- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-474-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. (V. K.) patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų ir atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovui V. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. (A. B.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. patikslintu ieškiniu prašė:
1) Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. K. ir atsakovės A. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pripažinti asmenine ieškovo V. K. nuosavybe.
3) Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą transporto priemonę automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliu – ir automobilis), kurio vidutinė rinkos vertė 5 107 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei A. K., o ieškovui priteisti 1/2 dalį pinigais – 2 553,50 Eur kompensaciją.
4) Atsakovei A. K. už ieškovui V. K. priteistiną didesnę dalytino turto dalį priteisti 70 446,50 Eur (73 000 Eur – 2 553,50 Eur) piniginę kompensaciją, nustatant jos sumokėjimą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5) Nustatyti, kad atsakovė per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikraustyti su visais savo daiktas iš Gyvenamojo namo bei Žemės sklypo.
6) Atsakovei po santuokos nutraukimo pavardę palikti pagal jos pasirinkimą.
7) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas patikslinto ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir iki 2009 m., kol buvo užauginti vaikai, bandė išlaikyti šeimos santykius. Nuo 2009 m. bendras gyvenimas tapo neįmanomas, sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, nebuvo sprendžiamos kilusios problemos abipusių nuolaidų būdu, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir dėl to jų santuoka faktiškai iširo. Apie pusantrų metų šalys išvis nebebendrauja, santykiai tapo priešiški. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi šalių susirašinėjimas įrodo, jog būtent atsakovė žemina ieškovą, vartoja psichologinį smurtą. Nurodė, kad jis buvo priverstas išeiti iš namų dėl psichologinės įtampos, nes nebeapsikentė atsakovės nuolat keliamų konfliktų, jos elgesio ir siekdamas apsaugoti psichinę sveikatą, išvengti neigiamų emocinių išgyvenimų. Pažymėjo, kad nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo neištikimybę. Dėl automobilio nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie paskolos suteikimą, paskolos grąžinimą ar automobilio dovanojimo sutartį, kurie patvirtintų, kad atsakovės sūnus sumokėjo visą 6 000 Eur transporto priemonės kainą, grąžino paskolą, atleido atsakovę nuo paskolos prievolės asmeniškai jos naudai bei faktiškai padovanojo automobilį asmeninės nuosavybės teise asmeniškai atsakovei, o ne šeimai. Nesutiko su atsakovės siūloma nekilnojamojo turto naudojimo tvarka, kadangi ši tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktinių situacijų, nes šalys nuolat konfliktuoja. Dėl išlaikymo atsakovei priteisimo nurodė, kad atsakovės sūnus A. B. gimė (duomenys neskelbtini), šalių sūnus V. K. (V. K.) gimė (duomenys neskelbtini), kai atsakovei buvo 33 m. Iki šalių sūnaus gimimo atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), todėl ji turėjo darbo patirties. Be to, šalių sūnus pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė turėjo galimybę dirbti, tačiau nesiėmė jokių pastangų tam, kad gautų pajamų, įgytų teisę gauti didesnę senatvės pensiją. Pažymėjo, kad ieškovas neprašė atsakovės, kad ji nedirbtų. Be to, atsakovė nuslepia aplinkybės, kad ji gauna papildomų pajamų prižiūrėdama vaikus, tačiau šios veiklos niekur nedeklaruoja. Atsakovė neturi sveikatos problemų, kad negalėtų dirbti ir gauti papildomų pajamų, nors ir būdama pensinio amžiaus. Be to, atsakovė prašo teismo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise turto už 63 453,50 Eur, kuris, ieškovo manymu, yra pakankamas jai išsilaikyti.
3. Atsakovė A. K. pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašė:
1) Nutraukti ieškovo V. K. ir A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl V. K. kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo atsakovei A. K. palikti pavardę „K.“.
3) Santuokoje įgyto nekilnojamo turto padalijimo klausimą išspręsti alternatyviai:
1.1 Pirmiausia išspręsti priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. tenkinti šį priešieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus padalyti lygiomis dalimis:
- priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. K. 1/2 dalį Žemės sklypo ir 1/2 dalį Gyvenamojo namo, jų 1/2 dalies rinkos vertė yra 96 100 Eur;
- priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. K. 1/2 dalį Žemės sklypo ir 1/2 dalį Gyvenamojo namo, jų 1/2 dalies rinkos vertė yra 96 100 Eur;
- po santuokos nutraukimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal byloje ieškovo pateiktą pastato patalpų padalijimo projektą, t. y. ieškovui V. K. paskirti naudotis kambariu (plane pažymėtas indeksu 2-5, 12,76 kv. m), kambariu (plane pažymėtas indeksu 2-6, 12,69 kv. m), kambariu (plane pažymėtas indeksu 2-8, 10,96 kv. m), vonios patalpa (plane pažymėta indeksu 2-7, 5,50 kv. m), patalpa (plane pažymėta indeksu 2-4, 13,02 kv. m), V. K. ir A. K. paskirti naudotis bendrai patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1b) (V. K. suteikiama teisė naudotis tik praėjimu iki laiptų norint patekti į antrą aukštą ir suteikiama galimybė patekti prie boilerio, esančio patalpoje (garaže), plane pažymėtoje indeksu G-1), atsakovei A. K. paskirti naudotis pagal projektą suformuota (atitverta) patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1a, 37,22 kv. m), tualeto patalpa (plane pažymėta indeksu 1-2, 2,23 kv. m), garažo patalpa (plane pažymėta indeksu G-1, 17,87 kv. m), 0,0202 ha sklypo dalimi, į kurią patenkama per A. K. paskirtą patalpą (plane pažymėta indeksu 1-1a).
1.2 Tuo atveju, jei teismas atmestų priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo, teismo prašė tenkinti šį alternatyvų priešieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus padalyti taip:
- ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, jų rinkos vertė yra 192 200 Eur;
- iš ieškovo V. K. priteisti atsakovės A. K. naudai 96 100 Eur piniginę kompensaciją, nustatant, jog teismo priteistą 96 100 Eur piniginę kompensaciją ieškovas privalo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;
- ieškovui laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo, priteisti iš ieškovo V. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Žemesnės instancijos teismas
- teismo sprendimu nustatyti ieškovui priteisto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, kurių rinkos vertė yra 192 200 Eur, priverstinę hipoteką, užtikrinti teismo priteistos piniginės kompensacijos 96 100 Eur atsakovei A. K. sumokėjimą;
- nustatyti, kad atsakovė A. K. per 6 mėnesius, skaičiuojamus nuo visos teismo priteistos piniginės kompensacijos iš ieškovo gavimo, turi pati su jai priklausančiais daiktais išsikelti iš Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo.
4) Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti A. K., nukrypstant nuo lygių dalių padalijimo principo 100 proc., ir už šią transporto priemonę nepriteisti jokios piniginės kompensacijos V. K..
5) Po santuokos nutraukimo išlaikymo ieškovui iš atsakovės nenustatyti.
6) Priteisti iš V. K. išlaikymą A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. birželio 1 d. iki A. K. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodyti vykdyti skubiai.
7) Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei naudai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė kaip patikslinto priešieškinio pagrindą nurodė aplinkybes, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta savo kaltę dėl santuokos nutraukimo, tačiau atsakovės kaltės nenurodo. Atsižvelgiant į tai, santuoką prašo nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad šalys kaip šeima gyveno iki 2021 m. gegužės 22 d., tačiau tą dieną ieškovas, nieko nepaaiškinęs, išsikėlė ir šeimos gyvenamosios patalpos ir iki šiol gyvena atskirai. Nurodė, kad nuo tada ieškovas nustojo rūpintis šeima, taip pat ieškovas nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo jokių pastangų ją išsaugoti, atkurti šeimos santykius. Nurodė, kad ieškovas atsakovei nebuvo ištikimas ir santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, kad automobilis „Volkswagen Jetta“ buvo įsigytas ne iš šeimos (sutuoktinių) lėšų, o iš atsakovės sūnaus lėšų ir dalies iš jo pasiskolintų lėšų. Įsigyjant transporto priemonę dalyvavo atsakovės sūnus, jis sumokėjo visą transporto priemonės kainą (6 000 Eur) grynaisiais pinigais, vėliau grąžino paskolą, atleido atsakovę nuo paskolos prievolės asmeniškai jos naudai, t. y. faktiškai padovanojo transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise atsakovei – savo motinai. Dėl nekilnojamojo turto nurodė, kad, siekiant užkirsti kelią ginčams dėl padalyto turto naudojimo, būtina nustatyti naudojimosi juo tvarką. Namas yra kotedžo tipo, pritaikytas gyventi vienai šeimai, pateikia naudojimosi tvarkos nustatymo variantą. Nurodė, kad visą santuokos laikotarpį ieškovo prašymu atsakovė nedirbo, augino vaikus, ant jos pečių buvo užkrauti šeimos rūpesčiai, buitis, taigi dėl šios priežasties atsakovė per santuokos laikotarpį neįgijo jokios darbo patirties, neturėjo draudžiamųjų laikotarpių, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, neįgijo ir teisės gauti didesnę senatvės pensiją. Atsakovei kiekvieną mėnesį yra mokama tik šalpos senatvės pensija – 143 Eur, jokių kitų pajamų atsakovė neturi ir niekada neturėjo, kaip buvo minėta, ji buvo išlaikoma savo sutuoktinio – ieškovo. Iš į bylą ieškovo pateiktų jo banko sąskaitų išrašų matyti, jog iš ieškovo banko sąskaitos buvo mokami mokesčiai už gyvenamojo būsto išlaikymą, taip pat matyti, jog reguliariai kiekvieną mėnesį iš ieškovo banko sąskaitos būdavo pervedamos įvairios sumos atsakovei. Atsakovės teigimu, jai yra reikalingas buvusio sutuoktinio išlaikymas, kuris sudarytų 200 Eur kas mėnesį iki atsakovės gyvos galvos, o nurodyto dydžio mėnesio išmokų suma nepaveiks ieškovo, prašoma išlaikymo suma sudaro mažą dalį ieškovo gaunamų pajamų, ieškovas neturi kitų išlaikytinių, neturi ir kreditinių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies:
1) Santuoką tarp ieškovo V. K. ir atsakovės A. K., sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2) Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo prigimtinę pavardę – „K.“, o atsakovei – santuokos metu turėtą pavardę „K.“.
3) Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.
4) Po santuokos nutraukimo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą, 2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 221203LCH-01 vertinamus 183 000 Eur, pripažinti asmenine ieškovo V. K. nuosavybe.
5) Atsakovei A. K. už ieškovui V. K. priteistą nekilnojamąjį turtą priteisti 91 500 Eur kompensaciją.
6) Nustatyti, kad ieškovas V. K. atsakovei A. K. priteistą kompensaciją sumoka per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7) Įpareigoti atsakovę A. K. per 2 mėnesius nuo visos priteistos kompensacijos gavimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikelti iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
8) Nustatyti ieškovui V. K. priteisto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką siekiant užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą.
9) Po santuokos nutraukimo transporto priemonę automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės A. K. nuosavybe.
10) Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.
11) Priteisti iš atsakovės A. K. 388,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K..
12) Priteisti iš atsakovės A. K. 888,75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
13) Priteisti iš ieškovo V. K. 17,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei.
14) Priteisti iš atsakovės A. K. 17,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ginčų kyla dėl nereikšmingų dalykų ir jie tęsiasi ilgą laiką. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors ir netyčia, tačiau nunuodijo ieškovo akvariumo žuvis. Pažymėta ir tai, kad tiek ieškovas atsakovės kaltę, tiek atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė paaiškinimais, fotonuotraukomis, šalių susirašinėjimu, tačiau jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, liudytojų parodymais nesirėmė. Teismas padarė išvadą, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas pripažino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai ilgą laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio, ir konstatavo, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas ar įgytą nedarbingumo lygį nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsiėmė auklės darbu, šios veiklos oficialiai nedeklaruodama, t. y. nerodydama gaunamų pajamų, nemokėdama mokesčių. Atsakovė nepateikė duomenų, kad neturi banko sąskaitose santaupų, tačiau į bylą pateikti duomenys apie iš ieškovo sąskaitos daromus pavedimus į atsakovės sąskaitą (nuo 2016 m. iki 2021 m. kas mėnesį buvo pervedamos sumos nuo 50 Eur iki 1 300 Eur), teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovė santaupų turi. Atsakovė kreditinių įsipareigojimų, išlaikytinių neturi. Ieškovas yra dirbantis, 61 m. amžiaus, kas mėnesį gauna vidutiniškai 1 043 Eur atlyginimą, kreditinių įsipareigojimų neturi, išlaikytinių neturi. Teismas įvertino, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna didesnes mėnesio pajamas nei atsakovė, tačiau atsižvelgė į tai, kad 2009 m., kai šalių sūnus sulaukė pilnametystės, neliko kliūčių atsakovei nedirbti, tačiau atsakovė neįsidarbino, priešingai, vertėsi auklės veikla, šios veiklos oficialiai nedeklaruodama ir nemokėdama mokesčių. Teismas nusprendė, kad būtent atsakovė savo veiksmais: nemokėdama socialinio draudimo įmokų, nesiekdama oficialiai įsidarbinti, tiesiogiai prisidėjo prie to, kad jos gaunama senatvės pensija yra nedidelė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, turėdama aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neturėdama sveikatos problemų, sutrikimų, kurie trukdytų dirbti kvalifikuotą darbą, nėra praradusi galimybės save išlaikyti, todėl atsakovės reikalavimą priteisti jai išlaikymą iš ieškovo atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėta, kad nustačius, jog dėl šalių santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo netenkintinas ir CK 3.72 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.
8. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo pastatą – Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad kotedžo tipo namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, jame nėra įrengti atskiri skaitikliai, namas yra šildomas vienu katilu, o nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu, viena iš šalių į jį patekti galėtų tik per kitos šalies gyvenamąsias patalpas, teismas nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, ieškovui priteisti visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei – 1/2 dalies turto rinkos vertės kompensaciją. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kompensaciją galėtų išmokėti, kadangi neturi kitų kreditinių įsiskolinimų, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl banko atstovas jam žodžiu yra nurodęs, kad jis turi galimybę gauti paskolą, taip pat papildomai planuoja skolintis iš draugų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi galimybę sumokėti atsakovei 1/2 dalies nekilnojamojo turto vertės kompensaciją.
9. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas kompensaciją atsakovei turi sumokėti per 2 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo principus, teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo kompensacijos gavimo dienos, tačiau jos prašomas 6 mėn. terminas, teismo vertinimu, yra per ilgas, ir vertinta, kad išsikraustyti turėtų užtekti 2 mėn. Teismas pripažino, kad atsakovė pagrindė savo prašymą dėl priverstinės hipotekos taikymo, dėl to nustatė ieškovui priteisto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo ir pastato – Gyvenamojo namo priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą.
10. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo ir transporto priemonę „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad atsakovės pateiktų įrodymų visuma, kurią papildė ir liudytojos T. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog automobilis buvo įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, už jį sumokėjo trečiasis asmuo A. B. savo asmeninėmis lėšomis ir skolintomis lėšomis iš T. K., vėliau jai šias lėšas grąžino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, minėtas automobilis priteistas asmeninės nuosavybės teise atsakovei, ieškovui nepriteisiant kompensacijos už jį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pakeisti sprendimo dalį, kuria šalių santuoką nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl ieškovo V. K. kaltės.
2) Panaikinti sprendimo dalį, kuria nepriteistas išlaikymas atsakovei A. K., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo išlaikymą atsakovei A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. birželio l d. iki atsakovės A. K. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodyti vykdyti skubiai.
3) Pakeisti sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo.
4) Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus padalyti lygiomis dalimis: priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. K. 1/2 dalį Žemės sklypo ir 1/2 dalį Gyvenamojo namo, kurių 1/2 dalies rinkos vertė yra 91 500 Eur.
5) Priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. K. 1/2 dalį Žemės sklypo ir 1/2 dalį Gyvenamojo namo, kurių 1/2 dalies rinkos vertė yra 91 500 Eur.
6) Po santuokos nutraukimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu ir Gyvenamuoju namu tvarką pagal byloje ieškovo pateiktą pastato patalpų padalijimo projektą, t. y. ieškovui V. K. paskirti naudotis kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-5, 12,76 kv. m), kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-6, 12,69 kv. m), kambariu (plane pažymėtu indeksu 2‑8, 10,96 kv. m), vonios patalpa (plane pažymėta indeksu 2-7, 5,50 kv. m), patalpa (plane pažymėta indeksu 2-4, 13,02 kv. m), V. K. ir A. K. paskirti naudotis bendrai patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1b) (ieškovui suteikiama teisė naudotis tik praėjimu iki laiptų norint patekti į antrą aukštą ir suteikiama galimybė patekti prie boilerio, esančio patalpoje (garaže), plane pažymėtoje indeksu G-1), atsakovei A. K. paskirti naudotis pagal projektą suformuota (atitverta) patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1a, 37,22 kv. m), tualeto patalpa (plane pažymėta indeksu 1-2, 2,23 kv. m), garažo patalpa (plane pažymėta indeksu G-1, 17,87 kv. m), visa žemės sklypo dalimi, į kurią patenkama per A. K. paskirtą patalpą (plane pažymėta indeksu 1-1a).
7) Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, prašo patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, nuspendžiant, jog, ieškovui laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo, priteisiama iš ieškovo V. K. 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
8) Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
9) Priteisti iš ieškovo apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
10) Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
12. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Atsakovės vertinimu, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimų, nepagrįstai nevertino atsakovės siekio ir pastangų išsaugoti šeimą, todėl be pagrindo konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, kad ieškovas faktiškai pripažino faktą, jog jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau kartu nurodo, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, taigi tesimas turėjo vadovautis minėtu ieškovo pareiškimu (fakto pripažinimu) dėl jo kaltės dėl šalių santuokos iširimo. Tai reiškia, kad ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo atsakovei nebereikia įrodinėti, tačiau ieškovas turėjo pareigą įrodyti ir pagrįsti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Kartu su ieškiniu byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nenurodyta jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, jog dėl santuokos iširimo yra atsakovės kaltės. Atsakovės vertinimu, šalių santuoka galėtų būti laikoma iširusia ir nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir išsikėlė gyventi kitur, nebesirūpino šeima, sudarė pagrindą nebepasitikėti juo ir kt. Dėl to, kad ieškovas paliko šeimą ir išsikėlė iš šeimos namų gyventi atskirai, byloje ginčo nėra. Paties ieškovo pateikti duomenys (banko sąskaitų išrašai, sutuoktinių tarpusavio susirašinėjimas, kiti duomenys) rodo, kad sutuoktiniai gyveno kartu kaip šeima iki 2021 m. gegužės 22 d., kai ieškovas paliko šeimą ir išsikraustė gyventi kitur, nustojo rūpintis šeima, taip pat ieškovas nesiekė išsaugoti šeimos, atkurti šeimos santykių. Sutuoktiniai konfliktavo ir aiškinosi aplinkybes dėl ieškovo neištikimybės. Teismas neįvertino, kad ieškovo pateikto susirašinėjimo turinys rodo, jog atsakovė buvo menkinama, nebuvo siekiama atkurti sutuoktinių santykių, dėl ieškovo elgesio atsakovė labai sielvartavo, tačiau vis tiek dėjo pastangas išsaugoti šeimą. Ieškovas nesiekė išsaugoti šeimos, nesiekė kompromisų. Atsakovė tiek mediacijos proceso metu (pusmetį), tiek nagrinėjant bylą teisme dėjo realias pastangas ir siekė išsaugoti šeimą, tačiau į tokias pastangas ieškovas nekreipė dėmesio.
12.2. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti jai išlaikymą iš ieškovo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės turtinės padėties ir galimybės pačiai save išlaikyti, visiškai neįvertino sutuoktinių tarpusavio susitarimų dėl to, kad atsakovė santuokos metu nedirbtų ir neieškotų darbo, o rūpintųsi šeima, buitimi, todėl neteisingai taikė ir aiškino buvusių sutuoktinių išlaikymą reglamentuojančio CK 3.72 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas ir šį klausimą išsprendė neteisingai. Atsakovės nuomone, bylos aplinkybės apie kiekvienos iš šalių gaunamas pajamas yra aiškios, todėl teismas turėjo pagrindą tai vertinti, tačiau to nepadarė.
12.3. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji teikė paaiškinimus, jog nuolat nesivertė auklės veikla ir iš tokios veiklos negavo ir dabar negauna jokių pajamų, kurias reikėtų deklaruoti, ar iš šių pajamų būtų buvę sutaupyta. Teismo išvados dėl vertimosi neoficialia auklės veikla, iš to gaunant pajamų, laikytinos neteisingomis, nes tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tarp sutuoktinių buvo susitarimas dėl to, kad atsakovė nedirbs, neieškos darbo, nes bus visiškai išlaikoma ieškovo, gaunančio nuolatines pajamas. Atsakovės teigimu, tokio susitarimo buvimo faktą pripažįsta abu sutuoktinai. Atsakovė neieškojo darbo kito sutuoktinio, t. y. ieškovo, pageidavimu ir su jo sutikimu, bet ne dėl to, kad vengė dirbti. Atsakovės įsitikinimu, ji neįgijo privalomojo darbo stažo ir didesnės senatvės pensijos tik dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas yra atsakingas už atsakovės išlaikymą ir jį privalo teikti. Atsakovė nurodo, kad jokių santaupų jis neturi, o nurodytos pinigų sumos ieškovo atsakovei buvo pervedamos ir vėliau skiriamos sutuoktiniams, atsakovės išlaikymui. Be to, nurodytų sumų reguliarus mokėjimus atsakovei rodo, jog ieškovas, pripažindamas išlaikymo būtinumą atsakovei, teikė jai išlaikymą, tai tik parodo, jog ieškovas faktiškai buvo įsipareigojęs išlaikyti atsakovę, todėl šią prievolę turi vykdyti ir po santuokos nutraukimo. Atsakovė yra pensinio amžiaus, neturi jokio darbo stažo, neturi patirties pagal specialybę, yra (duomenys neskelbtini), todėl rasti kvalifikuotą darbą pagal specialybę, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neįmanoma. Atsakovė deda pastangas gauti darbą, tačiau šios pastangos nėra rezultatyvios taip pat ir dėl atsakovės pensinio amžiaus.
12.4. Atsakovė, remdamasi CK 6.61 straipsnio 3 dalimi ir 3.53 straipsnio 4 dalimi, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai sudaro savarankišką pagrindą nepriteisti išlaikymo CK 3.72 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turėjo įvertinti, ar išlaikymo nepriteisimas kitam sutuoktiniui neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia kurio nors sutuoktinio teisių ir teisinių interesų, tačiau to teismas nepadarė.
12.5. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Atsakovės vertinimu, teismas, pripažindamas, jog yra pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, ieškovui priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei 1/2 dalį šio turto rinkos vertės, t. y, 91 500 Eur piniginę kompensaciją, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas ieškovo galimybes sumokėti piniginę kompensaciją, visiškai neatsižvelgė į paties ieškovo pareiškimus teismui, jog yra galimas turto padalijimas natūra ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, taip pat neatsižvelgė šalių pareiškimus, jog nė vienas jų neturi finansinių galimybių vienas kitam išmokėti piniginę kompensaciją. Teismas be pagrindo padarė priešingas išvadas, neteisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, todėl turto padalijimo klausimą išsprendė neteisingai.
12.6. Atsakovės vertinimu, galimas naudojimosi kotedžu ir žemės sklypu nustatymas tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės pateiktus pasiūlymus, todėl nebuvo pagrindo teikti prioritetą išimtiniam atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdui, t. y. atidalijimui, kai vienam iš bendraturčių išmokama kompensacija. Ieškovo pradinė pozicija, pradiniame ieškinyje nurodant, jog galimas turto padalijimas natūra po 1/2 dalį ir nustatant naudojimo turtu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą nors vėliau ir pasikeitė, reiškia, jog egzistuoja reali galimybė turtą padalyti natūra ir nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką. Tokios ieškovo pozicijos teismas neįvertino. Galutiniu priešieškiniu atsakovė prašė padalyti turtą natūra po 1/2 dalį turto kiekvienam sutuoktiniui ir nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką ne pagal savo parengtą projektą, bet pagal ieškovo užsakymu parengtą ir pateiktą projektą, taip užkertant kelią ginčams. Ieškovas teisme nesugebėjo paaiškinti ir pagrįsti, kodėl jis nusprendė pakeisti poziciją dėl turto padalijimo, atsisakant turto padalijimo natūra ir paties parengtos ir reikalautos naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovės teigimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios po pradinio ieškinio pateikimo būtų sudariusios pagrindą keisti ieškinio pagrindą ir dalyką.
