant Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos turinį, pažymėtina, kad net ir nustačius, jog egzistuoja visos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos vidaus sandoriui sudaryti būtina įvertinti, ar situacija, kada siekiama sudaryti vidaus sandorį, yra laikytina išimtiniu atveju. Šiai dienai VPĮ 10 straipsnio 2 dalies teisinis reguliavimas iš esmės nėra yra pakitęs. Dabar galiojančios VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijoje numatyta “įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi”. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio, nes susijęs su vietos savivaldos įstatymo straipsnio numeracijos, o ne normų turinio pakeitimais. Atkreipia teismo dėmesį, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra įtvirtinta, jog šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais netaikomi VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju.

47. Priešingai, Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas labai aiškiai nustato ir apibrėžia kaip turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalis, kur nustatyta, kad taikoma tik išimtiniu atveju. Taigi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalis yra inkorporuota į VPĮ 10 straipsnį. Dėl nurodytos priežasties įsigyjant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas, privaloma laikytis VPĮ 10 straipsnyje numatytų visų būtinų sąlygų.

48. Todėl akivaizdu, kad atsakovės2 ir atsakovės3 pateiktas Konkurencijos tarybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra aktualus tik Konkurencijos tarybai taikant Konkurencijos įstatymo normas.

49. Atsakovė2 ir atsakovė3 taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su savivaldybių sprendimais dėl vidaus sandorių, tais atvejais, kai sprendžiant bylą iš esmės dėl pasikeitusio reguliavimo sudarytas vidaus sandoris atitinka galiojančius teisės aktus, tokiais atvejais, teismas nepriima sprendimo dėl sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo vykdyti konkurencingą procedūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2021), o sudarytą sandorį palieka galioti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiame kontekste, net jei teismas spręstų dėl ieškovės motyvų pagrįstumo, egzistuoja Viešųjų pirkimų įstatymo 105 straipsnio pagrindai išsaugoti sudarytą vidaus sandorį.

50. Kadangi nagrinėjamu atveju išimtinai taikomas tik Viešųjų pirkimų įstatymas, nepagrįstas atsakovės2 ir atsakovės3 argumentas, kad egzistuoja pagrindas išsaugoti Vidaus sandorį, nes atsakovė2 ir atsakovė3 remiasi Konkurencijos įstatymu. Konkurencijos taryba priimdama atsakovės2 ir atsakovės3 nurodytą sprendimą pasisakė tik dėl Konkurencijos įstatymo taikymo, Viešųjų pirkimų įstatymo prasme Konkurencijos taryba nepasisakė ir net neturi tokios kompetencijos.

63. Įvertinus pateiktas faktines aplinkybes matyti, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba galėjo priimti kvestionuojamą sprendimą, nes yra išpildomi visi privalomi ir fakultatyvūs VPĮ ir Vietos savivaldos įstatyme numatyti reikalavimai. Be to, byloje nėra ginčo ir ieškovė net neginčija aplinkybių, susijusių su vidaus sandorio atitikimu VPĮ įtvirtintiems kriterijams, nes ir pati ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija turį teisę sudaryti vidaus sandorį, esant VPĮ 10 straipsnyje nustatytiems pagrindams.

64. Pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vidaus sandorio sudarymo sąlygos turėtų būti reglamentuotos vienu teisės aktu – VPĮ.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019 pažymėta, kad būtent VPĮ pripažįstamas lex specialis tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Papildomai aptariant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos sąveiką su VPĮ, kasacinis teismas akcentavo, kad „esant konkrečios specialiojo įstatymo [VPĮ] teisės normos ir abstraktesnės bendrojo teisės akto [Konkurencijos įstatymo] nuostatos, kurios turinys išplaukia tik iš teismų praktikos, kolizijai, pirmenybė turėtų būti suteikta būtent lex specialis [VPĮ]. Apskritai neigiamai vertintinas toks teisės aiškinimo metodas (būdas), kuris iš esmės pakeičia aiškų reguliavimą, jam suteikdamas visiškai priešingą reikšmę.

66. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles: 1) perkančiosios organizacijos su savo kontroliuojamais subjektais vidaus sandorį gali sudaryti tik tokiu atveju, jei tokia jų teisė tiesiogiai įtvirtinta VPĮ; 2) visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – VPĮ.

