- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 1S-10-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00794-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- E. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. RV-20-9192 (toliau – ir Nutarimas), taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. G. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam E. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Nutarimo priėmimo dienai – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 3 (trys) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos Nutarimu nutarta nuteistajam E. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose už gerą elgesį skatintas, atlikdamas bausmę įgijo specialybę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, dirba. Nuteistasis turės gyvenamąją ir darbo vietą. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad jis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vertino, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. G. skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. RV-20-9192, kuriuo jam taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4.1. Argumentuoja, jog teismo motyvai yra formalūs, deklaratyvūs ir iš esmės nepagrįsti. Teismo nurodomi šabloniški argumentai gali būti pritaikomi bet kuriam nuteistajam, jais formuojama nuomonė, kad probacija negali būti efektyvi, tokiu būdu neigiant probacijos principą. Teismas visiškai neįvertino individualių jo savybių, pastangų integruotis į visuomenę, siekio gyventi su žmona ir puoselėti šeimyninius santykius. Nutartimi siekiama tik vieno tikslo – nubaudimo. Teismas, vertindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagrindinį dėmesį skyrė tik dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, tačiau neatsižvelgė į apsauginius nusikalstamo elgesio rizikos valdymą mažinančius veiksnius – gyvenimo sąlygas, lėšų tvarkymą ir pajamas, ryšius, psichoaktyvių medžiagų nevartojimą bei emocinę gerovę. Susidaro įspūdis, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog bausmę jis jau beveik du metus atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi leidimą išvykti į trumpalaikes išvykas į namus, taigi kalėjime tik permiega, nes dienomis būna darbe, o savaitgaliais namuose, t. y. neizoliuotas nuo visuomenės. Paaiškina, kad nuo 2022 m. vasario 23 d. dirbo įvairiose įmonėse už kalėjimo ribų. Nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gali laisvai bendrauti tiek su bendradarbiais, tiek su pašaliniais asmenimis, nevaržomai judėti už kalėjimo ribų. Visą bausmės atlikimo kalėjime laiką kalėjimo pareigūnams nekilo abejonių dėl galimybės jam atlikti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje neizoliuotam jo nuo visuomenės. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveikia ne tik asmenybę ir socialinius ryšius ir iš esmės bausmė nepasiektų visų savo tikslų, arba pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).
4.2. Teismas kaip vieną iš argumentų, kodėl jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodė jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, sunkumą bei likusios neatliktos bausmės dalį. Tokie argumentai negalėjo būti pagrindu atsisakyti patvirtinti Komisijos Nutarimą, nes į jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Esant iš esmės tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, vien tik padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-158-478/2021), kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-209-935/2019). Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-92-350/2021). Be to, įstatyme yra reglamentuota, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas jeigu yra atlikta tam tikra bausmės dalis bei savo elgesiu ir darbu įrodyta, kad yra galimas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje (byla Nr. 1S-120/2008) konstatuota, kad sutinkamai su BVK 157 straipsniu, kurį šiuo metu atitinka 82 straipsnis, esant galimybei toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju įstatymas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su konkrečiu likusios atlikti bausmės dydžiu, su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nesieja. Įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kuomet nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, pavojingumo laipsnio, lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus žymiai mažesnę bausmės dalį, negu paskirta bausmė. Nutartyje taip pat pažymėta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik šios bausmės vykdymas kita forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
4.3. Komisija, kurios nariai geriausiai gali įvertinti, ar nuteistasis vertas būti lygtiniai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nusprendė, jog šiuo metu įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Pažymi, kad yra visai kitas žmogus, nei kai darė nusikaltimą. Laivės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį jis atliko, padėjo suprasti, kaip neapgalvoti poelgiai gali pakeisti visą gyvenimą. Nuolat ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo ir kituose Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime vykstančiuose renginiuose. Yra motyvuotas dirbti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę praktiškai visą laiką dirbo. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taikius lygtinį paleidimą, bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Sėkmingai jo probacijai reikšmingos įtakos turės ir stiprūs jo socialiniai ryšiai. Nėra socialiai atsiskyręs, palaiko reguliarius santykius su žmona, tėvais ir dviem broliais, bendrauja su bendradarbiais ir kitais nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno ir iki bausmės atlikimo. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. Bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią informaciją. Duomenų apie agresyvų jo elgesį kitų atžvilgiu nėra. Geba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis artimaisiais, susirasti nuolatinį darbą).
4.4. Teismas nutartyje argumentavo, kad jis bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau neįvertino, kad paskutinė nuobauda skirta prieš daugiau nei 8 metus, kartu neatsižvelgė į tai, po to jis 14 kartų buvo skatintas ir daugiau jokių pažeidimų nepadarė. Todėl akivaizdu, kad teismo motyvai yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįsti. Teismas nenurodė jokių svarių motyvų, kuriais remiantis Komisijos Nutarimas buvo nepatvirtintas. Paminėtų duomenų visuma, atskleidžia jį ne tik kaip asmenį, bet ir žmogų pakeitusį savo gyvenimą teigiama linkme ir siekiantį daugiau niekada nenusikalsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teismas padarė neteisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BVK 82 straipsnio nuostatas.