12.7. Atsakovės teigimu, tai, kad nėra įvesti įrengti skaitikliai, o namas šildomas vienu katilu, nereiškia, jog šio turto negalima padalyti natūra. Kotedžo tipo namas gali būti naudojamas dviem šeimoms gyventi, tam pats ieškovas užsakė parengti ir teismui pateikė kotedžo padalijimo (atskyrimo) projektą, jį atliko savo srities specialistas, įvertinęs kotedžo naudojimą gyventi dviem šeimoms, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šiuo projektu nesivadovauti. Naudojimasis žemės sklypu taip pat nustatytas, atsižvelgus į ieškovo ieškinio reikalavimą ir jame nurodytas aplinkybes, jog jam nėra reikalinga naudotis žemės sklypo dalimi. Byloje nėra jokių duomenų, jog šalių santykiai tokie konfliktiški, jog dėl to nebūtų galima turto padalyti natūra. Ieškovas negyvena turte, tik retkarčiais atvyksta, tai rodo, kad jokių konfliktų nėra.
12.8. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neturėjo galimybių sumokėti 900 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovas neturės finansinių galimybių sumokėti atsakovei 91 500 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodo, kad parengiamajame teismo posėdyje ieškovas pripažino reikšmingą faktinę aplinkybę, jog jis neturėtų finansinių galimybių sumokėti teismo priteistą piniginę kompensaciją atsakovei, jei visas turtas būtų priteistas ieškovui, todėl pasirinko reikšti ieškinį prašant padalyti turtą natūra ir nustatyti naudojimosi tvarką šiuo turtu. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie rodytų, jog ieškovas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo.
12.9. Atsakovė turto atidalijimui prieštarauja iš esmės dėl to, kad, perleidusi ginčo turto dalį ieškovui, atsakovė neturėtų kur gyventi, gyvenimo sąlygos iš esmės prastėtų, be to, ieškovas neturėtų lėšų išmokėti piniginę kompensaciją, ieškovui priteistą turto dalį areštavus piniginės kompensacijos išieškojimas būtų nukreiptas į turtą, kuriame gyvena atsakovė. Tai teismas turėjo įvertinti, kaip reikšmingą atsakovės teisių suvaržymą ir šalių interesų pusiausvyros pažeidimą.
12.10. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų iš ieškovo priteisimo, jis turėjo būti išspręstas, įvertinus tai, jog teismas priteisė piniginę kompensaciją atsakovei. Nuo to, kaip apeliacinės instancijos teismas išnagrinės atsakovės apeliacinį skundą, priklausys, ar bus pagrindas spręsti procesinių palūkanų priteisimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, būtų pagrindas patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, nuspendžiant priteisti procesines palūkanas.
12.11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l–4 dalyse nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai, o tokį pažeidimą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė nevisiškai sutinka su teismo išvadomis dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų, kadangi faktiškai buvo išspręsti alternatyvūs priešieškinio reikalavimai, jų didžioji dalis sutampa su išspręstais ieškinio reikalavimais, vadinasi, teismas turėjo atitinkamai apskaičiuoti atmestų bei patenkintų reikalavimų dalis. Taip pat teismas neteisingai išsprendė žyminio mokesčio klausimą. Atsakovė nurodo, kad ji buvo atleista nuo 1 185 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamą priešieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo minėtą žyminio mokesčio sumą, kaip atsakovei iki teismo sprendimo priėmimo atidėtą sumą, priteisti iš šalių.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliaciniame skunde atsakovės pareikštą prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
16. Atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nustatytos kaltės dėl santuokos iširimo, atmesto priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo atsakovei iš ieškovo, nekilnojamojo turto padalijimo būdo, sprendimu neišspręsto alternatyvaus priešieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
17. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniu skundu prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir patenkinti atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą ir šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Apeliantė nurodo, kad ieškovas, prašydamas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, faktiškai pripažino tai, jog jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau su ieškiniu byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nenurodyta jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, jog dėl santuokos iširimo yra ir atsakovės kaltės.
18. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
20. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).
21. Nustatyta, kad ieškovas byloje laikėsi pozicijos, jog abu sutuoktiniai nesugebėjo išlaikyti šeimos santykių. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad ieškovas 2021 m. gegužės mėn. išėjo iš namų, tačiau šalys skirtingai aiškina tokios aplinkybės priežastis. Apeliantės teigimu, ieškovas, išsikeldamas gyventi kitur, paliko šeimą, nebesirūpino šeima, sudarė pagrindą nebetikėti juo ir kt., dėl to santuoka galėtų būti laikoma iširusia ir nutraukta dėl ieškovo kaltės. Nustatyta, kad ieškovas byloje nurodė, jog šalių santykiai priešiški, iš namų išsikėlė, kad išvengtų nuolatinių konfliktinių situacijų ir provokacijų, kadangi kiekvienas pokalbis virsta konfliktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodytos aplinkybės, kad ieškovas išsikėlė iš šalių namų, įvertinus bylos duomenis apie ilgą laiką iki 2021 m. gegužės mėn. trukusius šalių tarpusavio ginčus ir konfliktus, nėra pagrindas savaime išsikėlimą laikyti vienintele priežastimi, sukėlusia šeimos iširimą.
22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kiekvieno iš sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą. Apeliantė teigia, kad ji tiek pusę metų trukusio mediacijos proceso metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, prašydama skirti maksimalų terminą sutuoktiniams susitaikyti, dėjo pastangas ir siekė išsaugoti šeimą. Nustatyta, kad ieškovas V. K. byloje 2021 m. gruodžio 13 d. paaiškinime išreiškė poziciją, jog nesutinka, kad santuokos nutraukimo byla būtų sustabdyta sutuoktiniams sutaikyti, nurodydamas, kad santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei metus laiko, todėl ieškovas nebemato jokių galimybių susitaikyti, be to, ieškovo manymu, atsakovė, pareikšdama poziciją, kad būtų nustatytas terminas sutuoktiniams sutaikyti ir civilinės bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, siekia ne susitaikymo rezultato, o bylos vilkinimo, kad galėtų ilgiau viena gyventi šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytame kotedže, kadangi ieškovas šiuo metu gyvena atskirai, nes gyventi kartu su atsakove šiuo metu nėra galimybės.