67. Nesutiktina su ieškovės pozicija dėl vidaus sandorio neteisėtumo, grindžiant Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu. Atsakovių vertinimu, minėtame nutarime pateikiamos aplinkybės, kurios įtvirtintos ir VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte t. y. vidaus sandoris gali būti sudaromas, jei perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

68. Be kita ko, atsakovių įsitikinimu, minėtame nutarime įvardijimas konkurencijos vertinimas, tėra bendra perkančiosios organizacijos pareiga įvertinti vidaus sandorio sudarymo galimumą rinkos kontekste ir jo įtaką sąžiningai konkurencijai, tačiau ne konkretus reikalavimas, kurio atlikimas ar neatlikimas būtų sietinas su privalomais vidaus sandorio sudarymo kriterijais.

69. Akcentuoja, kad nei VPĮ, nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Konkurencijos įstatyme, o taip pat ir aptartame nutarime nėra pateikta atskirų išaiškinimų, kaip pastarasis vertinimas turėtų būti atliekamas ar kokius kriterijus turėtų atitikti, t. y. nėra apibrėžtų ir privalomų taisyklių, kurios leistų reikalauti iš perkančiosios organizacijos tam tikro tipo dokumento, kuris patvirtintų konkurencijos vertinimo atlikimą. Be to, tokios nuostatos nepateikia ir pati ieškovė, ieškiniu siekianti įrodyti, kad savivaldybės taryba, nusprendusi sudaryti vidaus sandorį, kuris atitinka visus VPĮ nustatytus reikalavimus, turėtų paviešinti ar pateikti tokio vertinimo atlikimą patvirtinantį dokumentą.

70. Pastebi, kad vidaus sandorio ir sąžiningos konkurencijos sąveikoje svarbu tik tai, kad vertinimas apskirtai būtų atliktas. Todėl bendro pobūdžio vertinimą savivaldybė atliko ir vertino, kad vidaus sandorio poveikis konkurencijai yra proporcingas siekiamiems tikslams - užtikrinti įstatymais nustatytų pareigų vykdymą, išlaikant nenutrūkstamą viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti gyventojų interesus. Nustatant poveikio konkurencijai proporcingumą taip pat atsižvelgta į tai, kad Vidaus sandoris atitinka vidaus sandoriams keliamus reikalavimus.

71. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog Vidaus sandoris buvo įformintas ieškovės kvestionuojamu Tarybos sprendimu. Atsakovės pažymi, kad Tarybos sprendimas laikytinas pavedimu, t. y. juo buvo konstatuota, jog egzistuoja teisinės prielaidos sudaryti vidaus sandorį, nes jis atitinka visus VPĮ 10 straipsnyje numatytus kriterijus, tačiau nesudarytas pats vidaus sandoris. Būtent pastaroji aplinkybė, kad Tarybos sprendimu vidaus sandoris nebuvo sudarytas, rodo, kad ieškinys apskritai nėra pagrįstas. Tarybos sprendimas pats savaime tėra nuoroda į ateityje planuojamą veiksmą, kurį reikėtų atlikti, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad vidaus sandoris tą pačią akimirką, t. y. kartu su Tarybos sprendimo priėmimu, ir buvo sudarytas.

72. Atsakovės nurodo, jog priešingai, nei bando įrodyti ieškovė, Vidaus sandorio sudarymas buvo vienintelis sprendimas, leidžiantis užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. Ieškovės teigimu, tik viešojo pirkimo organizavimas „galėtų užtikrinti tiekėjų konkurenciją, kas tuo pačiu sudarytų prielaidas paslaugas įsigyti už mažiausią rinkos kainą“. Atsakovės pažymi, jog savaime viešojo pirkimo organizavimas neužtikrina, kad pirkimui skirtos lėšos bus naudojamos efektyviausiai. Kartu pastebėtina, kad vidaus sandorio sudarymas taip pat nelemia neracionalaus lėšų panaudojimo, nes savivaldybė vertina aplinkybių visumą ir galimus kaštus bei sąnaudas.

73. Atsakovių vertinimu, aukščiau minėtos aplinkybės pagrindžia, jog UAB ,,VSA Vilnius“ situacija yra nestabili, ir kad UAB ,,VSA Vilnius“ bet kokiu metu gali nebevykdyti sutarties. Kartu šios aplinkybės patvirtina, kad viešojo pirkimo organizavimas nebūtinai visada būna tinkamiausias kelias įsigyti reikiamas paslaugas, nes būtent dėl viešojo pirkimo būdu išrinkto tiekėjo, kuris visgi nėra pajėgus vykdyti sutartį, atsirado poreikis iš naujo įsigyti atliekų tvarkymo paslaugą ir tai daryti vidaus sandorio pagrindu.

