Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2298-752/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-30
Bylos Nr.: e2-2298-752/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09470-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Atsakovas: G. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Ieškovas: M. Š.
Advokatai: Evelina Veličkienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2298-752/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09470-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.3.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Evelinai Veličkienei,

atsakovui G. P., atsakovo atstovei advokatei V. L., institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Mantui Mačiulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jų argumentai

1. Ieškovė M. Š. (toliau – ir ieškovė) 2018-06-11 ieškiniu (CBP-12371) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P., gimusia (duomenys neskelbtini), prašydama iki dukra sulauks 5 (penkių) metų amžiaus, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį atsakovas su dukra bendrauja dukros gyvenamojoje vietoje du kartus per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant ieškovei, o praėjus šiam laikotarpiui dar du metus nustatyti atsakovo bendravimą su dukra ją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio vieną savaitgalio dieną, be nakvynės. Nuo 2022 -07-26 nustatyti atsakovo bendravimą su dukra antrą ir ketvirtą savaitgalius, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., ją pasiimant ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Ieškovė taip pat prašė pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nepilnametei priteisto išlaikymo (po 100 Eur kas mėnesį) dydį, jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo po 180 Eur kas mėnesį, iki dukros A pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad dukros poreikiai išaugo ir sudaro 390 Eur.

1.1. 2019-02-05 pareiškimu (DOK -15894) ieškovė patikslino pradinio ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad aplinkybės pasikeitė ir atsakovas faktiškai bendrauja su dukra kiekvienos mėnesio savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val. Atsižvelgiant į tai, prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja pirmą, trečią ir ketvirtą savaitgalius, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir į ją grąžindamas sekmadienį iki 12 val. Taip pat prašė nustatyti, jog atsakovas bendrauja su dukra per šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, šv. Velykas, atostogų metu (po 7 d. nepertraukiamai birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais), Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, aptarė bendravimą vaikui susirgus.

1.2. 2019-08-27 ieškovė dar kartą patikslino ieškinį (DOK 100318), padidindama reikalavimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, prašydama jį padidinti nuo priteistos 100 Eur sumos iki 220 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Taip pat patikslino reikalavimą dėl teismo nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad faktinės aplinkybės vėl yra pasikeitusios – nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra pakeitė gyvenamąją vietą ir gyvena Didžiojoje Britanijoje.

1.3. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, ieškovė palaikė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė jį tenkinti. Tačiau patikslinto reikalavimo dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo ieškovė nepalaikė, 2022-05-03 pateikė prašymą dėl šio reikalavimo atsisakymo.

1.4. 2022-05-06 nutartimi ieškovės prašymas tenkintas, priimtas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. atsisakymas reikalavimo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

2. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžiuose ieškovė nurodė, kad šalys yra mažametės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017. Minėtu teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui paliktos pavardės: „Š“ ir „P“. Nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove M. Š., tuomet gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, leidžiant dukrą A. P. išsivežti nuolat gyventi į užsienį, o iš atsakovo priteistas dukters A. P. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat, minėtu teismo sprendimu, nustatyta nepilnametės A. P. bendravimo su atsakovu G. P. tvarka.

2.1. Teikiant pradinį ieškinį (teisme gautas 2018-06-11) ieškovė nurodė, kad pasikeitė aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos - ieškovė gyvena ir toliau ketina gyventi Lietuvoje, tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, nustatytos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2266-986/2017. Bendravimo su vaiku tvarka nustatyta 2017 m. spalio mėnesį, dukrai tuomet buvo du metukai, ieškovė su mažamete dukra gyveno Vokietijoje. Tačiau nuo 2018 m. vasario mėnesio ieškovė su dukra gyvena Lietuvoje. Atsakovas nuo ieškovės su dukra sugrįžimo į Lietuvą buvo nusišalinęs nuo dukters auginimo ir jos išlaikymo, metus laiko dukros nelankė, ja nesirūpino, išlaikymo dukrai neteikė. Ir tik tuomet, kai ieškovė perdavė atsakovą antstoliams dėl išlaikymo išieškojimo, atsakovas epizodiškai pradėjo rodyti iniciatyvą bendrauti su dukra. Tačiau dukra jau nepažįsta atsakovo. Kadangi mergaitei yra tik treji metai, dukra nėra palaikiusi nuolatinio ryšio su skyrium gyvenančiu G. P. ir yra atotrūkis tarp tėvo ir vaiko, būtina iš naujo atkurti tėvo ir vaiko ryšį. Todėl A. P. bendravimas su G. P. turėtų būti palaipsnis.

2.2. Ieškovė pažymėjo, kad dukra yra ypatingai emociškai prie jos prisirišusi, pripratusi prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos, dukra be mamos neužmiega, todėl dukros atskyrimas ilgesniam laikui nuo mamos, su kuria gyvenant nusistovėjo dukros dienos režimas, pakenktų mažametei dukrai, ji jaustųsi nesaugiai, patirtų stresą, neigiamus išgyvenimus, traumuotų vaiką psichologiškai. Tačiau su atsakovu nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos atkūrimo. Priešingai, atsakovas atvykęs į ieškovės namus iš karto pareiškė norą bendrauti su vaiku ne vaiko namuose, maža to, reikalauja, jog jis turi teisę pasiimti dukrą dviem savaitėms iš ieškovės namų į savo namus. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas kaip vaiko tėvas turi dalyvauti vaiko auklėjime ir su juo bendrauti, tačiau nori, kad dukrą atsakovas iš vaiko aplinkos paimti galėtų tik tada, kai dukra aiškiai kalbės ir galės pati pasakyti ar nori su juo važiuoti, ar jai patinka ten, kur atsakovas ją vežasi, kai galės dukrai paskambinti ir jos pačios paklausti kaip jai sekasi su tėvu.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė pradiniame ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo tiek, kiek numato Įstatymas, t.y. lygiomis dalimis. Iš esmės dukters išlaikymui ieškovė skiria visas savo gaunamas pajamas. Ieškovės atlyginimas yra apie 696,23 Eur, o mažametės dukros išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos sudaro apie 390 Eur. Tai lėšos - maistui, aprangai ir avalynei, mokesčiui už darželį, stomatologo paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, kurių reikalauja darželyje. Taip pat namuose ir šiais metais darželyje vyks dukros gimtadienis, todėl ieškovė perka dovanas ir vaišes. Be to, dukra dažnai serga, vaistams, vitaminams ieškovė išleidžia nemažai lėšų, o kadangi dukra gyvena kartu su ieškove, tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga suteikti dukrai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas, o, taip pat rūpintis ir kasdieninė dukros priežiūra, ko nekompensuoja nustatytas išlaikymas. Ieškovė negali pateikti visus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kiek per mėnesį ieškovė išleidžia dukters būtiniausioms reikmėms, kadangi nėra išsaugojusi visų parduotuvių čekių ir kvitų, taip pat taupo apsipirkdama turguje, kur pirkimo čekiai neretai neišduodami, o prekės yra pigesnės. Todėl teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas išlaikymo prievolės paskirstymas šiuo metu jau nebeatitinka įstatymo reikalavimų dėl abiejų tėvų pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą.

2.4. Nors atsakovas atsisako prisidėti prie dukters išlaikymo motyvuodamas tuo, jog neturi pinigų, tačiau ieškovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis ne tik leidžia jam prisidėti prie dukters išlaikymo, bet ir yra ženkliai geresnė nei ieškovės - ieškovei žinoma, kad atsakovas nors yra neįgalus, bet turi pastovų nuolatinį darbą, t.y., nors atsakovas neįsteigęs juridinio asmens ir/ar neįregistravęs individualios veiklos vykdymo, tačiau dirba garaže ir remontuoja automobilius, be to, atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, pradiniu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį ir nepilnametei šalių dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 priteistą iš atsakovo G. P. išlaikymą (mokant po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį) padidinti, priteisiant po 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 et) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019-02-05 ieškovė, tikslindama reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nurodė, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios - t. y atsakovo G. P. bendravimo tvarka su dukra A. P., nusistovėjo, atsakovas šiuo metu su dukra bendrauja kiekvienos mėnesio savaitės savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val. Atsižvelgiant į dukros amžių ir nusistovėjusią bendravimo tvarką tarp atsakovo ir dukros, ieškovė prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų realią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, t.y.: G. P. įsipareigoja bendrauti su dukra A. P. kiekvieno mėnesio I-tą, III-iajį ir IV-tą savaitgalį, pasiimant dukrą A. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 12 val. ir t.t. Šioje ieškovės siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje buvo numatytas atsakovo ir dukters bendravimas savaitgaliais, taip pat švenčių dienomis (per šv. Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas, vasaros atostogų metu (po 7 d. nepertraukiamai kiekvienų metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais), taip pat Tėvo dieną.

4. 2019-08-27 ieškovė, trečią kartą tikslindama ieškinio reikalavimus, nurodė kad faktinės aplinkybės vėl yra pasikeitusios - nuo 2019 m. gegužės mėn. ji su dukra pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, todėl būtina pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su dukra. Ieškovė nurodė, kad reikia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų ne tik dukros interesus, bet ir atsakovo teisę bendrauti su dukra maksimaliai, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys. Taip pat nurodė, kad pasikeitė ir dukters poreikiai. Todėl ieškovė dar kartą patikslino savo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra pakeitimo.

Šalies argumentai

4.1. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad nors pradiniu ieškiniu prašė teismo 2017- 10-29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, civ. byloje Nr. 2-2266-986/2017, priteistą išlaikymą padidinti nuo 100 Eur iki 180 Eur, tačiau dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir pasikeitus dukters A. P. poreikiams, tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo teismo jau priteistą išlaikymą dukrai padidinti nuo 100 Eur iki 220 Eur.

4.2. Ieškovė pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo beveik 2 metai. Teismo sprendimo priėmimo metu dukrai buvo 2 m. 4 mėn., o patikslinto ieškinio pateikimo metu jau yra keturi metai. Taigi atitinkamai pasikeitė ir dukters poreikiai. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. A. P. pradės lankyti pradinę mokyklą, esančią Didžiojoje Britanijoje. Prasidėjus naujiems dukters mokslo metams, ieškovė turės aprūpinti dukrą kanceliarinėmis prekėmis, drabužiais ir avalyne. Taip pat turės pasirūpinti transportu, kuriuo dukra vyks į ugdymo įstaigą, nes mokykla, kurią lankys dukra, kelionės išlaidų nefinansuoja.

4.3. Ieškovė taip pat nurodė, kad A. P. yra labai aktyvus vaikas, todėl ketina leisti ją į būrelius, kurie ugdytų ją kaip asmenybę. Dėl to atsakovo G. P. teikiamo išlaikymo dydžio, po 100 Eur, neužtenka tenkinti net būtiniausiems dukros poreikiams. Dabar vaiko tėvas dukrai faktiškai kas mėnesį moka tik 108 Eur, todėl didesnė išlaikymo našta išlaikyti dukrą tenka ieškovei, M. Š.. Dukters poreikiamas kas mėnesį ji išleidžia apie 400-500 Eur. Dėl savo turtinės padėties ieškovė neturi galimybių viena tenkinti papildomų dukters poreikių, nes turi pasirūpinti jos būtinaisiais kasdieniais poreikiais. Vien maistui per mėnesį tenka skirti apie 200 Eur, taip pat dukrai yra reikalingi drabužiai, vaistai, higienos reikmenys, reikmenys mokyklai. Taigi vaiko tėvui prisidedant tokia maža išlaikymo suma, praktiškai visa našta išlaikyti nepilnametę dukrą tenka jai vienai. Nors persikeliant gyventi į Didžiąją Britaniją ieškovė turėjo savo santaupų, bet gyvendama ir šiuo metu nedirbdama, baigia jas išleisti.

4.4. Ieškovė pažymėjo, kad patikslinto ieškinio padavimo metu ji yra nedirbanti ir ieškosi darbo. Kadangi viena augina nepilnametę dukrą, jai reikalingas darbas, kurio grafikas būtų lankstus, kad susirgus dukrą galėtų ją prižiūrėti, taipogi, kad kas dieną galėtų rytais ją nuvežti į ugdymo įstaigą ir parsivežti iš jos. Todėl kol dukra pradės lankyti ugdymo įstaigą, ieškovė nedirba. Materialiai ją remia draugas, su kuriuo ji sieja savo ateitį. Preliminariai ieškovė jau yra radusi darbą, tačiau galės pradėti dirbti tik kai A. P. ims lankyti ugdymo įstaigą. Jokio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, ji neturi.

4.5. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovei yra žinoma tai, kad jis turi pastovų darbą ir nuolatines pajamas. Be to, jis turi vertingo nekilnojamojo turto. Iš to darytina išvada, jog atsakovas prie nepilnametės dukros išlaikymo gali prisidėti didesne išlaikymo suma, nes šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra per mažas ir visiškai neatitinka vaiko poreikių.

4.6. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 str., kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi visas galimybes teikti dukrai didesnį išlaikymą. Atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė, nei ieškovės, todėl vaiko tėvas prie dukters išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi.

4.7. Ieškovės paskaičiavimu, dukters poreikiai iš viso sudaro 500 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašė padidinti 2017-10-23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, civ. byloje Nr. 2-2266-986/2017, priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, A. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo 100 Eur iki 220 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d., į ieškovės M. Š. atsiskaitomąją banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-06-07 d.) iki kol nepilnametė dukra A. P. taps pilnamete. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną, M. Š..

4.8. Pažymėtina, kad 2019-08-27 patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino ir prašomą pakeisti bendravimo tvarką. Nurodė, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. ieškovei su nepilnamete dukra A. P. pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. joms persikėlus nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją, būtina pakeisti atsakovo G. P. bendravimo tvarką su dukra. Kadangi ieškovė su dukra šiuo metu gyvena užsienyje, mano, kad reikia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų ne tik dukros interesus, tačiau ir užtikrintų atsakovo teisę bendrauti su dukra maksimaliai, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys. Pažymėjo, kad atsakovui ji sudarė ir ateityje sudarys galimybes bendrauti su dukra maksimaliai. Nurodė, kad 2019 m. vasarą tėvas su vaiku praleido mėnesį laiko, o šiuo metu bendravimui naudojamos nuotolinio ryšio priemonės. Ieškovės manymu, įvertinus tėvo turimas kasmetines atostogas, tai nepažeidžia jo interesų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena užsienyje nuo 2019 m. gegužės mėnesio, ieškovė prašė pakeisti 2017-10-23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2266-86/2017 nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tokią atsakovo G. P. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. P.:

Žemesnės instancijos teismas

1. G. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. P., kiekvienos mėnesio savaitės darbo dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio telekomunikacinėmis ryšių priemonėmis, per „Skype“ vaizdo ir pokalbių programą nuo 19-20 val. Savaitgalio metu (šeštadienį ir sekmadienį) G. P. turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinėmis ryšių priemonėmis, per „Skype “ vaizdo ir pokalbių programą, nuo 11-12 val.

