Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-462-1184/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-26
Bylos Nr.: e2-462-1184/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06510-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: S. I.
Atsakovas: P. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Leonidas Zubanovas, Agnė Gaurelienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-462-1184/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06510-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

Šiaulių apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,dalyvaujant ieškovei S. I., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,atsakovui P. P., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Rimdeikienei,

viešame teismo posėdyje mišriuoju būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui P. P., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė S. I. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. I.; 2) priteisti iš atsakovo P. P. (toliau – ir atsakovas), nepilnamečio vaiko P. I. išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nustatyti, jog priteistą išlaikymą vaikui uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė S. I.; 4) priteisti iš atsakovo P. P.11 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai P. I. už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 16 d.; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukros P. poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 950 Eur, t. y. maistas, dienpinigiai į mokyklą, būstas ir komunaliniai mokesčiai, avalynė ir rūbai, mokyklinės prekės, būreliai, atostogos ir t.t. Nurodė, jog tokie nurodyti dukros poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaiko poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Ieškovės skaičiavimais faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma, neįmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti itin sunku. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ji realiai viena pati užtikrina dukros teisę į gyvenamąjį būstą. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 350,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas pats dukros niekada neišlaikė, todėl faktiškai jam atsirastų pareiga padengti išlaikymo įsiskolinimą už visą trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 16 d., skaičiuojant po 350 Eur iki kreipimosi į teismą, kas sudarytų 12 600 Eur (350 Eur x 36 mėnesiai). Tačiau dalį vaiko išlaikymo prievolės už atsakovą yra įvykdžiusi atsakovo mama, t. y. atsakovo mama A. P. 2024 m. spalio 31 d. pavedimu anūkės išlaikymui pervedė 200 Eur; 2024 m. gruodžio 12 d. pervedė 250 Eur; 2025 m. sausio 27 d. pervedė 400 Eur; 2025 m. balandžio 15 d. pervedė 400 Eur. Iš viso A. P. anūkės išlaikymui yra pervedusi 1 250 Eur. Todėl iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo minusavus atsakovo mamos anūkės išlaikymui pervestas pinigines sumas (12 600 Eur–1 250 Eur), susidaro 11 350,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jas sieja itin artimas ryšys. Tuo tarpu su atsakovu dukra bendrauja labai retai, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko iš dalies, nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vis dar yra neapsisprendęs, kadangi norėtų, jog dukra gyventų su juo. Be to, jo žiniomis, ieškovė kartais vaiku nesirūpina, palieka dukrą be priežiūros. Kitą vertus, atsakovas supranta, kad dukra P. beveik 14 metų gyvena (duomenys neskelbtini) su savo motina, čia lankė darželį, čia lanko mokyklą, čia jos įprastinė gyvenamoji vieta. Pažymėjo, jog galutinę poziciją atsakovas pateiks, kuomet byloje bus pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Atsakovas su ieškovės pateikta vaiko išlaikymo detalizacija nesutinka, teikia pastebėjimus dėl kai kurių ieškovės nurodytų išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Papildomai pažymėjo, jog, jeigu dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, mano, kad iš atsakovo galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 300,00 Eur išlaikymas, t. y. su ieškovės reikalavimu priteisti dukters išlaikymui po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, sutinka tik iš dalies. Dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas nesutinka. Teigė, jog vieno mėnesio dukters išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuoti atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Minimali mėnesinė alga 1038 Eur (arba 777 Eur atskaičius mokesčius ) yra tik nuo 2025 m. sausio 1 d. Ankstesniais metais ji buvo mažesnė: 2024 metais buvo 924,00 Eur (arba 709,00 Eur atskaičius mokesčius ), 2023 metais – 840,00 Eur, 2022 metais – 730,00 Eur. Iš to seka, kad išlaikymo dydis 2022 – 2024 metais taip pat buvo mažesnis, o ieškovė į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Taip pat atsakovas nurodė, jog dukra P. per atostogas svečiavosi pas jį (duomenys neskelbtini) ir 2022 – 2024 metais dukra iki pusės vasaros atostogų praleido pas jį (duomenys neskelbtini), kurių metu jis dukrą išlaikė, rūpinosi jos laisvalaikiu, pramogomis. Mano, jog už tuos mėnesius neturėtų būti skaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas.