74. Akcentuoja, jog atsakovė2 su ieškove turėjo eilę teisinių problemų, įskaitant teisminių ginčų dėl buvusios 2013 m. kovo 27 d. sutarties vykdymo. Atsakovės2 ieškinys tenkintas iš dalies ir iš ieškovo priteista 170 000 Eur atsakovės2 naudai. Kaip matyti, atsakovė2 ir ieškovė jau yra dirbę kartu, t. y. ieškovė jau yra teikusi paslaugas atsakovei2, ir visai tai baigėsi pirkimo procedūrų vilkinimu, teisminio proceso inicijavimu ir papildomomis išlaidomis, siekiant prisiteisti iš ieškovės patirtą žalą. Todėl keista ieškovės pozicija, jog vidaus sandoris gali lemti neracionalų lėšų panaudojimą, kuomet faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent sprendimas praeityje organizuoti viešąjį pirkimą ir sudaryti sutartį su ieškove galėtų būti vertinamas kaip neracionalus lėšų panaudojimas, atsižvelgiant į sukeltus padarinius.

75. Be to, kasacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. konstatavo, kad ieškovė pažeidė sutartį, sudarytą su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru, dėl to, kad iki nustatyto termino pabaigos tinkamai neįvykdė pasiruošimo teikti paslaugas laikotarpiu keliamų įsipareigojimų. Nors kasacinis teismas sutarties pažeidimo nelaikė esminiu ir leidžiančiu nutraukti vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau pats faktas, kad ieškovė nėra linkusi tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutarčių – akivaizdus ir konstatuotas.

76. Svarbu paminėti, jog pastarojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. buvo priėmęs priešingą kasacinio teismo nutarčiai sprendimą, t. y. ieškovės atliktas sutarties pažeidimas laikytas esminiu. Vadinasi, tuo metu, kuomet atsakovė2 sprendė dėl vidaus sandorio sudarymo, vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

77. Teigia, kad remiantis Konkurencijos tarybos tyrimu, atliekų tvarkymo rinka nėra konkurencinga ir viešojo pirkimo organizavimas negarantuoja, kad bus užtikrinta pakankama konkurencija ir racionalus lėšų panaudojimas.

78. Pagal 2015 m. Konkurencijos Tarybos atliktą atliekų tvarkymo rinkos tyrimą (toliau – Rinkos tyrimas), darytina išvada, kad nepriklausomai nuo paslaugos teikėjo parinkimo būdo, dauguma įmonių veikia tik tam tikros (vienos) savivaldybės teritorijoje, tik kelios veikia daugiau nei vienoje savivaldybėje, ir dar mažiau – teikia paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje.

79. Atliktas Ukmergės rajono savivaldybės valdomos teritorijos vertinimas parodė, jog: 1) atsakovės2 duomenimis, savivaldybės teritorijoje neatsirado naujų paslaugų teikėjų; 2) neatsirado daugiau paslaugų teikėjų, kurie teiktų paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje, priešingai, dėl įvykusių įmonių susijungimų – jų liko mažiau.

80. Pabrėžia, jog iš viešai prieinamų duomenų ir anksčiau aptartos informacijos yra aišku, kad nors šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybės komunalinių atliekų rinkoje yra trys paslaugų teikėjai: UAB ,,VSA Vilnius“ (esamas paslaugos teikėjas), ieškovė ir UAB „Ecoservice“, Tarybos sprendimo priėmimo metu viešajame pirkime dalyvauti ir paslaugas teikti iš esmės būtų galėjusi tik viena – UAB „Ecoservice“.

81. Atsakovė2 yra įsipareigojusi užtikrinti ne tik teikiamų viešųjų paslaugų tęstinumą, bet ir atliekų tvarkytojo teikiamos paslaugos kokybės priežiūrą ir kontrolę; taip pat turi teisės aktais pagrįstą interesą, kad atliekų tvarkymo paslaugos tiekėjas dės maksimalias pastangas paslaugų kokybei užtikrinti, įskaitant ir atitiktį aplinkosaugos, techninių-ekonominių, higienos reikalavimams. Tad iš esmės, tais atvejais, kai nėra patikimų tiekėjų, t. y. kai tiekėjas šių reikalavimų nevykdo tinkamai ir nepertraukiamai, atsakovė2 negali tinkamai vykdyti jai paskirtų funkcijų dėl šių viešųjų paslaugų nuolatinio teikimo gyventojams.