2. G. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. P. kiekvienų ugdymo įstaigos žiemos atostogų metu Lietuvoje ne mažiau nei 3 dienas nepertraukiamai. Dėl konkrečių dienų šalys susitaria iš anksto, t. y. prieš 10 d. iki žiemos atostogų pradžios. G. P. ir M. Š. įsipareigoja dukters skrydžio išlaidas dengti lygiomis dalimis.

3. G. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. P. kiekvienais metais dukros vasaros atostogų metu -20 dienų nepertraukiamai. Dėl atostogų laiko šalys susitaria iš anksto, t. y. prieš 1 mėn. iki atostogų pradžios. Atostogų grafiką ieškovė įsipareigoja pateikti ne vėliau nei prieš 30 dienų iki atostogų pradžios. G. P. ir M. Š. įsipareigoja dukters skrydžio išlaidas dengti lygiomis dalimis.

4. G. P. turi teisę su dukra bendrauti per neporinių metų Velykų Šventes. G. P. ir M. Š. įsipareigoja dukters skrydžio išlaidas dengti lygiomis dalimis.

5. G. P. turi teisę iš anksto susitaręs su ieškove M. Š. atvykti į Didžiąją Britaniją pasimatyti su dukra, o ši įsipareigoja sudaryti sąlygas dukros ir tėvo bendravimui.

6. M. Š. įsipareigoja neišvykti su dukra A. P. į bet kurią į kitą užsienio šalį be rašytinio jos tėvo sutikimo.

7. M. Š. įsipareigoja galimai pasikeitus nuolatinei dukros gyvenamajai vietai apie tai informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip per 24 valandas.

4.10. Tačiau, kaip minėta, reikalavimo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2266-86/2017 nustatytą bendravimo tvarką ieškovė atsisakė.

Atsakovo pozicija ir argumentai į pradinį ir patikslintą ieškinį

Atsiliepimas

5. Atsakovas su pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo ir nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka bei priteistas išlaikymas. Nurodė, kad šiems klausimams išspręsti byloje reikš priešieškinį.

5.1. Dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo su dukra tvarka aiškiai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovės elgesys jo ir nepilnametės dukters atžvilgiu yra netoleruotinas, žeidžia nepilnamečio vaiko interesus palaikyti ryšius su savo tėvu, jų nenutraukti. Faktinė situacija susiklostė tokia, kad jam, G. P., esant laikinai išvykusiam nuo 2017-09-12 iki 2018-05-12 į užsienį ieškoti darbo, jo buvusi sutuoktinė (šioje byloje - ieškovė), pasinaudojusi jo išvykimu, nuslėpdama faktinę savo gyvenamąją vietą, nuslėpdama nuo teismo jo elektroninio pašto kontaktą (dėl šios priežasties jam nebuvo teikiami procesiniai dokumentai apie vykstantį ištuokos procesą), užvedė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Byloje, neišnaudojus visų priemonių įteikti jam procesinius dokumentus, jam nedalyvaujant, neturint galimybės pateikti atsikirtimus į ieškinį, 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta jo ir M. P. santuoka ir išspęsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir išspręstas bendravimo su nepilnamete dukterimi A. P. klausimas. Sprendimu nustatyta, kad M. P. įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukrą A. P. dviem savaitėm, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui prieš 10 dienų iki atvežimo; M. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukterimi užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų; bendru šalių sutarimu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus.

5.2. Grįžęs iš užsienio 2018-05-13, pradėjo ieškoti sutuoktinės, dukters A. Sutuoktinę suradau (duomenys neskelbtini), gyvenančią su kitu vyriškiu. Norėjo pasimatyti su dukra, tačiau M sugyventinis pasakė, kad norėdamas pasimatyti su dukra, turi įspėti prieš 10 dienų. Kreipėsi į Kėdainių rajono VTAS, kuris nukreipė į Kauno miesto VTAS, kuri paaiškino, kad jei yra kažkoks sprendimas, turi eiti į teismą. Tokiu būdu, pasidomėjus Kėdainių teisme, 2018-05-23 sužinojo, kad yra priimtas minėtas sprendimas.

5.3. Atsakovas nurodė, kad vaiko motina, veikdama priešingai vaiko interesams itin riboja atsakovo galimybes matytis su dukra A, nors nuo pat A gimimo jis rūpinosi dukra, ją augino. Su dukra jį sieja didelis emocinis ryšys. Motina absoliučiai nesupranta jos daromos žalos vaikui, iš esmės uždrausdama jam su dukterimi bendrauti ir dalyvauti jos gyvenime. 2018-06-12 pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl tarpininkavimo dėl normalios galimybės bendrauti su dukra, o ne pamatyti ją 20-30 minučių per savaitę. 2018-06-19 buvo su ieškove susitikę VTAS skyriuje, tačiau ieškovė į jokius kompromisus nesileidžia ir toliau kategoriškai neleidžia matytis su dukra arba daro visokias kliūtis: tai atostogauja, tai išvykę, tai serga (nors gydytojo pažymos nepateikia), ir dar sugalvoja begales kitų priežasčių, kodėl jis negali bendrauti su dukra.

5.4. Atsakovas teigė, kad ieškovė praktiškai neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors teismui rašo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, realiai ji būna (duomenys neskelbtini)Kauno rajone. Atsakovo ryšys su A yra nenutrūkęs, vaikas jo pasiilgsta, nors ieškovė akivaizdžiai siekai dirbtinai tą ryšį sunaikinti, kas yra nesuderinama su nepilnamečio vaiko interesais. Paskutinį kartą, gavo pabendrauti su A praėjus net apie 3 savaites po paskutinio bendravimo, nes ieškovė nuolat rasdavo priežasčių dėl ko galėtų neduoti jam pasimatyti su dukra. Ieškovė visuomet stengiasi sukurti tokią situaciją, kad su vaiku jis galėtų pasimatyti arba prieš pietų miegą arba vakarais, kuomet vaikas yra pavargęs ir bendravimas objektyviai negali būti kokybiškas.

5.5. Nors ieškovė siekia, kad bendravimas būtų jos gyvenamojoje vietoje po 2 valandas, tačiau nutyli, kad ieškovės sugyventinio aplinkoje jis yra sutinkamas nepalankiai, ir yra priverstas pasikalbėti ir bendrauti su vaiku automobilyje, arba sėdėti patvoryje. Akivaizdu, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra aiškiai per mažo intensyvumo ir prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Jo pateikiamos nuotraukos rodo neprarastą ryšį su mergaite, o pateikiamos žinutės - ieškovės netinkamą ir netoleruojamą elgesį vaiko atžvilgiu, o tuo pačiu ir atsakovo atžvilgiu. Akivaizdu, kad ieškovės elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu siekiant nutraukti ryšius su dukters tėvu, yra netoleruotini, rodo ieškovės nepakankamą brandą ir menką socialinę atsakomybę dukros atžvilgiu, rodo, kad ieškovė neužtikrina vaiko prigimtinės teisės bendrauti ir turėti socialinius ryšius su savo tėvu. Dėl šios priežasties mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų nepilnamečio vaiko poreikius.

6. Dėl pareišto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovas nurodė, kad

LR CK 3.201 str. 1. d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Duomenų, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis per 7 mėnesius po teismo sprendimo priėmimo, ieškovė nepateikė. Duomenų, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai per 7 mėnesius, ieškovė taip pat nepateikė. Todėl pagrindo keisti išlaikymo dydį nėra.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu (prašoma nustatyti patikslinta bendravimo tvarka) nesutinka, byloje teiks priešieškinį. Palaiko savo atsiliepimo į ieškinį pirmesnius motyvus, kiek tai susiję su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymu. Šiuo atsiliepimu tik išdėsto poziciją dėl ieškovės ieškinio papildymo, t.y. dėl pakeistos bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, kurios siekia ieškovė, tuo atveju, jei nebūtų reiškiami priešpriešiniai reikalavimai ar jie būtų atmesti.

II. Atsakovo reikalavimai ir jų argumentai

8. 2019-03-26 atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus į stabilią emocinę aplinką, šiuo metu nekelia klausimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tačiau pageidauja, kad būtų pakeistas 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017, dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos bei nustatyta jo nurodyta bendravimo su nepilnamete dukterimi A. P. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka.

Šalies argumentai

8.1. Priešieškinio pareiškime atsakovas nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jis siekia maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tačiau su ieškove kyla problemos dėl bendravimo su vaiku tvarkos: ieškovė nuolat keičia ir nustato atsakovui kintančias sąlygas, kas liečia vaiko pasiėmimo ir atidavimo klausimus. Ieškovė visiškai nenori, kad atsakovas dalyvautų vaiko ugdymo procese, domėtųsi ugdymu. Ieškovė nepageidauja, kad atsakovas pasiimtų dukrą iš darželio, nors vaikui yra labai svarbu, kad ir jos tėtis ją paimtų iš darželio, ne tik mama. Jam nesuprantamas toks ieškovės elgesys. Jis turi teisę žinoti ir gauti visą informaciją tiek iš ugdymo įstaigų, tiek iš medikų.

9. 2019-06-06 atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį (DOK-68202), kuriuo pareiškė du naujus reikalavimus – dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su atsakovu bei išlaikymo vaikui iš ieškovės priteisimo, o taip pat pakeitė reikalavimo dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo pagrindą ir dalyką, pareikšdamas reikalavimą nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką. Tai reiškia, kad atsakovas nebepalaiko priešieškinio reikalavimo dėl teismo nustatytos jo bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo ir reiškia naują reikalavimą dėl ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė: Pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono aplinkės teismo sprendimą, kuriuo nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu G. P.; Pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono aplinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš ieškovės M. Š. nepilnametei A. P. priteisti po 100 Eur išlaikymą mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis naudoti paskiriamas A. P. tėvas G. P.; Pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono aplinkės teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime nustatymo ir ieškovės M. Š. atžvilgiu nustatyti atsakovo nurodytą bendravimo su nepilnamete dukterimi A. P. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką.

9.1. Patikslintame priešieškinio pareiškime atsakovas nurodė, kad įvyko esminių aplinkybių pasikeitimas. Ieškovė savo elgesiu, kurį šiuo metu atsakovas vertina tik kaip imitavimą, rodė, kad tarp šalių dėl dukters susiklostė gana pastovi bendravimo tvarka, kad tariamai ieškovė nuolatinai gyvenanti ir ketinanti gyventi Lietuvoje ir t.t. Tačiau 2019-05-03 penktadienį, kaip ir buvo sutarta ir planuota, atsakovas atvažiavo į Kauną pasiimti bendravimui dukrą A. P.. Tačiau vietoje dukros iš ieškovės gavo SMS žinutę, kad ieškovė priėmusi sprendimą išvykti gyventi į užsienį. Atsakovo rašytinio sutikimo išsivežti vaiką nuolatiniam gyvenimui už Lietuvos ribų ieškovė nėra gavusi, nieko apie savo planus jam nėra sakiusi. Todėl tikslina priešieškinį, papildydamas jį reikalavimais pakeisti nepilnametės A. P. gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą iš ieškovės, nustatyti ieškovės bendravimo tvarką, nes ieškovės gyvenimo būdas ir elgesys yra nesuderinamas su nepilnamečio vaiko interesais ir daro jam žalą.

9.2. Dėl 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. Š. pakeitimo ir nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu G. P., atsakovas nurodė, kad jam, G. P., esant laikinai išvykusiam nuo 2017-09-12 iki 2018-05-12 į užsienį ieškoti darbo, jo buvusi sutuoktinė (šioje byloje - ieškovė), pasinaudojusi jo išvykimu, nuslėpdama faktinę savo gyvenamąją vietą, nuslėpdama nuo teismo jo elektroninio pašto kontaktą (dėl šios priežasties jam nebuvo teikiami procesiniai dokumentai apie vykstantį ištuokos procesą), nuslėpdama nuo teismo savo skolas, užvedė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Byloje, neišnaudojus visų priemonių įteikti jam procesinius dokumentus ir jam nedalyvaujant bei neturint galimybės pateikti atsikirtimus į ieškinį, 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta jo ir M. P. santuoka ir išspęsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Atsiliepimas

9.3. Atsakovas nurodė, kad iš užsienio grįžo 2018-05-13. Pradėjo ieškoti sutuoktinės, dukters A. Ieškovę surado (duomenys neskelbtini)kaime, gyvenančią su kitu vyriškiu. Norėjo pasimatyti su dukra, tačiau M sugyventinis pasakė, kad norėdamas pasimatyti su dukra, turi įspėti prieš 10 dienų. Tuomet kreipėsi į Kėdainių rajono VTAS, kuris nukreipė į Kauno miesto VTAS. Išsiaiškino, kad Kėdainių teisme yra priimtas minėtas sprendimas. Dėl savo pažeistų teisių kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje. Tačiau teismai jo prašymų ir skundų netenkino.

9.4. Atsakovas nurodė, kad vaiko motina, veikdama priešingai vaiko interesams itin ribojo jo galimybes matytis su dukra A. Nuo 2018-05-13 iki 2018-06-12 jis turėjo galimybę pasimatyti su dukra 4 kartus, jos buvimo vietoje, tuo metu(duomenys neskelbtini), 2 kartai po 30 min, 1 kartas – 1 val., paskutinis kartas apie 1 val. 30 min. Jis buvo sutiktas itin konfliktinėje aplinkoje (jam nebuvo leidžiama važiuoti į kiemą, grasinama, kad pasamdys kaimiečius, kurie sumuš už butelį ir t.t.). Šioje aplinkoje priekaištus jam nuolat reiškė ieškovės sugyventinio brolis, pats sugyventinis, M. Pretenzijas dėl jo buvimo pas mergaitę minėti asmenys reiškė vaiko akivaizdoje. Tai labai komplikavo bendravimo galimybes su A. Toks itin apsunkintas bendravimas iš vaiko motinos ir vaiko motinos aplinkos žmonių pusės neatitiko nepilnamečio vaiko A interesų.