4. Teismo posėdyje ieškovė S. I. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad vaiko tėvas niekuomet nėra mokėjęs išlaikymo savo vaikui, ji pati ilgą laiką laukė ir tikėjosi, jog jis pradės mokėti, tačiau nesulaukė. Teigė, jog prašo 350 Eur dydžio išlaikymo, nes pagal įstatymą tokia suma nustatyta. Pačios mėnesinės pajamos siekia apie 2 000 Eur po mokesčių. Savo darbo pobūdžio įvardinti negalėjo, teigė, jog jai atlyginimą moka jos draugas. Papildomai gauna 120 Eur vaiko pinigus. Vaikui maisto išlaidos siekia apie 200 Eur, kelis šimtus, t. y. gali siekti 400 Eur, t. y. maistas namuose ir mokykloje. Taip pat apie 200 Eur išleidžia vaiko būreliui, t. y. vaikas lanko žirgyną. Taip pat vaiko kišenpinigiai kas mėnesį siekia nuo 200 iki 300 Eur sumą. Šiuos pinigus dukra išleidžia parduotuvėse, kur rūbus perka pati dukra, važiavimui į žirgyną. Teigė, jog daugiau išlaidų dukrai nepatiria. Taip pat teigė, jog nepasiruošė bylai ir apytiksliai sumų įvardinti negali. Ieškinyje nurodytos sumos nurodytos jos pačios skaičiuotos, todėl ieškinyje nurodyta kišenpinigių 50 Eur dydžio suma yra klaida, nes išlaidos yra didesnės. Taip pat patiria išlaidas būsto išlaikymui, kurios siekia apie 150 Eur. Vaiko mokyklinėms prekėms išleidžia minimalias lėšas. Dukra prieš porą metų pradėjo lankyti žirgyną, tuomet turėjo supirkti inventorių, kur turėjo apie 200 Eur dydžio išlaidas. Šiuo metu dukra pradeda dalyvauti varžybose, t. y. dalyvaudama pirmosiose savo varžybose turėjo susimokėti 80 Eur dydžio startinį mokestį. Į būrelį vaikas važiuoja pasinaudodama pavėžėjo pagalba, nes pati neturi automobilio. Viešuoju transportu dukra į žirgyną negali vykti, nes į vieną žirgyną vykimas būtų laiko gaišimas, kadangi reiktų važiuoti su persėdimais. Teigė, jog išlaikymo įsiskolinimą prašo būtent tokia sumą, kuri nurodyta ieškinyje, kadangi tokia suma priklauso pagal įstatymą ir šią sumą suskaičiavo su advokatės pagalba. Nurodo, jog dukros močiutės pervestas sumas laiko kaip močiutės dovana anūkei, jos asmenine pagalba anūkei. Su vaiko močiute nesusisiekė ir niekada nesiaiškino dėl jos vedamų vaikui pinigų, jų vedimo tikslo ir t.t. Kadangi išlaikymo mokėjimo prievolę niekam negalima perleisti mokėti. Nurodė, jog nepaisant mokėjimo paskirties, jog vaiko išlaikymui, tačiau nenurodyta, jog tai už vaiko tėtį pervesti pinigai. Iki kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo į atsakovą nesikreipė dėl poreikio teikti vaikui išlaikymą. Prieš keletą metų vaikas apie pusę metų gyveno pas tėtį, kadangi buvo karantinas, vyko nuotolinis mokymas. Atvejo vadyba šeimai buvo taikyta dėl dukros prasto mokymosi. Išvadą teikiančios institucijos atstovei tikslinantis atvejo vadybos taikymo priežastis, ieškovė papildomai nurodė, jog ji taikyta ne tik dėl dukros blogų mokslo pasiekimų, tačiau ir dėl to, jog ji dukrą palikdavo ilgesniam laikui vieną, t. y. auklės priežiūroje. Per mėnesį laiko vienai savaitei vaikas būdavo paliktas auklei, nes ji išvykdavo asmeniniais reikalais, taip pat išvykdavo savaitgaliais. Kas du, tris mėnesius, ir dabar savaitei ar dviem savaitėms vaiką palieka su močiute. Šiemet dukra vasaros atostogas praleido ir namuose, ir keltą savaičių praleido pas tėvą. Pernai (2024 m.) vasaros atostogas pas tėvą praleido ilgiau, t. y. pusę vasaros atostogų. Tuo metu vaiką išlaikė ir vaiko tėvas, tačiau ir ji teikė išlaikymą: duodavo vaikui grynųjų pinigų, nes vaikui netinka tėvo maistas. 2023 m. vasaros atostogas vaikas taip pat praleido pas tėvą, tačiau ir tuomet ji jai duodavo pinigų, supirkdavo kitus reikalingus daiktus. Kiek pinigų tuo metu vaikui duodavo, įvardinti negali. Taip pat pažymėjo, jog ankstesniais metais vaikas pas tėvą praleisdavo ne tik vasaros atostogas, tačiau ir visas kitas atostogas, kurios būdavo mokymosi metu, tačiau tuo metu dukrai pirkdavo bilietus traukiniui. Teigė, jog P. yra vienintelis jos vaikas.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovės S. I. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai prašė vaiko poreikių pagrįstumui remtis ieškinyje nurodyta poreikių lentele, nes ieškovė galimai susijaudinusi teikdama paaiškinimus ne tiksliai apibūdino vaiko poreikius. Pastebėjo, jog atsakovas ir pats pripažįsta, kad minimali vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma iš kiekvieno tėvo yra po 300 Eur. Vaiko poreikiai neturėti nukentėti vien dėl to, jog tėtis turi kiek kitokį požiūrį, nustatymą, įsitikinimus apie vaiko maistą, pomėgius ir pan. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pastebėjo, jog atsakovo mama vaiko išlaikymui pinigus vedė savo nuožiūra, to daryti niekas jos neprašė, todėl užskaityti atsakovo mamos teiktą išlaikymą, kaip teiktą už atsakovą, nėra jokio pagrindo.