82. Atsakovė2 žinodama, kad esamas tiekėjas nebeteiks paslaugų anksčiau sutarto termino, turėjo skubiai parinkti kitą paslaugų tiekėją, kad gyventojai neliktų be atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Matyti, kad esama rinkos situacija, kuomet iš likusių dviejų tiekėjų, viešajame pirkime būtų galėjęs dalyvauti tik vienas – neleistų užtikrinti nei tinkamo ir nenutrūkstamo sutarties (paslaugų teikimo) vykdymo, nei racionalaus lėšų panaudojimo. Todėl ieškovės argumentai, neva, nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl nebuvo organizuojamas viešasis pirkimas, laikytini nepagrįstais, nes akivaizdu, kad vidaus sandorio sudarymas buvo vienintelis būdas atsakovei2 įsigyti reikiamas paslaugas.

84. Be to, pažymi, kad iš viešai matomos informacijos, UAB ,,VSA Vilnius“ mažina savo veiklos apimtis, todėl viešojo pirkimo organizavimas niekaip neužtikrina, kad jog UAB ,,VSA Vilnius“ būtų dalyvavusi pakartotiniame viešajame pirkime, kai pati inicijavo paslaugų sutarties nutraukimą.

85. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės2 nepasitikėjimas ieškovės įmone nebuvo pagrindas sudaryti Vidaus sandorį, tačiau pati ieškovė Vidaus sandorio sudarymo metu buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl ieškovei nebuvo galimybės ne tik dalyvauti viešajame pirkime, bet ir jį laimėti.

86. Pabrėžia, jog UAB „Ukmergės autobusų parkas“ organizuotas viešasis pirkimas ir jo pagrindu sudaryta sutartis su UAB ,,VSA Vilnius“ buvo siekis tinkamai pasiruošti vidaus sandorio sudarymui ir apskritai neturi nieko bendro su vidaus sandoriui keliamais reikalavimais. Todėl ieškovė nepagrįstai abejoja vidaus sandorio teisėtumu ir be pagrindo kritikuoja projektui skirtų lėšų panaudojimą.

87. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovės taip pat nurodo, kad ieškovė viso ginčo metu teigė, jog sudarytas Vidaus sandoris prieštarauja būtent Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, tačiau dabar su patikslintu ieškiniu jau akcentuoja, jog VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu, todėl vidaus sandoriams, be tiesiogiai VPĮ nurodytų, nėra taikytini kiti papildomi imperatyviųjų normų reikalavimai, tame tarpe ir Konkurencijos įstatymo. Kitaip tariant, patikslintu ieškiniu ieškovė nurodo tokius motyvus, kuriuos viso proceso metu kartojo atsakovės ir kurie pagrindžia, jog Vidaus sandoris buvo sudarytas teisėtai ir pagrįstai, nes atitiko visus VPĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus. Taigi, patikslintu ieškiniu ieškovė pripažino savo kreipimosi į teismą, o kartu ir patikslinto ieškinio nepagrįstumą bei Vidaus sandorio teisėtumą. Antra, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimu net tik galima, bet ir reikia remtis priimant sprendimą byloje.

88. Pažymi, kad 2023 m. liepos 6 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad Konkurencijos įstatymu draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, ribojančius konkurenciją, išskyrus šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Taip pat 2023 m. liepos 6 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio pakeitimai, kuriais, be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi. Kitaip tariant, buvo įtvirtinti Konkurencijos įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais buvo nustatytos išimtys iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo, įskaitant Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

89. Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalis ir jos 1 punktas nustato, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos.

90. Taigi, priėmus minėtus įstatymų pakeitimus, šiuo metu galiojantis reguliavimas nustato išimtį iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų taikymo ir bylos nagrinėjimo atveju, kadangi Tarybos priimtas sprendimas sudaryti Vidaus sandorį yra susijęs su pavedimu teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

91. Akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos nutarimas aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, nes jame yra pateikiamas išaiškinimas dėl VPĮ ir Konkurencijos įstatymo sąveikos, patvirtinant atsakovių viso ginčo metu dėstytą poziciją – jog pagal galiojančius teisės aktus, perkančiajai organizacijai norint sudaryti vidaus sandorį, jis turi atitikti tik VPĮ numatytas sąlygas ir remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu negalima vidaus sandorio pripažinti neteisėtu.