9.5. Vėliau ieškovės elgesys labai smarkiai pasikeitė, susiklostė daugiau mažiau stabili bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Atsakovas buvo patikėjęs, kad situacija normalizavosi. Tas truko iki 2019-04-28, t.y. gerus 4 mėnesius. 2019-04-28 paskutinį kartą matė dukrą. Tą dieną dukrą pasiimti atvyko pati ieškovė jau su kitu nauju draugu, ir daugiau vaiko jis nematė. Kiek jam yra žinoma, ieškovė su dukra galimai gyvena Oksforde, ten gyvena ieškovės naujasis sugyventinis.

9.6. Atsakovas nurodė, kad nuo pat A gimimo rūpinosi dukra, ją augino. Dukrą ir atsakovą sieja didelis emocinis ryšys, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Motina absoliučiai nesupranta jos daromos žalos vaikui, iš esmės uždrausdama jam su dukterimi bendrauti ir dalyvauti jos gyvenime. Į bylą yra pateiktos SMS žinutes, 2018-06-12 teikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl tarpininkavimo dėl normalios galimybės bendrauti su dukra, o ne pamatyti ją 20-30 minučių per savaitę. 2018-06-19 buvo su ieškove susitikę VTAS skyriuje, tačiau ieškovė į jokius kompromisus nesileidžia ir toliau kategoriškai neleido matytis su dukra arba darė visokias kliūtis: tai atostogauja, tai išvykę, tai serga (nors gydytojo pažymos nepateikia), ir dar sugalvoja begales kitų priežasčių, kodėl jis negali bendrauti su dukra (išskyrus tą minimą normalaus bendravimo laikotarpį).

9.7. Motina neužtikrina nepilnamečiu vaikui pastovios ir saugios gyvenamosios vietos bei aplinkos (Kėdainių teismo sprendimo priėmimo metu ieškovė gyveno Vokietijoje keliose gyvenamosiose vietose, (duomenys neskelbtini)gyveno kažkur, kažkokioje neaiškioje vietoje, nuo 2018-11-01 iki 2019-04 galo, t.y. apie 6 mėnesius, ieškovė turėjo tariamai 2 metams nuomojamas patalpas (bent jau tokią nuomos sutartį ieškovė pateikė teismui). Per laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovui žinomi bent 6 skirtingi ieškovės adresai. Tuo tarpu atsakovo situacija šioje vietoje yra stabili. Jis turi nekilnojamąjį turtą – nuolatinę gyvenamąją vietą Kėdainių miesto priemiestyje –(duomenys neskelbtini) kaime. Turi 2-ių kambarių butą su visais patogumais. Butas dviejų kambarių, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Prieš namą yra visa infrastruktūra, reikalinga nepilnametei dukrai augti stabiliai ir t.t.: ikimokyklinio ugdymo įstaiga, maisto prekių parduotuvės, ambulatorija. Bute gyvena vienas. Jokie kiti asmenys bute negyvena ir nedeklaruoti. Vaikui yra skirtas mažasis atskiras kambarys su langu.

9.8. Ieškovė neužtikrina stabilios psichologinės aplinkos tiek nuolat keisdama gyvenamąsias vietas, tiek ir sugyventinius bei draugus, tiek apsunkindama bendravimą su nepilnamete dukra (nuo 2018 metų galo iki 2019-04-28 sąlyginai stabilią bendravimo tvarką laiko ne ieškovės geranoriškumą ir pakankamą psichologinę brandą priimant sprendimus dėl vaiko interesų užtikrinimo, o elgesiu, sąmoningai nukreiptu į šios bylos teigiamo rezultato gavimą).

9.9. Ieškovė nėra brandi auginti mažametę dukrą, nes savo sprendimus, susijusius su dukros ir tėvo interesų suderinimu, sprendžia daugiau ambicijų ir keršto jam pagrindu, o ne siekdama vaiko gerovės. Net ir Kėdainių teismo spendimo ieškovė nesilaikė. Gyvendama Lietuvoje savo gyvenamąją vietą ir dukrą slėpė, dirbtinai kėlė nepatogumus dėl bendravimo ir t.t., tuo darydama didelę žalą dukrai. Ieškovė ne tik nuolat keičia gyvenamąsias vietas, bet nuolat keičia ir susisiekimo priemones (telefono numerius. Pvz.: net ieškovės telefono numerį teko išsireikalauti per VTAS darbuotoją), nuolat keičia draugus ir partnerius. Ieškovė savo sugyventinius vaikui bando įtikinėti esant vaiko tikraisiais tėvais. Pasiimant A iš (duomenys neskelbtini)kaimo, A jam pareikšdavo, kad jis ne jos tėtis, o ieškovė tą laiko normaliu dalyku. Tai rodo ieškovės lengvabūdiškumą. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad atsakovas nedalyvautų vaiko gyvenime.

9.10. Ieškovė neužtikrina, kad vaikui būtų išlaikomi šeimos ryšiai ne tik su tėvu, bet ir su broliu, E. P.. Brolio ir sesers ryšys yra stiprus. A labai myli savo brolį E, jo pasiilgta. Tačiau savo veiksmais ieškovė nutraukė emocinius sesers ir brolio ryšius. Tokie veiksmai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

9.11. Duomenų, kad atsakovas nesugebėtų auginti vaiką, nėra. Pateikti įrodymai – nuotraukos – rodo nuolatinį tėvo ir vaiko ryšį, jis dėjo visas pastangas, kad išlaikytų vaiką (išlaikymo teikimo galimybes apribojo pati ieškovė, kreipdamasi į antstolius, sumažindama santuokinį turtą – sudaužydama šeimos automobilį).

9.12. Ieškovė be jo sutikimo išvežė vaiką gyventi į užsienį. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime yra sąlyga, kad ieškovei leidžiama dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį, tačiau, kadangi nėra nurodyta konkreti užsienio šalis, o sprendimo priėmimo metu ieškovės gyvenamoji vieta nurodyta Vokietijoje, ieškovei reikėjo jo sutikimo išvežti dukrą į kitą, nei Vokietija, užsienio valstybę.

9.13. Akivaizdu, kad tokia nestabili aplinka, nuolatinis gyvenamosios vietos, supančių asmenų keitimas, neatsakingas ieškovės elgesys yra nesuderinamas su mažametės poreikiais į saugią ir stabilią aplinką, šeiminių ryšių su pačiais artimiausiais vaiko giminaičiais (tėvo, brolio) išsaugojimą, todėl nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu G. P..

Žemesnės instancijos teismas

10. Dėl išlaikymo priteisimo pakeitimo. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta pakeistina, pakeistinas ir išlaikymo priteisimo faktas. Šiuo metu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu yra įvertinti vaiko poreikiai ir yra priteista iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 100 Eur per mėnesį. Kadangi pakeistina vaiko gyvenamoji vieta, tai atitinkamai turi būti pakeista ir sprendimo dalis dėl išlaikymo teikimo. 100 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, priteistą Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, turi atitinkamai teikti vaiko motina M. Š..

11. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta pakeistina, pakeistina yra bendravimo su nepilnamete A. P. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka ieškovės atžvilgiu. Iki kol ieškovė pateiks į bylą duomenis apie jos nuolatinės gyvenamosios vietos registraciją užsienio valstybėje, laiko, kad jos išvykimas, į Angliją yra laikinas. Todėl ieškovės bendravimo tvarką nurodo laikydamasis pozicijos, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

12. Atsakovas taip pat prašė skirti byloje teismo psichologinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams bei pavedant ekspertui atsakyti į klausimus: a) ar tarp nepilnamečio vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra emocinis ryšys. Jei taip, kokio pobūdžio ir stiprumo šis ryšys, kuo jis pagrįstas? b) ar tarp nepilnamečio vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir jos motinos M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra emocinis ryšys. Jei taip, kokio pobūdžio ir stiprumo šis ryšys, kuo jis pagrįstas? c) ar tarp nepilnamečio vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir jos brolio E. P., gim. 2000-03-24, yra emocinis ryšys. Jei taip, kokio pobūdžio ir stiprumo šis ryšys, kuo jis pagrįstas? d) Ar vaiko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) psichosocialinė branda atitinka jos amžių? e) Ar A. P. pagal amžių ir psichosocialinę brandą sugeba išreikšti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi? Jei vaikas konkretizuoja, kokie jos norų motyvai? f) Ar vaiko tėvas/motina formuoja neigiamą požiūrį į kitą tėvą/motiną? Jei taip, kokiais veiksmais (neveikimu) ir kokia vaiko elgsena tai rodo? g) Kokią įtaką A. P. psichologiniam vystymuisi daro nuolatinis jos gyvenamosios aplinkos ir motinos gyvenimo partnerių keitimas? Ar tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Jei neatitinka, kodėl ir kaip tai pasireiškia nepilnamečiui vaikui.

Šalies argumentai

13. Atsižvelgdamas į tai, kad 2019-06-17 ieškovė pateikė duomenis (DOK-73100 priedas), jog 2019-05-01 deklaravo savo ir dukros išvykimą į Jungtinę Karalystę, 2019-08-20 atsakovas pateikė patiksliną priešieškinį, kuriame patikslino reikalavimą dėl prašomos nustatyti ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra.

Ieškovės pozicija dėl atsakovo patikslinto priešieškinio

14. Ieškovė nesutiko su atsakovo patikslintu priešieškiniu, teisme gautu 2019-06-05 (DOK-68202), kuriami buvo keliami vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo iš ieškovės ir ieškovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo reikalavimai. Taip pat nesutiko su patikslintame priešieškinyje, teisme gautu 2019-08-20 (DOK – 97134) išdėstytu patikslintu reikalavimu nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su dukra tvarką.

Atsiliepimas

14.1. 2019-06-17 atsiliepime (DOK-73100), taip pat 2019-09-09 atsiliepime (DOK -105422) ieškovė, atsikirsdama į atsakovo išdėstytus argumentus dėl 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo, nurodė, kad atsakovo argumentai, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas nuslepiant atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir neišnaudojus visų galimybių jam įteikti procesinius dokumentus ir jam neturint galimybės pateikti atsiliepimo į santuokos nutraukimo bylą, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovas buvo pasikreipęs į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus dėl proceso atnaujinimo minėtoje Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Tačiau 2018-10-03 nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civ. byloje Nr. A2-19483-347/2018 atsakovo prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, teismas nutarties 6 punkte nurodė, jog „nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo nėra.“ Nutarties 21 punkte teismas nurodo, kad „teismas pranešdamas pareiškėjui (atsakovui) apie posėdžio datą, laiką, išnaudojo visas CPK ir teismų jurisprudencijoje įtvirtintas normas ir taisykles. Papildomai pažymėtina, kad teismas atliko aktyvius veiksmus, siekiant pareiškėjui (atsakovui) pranešti apie teismo posėdžio datą ir laiką. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad teismo posėdžio sekretorė skambino pareiškėjo (atsakovo) broliui, tačiau reikalingos informacijos negavo (b. l. 54). Pareiškėjas apsiriboja selektyviais ir deklaratyviais teiginiais bei nepateikia tikslios informacijos: nurodo kurią diena grįžo į Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodo kada išvyko; <...>“. 2018-11-27 nutartimi Kauno apygardos teismas civ. byloje Nr. A2-2109-601/2018 buvo palikta galioti 2018-10-03 nutartis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civ. byloje Nr. A2-19483-347/2018 ir G. P. atskirasis skundas buvo atmestas. Kauno apygardos teismas nutarties 18 punkte nustatė esminę aplinkybę, aktualią ir šiai civilinei bylai – „ <...> atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nebuvo rūpestingas, teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, metus laiko nesusiekė su savo šeima (žmona ir dukra), nesidomėjo jų gyvenimu, neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai <...>.“ Taigi iš esmės dabar atsakovas nurodydamas jau teismų išnagrinėtas aplinkybes dėl 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir bandydamas manipuliuoti faktinėmis aplinkybėmis, bando teismą įtikinti, jog ieškovė kalta dėl jam nepriimtino teismo sprendimo, taip siekdamas revizuoti jau įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus.

14.2. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai neva ieškovė yra pakeitusi net 6 gyvenamąsias vietas, ar kad keičia sugyventinius, kad vaiko tėvas nežino vaiko gyvenamosios vietos adreso, - yra atviras šmeižtas bei noras sumenkinti ieškovę ir kaip mamą, ir kaip moterį. Tai absoliučai jokiais įrodymais neparemta atsakovo strategija siekiant ją apkaltinti nebūtais dalykais. Netgi procesiniuose dokumentuose yra nurodytas dukros adresas, tačiau atsakovas vis tiek teigia savo. Ieškovė ne kartą bandė šį ginčą spręsti abipusių nuolaidų būdu, įvertinant faktą, kad duktė su ja gyvena Dižiojoje Britanijoje, siekė taikos sutarties, naudojosi mediatoriaus pagalba, tačiau nei vienas iš pasiūlymų vaiko tėvo netenkina. Ieškovės teigimu, ji užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą telekomunikacinėmis priemonėmis, 2019 m. liepą atvyko į Lietuvą ir praktiškai mėnesį atsakovas turėjo galimybę praleisti su dukra, tačiau tai nepadėjo susitarti dėl bendravimo tvarkos.

15. Dėl priešieškinio reikalavimo pakeisti šalių dukters gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su atsakovu, ieškovė nurodė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas metus laiko buvo apleidęs savo dukrą, o dabar nori, kad dukros A gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo pakeičiant 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą dukros nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodo, jog dukrą A jis augino ir rūpinosi ja nuo pat jos gimimo, tačiau tokia atsakovo nurodyta aplinkybė prieštarauja jau aukščiau minėtiems teismų procesiniams sprendimams, kuriuose buvo konstatuota, kad atsakovas metus laiko visiškai nebendravo su dukra, nesidomėjo jos augimu ir raida, bei neteikė dukrai taip reikalingo išlaikymo.

