Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

nuteistiesiems A. M., R. D. ir jų gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nuteistajam R. Č. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č., A. M., R. D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis konfiskuotas R. Č. iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 1 201 040,16 Eur.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Priteista iš R. Č. valstybės naudai 656,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš kaltinamųjų R. Č., A. M., R. D. priteista po 43,77 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

8. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

11. Nuteistųjų skundai tenkinami iš dalies.

15. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro prašymus pakeisti A. M. ir R. D. pareikštuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo kontekste,

Aprašomoji dalis

nustatė:

15.1. R. Č., veikdamas kartu su asmeniu Nr. 1, asmeniu Nr. 2, asmeniu Nr. 3, kuriems byla išskirta (toliau – asmuo Nr. 1, asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3), R. D., A. M., bei asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus (toliau – asmuo, kuriam byla nutraukta), turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės – 1 959 308,66 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 6 765 100,93 Lt) vertės subsidiją – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „A.A.I.“ programų „K.T.“, ,,E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) iš anksto žinodamas, kad pagal taisyklių 9.9.5 punktą, kuriame nurodyta, kad ,,maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 115 848,01 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 400 000 Lt). Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų“, siekdamas išvengti maksimalios metinės išmokos vienai valdai apribojimo, realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti didelės – 1 201 040,16 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 4 146 951,48 Lt) vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal minėtą veiklos sritį:

15.2. pasitelkęs asmenį Nr. 1, kuris, neturėdamas jokių materialinių ir fizinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įkurti ūkininko ūkį – valdą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2008-04-23 pateikė asmens Nr. 1 vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodant, kad dirbama žemė 9,22 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esanti (duomenys neskelbtini), 2008-04-22 panaudos sutartimi išnuomota asmeniui Nr. 1 paties R. Č., po ko neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas yra pats R. Č. bei tikrųjų duomenų apie ūkininko – asmens Nr. 1 ūkio veiklą, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų ,,K.T.“, „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga asmens Nr. 1 vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, pateikė VšĮ „E“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, panaudos sutartis, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva panaudos sutartimis išnuomojamus žemės sklypus asmeniui Nr. 1: Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009- 05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-12 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šiuos jam žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu kaip panaudos davėjas, bei pasirašė už asmenį Nr. 1, kaip panaudos gavėją, po ko juos pateikė VšĮ „E“, kuri, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 1 ūkio vietą, auginamą produkciją, dalyvaujant R. Č., asmens Nr. 1 vardu, VšĮ „E“ atliko ūkio valdos patikras, po ko buvo surašyti 2009-09-01 VšĮ „E“ tikrinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-04-23 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose R. Č. įrašė rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 1“ ir asmens Nr. 1 vardu pasirašęs, tai yra suklastojęs dokumentus, juos pateikė VšĮ „E“, po ko VšĮ „E“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi pateikta R. Č. informacija apie ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 1 nedalyvaujant, atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007- 2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, VšĮ „E“ išduotus sertifikatus, asmens Nr. 1 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą bei reikiamus dokumentus pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 1 sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2012-05-22 į asmens Nr. 1 sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke pravedus 232 391,20 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 802 400,36 Lt), asmeniui Nr. 1 sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 1 vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 232 391,20 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 802 400, 36 Lt).

15.3. Toliau realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, R. Č., pasitelkęs asmenį Nr. 2, kuris neturėdamas jokių fizinių ir materialinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį - valdą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, ,,E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) III dalį ,,Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2010-03-31 pateikė asmens Nr. 2 vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodant, kad dirbama žemė yra 17,90 ha (duomenys neskelbtini), kurią 2010-03-26, sudarant fiktyvią pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1415 dėl 10,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 8,1800ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R. Č. ir apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti jo sutuoktinė I. Č. pardavė asmeniui Nr. 2, žinodamas, kad asmuo Nr. 2 nevykdys ūkininko veiklos, tačiau jo vardu bus steigiamas ūkininko ūkis, po ko neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas R. Č. bei tikrųjų duomenų apie ūkininko asmens Nr. 2 ūkio veiklą, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad ,,Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga asmens Nr. 2 vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti ir žinodamas, kad tokiems ūkiams naudojamos trąšos, įsigytos įmonių, kurios Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus, išduotus išduotus/patvirtintus leidimus įmonėms, gali prekiauti tokiems ūkiams naudoti tinkamomis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, ir įmonė UAB „K.“ prekiauja tokiems ūkiams reikiamomis augalų apsaugos priemonėmis bei trąšomis, asmens Nr. 2 vardu 2010-05-31 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone UAB „K.“, 2010-09-03 priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 2“ įrašė bei 2010-05-31 sutartyje asmens Nr. 2 vardu pasirašė R. Č., tokiu būdu įgijęs trąšas, reikalingas ekologinio ūkio veiklai vykdyti, laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2011-12-31 dalyvavo VšĮ „E“ - įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, atliekamuose patikrinimuose, asmens Nr. 2 vardu pildė ir teikė reikiamus dokumentus, po ko, VšĮ „E“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 2 ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 2 nedalyvaujant, atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų ,,K.T.“, „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ Įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens Nr. 2 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 2 sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2007-03-31 iki 2012-06-13 į asmens Nr. 2 sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke pravedus 196 988,78 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 680 162,89 Lt), asmeniui Nr. 2 sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 2 vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 196 988,78 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 680 162,89 Lt).

15.4. Toliau realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, R. Č. pasitelkęs R. D., kuris neturėdamas jokių fizinių ir materialinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį - valdą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2007-10-23 pateikė R. D. vardu prašymą dėl ūkininko ūkio - valdos įregistravimo, melagingai nurodant, kad dirbama žemė 6,48 ha yra (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2007-03-22 panaudos sutartimi išsinuomojo iš nieko apie tai nežinančio J. G. po ko neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas R. Č. bei tikrųjų duomenų apie ūkininko R. D. ūkio veiklą, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „D.A.“ plūgus: 2 vienetus KUHN Multi - master I 12 4E NSH-4, 2009-09-30 sudarydamas pirkimo pardavimo sutartis Nr. DV 102/2009 ir Nr. DV 103/2009 bei priedus Nr. 1 prie sudarytų sutarčių, kuriose R. D. vardu pasirašė, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamus plūgus, taip pat R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „N.“ žemės ūkiui skirtą dyzelinį kurą ir 2011-03-30 sąskaitoje faktūroje NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-30 krovinio važtaraštyje NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė R. D. vardu, tokiu būdu patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamą dyzelinį kurą, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų „K.T.“, ,,E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-I52, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga R. D. vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje parašė bei pasirašė R. D. vardu pasižadėjimą, dėl dokumentų pristatymo VšĮ „E“ - įstaigai, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą, jį 2007-03-30 pateikė VšĮ „E“ direktoriui, po ko tęsdamas vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą laikotarpiu 2007 m. iki 2011 m. sudarė sutartis su VšĮ „E“, dalyvavo atliekamuose VšĮ „E“ patikrose R. D. nedalyvaujant, teikė reikiamus dokumentus, kuriuose pasirašė R. D. vardu po ko, VŠ] „E", vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie R. D. ūkį, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „ A.A.I." programų „K.T.", „E.Ū." ir ,,R.V.T.B.G." įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, R. D. vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, teikė prašymus, paraiškas, kuriuos pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir R. D. sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2007-10-23 iki 2012-05-30 į R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke pravedus 186 615,80 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 644 347,04 Lt), R. D. sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas R. D. vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalines mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 186 615,80 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 644 347,04 Lt).

15.5. Toliau realizuodamas vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, R. Č. pasitelkęs asmenį, kuriam byla nutraukta, kuris neturėdamas jokių fizinių ir materialinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį - valdą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles ( Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“ reikalinga įregistruoti ūkininko ūkį, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriui 2010-04-09 pateikė asmens, kuriam byla nutraukta, vardu prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodant, kad dirbama žemė yra 13,66 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurią 2010-04-06, sudarant fiktyvią pirkimo pardavimo sutartį, R. Č. ir apie šį nusikalstamą sumanymą nežinanti jo sutuoktinė I. Č. pardavė asmeniui, kuriam byla nutraukta, po ko jis, žinodamas, kad asmuo, kuriam byla nutraukta, ūkininko veiklos nevykdys, tačiau jo vardu bus steigiamas ūkininko ūkis, neatskleidęs, kad tikrasis pareiškėjas R. Č. bei tikrųjų duomenų apie ūkininko asmens, kuriam byla nutraukta, ūkio veiklą, žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų ,,K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga asmens, kuriam byla nutraukta, vardu įsteigtą ūkį sertifikuoti ir žinodamas, kad tokiems ūkiams naudojamos trąšos, įsigytos įmonių, kurios Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Agrochemijos skyriaus, išduotus išduotus/patvirtintus leidimus įmonėms, gali prekiauti tokiems ūkiams naudoti tinkamomis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, ir įmonė UAB „K.“ prekiauja tokiems ūkiams reikiamomis augalų apsaugos priemonėmis bei trąšomis, susitaręs su asmeniu, kuriam byla nutraukta, 2010-05-31 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su įmone UAB „K.“, 2010-09-03 priedą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) asmens, kuriam byla nutraukta, vardu ir tokiu būdu įgijęs trąšas, reikalingas ekologinio ūkio veiklai vykdyti, laikotarpiu 2010-04-09 iki 2011-01-29 dalyvavo VšĮ „E“ - įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, atliekamuose patikrinimuose, asmens, kuriam byla nutraukta, vardu, pildė ir teikė reikiamus dokumentus, po ko VšĮ „E“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens, kuriam byla nutraukta, ūkio veiklą ir vietą, asmeniui, kuriam byla nutraukta, nedalyvaujant, atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų ,,K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens, kuriam byla nutraukta, vardu, vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens, kuriam byla nutraukta, sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2010-10-15 į asmens, kuriam byla nutraukta, sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „J.Ž.“ pravedus 42 110,62 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 145 399,55 Lt), asmeniui, kuriam byla nutraukta, sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens, kuriam byla nutraukta, vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 42 110,62 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 145 399,55 Lt).

