- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- 2-455-971/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- V. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 227, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prieš santuoką turėtą pavardę „M.“, o atsakovui – prigimtinę pavardę „J.“;
2) po santuokos nutraukimo išlaikymo viena kitai iš šalių nepriteisti;
3) po santuokos nutraukimo nustatyti vaiko O. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
4) vaiko O. J. naudai iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti materialinį išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; įpareigojant atsakovą priteistą vaiko išlaikymą pavesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank” iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-os dienos;
5) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
- atsakovas ne vėliau kaip prieš 24 valandas sms žinute privalo informuoti ieškovę apie norą bendrauti su vaiku. Ieškovė, atsakovui išreiškus norą prieš nurodytą laiką, įsipareigoja sudaryti galimybę netrukdomai su vaiku bendrauti nuotoliu (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko dienos režimo;
- bendravimo metu tėvai privalo elgtis atsakingai, nepiktnaudžiauti savo tėvų teisėmis ir jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais ;
6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka, santuokos sudarymo įrašas Nr. 227. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus O. J.. Po santuokos sudarymo šalys sutarė gerai, rūpinosi bendrais šeimos reikalais, tačiau ilgainiui santykiai pradėjo blogėti dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo nelojalumo šeimai, atsirado tarpusavio nesutarimų, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais bei narkotinėmis medžiagomis, dažnai būdavo apsvaigęs. Ieškovė rūpinosi šeimos materialine gerove, visaip bandė padėti atsakovui, prašė jo baigti svaigintis, tačiau atsakovas į ieškovės prašymus neragavo. Ieškovė įsitikinusi, kad dėl nuolatinio atsakovo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, jo nenoro pripažinti, kad turi priklausomybę, ieškovės prašymų ignoravimas dėl kreipimosi pagalbos į specialistus padarė įtaką jo gebėjimui vykdyti šeimos pareigas. Ieškovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl šeimos finansų, kadangi atsakovas visus uždirbtus pinigus išleisdavo svaigalams, taip mažindamas šeimos biudžetą, dėl ko trūkdavo pinigų net būtiniems poreikiams tenkinti, tarp jų ir mažamečio vaiko, atsakovas darėsi vis dirglesnis ir agresyvesnis, taikūs šeimos santykiai prastėjo. Atsakovo priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų šeimoje sukėlė ginčus ir nesutarimus. Ieškovė pradėjo jausti pyktį ir nusivylimą dėl tokio atsakovo elgesio. Dažni konfliktai ir neigiamos emocijos ieškovei kėlė neigiamą įtampą, mažino santykių stabilumą. Atsakovo nuolatinis ieškovės žeminimas, nepagarba bei vėliau prasidėjęs smurtas prieš ieškovę sugriovė šalių santuoką. Ieškovei teko ne kartą kreiptis į policiją. Atsakovas buvo suimtas už smurtavimą šeimoje ir kitus padarytus teisėtvarkos pažeidimus. Atsakovo psichologinė prievarta, kuri pasireiškė žeminimu, manipuliacijomis, grasinimais ar emociniu atstūmimu, turėjo poveikį ieškovei. Ieškovė, neapsikentusi tokio atsakovo elgesio, taip pat saugodama nepilnamečio vaiko interesus bei psichologinę gerovę, paliko atsakovą ir nuo 2023 m. sausio mėnesio gyvena atskirai. Būtent dėl atsakovo kaltės pašlijus santykiams šeimoje visiškai neliko tarpusavio bendravimo, bendro šeimyninių klausimų sprendimo ir netgi artimų santykių. Iširę santuokiniai santykiai, gyvenimas skyriumi, rodo faktinį šeimos nebuvimą, o iniciatyvos gerinti santuokinius santykius ir rūpintis šeimos emocine, psichologine ir socialine gerove atsakovas faktiškai neparodė. Šalių santuoka yra tik formali ir jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra. Šalių sūnus prie ieškovės yra labai prisirišęs, vaikas ir ieškovė yra labai artimi. Ieškovė gyvena kartu su vaiku ir juo rūpinasi, išlaiko materialiai, suteikia tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Atsakovas vaiku nesirūpina, neteikia jam išlaikymo. Atsižvelgiant į dabartinį atsakovo elgesį, tikėtina, kad atsakovas vaiku pasirūpinti nesugebės, nes vaikas yra tokio amžiaus, kai būtina nuolatinė globa, todėl vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su ieškove. Sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga piniginė suma 719 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali ir privalo prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo prisidėti prašoma priteisti 350 Eur suma, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė nedarys kliūčių atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau, siekiant išvengti konfliktinių situacijų dėl bendravimo tvarkos bei atsižvelgiant į dabartinį atsakovo gyvenimo būdą, bendravimas su vaiku gali vykti tik nuotoliu. Atsakovui pakeitus savo požiūrį ir gyvenimo vertybes, ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku.
Atsakovas atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad nepilnamečio O. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. J. labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kadangi atsakovas V. J. galimai ir toliau veda netinkamą gyvenimo būdą (vartoja alkoholį). Tarnyboje per paskutiniuosius dvejus metus gauta net dvylika pranešimų dėl agresyvaus, smurtinio atsakovo V. J. elgesio, todėl nepilnamečiui O. J. galėtų būti nesaugu tėvo aplinkoje. Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio O. J. interesus ir prašomos priteisti sumos galėtų pakakti ne tik būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, bet ir papildomoms veikloms, vaiko lavinimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinyje nurodytais motyvais patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų vaiko poreikius ir interesus. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus. Ieškovės siūloma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka taip pat atitinka vaiko interesus. Įvertinus tai, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, pritaria, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų nuotoliniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 227. Santuokos metu šalys susilaukė sūnaus O. J., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo. Duomenų apie bendrus ar asmeninius šalių kreditorius byloje nėra. Ieškovės teigimu, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. sausio mėn.
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo apie dvejus metus, byloje yra duomenų apie atsakovo netinkamą, smurtinį elgesį. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka laikytina faktiškai iširusia.
Ieškovė prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, taip pat savo elgesiu visiškai ignoravo bendrus šeimos poreikius ir interesus, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas prieštaravimų dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių neišreiškė, atsiliepimo nei į pradinį ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 straipsniai, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotikais, rodyti nepagarbą šeimos vertybėms ir bendro gyvenimo taisyklėms. Pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, atsakovas pradėjo nesirūpinti šeima, šeimos pajamas skirti alkoholio ir narkotikų įsigijimui, fiziškai ir psichologiškai smurtavo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis (pateiktose nuotraukose užfiksuotos galimai narkotinės medžiagos bei alkoholiniai gėrimai, atsakovas, miegantis ant laiptų; atsakovo socialinio tinklo Facebook paskelbtoje istorijoje užfiksuota, kaip atsakovas vartoja galimai narkotines medžiagas) ir nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas teistas net keturis kartus. Už vairavimą esant neblaiviam atsakovas yra nuteistas 2023-07-05 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-701-906/2023. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-673-718/2023 atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-05-24, apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus delnu sudavė savo sutuoktinei G. J. į galvos sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu teismui perduota nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas dėl fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo (baudžiamoji byla Nr. 1-314-963/2025). Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neprisidėjo prie bendro ūkio, neišlaikė ir šiuo metu neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų neginčijo, viso teisminio proceso metu laikėsi pasyvios pozicijos.
Kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių, tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, todėl pripažintina, kad atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą. Be to, atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė „M.“, atsakovui palikta jo turima pavardė „J.“, ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnis).
Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.
Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, išvadą teikiančios institucijos poziciją, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, todėl nepilnamečio O. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui O. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 350 Eur nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė.
Šalių sūnus yra 5 metų amžiaus, lanko lopšelį-darželį. Vaikui nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko specialaus ugdymo, t. y. vaikas lanko privačius užsiėmimus pas logopedą. Ieškovė sūnui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko darželį, taip pat užsiėmimus pas logopedą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo dydis neviršija pusės minimalios mėnesio algos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba Klaipėdos universiteto ligoninėje, gaunamas darbo užmokestis 2024 m. vidutiniškai sudarė apie 1680 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių ieškovė neturi. 2024-09-24 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto surašymo metu ieškovė su sūnumi gyveno sugyventiniui priklausančiame name. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba, duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis nėra.
Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Atsakovas yra darbingo amžiaus, įrodymų, kad turėtų kokių sveikatos problemų, nepateikė. Ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba, nepateikė duomenų apie savo pragyvenimo šaltinį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui.
Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, be kita ko ir specialiuosius ugdymo poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, nesant ginčo dėl išlaikymo dydžio, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis sūnaus O. J. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos (2024-05-17) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Nesant ginčo, nustatytina, kad priteistą išlaikymą vaikui atsakovas turi pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank” iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16-os dienos.
Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovo sumokėtas (iš jo išieškotas) laikinas išlaikymas, vykdant 2024-11-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi O. J. tvarką, pagal kurią atsakovas ne vėliau kaip prieš 24 valandas sms žinute privalo informuoti ieškovę apie norą bendrauti su vaiku, o ieškovė, atsakovui išreiškus norą prieš nurodytą laiką, įsipareigoja sudaryti galimybę netrukdomai su vaiku bendrauti nuotoliniu būdu (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), atsižvelgiant į vaiko interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko dienos režimo. Atsakovas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos prieštaravimų nepareiškė.
Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad O. J. apie tėtį nieko nekalba. G. J. nurodė, jog bijo vaiko tėvo dėl anksčiau patirto smurto, grasinimų bei šiuo metu siuntinėjamų neadekvačių žinučių. Moteris mano, jog V. J. gavęs ieškinį sužinojo jos ir sūnaus dabartinės gyvenamosios vietos adresą, kelis kartus buvo atvykęs, siuntė savo nuotraukas, kuriose stovi prie dabartinės ieškovės gyvenamosios vietos namo. Vaiko mama bijo leisti sūnui svečiuotis pas tėvą dėl tėvo vedamo gyvenimo būdo (galimo alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo), bendro gyvenimo metu patirto vaiko tėvo smurtinio elgesio. Atsižvelgiant į tai, jog O. J. yra penkeri metai, su vaiku nebendrauta ir jo nuomonė neišklausyta.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės nenoras, jog atsakovas bendrautų su sūnumi gyvai, yra nulemtas objektyvių priežasčių – paties atsakovo elgesio (fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu, galimas piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis). Atsakovo ne visada adekvatų elgesį rodo tokios aplinkybės, kaip į bylą pateiktos anksčiau aptartos nuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovas, miegantis ant laiptų, galimai vartojantis narkotines medžiagas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė byloje išvadą teismo posėdžio metu, kad šioje situacijoje tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nenustatymas bei tėvo bendravimas su vaiku nuotoliniu būdu neprieštarautų vaiko interesams.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją šeimoje, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, darytina išvada, kad šiuo atveju konkrečios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nenustatymas neprieštarauja vaiko interesams. Kadangi ieškovė nurodė nedraudžianti ir nedaranti kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi, nustatytina, kad atsakovas ne vėliau kaip prieš 24 valandas sms žinute privalo informuoti ieškovę apie norą bendrauti su sūnumi; ieškovė, atsakovui išreiškus norą prieš nurodytą laiką, įsipareigoja sudaryti galimybę atsakovui netrukdomai su vaiku bendrauti nuotoliniu būdu (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis/programėlėmis), atsižvelgiant į vaiko interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko dienos režimo; bendravimo metu tėvai privalo elgtis atsakingai, nepiktnaudžiauti savo tėvų teisėmis ir jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesais.
Nustačius, kad sutuoktiniai santuokos metu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo nespręstinas. Minėta, kad duomenų apie bendrus ar asmeninius šalių kreditorius byloje nėra, todėl dėl prievolių kreditoriams taip pat nespręstina.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio už susijusius neturtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis), taip pat turėjo 820 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis), iš viso ieškovė patyrė 966 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patikslintas ieškinys yra patenkintas, todėl ieškovės patirtos 966 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nespręstinas.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 126 Eur žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,45 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui O. J., naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 227, dėl atsakovo V. J. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. J. palikti pavardę – M., atsakovui V. J. palikti pavardę – J..
Nustatyti nepilnamečio vaiko O. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove G. J..
Priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2024-05-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. J..
Nustatyti, kad atsakovas V. J. priteistą vaikui išlaikymą turi pervesti į ieškovės G. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank” iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 16 (šešioliktos) dienos.
Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo V. J. sumokėtą (iš jo išieškotą) laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-05 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Nustatyti tokią atsakovo V. J. bendravimo su sūnumi O. J. tvarką:
1) atsakovas V. J. ne vėliau kaip prieš 24 valandas sms žinute privalo informuoti ieškovę G. J. apie norą bendrauti su sūnumi O. J.. Ieškovė, atsakovui išreiškus norą prieš nurodytą laiką, įsipareigoja sudaryti galimybę atsakovui netrukdomai su vaiku bendrauti nuotoliniu būdu (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis/programėlėmis), atsižvelgiant į vaiko interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko dienos režimo;
2) bendravimo metu tėvai privalo elgtis atsakingai, nepiktnaudžiauti savo tėvų teisėmis ir jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesais.
Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo V. J. 966 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. J. 126 Eur žyminio mokesčio ir 16,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kodas 5662.
Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 250 Eur išieškojimą iš atsakovo V. J. nepilnamečiui vaikui O. J., gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.