15.1. Atsakovas savo patikslintu priešieškiniu siekia, jog būtų pakeista dukros A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau tam atsakovas privalo įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-308/2014, 3K-3-269/2013, 3K-3-242/2005). Tokių esminių aplinkybių atsakovas nenurodo, bei neprideda jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo deklaratyvius teiginius.

15.2. Šiuo atveju atsakovui rūpi tik jo asmeniniai interesai, jis ilgą laiką neteikė dukrai išlaikymo, o vėliau išlaikymą turėjo išieškoti antstolė. Atsakovo ryšys su dukra nėra toks stiprus ir tvirtas kaip ieškovės ir dukros ryšys, kadangi itin svarbiu dukros raidos laikotarpiu atsakovo net nebuvo šalia, jam nerūpėjo dukros poreikiai ir interesai. Viso šios bylos nagrinėjimu metu, t.y. nuo 2018-06-11, dukra A gyveno ir gyvena su mama.

15.3. Paminėtina ir aplinkybė, jog atsakovas buvo dukrą išsivežęs iš šalių gyvenamosios vietos Vokietijoje į Lietuvą ieškovei nieko nežinant. Ieškovei grįžus į Lietuvą 2017 m. birželio mėn. ir atvykus pasimatyti su dukra, ji rado atsakovą persipjovusį venas, iškvietė greitąją pagalbą. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Ieškovės nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas nėra stabilios psichinės būsenos ir dukros gyvenamosios vietos, net ir laikinos, nustatymas kartu su juo, paneigtų geriausių vaiko interesų principą, be to, dukrai nebūtų užtikrinta saugi aplinka.

15.4. Nuo šio įvykio (2017 m. birželio 21 d.) iki ieškinio, pareikšto šioje byloje gavimo (2018 m. birželio 26 d.) atsakovas G. P. su dukra nebendravo, neteikė jai išlaikymo, jam nebuvo įdomu nei kur dukra gyvena, nei kaip ji laikosi, ar jai nieko netrūksta. Atsakovas savo prašyme moralizuoja, jog dukrai reikia pastovumo ir bendravimo su juo, kad susiformuotų dukros šeimyniniai ryšiai, tačiau nepaaiškina kodėl virš metų laiko pats nesiėmė jokių priemonių pasimatyti ir pabendrauti su dukra, nors žinojo kaip su ieškove susisiekti.

Šalies argumentai

15.5. Ieškovė nurodė, kad jos ryšys su dukra yra daug stipresnis ir tvaresnis, ji geriau žino jos poreikius, yra atsakinga už kasdienę priežiūrą, jos auklėjimą, prisiima didesnę nei atsakovas atsakomybę dukrą išlaikant, planuojant jos dienotvarkę, kadangi atsakovas yra nepajėgus ta atsakomybe dalintis net per pusę, jau nekalbant apie didesnės šios atsakomybės dalies prisiėmimą. Natūralu, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta tenka didesni įsipareigojimai, šiuo atveju atsakovas negalėtų užtikrinti dukros geriausių interesų ir tinkamo išlaikymo.

15.6. Be to, atsakovas, kaip matyti iš jo pateiktos darbingumo lygio pažymos, serga Spazmine paraplegija (daline, lėtine) (TLK kodas, nurodytas minėtoje pažymoje G82.16), kuri priskiriama nervų sistemos ligoms. Šia liga sergantį asmenį gali ištikti priepuoliai ir spazmai, kurie paveikia kojas, sukelia jose silpnumą, taipogi gali paveikti ir galvos smegenis. Dėl tokios atsakovo sveikatos būklės kyla pagrįstų abejonių ar jis gali rūpintis kitu asmeniu apskritai, jau nekalbant apie mažametę dukrą.

15.7. Taip pat atsakovas, reaguodamas į ieškovės pateiktus duomenis apie jo psichinę sveikatos būklę, į bylą 2019-06-20 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė mėgino žudytis, o tai, anot jo, įrodo pateikiama fotonuotrauka, kuri užvadinta „ieškovės bandymas žudytis“. Visų pirma, iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos neaiški nei jos padarymo vieta, nei laikas, bei negalima identifikuoti nuotraukoje esančio asmens. Iš fotonuotraukos negalima padaryti ir išvados apie „bandymą žudytis“, aplinkoje nematyti jokių daiktų, kraujo, tablečių ar pan., iš kurių būtų galima spręsti apie kėsinimąsi į gyvybę. Atsakovas pateikdamas tokią nuotrauką spekuliuoja ją aprašydamas pagal savo suvokimą, o pats nuotraukos pavadinimas yra mažų mažiausiai neetiškas. Atkreiptinas dėmesys, jog šią fotonuotrauką atsakovas jau yra teikęs į ankstesnę bylą, kai prašė atnaujinti procesą skyrybų byloje.

15.8. Taipogi iš atsakovo pateiktų telefoninių susirašinėjimų nėra aišku iš kokios įrangos jie yra pateikti, nepateikti objektyvūs duomenys iš kurių būtų galima nustatyti susirašinėjimo šalis. Pats susirašinėjimo turinys apima tiesiog buitinius ir šeimyninius klausimus. Iš atsakovo žinutės „Jausmas toks, kad tu man kažko nesakai... Kokia yra tikroji priežastis, dėl ko tu taip įsikabinus tos Vokietijos... Ir bijau, kad tas jausmas neapgauna manęs...“ (kalba pataisyta), galima spręsti tik apie pačio atsakovo paranoją, siekį kontroliuoti ir pavydumą.

15.9. Ieškovės vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų dukros Aivos gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti (CK 3.169 str. 3 d.).

16. Dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, nurodė, kad kadangi ji nesutinka su dukros gyvenamosios vietos pakeitimu, nesutinka ir su bendravimo tvarkos nustatymu. Šiuo atveju bendravimo tvarkos nustatymo prašymas yra pagrįstas tik tuo, jog atsakovas tikisi, jog bus pakeista dukros nuolatinė gyvenamoji vieta, o tokio savo prašymo jis nėra pagrindęs objektyviais įrodymais. Atsakovas nenurodo kokios bendravimo tvarkos pageidautų, jeigu teismas atmestų jo reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir dukrai toliau liekant gyventi su ieškove Jungtinėje Karalystėje.

17. Pažymėtina, kad 2022 m. gegužės 3 d. teisme gautas atsakovas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko patikslinimo – papildymo alternatyviu reikalavimu (DOK-58171). Atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jei teismas netenkintų jo priešieškinio reikalavimo pakeisti A. P. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, tokiu atveju reiškia alternatyvų reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir prašo pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono aplinkės teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su A. P. tvarką:

1. G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. nelyginių metų (2021, 2023 ir t.t.) nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai, o lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai bei kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 22 d. iki sausio 2 d. imtinai ir nepertraukiamai.

2. A. P. išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais ir palyda pasirūpina G. P.. A. P. grįžimo į gyvenamąją vietą kelionės bilietais ir palyda pasirūpina M. Š..

3. Šalys privalo išsiųsti kelionės bilietus viena kitai ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo išvykimo.

4. Esant galimybei dukrą vežti automobiliu, šalys viena kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės datos.

5. G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) kiekvieną dieną nuo 16:00 val. iki 20:00 val. A. P. gyvenamosios vietos laiku.

5. Tėvai turi teisę išsivežti A. P. į kitą užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.

Ieškovės pozicija dėl atsakovo alternatyvaus reikalavimo

Atsiliepimas

18. Ieškovė M. Š. su atsakovo alternatyviu reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją prašo palikti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą bendravimo tvarką. Nurodė, kad iš esmės atsakovas prašo analogiškos tvarkos bendravimo vasaros metu, kuri nustatyta 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovės palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada byloje

20. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėjamoje byloje yra pateikusi dvi išvadas: Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. liepos 4 d. pateiktoje išvadoje į ieškovės M. Š. pradinį ieškinį atsakovui G. P. dėl bendravimo tvarkos su dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad 2017-10-23 Kėdainių apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur/mėn. iki dukters pilnametystės, nustatyta G. P. bendravimo tvarka su dukra. Nuo 2018 metų vasario mėnesio ieškovė su dukra iš Vokietijos grįžo gyventi į Lietuvą todėl, prašo pakeisti Kėdainių apylinkės teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką. Ieškovė teigia, kad atsakovas metus laiko dukters nelankė, neteikė jai priteisto išlaikymo, išlaikymas išieškomas priverstinai. Ieškovė nurodo, kad dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo nepažįsta, todėl G. P. bendravimas su dukra turi būti atkurtas laipsniškai. Atsakovas G. P. nėra pateikęs atsiliepimo, nėra žinoma jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškovės nuomonei, kad trejų metų vaikas, metus laiko nebendravęs su tėvu, gali jo nepažinti, todėl būtinas palaipsnis dukters ir tėvo ryšio atkūrimas. Bendravimo tvarka turi būti sudaryta atsižvelgiant į vaiko amžių, dienos režimą, emocinę būseną. Ieškovė siūlo iki 2020 metų atsakovui bendrauti su dukra tvarka du kartus per savaitę po 2 val. dalyvaujant ieškovei. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, tačiau keistinas ieškovės siūlymas iki 2020 metų tėvui su vaiku bendrauti tik vaiko gyvenamoje vietoje. Ieškovės siūloma tėvo bendravimo su dukra tvarka nuo 2022 metų atitinka vaiko interesus ir galėtų būti nustatyta.

20.1. Atsakovui pareiškus priešieškinį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone, 2019 m. birželio 20 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog susipažino su atsakovo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pareikštu priešieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas prašo pakeisti dukters A. P., gim. 2015 m., nustatytą gyvenamąją vietą su motina M. Š. ir dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. P., pakeisti išlaikymo priteisimą, pakeisti bendravimo tvarką.

20.2. 2019-05-30 Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroniniu paštu gavo informaciją, kad 2019 m. gegužės 29 d. į Tarnybą kreipėsi G. P. dėl galimai neteisėtai išvežtos jo dukros A. P. į Jungtinę Karalystę.

20.3. 2019-06-04 Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone vyr. specialistai lankėsi pas G. P., adresu V. K. g. (duomenys neskelbtini). Vyras gyvena nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Vienas kambarys yra įrengtas kaip sporto kambarys, kuriame yra treniruokliai, štangos, o kitame yra dvigulė lova, sofa lova, televizorius, vaikiškas žaidimų staliukas. Namuose tvarkinga, švaru, tačiau vaiko nuolatiniam gyvenimui sąlygos nėra pritaikytos. Lankymosi namuose metu pas G. P. viešėjo jo dukra A. P., nes šiuo metu ji su mama grįžusios į Lietuvą. G. P. yra neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Nuo 2019-06-06 vyras pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). G. P. teigimu, jam planuojama mokėti 500 Eur atlyginimą. Taip pat G. P. gauna netekto darbingumo pensiją apie 220 Eur.

20.4. 2019-06-19 telefonu susisiekta su A. P. mama M. Š.. Moteris informavo, jog šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini)., tačiau savaitės pabaigoje planuoja išvykti kartu su dukra atgal į Jungtinę Karalystę. Vėliau moteris kartu su dukra A. P. atvyko pokalbiui į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kėdainių rajone.

Moters teigimu, ji su G. P. visuomet bendravo geranoriškai, niekuomet neprieštaravo tėvo bendravimui su vaiku, net ir šį kartą grįžus į Lietuvą ji pati paskambino G. P. ir informavo, jog ji su dukra grįžo į Lietuvą bei pasiūlė jam susitikti su dukra jam patogiu laiku. M. Š. teigia, jog ir ateityje ji neketina riboti vaiko bendravimo su tėvu, sudarys visas galimas sąlygas tėvui bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, svečiavimosi Lietuvoje metu, ji visuomet leis tėvui susitikti su dukra. Dukters ryšys su tėvu artimas, mergaitė su tėvu bendrauja noriai, noriai pasilieka tėvo namuose svečiavimuisi. M. Š. teigimu, ji 2019- 04-30 išvyko į Angliją, iki tol tėvas su dukra bendraudavo nuolat, paskutinį pusmetį ją pasiimdavo kiekvieną penktadienį ir gražindavo sekmadienį.

Žemesnės instancijos teismas

20.5. M. Š. ir G. P. šeimos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių rajone nėra žinomos, socialinės paslaugos teikiamos nebuvo, atvejo vadyba neinicijuota, vaiko teisių pažeidimai fiksuoti nebuvo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone pasisako, kad vaiko gyvenamosios vietos klausimas yra išspręstas 2017 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, ir keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo, jokių duomenų, jog mama netinkamai rūpintųsi savo dukra nėra, jokių vaiko teisių pažeidimų nefiksuota, pranešimų negauta. Tuo pačiu teismo sprendimu M. Š. leista dukrą A. P. išsivežti nuolat gyventi į užsienį. Taip pat nurodė, kad priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų ir kadangi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, įgyvendinti siūlomą bendravimo tvarką nebus galimybių.

20.6. Baigiant bylos nagrinėjimą, teismo posėdyje dalyvavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas 2019 m. birželio 20 d. pateiktą išvadą iš esmės palaikė. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas netikslingas, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad motina neužtikrina vaiko poreikių. Pritarė ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo padidinimo, kadangi vaiko poreikiai išaugo. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, jog bendravimo tvarka turėtų būti konkreti. Atsakovo prašomoje tvarkoje nėra suformuluota aiškūs reikalavimai, bendravimo tvarka turėtų būti detalizuota. Palaiko ieškovės atstovės siūlymą, jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį 2-3 kartus dukrą atsakovui atvežtų mama, o toliau galėtų parsivežti atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi mažametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini)Šalių santuoka nutraukta 2017 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu dėl atsakovo G. P. kaltės. Šiuo sprendimu nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina M. P. (pavardė po santuokos nutraukimo – Š), tuo metu gyvenusia Vokietijoje, jai leidžiant dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį. Iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. P., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. M. P. paskirta uzufrukto teise tvarkyti dukros A. P. išlaikymui skirtas lėšas. Taip pat, minėtu sprendimu nustatyta nepilnametės A. P. bendravimo tvarka su atsakovu G. P., pagal kurią M. P. įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukterį A. P. dviem savaitėm, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui prieš 10 dienų iki atvežimo; taip pat įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukterimi užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų. Bendru abiejų šalių susitarimu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus.

22. Iš šalių paaiškinimų, minėto 2017 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo, rašytinių bylos duomenų, fotonuotraukų nustatyta, kad vėliausia nuo 2017 m. birželio 30 d., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių dukros A. P. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, mergaitė gyvena su mama, ieškove M. Š.. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra ir sugyventiniu F. F. F. gyvena Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini). 2022-01-11 ieškovė susilaukė sūnaus H. F.. Byloje pateikta nuomos sutartis patvirtina, kad faktinė šeima gyvena nuomojamame name, kuriame yra du miegamieji, vonia, virtuvė, prieškambaris bendras sodas ir sandėliukas. A. P. turi atskirą kambarį, kuriame yra mergaitės lova, rašomasis stalas, žaislai ir kiti jai reikalingi daiktai. Mergaitė lanko antrąją klasę Willoweroft bendruomenės mokykloje, klasės mokytoja ją apibūdina kaip gerai išauklėtą, puikaus elgesio, visuomet tvarkingai apsirengusią, turinčią visas mokymuisi reikalingas priemones. Ji linksma, bendraujanti, mėgstanti leisti laiką, dirbti ir žaisti su savo klasės draugais. Mokytoja taip pat pažymi, kad A padarė didelę skaitymo pažangą ir yra viena daugiausiai skaitančių vaikų.

23. 2019 m. gegužės 29 d. patikslintu priešieškiniu (DOK -64549) atsakovas kreipėsi į teismą dėl minėtu teismo sprendimu nustatytos dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir su juo nustatymo, išlaikymo iš ieškovės (po 100 Eur kas mėnesį) priteisimo.

24. Kasacinio teismo bylų praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

25. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

26. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

28. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovas grindė keliomis aplinkybėmis (keliais pagrindais), kurių svarbiausi – kad motina neužtikrina dukrai pastovios ir saugios gyvenamosios vietos bei aplinkos; neužtikrina dukrai stabilios psichologinės aplinkos; ieškovė nėra brandi auginti mažametę dukrą; ieškovė neužtikrina, kad vaikui būtų išlaikomi šeimos ryšiai tiek su tėvu, tiek su broliu E. P.; taip pat kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovė trukdė jam matytis ir bendrauti su dukra, be jos sutikimo išsivežė į užsienį, slėpė jos buvimo vietą. Kaip pagrindą keisti dukros gyvenamąją vietą atsakovas nurodė ir tai, kad jo situacija yra stabili – jis turi nekilnojamojo turto, dviejų kambarių butą su visais patogumais (duomenys neskelbtini)kaime, jo gyvenamojoje vietoje yra visa infrastruktūra, reikalinga nepilnametei dukrai augti stabiliai, t.y. ikimokyklinio ugdymo įstaiga, parduotuvės, ambulatorija. Jis turi sąlygas auginti dukrą, duomenų, kad nesugebėtų auginti vaiką, nėra.

29. Atsakovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d.).

30. Procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kurių pagrindu prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, atsakovas grindė savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat telefoninių skambučių išklotinėmis ir jų suvestine, susirašinėjimu sms žinutėmis su ieškove.

31. 2019 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, nes ieškovė veda nepastovų gyvenimo būdą. Gyvenant su juo, vaiko gyvenimo sąlygos būtų geresnės – jis turi dviejų kambarių butą, iš kurių vienas kambarys galėtų būti vaiko, šalia mokykla, darželis. Pripažįsta, kad kambarius skirianti siena šiuo metu išgriauta, bet ją galima atstatyti. Jis dirba pagal verslo liudijimą, remontuoja automobilius. Nors iš individualios veiklos pajamos nestabilios, jis gauna už neįgalumą – 250 eurų. Prie automobilių dirbo ir anksčiau, turi įdirbį. Dirba laisvu grafiku, todėl turi galimybę pasirūpinti vaiku, nuvesti į darželį. Turi patirties auginti vaikus, nes iki penkerių metų augino sūnų, o gyvenant Vokietijoje prižiūrėjo dukrą, nes ieškovė dirbo naktimis, o jis dirbo tik dvi dienas per savaitę. Jokių problemų jam būnant su dukra nekilo, dukra netgi kelis mėnesius gyveno tik su juo, jam grįžus į Lietuvą. Negali tvirtinti, kad jo sudarytos sąlygos bus geresnės dukrai. Bet mano, kad tos sąlygos, kurios yra pas ieškovę, netrukus gali pasikeisti dėl nestabilaus ieškovės gyvenimo būdo. Ieškovė daug kartų yra pakeitusi savo gyvenamąją vietą, gyveno Vokietijoje, tada(duomenys neskelbtini), vėliau Kaune, dabar Anglijoje. Jam teko kalbėtis su ieškovės buvusio draugo Vokietijoje broliu I. B., kuris jam papasakojo, jog ieškovė netinkamai elgėsi su dukra, kai gyveno(duomenys neskelbtini), to draugo tėvų namuose, - aprėkdavo dukrą, girtavo. Neneigia, kad dukrą aprengdavo, pamaitindavo.

32. Ieškovas taip pat paaiškino, kad su ieškove du metus gyveno iki santuokos. Gimus dukrai ir jai esant trijų mėnesių amžiaus, ieškovės pageidavimu išvyko į Vokietiją, kur išgyveno pusantrų metų. Ieškovė ten susirado meilužį ir jų santuoka pradėjo griūti. Jis su dukra 2017 m. gegužės mėnesį išvyko į Lietuvą, ieškovė liko Vokietijoje. Toks buvo jų susitarimas, kad išvažiuoja jis vienas, nes ieškovė dirbo naktimis. Gyvendamas vienas Lietuvoje, jis neatlaikė, pakėlė ranką prieš save. Tuo metu ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą. Po minėto incidento jis pas psichologus ar kitus specialistus nesilankė, psichinių ligų neturi. Nedarbingumas jam nustatytas ne dėl nervų, o dėl stuburo.

33. Po šio incidento ieškovė su dukra išvyko atgal į Vokietiją. Po kurio laiko jis vežė daiktus dukrai į Vokietiją, norėjo pabendrauti, bei ieškovės tuo adresu, kuriuo jie gyveno, jau neberado, ji buvo pakeitusi gyvenamąją vietą. Susisiekus telefonu, ieškovė pasakė, kad dukrą galės pamatyti vėliau. Tuomet jis išvyko į Ispaniją ieškoti darbo, ten dirbo apie 9 mėnesius. Ieškovės apie išvykimą neinformavo, neturėjo galimybės. Tuo laikotarpiu išlaikymo dukrai neteikė. Grįžęs 2018 m. gegužės mėnesį, sužinojo apie skyrybas, priteistą išlaikymą. Išlaikymo skolą susimokėjo, taip pat mokėjo priteisto išlaikymo dalį – po 87 eurus, nes jam tai buvo sunkus laikotarpis, prasidėjo ši byla, buvo papildomų išlaidų. Be to, kol nepareikalavo antstoliai, nežinojo kur pervesti. Išvykimo į Ispaniją jis nedeklaravo.

34. Kadangi dukra yra įpratusi gyventi su juo, jis nevertina, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su juo tai bus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas. Nemano, kad dukros ryšys su mama yra labai stiprus. Po teismo sprendimo priėmimo dukra buvo pas jį 2019 m. sausio mėnesį apie savaitę, taip pat 2019 m. vasarą dukra su juo būdavo kiekvieną savaitgalį, taip pat apie savaitę buvo 2019 m. vasarą. Būdama pas jį, dukra mamos nepasigesdavo, reikdavo įkalbinėti, kad važiuotų pas mamą. Teigė, kad jis geba tinkamai pasirūpinti dukra ir tai gali paliudyti buvusi jo sutuoktinė O. V. bei sūnus iš pirmos santuokos E. P., kuriuos prašė apklausti. Pripažįsta, kad dabar, kai ieškovė su dukra išvyko į Angliją, bendrauti tapo sudėtingiau, nes telefonu ar internetinio ryšio priemonėmis su dukra susikalbėti sunku, dukra visai kitaip su juo bendrauja, nei bendraujant gyvai. Jei dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis neribotų ieškovės bendravimo su dukra, leistų bendrauti visais būdais.

35. Dukrai gyvenant su ieškove, ieškovė su juo jokiais klausimais nesitaria dėl vaiko, nesiderino dėl išvežimo į Angliją, dėl mokyklos. Ieškovės sugyventinio požiūrio į dukrą nežino, bet nemano, kad yra blogai, nes dukra nieko apie tai nekalbėjo.

36. Atsakovas, atnaujinus sustabdytos bylos nagrinėjimą (grįžus bylai neatlikus ekspertizės), 2022-05-03 teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį su dukra praleido vieną savaitę. Nuo to laiko su dukra betarpiškai nebendravo, bendravo tik nuotoliniu būdu. Tuomet dukrai buvo trys su puse metų, bendrauti su ja telefonu buvo labai sudėtinga. Tai buvo labai paviršutiniškas bendravimas. Be to, dukra dažnai nekeldavo ragelio, nors buvo su ieškove susitarę, kad skambins į dukros telefoną antradieniais ir penktadieniais nuo 18 iki 20 val., o sekmadieniais bet kuriuo metu. Gal tik kartą dukra jam perskambino, o ieškovė – niekada. Kartą atsiliepusi dukra pasakė, kad nenori kalbėti ir padėjo telefoną. Jis nustojo skambinti, taip jo bendravimas su dukra nutrūko.

37. 2021 m. lapkričio mėnesį buvo nuvykęs į Angliją, bet su dukra nesusitiko, nors ieškovei apie savo atvykimą pranešė prieš 10 dienų. Nuvykimo sąlygos buvo komplikuotos, nes buvo pandemija, reikėjo iš anksto deklaruoti kur apsistos, darytis testus. Jis apsistojo pas draugą už 200-300 km. nuo dukros gyvenamosios vietos, ten turėjo atskirą kambarį. Ketino ten parsivežti dukrą savaitgaliui, bet nesutiko ieškovė. Mano, kad dukra būtų buvusi su juo, nes taip jau yra buvę 2017 m., jų bendravimas tuomet taip pat buvo nutrūkęs. Tačiau mergaitė labai noriai bendravo. Nemano, jog būtų buvę problemų ir šį kartą. O jei dukra būtų nesutikusi likti su juo – būtų kažką daręs, parvežęs ją namo.

38. Mano, jog nevėlu pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Dukros gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiktų vaiko interesus, nei gyvenamoji vieta Anglijoje. Ji yra Lietuvos pilietė, čia geresnis mokymas. Dukra galėtų pradėti lankyti mokyklą Lietuvoje nuo pirmos klasės. Mano, jog dukrai kenkia keliavimas iš buto į butą, nebendravimas su tėčiu, ryšio nebuvimas. Jis stengtųsi išlaikyti dukros ryšį su motina, kai tuo tarpu ieškovė jokios iniciatyvos išlaikyti jo ryšį su dukra nerodo. Jis nemano, kad ieškovė neužtikrina dukros poreikių, nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, bet tai, kas yra dabar, gali būti laikina. Lietuvoje dukrai būtų stabiliau. Jei dukra gyventų su juo, jis su dukra kalbėtųsi, aiškintų jai, kad reikia bendrauti su mama. Šiuo metu atsakovas nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo draudimo išmoką apie 300 Eur ir neįgalumo pašalpą 280 Eur, iš viso 580 Eur. Jei dukra gyventų su juo, ieškotųsi darbo, stengtųsi užsidirbti. Bet pragyventų su dukra ir iš gaunamų 580 Eur. Iš ieškovės prašo priteisti tik 100 Eur išlaikymą dukrai. Jis dabar teikia teismo priteisto dydžio išlaikymą, su indeksacija 108 Eur. Papildomai nieko neteikia.

39. Į ieškovės atstovės klausimus paaiškino, kad Dukros su gimimo diena ir su Kalėdomis nepasveikino, atvirutės irgi neišsiuntė, nes nėra įsitikinęs, kad ieškovė su dukra gyvena nurodyti adresu. Jei dukra būtų su juo – ją sveikintų. Jo psichologinė būklė dabar normali, jokių suicidinių minčių neturi. Ieškovės pagalbos bendraujant su dukra neprašė, pats pagalbos neieškojo, tėvystės ugdymo kursų nelankė. Pripažįsta, kad šiuo metu nežino, ar dukra norėtų gyventi su juo, bet kai buvo 3,5 metų – norėjo.

40. 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė palaikė reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo.

41. 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje atsakovo prašymu buvo apklausti liudytojai I. B., Ž. B., O. V., E. P..

42. Liudytojas I. B. paaiškino, kad jo brolis Ž. B. dirba ir gyvena Vokietijoje, ten 2017 m. viduryje susipažino su ieškove, gyveno su ja. 2018 m. pradžioje brolis su M ir jos dukra atvyko į Lietuvą ir gyveno jo tėvų namuose, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini)kaime. Jis taip pat ten gyveno su drauge. Brolis važiuodavo dirbti į Vokietiją, grįždavo kas 1,5-3 mėnesiai. M likdavo viena. Brolio bendravimas su ieškove nutrūko apie 2018 m. vidurį. Gyvendama jo tėvų namuose M dažnai kažkur išvykdavo, o dukrą palikdavo jo ir jo draugės priežiūrai. Matydavo, kaip pas M atvažiuodavo draugai, jie vaišindavosi, kartais ją parveždavo neblaivią. M keldavo balsą ant dukros, dažniausiai bardavo dukrą dėl šuns. M laikė du šunis, vienas iš jų įkando mergaitei. Rėkaudavo ir ant šunų. M rūpinosi dukra, ją pamokydavo, pirko žaislus, slaugė kai sirgo. Bet dukra realiai nežinojo kas jos tėvas, buvo pradėjusi jį vadinti tėvu. Atsakovui atvažiavus pas M pasikalbėti, nes norėjo pamatyti vaiką, M pasakė, kad jis nematys vaiko. Vėliau atsakovas lankė dukrą, matė, kad jis gražiai bendravo su dukra, atveždavo vaišių, žaislų, žaisdavo su ja. M su dukra jo tėvų namuose gyveno iki 2018 m. pabaigos.

