Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. S. skirta sumažinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. S. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, E. S. į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 10 d. 13.00 val. iki 2022 m. birželio 11 d. 10.33 val. (1 para), ir laikyta, kad E. S. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos E. S. pakeistas į suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta suėmimą panaikinti.

Bausmės pradžią E. S. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 7 d.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. S. priteista 87,98 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 98 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Proceso išlaidos už E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš E. S. valstybės naudai nepriteistos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke „Paketas Nr. 1“, prisegtame prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui D. S., o būtent: 2022 m. birželio 19 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė tris kartus nukentėjusiajam D. S. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaktos kairės pusės ir kairės akies vokų poodines kraujosruvas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu nuteistasis E. S. atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl jo išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir papildomos nukentėjusiojo D. S. apklausos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

7. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo švelnesnės bausmės.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam E. S. galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

11. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas devynis kartus, po nusikalstamos veikos padarymo teistas dar kartą, didžioji dalis teistumų – už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau taip pat teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei trims savaitėms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2022 m. birželio 2 d.) (2 t., b. l. 106-123). Šie duomenys patvirtina, kad E. S. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. E. S. taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka, daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 179-190). Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis turėjo išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą ir prieš dvi dienas buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, po nusikalstamos veikos iki suėmimo kitoje byloje (2022 m. rugsėjo) dirbo (1 t., b. l. 134, 135). Kadangi E. S. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti E. S. paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo (apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo veiksmus siekė sumenkinti, todėl jo atsiprašymas nelaikomas nuoširdžiu), būdamas laisvėje dirbo, planavo gydytis nuo alkoholio vartojimo, o gavęs atlyginimą, atlyginti ligonių kasai padarytą žalą, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės, taip pat buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus E. S. švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Be to, jo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus itin trumpam laikotarpiui po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu nuteistojo akcentuojam prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Kartu pažymima, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. S. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos dydį nustatė kiek didesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad E. S., būdamas pakankamai jauno amžiaus (27 m.), teisiamas jau 11 kartą, laisvės atėmimo bausmės dydis nėra laikomas aiškiai per dideliu. Juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, E. S. paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be kita ko, bendrindamas sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 64 straipsnio 1 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. S. paskirta galutinė bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

16. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

19. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo E. S. teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyti teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas ir pataisos įstaigos (abu buvo panaikinti dėl E. S. probacijos sąlygų nevykdymo), tačiau teigiamo poveikio jie nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. kovo 10 d. pažymą Nr. APD-2023-04288, kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. S. 85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Vidmanto Skabursko nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

23. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. S. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistajam E. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Vidmantas Skaburskas.

24. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. S. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo E. S. 85 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. S. valstybės naudai išieškoti 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.