15.6. Be to, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-01-29 mirus asmeniui, kuriam byla nutraukta, 13,66 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paveldėjus asmens, kuriam byla nutraukta, motinai N. B., kuri neturėdama jokių fizinių ir materialinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį susitarusi su R. Č., kuris, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 44 punktą „Paramos gavėjui perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, parama teikiama valdos perėmėjui“, sutiko ūkininko ūkį - valdą perleisti asmeniui Nr. 3, kuris už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį, susitaręs su R. Č., sutiko perimti savo vardu ūkininko valdą ir padėti tęsti R. Č. jo nusikalstamą sumanymą, o būtent N. B. vardu 2011-04-15 pateikus prašymą VšĮ „E“ dėl valdos perleidimo asmeniui Nr. 3, pastarajam 2011-04-15 pateikus prašymą VšĮ „E“ valdos perėmimo; 2011-06-06 pateikus prašymą Agentūrai dėl valdos perleidimo asmeniui Nr. 3, pastarajam 2011-06-07 pateikus prašymą NMA dėl išmokų pervedimo jo vardu, R. Č. su N. B. sudarė fiktyvų sandorį, kuriuo 2011-05-17 pirkimo pardavimo sutartimi, kartu su nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinančia sutuoktine I. Č., įsigijo 13,66 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2010-04-06 sutartimi parduotas J. B., po ko, žinodamas, kad į asmens Nr. 3 kredito unijos „J.Ž.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra 2011-01-25 pervesta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiama subsidija – 17 325,09 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 59 820,06 Lt), N. B. juos paveldėjus ir pastarajai sutikus, R. Č. jie buvo grąžinti, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 17325,09 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 59 820,06Lt).

15.7. Toliau realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, R. Č. pasitelkęs asmenį Nr. 3, kuris 2005-03-18 pateikęs prašymą įregistruoti ūkininko ūkį nurodė, kad dirbama žemė yra 2l,60 ha (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudos sutartimi nuomojama iš R. Č., tokiu būdu įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, sutiko perduoti savo ūkio valdymą ir disponavimą R. Č., pastarajam vykdyti bei dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėse „A.A.I.“ programų ,,K.T.“, ,,E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ bei gauti išmokas, pažeidžiant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėse „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-J52, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.5. punktą, kuriame nurodyta, kad „maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 115 848,01 Eur (pagal tuo metu galiojusių valiutą 400 000 Lt). Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų (400 000 Lt valdai), po ko R. Č., žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga asmens Nr. 3 vardu valdomą ūkį – valdą sertifikuoti, pateikė VšĮ „E“ – įstaigos, kuri atlieka ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, asmens Nr. 3 vardu reikiamus dokumentus, po ko VšĮ „E“, vykdydama savo funkcijas bei remdamasi R. Č. pateikta informacija apie asmens Nr. 3 ūkio veiklą ir vietą, asmeniui Nr. 3 nedalyvaujant ir laikotarpiu nuo 2007-06-05 iki 2010-08-24 atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), atlikus ūkio valdos patikras, išdavė R. Č. reikiamus sertifikatus ūkio veiklai tęsti, po ko R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ,,A.A.I.“ programų ,,K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas Nr. 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, asmens Nr. 3 vardu vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir asmens Nr. 3 sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-06-13 į asmens Nr. 3 sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“ banke pravedus 146 587,54 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 506 137,49 Lt), asmeniui Nr. 3 sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas asmens Nr. 3 vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją – viso 146 587,54 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 506 137,49 Lt).

15.8. Toliau realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, R. Č. pasitelkęs A. M., kuris 2005-03-16 įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-02-11, sutiko perduoti savo ūkio valdymą ir disponavimą R. Č., pastarajam vykdyti bei dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėse, pastarasis žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, A. M. vardu valdė jo ūkį, vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. ir A. M. sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-01-25 į A. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke pravedus 379 021,11 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 1 308 684,09 Lt), A. M. sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas A. M. vardu ūkininko veiklą, tokiu būdu R. Č. apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 379 021,11 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 1 308 684,09Lt).

15.9. Tokiu būdu R. Č., veikdamas kartu su asmeniu Nr. 1, asmeniu Nr. 2, R. D., asmeniu, kuriam byla nutraukta, A. M., asmeniu Nr. 3, apgaule įgijo Nacionalinės mokėjimo prie žemės ūkio ministerijos teikiamų subsidijų – viso 1 201 040,16 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 4 146 951,48 Lt), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje.

15.10. Be to, R. Č. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

15.11. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, iš anksto žinodamas, kad siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę „A.A.I.“ programą „E.Ū.“, pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką pagal minėtą priemonę, siekdamas išvengti maksimalios metinės išmokos valdai 115 848,01 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 400 000 Lt) apribojimo bei žinodamas, kad ūkis negali būti skaidomas, realizuodamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal minėtą veiklos sritį, pasitelkęs asmenį Nr. 1, kuris už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, žinodamas, kad reikalinga asmens Nr. 1 vardu pagrįsti turėtas veiklos išlaidas ir pačios veiklos realumą, 2009-09-01 VšĮ „E“ tikrinimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-04-23 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė rankraštinius įrašus „asmuo Nr. 1“ ir asmens Nr. 1 vardu pasirašęs, tai yra suklastojęs dokumentus, juos pateikė VšĮ „E“; sudarė Panaudos sutartis, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie neva panaudos sutartimis išnuomojamus žemės sklypus asmeniui Nr. 1: Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009- 05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-10 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartis 2009-05-12 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šiuos jam žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu, kaip panaudos davėjas, bei pasirašė už asmenį Nr. 1, kaip panaudos gavėją, po juos pateikė VšĮ „E“.

15.12. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. Č., pasitelkęs asmenį Nr. 2, kuris už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, įsigijo D. J. vardu augalines trąšas iš bendrovės UAB „K.“, 2010-05-31 sudarydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „K.“, kurioje pasirašė asmens Nr. 2 vardu, taip patvirtindamas jam žinomai melagingus duomenis, kuriuos pateikė UAB „K.“, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-07-28 įmonei UAB „K.“ pateikė informaciją dėl įgalioto asmens, kurioje pasirašė D. J. vardu bei šiuos žinomai melagingus duomenis asmens Nr. 2 vardu pateikė nieko apie tai nežinančiai įmonei UAB „K.“.

15.13. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. Č., pasitelkęs R. D., kuris už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu imituoti ūkininko veiklą, žinodamas, kad tokiai veiklai vykdyti yra reikalingas ekologinio gamybos ūkio sertifikavimas bei patvirtinamasis dokumentas, išduodamas VšĮ „E“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje parašė bei pasirašė R. D. vardu pasižadėjimą dėl dokumentų pristatymo, tokiu būdu pagaminęs suklastotą dokumentą, jį 2007-03-30 pateikė VšĮ „E“ direktoriui, po ko tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2007-04-20 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „E“ R. D. vardu, po ko 2007-05-28 užpildė prašymą dėl R. D. ekologinės gamybos sertifikavimo bei pasirašė R. D. vardu, po ko 2007-05-28 ekologinės gamybos ūkio pirminio vertinimo anketoje, 2007-05-28 ūkio laukų duomenyse, 2007-06-19 ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-28 prašyme dėl neekologiškų augalų daiginimo medžiagos naudojimo, 2007-12-27 produkcijos (derliaus) ūkyje apskaitos dokumentuose R. Č. pasirašė R. D. vardu ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė VšĮ „E“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2010-04-28 R. D. vardu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „E“, kurioje pasirašė R. D. vardu, po ko 2011-07-13 ekologinės gamybos ūkio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) R. Č. pasirašė R. D. vardu, po ko 2011-07-13 suklastojo tikrą dokumentą pasirašydamas įsipareigojimą R. D. vardu, kuriame įsipareigojo 2012 metais apsėti visus laukus ankštinėmis kultūromis, kurį R. Č. patvirtino pasirašydamas už R. D. ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė VšĮ „E“.

15.14. Be to, R. Č. R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „D.A.“ plūgus: 2 vienetus KUHN Multi-master 112 4E NSH-4, 2009-09-30 sudarydamas pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedus Nr. 1 prie sudarytų sutarčių, kuriose R. D. vardu pasirašė, patvirtindamas šiuos žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamus plūgus, juos pateikė nieko apie tai nežinančiai UAB „D.A.“, R. D. vardu įsigijo iš įmonės UAB „N.“ žemės ūkiui skirtą dyzelinį kurą ir 2011-03-30 sąskaitoje faktūroje NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-30 krovinio važtaraštyje NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė R. D. vardu, tokiu būdu patvirtindamas šiuos žinomai melagingus duomenis apie neva R. D. perkamą dyzelinį kurą, juos pateikė nieko apie tai nežinančiai UAB „N.“.