93. Taigi, iš pastarosios išvados galima spręsti, kad net jeigu teismas ir pripažintų Vidaus sandorį neteisėtu (su kuo atsakovės kategoriškai nesutinka), kadangi pasikeitė teisės aktų reguliavimas, t. y. atsirado aiškios normos, jog atliekų tvarkymo sandoriams nėra taikomas Konkurencijos įstatymas, atsakovės gali po teismo sprendimo pakartotinai sudaryti analogišką vidaus sandorį, ir, jau vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jis vis tiek bus laikomas teisėtu.

94. Kartu pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su savivaldybių sprendimais dėl vidaus sandorių, tais atvejais, kai sprendžiant bylą iš esmės dėl pasikeitusio reguliavimo sudarytas vidaus sandoris atitinka galiojančius teisės aktus, tokiais atvejais, teismas nepriima sprendimo dėl sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo vykdyti konkurencingą procedūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2021), o sudarytą sandorį palieka galioti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiame kontekste, net jei teismas spręstų dėl ieškovės motyvų pagrįstumo, egzistuoja VPĮ 105 straipsnio pagrindai išsaugoti sudarytą Vidaus sandorį, kadangi būtent VPĮ yra pagrindinis įstatymas, kuriuo reikia remtis, sprendžiant klausimus dėl vidaus sandorių teisėtumo.

95. Apibendrinant teigia, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimas yra aktualus ir neabejotinai susijęs su šiame ginče nagrinėjama situacija, nes patvirtina atsakovių viso teisminio proceso metu išlaikytą poziciją, jog vertinat vidaus sandorio teisėtumą, reikia konstatuoti tik VPĮ 10 straipsnio sąlygas ir vidaus sandorio negalima pripažinti neteisėtu Konkurencijos įstatymo pagrindu, todėl teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui būtina atsižvelgti į Konkurencijos tarybos išaiškinimą.

103. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai ieškiniu prašomas priimti ar jau priimtas ir ginčijamas valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010; 2010 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013; 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, kurioje buvo pareikšti panašūs reikalavimai, konstatuota, kad, kadangi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimo sudaryti ginčijamą papildomą susitarimą ne VPĮ nustatyta tvarka, ieškovei ginčijant tokio sandorio teisėtumą ir vykdymą, tai yra pagrindas konstatuoti, kad toks ginčas tiek VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, tiek CPK 27 straipsnio 3 punkto pagrindu pagrįstai išnagrinėtas bendrosios kompetencijos apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme; taip pat teismas laikė klaidingu kasacinio skundo argumentą, jog šioje byloje ginčas kilo būtent dėl tarybos sprendimo teisėtumo, o ginčijamu papildomu susitarimu savivaldybės sprendimas buvo tik įgyvendintas; spręsta, jog reikalavimas panaikinti administracinį aktą – tarybos sprendimą - nagrinėjamu atveju yra neatskiriamas nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu papildomą susitarimą, nes ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas savivaldybės tarybos tam, kad būtų sudarytas šis sandoris.

105. Nesutiktina su atsakovių argumentu, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Tarybos sprendimo ir Vidaus sandorio, nes, visų pirma, byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė yra atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė, t. y. tiesioginė atsakovės3 konkurentė, o ginčytinos sutarties objektas ir yra atliekų tvarkymo paslaugos Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje; antra, nepagrįstos atsakovių abejonės dėl ieškovės patikimumo dėl turėto teisminio ginčo dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties vykdymo, ir vien aplinkybė, kad atsakovės subjektyviai abejoja ieškovės patikimumu neužkerta jai kelio dalyvauti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos viešajame pirkime, jei toks būtų organizuojamas, kt.

106. VPĮ 10 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta išimtis – perkančioji organizacija gali nevykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal VPĮ tais atvejais, kai yra sudaromi vidaus sandoriai. Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai yra VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija; 2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą trumpiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus; 3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

107. VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos VPĮ 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir kai: 1) perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo arba 2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.