43. Liudytojas Ž. B. paaiškino, jog yra atsakovo G. P. draugas, su juo bendrauja apie 20 metų. M pažįsta kaip buvusią atsakovo sutuoktinę. Žino, kad jie turi dukrą, abu ja rūpinosi, ją mylėjo. Kai jie gyveno Vokietijoje, apsistodavo pas juos. Tuo metu jie abu dirbo senelių namuose, bet atsakovas turi neįgalumą, todėl jam skirdavo mažai valandų, o M dirbo daugiau, taip pat ir naktimis. Atsakovas prižiūrėjo dukrą. Šiuo metu atsakovas mažai mato dukrą. Žino, kad jo ryšiai su dukra kurį laiką buvo nutrūkę, nes jis buvo išvažiavęs į Ispaniją dirbti.

44. Liudytoja O. V. paaiškino, jog ji yra buvusi atsakovo sutuoktinė. Su atsakovu nepiktuoju, ieškovę pažįsta iš matymo, nebendrauja. Su atsakovu turi sūnų E, kuris jau yra pilnametis. Atsakovas dalyvavo sūnaus E gyvenime, jie bendraudavo visas savaitgaliais, sūnus mėgo važiuoti pas tėvą. Atsakovas mokėjo pasirūpinti sūnumi. Šiuo metu sūnus taip pat bendrauja su tėčiu, taip pat su sese A, kurią buvo parsivežęs ir į savo namus. A žino, kad E yra jos brolis, ji labai meili mergaitė, ją matė 2 kartus.

45. Liudytojas E. P., atsakovo sūnus, paaiškino, jog su A bendrauja kaip su sese, buvo ją parsivežęs į savo namus. A jį vadina broliu, pasako, kas jai yra blogai. A šiuo metu gyvena su mama Anglijoje, bet kai atvyksta, tėvas sugeba ja pasirūpinti pilnai. Jei A gyventų Lietuvoje, norėtų dažniau praleisti laiką su ja. Į Angliją jos aplankyti nebuvo nuvykęs.

46. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė su priešieškinio reikalavimu pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti su atsakovu, nesutiko. 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas dukra rūpinosi tik iki pusantrų metukų. Abu tuomet gyveno Vokietijoje. Atsakovas prižiūrėjo dukrą, o ji viena dirbo, kad galėtų išlaikyti šeimą. Ji dirbo naktinėje pamainoje, o dieną pati prižiūrėjo dukrą. Atsakovas taip pat kažkiek dirbo, bet nepastoviai. Ji neneigia, kad dukra turėjo ryšį su tėčiu. Tačiau padavus skyryboms – atsakovas nieko nepranešęs dingo. Apie metus laiko neteikė dukrai išlaikymo, nesirūpino dukra. O grįžęs iš užsienio, į kurį buvo išvykęs, pareikalavo duoti dukrą dviem savaitėms. Tarp jų kilo ginčas. 2019 m. vasarą ji palikdavo dukrą savaitgaliais su atsakovu. Dukra pas tėtį važiuodavo su noru, nes su juo eidavo į pramogas, atsakovas duodavo jai saldumynų. Kartą pasakojo, jog žaidė su broliu (atsakovo sūnumi iš pirmos santuokos, kurio atsakovas neaugino). Anglijoje apie brolį mergaitė nekalba.

47. Atsakovas žalingo poveikio dukrai nedarė, bet dukros gerai neprižiūrėjo – jos tinkamai nesušukuodavo, neaprengdavo. Dukra neprisimena amkstesnio gyvenimo atsakovo namuose, Pelėdnagių kaime, nes jie ten gyveno tik tris mėnesius po dukros gimimo. Mano, kad dukrai būtų šokas gyventi be jos, su atsakovu. Ji nebūtų gerai prižiūrėta. Nemano, kad atsakovas aprūpintų vaiką už 200 eurų.

48. Ieškovė taip pat paaiškino, jog į Angliją išvyko 2019 m. balandžio 30 d. Apie tai pranešė atsakovui sms žinute 2019-05-01. Taigi, atsakovas žinojo apie jos išvykimą. Jos sprendimas išvykti buvo apgalvotas. Su Lietuva ją niekas nesieja, nei nekilnojamojo turto, nei artimų giminaičių Lietuvoje neturi. Į Lietuvą atvažiuoja tik dėl dukros bendravimo su tėčiu. Ji nori likti Anglijoje, ten dirbti, užtikrinti dukros poreikius. Gyvena pas draugą, su kuriuo ketina kurti šeimą, jo nuomojamame name. Ji yra pradėjusi dirbti, bandomasis laikotarpis. Jos darbo užmokestis numatomas 800 svarų per mėnesį. Taip pat yra kreipusis dėl pašalpos vaikui. Anglijoje mokama 80 svarų per mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Anglijoje dukra lankys valstybinę mokyklą, už kurią mokėti nereikia, bet reikia pirkti uniformą, sportinę aprangą, taip pat mokėti už pietus mokykloje, kurie kainuoja 80 svarų per mėnesį. Anglijoje maisto kainos panašios kaip ir Lietuvoje, brangiau tik vaisiai ir daržovės. Mano, kad dukros išlaikymui bus reikalinga panaši suma, kaip ie Lietuvoje. Dukros išlaikymui ji skiria žymiai daugiau, nei moka atsakovas. Išlaikyti dukrą jai padeda draugas.

49. Dėl atsakovo argumentų apie dažną gyvenamosios vietos keitimą ieškovė paaiškino, kad ji savo gyvenamąją vietą keitė iš viso tris kartus – iš Vokietijos atvyko ir gyveno pas draugo tėvus(duomenys neskelbtini), tada persikėlė į miestą (Kauną), o iš ten išvažiavo į Angliją. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje dukra nepatyrė jokio streso – gyvenamąją vietą ji pakeitė dėl patogumo – kad nereikėtų laukti kamščiuose. Dėl persikėlimo į Angliją mergaitė taip pat nepatyrė jokio diskomforto - kalbos barjero ji nejaučia, anglų kalbą supranta, angliškai skaičiuoja, pažįsta spalvas. Su bendraklasiais žaidžia, eiti į mokyklą labai nori.

50. Dėl atsakovo išsakytų argumenų dėl partnerių keitimo, tai jie nepagrįsti. Ji neieško naujų partnerių, turi vieną, su kuriuo ir gyvena. Jos draugas išsituokęs, turi du vaikus, 14 m. sūnų ir 8 m. dukrą, kurie gyvena su savo motina Anglijoje. Dukra juos pažįsta, su jais sutaria. Nurodė, kad mergaitė žino, kad jos tėvai gyvena atskirai, bet ji dar nesupranta, ką reiškia gyventi pas tėtį ar pas mamą. Apie teismo procesą ji nėra informuota.

51. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti ryšį su tevais, atsakovo prašymu, byloje buvo paskirta A. P. (kuriai tuo metu buvo keturi su puse metų) teismo psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, siekiant nustatyti tiek mergaitės brandą ir gebėjimą išreikšti savo pažiūras, tiek ir jos emocinį ryšį su tėvais, taip pat, siekiant išsiaiškinti, kuris iš tėvų gali užtikrinti palankesnes psichologines sąlygas vaiko vystymuisi. 2020 m. sausio 30 d. nutartimi byla buvo sustabdyta. Tačiau dėl užklupusios pandemijos ir su susijusių ribojimų, ieškovės nėštumo, kūdikio gimimo, mergaitės pristatymas ekspertams užtruko ir byla buvo 2020 m. grąžinta neatlikus ekspertizės.

52. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2022-05-03 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad keisti dukters gyvenamąją vietą jokio pagrindo. Dukrai jau yra septyneri metai, ji lanko mokyklą, mokosi antroje klasėje. Mergaitė nuo pusantrų metų auga su ja, Anglijoje adaptavosi, puikiai kalba angliškai, čia lanko mokyklą, mokosi antroje klasėje, turi draugų. Dukros ryšį su tėčiu ji sieks išlaikyti, nes tai yra jos pareiga užtikrinti dukros ir atsakovo bendravimą. Tačiau atsakovas per paskutiniuosius du metus pats nedėjo pastangų, nei karto nesusitiko su dukra, nors, kaip teigia, buvo atvykęs į Angliją, bet apsistojo už 200 km. nuo vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas reikalavo leisti dukrą išsivežti savaitgaliui, bet ji nesutiko, kadangi po dviejų metų nesimatymo dukra yra atpratusi. Leido tik pasimatyti su dukra, bet atsakovas taip ir nepasirodė, nors dukra jo laukė. Atsakovui nepasirodžius, dukra nusivylė, daugiau bendrauti nebenori.

53. Dėl bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis ieškovė paaiškino, kad jai išvykus su dukra gyventi į Angliją, pradžioje dukra noriai bendravo su atsakovu. Atsakovas paskambindavo jai, pasakydavo, kad nori bendrauti su dukra, o ji pasakydavo dukrai. Dukra turi savo atskirą telefoną, kuriuo gali bendrauti su atsakovu. Tačiau dukros noras bendrauti su tėčiu nuotolinėmis ryšio priemonėmis palaipsniui išblėso, kadangi atsakovas, užuot pasidomėjęs kaip dukra gyvena, kuo užsiima, spausdavo ją sakyti, kad jį myli, aiškino jai, kad mama bloga, nes jos neatveža į Lietuvą. Dukrai tai nėra priimtina ir dabar dažnai ji į atsakovo skambučius tiesiog neatsiliepia, arba pamačiusio praleistą skambutį, atsakovui neperskambina, nes nenori, nors perskambinti moka. Supranta, kad nesant kontaktinio bendravimo dukros ryšys su tėčiu silpsta. Tačiau atsakovas pats turi rodyti norą bendrauti.

Žemesnės instancijos teismas

54. Iki pandemijos ji laikėsi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, 4 kartus buvo atvežusi dukrą į Lietuvą, atsakovas su ja bendravo vasaros atostogų metu, paskutinį kartą buvo atvežusi ir atsakovas su dukra bendravo per 2019-2020 Naujus Metus. Dukra eina į mokyklą iki liepos mėnesio pabaigos, atostogauja rugpjūčio mėnesį. Bet jos vasaros atostogos kinta. Pavasario atostogų turi tik kelias dienas. Bet ji pasirengusi padėti atkurti ir užtikrinti tėvo ryšį su dukra.

55. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje ieškovės prašymu apklausta liudytoja M. M. paaiškino, jog yra ieškovės draugė, gyvena Anglijoje, dirba pedagoginį darbą. Jos dukra bendrauja su ieškovės dukra A. Apie A gali pasakyti, jog ji yra labai atvira mergaitė, pilna meilės, drąsi, bendraujanti. Su mama jos labai artimos, A nuolat ją seka, apkabina. M rūpinasi dukra, ją rengia, šukuoja, leidžia į mokyklą, slaugo kai serga. Ieškovė su dukra gamina maistą, daro rankdarbius, užsiima nėrimu. Lankėsi ieškovės namuose, matė, jog A turi savo kambarį, kuriame yra viskas, ko reikia - žaislai, stalas, lova. Jokių netinkamos priežiūros atvejų ar girtavimo nematė. Apie tėtį iš mergaitės nieko nėra girdėjusi. Pastebėjo, kad ieškovės sugyventinį A kartais pavadina tėčiu.

56. Liudytojas V. F. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje paaiškino, jog jis ir ieškovė nors nėra susituokę, bet gyvena kaip pilnavertė šeima, augina bendrą sūnų, taip pat ieškovės dukrą A. A yra viskuo patenkinta, linksma, laiminga mergaitė, turi draugų. As mokykla yra netoli jų gyvenamosios vietos. Į mokyklą A nuveda ir parveda mama, kartais pasiima ir jis. Laisvalaikiu A mėgsta piešti, žaisti su žaislais, taip pat mėgsta žaisti su broliu. Jie visi eina pasivaikščioti į zoologijos sodą, važinėja po Angliją. Gyvena vieno aukšto name, kuriame yra didelė svetainė, virtuvė, miegamasis ir A kambarys. Vietos viskam pakanka. Namą nuomoja, moka apie 900 svarų už nuomą ir už komunalinius patarnavimus apie 100 svarų. Jis dirba vairuotoju, uždirba apie 2500 svarų. Turi du vaikus iš pirmos santuokos, kuriems moka išlaikymą, 150 svarų per mėnesį. Likusių pinigų pragyvenimui pakanka, dar ir lieka taupymui, nes Anglijoje viskas pigiau nei Lietuvoje, be to, vaikai iki pilnametystės gauna po 80 svarų per mėnesį. Jie yra taupūs. A noriai bendrauja su jo vaikais, taip pat džiaugiasi broliu. Ji yra labai drąsi ir bendraujanti mergaitė. Tačiau su tėčiu A bendrauti nenori. Nenori atsiliepti į jo skambučius. Jam teko apie tai su A kalbėtis, sakė jai, kad su tėčiu reikia bendrauti. Bet A atsakė, kad tėtis jos nesiklauso. Taip pat sakė, kad vieną kartą tėtis iš jos pasijuokė. Mato, kad A nuo tėčio atitolo, bet negali jos priversti bendrauti. M taip pat jam skundėsi, kad nesusišneka su atsakovu, negali su juo pabendrauti dukrą liečiančiais klausimais.

57. Atsakovas, prašydamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kaip vieną iš argumentų nurodė, kad pagrindas keisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą yra tas, jog ieškovė neteisėtai dukrą išvežė į Jungtinę Karalystę, todėl buvo pažeisti ne tik vaiko interesai, bet ir skyrium gyvenančio tėvo teisės.

59. Tačiau vaiko išvežimo klausimas į užsienio valstybę nebegali būti kvestionuojamas, kadangi vaiką leista išvežti į užsienio valstybę minėtu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu. Pažymėtina ir taai, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją). Be to, aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

60. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės aplinka vaikui, kurioje šalių dukra gyvena jau daugiau kaip vienerius metus, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir tokia aplinka būtų sukurta pas atsakovą.

61. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi nuosavą butą, šalia kurio yra visa infrastruktūra, mokykla, kurioje šalių dukra, kaip teigia atsakovas, galėtų mokytis pradedant nuo pirmos klasės, tačiau abejotina, ar toks lavinimas būtų naudingas A. P., kuri lanko mokyklą Jungtinėje Karalystėje, yra antrokė. O atsakovo turimas nuosavas būstas, geros gyvenimo sąlygos, kai ieškovės gyvenimo sąlygos taip pat yra geros, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje pateikti rašytiniai duomenys (mokyklos išduota charakteristika, A kambario fotonuotraukos, liudytojų V. F. ir M. M. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, pati ją veda į mokyklą, tvarkingai rengia, šukuoja, aprūpina visomis reikiamomis priemonėmis. Ieškovė taip pat rūpinasi dukros dienotvarke, laisvalaikiu, jos gimtadienio švente. A artimą ryšį su mama rodo jų šiltas bendravimas, bendri pomėgiai rankdarbiams, maisto gaminimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų aspektu yra tinkamas. Ieškovės ir jos sugyventinio charakteristikos leidžia teigti, jog jie abu yra atsakingi, darbštūs, mėgiami darbo kolektyvuose. Šie jų asmenybės bruožai taip pat sudaro pagrindo spęsti, jog šeimoje jie taip pat yra atsakingi ir rūpestingi.

62. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog mergaitė yra tinkamai prižiūrima, mylima, jai sudarytos visos sąlygos augti ir ugdytis, yra įrodytos. Tai patvirtina byloje pateiktos mergaitės kambario fotonuotraukos, mokyklos pateikta charaktersitika, liudytojų parodymai. Jokie mergaitės nepriežiūros faktai nėra užfiksuoti. Darytina išvada, kad ieškovė geba ir turi tinkamas sąlygas rūpintis dukra, mama ir dukra yra artimos, jas sieja abipusis emcinis ryšys.

63. Priešingai, pačio atsakovo pripažįstamas elgesys, kad jis apie metus laiko nesirūpino dukra, neteikė jai išlaikymo, jos nelankė, o vėliau, atsinaujinus jo ir dukros ryšiui, dukrai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, jų ryšys vėl nutrūko, rodo, jog atsakovo ryšys su dukra nėra toks stiprus. Atsakovo paaiškinimai, kad dukra neatsiliepia į jo skambučius, neperskambina, o kartą pati mergaitė jam pasakė, jog su juo nenori bendrauti, leidžia spręsti, jog atsakovui kilo sunkumų bendraujant su dukra. Galimai jis nesuprato vaiko, nesurado su dukra bendros kalbos. Tačiau jokių šios problemos sprendimo būdų atsakovas neieškojo, ieškovės neprašė padėti jam surasti ryšį su dukra. Jis tiesiog nustojo skambinti dukrai. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis labai pasitiki savimi, nelinkęs eiti į kompromisus. Jis reikalauja kontaktinio bendravimo su dukra, jos gyvenamosios vietos pakeitimo, nors jos gyvai nėra matęs daugiau kaip du metus, o bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis taip pat nutrūkęs. Atsakovas remiasi buvusiu artimu ryšiu su dukra, todėl mano, kad jo, kaip tėvo ryšys su dukra savaime atsinaujins, kai tik jis betarpiškai galės bendrauti su dukra. Tačiau atsakovas neįvertina tos aplinkybės, kad artimas ryšys su dukra jį siejo jos ankstyvoje vaikystėje, o šiuo metu mergaitė jau lanko mokyklą, ją supa visai kita aplinka, jos elgesys, poreikiai, mąstymas yra pasikeitę. Ryšio atnaujinimui su dukra gali prireikti ne tik laiko, bet ir pastangų, o gal ir specialisto pagalbos. Vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su atsakovu labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

64. Atsakovas taip pat teigė, kad gyvendama(duomenys neskelbtini), ieškovės elgesys su dukra buvo netinkamas. Tačiau tokio fakto atsakovas neįrodė. Netgi jo prašymu apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog ieškovė būtų nesirūpinusi dukra. Be to, kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini)ieškovė gyveno 2017-2018 metais, tuo metu mergaitei buvo apie tris metus. Šiuo metu ieškovės gyvenimo aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios –ji daugiau nei treji metai gyvena užsienio valstybėje, faktinėje šeimoje su kitu asmeniu, su kuriuo augina bendrą sūnų, abu rūpinasi ieškovės dukra. Jokių mergaitės nepriežiūros atvejų ar netinkamo elgesio su ja atvejų nėra užfiksuota. Todėl liudytojo nurodyti atvejai, kad ieškovė grįždavo neblaivi, aprėkdavo šunis, barė dukrą dėl elgesio su šunimis, yra visai neaktualūs.

65. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė siekia riboti dukters bendravimą su tėvu, tai grindė skambučių išklotinėmis ir jų suvestine, iš kurių matyti, jog į atsakovo skambučius dažnai neatsiliepiama arba atsiliepus pokalbis nevyksta. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas skambino tiesiogiai dukrai. Neatsiliepti skambučiai tik patvirtina, kad mergaitė atsakovo skambučius ignoruoja, nekalba arba neatsiliepia. Kaip jau nustatyta, šiuo metu ji nenori su tėčiu bendrauti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad mergaitė taip elgiasi dėl ieškovės poveikio. Atvirkščiai, tiek ieškovė, tiek jos sugyventinis V. F. patvirtino, kad jie skatina A bendrauti su atsakovu, tačiau mergaitė jaučiasi nesuprasta, turi nuoskaudų, todėl bendrauti atsisako.

66. Teismo vertinimu, jokio ieškovės siekio kliudyti dukrai bendrauti su atsakovu nėra, tačiau ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turėtų dėti daugiau pastangų, kad dukros ryšys su tėčiu atsinaujintų, kad dukra norėtų su juo bendrauti. Šalių dukra yra pakankamai mažo amžiaus, todėl palikti tokio amžiaus vaikui pačiai spręsti bendrauti su tėčiu ar ne, pakankamai neatsakinga. Ieškovė, su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, turi pareigą sudaryti sąlygas atsakovo ir dukters bendravimui, todėl ji turi imtis iniciatyvos išsiaiškinti dukros nenoro bendrauti su tėčiu priežastis, o taip pat ir imtis priemonių toms priežastims pašalinti, pvz. informuojant atsakovą koks bendravimas dukrai būtų priimtinas, ko iš tėčio ji tikisi.

67. Vaiko emocinei raidai neabejotinai reikalingi abu tėvai, bendravimas su jais. Nors byloje yra tam tikrų duomenų, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, ji ne visuomet laikėsi nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, 2021 ir 2022 m. neatvežė dukros į Lietuvą ir neužtikrino atsakovo ir dukros bendravimo, tačiau tam sukliudė objektyviuos priežastys – pandemija, ieškovės nėštumas, sūnaus gimimas, vaikų ligos.

68. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo išdėstyti argumentai nepatvirtina būtinumo šiuo laikotarpiu keisti vaiko nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamoji vieta su ieškove užsienio valstybėje, vaikas šioje šalyje gyvena jaiu daugiau kaip trejus metus (nuo 2019 m. gegužės mėn.), čia susiformavę vaiko socialinis ryšys. Atsakovė dukra rūpinosi nuo pat jos gimimo, taip pat ja rūpinasi ir išvykusi gyventi į Jungtinę Kasralystę. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje yra stabili, saugi. Mergaitė įpratusi gyventi ir miegoti savo kambaryje, lankyti mokyklą, žaisti su draugais, lankytis jai įprastose vietose, ji puikiai kalba angliškai, bendrauja su mažuoju broliu. Todėl teismas sprendžia, kad vaiko atskyrimas nuo motinos, brolio, draugų ir kitos socialinės aplinkos, kurioje mergaitė gyvena pastaruosius metus, gali sukelti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai ir tai reikštų vaiko interesų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

69. Atmetus šį priešieškinio reikalavimą, nėra jokio pagrindo tenkinti ir priešieškinio reikalavimus nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, o taip priteisti jai išlaikymą iš ieškovės.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

70. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

71. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

72. Šioje byloje nepilnamečio vaiko A. P. bendravimo su atsakovu tvarka nustatyta Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu 2017 m. spalio 23 d.

73. Atsakovas 2022 m. gegužės 3 d. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko patikslinimo – papildymo alternatyviu reikalavimu (DOK-58171) prašo, kad tuo atveju, jei teismas netenkintų jo priešieškinio reikalavimo pakeisti A. P. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, prašo pakeisti Kėdainių rajono aplinkės teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su A. P. tvarką:

2. A. P. išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais ir palyda pasirūpina G. P.. A. P. grįžimo į gyvenamąją vietą kelionės bilietais ir palyda pasirūpina M. Š..

3. Šalys privalo išsiųsti kelionės bilietus viena kitai ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo išvykimo.

4. Esant galimybei dukrą vežti automobiliu, šalys viena kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės datos.

5. G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) kiekvieną dieną nuo 16:00 val. iki 20:00 val. A. P. gyvenamosios vietos laiku.

5. Tėvai turi teisę išsivežti A. P. į kitą užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgiau kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.

74. 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką yra netikslinga, kadangi ieškovė tos tvarkos nesilaiko, be to, teismo nustatyta bendravimo tvarka nekonkreti, kyla neaiškumų, nenumatytas bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Alternatyviame reikalavime prašoma nustatyti bendravimo tvarka konkretesnė, užkertanti galimybę ieškovei neatvežti dukros per atostogas, numatytas bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis, bendravimo tvarka sudaryta taip, kad kas antrus metus dukra gimtadienio dieną bus pas atsakovą. Tai, kad atsakovas pasirūpina dukros išvykimo bilietais ir palyda, o ieškovė – jos grįžimo bilietais ir palyda, padės įgyvendinti bendravimo tvarką.

75. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jo prašomas bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kiekvieną dieną nuo 16 iki 20 val. nereiškia, kad su dukra jis kalbėsis 4 valandas kasdien. Jam pakaktų, kad vaikas su juo bendrautų 10-15 ar 30 minučių, tik jis turėtų galimybę skambinti nurodytu laikotarpiu, nes labai konkrečiai numatyti bendravimo laiką į priekį yra labai sunku, gali būti įvairių kliūčių. Sutiktų, kad būtų nustatyta, jog dukrai skambina nuo 19 iki 20 val., bet ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyktų.

76. Ieškovė M. Š. ir jos atstovė su atsakovo alternatyviu reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją prašo palikti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą bendravimo tvarką, motyvuodama, tuo, kad iš esmės atsakovas prašo analogiškos tvarkos bendravimo vasaros metu, kuri nustatyta 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, kurioje numatyta, kad „dukters motina įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukterį A. P. dviem savaitėm, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui prieš 10 dienų". Mergaitė, gyvendama Jungtinėje Karalystėje turi atostogų visą rugpjūtį, kartais kelias dienas liepos mėnesį. Ieškovė mano, kad 3 savaitės atostogų su tėvu yra per daug. Ieškovė taip pat turi teisę į atostogas su dukra, be to, dukrai prieš rugsėjo pirmą 1-2 savaites yra tikslinga grįžti į Jungtinę Karalystę, nes reikalinga siūti uniformą mokyklai, supirkti visas mokymosi priemones ir kitus daiktus reikalingus mokyklai. Todėl mano, kad 14 dienų laikotarpis praleisti su tėvu yra pakankamas ir atitinkantis vaiko rėžimą ir poreikius. Be to, liepos 26 dieną yra dukters gimtadienis. Pažymėtina, kad dukra jau yra tokio amžiaus, kad gimtadienį švenčia su savo draugais, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl dukters išvežimas jos gimtadienio dieną, pažeis vaiko interesą ir norą. Tėvai turi atsižvelgti ne į savo poreikius, bet į dukters norus. Dukra nori gimtadienį švęsti namie su draugėmis. Tėvui pageidaujant jis gali pasveikinti dukrą jos gyvenamojoje vietoje.

77. 2017-10-23 numatytoje tvarkoje yra aiškiai aptarta, kad dukrą į Lietuvą pristato tėvui Ieškovė, taigi aišku, kad ji ir parsiveža ją atgal, todėl aiški ir jos atvykimo/palydos tvarka. Atsakovo prašoma palydos tvarka yra neaiški, be to, mergaitė nemačius tėvo jau kelerius metus gali atsisakyti vykti su Atsakovu, todėl paprasčiau jeigu ši pareiga vasaros metu (parvežti ir pasiimti dukrą) lieka Ieškovei, taip kaip numatyta 2017-10-23 sprendime.

78. Dėl bendravimo nuotoliniu būdu. Iš Atsakovo reikalavimų suprastina, kad Atsakovas nori bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 16 val. iki 20 val. Akivaizdu, kad Atsakovas nesupranta elementarių vaiko poreikių. Vaiko sėdėjimas prie telefono ar kompiuterio 4 val. per parą darys neigiamą poveikį vaiko interesams. Be to, dukra turi ruošti pamokas, pasirengti mokyklai, pailsėti, pabendrauti su draugais, taip pat pabendrauti su pačia motina. Toks reikalavimas akivaizdžiai pažeistų vaiko interesą, yra nepriimtinas ir tokia tvarka negali būti nustatyta. 2017-10-23 sprendime yra numatyta, kad „Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukra užsienyje jos gyvenamojoje vietoje", toks nustatymas apima ir bendravimą nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis, todėl būtinybės nustatyti papildomą tvarką (juolab nežinant dukters besikeičiančių poreikių - būrelių lankymo, pamokų ruošos užimtumo kiekvieną dieną ir pan). Atsakovas turi mergaitės telefono numerį, jam nėra trukdoma bendrauti nevaržomai nuotolinėmis ryšio priemonėmis, todėl nustatymas bendrauti priverstinai 4 valandas per dieną yra perteklinis.

79. Dėl bendravimo žiemos atostogų metu (šv. Kalėdos ir Naujieji metai). Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiu reikalavimu. Jeigu Atsakovas rūpintųsi ir domėtųsi plačiau, žinotų, kad patys brangiausi bilietai skristi į Lietuvą yra būtent Kalėdų periodu, kada daug lietuvių grįžta aplankyti savo šeimų. Bilietų kaina siekia iki 1000 svarų grįžti Kalėdų periodu į Lietuvą. Ieškovė tokiomis lėšomis nedisponuoja ir be to grįžti jos 4 asmenų šeimai būtų nepakeliama finansinė našta. Antra, dukra nėra praleidus nei vienų švenčių be motinos, tai pakenktų dukters interesams. 2021-05-03 posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad dukra yra labai prisirišus prie motinos. Švenčių metu dukters išskyrimas su motina ir broliu būtų dukters interesų pažeidimas. 2017-10-23 sprendime yra numatyta, kad „Motina įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukra užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų" . Ieškovės nuomone, ši sąlyga yra taikoma ir švenčių metu, todėl Atsakovui atvykus į Jungtinę Karalystę, Ieškovė sudarys švenčių metu sąlygas bendrauti su dukra tėvui. Ryšium su tuo, Atsakovo reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžiantis dukters interesus.