6. Teismo posėdyje atsakovas P. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad kuomet vaikas gyveno pas jį, dukrą pilnai išlaikė, nes prisidėjo ir ieškovė, ir atsakovo mama, o vaiko poreikių ir patiriamų išlaidų tuo metu neskaičiavo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jis sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teigė, jog ieškovė buvo sudariusi keletą sutarčių (2023 m. ir 2024 m.) su atsakovo mama (vaiko močiute) dėl laikinos dukros priežiūros. Pati dukra savo parašu buvo pasirašiusi, kad vaikas neprieštarauja būti pas vaiko močiutę ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 1 d. Paskutinius 8 metus dukra vasarą pasilikdavo gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovo mama pinigines lėšas pervesdavo vaiko P. poreikiams (t. y. alimentų atitikmuo). Teigė, jog kuomet vaikas svečiuodavosi pas jį, pats vaiką išlaikė, o kai vaikas būdavo pas mamą, pati mama neprašydavo lėšų, todėl manė, jog vaiko išlaikymui pakanka turimų piniginių lėšų. Jo žiniomis vaikui dienpinigiai, kišenpinigiai būdavo duodami apie 50 Eur, vaikui rūbus dažnai pirkdavo kita močiutė, ieškovės mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Teigė, kad mėnesinių aktyvių pajamų neturi, gyvena iš santaupų. Registruoto kilnojamojo/nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Paties fizinė sveikata yra gera, psichologiškai nesijaučia puikiai. Įsidarbinti niekas netrukdo, tai yra paties apsisprendimas, nes kaip pvz. netenkina darbo rinka. Dėl išlaikymo vaikui teiktinos sumos nurodė, jog visuomet galima prašyti daugiau, tačiau mano, jog vaiko poreikiai nėra dideli. Norėtų, jog jis galėtų savarankiškai pats nuspręsti, kiek vaikui reikia teikti išlaikymo, nes abejoja, jog vaiko pinigus ieškovė gali panaudoti ne vaiko poreikiams tenkinti, tačiau savo poreikiams. Su išlaikymo įsiskolinimo suma nesutinka, nes kai vaikas gyveno pas jį, vaikas pilnai buvo išlaikomas, taip pat vaiko išlaikymui tam tikras sumas siųsdavo atsakovo mama. Neskaičiavo, kokią pinigų sumą šiai dienai galėtų/išgalėtų mokėti vaikui išlaikymą. Teigė, jog P. yra vienintelis jo vaikas.

7. Teismo posėdyje atsakovo P. P. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl vaikui teiktino išlaikymo tarp šalių ginčo nėra, yra ginčas dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Pastebėjo, kad ieškovės nurodyta 950 Eur suma yra didesnė nei 1 MMA. Atsakovo pozicija, kad 300 Eur yra pakankama pinigų suma, kurios turėtų pakakti vaiko poreikiams ir interesams patenkinti. Ieškovės ieškinyje poreikių lentelę ir joje nurodytas sumas reiktų vertinti kritiškai. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atkreipė dėmesį, jog atsakovo mama iki 2025 m. balandžio mėnesio į ieškovės sąskaitą pervesdavo tam tikras pinigines lėšas, skirtas P išlaikymui, ir kai tik atsakovo mama nustojo pervedinėti tam tikras pinigines lėšas ieškovei, tuomet ieškovė pateikė ieškinį teismui. 2023 m. ir 2024 m. dukra pakankamai ilgą laiko tarpą (vaiko atostogų metu) praleisdavo pas tėvą/močiutę, todėl vaikas pilnai buvo išlaikomas tėvo/močiutės. Taip pat pastebėjo, jog 2022 m., 2023 m ir kitais metais MMA buvo mažesnis, pragyvenimo lygis buvo mažesnis, todėl iš išlaikymas turėjo būti mažesnis. Apibendrindamas teigė, jog reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo prašo atmesti ir jo netenkinti. Vertindamas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, pastebėjo, jog nesutinka su 50,00 Eur suma, kuri sumokėta ieškovės atstovei už mediacijos prašymo paruošimą, ir šios išlaidos negali būti priskiriamos prie kitų bylinėjimosi išlaidų.

8. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ieva Rimdeikienė palaikė pateiktą 2025 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 6SD-11107. Teigė, jog institucijos manymu išlaikymo dydis 350 Eur bus pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir interesus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo skyrius mano, jog teismui nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo ar teikė jį iš dalies, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas atitiktų vaiko interesus. Nurodė, kad vaiko mamos prašymu buvo vaikui nustatyta laikinoji priežiūra ir įstatyminė atstovė buvo laikinai paskirta vaiko močiutė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

9. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), motina – S. I., tėvas – P. P..

10. Ieškovė ieškinyje pateikė poreikių lentelę, kurioje nurodyta kasdieniams vaiko poreikiams reikalingos pinigų sumos: maistui reikalinga 300 Eur, dienpinigiams į mokyklą – 100 Eur, būstas ir komunaliniai mokesčiai – 70 Eur, apatiniai drabužiai – 15 Eur, viršutiniai drabužiai – 40 Eur, avalynė – 35 Eur, sezoniniai lauko rūbai – 35 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, vitaminai – 10 Eur, vaistai – 10 Eur, kirpykla – 10 Eur, mokyklinės priemonės – 20 Eur, būreliai, treniruotės ir inventorius – 100 Eur, ekskursijos – 10 Eur, kišenpinigiai – 50 Eur, atostogos, renginiai, kinas – 30 Eur, transporto išlaidos į būrelį – 100 Eur, iš viso 950,00 Eur.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. lapkričio 14 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6ŠTA-194 nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena jos mamai priklausančiame namo pirmame aukšte, kuriame yra du kambariai ir virtuvė; name yra visi patogumai, pakankamai švaru ir tvarkinga. Nepastebėta, kad šeimos namuose vaikui trūktų namų apyvokos daiktų. Akte taip pat pažymėta, jog S. I. teigė, jog dirba pagal individualią veiklą, pajamų nurodyti nenorėjo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. lapkričio 15 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5ŠTA-300 nurodyta, kad atsakovas yra bedarbis, gyvena trijų kambarių bute, kuris priklauso atsakovo tėvams. Bute visi patogumai, butas švarus, tvarkingas, vaikai turi atskirą kambarį, namuose yra visi reikalingi gyvenimui namų apyvokos daiktai.

