- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e1-673-718/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. J. ( V. J.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas paskutinius kartus:
1. 2020-02-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. 2021-04-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 straipsnį, BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64(1) straipsniu, 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. 2022-04-19 bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-05-24, apie 16.30 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus delnu sudavė savo sutuoktinei G. J. į galvos sritį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad G. J. yra jo sutuoktinė apie 5 metus laiko. Augina 3 metų amžiaus sūnų O. J., gim. (duomenys neskelbtini). Trise gyvena jo seseriai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Panašiai apie pusmetį jis nebesutaria su savo sutuoktine G. J., kadangi ją įtaria esant neištikimą su kaimynu. 2023-05-25, apie 16 val., grįžo namo išgėręs alkoholinių gėrimų. G. jam pradėjo priekaištauti. Žodis po žodžio jie susipyko, vienas ant kito rėkė. Konflikto metu jis iš G. J. atėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kadangi norėjo pažiūrėti SMS žinutes, su kuo ji susirašinėja. Peržiūrėjęs telefoną jai grąžino. G. pasakė, kad jeigu ji šauks ant jo, tai skraidys po namus daiktai. G. toliau rėkė ant jo, tai jis mėtė į žemę lėkštes, kėdes. G. vienu metu jį stūmė, tai jis ją irgi pastūmė. Gal jai atrodė, kad sudavė, nes, ją stumdamas, galėjo jai ir už galvos paliesdamas pastumti, jai pasirodė, kad sudavė. Tikriausiai jo tokie pastūmimai jai galėjo atrodyti kaip sudavimai. Konflikto metu galėjo ir kelis kartus taip G. pastumti liesdamas jai galvą. Ją stūmė rankos delnu. Galėjo sukelti skausmą, nes stūmimai nebuvo paglostymai, jie buvo stiprūs. O daiktus metė ne į ją, o šiaip juos daužė. Buvo labai susinervinęs, pasakė jai, kad pervestų jam pinigų. Pinigai jų bendri. G. pasakė, kad jeigu išeis iš namų, ji jam perves. Tai jis išėjo iš nam, ir ji jam pervedė iš savo sąskaitos į jo sąskaitą 100 eurų. Žinojo, kad namuose yra jų 3 metų amžiaus vaikas, tačiau jis nesusivaldė. Dėl to labai gailisi. Vaiką labai myli, niekada ant jo nėra šaukęs. Pinigus G. grąžino. Grąžino net dar daugiau. Jai davė 340 eurų, kad vaiką turėtų iš ko išlaikyti. Po šio konflikto jis išėjo iš namų ir grįžo tik kitos dienos, 2023-05-25 ryte, apie 4 ar 5 val. G. J. jo neįsileido į namus, ir jis daužė duris. Tačiau ji jo vis tiek neįsileido, tuomet, nežinodamas ką daryti, jis įlipo per virtuvės langą. Vėl kilo konfliktas tarp jos ir G.. Jis G. pasakė, kad jis nemiegos laiptinėje ant kilimėlio, dėl ko ji jam neatidaro durų. Jie vėl tarpusavyje susistumdė. G. tą kartą jis nesudavė nei karto. Ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, G. su vaiku išsikraustė iš jų namų. Dar vieną kartą buvo atvykusi susirinkti daiktų. Tada jie nekonfliktavo. Labai gailisi, kad taip įvyko. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 132-135).
2023-05-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2023-05-24, apie 15.30 val., grįžo namo kartu su sūnumi O. J., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susikrauti daiktų, kadangi vakar su vyru susipyko ir ji išėjo iš namų, norėjo išsikraustyti iš šito buto. Kol krovėsi daiktus, apie 16.30 val. grįžo jos vyras V. J.. Pamatęs ją, pradėjo konfliktuoti. Konfliktuodamas trenkė jai iš dešinės rankos į kaktos sritį ir paskui į pakaušio sritį, iš viso buvo suduoti du smūgiai, tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat iš jos agresyviai reikalavo pinigų. Ji pervedė į jam priklausančią kortelę 100 eurų, kadangi jo bijo. Tada nuėjęs į virtuvės zoną, pasiėmė lėkštę, ją mesdamas į grindis, sudaužė. Jos vyras buvo neblaivus, jis vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Po kelių minučių jis išėjo iš namų, ji užrakino duris ir iškvietė policijos pagalbą (b.l. 1-10).
2023-05-24 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į butą, po dešine puse matosi svetainė, kurioje yra išmėtyti daiktai, bei ant žemės sudužusios lėkštės šukės. Girtavimo požymių nėra. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b.l. 2-3).
2023-05-24 tyrėjo L. T. tarnybiniame parnešime nurodyta, kad 2023-05-24, dirbant kartu su RS tyrėja I. Š. ekipaže „L1117“, apie 16.43 val. iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas ROIK: 0123000293704, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vyras ką tik trenkė pranešėjai į galvą. Yra labai agresyvus. GMP atsisakė. Yra vienas vaikas. Minėjo, kad dabar yra užsirakinusi. Baiminasi, kad išlauš duris. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė G. J., kuri nurodė, jog šiandien grįžusi namo susidėti daiktų, taip pat buvo G. J. vyras V. J., kuris pradėjo žodiškai konfliktuoti, po ko trenkė vieną kartą delnu į kaktą ir vieną kartą delnu į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po ko moteris iškart pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat namuose buvo nepilnametis vaikas O. J., kuris, kaip mama teigė, smurto nematė. Moteris nurodė, jog vyras V. J. jau elgėsi agresyviai ne pirmą kartą, o ypač išgėręs. Iškviečiant moteriai policiją, vyras V. J. pasišalino iš įvykio vietos. Moteris policijai nurodė, jog taip pat kvietė jau ne pirmą kartą. Apžiūrint moterį, jokių sužalojimų nurodytose vietose nepastebėta. Iš G. J. priimtas pareiškimas dėl galimo smurto. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Įvykis filmuotas body kameromis (b.l. 22-23).
Apklausta papildomai, nukentėjusioji G. J. parodė, kad savo pirminius parodymus tvirtina, jų nekeičia. Atsakydama į papildomus klausimus, parodo, kad V. J. yra jos sutuoktinis apie 5 metus laiko. Gyveno kartu V. J. sesers bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus O.. Bute gyveno tik jie trise. Šiuo metu, po įvykio, ji išsikraustė ir gyvena pas savo mamą. Su V. J. pradėjo nebesutarti panašiai prieš metus. Nesutarimai prasidėjo po to, kai jis pradėjo be saiko vartoti alkoholinius gėrimus. Anksčiau jis taip pat vartodavo alkoholį, tačiau pastaruosius metus jis beveik kiekvieną dieną geria, negrįžta namo, o grįžęs elgiasi neadekvačiai: leidžia garsiai muziką, kabinėjasi ir savo tokiu agresyviu elgesiu gąsdina vaiką. 2023-05-23 ji ryte grįžo iš po naktinės pamainos namo (duomenys neskelbtini). Namuose miegojo jos mama su vaiku ir jos sutuoktinis V. J.. Kai ji grįžo, mama išėjo namo. Atsikėlus V., jie pradėjo konfliktuoti dėl įvairiausių asmeninių priežasčių. Konflikto metu V. J. pasidarė labai agresyvus, jis pradėjo mėtyti daiktus, trankėsi, rėkė. Metė tepalinį radiatorių į lubas, metė peilius į sienas. Nei jos, nei sūnaus jis nelietė, tik namuose buvo didelis triukšmas, labai išgąsdino vaiką. Ji paskambino policijai, ir tada jis išėjo iš namų. Atvykus pareigūnams, ji pareiškimo nerašė, nors ir ji, ir vaikas patyrė didelį išgąstį. Policija pasakė, kad jeigu jis grįš, neįsileisti. Ryte ji pradėjo rinktis daiktus ir dalį nusinešė pas savo mamą. Jai pasakė, kad išsiskyrė su V. ir dabar su vaiku gyvens pas ją. Tą pačią dieną, 2023-05-24, po pietų, ji su sūnumi grįžo namo susirinkti kitų daiktų. Kai įėjo į butą, V. namuose nebuvo. Ramiai tvarkėsi, dėjosi daiktus ir, jiems būnant bute, apie 16.30 val. grįžo V. J., kuris pamatęs, kad išsikrausto, labai supyko, jie vėl sukonfliktavo, ir V. J. jai vieną kartą delnu sudavė į galvos sritį, pataikė į kaktą, o antrą kartą jai sudavė delnu į pakaušį. Abu kartus juto skausmą. Konflikto metu V. J. jos reikalavo pinigų, atėmė mobilaus ryšio telefoną, kad neskambintų policijai. Bijodama jo, pervedė iš savo sąskaitos į jo sąskaitą 100 eurų, kad paliktų ją ramybėje. Tuo metu jis grąžino telefoną, metė lėkštę į grindis ir išėjo iš namų. Ji iškvietė policiją, ramino vaiką, kuris persigandęs verkė. Atvykus pareigūnams, parašė pareiškimą. Buvo iškviesta greitoji, ją apžiūrėjo, jokių sumušimo žymių nebuvo išlikę, nors galvą jai skaudėjo. Į gydymo įstaigą nevyko ir nesikreipė. Viskas praėjo. Ant galvos kaktos nebuvo jokios mėlynės, pas teismo med. ekspertą vykti atsisakė. Jai tuo momentu buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Išvykus pareigūnams, liko namuose tvarkyti daiktų. Pasiliko nakčiai, nes ryte turėjo eiti į darbą, o vaiką reikėjo nuvesti į čia pat esantį darželį. 