80. Dėl išvykimo į užsienio valstybę be rašytinio sutikimo. Ieškovė nesutinka su tokiu Atsakovo reikalavimu. Ieškovė nepasitiki Atsakovu, Atsakovas buvo bandęs nusižudyti dukters akivaizdoje, be to, vertinant 2021-05-03 posėdžio metu duotus Atsakovo paaiškinimus, akivaizdu, kad Atsakovas neturi tinkamų įgūdžių rūpintis vaiku, neturi finansinių pajėgumų ir neturi jokio supratimo kas yra vaiko poreikiai ir interesai, nesidomi kokie yra dukters mitybos įpročiai. Negana to Atsakovo reikalavimai pakeisti gyvenamą vietą net nežinant nei kokią mokymo įstaigą lankys, nei koks jos ugdymo procesas akivaizdžiai parodo Atsakovo nenuovoką apie vaiko poreikius.

81. Įvertinus prašymą bendrauti 4 valandas per dieną telefonu arba kompiuteriu susidaro galutinis įspūdis, kad tėvui trūksta įgūdžių ir nuovokos apie vaiko ugdymą, mokymą, maitinimą ir kitus dalykus. Be to, tėvas nėra bendravęs su dukra kontaktiniu būdu jau kelerius metus, todėl išvežimas vaiko į užsienį be motinos sutikimo nėra galimas ir pažeistų vaiko interesą. Atsakovas, neįspėjęs ir nepranešęs 2017 metais gegužės mėnesį Ieškovei nežinant išsivežė dukrą su jos visais daiktais, net nenurodydamas kur, kaip vėliau paaiškėjo iš Vokietijos į Lietuvą. Vertinant Atsakovo požiūrį ir praeitį toks tvarkos punktas gali sukelti grėsmę net vaikui. Dukters išvežimas į Užsienyje galimas tik esant motinos sutikimui.

82. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog iki pandemijos ji laikėsi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, 4 kartus buvo atvežusi dukrą į Lietuvą, atsakovas su ja bendravo vasaros atostogų metu, paskutinį kartą buvo atvežusi ir atsakovas su dukra bendravo per 2019-2020 Naujus Metus. Dukra eina į mokyklą iki liepos mėnesio pabaigos, atostogauja rugpjūčio mėnesį. Bet jos vasaros atostogos kinta. Pavasario atostogų turi tik kelias dienas. Bet ji pasirengusi padėti atkurti ir užtikrinti tėvo ryšį su dukra. Sutiktų dvi savaites per dukros vasaros atostogas ją atvežti atsakovui, apmokėti kelionės išlaidas. Likusį vasaros atostogų laiką atsakovas pats galėtų atvažiuoti į Angliją, išsinuomoti būstą ir leisti laiką su dukra. Norėtų, jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį atsakovas bendrautų su dukra be nakvynių, nes dukra yra atpratusi.

83. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, teigdamas galutinę išvadą byloje, dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nurodė, jog bendravimo tvarka turėtų būti konkreti, bendravimo tvarka turėtų būti detalizuota, todėl neprieštarauja, kad ji būtų pakeista. Palaiko ieškovės atstovės siūlymą, jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį 2-3 kartus dukrą atsakovui atvežtų mama, o toliau galėtų parsivežti atsakovas.

84. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

85. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kyla nuolatiniai ginčai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos - šalys nesusitaria dėl dukters atvežimo į Lietuvą, atsakovo bendravimo su ja jai būnant užsienio valstybėje. Atsakovas pageidauja aiškesnės ir detalesnės bendravimo tvarkos.

86. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vien ginčo šalių nesugebėjimas tarpusavyje susitarti, nekonfliktuoti negali lemti bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovui, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir nedetali. Šalys neranda kompromiso dėl nustatytos tvarkos įgyvendinimo, dalį atsakomybės užkrauna vaikui. Todėl siekiant užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja, nustatyta bendravimo tvarka keistina, ją patikslinant pagal ieškovo siūlymą.

87. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

88. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, kasacinio teismo bylų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės pastabas, kad dukra su tėvu jau ilgą laiką nėra bendravusi, jų ryšys silpnas, dukra gali nenorėti vykti į Lietuvą su atsakovu ir pas jį nakvoti, taip pat, atžvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo teismo posėdyje pateiktą išvadą, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra tikslinga išeiti už atsakovo pareikšto reikalavimo ribų ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovė į tris pirmuosius susitikimus su tėčiu mergaitę atvežtų pati, o atsakovas su ja bendrautų be nakvynių ir perpus trumpesnį laiką, nei įsigaliojus nuolatinei bendravimo tvarkai. Taip pat, patikslintinas atsakovo bendravimo su dukra laikas nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nustatant, kad atsakovas dukrai skambina nuo 19 iki 20 val., o ieškovė privalo užtikrinti, kad bendravimas su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyktų.

89. Pasibaigus pereinamajam atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiui, nustatytina atsakovo prašoma nuolatinė bendravimo tvarka. Ieškovės argumentai, kad trijų savaičių nepertraukiamas atsakovo bendravimas jos vasaros atostogų metu yra per daug, ar kad per brangu atvežti vaiką Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu į Lietuvą, atmestini. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo bylų praktikoje yra nurodyta, kad bendravimo tvarka nebūtinai turi būti patogi tėvams. Svarbiausia - turi būti tenkinami vaiko interesai, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

90. Pažymėtina, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertindamas tai, kad dukra gyvena užsienio valstybėje, prašo nustatyti tiesioginį bendravimą su dukra tik jos vasaros ir žiemos atostogų metu, o kitu laiku - nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka yra racionali, atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir atsakovo interesą kiekvieną dieną nors trumpam pabendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, taip pat kartu praleisti ilgesnį laiką atostogų metu, per kurį galėtų poilsiauti, pakeliauti, aplankyti gimines. Nuolatinis ir pastovus bendravimas reikalingas tiek atkuriant, tiek ir išlaikant atsakovo ryšį su dukra.

91. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo dydį

92. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

93. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

94. Ieškovė prašo pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant nuo priteistos 100 Eur sumos iki 220 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

95. Pažymėtina, kad minėto teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai A buvo kiek daugiau nei dveji metai. Šiuo metu jai septyneri. Nuo teismo sprendimo praėjo beveik penkeri metai. Natūralu, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o taip pat išaugo ir vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma.

96. Ta aplinkybė, kad ieškovė su dukra persikėlė į Jungtinę Karalystę, neabejotinai taip pat turėjo įtakos vaiko išlaikymo vertei, nes pagal ieškovės pateiktą išlaidų detalizaciją, būsto nuomos, komunalinių mokesčių kainos Jungtinėje Karalystėje yra didesnės, nei Lietuvoje. Ieškovės paskaičiavimu, mergaitės išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1784 svarų (2152 Eur) suma.

97. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273- 969/2020, 21-22 punktai).

98. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 220 Eur išlaikymą kas mėnesį, nurodydama, kad likusią vaikui reikalingo išlaikymo dalį užtikrins ji pati.

99. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

100. Kaip nustatyta byloje, ieškovė šiuo metu nedirba, augina kūdikį. Išlaikyti dukrą jai padeda sugyventinis V. F., su kuriuo ieškovė gyvena jau trejus metus ir kuria savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje.

101. Kadangi ieškovė savo patikslintu ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti tik 220 Eur mėnesio dydžio periodinę išmoką, t.y. kuri nesudaro net pusės šiuo metu Lietuvoje esančios minimalios algos, remiantis nurodyta teismų praktika, pagal pateiktą reikalavimą ji neprivalėjo pateikti detalius įrodymus (pateikti čekius ir kitus dokumentus, susijusius su išleidžiamomis sumomis).

102. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, iš VĮ „Registrų centras" duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)kaime, taip pat garažą (boksą) Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini)gatvėje, bei garažą (boksą) (duomenys neskelbtini)kaime, taip pat 0,06 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje, esantį Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini)kaime. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje yra nurodęs, jog viename iš garažų jis yra įsikūręs sau darbo vietą – remontuoja automobilius, turi verslo liudijimą. Vėliau nurodė, kad veiklos nevykdo, mokosi profesijos. Dar vėliau nurodė, jog dirba pagal darbo sutartį. Paskutiniajame teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo draudimo išmoką apie 300 Eur ir neįgalumo pašalpą 280 Eur, iš viso 580 Eur. Taip pat paaiškino, kad jei dukra gyventų su juo, ieškotųsi darbo, stengtųsi užsidirbti. Bet pragyventų ir iš gaunamų 580 Eur.

103. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 60-70 proc. neigalumo lygis, paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija. Atsakovo gaunamos pajamos yra sąlyginai nedidelės, tačiau jis gyvena vienas nuosavybės teise priklausančiame būste, taigi jam nereikia mokėti nuomos, daugiau išlaikytinių neturi. Be to, pats atsakovas nurodė, jog turi įdirbį automobilių remonto veikloje, savo garaže remontuoja automobilius. Manytina, kad jis gali šia veikla užsiimti ir šiuo metu, arba susirasti kitą darbą, nes yra dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje, mokėsi ir įgijo apskaitininko kvalifikaciją. Taigi, atsakovas turi visas galimybes dirbti, gauti didesnes pajamas ir teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

104. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas pilnai, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200, 3.201 straipsnis).

105. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

106. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

107. Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimą, kurio yra atsisakiusi. 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakymas buvo priimtas ir byla šio reikalavimo dalyje nutraukta, tačiau nebuvo išspręstas žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 56,25 Eur (75 Eur × 75 proc.).

108. Už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl mokėtinas žyminis mokestis (43,20 Eur) priteistinas valstybei iš atsakovo.

109. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos ir vertimo išlaidos sudaro 2907,84 Eur. Kadangi šios išlaidos buvo patirtos už abu reikalavimus, iš kurių vieno ieškovė atsisakė, o vieną teismas pilnai tenkino, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 proc. patirtų minėtų išlaidų, t.y. 1453,63 Eur.

110. Atsakovas šioje byloje turėjo 1009 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio už tris neturtinius priešieškinio reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovės bendravimo tvarkos nustatymo). Du neturtiniai atsakovo reikalavimai atmesti, vienas tenkintas pilnai (dėl atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo), taip pat atmestas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš ieškovės priteisimo, už kurį atsakovas žyminio mokesčio nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

111. Kadangi iš keturių reikalavimų tenkintas vienas, teismas vertina, jog priešieškinis tenkintas 25 procentais, o 75 proc. atmestas (4 reikalavimai 100 proc./4; 25 proc. vienas reikalavimas). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 25 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 252,25 Eur, taip pat jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 327,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

112. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 16,95 Eur. Šios išlaidos iš šalių taip pat priteistinos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai, t.y iš atsakovo priteisant valstybei 75 proc. šių išlaidų, t.y. 12,75 Eur. Likusi 4,2 Eur suma iš ieškovės nepriteisiama, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017-10-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 iš atsakovo G. P. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., dydį, jį padidinant nuo priteisto 100 Eur sumos iki 220 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės M. Š. atsiskaitomąją banko sąskaitą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018- 06-11 d.) iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną M. Š..

Pakeisti 2017-10-23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2266-986/2017 nustatytą atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini) d. bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką, ją pakoreguojant ir nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį:

M. Š. į tris pirmuosius bendravimo tvarkoje numatytus susitikimus pati atveža nepilnametę dukrą A. P. į Lietuvą, į atsakovo gyvenamąją vietą ir iš jos pasiima, o atsakovas su dukra bendrauja be nakvynių, ne daugiau kaip 4 valandas per dieną.

Atsakovo bendravimas pereinamuoju laikotarpiu (pirmuosius tris bendravimo tvarkoje numatytus laikotarpius) trunka perpus trumpiau, nei numatyta nuolatinėje bendravimo tvarkoje.

Pereinamuoju laikotarpiu numatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama abiejų šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukros norą.

Pereinamuoju laikotarpiu šalims lygiomis dalimis tenka A. P. ir ją lydinčio asmens - ieškovės M. Š. kelionės išlaidos. Kitų mergaitę lydinčių asmenų (jeigu tokių būtų) kelionės išlaidos atsakovui nepriskiriamos.

Pereinamuoju laikotarpiu G. P. bendrauja su nepilnamete dukra A. P. visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) antradieniais ir penktadieniais nuo 19:00 val. iki 20:00 val. A. P. gyvenamosios vietos laiku, o ieškovė M. Š. užtikrina dukros pasiekiamumą. Dukra nesutinkant ar negalint bendrauti dėl objektyvių priežasčių, ieškovė nedelsiant apie tai informuoja atsakovą raštu (SMS žinute, el. paštu), nurodydama priežastis ir kito galimo bendravimo laiką.

Nustatyti, kad pereinamojo laikotarpio termino eiga prasideda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti atsakovo G. P. nuolatinę bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią:

G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. nelyginių metų (2021, 2023 ir t.t.) nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai, o lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. imtinai ir nepertraukiamai bei kiekvienais nelyginiais metais nuo gruodžio 22 d. iki sausio 2 d. imtinai ir nepertraukiamai.

A. P. išvykimo iš gyvenamosios vietos kelionės bilietais ir palyda pasirūpina G. P.. A. P. grįžimo į gyvenamąją vietą kelionės bilietais ir palyda pasirūpina M. Š..

Šalys privalo išsiųsti kelionės bilietus viena kitai ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo išvykimo.

Esant galimybei dukrą vežti automobiliu, šalys viena kitą apie tai informuoja ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomos kelionės datos.

G. P. bendrauja su nepilnamete A. P. visomis ryšio priemonėmis (telefonu, VIBER, Skype ir kt.) kiekvieną dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val. A. P. gyvenamosios vietos laiku.

Tėvai jų bendravimo su dukra laikotarpiu turi teisę išsivežti A. P. į kitą užsienio valstybę be rašytinio kito tėvo sutikimo ne ilgesniam kaip 2 savaitėms nepertraukiamai.

Šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1453,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 327,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 43 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 16,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, priteistą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė