Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5691-445/2024 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog 2022 m. pradžioje jis pradėjo gyventi kartu su atsakove. Kartu pagyvenus apie pusmetį, atsakovė nutarė pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena. Pakankamai lėšų būsto pirkimui atsakovė neturėjo, todėl paprašė ieškovo paskolinti jai pinigų. Kadangi ieškovas tuo metu prašomos paskolinti pinigų sumos neturėjo, atsakovė paprašė ieškovo sudaryti vartojimo kredito sutartį 6 000 Eur bei pasinaudoti banko suteiktu 2 000 Eur kredito limitu ir šiuos pinigus paskolinti jai. 2022 m. liepos 13 d. ieškovas su UAB „SB Lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu gavo 6 200 Eur paskolą. Paskolos grąžinimo terminas - 2026 m. sausio 16 d., grąžinama suma su palūkanomis – 8 139,66 Eur. 2022 m. liepos 14 d. ieškovas iš savo turimos AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei į jos turimą L. B. AS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko du mokėjimo pavedimus atitinkamai 2 000 Eur ir 6 000 Eur sumai (iš viso 8 000 Eur). Gautus pinigus ieškovas paskolino iš anksto neaptartam terminui, o atsakovė panaudojo juos gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui – 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įsigijo minėtą dviejų kambarių 51,56 m² bendro ploto gyvenamąjį butą su rūsiu. Praėjus pusantrų metų nuo būsto įsigijimo, 2024 m. sausio mėnesį atsakovė pareikalavo, kad ieškovas išsikeltų iš jos gyvenamosios vietos ir nuo tada ieškovo ir atsakovės santykiai visiškai nutrūko. Santykiams nutrūkus ieškovas pareikalavo atsakovės grąžinti jai paskolintus pinigus, tačiau atsakovė geranoriškai tai padaryti atsisakė. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šiuo atveju paskolos suteikimą patvirtina (duomenys neskelbtini) banko išrašai, įrodantys 2022 m. liepos 14 d. atliktus mokėjimo pavedimus 2 000 Eur ir 6 000 Eur sumai (iš viso 8 000 Eur) iš ieškovo į atsakovės L. B. AS sąskaitą. Lietuvos Banko statistiniais duomenimis 2022 m. liepos mėn. vidutinė palūkanų norma gyventojų paskoloms Lietuvos Respublikoje buvo 3,94 procentų. Atsižvelgiant į tai, už naudojimąsi paskola laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo pirmosios instancijos teismui nuo paskolintos 8 000 Eur sumos priteistinų palūkanų dydis yra 604,13 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atsakovei mokėjimo pavedimais pervestų 8 000 Eur lėšų pobūdžio, t. y. ar minėta suma laikytina ieškovo atsakovei suteikta paskola, ar minėta suma buvo grąžinta kaip ieškovo skola atsakovei.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

14. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

16. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

17. Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nekilo. Nagrinėjamu atveju paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau atima teisę remtis liudytojų parodymais teismui nusprendus netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovui teigiant, jog jo atsakovei pervesta pinigų suma yra atsakovei suteikta paskola, o atsakovei neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, byloje pirmosios instancijos teismui buvo būtina nustatyti ieškovo atsakovei pervestų lėšų paskirtį, kuri turi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2022 m. liepos 14 d. bankiniais mokėjimo nurodymais ieškovas pervedė į asmeninę atsakovės sąskaitą 8 000 Eur sumą, mokėjimų paskirtyje nurodydamas „skola“.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).

20. Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad aiškinant sutartį yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus, atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimo, patvirtinančio pinigų pervedimą atsakovei, paskirtį.

21. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog ieškovas, mokėjimų pavedimuose nurodydamas „skola“, iš tiesų ne grąžino skolą atsakovei, o sukūrė paskolinius teisinius santykius. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į žemiau šioje nutartyje nurodomas aplinkybes.

23. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pinigų mokėjimo faktai nebuvo įvardyti nei kaip paskolos suteikimas, nei kaip paskolos grąžinimas. Visgi pavedimų paskirtyje nurodytas žodis „skola“ vietoj paskolos suteikimą patvirtinančių terminų, pavyzdžiui, „paskola“ ar „paskolos suteikimas“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno asmens gali būti suvokiamas, vartojamas ir vertinamas skirtingai.

24. Ieškovo mokėjimo nurodymais lėšos buvo pervestos į atsakovės asmeninę banko sąskaitą ir ji įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip fizinis asmuo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, priėmusi jai pervestas lėšas, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė galimai buvo įsitikinusi, kad jai neteks grąžinti gautų pinigų, nes ieškovas su atsakove tam tikrą laiką gyveno kartu ir kūrė bendrus ateities planus.

25. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji neįrodė aplinkybių, kad nuolat skolino pinigus ieškovui ar kitaip materialiai rėmė ieškovą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo į bylą pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, jog ieškovo pajamos (neatskaičius mokesčių) ginčui aktualiu laikotarpiu 2022 metais sudarė 13 538,93 Eur, 2023 metais – 11 120,11 Eur. Tuo tarpu iš atsakovės į bylą pateiktų pažymų apie gautas pajamas nustatyta, kad: 2021 metais atsakovė gavo 12 458,03 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius darbo užmokestis sudarė nuo 727 Eur iki 777,77 Eur per mėnesį; 2022 metais – 14 740,17 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius darbo užmokestis sudarė nuo 885,37 Eur iki 909,37 Eur per mėnesį; 2023 metais – 15 3492,99 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius darbo užmokestis sudarė nuo 675,65 Eur iki 1 010,35 Eur per mėnesį. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad atsakovė gavo 5 223,44 Eur išmokas. Nustatytos aplinkybės suponuoja apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas buvo finansiškai pajėgus save visiškai išlaikyti, kadangi jo pajamos buvo ne mažesnės už atsakovės, o kai kuriais laikotarpiais ir didesnės.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės gautų mėnesinių pajamų dydį, vertina, jog iš esmės atsakovė neįrodė, kad ji buvo finansiškai pajėgi kiekvieną mėnesį atsakovui skolinti pinigines lėšas, kurios, kaip nurodė pati atsakovė, per mėnesį nesiekė 600 Eur, kas reiškia, jog jos asmeniniams poreikiams būtų likę apie 300 Eur ir mažiau. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra pateikusi savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti 2022 m. birželio 6 d. išeinantis mokėjimas 14,68 Eur sumai, mokėjimo paskirtis „Palūkanų įmoka V. K.“ bei 2022 m. liepos 2 d. išeinantis mokėjimas 3,80 Eur sumai, mokėjimo paskirtis „Palūkanos. V. K.“, kiti jos kartu su tripliku pateikti išrašai patvirtina būtent įeinančius iš ieškovo mokėjimus (skola, dovana). Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatė, kad ieškovas atsakovei mokėjimo pavedimais pervedė šias lėšas: 2023 m. gegužės 27 d. 100 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. birželio 3 d. 100 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. birželio 6 d. 150 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. birželio 20 d. 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana“; 2023 m. birželio 20 d. 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. liepos 6 d. 20 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. liepos 26 d. 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. rugpjūčio 6 d. 150 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. rugpjūčio 16 d. 100 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skola“; 2023 m. rugsėjo 29 d. 100 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „ss“; 2023 m. spalio 17 d. 300 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sss“. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad net ir laikant, jog ieškovas buvo skolingas atsakovei už gyvenant kartu patirtas išlaidas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas sumokėdavo galimai egzistavusius įsiskolinimus atsakovei, tačiau niekaip negali patvirtinti, jog ieškovas 2022 m. liepos 14 d. bankiniais mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei 8 000 Eur sumą kaip skolos grąžinimą, juolab, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo finansiškai pajėgi skolinti (dengti atsakovo gyvenimo išlaidas vedant bendrą ūkį) atsakovui tokio dydžio sumą.

27. Apeliantė nurodo, kad 8 000 Eur gavimą į savo banko sąskaitą yra už(si)skaičiusi kaip ieškovo atlyginimą už tai, jog ieškovas, gyvendamas pas apeliantę, buvo jos remiamas materialiai, naudojosi jos turtu – būstu, tačiau tokia apeliantės pozicija yra teisiškai nepagrįstai, nes įstatymai nenumato tokio pobūdžio įskaitymų. Apeliantė, manydama, kad jos interesai buvo pažeisti vedant bendrą ūkį su ieškovu, turėjo teisę pateikti priešieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo ar dėl kitokio pobūdžio reikalavimų, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą, galėtų būti pagrindas pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-351/2013).

29. Taigi, atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovei teko pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus faktinį pagrindą ir teko pareiga įrodyti, kad pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tačiau aukščiau nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog pinigus iš ieškovo gavo kitu pagrindu – kaip ieškovo skola atsakovei (kaip ieškovo atlyginimas už tai, kad ieškovas, gyvendamas pas apeliantę, buvo jos remiamas materialiai, naudojosi jos turtu – būstu). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, jog byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo atsakovei pervesta 8000 Eur suma yra paskolos sutarties dalykas. Kadangi atsakovė neįrodė kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo, pripažintina, kad priimdama kaip paskolos sutarties dalyką pervestas lėšas atsakovė kartu išreiškė įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovės 8000 Eur skolą.

30. Pasisakant dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog: i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudiciniu faktu; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis); v) vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška; vi) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

31. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančios įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendimui priimti, kad buvo vertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti įrodymai, paaiškinimai. Nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog dar kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Esant šioms aplinkybėms atmetamas apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo įrodymų vertinimo.

32. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo netenkinus reikalavimo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš apeliantės R. V. ieškovo V. K. naudai buvo priteista 8 000 Eur skola, priteistą 8 000 Eur skolą išdėstyti/atidėti jos mokėjimą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui.

33. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nebuvo pateikusi prašymo pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teismas savo iniciatyva tokio klausimo nenagrinėjo. Todėl apeliantei išaiškintina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), apeliantė turi teisę kreiptis su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo į pirmosios instancijos teismą.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 420 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.