2023-05-25 naktį, apie 4 val., grįžo V. J., kuris pradėjo spardyti, daužyti duris, kad įsileistų. Ji jo neįsileido. Tuo metu jis įlipo į butą, esantį antrajame aukšte, per langą. Tai matydama, paskambino policijai ir greitai, pasiėmusi vaiką, išbėgo iš namų. Policijos laukė kieme. Atvykę pareigūnai liepė jai važiuoti pas mamą, ir ji išvažiavo. Matė, kad buvo kviesta gaisrinė, nes V. J. policijai neatidarė durų. Tą kartą jis jos nepalietė, tačiau ji ir jos vaikas patyrė didelį išgastį, lauke naktį, kol laukė policijos, turėjo šalti. Visus tuos tris kartus, V. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra nei vienos dienos, kad jis nevartotų alkoholinių gėrimų, pastoviai būna girtas. Dėl tokių V. J. veiksmų, tokio jo elgesio, ji patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Civilinio ieškinio nereiškia. Bijo dėl savo ir vaiko saugumo. Prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Po šių įvykių V. J. jos neterorizuoja, negąsdina. Skambino gal vieną kartą, skambino mamai, klausė kaip ji, kaip vaikas. Buvo susitikę, ji buvo nuėjusi į butą ir dėjosi dar likusius vaiko daiktus. Buvo be sūnaus. Tą kartą V. J. buvo ramus, jie kalbėjosi, jis jos nelietė, tačiau visą tą laiką ji jautė įtampą, jo bijo, nežino kas jam gali šauti į galvą. Nenori su juo nei bendrauti, nei matytis, be to, dar jai reikia nuvykti į butą ir susirinkti likusius vaiko daiktus, tačiau ji jau bijo ten eiti. V. J. ją kaltina neištikimybe, nors tam visai nėra jokio pagrindo. Prieš 5-4 metus laiko V. J. buvo ją sumušęs. Jie dar nebuvo vedę. Pareiškimo nerašė, niekam apie tai nepranešė. Daugiau jis jos sumušęs nebuvo, tik pastaruosius metus laiko rašė pareiškimus dėl grasinimo nužudyti, nes ją V. J. puolė su peiliais, grasino nužudyti. V. J. yra labai agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas, jis neadekvatus (b.l. 32-36).
2023-05-24 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad G. J. apžiūros metu jokių sužalojimų nepastebėta (b.l. 49-51).
2023-06-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta policijos pareigūnų BODY kamerų apžiūra. Užfiksuota įvykio vietos aplinka. G. J. policijos pareigūnei pasakoja, kad ji buvo grįžusi susirinkti daiktų, tuo momentu grįžo vyras, prasidėjo konfliktas, kurio metu vyras jai trenkė du kartus į galvą (ranka rodo į kaktą ir į pakaušį). G. J. sako, kad viskas įvyko šiame kambaryje, vyras liepė parvesti jam 100 Eur, o jeigu neperves, tai jai bus blogai. Pareigūnas klausė, ar skauda galvą. G. J. sako, kad skauda. Pareigūnė per radijo ryšį praneša, kad iškviestų medikus, moteriai skauda galvą. Pareigūnas klausia G. J., ar vyras čia gyvena, ar tik ateina. G. J. sako, kad jis čia gyvena, dabar labai daug geria, ji buvo išvykusi, o kai grįžo, jis pradėjo pulti. Pareigūnė klausia, ar jie yra sugyventiniai, ar sutuoktiniai. G. J. sako, kad sutuoktiniai, kartu gyvena 5 metus. Pareigūnė klausia, ar anksčiau buvo smurtavęs, G. J. sako taip, ji kvietė policiją vakar ir anksčiau. Pareigūnė prašo pateikti asmens dokumentus jos ir vaiko. G. J. pateikė asmens dokumentus. Pareigūnas patikrino G. J. blaivumą, nustatyta 00:00 promilių. Pareigūnas klausė G. J., ar ji pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. J. sako, kad pageidauja, nes čia yra smurtas. Pareigūnė klausė, kaip vyro vardas, pavardė. G. J. sako, kad V. J.. Pareigūnas klausia, dėl ko ji kvietė policiją vakar, vyras grasino ar smurtavo. G. J. sako, kad vakar jis grasino ir mėtė daiktus. Pareigūnas, susisiekęs su kolegomis, pranešė, kad smurtas pasitvirtino, kad vyras du kartus trenkė žmonai į veido sritį, kaip suprato, trenkė delnu, moteris pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kvietė policiją ir anksčiau. Pareigūnas iš kolegų gavo informaciją, kad paskutiniu metu buvo daug iškvietimų šiuo adresu (b.l. 61-63).
2023-06-02 BIRT ataskaitos išraše užfiksuoti kvietimai adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-76).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui žmonai G. J.. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, du kartus delnu sudavęs į galvos sritį, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nusikalto recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnę nei sankcijos vidurkis trukmę (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jam skirtini įpareigojimai bei draudimas, kurie, manytina, teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei jam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. ( V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 ( trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai ) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.