15.15. Tokiu būdu R. Č. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, dėl ko, įgijus teisę gauti didelės vertės Nacionalinės mokėjimo prie Žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją, buvo padaryta didelės žalos, padarė tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

15.16. R. D. padėjo R. Č. apgaule įgyti didelės – 186 615,80 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą - 644 347,04 Lt) vertės subsidiją – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles, o būtent laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu 3D-152 (2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) pagal taisyklių 9.9.5. punktą, kuriame nurodyta, kad ,,maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 115 848,01 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 400 000 Lt). Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų“ R. Č. siekiant išvengti maksimalios metinės išmokos vienai valdai apribojimo, R. D., neturėdamas jokių fizinių ir materialinių resursų žemės ūkio veiklai vystyti, neturėdamas tikslo ūkininkauti savarankiškai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį sutiko savo vardu įsteigti ūkininko ūkį ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G. “ įgyvendinimo taisykles ( Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D- 230) III dalį „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurie „7.1. yra įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre“, 2007-10-23 pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriui dėl ūkininko ūkio - valdos įregistravimo, įregistravo savo vardu ūkininko ūkį, R. Č. iniciatyva melagingai nurodant, kad jo dirbama žemė 6,48ha yra (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią R. Č. 2007 m. kovo 22 d. panaudos sutartimi išsinuomojo iš nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinančio J. G., po ko įsteigęs ūkininko ūkį, jo valdymą perdavė R. Č., po ko R. Č., žinančiam, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 31. punktą, kuriame nurodyta, kad „Ekologinio žemės ūkio taisyklių laikymąsi kontroliuoja ir sertifikavimą atlieka ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga“ reikalinga R. D. ūkį sertifikuoti, laikotarpiu 2007 m. - iki 2011 m. sudarius sutartis su VšĮ „E“, dalyvaujant atliekamuose VšĮ „E“ patikrose R. D. nedalyvaujant, pateikus visus reikiamus dokumentus R. D. vardu ir VšĮ „E“ išdavus reikiamus sertifikatus tokio ūkio veiklai tęsti, R. Č., žinančiam, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I.“ programų „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisykles ( Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 .punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“ reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, R. D. vardu pateikus visus reikiamus dokumentus nieko apie šį nusikalstamą sumanymą nežinančiai Agentūrai, laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. Agentūra į R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke pravedė 186 615,80 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 644 347.04 Lt) , po ko R. D. sutikus šiomis piniginėmis lėšomis disponavo R. Č.. Tokiu būdu R. D., savo vardu įregistruodamas ūkininko ūkį ir perdavęs jį valdyti R. Č., laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 31 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. suteikė R. Č. priemones nusikalstamai veikai daryti ir padėjo apgaule įgyti didelės vertės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją - viso 186 615.80 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 644 347.04 Lt) t. y. R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje.

15.18. A. M. padėjo R. Č. apgaule įgyti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teikiamą didelės – 379 021,11 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą – 1 308 684,09 Lt) – vertės subsidiją, o būtent: A. M. 2005 m. kovo 16 d. įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo ūkininkauti savarankiškai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 11 d. perdavė savo ūkio valdymą ir disponavimą R. Č., pastarajam vykdyti bei dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėse, pastarasis žinodamas, kad pretenduojant į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, Agentūrai būtina pateikti ne tik paraišką, bet ir dokumentus, patvirtinančius ūkio veiklą, reikalinga Agentūrai pateikti vedamo Ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, A. M. vardu, vedė ūkio produkcijos apskaitą, kurią pateikė Agentūros darbuotojams, nežinantiems R. Č. o ir A. M. sumanymo, po ko laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d. į A. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, pervedus 379 021,11 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą 1 308 684,09 Lt) A. M. sutikus, piniginėmis lėšomis disponavo R. Č., vykdydamas A. M. vardu ūkininko veiklą. Tokiu būdu A. M. savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį perdavęs valdyti R. Č., laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d. suteikė R. Č. priemones nusikalstamai veikai daryti ir padėjo apgaule įgyti didelės vertės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją – viso 379 021,11 Eur (pagal tuo metu galiojusią valiutą – 1 308 684,09 Lt), tai yra A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje.

15.19. Be to, A. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: 2005 m. kovo 16 d. įregistravęs ūkininko ūkį ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d. vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 2 dalies „Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkų nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip“, 2005 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl ūkininkų ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąją apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis, privalėdamas tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka“, pažeisdamas Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytų dokumentų saugojimo terminų nuostatas, kur nurodyta, kad ūkinę operacijų ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų: sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, kasos pajamų ir išlaidų orderių saugojimo terminas yra 10 metų, neišsaugojo ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 25 d. negalima iš dalies nustatyti A. M., vykdžiusio individualią žemės ūkio veiklą, veiklos ir turto.

16. Tenkinus minėtus prokuroro prašymus ir pakeitus A. M. ir R. D. pareikštuose kaltinimuose nurodytas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nuteistųjų A. M. ir R. D. apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumas dėl to, kad šiems nuteistiesiems pateiktuose kaltinimuose, priešingai nei pateiktame R. Č., buvo nurodyta, jog pastarasis imitavo laukų apdirbimą, produkcijos realizavimą, sandėliavimą ir buhalterinės apskaitos vedimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

17. Kaip jau minėta anksčiau, visi nuteistieji apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, t. y. R. Č. nepripažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o nuteistieji A. M. ir R. D. savo kaltę pripažįsta tik dėl jiems inkriminuoto BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį. Tokių pačių pozicijų dėl savo kaltės apeliantai laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, o susipažinę su prokuroro prašymų dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis turiniu, nuteistieji R. D. ir A. M. pažymėjo neturintys nieko papildyti pagal naują kaltinimą ir pasiliekantys prie parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme.

Dėl BK 207 numatytos nusikalstamos veikos

18. Kaip jau minėta anksčiau, nors R. Č., A. M. ir R. D. savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo, tai yra R. Č., padedant A. M. ir R. D., apgaule įgijus subsidiją nepripažino, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų kaltė dėl šių nusikalstamų veikų įvykdymo yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo aptartais įrodymais. Ir nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo R. Č. pripažino kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o A. M. ir R. D. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.

19. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, o pavienius įrodymus, ignoruodamas nuteistuosius teisinančius duomenis, ir vadovavosi subjektyviomis prielaidomis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas vertino visus baudžiamosios bylos įrodymus t. y. tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, nuteistųjų parodymus, tiek ir abiejų specialisčių A. B. bei I. V. paaiškinimus, liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių priimdamas skundžiamą nuosprendį nesivadovavo nuteistųjų bei liudytojų G. V., A. M. ir A. O. parodymais. Ir, nors įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijai, kaip jau minėta anksčiau, jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo nekyla, tačiau, atsižvelgus į tai, jog nuteistųjų apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas daugumos įrodymų, kuriais apylinkės teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstumas ir teigiama, kad visiškai nepagrįstai buvo nesivadovaujama apeliantus teisinančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl šių apeliacinių skundų argumentų.

20. Nagrinėjamoje byloje R. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 207 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) numatytą nusikaltimą dėl to, kad jis apgaule įgijo didelės vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „A.A.I.“, dalyvaujant programose: „K.T.“, „E.Ū.“ ir „R.V.T.B.G.“. Tuo tarpu R. D., A. M. pripažinti padėjusiais jam šį tikslą pasiekti.

21. BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga, o kartu tai yra požymis, ją skiriantis nuo BK 182 straipsnyje numatytos sukčiavimo veikos, tai, kad kaltininkas apgaule gauna tikslinę išmoką – kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Taigi pagal šio straipsnio dispoziciją asmens veiksmai kvalifikuojami tuomet, kai jis siekia apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą, iš to gaunant pelną, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas, nepriklausomai nuo jos panaudojimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju R. Č., o ir jam padėję nusikalstamą veiką įvykdyti asmenys, pripažinti kaltais dėl subsidijos įgijimo apgaule. Apgaulė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. Šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaule gauna kreditą, paskolą ir pan., ir to siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016, 2K-73-689/2019).

22. Šiame kontekste kaip visiškai nepagrįstas atmetamas nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektas yra specialusis (šiuo atveju ūkininkas, už kurio ūkį, dalyvaujantį atitinkamoje programoje yra išmokama išmoka), jis neatitinka tokiam subjektui keliamų reikalavimų, kadangi negavo jokių išmokų. Visų pirma pažymėtina, kad būtent dėl paramos lėšų – Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai išmokų gavimo, panaudojant apgaulę R. Č. ir buvo pripažintas kaltu dėl BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymo. Jis šį savo sumanymą įgyvendino pasitelkdamas kitus asmenis, kaip padėjėjus, kurie formaliai buvo pripažinti kaip atitinkantys kriterijus paramai gauti, tačiau, nepaisant to, būtent R. Č. buvo galutinis išmokų, tai yra naudos gavėjas. Dėl šios priežasties jis laikytinas tinkamu BK 207 straipsnio 1 dalies subjektu nagrinėjamoje byloje.