23. Ištyrusi bylos duomenis ir šalių argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 176, 177, 185 straipsnis). Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais – lojalumu ir pagarba, moraline parama, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo 2017–2020 m. duomenų nustatyta, kad šalių santykiai ilgą laiką yra konfliktiški, stokojantys tarpusavio pagarbos ir abipusio supratimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir abiejų šalių bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie konfliktų pobūdį ir priežastis. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių ilgą laiką nėra tarpusavio supratimo, moralinės paramos ir sutarimo dėl tarpusavio interesų derinimo ir tolesnio gyvenimo kartu, kuriant šeimos teisinius santykius. Bylos duomenys nesudaro pakankamo faktinio pagrindo dėl santuokos iširimo vienareikšmiškai pripažinti kaltu tik vieną iš sutuoktinių (ieškovą) (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju santuokos iširimo priežastis yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), bet abipusiai esminiai sutuoktinių tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigos pažeidimai, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu ir nuolatiniai konfliktai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatyta pagrindo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl buvusios sutuoktinės išlaikymo
24. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš V. K. išlaikymą atsakovei A. K. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. birželio 1 d. iki A. K. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai. Apeliantė prašo šią skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti šį priešieškinio reikalavimą.
25. CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
26. Išlaikymo pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
27. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. CK 3.72 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.72 straipsnio 6 dalį, išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių, tarp jų – sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais (CK 6.72 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
28. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, gauna šalpos senatvės pensiją, bylos duomenimis, 2022 m. pirmą pusmetį – 150 Eur, 2022 m. antrą pusmetį – 173 Eur, 2023 m. – 184 Eur. Ieškovas yra 61 m., dirba, gauna darbo užmokestį. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie ieškovo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d iki 2021 m. spalio 5 d. nustatyta, kad ieškovo atlyginimas vidutiniškai per mėnesį sudarė 1 425,51 Eur (8 553,05 Eur / 6 mėn.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė – jis gauna didesnes mėnesio pajamas nei atsakovė. Dėl šių aplinkybių ginčo apeliacine tvarka nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad sutuoktinių dalys šiame bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimu po santuokos nutraukimo asmenine atsakovės A. K. nuosavybe pripažinta transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Jetta“, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.
30. Apeliantė nurodo, kad yra pensinio amžiaus, neturi jokio darbo stažo, neturi patirties pagal specialybę, yra (duomenys neskelbtini), todėl rasti kvalifikuotą darbą pagal specialybę, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neįmanoma. Bylos duomenimis, atsakovė turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, atsakovė byloje nurodė, jog iki santuokos su ieškovu dirbo pagal specialybę, tad turi darbo patirties, tai patvirtina ir „Sodros“ pažymos duomenys, jog atsakovė iki 2023 m. vasario 1 d. turi sukaupusi 10 m. trukmės pensijų socialinio draudimo stažą. Duomenų apie atsakovės sveikatos problemas, taip pat dėl amžiaus, kurios objektyviai ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti, ar įgytą nedarbingumo lygį nėra. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė būtų visiškai praradusi galimybės save išlaikyti.
31. Atsakovė byloje dėl vidutiniškai per mėnesį pragyventi reikalingų lėšų nurodė, kad jei turėtų dar 200 Eur, galėtų išgyventi, užtektų 350 Eur, nes išmoko gyventi taupiai. Atsakovė byloje nurodė, kad automobilį prižiūrėti jai padeda sūnus. Įvertintina ir tai, kad atsakovė byloje nurodė aplinkybes, jog išlaikymą jai teikia sūnūs, taip pat nurodė, jog gauna papildomų pajamų prižiūrėdama vaikus kaip auklė, nors ir nurodė, kad šios pajamos nedidelės (14–16 Eur per savaitę). Apeliantė, teigdama, kad visos ieškovo atsakovei pervedamos pinigų sumos vėliau buvo skiriamos sutuoktiniams, nepateikė duomenų, kad banko sąskaitose santaupų neturi.
32. Apeliantė akcentuoja, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas dėl to, kad atsakovė nedirbs, nesiieškos darbo, nes bus visiškai išlaikoma ieškovo, gaunančio pastovias pajamas, ir bus atsakinga už namų ūkio priežiūrą ir kt. Apeliantė nurodo, kad ji neįgijo privalomojo darbo stažo ir didesnės senatvės pensijos tik dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovas yra atsakingas už atsakovės išlaikymą ir jį privalo teikti. Nustatyta, kad ieškovas byloje nurodė, jog gimus šalių sūnui buvo bendras susitarimas, kad atsakovė prižiūrės sūnų, tačiau 2009 m., kai šalių sūnus baigė mokslus, buvo keliamas klausimas, kad reikia papildomų lėšų ir atsakovei reikia dirbti, tačiau atsakovė nepanorėjo įsidarbinti jau savo noru. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į aplinkybę, jog dar 2009 m., kai šalių sūnus sulaukė pilnametystės, neliko kliūčių atsakovei nedirbti, tačiau atsakovė neįsidarbino. Nors apeliantė nurodo, kad nuolat nesivertė auklės veikla, tačiau iš atsakovės paaiškinimų byloje matyti, kad ji nurodė aplinkybę, jog prižiūrėjo vaikus, taip pat nurodė, jog gauna papildomų pajamų juos prižiūrėdama, nors ir nurodė, kad šios pajamos nedidelės. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovė savo veiksmais (ilgą laiką nesiekdama oficialiai įsidarbinti, nemokėdama socialinio draudimo įmokų) tiesiogiai turėjo įtakos tam, kad jos gaunama senatvės pensija yra nedidelė (CK 6.72 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
33. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad, pagal byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nenustatyti CK 3.72 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžti kriterijai, taikomi priteisiant išlaikymą buvusiam sutuoktiniui. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti iš esmės priešingas išvadas dėl nurodyto atsakovės reikalavimo atmetimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.72 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, nurodė, kad byloje nustačius, jog dėl šalių santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo netenkinamas ir šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad CK 3.61 straipsnio 3 dalis nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Taigi CK 3.72 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma, jeigu dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CK 3.61 straipsnio 3 dalies, 3.72 straipsnio 4 dalies nuostatas, be to, tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2004). Taigi apeliantė pagrįstai nurodo, kad CK 3.72 straipsnio 4 dalis nagrinėjamu nesudaro savarankiško pagrindo šį reikalavimą atmesti, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas, tai neturi teisinės reikšmės klausimo išsprendimui.
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
35. Byloje nustatyta, kad šalims esant santuokoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė buvo įgytas Gyvenamasis namas ir Žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos 183 000 Eur nekilnojamojo turto (Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo) vertės. Nurodyto nekilnojamojo turto 183 000 Eur vertė nustatyta 2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 221203LCH-01 pagrindu.
36. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta po santuokos nutraukimo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą pastatą – Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą, 2022 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 221203LCH-01 vertinamus 183 000 Eur, pripažinti asmenine ieškovo V. K. nuosavybe, o atsakovei A. K. už ieškovui priteistą nekilnojamąjį turtą priteisti 91 500 Eur kompensaciją. Taip pat skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas atsakovei priteistą kompensaciją sumoka per 2 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatytas įpareigojimas atsakovei A. K. per 2 mėnesius nuo visos priteistos kompensacijos gavimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikelti iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta ieškovui priteisto nekilnojamojo turto – Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priverstinė hipoteka siekiant užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą.
37. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti klausimai dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo padalijimo, ir prašo tenkinti priešieškinį – po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą (183 000 Eur vertės) padalyti natūra lygiomis dalimis, nustatant naudojimosi šiuo turtu tvarką.
38. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
39. Taigi parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022). Teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
40. Apeliantės teigimu, šiuo atveju yra galimas turto padalijimas natūra ir naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymas pagal ieškovo parengtą ir teismui pateiktą projektą, kadangi abu sutuoktiniai nuo pat bylos iškėlimo teisme siekė to paties. Apeliantė nurodo, kad ji galutiniu priešieškiniu teismo prašė padalyti turtą natūra po 1/2 dalį turto kiekvienam sutuoktiniui ir nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką ne pagal savo parengtą projektą, bet pagal ieškovo užsakymu parengtą projektą.
41. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė po santuokos nutraukimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu ir Gyvenamuoju namu tvarką pagal byloje ieškovo pateiktą pastato patalpų padalijimo projektą, t. y. ieškovui paskirti naudotis kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-5, 12,76 kv. m), kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-6, 12,69 kv. m), kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-8, 10,96 kv. m), vonios patalpa (plane pažymėta indeksu 2-7, 5,50 kv. m), patalpa (plane pažymėta indeksu 2-4, 13,02 kv. m), ieškovui ir atsakovei paskirti naudotis bendrai patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1b) (ieškovui suteikiama teisė naudotis tik praėjimu iki laiptų norint patekti į antrą aukštą ir suteikiama galimybė patekti prie boilerio, esančio patalpoje (garaže), plane pažymėtoje indeksu G-1), atsakovei paskirti naudotis pagal projektą suformuota (atitverta) patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1a, 37,22 kv. m), tualeto patalpa (plane pažymėta indeksu 1-2, 2,23 kv. m), garažo patalpa (plane pažymėta indeksu G-1, 17,87 kv. m), visa žemės sklypo dalimi, į kurią patenkama per atsakovei paskirtą patalpą (plane pažymėta indeksu 1-1a).
42. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovas, teikdamas pradinį ieškinį, teismo prašė padalyti turtą natūra kiekvienam po 1/2 dalį ir nustatyti naudojimosi šiuo turto tvarką pagal ieškovo užsakytą ir teismui pateiktą projektą, tačiau nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinio reikalavimus patikslino ir nurodytą ieškinio reikalavimą pakeitė – prašė po santuokos nutraukimo santuokoje įgytus nekilnojamuosius daiktus Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, išmokant atsakovei kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo pateiktus motyvus. Ieškovas nurodė, kad pradiniame ieškinyje nurodytas nekilnojamojo turto padalijimo būdas netinkamas, ir savo poziciją iš esmės grindė argumentais, kad šalių santykiai yra priešiški ir konfliktiški, šalys vis tiek susidurs ir dėl to negalės laisvai savarankiškai gyventi po vienu stogu. Ieškovas nurodė svarstęs, kad butas galėtų būti parduodamas, bet nurodė, kad atsakovė šios galimybės atsisakė.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad Gyvenamasis namas yra kotedžo tipo, dviejų aukštų, tačiau į antrą aukštą atskiro įėjimo nėra ir, pagal apeliantės nurodomą naudojimosi tvarką, šalys turėtų bendrai naudotis patalpa (plane pažymėta indeksu 1-1b), numatant, kad ieškovui suteikiama teisė naudotis tik praėjimu iki laiptų norint patekti į antrą aukštą ir suteikiama galimybė patekti prie boilerio, esančio kitoje patalpoje. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad namas šildomas vienu katilu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal apeliantės nurodomą naudojimosi tvarką, per nurodytą patalpą (plane pažymėta indeksu 1-1b) ieškovas turėtų patekti ir prie boilerio, esančio patalpoje (garaže), plane pažymėtoje indeksu G-1, o visa ši garažo patalpa (t. y. plane pažymėta indeksu G‑1), pagal nurodytą projektą, priskirta naudotis atsakovei. Taigi ieškovo patekimas prie boilerio numatytas per atsakovei priklausančias atskiras patalpas. Pagal nurodytą projektą, atsakovei tektų naudotis visa žemės sklypo dalimi, į kurią patenkama per atsakovei paskirtą patalpą, atskiro išėjimo į nurodytą žemės sklypo dalį nėra.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, taip pat byloje nustačius aplinkybes, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ginčų kyla nuolat, nesutarimai tęsiasi ilgą laiką, yra pagrindas vertinti, kad šalims konfliktų nepavyktų išvengti ir bendrai racionaliai valdyti ir naudoti objekto, dėl to turto padalijimas natūra vertinamas kaip nepriimtinas, net įvertinus apeliantės argumentus, jog nurodytas projektas pateiktas su pradiniu ieškovo ieškiniu. Nors apeliantė nurodo, kad jokių konfliktų tarp šalių nėra, tačiau šiuos argumentus iš esmės grindžia aplinkybe, jog ieškovas turte negyvena ir tik retkarčiais atvyksta. Šiuo aspektu įvertintini ir ieškovo byloje nurodyti paaiškinimai, jog iš namo jis išsikraustė, siekdamas išvengti nuolatinių konfliktų ir provokacijų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apeliantės argumentai nepatvirtina, jog šalių santykiai nėra konfliktiški.
45. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis dėl ieškovo galimybių išmokėti kompensaciją, o byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog ieškovas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo. Nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jis kompensacijai išmokėti, įvertinus gaunamas pajamas, turi galimybę gauti paskolą iš banko ir iš draugų. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus ir ieškovo paaiškinimus dėl galimybių išmokėti kompensaciją įvertintini ir kiti faktiniai bylos duomenys. Ieškovo atlyginimas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 16 d iki 2021 m. spalio 5 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 1 425,51 Eur. 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam mokamas apie 1 000 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, dirba, gauna nuolatines pajamas, kitų kreditinių įsipareigojimų neturi, išlaikytinių neturi. Bylos duomenys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovas neturės finansinės galimybės sumokėti atsakovei kompensaciją. Aplinkybė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, kadangi šalių turto padalijimo klausimas bus išspręstas ieškovui priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei – 1/2 dalies turto rinkos vertės kompensaciją. Įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nustatytas 2 mėn. terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui sumokėti atsakovei priteistą kompensaciją.
46. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl šalių interesų pusiausvyros pažeidimo, taip pat kad perleidus ginčo turto dalį ieškovui atsakovė neturėtų kur gyventi ir gyvenimo sąlygos prastėtų, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad, pirma, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigojimas atsakovei A. K. su visais jai priklausančiais daiktais išsikelti iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytas per 2 mėnesius nuo visos priteistos kompensacijos gavimo dienos. Antra, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekiant užtikrinti teismo priteistos 91 500 Eur piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimą, taip pat buvo nustatyta ieškovui V. K. priteisto nekilnojamojo turto (Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo) priverstinė hipoteka. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos priemonės atsakovės interesų apsaugai užtikrinti.
47. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdas, ieškovui priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei – 1/2 dalies turto rinkos vertės kompensaciją, nustatytas nepagrįstai, neįvertinus reikšmingų bylos duomenų visumos (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytos skundžiamo teismo sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl priešieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu neišspręstas alternatyvus priešieškinio reikalavimas, kuriuo prašyta, ieškovui V. K. laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei A. K. sumokėjimo, priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė prašo šį priešieškinio reikalavimą išspręsti, jei teismas nuspręstų palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto priteisimo ieškovui, o atsakovei piniginės kompensacijos priteisimo.
49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo buvo netenkintas. Išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas Gyvenamasis namas ir Žemės sklypas, o atsakovei A. K. už ieškovui priteistą nekilnojamąjį turtą priteista 91 500 Eur kompensacija, yra pagrįsta. Nustatyta, kad patikslintu priešieškiniu atsakovė buvo pareiškusi alternatyvų reikalavimą, kuriuo tokiu atveju prašė, ieškovui V. K. laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei A. K. sumokėjimo, priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
50. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės prašomų priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą kompensacijos sumą apskaičiavimo pradžia sietina ne su bylos iškėlimu teisme, o su termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimu, t. y. siejama su piniginės prievolės pažeidimu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nustatytas terminas, per kurį ieškovas turi sumokėti atsakovei priteistą 91 500 Eur kompensaciją, – 2 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi atsakovės patikslintu priešieškiniu pareikštą procesinį prašymą ir vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, jog, ieškovui V. K. laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei A. K. sumokėjimo, priteisiamos iš ieškovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos už pradelstą sumokėti piniginės kompensacijos sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo dienos iki visos kompensacijos sumos sumokėjimo.
53. Apeliantės reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo vertintinas kaip procesinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, šio klausimo išsprendimas nelaikytinas pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, taip pat nėra pagrindo tai vertinti kaip dalies atsakovės apeliacinio skundo patenkinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
54. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė neteisingai, o tokį pažeidimą turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
55. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
56. Apeliantė nurodo, kad nevisiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų, kadangi faktiškai buvo išspręsti alternatyvūs priešieškinio reikalavimai, kurių didžioji dalis sutampa su ieškiniu prašytais ir išspręstais reikalavimais. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata ir apsižvelgė į tenkintų ir atmestų šalių pareikštų reikalavimų proporcijas. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus, nustačius, kad pagrindiniai šalių reikalavimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo buvo iš esmės priešingi, nenustatyta pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir nenustatyta pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas teismo atmestų ir patenkintų šalių reikalavimų proporcijas.
57. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė žyminio mokesčio paskirstymo klausimą. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria teismas nagrinėjo atsakovės prašymą dėl jos atleidimo nuo dalies, t. y. nuo 1 185 Eur, mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį, teismas atsižvelgė į mokėtiną žyminio mokesčio sumą, atsakovės turtinę padėtį ir nusprendė, jog prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį yra pagrįstas, todėl buvo tenkintas, o atsakovė įpareigota sumokėti 54 Eur žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus teismui, tai ir buvo padaryta. Atsakovės teigimu, minėta teismo nutartimi atsakovė buvo atleista nuo 1 185 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už teikiamą priešieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo minėtą žyminio mokesčio sumą, kaip atidėtą atsakovei iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš šalių.
58. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartyje, spręsdamas dėl atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį, teismas nurodė, kad teismas neturi duomenų apie kitus atsakovės pajamų šaltinius. Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į mokėtiną žyminio mokesčio sumą, atsakovės turtinę padėtį, spręstina, jog prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė įpareigotina sumokėti 54 Eur žyminio mokesčio ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus teismui. Tačiau pačia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovei A. K. buvo nustatytas 7 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.
59. Nustatyta, kad byloje gavus atsakovės atstovo pranešimą apie priešieškinio trūkumų pašalinimą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi priešieškinis priimtas, taip pat netenkintas atsakovės A. K. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atsakovei A. K. atidėtas 1 185 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad nurodytos išvados padarytos pirmosios instancijos teismui įvertinus pateiktus įrodymus apie atsakovės finansinę padėtį ir atsižvelgiant į mokėtiną žyminio mokesčio sumą.
60. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei A. K. atidėtas 1 185 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo minėtą žyminio mokesčio sumą, kaip atidėtą atsakovei iki teismo sprendimo priėmimo, priteisti iš šalių.
61. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme šalims paskirstytos nepagrįstai ir pažeidžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nenustačius pagrindo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išspręstų materialinių teisinių reikalavimų, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, jį dėl procesinio pobūdžio klausimo patikslinant anksčiau nutartyje nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
65. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovei A. K. 1 072 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad, ieškovui V. K. (V. K.) laiku ir visiškai neįvykdžius teismo sprendimo dalies dėl priteistos piniginės kompensacijos atsakovei A. K. sumokėjimo, iš ieškovo V. K. priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už pradelstą sumokėti piniginės kompensacijos sumą nuo termino sumokėti piniginę kompensaciją praleidimo dienos iki visos kompensacijos sumos sumokėjimo.
Priteisti iš atsakovės A. K. 1 072 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt du eurai) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.