4.5. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir likusiai neatliktai bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai nurodydamas, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie teismo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juolab, remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-841-966/2019). Nekyla abejonių dėl to, kad būdamas lygtinai paleistas, jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Aptartos aplinkybės rodo, jog jo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, todėl galima vertinti, jog pataisos procesas jo atžvilgiu jau yra pakankamas ir užtikrinantis. Jo pataisos procesas neturėtų būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nesilaikė minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų ir juos pažeidė.
4.6. Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra priėmęs ir specialų teisės aktą, reguliuojantį būtent lygtinio paleidimo taikymo ir vykdymo standartus, t. y. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. REC (2003)22 dėl lygtinio paleidimo (parolio). Minėtoje rekomendacijoje teigiama, kad lygtinis paleidimas viena iš efektyviausių priemonių užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo integraciją į visuomenę. Rekomendacijoje yra nurodyti kriterijai, kurie turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymą gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Tai rodo, kad pagal šią rekomendaciją lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne išimtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuota. Šiuo atveju, šių rekomendacijų paisyta nebuvo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-497/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-497/2021, yra pažymėta, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nesivadovavo naujausia teismų praktika. Pavyzdžiui, minėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-338- 574/2023, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytas nuteistajam, kuris nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-497/2020 – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-497/2021 – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Tokių nutarčių yra ne viena (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-254-634/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-149-851/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-339-493/2021 ir kt.).
4.7. Paminėtų aplinkybių visuma, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Faktiškai dabar atlieka bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, o prižiūrimas. Iš esmės išskirtinai teigiamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismo padarytos išvados, neatitinka faktinių aplinkybių, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos netinkamai, todėl skundžiama nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo pagrindų, nurodytų BVK 83 straipsnyje, nėra.
Atsiliepimas
5. Prokuratūra atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Įvertinęs Komisijos Nutarime nurodytus duomenis, skundžiamoje nutartyje teismo padarytas išvadas, skundo argumentus, prokuroras atsiliepime teigia, kad negalima konstatuoti, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Pažymi, kad nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo E. G. skundo argumentus, sprendžia, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir prokuratūros atsiliepime, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. G. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
9. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė E. G. ankstesniems teistumams ir kartu padarytų paskutinių nusikaltimų – neteisėtas disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis ir kontrabanda, pobūdžiui ir pavojingumui, taip pat, vien dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimui bei tai, kad E. G. 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu. Apygardos teismas, susipažinęs su Komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. RV-20-9170, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvados bei Komisijos Nutarimo turiniu, turi pagrindą pritarti skundo argumentams, jog apylinkės teismo išvados yra formalios, deklaratyvios, padarytos visapusiškai neįvertinus visų aktualių duomenų apie E. G. asmenybės ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu.
10. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, kaip teisingai motyvuojama skunde, ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveikia ne tik asmenybę ir socialinius ryšius, o bausmė nepasiekia visų savo tikslų, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. E. G. jau yra atlikęs daugiau nei 9 metų laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų 13 metų, t. y. ženkliai daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 3 metai 8 mėnesiai 3 dienos, todėl apygardos teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes E. G. laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiko tarpą.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis E. G. bausmės atlikimo metu 15 kartų skatintas už nepriekaištingą, gerą elgesį, stropų ir gerą darbą, už dalyvavimą resocializacijos ir mokymo programose, sportinėse varžybose, išlaikytą egzaminą ir įgytą vidurinį išsilavinimą ir kt. (b. l. 20–21). Nors E. G. drausmine tvarka baustas 6 kartus, tačiau visos jos, be kita ko, skirtos dar 2014, 2015 metais, už tai, kad jis turėjo draudžiamų maisto produktų, draudžiamus turėti būtinuosius reikmenis, pažeidė dienotvarkę, turėjo mobiliojo ryšio telefoną, seniai nebegalioja (b. l. 20). Beje, minėti skatinimo atvejai, priešingai nei 6 nuobaudos, E. G. skirtos per visą 2018–2022 metų laikotarpį. Taigi, pastaruosius penkis metus fiksuojamas vien teigiamas E. G. elgesys. E. G. dalyvavo: pozityvaus užimtumo priemonėse – „Pilietiškumo ugdymo kelias“, „Sveiko gyvenimo būdas“, „Žalioji oazė“, paskaita „Agresija, nuolaidumas, asertyvumas“, Vilniaus arkivyskupijos teisininko paskaitoje „Konfliktinių ir stresinių situacijų valdymo būdai“; tikslinėse elgesio keitimo programoje „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“ (b. l. 21). E. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinta 8 kartus: 2019-06-03, 2019-11-27, 2020-07-10, 2021-03-23, 2022-03-17, 2022-09-19, 2023-05-02, 2023-11-07. Visais šių vertinimų atvejais nustatyta vidutinė (žemėjanti) rizika. Paskutinių dviejų vertinimų metu – 2023-05-02 ir 2023-11-07, nustatyta, kad pokytis fiksuotas šiose srityse: „Gyvenimo stilius ir draugai“ – geba keisti socialinę aplinką bei žmones, su kuriais bendrauja bei palaiko ryšius, kurie nėra siejami su asocialia grupe ar kuri darytų neigiamą įtaką ir skatintų nusikalsti; „Emocinė gerovė“ – savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis bei pasitikėjimu savimi, kad sugebės keistis ir įgyti naujų įgūdžių, kurie reikalingi kasdieniniame gyvenime, dirbant bei bendraujant; „Mąstymas ir elgesys“ – pirmenybę teikia veiksmų planavimui, o ne skubotam, neapgalvotam jų vykdymui (b. l. 22–23). Galiausiai, kaip apsauginiai veiksniai, kurie mažina nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, Nutarime nurodyti ir įvertinti: E. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą; turi oficialų pragyvenimo šaltinį, neturi finansinių įsiskolinimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nevartoja alkoholio, narkotikų, adekvačiai vertina save (b. l. 23). Šių aplinkybių visuma, apygardos teismui leidžia pritarti ir kaip pagrįstą vertinti Nutarime padarytą išvadą, jog E. G. palaiko socialinius ryšius su tėvais, šeimos nariais, o paleistas kalėjimo turės gyvenamąją vietą ir darbą.
13. Kartu aptartų aplinkybių visuma, apygardos teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo manyti, kad laisvėje E. G. imtų daryti teisės pažeidimus, nesilaikytų visuomenėje priimtinų sąžiningo ir doro elgesio taisyklių, juolab, darytų nusikaltimams veikas. Be to, pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 11 d. nuteistajam E. G. buvo leista ir dabar leidžiama be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į žmonos tėvų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (trumpalaikės išvykos), o nuo 2022 m. vasario 23 d., kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam leista dirbti už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų (dirbo iki 2023 m. gegužės 29 d.). Nuo 2023 m. birželio 12 d. E. G. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbdavė E. G. charakterizuoja kaip gerą, patikimą, atsakingą ir iniciatyvų darbuotoją, kartu nurodydama, kad įmonėje niekada nekilo problemų dėl jo asmeninių savybių ir jis drausmine tvarka nebaustas (b. l. 21). Duomenų, kad nuolatinių išvykų metu ar darbe E. G. būtų įtariamas padaręs nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus, taip pat nėra.
14. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis E. G. dėjo ir deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesį kontroliuojant probacijos metu. E. G. daro pažangą ir savo elgesiu mažina jam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.
15. Nors nuteistajam E. G. minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas jo elgesį įtakojantis kriminogeninis statinis veiksnys – „Kriminalinė istorija“, tačiau pažymima, kad šis veiksnys yra nekintantis (statinis), o šį ir kitus tris – dinaminius – „Gyvenimo stilius ir draugai“ (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, draugų kompanijos), „Mąstymas ir elgesys“ (tų pačių klaidų kartojimas, negebėjimas pasimokyti iš ankstesnių neigiamų patirčių), „Nuostatos“ (ankstesni lygtinio paleidimo pažeidimai), apygardos teismo vertinimu, nusveria aptarti anksčiau apsauginiai veiksniai ir jų visuma. Nuteistasis E. G. yra vedęs, kaip minėta, palaiko socialinius ryšius su tėvais, šeimos nariais, o paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą ir darbą. Tokio turinio šio nuteistojo socialiniai ryšiai palengvins jo resocializacijos ir integracijos į visuomenę procesą, toliau motyvuos ir skatins būti, išlikti reikalingu ir šeiminėje, ir darbo aplinkoje. Iš skundo argumentų matyti, kad E. G. neigiamai, kritiškai vertina ankstesnį nusikalstamą elgesį, nori ir turi jėgų pasitaisyti, o laisvėje savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas būti pilnateisiu ir gerbiamu visuomenės nariu.
16. Apygardos teismas, įvertinęs aptartus, nuteistąjį E. G. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, jog šis nuteistasis koreguoja savo elgesį, deda pastangas mažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui, o jo daroma pažanga yra pakankama ir leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pritardamas Komisijos Nutarime išdėstytiems argumentams, apygardos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog įmanoma šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jam taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų. Pažymėtina, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
17. Aktualių, teigiamai nuteistojo E. G. asmenybę apibūdinančių duomenų, yra neabejotinai daugiau nei neigiamų, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai. Todėl tolesnė šio nuteistojo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo E. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Komisijos Nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
18. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas tenkina nuteistojo E. G. skundą, o skundžiamą nutartį naikina ir dėl skundo priimą naują sprendimą – patvirtina Komisijos Nutarimą, kuriuo nutartą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo E. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. RV-20-9192 taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.