23. Byloje esančiais įrodymais, paties nuteistojo R. Č. parodymais nustatyta, kad jis ūkininkavimo veiklą pradėjo nuo 1998 m., o ekologinį ūkį pradėjo plėtoti dalyvaudamas 2004–2006 programoje, vėliau pateko ir į 2007–2013 m. programą. Ūkininkauti nuteistasis teigė pradėjęs su 600 ha, dirbo šią žemę 5 metus, kaip to reikalauja taisyklės, nebuvo jokio skaidymo, tačiau 2009 m. ūkį sumažino iki 360 ha dėl didelių nuomos kainų. Iš pradžių jis vertėsi rugiais, tuomet kviečiais, rapsais ir, galiausiai, juodosiomis garstyčiomis, nes už jas buvo mokamos didžiausios išmokos. Pasak nuteistojo, jis pastarųjų sėklų įsigijo iš Ukmergės ūkininko, o paskui skolindamas ar parduodamas jas perleisdavo.

24. Tuo tarpu tiek R. D., tiek A. M. teigė, jog jie taip pat vykdė ūkio veiklą. Byloje ginčo, jog tiek šių nuteistųjų, tiek kitų asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas jiems pasislėpus ar nutrauktas mirus, ūkiai vykdė veiklą ir gavo pajamų, nėra. Tai, kad R. D. bei A. M. ir kitų minėtų asmenų ūkių apskaita buvo vedama, neabejotinai patvirtina aplinkybė, kad jų apskaitos dokumentai buvo teikiami VšĮ „E“ ir NMA. Tačiau visi nuteistieji kategoriškai tvirtino, jog aptariamų ūkių veiklą asmenys, kurių vardu jie buvo registruoti, vykdė patys savarankiškai ir jų valdymo bei naudojimo neperleido R. Č..

25. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkininkas žemės ūkio veiklai turi naudoti nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ūkininkas arba jo partneris (partneriai) turi turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Nustatyta, kad:

25.2. 2010 m. kovo 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi D. J. buvo įformintas 17,90 ha ir 10,30 ha žemės įsigijimas iš R. Č., o ūkininko ūkis įregistruotas 2010 m. kovo 31 d., tačiau jau 2010 m. lapkričio 30 d. pagal sutartį Nr. LP-2644 šis minėtą žemę pardavė D. Č. (R. Č. sūnui). Panevėžio AVMI 2012 m. gegužės 4 d. pateiktame atsakyme nurodyta, kad D. J. (duomenys neskelbtini) negyvena, jokio turto, ūkio ar žemių ūkio šiuo adresu neturi ir jokios ūkininko ar kitokios veiklos (duomenys neskelbtini) apskrityje nevykdo, o 2012 m. rugsėjo 13 d. telefonu susisiekus su jo tėvu R. J., jis paaiškino, kad šiuo metu sūnaus D. J. Lietuvoje nėra, jis išvykęs į užsienį uždarbiauti.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma patvirtina patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotą išvadą, kad aptariamus asmenis siejo tiek įvairiuose dokumentuose nurodomas R. Č. telefono numeris, tiek nuosavybės ar nuomos (panaudos) pagrindais valdomi dideli žemės plotai, deklaruoti ekologiški pasėliai, iš ko galima spręsti, jog būtent R. Č. buvo atsakingas ir faktiškai kontroliavo tiek R. D., tiek A. M. bei kitų asmenų, kurių baudžiamoji byla buvo išskirta jiems pasislėpus ar, J. B. atveju, nutraukta jam mirus, registruotus ūkius.

34. Kaip ir A. M. atveju, šiuo atveju R. D. nurodoma suma, kurią jis skolinosi iš R. Č., itin reikšmingai skyrėsi nuo pastarojo nurodytos sumos. R. Č. teigė skolinęs R. D. penkis sezonus po maždaug 40–50 000 Lt, kai tuo tarpu pats R. D. apklausiamas teisme nurodė skirtingas sumas (vienu atveju apie 10–20 000 Lt kurui, sėkloms ir padargams, kitu atveju – 50–70 000 Lt, nes pirko seną techniką, kuri gesdavo ir kasmet jai išleisdavo 40 000 Lt, tuo pačiu nurodydamas, kad plūgai už 10 000 Lt jam buvo per brangūs). Kaip matyti iš VMI 2013 m. gegužės 29 d. patikrinimo akto Nr. AU-21, dar 2012 m. rugpjūčio 28 d. pastarasis teigė nepamenantis, kiek pinigų skolinosi iš R. Č..

35. Baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu R. Č. bei I. Č. iš fizinių asmenų sąskaitų kaip skolos grąžinimas, skola bei lėšų perkėlimas pervesta 3 229 404 Lt jiems Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų lėšų. Be to, R. Č., turėdamas E. Č. ir V. K. įgaliojimus pilnai disponuoti jų sąskaitomis (duomenys neskelbtini) banke, 2007 metais iš V. K. sąskaitos grynaisiais išėmė 64 000 Lt, 2008 metais – 204 000 Lt, 2009 metais – 247 400 Lt, 2010 metais – 117 000 Lt, o 2011 metais – 220 000 Lt, iš viso 852 400 Lt indėlių, o iš E. Č. sąskaitos 2011 metais grynais išėmė 190 000 Lt. Taigi iš viso 4 271 804 Lt. Aptariamos aplinkybės, nuteistųjų parodymų apie jiems neva suteiktas paskolas, jų dydžius, išmokėjimo būdą nenuoseklumas bei prieštaringumas tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems byloje objektyviai užfiksuotiems įrodymams, patikimai nepagrindžia paskolų jiems suteikimo fakto ir būtent šiuo pagrindu atliktų piniginių lėšų perlaidų R. Č. bei su juo susijusiems asmenims:

35.1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 į R. D. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 672 923,47 Lt susietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, tiesioginių išmokų už pasėlius, išmokų už ekologinį ūkininkavimą. Iš gautų lėšų 9 000,00 Lt grąžinti kaip skola I. Č., 332 Lt sumokėta draudimo įmoka už R. Č. ir 1 772 Lt – draudimo įmoka už I. Č., 194 000 Lt grąžinta kaip skola R. Č., mokėta UAB „G.“ už V. K., E. Č., A. M. vardu pirktą kurą;

35.2. 2008–2011 metų laikotarpiu iš sąskaitos grynaisiais pats E. Č. išėmė 276 100 Lt, o R. Č. išėmė grynaisiais 190 000 Lt, R. Č. grąžinta skola – 249 500 Lt, I. Č. papildyta sąskaita 5 000 Lt, 171 20,05 Lt sumokėta UAB „G.“ už R. D. vardu pirktą kurą, 41 810 Lt – UAB „N. už E. M. (R. Č. žmonos motina) pirktą kurą, 2 472 Lt sumokėta PSD už N. M. (R. Č. žmonos brolis), 6 080 Lt pravesta AB „L.D.“ už R. Č..

35.3. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš A. M. sąskaitos R. Č., I. Č. buvo grąžinta 405 790 Lt kaip skola, 4 936,02 Lt sumokėtas žemės mokestis už V. K., 20 000 litų sumokėta UAB „AL.“ už J. B. pirktą kurą;

35.5. 2010–2011 metais į J. B. atsiskaitomąją sąskaitą NMA pravedė 205 219,55 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius ir ekologinį ūkininkavimą, 358 702 Lt už realizuotą žemės ūkio produkciją, o į R. Č. atsiskaitomąją sąskaitą kaip skola pravesta 516 874 Lt. Į sąskaitą įplaukus išmokoms iš NMA ar gavus pajamas už realizuotą produkciją, tą pačią dieną pinigai buvo pravedami į R. Č. atsiskaitomąją sąskaitą kaip skola.

36. Nei A. M., nei R. D. nepateikė savo, kaip ūkininkų, ūkių buhalterinės apskaitos dokumentų. Nors R. D. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme teigė, kad buhalterinės apskaitos dokumentų jis neišsaugojo, kadangi baigė ūkininkauti 2013 m. ir galvojo, kad baigus ūkininkavimą jų neprireiks, tačiau dar 2012 m. lapkričio 26 d. paaiškinime VMI nurodė buhalterinės apskaitos dokumentų neturintis, nors ir aiškino baigęs specialiuosius ūkininkavimo kursus, kas sudaro pagrindą manyti, jog bent minimalūs buhalterinės apskaitos vedimo reikalavimai jam turėjo būti šiuo pagrindu žinomi. Tuo pačiu A. M., teigęs, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus vienu atveju sudegino vaikai, o kitu atveju – suplėšė vaikai, negalėjo nurodyti, nei kiek pajamų jis gavo iš ūkininkavimo, nei kokios išlaidos per metus buvo skiriamos ūkiui išlaikyti. A. M. teigė, kad turėjo savo žemės ūkio padargus – du traktorius ir kombainą, o R. Č. teigė jam skolinęs ne tik pinigų, bet ir padargų. Aptarti duomenys patvirtina, kad tiek iš R. D., tiek A. M. sąskaitos bylai aktualiu laikotarpiu buvo atliekami bankiniai pavedimai. Nepaisant to, A. M., teigdamas, jog pats valdė savo ūkį, teisiamojo posėdžio metu nurodė mokantis kompiuterį išjungti, įjungti, o jį įsigijęs tik apie 2012–2013 metus ir su vaikais prie jo būna, pažaidžia. Paaiškino, kad jam neteko kompiuteriu nei atlikti pavedimų, nei teikti paraiškų. Be to, A. M., nurodęs, kad už kitus asmenis jis nėra mokėjęs ir niekam nedavė savo el. bankininkystės prisijungimų, o kurą pirkdavo pagal skelbimus laikraščiuose, vis tik negalėjo paaiškinti aplinkybės, kaip iš jo sąskaitos buvo atlikti pavedimai už kurą UAB „G.“ už V. K., nors pats tų pavedimų nedarė.

37. Aptarti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. Č., siekdamas finansinės naudos gauti maksimalias išmokas už ekologinį ūkininkavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, gerai žinodamas reikalavimus ūkininko ūkiui įregistruoti, ekologinio ūkininkavimo reikalavimus, sukūrė schemą įregistruoti kitų asmenų vardu vis naujus ūkininkų ūkius ir jų vardu gauti išmokas. R. Č. iniciatyva kitų fizinių asmenų, t. y. V. K., R. D., A. M., E. Č., J. B. bei D. J., vardu buvo įregistruoti ūkininkų ūkiai. R. Č. specialiai suskaidė paties valdomas žemes į mažesnius sklypus – pirkimo-pardavimo ar panaudos sutartimis išnuomojo savo ir kitų asmenų žemes kitiems ūkininkams, kurių vardu ir buvo sukurti minėtų asmenų ūkiai.

38. Nuteistojo R. Č., R. D. ir A. M. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo liudytojų G. V., A. M., A. O., S. Č. ir R. S. parodymais bei specialistės A. B. konsultacine išvada ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jos duotais paaiškinimais. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog minėti įrodymai turi būti vertinami kritiškai, be kita ko, todėl, kad jie yra gauti nuteistųjų gynėjų iniciatyva, absoliučiai paneigė gynybos instituto baudžiamajame procese esmę bei paskirtį. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

39. Kaip minėta, apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas kvestionuojamas ir dėl to, jog jame nebuvo pakankamai remiamasi specialistės – auditorės A. B. konsultacinės išvados duomenimis. Be to, teigiama, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės pateiktomis išvadomis, kadangi ši specialistė nėra kompetentinga spręsti, ar aptariamu atveju R. Č. ūkis iš tiesų buvo skaidomas, o jos atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti tik galimą mokesčių nesumokėjimo atvejį. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procese dalyvaujančių asmenų lygybės, rungimosi principų, gynybos iniciatyva pateiktą konsultacinę išvadą parengusią specialistę – auditorę A. B. apklausė teisiamojo posėdžio metu. Nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio galima manyti, jog auditorės A. B. parengta specialisto išvada nebuvo pakankamai analizuota surinktų įrodymų kontekste, tačiau, nepaisant to, pagrindo spręsti, jog joje pateikti duomenys, o taip pat ir specialistės teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai sudaro pagrindą priimti nuteistųjų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nėra.

40. Pagal teismų praktiką, tyrimas, kurį įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis). Nepaisant to, konsultacinė išvada teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tiek mokesčių administratoriaus specialistės I. V. parengtų patikrinimo aktų, tiek specialistės A. B. pateiktos specialisto išvados reikšmingumą byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodytumui.

41. Kaip matyti iš specialistės I. V. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, ji, atlikdama mokestinį patikrinimą bei pakartotinį patikrinimą, savo išvadas patikrinimo aktuose konstatavo remdamasi patikrinimo metu surinktų faktų visuma (R. Č. bei kitų fizinių asmenų E. Č., R. D., V. K., A. M., J. B., D. J., susijusių su R. Č. vykdyta žemės ūkio veikla, vykdytus sandorius, piniginių lėšų judėjimą turimose banko sąskaitose, turimą žemės ūkio techniką, jos panaudojimą ir laikymą, atsargų bei nuimto derliaus sandėliavimą ūkininkui R. Č. nuosavybės teise priklausančiuose sandėliuose) ir šiuos duomenis apibendrino mokėtinų mažesnio dydžio pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio kontekste. Nepaisant to, kad patikrinimo aktas yra mokestinį patikrinimą užbaigiantis dokumentas ir, jį patvirtinus, padariniai kyla būtent į biudžetą asmenų mokėtinų mokesčių srityje, nėra jokio pagrindo manyti, jog atliekamo patikrinimo metu, specialistė, surinkusi duomenis, kurie, jos manymu, galimai atitinka nusikalstamos veikos požymius, apie juos nurodydama patikrinimo akte, tokiu būdu pažeidžia tikrinamo asmens ar kitų su juo galimai susijusių asmenų teises ar teisėtus interesus. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktika, kuri imperatyviai reglamentuojama institucijų priimtuose ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiuose teisės aktuose, be kita ko, ir tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, atlikusios ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, susitarimuose (2006 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 7-V/V-28 dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo) sudaro pagrindą Valstybinei mokesčių inspekcijai, atliekančiai mokestinio patikrinimo veiksmus, nustačius galimai nusikalstamų veikų finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai požymių, informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Nagrinėjamu atveju specialistė patikrinimo akte padarė tikėtiną išvadą, kad galimai byloje aptariami žemės sklypai sudaro vieną ūkį, kuris buvo išskaidytas, įregistruojant anksčiau minėtų asmenų ūkius, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų reikalavimais, būtų gaunamos paramos lėšos, tai yra ūkiai buvo registruojami, kad gauti kuo daugiau išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, ir, įžvelgusi galimai nusikalstamos veikos požymių, informavo ikiteisminį tyrimą byloje atlikusią instituciją. Atsižvelgiant į tai, kad tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų požymius pagal byloje surinktus įrodymus vertina ir konstatuoja teismas, vien aptarti patikrinimo akto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių.

42. Specialistė A. B. konsultacinėje išvadoje analizavo skundžiamame nuosprendyje nurodytų ūkio valdų atitiktį kriterijams, kurie aktualūs subsidijoms gauti, preziumuojant, kad būtent A. M., R. D. bei kiti asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ar nutrauktas, buvo faktiniai jų valdytojai, tačiau iš šio dokumento negalima spręsti, jog buvo vertinamas ir kitų objektyvių aplinkybių, kurios aptariamos specialistės I. V. patikrinimo akte, turinys. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, kurie patvirtina R. Č. siekį ir aktyvius veiksmus disponuoti minėtų asmenų vardu registruotais ūkiais, nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl realiai R. Č. naudotos žemės ūkio valdos skaidymo, turint tikslą žemės plotus kaip ūkius registravus skirtingiems asmenims išvengti maksimalios subsidijos vieno asmens valdomam ūkiui ribojimų.

43. Specialistė A. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigė, jog ūkio skaidymu pripažįstami tik tokie ūkininko veiksmai, kai jis, dalyvaudamas kelis metus trunkančioje programoje, pirmaisiais metais registravęs atitinkamo dydžio žemės ūkio valdos plotą, kitais metais pagal tą pačią programą ją išskiria į dvi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su tokiais specialistės teiginiais nagrinėjamos bylos kontekste. Logiškai bei lingvistiškai analizuojant sąvokos „skaidymas“ reikšmę draudimo skaidyti ūkio valdas, siekiant subsidijos gavimo, kontekste, pažymėtina, kad šiuo atveju itin svarbus subsidijos gavėjo subjekto kriterijus. Akivaizdu, jog ūkio skaidymu gali būti pripažįstami ir tokie veiksmai, kuriais sukuriama situacija, kai žemės ūkio valdos įsigyjamos (ar jomis disponuojama panaudos, nuomos bei kitais pagrindais) iš to paties asmens (ar su juo susijusių asmenų) ir tokiu būdu potencialių subsidijos žemės ūkio veiklai gavėjų padaugėja, nesant pastarųjų realių ketinimų faktiškai vykdyti ūkio veiklą, o žemės valda bei tuo pačiu paramos lėšomis disponuojant pirminiam žemės savininkui (R. Č.) ar su juo susijusiems asmenims. Būtent tokia situacija visiškai pagrįstai nustatyta skundžiamame nuosprendyje aptariant nuteistiesiems inkriminuotų veikų aplinkybes.

44. Tokio manymo nepaneigia ir nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra daugybė dokumentų (ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolų, anketų bei kitų dokumentų), kurie yra pasirašyti A. M. ir R. D., kas sudaro pagrindą spręsti, jog jie dalyvavo jų vardu registruotų ūkių valdyme, tačiau jie visiškai nepagrįstai nebuvo tiriami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į A. M. ir R. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų vaidmenį, padėjus R. Č. apgaule įgyti subsidijas žemės ūkio veiklai vykdyti, vien tai, kad tam tikrus dokumentus pasirašė jie patys, nepaneigia galutinio tikslo žemės ūkio valdas registruoti skirtingiems subjektams, siekiant išvengti apribojimo subsidijoms, kurios gali būti skiriamos vienam ūkiui.

45. R. Č., už tyrimo metu nenustatytą atlygį sutaręs su kaltinime nurodytais asmenimis, kuriems byla išskirta į atskirą ar nutraukta, bei su R. D. ir A. M., sudarė formalius žemės sklypų nuomos (panaudos) ir pirkimo pardavimo sandorius su minėtais asmenimis. Be to, jis, veikdamas kartu su R. D. ir A. M., šiems padedant įgyvendinti jo sumanymą įgyti kuo daugiau Europos Sąjungos paramos lėšų, suplanavo veiksmų, reikalingų šiam tikslui pasiekti, seką. Pateikdamas minėtų asmenų parengtus dokumentus, be kita ko, dalį jų ir pats suklastodamas, kaip neva pasirašytus jų vardu, VšĮ „E“ ir NMA, tokiu būdu už juos atliko veiksmus, be kurių nebūtų įgyvendinti formalieji reikalavimai paramai gauti. NMA, būdama suklaidinta dėl tikrosios ūkininkų ūkius įregistravusių asmenų valios realiai nevykdyti ūkininkavimo veiklos, o gautas subsidijų lėšas perleisti R. Č., šiuo pagrindu išmokėjo Europos Sąjungos paramos lėšas.

46. Teismų praktikoje, aprašant apgaulės mechanizmą, įtvirtinta teisinės simuliacijos sąvoka, kuri apibūdina situaciją, kuomet asmuo, turėdamas tikslą paslėpti savo tikruosius ketinimus, dėl to paties dalyko sudaro du susitarimus: vienas yra matomas, išorinis, tačiau melagingas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų, o kitas – įtvirtinantis tikrąją šalių valią, bet slaptas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aprašytais veiksmais susidarė būtent tokia situacija, kuomet R. Č., padedamas kitų asmenų, kurie, sudarius papildomas sąlygas, turėjo galimybę gauti Europos Sąjungos paramos lėšas ūkininkavimo veiklai vykdyti, atliko tam tikrus veiksmus, regimus trečiųjų asmenų, šiuo atveju NMA ir VšĮ „E“, kurie, nežinodami tikrojo paraiškų bei kitų dokumentų jiems pateikimo tikslo, tai yra, kad parama realiai naudojama ne skirtingų subsidijos gavėjų, o vieno asmens, išmokėjo paramos (subsidijos) lėšas atskiriems paramos gavėjams, kurie fiktyvių paskolinių sutarčių pagrindu jas perleido R. Č.. Tokia situacija iš esmės buvo siekiama apeiti įstatymo, ribojančio paramos dydį vienam ūkio subjektus, nuostatas ir šie veiksmai neabejotinai patenka į apgaulės BK 207 straipsnio 1 dalies prasme sąvoką. Tokios išvados niekaip nepaneigia ir nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad NMA nėra priėmusi jokio sprendimo, kuriuo aptariamas išmokas gavusių asmenų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais ar prieštaraujančiais galiojantiems teisės aktams, o baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo apgautas nors vienas fizinis ar juridinis asmuo. Nors NMA nėra priėmusi nei vieno administracinio akto, patvirtinančio faktą, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, tačiau NMA, kaip institucija, išmokėdama paramos lėšas, atsižvelgė tik į formalius kriterijus paramai gauti ir nevertino aplinkybės, kad už formaliai prisistačiusius ūkininkais asmenis realiai veikė kitas asmuo – R. Č..

47. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausiant J. B. motiną N. B. buvo pažeistos BPK nuostatos, kadangi, būdama pastarojo motina, prieš apklausą ji nebuvo informuota apie teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Atmetant tokius nuteistojo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad J. B. nagrinėjamoje byloje nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013 m. Mirties liudijimo kopija patvirtina, jog J. B. mirė 2011 m. sausio 29 d., baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, jam mirus.

47.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius. BPK 82 straipsnyje ši nuostata atsispindi 2 dalyje, kurioje numatyta, kad asmenys gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus tik tuo atveju, kad jie yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Taigi nei aptarta konstitucinė nuostata, nei baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmenis apklausti kaip liudytojus baudžiamojoje byloje, kurioje jų šeimos narių ar artimųjų giminaičių baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra ir dėl objektyvių priežasčių negali būti sprendžiamas. Įvertinus tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. B. apklausė kaip liudytoją teisiamojo posėdžio metu, išaiškinęs jai BPK 163 ir 235 straipsnių turinį.

48. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai pasisakė dėl mirusio J. B. ir asmenų, kuriems paskelbta paieška (t. y. dėl D. J., E. Č. bei V. K.) veiksmų. Kaip pagrįstai pažymima skunde, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi teisės vertinti asmenų, kuriems yra paskelbta paieška ar kurie jau yra mirę, veiksmų ir dėl jų pasisakyti kitų asmenų atžvilgiu priimame nuosprendyje.

48.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais baudžiamoji byla D. J., E. Č. bei V. K. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą ir paskelbta jų paieška. Be to, J. B. mirus, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nurodyta, jog jie šią nusikalstamą veiką padarė kartu su D. J., E. Č., V. K. ir J. B.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė ke­li as­me­nys, jų vei­ka aprašomojoje nuosprendžio da­ly­je ap­ra­šo­ma ben­drai, nu­ro­dant, kaip kiekvie­nas iš jų da­ly­va­vo da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Tačiau nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti formuluočių, liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų ir to­je by­lo­je ne­tei­sia­mų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Jei­gu nu­si­kals­ta­mą vei­ką kaltininkas pa­da­rė su to­kiais as­me­ni­mis, aprašomojoje nuosp­ren­džio da­ly­je, ap­ra­šant nusikalstamą vei­ką, jų pa­var­dės neminimos. Kai tokie asmenys teismui yra ži­no­mi, jie nurodomi kaip asmenys, kurių byla yra išskirta, ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aprašant nuteistųjų veikas, nurodžius, jog jie veikė kartu su D. J., E. Č., V. K. ir J. B., tačiau neatliekant pastarųjų veiksmų vertinimo ir nesprendžiant jų kaltės klausimo, gali būti sudaromos prielaidos apie asmenų, kurie nuosprendžiu nepripažįstami kaltais, kaltę, tokiu būdu pažeidžiant BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, nurodant, kad R. Č., R. D. ir A. M. veikė su asmenimis, kurių byla išskirta, ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus.

49. Nors nuteistųjų skunduose nėra keliamas klausimas dėl R. Č., R. D. ir A. M. inkriminuoto bendrininkų grupės požymio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs esminę teisės taikymo klaidą skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, privalo ją ištaisyti. BK 25 straipsnyje numatytos bendrininkavimo formos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo yra pripažįstamas vykdytoju tuomet, kai jis, be kita ko, nusikalstamą veiką padaro pats. Būtent vykdytojo vaidmuo nagrinėjamu atveju inkriminuotas R. Č., tačiau R. D. ir A. M. veiksmų intensyvumas bei jų pobūdis nesuponuoja pagrindo manyti, jog jie galėtų būti pripažinti BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojais, juolab, kad ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu jie pripažinti padėję R. Č. padaryti nusikalstamą veiką ir tokie jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padėjėjų, su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį. Padėjėjo ir vykdytojo bendrininkų rūšys nėra tapačios. Jos išskiriamos tiek pagal pavojingumo laipsnį, tiek vertinant išankstinio nusikalstamo sumanymo bendrumo požymius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad R. Č., veikiant kaip nusikaltimo vykdytojui, ir R. D. bei A. M. veikiant kaip padėjėjams, bendrininkų grupės inkriminavimas yra teisiškai ydingas, todėl negalimas. Dėl to ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, taip pat pašalinant ir pirmosios instancijos teismo nurodytą visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

50. Skundžiamu nuosprendžiu R. Č. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Č. kaltu, rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadomis. Tačiau nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde yra ginčijamas specialisto išvados Nr. 11-1986(14) pagrįstumas, teigiant, kad ši išvada buvo gauta netinkamai atlikus E. Č. rašysenos ekspertizę, t. y. pateikus jos atlikimui netinkamus E. Č. rašysenos pavyzdžius, bei teigiama, jog specialisto išvada Nr. 11-1985 taip pat kelia abejonių dėl jos pagrįstumo ir objektyvumo.

51. Siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti aptariamų išvadų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta rašysenos tyrimus atlikusi ir specialisto išvadas pateikusi specialistė N. J.. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtų išvadų turiniu ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog neegzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde nurodytų specialistų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs specialistės N. J. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti šio kompetentingo specialių žinių turinčio asmens paaiškinimais, o R. Č. apeliacinio skundo teiginiai nėra pakankami priešingai išvadai. Ir nors nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek A. M., tiek R. D. patvirtino, kad tariamai R. Č. suklastoti parašai iš tikrųjų yra rašyti jų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistųjų parodymai turi būti vertinami kritiškai ir traktuojami kaip jokiu būdu nepaneigiantys specialistės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, o pateikti siekiant padėti R. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagrįsto pagrindo abejoti specialisto išvadų patikimumu šiuo atveju nesuteikia ir nuteistojo R. D. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra VšĮ „E“ dokumentų (pvz. 2009 m. balandžio 14 d. R. D. Ekologinės gamybos ūkio anketa), kuriuose užfiksuoti tokie patys R. D. parašai, kaip ir dokumentuose, kurie, anot specialisto išvadų, yra suklastoti, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių šie parašai nebuvo vertinami kaip suklastoti. Tai, kad kituose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje, parašai vizualiai atitinka išvadose nurodytų kaip suklastotų parašų vaizdą, nepatvirtina, kad jie taip pat buvo suklastoti ir tokie teiginiai vertinami kaip prielaidos. Baudžiamoji byla nagrinėjama teismui perduoto kaltinimo ribose, todėl pagrindo spręsti apie kaltinime nenurodytų kaip suklastotų dokumentų tikrumą ir originalumą, nagrinėjamu atveju nėra, juolab kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų skundus ir apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes vertinti griežčiau nei jos buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tai, kad dalį iš dokumentų parengė ir pasirašė ne R. Č., o patys asmenys, kurių rekvizitai nurodyti juose, nepaneigia šio nuteistojo kaltės suklastojus jam pateiktame kaltinime nurodytus dokumentus ir juos panaudojus.

54. Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais R. Č. kaltė dėl kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimo yra visiškai įrodyta ir šie nuteistojo veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

54.1. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją, ir intelektualiai (pavyzdžiui – į dokumentą įrašant melagingą informaciją). Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

54.2. BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016).

54.4. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog R. Č. kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pareikštas dėl to, kad jis suklastojo: 1) 2009 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „E“ tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-09-02525; 2) 2009 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. SUT – K-09-00085; 3) panaudos sutartis, kuriomis E. Č. buvo išnuomoti žemės sklypai; 4) 2010 m. gegužės 31 d. sutartį su UAB „K.“ 5) R. D. vardu pasirašytą pasižadėjimą dėl dokumentų pristatymo; 6) 2007 m. balandžio 20 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „E“ 7) 2007 m. gegužės 28 d. prašymą dėl R. D. ekologinės gamybos sertifikavimo; 8) 2007 m. gegužės 28 d. ekologinės gamybos ūkio pirminio vertinimo anketoje; 9) 2007 m. gegužės 28 d. ūkio laukų duomenis; 10) 2007 m. birželio 19 d. ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); 11) 2007 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl neekologiškų augalų daiginimo medžiagos naudojimo; 12) 2007 m. rugsėjo 28 prašymą dėl neekologiškų augalų daiginimo medžiagos naudojimo; 13) 2010 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VšĮ „E“; 14) 2011 m. liepos 13 d. ekologinės gamybos ūkio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ; 15) 2011 m. liepos13 d. R. D. įsipareigojimą dėl laukų apsėjimo; 16) 2009 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su UAB „D.A.“; 17) 2011 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini); 18) 2011 m. kovo 30 d. važtaraštį NAD serija Nr. (duomenys neskelbtini).

54.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad dėl aptariamų dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo tam, kad būtų patenkinti prašymai subsidijoms gauti, taip iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apgaule J. B., E. Č., V. K., D. J., R. D., A. M. vardu buvo gautos 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 litų) dydžio subsidijos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos yra akivaizdu, kad siekiant gauti aptariamas subsidijas, kompetentingoms institucijoms nepateikus kaltinime R. Č. nurodytų suklastotų dokumentų, o taip pat ir kitų dokumentų, kurie buvo būtini tam, kad ūkiai atitiktų formaliuosius reikalavimus subsidijoms gauti, šių dokumentų visumos nebuvimas būtų nulėmęs tai, kad sprendimas dėl 1 201 040,16 Eur (4 146 951,48 litų) dydžio subsidijų išmokėjimo R. D., A. M. ir asmenims dėl kurių tyrimas nutrauktas ar atskirtas, būtų neigiamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad suklastojęs nurodytus dokumentus ir juos panaudojęs, R. Č. padarė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi šiuo atveju jo veiksmais realizuotas BK 300 straipsnio veiką kvalifikuojantis sudėties požymis, t. y. didelė žala, yra visiškai įrodytas ir pagrįstas, o tarp R. Č. veiksmų bei kilusių padarinių (didelės žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

55. Ir, vis tik, nors pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. Č. kaltu padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, iš esmės teisingai ir pagrįstai pritaikė aptariamo straipsnio nuostatas, tačiau, konstatuodamas įrodytomis pripažintus objektyviuosius šio nusikaltimo požymius, neatsižvelgė į alternatyvių BK 300 straipsnį apibūdinančių veikų esmę, todėl tame pačiame kaltinime aprašydamas jo įvykdytą nusikalstamą veiką, konstatavo, jog, vienu atveju, R. Č. 1) pagamino netikrus ir 2) suklastojo tikrus dokumentus ir 3) šiuos žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o kitu atveju, – jog R. Č., veikdamas kartu su E. Č., D. J., R. D., suklastojo didelį kiekį žinomai tikrų dokumentų, dėl ko įgijo teisę gauti didelės vertės Nacionalinės mokėjimo prie žemės ūkio ministerijos teikiamą subsidiją. Be to, kaltinime apibendrinant R. Č. padarytą BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, nurodyta, kad jis pasirašė R. D. vardu pasižadėjimą dėl dokumentų pristatymo, tokiu būdu pagaminęs suklastotą dokumentą.

56. Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Č. inkriminuotos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių matyti, jog jis buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas tik už tikrų dokumentų suklastojimą, o ne netikrų dokumentų pagaminimą, taip pat, į tai, kad alternatyviojo požymio – suklastoto dokumento pagaminimo BK 300 straipsnis nenumato (dispozicijoje nurodomos alternatyvios veikos: tikro dokumento suklastojimas arba netikro dokumento pagaminimas), be to, iš aprašytų veikos aplinkybių, jų kvalifikacijos akivaizdu, jog kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo pareikšti tik R. Č., ir aplinkybė, kad jis veikė kartu su E. Č., D. J. bei R. D., nurodoma tik konstatuojant veikos objektyviuosius požymius kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pabaigoje, o nagrinėjamoje byloje kitam nuteistajam R. D., kuris R. Č. suformuotame kaltinime nurodytas kaip neva veikęs kartu suklastojant dokumentus, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaltinimai nepareikšti, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis patikslintina:

56.1. pašalinant aplinkybes, kad R. Č. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, paliekant pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad jis suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo;

56.2. pašalinant aplinkybes, kad R. Č. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padarė veikdamas kartu su E. Č., D. J., R. D.;

57. Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 300 straipsnyje kaip alternatyvioji veika nurodoma tik didelio kiekio: 1) asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų suklastojimas ar pagaminimas arba 2) minėtų žinomai netikrų ar suklastotų tikrų dokumentų laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, o šiuo atveju R. Č. nėra nuteistas dėl minėtų rūšių dokumentų suklastojimo, todėl didelio kiekio požymis iš skundžiamo nuosprendžio taip pat šalintinas.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies

58. Apeliaciniuose skunduose nėra keliamas klausimas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei A, M. ir R. D. kaltės dėl jiems inkriminuotų šiame straipsnyje numatytų veikų įrodytumo. Tačiau, nepaisant to, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo užduotį visapusiškai ir objektyviai patikrinti baudžiamąją bylą, kad neįsiteisėtų akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dar ir šiuo aspektu.

59. Nagrinėjamoje byloje A. M. ir R. D. buvo nuteisti dėl to, kad jie, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-266 privalėdami tvarkyti buhalterinę apskaitą, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalį, taip pat Archyvų departamento nustatytų dokumentų saugojimo terminų nuostatas, neišsaugojo ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko kaltinime kiekvienam iš jų nurodytu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti A. M., vykdžiusio individualią žemės ūkio veiklą, veiklos ir turto.

60. Taigi tiek A. M., tiek R. D. nuteisti dėl to, kad jie neišsaugojo jų vardu registruotų ūkių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, ūkininko ūkio apskaitą, be vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės (apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens), gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai. Taigi formaliai A. M. ir R. D. atitinka specialiojo BK 223 subjekto sąvoką.

62. Tuo tarpu iš jau aptartų duomenų analizuojant R. Č., A. M. ir R. D. inkriminuotų veikų, numatytų, atitinkamai BK 207 straipsnyje 1 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, įrodytumą, aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. M. ir R. D. kaltinime nurodytais laikotarpiais ūkininkavimo veiklos patys nevykdė, jų vardu registruotų ūkių valdymą perdavė R. Č., kuris pripažintas BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoju. Ūkių registravimo A. M. ir R. D. vardu fiktyvumą rodo tiek įrodytomis pripažintos aplinkybės, jog R. Č., klastodamas tikrus dokumentus ir juos pateikdamas institucijoms bei įstaigoms, juos panaudojo subsidijoms gauti, tiek ir kitų jau aptartų įrodymų, lemiančių pagrįstą manymą apie pastarojo panaudotą apgaulę, įrodymų visuma. Iš bylos duomenų matyti, jog R. Č., žinodamas, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „A.A.I." programų „K.T.", „E.Ū.“ ir ,,R.V.T.B.G.“ įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymas 3D-152, 2009-04-07 redakcija Nr. 3D-230) 9.9.2 punktą reikalinga „kasmet deklaruoti pasėlius“, 9.9.3. punktą reikalinga „dalį produkcijos parduoti...“, reikalinga NMA pateikti vedamo ekologinės gamybos ūkio žurnalo duomenis apie realizuotą produkciją bei dokumentus, pagrindžiančius žurnale atvaizduotus duomenis, R. D. vardu, vedė ūkio produkcijos apskaitą, teikė prašymus, paraiškas, be kita ko, NMA darbuotojams, taip pat disponavo A. M. ir R. D. atsiskaitomosiose banko sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis, vykdydamas R. D. ir A. M. vardu ūkininko veiklą.

63. Iš aptartų duomenų akivaizdu, jog R. D. ir A. M. nebuvo įsitraukę į ūkininkavimo veiklą aptariamuose jų vardu registruotuose ūkiuose (A. M. netgi nurodė kaltinime nurodytu laikotarpiu neturėjęs kompiuterio ir neatlikęs bankinių pavedimų, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo daromi naudojantis jo banko sąskaita), neturėjo reikiamų resursų ir kompetencijos įvertinti situaciją (abu minėti nuteistieji nurodė, jog nežinojo buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo termino, negalėjo tiksliai nurodyti, nei kokia buvo jų ūkių apyvarta, nei kokie reikalavimai subsidijoms gauti – A. M. klaidingai teigė, jog dokumentai ūkio sertifikavimui teikiami NMA). Iš šių bei kitų teisėjų kolegijos BK 207 straipsnio kontekste jau aptartų duomenų darytina išvada, jog A. M. ir R. D. negalėjo turėti pakankamų įgūdžių valdyti jų vardu registruotus ūkius bei to ir nedarė. BK XXXII skyrius, kuriuo saugomos vertybės – finansų sistema bei buhalterinės apskaitos tvarkymas, ir į kurį patenka BK 223 straipsnyje numatyta veika, be kita ko, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, užtikrina realiai ūkinę, komercinę veiklą vykdančio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris atitiktų įstatymų, be kita ko, ir BAĮ bei Archyvų departamento nustatytų dokumentų saugojimo terminų laikymąsi, kad buhalterinė apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Vertinant šio baudžiamojo įstatymo paskirtį, darytina išvada, jog esant formalaus vadovo (šiuo atveju ūkininko, kurio vardu ūkis registruotas dėl ūkio skaidymo, fiktyviais sandoriais perleidžiant jo dalį skirtingiems subjektams) vaidmeniui ir realiai šiam asmeniui veiklos nevykdant, jo veiksmai (ar neveikimas) buhalterinės apskaitos tvarkymo kontekste nesukuria jam pareigų, kurios tektų tuo atveju, jei ūkinė, komercinė veikla būtų vykdoma realiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad faktinis A. M. ir R. D. vardu registruotų ūkių valdytojas buvo R. Č., kuris, be kita ko, ir tvarkė ūkių apskaitą (vedė ūkio produkcijos apskaitą, teikė prašymus, paraiškas ir kt.), konstatuojama, jog R. D. ir A. M. dėl BK 223 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo, kaltais pripažinti nepagrįstai. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas suponuotų dviprasmišką situaciją, kuomet, vertinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog aptariamų asmenų ūkių faktinis valdytojas buvo R. Č., o pastarieji realiai ūkininkavimo veikloje nedalyvavo, nepaisant to, jiems be jokio objektyvaus pagrindo būtų deleguota pareiga dėl, be kita ko, BAĮ 19 straipsnio, kuris iš esmės taikomas bendrovės vadovui (šiuo atveju ūkininkavimo veiklą realiai vykdančiam ūkininkui) 2 dalies bei Archyvų departamento nustatytų dokumentų saugojimo terminų nuostatų laikymosi.

64. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. M. bei R. D. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių individualizavimo

65. Pažymėtina, kad visų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo BK 75 straipsnio nuostatomis (nors šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos būtinos šių nuostatų taikymui) ir be jokio pagrįsto pagrindo neatidėjo jiems paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymo. Teisėjų kolegija šiam apeliacinių skundų argumentui visiškai pritaria.

66. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

67. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. Č. praeityje neteistas, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei valdymo tvarkai, susijusiai su dokumentų klastojimu. Nors jis baustas administracine tvarka, tačiau yra dirbantis toje pačioje bendrovėje nuo 1994 m., o jo nusikalstami veiksmai, nepaisant to, kad jais buvo neteisėtai įsisavintos itin didelės vertės subsidijų lėšos, nepriskiriami smurtinio pobūdžio nusikaltimams kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė dėl anksčiau teisėjų kolegijos aptartų motyvų šalintina.

68. A. M. ir R. D. praeityje taip pat neteisti, nors bausti administracine tvarka, tačiau, padarę vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, yra dirbantys, o jų indėlis nusikalstamų veikų padaryme nebuvo aktyvus, jiems inkriminuotas padėjėjų vaidmuo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta jų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė dėl anksčiau teisėjų kolegijos aptartų motyvų šalintina.

69. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo R. Č., A. M. ir R. D. pripažinti kaltais skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos prieš daugiau kaip 7 metus, būtent tiek truko ir ikiteisminis tyrimas bei šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas abejų instancijų teismuose, pastarojo trukmei koreliuojant su baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintu proceso greitumo principu, tokios trukmės baudžiamasis procesas pripažintinas savaime turinčiu atsakomybėn traukiamam asmeniui baudžiamąjį poveikį. Duomenų apie naujus nuteistųjų atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, kas suponuoja pagrindą spręsti, jog jų veiksmai, nors ir trukę pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nei jiems įprastas veikimo būdas.

70. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas maksimaliam BK 75 straipsnyje numatytam terminui – 3 metams, paskiriant jiems šiame straipsnyje numatytas pareigas.

Dėl kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų

71. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas iš jo skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai priteisė 656,24 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nes jis turėjo savo paties pasirinktą gynėją, o advokatas R. Gargasas jam buvo paskirtas pirmosios instancijos teismo iniciatyva.

71.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pažyma Nr. NTP-7-7300, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. Č., išlaidas sudaro 656,24 Eur advokato užmokestis (35 t., b. l. 71). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš R. Č. valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, 2016 m. spalio 19 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo (nuteistojo) teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. Č. keistinas, nurodant, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

72. Nuteistojo R. Č. manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, visiškai nepagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – 1 201 040,16 eurų dydžio turto konfiskavimą, kadangi baudžiamojoje byloje nesant NMA pateikto civilinio ieškinio, tačiau egzistuojant galimybei, kad jis gali būti pateiktas ateityje, išlieka galimybė, kad minėtą civilinį ieškinį pareiškus, R. Č. privalės du kartus atlyginti tą pačia žalą.

72.1. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

72.2. Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017).

72.3. Šiuo atveju nustatyta, kad R. Č., padedant R. D., A. M. bei kitiems asmenims, kuriems byla išskirta į atskirą ar nutraukta, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaule įgijo 1 201 040,16 Eur subsidijų lėšas. Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, buvo gautas 2016 m. gegužės 12 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys dėl 2 822 648,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (30 t., b. l. 86–178), tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad civiliniame ieškinyje nurodyti asmenys, iš kurių prašoma atlyginti žalą, ne visi traukiami baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, be to, nėra aiški konkreti suma, kurią prašoma priteisti iš kiekvieno nurodyto asmens, ir teismui nepateikta tiek civilinio ieškinio bei jo priedų kopijų, kad po vieną iš jų tektų visiems proceso dalyviams (30 t., b. l. 193–194). Aptartoje nutartyje Nacionalinei mokėjimo agentūrai išaiškinta teisė pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Pakartotinai Nacionalinė mokėjimo agentūra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Taigi nagrinėjamoje situacijoje, nesant pareikštam civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje, vien tik prielaidos, kad toks turtinio pobūdžio reikalavimas galimai bus reiškiamas neapibrėžtu laiku civilinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo nepriimti sprendimo dėl turto konfiskavimo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 1 201 040,16 eurų subsidijų lėšų, kurios į jų gavėjų atsiskaitomąsias banko sąskaitas buvo pervestos dėl esminės R. Č. apgaulės, yra laikytinos jo įvykdytų BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų rezultatu.

72.4. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, teisingai ir pagrįstai nagrinėjamoje byloje spręsdamas turto konfiskavimo klausimą ir nurodęs, jog vadovaujasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, reglamentuojančia konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nepagrįstai nurodė, kad konfiskuojamas iš nusikalstamos veikos gautas turtas, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl ši nuosprendžio dalis patikslintina, nurodant, kad iš R. Č. priteisiama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 201 040,16 Eur.

72.5. Kartu pažymėtina, kad nuosprendžio dėl turto konfiskavimo priėmimas ir vykdymas iš esmės tik apriboja nusikaltimą padariusių asmenų galimybę pasinaudoti iš nusikaltimo gauta nauda, tačiau nekompensuoja nukentėjusio asmens dėl nusikalstamų veiksmų patirtos žalos. Turto konfiskavimo instituto taikymas savaime nėra pagrindas civilinei žalos atlyginimo prievolei pasibaigti ar atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo. Tačiau, nepaisant to, sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Tiek teismo nuosprendis dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, tiek sprendimai dėl nusikalstama veika patirtos žalos atlyginimo vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimo, kaip ir galimybės tenkinti nusikalstamus veiksmus padariusio asmens kreditorių reikalavimus klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 755 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą antstolis išieško atsižvelgdamas į šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

A. M., R. D. ir R. Č. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. ir R. D. pripažinti kaltais pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį – A. M. ir R. D. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. Č. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtos subendrintos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. Č. priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies R. Č., R. D. ir A. M. nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje (BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje) jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, kad R. Č. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė pagamindamas netikrus dokumentus, kad suklastojo didelį kiekį dokumentų ir, kad šią veiką padarė veikdamas kartu su E. Č., D. J., R. D..

Patikslinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl turto konfiskavimo iš R. Č., nurodant, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, iš R. Č. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 201 040,16 Eur (vienas milijonas du šimtai vienas tūkstantis keturiasdešimt eurų, 16 euro centų).

Kitą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.