12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi. SODROS duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas Lietuvoje nedirba. Atsakovas į bylą pateikė savo mamos A. P. banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, jog ji ieškovei S. I. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2025 m. sausio 27 d. darė bankinius pavedimus įvairiomis sumomis: 170 Eur, 220 Eur, 180 Eur, 200 Eur, 250 Eur, 400 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant „Dukros išlaikymui“, išskyrus 2023 m. birželio ir liepos mėn., bei 2024 m. birželio ir liepos mėn., iš viso 4 610 Eur. Taip pat 2023 m. gruodžio 12 d. atliktas bankinis pavedimas paskirtyje nurodant „P. gimtadieniui“ – 50 Eur, bei 2025 m. balandžio 15 d. atliktas pavedimas paskirtyje nurodant „P. išlaikymui 12 ir 01 mėn.“ – 400 Eur. Ieškovė taip pat į bylą pateikė P. banko sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 30 d., iš kurių matyti, jog debeto apyvarta sudarė 492,82 Eur, kredito - 466,46 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d., iš kurių matyti, jog debeto apyvarta sudarė 280,25 Eur, kredito – 335,00 Eur. Taip pat į bylą pateikti įvairūs pirkinių kvitai, kuriais ieškovė grindžia poreikių dydį ir patiriamas išlaidas vaikui.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat/didžiąją gyvenimo dalį gyveno/gyvena su motina. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamosios sąlygos yra tinkamos nepilnamečiam vaikui gyventi, ugdytis, ilsėtis. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad vaikas aprūpintas visais reikalingais vaikui namų apyvokos daiktais. Byloje pateiktas vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame užfiksuota, jog šalių nepilnametė dukra specialistams nurodė, jog nori gyventi su mama, kadangi čia yra visas jos gyvenimas: čia lanko mokyklą, turi draugų, lanko žirgyną, be kurio neįsivaizduoja savo gyvenimo. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove S. I.. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra, todėl manytina, kad ieškovė sudaro nepilnamečiam vaikui tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo amžių ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir įvertinęs tai, kad ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, teismas sprendžia, kad nepilnametės P. I. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove S. I. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

16. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, tai yra teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu 2025 m. sausio 1 d. buvo 1 038 Eur (777 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 1 153 Eur (846 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kaip nurodė pati ieškovė, jai kas mėnesį yra mokama 122 Eur išmoka vaikui už dukrą P. I.. Teismo pastebėjimu, nuo 2026 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui bus/yra skiriama ir mokama 129,5 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, t. y. sprendimo priėmimo metu išmoką vaikui yra padidėjusi 7,50 Eur.

21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 950 Eur suma.

22. Suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė, prašydama priteisti 350,00 Eur išlaikymą vaikui, grįsdama jų dydį į bylą pateikė vaiko banko sąskaitos išrašą bei pirkimo kvitus. Iš šių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog tiek pirkinių kvitai, tiek vaiko banko sąskaitos išrašas yra pateiktas už laikotarpį, t. y. jau po ieškinio pateikimo teismui dienos ir iškeltos bylos. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina pateiktus duomenis, manydamas, jog iniciavus bylą, ieškovė galėjo dirbtinai tiek suteikti dukrai daugiau kišenpinigių, kuriuos dukra leido/išleido, tiek ir galėjo sąmoningai daugiau išleisti pinigų maistui ir kitiems pirkiniams. Verta pastebėti ir tai, jog lapkričio ir gruodžio mėnesiai yra priešventiniai mėnesiai, kurių metu yra iš esmės padidėjusios išlaidos, nes perkamos kalėdinės dovanos, ruošiamasi didžiosioms metų šventėms (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog kitų įrodymų, kurie pagrįstų vaiko poreikiams užtikrinti patiriamas išlaidas, kaip pvz. už 2024 m. ar 2025 m. pirmąjį pusmetį, ieškovė nepateikė. Remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pati išleidžia 950 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė šiuo metu oficialiai jokių pajamų negauna, tik valstybės vaikui mokamą universalią išmoką vaikui. Išvadą teikiantiems specialistams nenorėjo įvardinti savo gaunamų pajamų, teismo posėdžio metu ieškovė deklaratyviai teigė, jog jos mėnesinės pajamos kas mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, kuriuos kaip darbo užmokestį jai moka draugas, tačiau darbinės savo veiklos neįvardijo. Kitų rašytinių įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ieškovės nurodyta 950,00 Eur suma laikytina nepagrįstai per didele, užaukštinta (CPK 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas pastebi, jog teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo konkrečiai įvardinti šiai dienai realiai patiriamų išlaidų vaiko poreikių patenkinimui. Teikdama paaiškinimus, nebuvo tvirta, teigė, jog maisto išlaidos siekia apie 200 Eur, galimai siekia ir kelis šimtus. Siekiant įvertinti vaikui duodamų kišenpinigių dydį, ieškovė nebuvo nuosekli, ieškinyje buvo nurodžiusi, jog tai kas mėnesį sudaro apie 50 Eur, tuo tarpu teismo posėdžio metu jau teigė, jog kas mėnesį siekia nuo 200 iki 300 Eur sumą. Ir iš tiesų iš pateikto šalių vaiko banko sąskaitos išrašo matyti, jog vaikas tikėtina tik savo reikmėms 2025 m. lapkričio mėn. išleido 335,00 Eur dydžio sumą, o gruodžio – 466,46 Eur dydžio sumą. Vertinant dukros banko sąskaitos išrašą, matyti, jog vaikas mokykloje gruodžio mėnesį išleido vos 6 Eur, lapkričio mėnesį – 23,25 Eur, o tai neįrodo, jog, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, vaiko dienpinigiai į mokyklą sudaro kas mėnesį 100 Eur. Teismas pastebi, jog iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad didžioji piniginių lėšų suma šalių dukros yra išleidžiama internetinių programėlių pirkimui (google Play app ir kt.), internetinio turinio žiūrėjimo prenumeratoms (google youtube; neflix.com), taip pat virtualaus „Roblox“ žaidimo Adopt Me – augintinių (pets) ir kiaušinių pirkimui už realius pinigus (starpets.gg). Pastarojoje svetainėje 2025 m. gruodžio 17 d. atliktas virtualus pirkimas net už 79,54 Eur, taip pat atlikti pirkimai ir mažesnėmis sumomis. Akivaizdu, jog internetinio turinio žiūrėjimas, mokamų programų įsigijimas ir turėjimas savo išmaniajame įrenginyje bei interaktyvių žaidimų herojų pirkimas ir turėjimas žaidime niekaip nėra susijęs su tinkamu nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Priešingai, virtualių žaidimų veikėjų pirkimas už realius pinigus, teismo vertinimu, gali ir tikėtina veikia priešingai vaiko interesams, nes gali kilti pavojus priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų, pernelyg ilgai praleidžiamo laiko virtualioje erdvėje rizikai ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog dienpinigiai į mokyklą ir kišenpinigiai turėtų būti nepilnamečiam vaikui ribotini, kadangi šalių dukra pinigus galimai išnaudoja ne būtiniesiems savo poreikiams tenkinti. Tačiau, jei vaiko mama nesiima aktyvių veiksmų ir, esant poreikiui, vaiko nekontroliuoja, kur vaikas naudoja/leidžia pinigines lėšas, o lėšos nėra racionaliai ir tikslingai naudojamas savo, kaip asmenybės vystymuisi, teismo vertinimu, vaiko tėvas papildomai neturi pareigos prisidėti prie tokių vaiko poreikių tenkinimo (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko mokyklinėms priemonėms kas mėnesį yra reikalinga ir skiriama 20 Eur, taip pat 40 Eur pramogoms (ekskursijos, atostogos, renginiai, kinas). Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros išlaidas laisvalaikio poreikių patenkinimui bei išlaidas, patiriamas mokyklinėms prekėms pirkti, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos tikėtina šiai dienai yra mažesnės ar apskritai nepatiriamos. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad vaiko mokyklinėms prekėms išleidžia minimalias lėšas. Akivaizdu, jog šalių dukra yra paauglė, todėl kanceliarinių priemonių jai reikia ženklai mažiau, priemonės naudojamos ilgesnį laiko tarpą (vaikas nebepameta/nebesulaužo ir pan.), todėl teismo vertinimu, kas mėnesį nėra išleidžiama 20 Eur suma mokyklinėms priemonėms. Juolab didėja tiek rašto darbų, tiek atsiskaitymų, kurie yra atliekami virtualioje erdvėje (eduka, kahoot ir pan.). Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų vaiko laisvalaikio poreikiams tenkinti, nurodo, kad kiekvienas vaikas turi poreikį mokytis, žaisti, ugdyti savo gebėjimus, atostogauti ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų, ir jie gali būti patenkinti įvairiai, vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir galimybių. Be to, vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, kitais mėnesiais – kitiems, pavyzdžiui, vaikas (-ai) kiekvieną mėnesį neina į filmą, nešvenčia savo gimtadienių, neatostogauja ir t. t., bet tėvai turi užtikrinti bent minimalų vaiko laisvalaikio poreikių tenkinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Pažymėtina ir tai, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 45 punktas).

26. Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui, tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. tiek būsto mokesčiai, tiek išlaidos maistui, rūbams, tiek ir išlaidos vaistams, laisvalaikiui (CPK 185 straipsnis).

27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. P. I. yra vienintelis vaikas abiem šalims, kitų išlaikytinių šalys neturi. Dukra neturi rimtesnių sveikatos problemų, dėl kurių būtų patiriamos papildomos didesnės išlaidos. Byloje nėra duomenų, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios galimai ribotų abiejų šalių darbingumą. Atsakovas nedirba, teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu gyvena iš santaupų. Ieškovė taip pat pagal rašytinius įrodymus niekur nedirba, teismo posėdžio metu deklaratyviai teigė, jog jai atlyginimą „į rankas“ 2 000 Eur kas mėnesį moka jos draugas. Atsakovas iš esmės neginčija pareigos išlaikyti vaiką, tačiau konkrečiai įvardinti sumos, kuri galimai yra reikalinga vaiko išlaikymui nenurodė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, jog jo nuomone, galėtų būti priteistinas ne didesnis kaip 300 Eur dydžio išlaikymas.

29. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra oficialių duomenų, jog atsakovas turėtų fizinės ar psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų dirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog jam įsidarbinti niekas netrukdo, tai yra paties apsisprendimas, nes kaip pvz. netenkina darbo rinka. Teismo vertinimu atsakovo įsitikinimas ir jo apsisprendimas dėl darbinės savo veiklos ir galimai nuolatinių gaunamų pajamų (ne)buvimo, negali būti pateisinama priežastis vaikui teikti išlaikymą iš dalies ir /ar jo neteikti visiškai (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina, kad atsakovas pagal savo galimybes turi dėti pakankamas pastangas siekiant rasti jo fizines ir psichologines galimybes atitinkantį darbą, kad gautų pakankamas pajamas, reikalingas ne tik jo paties išsilaikymui, tačiau ir savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti. Tuo atveju, jeigu jis galimybių neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, vertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu šalių vaikas yra paauglys ir t.t., sprendžia, jog atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Šios bylos kontekste svarbu pastebėti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, daugiau išlaikytinių jis neturi, pats asmeniškai išlaikymo savo dukrai neteikia, nors turi pareigą savo vaiką išlaikyti.

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį, papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. siekia 129,50 Eur. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. I. priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. spalio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).

32. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jos veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

33. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

34. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei S. I. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

35. Ieškovė S. I. prašo priteisti iš atsakovo P. P. 11 350,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 16 d., skaičiuojant po 350 Eur iki kreipimosi į teismą, kas sudarytų 12 600 Eur (350 Eur x 36 mėnesiai). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, jog dalį vaiko išlaikymo prievolės už atsakovą yra įvykdžiusi atsakovo mama, t. y. atsakovo mama A. P. 2024 m. spalio 31 d. pavedimu anūkės išlaikymui pervedė 200 Eur; 2024 m. gruodžio 12 d. pervedė 250 Eur; 2025 m. sausio 27 d. pervedė 400 Eur; 2025 m. balandžio 15 d. pervedė 400 Eur (iš viso A. P. anūkės išlaikymui yra pervedusi 1 250 Eur), todėl, iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo minusavus atsakovo mamos anūkės išlaikymui pervestas pinigines sumas (12 600 Eur–1 250 Eur), prašo priteisti 11 350,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

36. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti atmestas, vertinant išlaikymo įsiskolinimą reikėtų papildomai atsižvelgti į 2022 m., 2023 m., 2024 m. buvusius skirtingus minimalios algos dydžius, taip pat į tai, jog 2022 – 2024 metais dukra iki pusės vasaros atostogų praleisdavo pas močiutę (duomenys neskelbtini), kurių metu jis dukrą išlaikė, rūpinosi jos laisvalaikiu, pramogomis.

37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatoma remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo skolą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-189/2009).

38. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo skolos priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo vienas iš tėvų neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada jis arba ji nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi būti vadovaujamasi visais byloje esančiais įrodymais. Tėvas ar motina, kuris gyveno su vaikais ir juos išlaikė, prašydamas (-a) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas ar motina nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o antrasis – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pabrėžtina, kad vien faktas, jog vaikas ginčo laikotarpiu gyveno su vienu iš tėvų, nėra pakankamas pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš antrojo, tačiau, nustačius šį faktą, pastarajam tektų pareiga įrodyti, jog visą šį laikotarpį jis tėviškas pareigas vykdė (vaiką išlaikė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 49 punktas).

39. Ieškovė S. I. teismo posėdžio metu teigė, jog išlaikymo mokėjimo prievolę niekam negalima perleisti mokėti. Dukros močiutės pervestas sumas laiko kaip močiutės dovana anūkei, jos asmenine pagalba anūkei. Pripažino, jog su vaiko močiute nesusisiekė ir niekada nesiaiškino dėl jos vedamų vaikui pinigų, jų vedimo tikslo ir t.t. Teismas šioje apimtyje pastebi, jog iš esmės ieškovė pati sau prieštarauja ir šioje byloje nėra nuoširdi ir sąžininga (CPK 178, 185 straipsniai). Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ieškinyje ieškovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgia į dukros močiutės 2024 m. gruodžio 12 d., 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. balandžio 15 d. atliktus pavedimus anūkės išlaikymui ir 1 250 Eur suma (būtent trijų pavedimų suma, skirta P. išlaikymui) mažina išlaikymo įsiskolinimo dydį. Tačiau apie iš esmės analogiškus ankstesnius močiutės piniginių lėšų pervedimus anūkės išlaikymui ieškovė aplinkybių ieškinyje nenurodė ir jokių įrodymų neteikė. Tai, jog atsakovo mama A. P. ir anksčiau iš esmės sistemingai pervesdavo ieškovei pinigines lėšas P. išlaikymui, pateikė tik atsakovas. Ir tik esant papildomiems atsakovo įrodymams, jog ir anksčiau šalių vaiko išlaikymui piniginės lėšos buvo pervedamos ieškovei, ieškovė grįsdama savo poziciją, teismo posėdžio metu teigė, jog šios lėšos laikytinos dovana, o ne išlaikymas, tačiau nepagrįsdama, aplinkybėmis ar įrodymais, kuo močiutės teiktos piniginės lėšos 2022 m./2023 m. ir 2024 m. pradžioje pasikeitė nuo piniginių lėšų, teiktų 2024 m. metų gale/2025 m. metų pradžioje. Tai, jog teisminiame procese ieškovė nebuvo sąžininga, teismas sprendžia ir atsižvelgdamas į tai, jog tik teisminio nagrinėjimo metu teikiant šalims paaiškinimus, iš esmės paaiškėjo faktinės aplinkybės, jog 2023 m./2024 m. šalių dukra visas vasaros atostogas praleisdavo (duomenys neskelbtini) pas vaiko tėvą ir senelius, du mėnesius vasaros laikotarpiu gyveno pas atsakovą/atsakovo motiną (vaiko močiutę), vasaros laikotarpiu vaiko močiutė buvo laikina vaiko globėja, tačiau ieškovė, nepaisydama, teismo vertinimu, šiai bylai pakankamai svarbių aplinkybių, reiškia reikalavimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo formaliai - už visų trijų metų laikotarpį (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė iki kreipimosi į teismą iš atsakovo motinos reguliariai gaudavo pinigines lėšas su mokėjimo paskirtyje nurodytu prierašu „Dukros/P. išlaikymui“. Šalys byloje neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. ieškovė iš atsakovo mamos vaiko išlaikymui gavo iš viso 1 200,00 Eur ir 2023 m. gruodžio 12 d. gautas pavedimas 50 Eur („P. gimtadieniui“). Nors ieškovė, prieštaraudama pati sau, atsakovo motinos dalį pervestų piniginių lėšų laiko kaip nepilnamečio vaiko išlaikymą (ir išminusuoja pinigines lėšas iš susidariusio išlaikymo įsiskolinimo), o ankstesnius mokėjimus laiko kaip močiutės dovanas anūkei, tačiau teismas, įvertinęs piniginių lėšų mokėjimo dažnumą (kas mėnesį) ir pavedimų paskirtį („išlaikymui“), nagrinėjamoje byloje pripažįsta, jog tai išlaikymui skirtos piniginės lėšos, ir prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką už atsakovą pilnai vykdė vaiko močiutė A. P.. Teismo vertinimu tokia išvada labiausiai atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.

41. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovei nėra padaryti pavedimai P. išlaikymui 2023 m. birželio/liepos mėnesiais ir 2024 m. birželio/liepos mėnesiais. Įvertinus tai, jog atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog 2023 m./2024 m. šalių dukra visas vasaros atostogas praleisdavo (duomenys neskelbtini) pas vaiko tėvą ir senelius, du mėnesius vasaros laikotarpiu gyveno pas atsakovą/atsakovo motiną (vaiko močiutę), vasaros laikotarpiu vaiko močiutė buvo laikina vaiko globėja, akivaizdu, jog būtent birželio/liepos mėnesiais ir nebūdavo daromi pavedimai ieškovei vaiko išlaikymui, kadangi šalių vaikas tuo metu gyveno ir buvo išlaikomas atsakovo ir jo tėvų (vaiko senelių). Pastebėtina, jog ieškovė neneigė atsakovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių ir pripažino, kad pernai (2024 m.) vasaros atostogas pas tėvą praleido ilgiau, t. y. pusę vasaros atostogų; tuo metu vaiką išlaikė ir vaiko tėvas, tačiau ir ji teikė išlaikymą: duodavo vaikui grynųjų pinigų, nes vaikui netinka tėvo maistas; 2023 m. vasaros atostogas vaikas taip pat praleido pas tėvą, tačiau ir tuomet ji jai duodavo pinigų, supirkdavo kitus reikalingus daiktus, tačiau, kiek pinigų tuo metu vaikui duodavo, įvardinti negali. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog ankstesniais metais vaikas pas tėvą praleisdavo ne tik vasaros atostogas, tačiau ir visas kitas atostogas, kurios būdavo mokymosi metu. Teismas, įvertinęs tai, jog 2023 m./2024 m. vasarą šalių vaikas gyveno pas vaiko močiutę ir/ar tėvą, tuo metu pilnai dukra pasirūpino atsakovas su savo šeima, sprendžia, jog byloje įrodyta, jog būtent minėtais laikotarpiais vaiko tėvas pilnai išlaikė dukrą, todėl negalima daryti išvados, jog minėtais laikotarpiais yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Toliau spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, teismas, įvertinęs tai, kad išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, sprendžia, kad tikslinga atsižvelgti į tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, kuris 2022 m. buvo 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 533 Eur/2), 2023 m. – 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633Eur/2), 2024 m. – 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 708 Eur/2), taip pat įvertinti, kad šalių vaikas P. I. buvo mažesnio amžiaus ir jos poreikiai buvo mažesni, taip pat būtinųjų prekių ir paslaugų kainos buvo žemesnės, todėl pripažintina, jog 2022 m. metų pabaigoje ir 2023 m. metais teikiamas išlaikymas buvo po 180 Eur, o 2024 d. didėjant MMA, vaikui teiktinas išlaikymas taip pat buvo padidintas, t. y. kas mėnesį pervedant po 200 Eur, buvo pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Taip pat svarbu pastebėti, jog byloje nėra jokių duomenų/įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki bylos iškėlimo dienos ieškovė būtų pasikreipusi į atsakovą ir/ar jo motiną su reikalavimu ar pretenzijomis, jog atsakovas/vaiko močiutė neteikia/teikia per mažą išlaikymą savo dukrai/anūkei (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog iki kreipiantis į teismą dėl išlaikymo priteisimo į atsakovą nesikreipė dėl poreikio teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog dėl teiktino išlaikymo ieškovė į jį nebuvo pasikreipusi. Taip pat byloje nėra duomenų, jog nuo 2022 m. spalio mėnesio teikiant kas mėnesį vaiko išlaikymui po 180 Eur, vėlesniais laikotarpiais po 200 Eur, buvo neužtikrinti šalių dukros poreikiai ar pažeisti jos interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Teismas, remdamasis sprendimo 39-42 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų, daryti išvadą, jog už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2025 m. kovo 16 d., priteisti išlaikymo įsiskolinimo nėra pagrindo, nes išlaikymas kas mėnesį buvo teikiamas, o vasaros laikotarpiais (2023 m./2024 m. birželio/liepos mėnesiais) vaikas pilnai buvo išlaikomas atsakovo.

44. Vertinant tai, jog byloje nėra įrodymų, jog nuo 2025 m. kovo 16 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovas ir/ar jo motina A. P. būtų teikusi išlaikymą P. I., taip pat įvertinus tai, jog 2025 m. vasarą šalių vaikas vasaros atostogas praleido trumpesnį laikotarpį, t. y. ne visas vasaros atostogas, o dalį jų, nesant jokių duomenų apie galimas/turėtas tiesiogines išlaidas išlaikant dukrą konkrečiai vasaros laikotarpiu, spręstina, jog išlaikymo įsiskolinimas, nagrinėtinu atveju yra susidaręs už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 16 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui P. I. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 300,00 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai P. I. įsiskolinimas 2 100,00 Eur dydžio (300,00 Eur * 7 mėn.) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

46. Ieškovė S. I. įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė už ieškinio reikalavimą, susijusį su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, yra sumokėjusi 114 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat byloje pateikti įrodymai liudija, kad ieškovė patyrė 1 310 Eur išlaidų savo atstovės advokatės teisinės pagalbos apmokėjimui (pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei bankinių pavedimų kopijos). Vertinant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokatės teiktomis teisinėmis paslaugomis, atsakovo P. P. atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog nepagrįstos ieškovės patirtos 50,00 Eur dydžio išlaidos, kurios yra susijusios su advokatės teiktomis paslaugomis už prašymo dėl mediacijos pradėjimo suruošimą, motyvuodamas tuo, jog ikiteisminėje stadijoje mediacija šalims yra teiktina nemokamai, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į advokatę, taip pat teigė, jog ieškovė galėjo prašymą suruošti pati, pasitelkiant tokių prašymų šabloną.

47. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 dalys numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pritartina atsakovo atstovo pozicijai, jog mediacijos išlaidas sudaro su mediacijos vykdymu susijusių dokumentų rengimo išlaidos, mediatoriui mokamas užmokestis ir su taikos sutarties parengimu susijusios išlaidos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis), kurios yra apmokamos iš valstybės biudžeto. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog būtent nemokama privalomąja mediacija ieškovė ir pasinaudojo. Tačiau siekiant inicijuoti privalomąją mediaciją, ieškovė, neturėdama teisinių žinių, būtent ir pasinaudojo atstovės advokatės teikiamomis paslaugomis, kuri padėjo ieškovei inicijuoti šią mediaciją, t. y. paruošė prašymą dėl mediacijos pradėjimo. Įstatymas nėra numatęs, kokiu būdu šalis turi inicijuoti mediaciją, t. y. prašymą ruošti pasitelkiant jo šabloną ar naudojantis profesionalaus teisininko paslaugomis (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teismas, vertindamas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šios aukščiau aptartos ieškovės patirtos išlaidos susidarė dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo, ieškovė laikėsi įstatymo keliamų reikalavimų bei siekė ir bandė iškilusį ginčą spręsti ne teisminiu ginčo keliu, inicijavo privalomąją mediaciją, kuri pagal įstatymą yra privaloma, todėl sprendžia, jog ieškovei teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, 50,00 Eur dydžio išlaidos, kurios yra susijusios su advokatės teiktomis paslaugomis už prašymo dėl mediacijos pradėjimo suruošimą, yra pagrįstos. Taigi, nagrinėtinoje byloje iš viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 424,00 Eur.

48. Atsakovas P. P. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas, paskyrus jam 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteisimo klausimas, nagrinėtinu atveju nėra sprendžiamas, nes atsakovas taip pat yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. APD-2025-14724 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 425,00 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

49. Ieškinys patenkintas iš dalies 76,00 (proc.) (gyvenamosios vietos nustatymas) (50 proc. viso ieškinio), prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 350 Eur, o priteista – 300 Eur (300 Eur * 25 proc./350 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (21,00 proc.), prašė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 11 350,00 Eur, o priteista – 2 100,00 Eur (2 100,00 Eur * 25 proc./11 350,00 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (5,00 proc.).

50. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1 424,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį 76,00 (proc.), iš atsakovo P. P. ieškovės S. I. naudai priteistinos 1 082,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės S. I. valstybei priteistinos 102,00 Eur dydžio išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą atsakovui P. P..

51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2025 m. spalio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 100,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 16 d. iki 2025 m. spalio 16 d.

Paskirti ieškovę S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 082,24 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,00 Eur (vieną šimtą du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė