Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. Ž. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria M. Ž. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams iki 2008 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. kovo 14 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas bendrininkų grupe keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam nusikaltimui, daryti, būdamas bendrininkų grupės, susidedančios iš jo, I. A. , S. M. , S. M. , R. K. , R. P. , P. Ž. , P. R. , S. B. , V. L. , A. V. , K. T. , R. M. , A. A. , S. J. , R. Š. , R. Z. , W. D. , nariu, vykdydamas išankstinį susitarimą nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, duodamas nurodymus bendrininkų grupės nariams atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisėtą įmonės vertimąsi ūkine, komercine veikla stambiu mastu, neturint licencijos (leidimo) verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimu, t. y. iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, iš jų vieną sunkų ir ilgo laiką trunkantį nusikaltimą - apgaule, sukčiaujant gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, o būtent:

M. Ž. veikdamas bendrininkų grupe, iš savanaudiškų paskatų, 2007 m. gruodžio mėn., nurodė bendrininkų grupės narei I. A. nupirkti įmonę bei suteikė tam pinigines lėšas. I. A. nupirkus UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , bei tapus šios įmonės administracijos vadove-direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būnant atsakingai už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą.

M. Ž. , žinodamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms (pagal to paties įstatymo 22 str. 1 d. nuostatas A klasės pajamoms priskiriamos: iš Lietuvos vieneto gautos pajamos, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms), privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį bei to paties straipsnio 3 d. nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos, iš anksto planuodamas nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2007 gruodžio mėn. 19 d. iki 2008 mėn. kovo mėn. 14 d., pats asmeniškai arba per S. M. , R. K. ir R. P. , pastariesiems, vykdant išankstinį tarpusavio susitarimą bei pažeidžiant 2001-10-23 LR skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 str. 1 d. nuostatas, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla bei LR Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų "Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių" 4 str. ir 21 str. nuostatas, numatančias, kad supirkti netauriųjų metalo laužą ir atliekas gali tik įmonės, turinčios licencijas supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą ir atliekas, iš fizinių asmenų: V. L. , A. V. , K. T. , R. M. , A. A. , S. J. , R. Š. , P. Ž. , P. R. , S. B. , R. Z. , V. D. pastariesiems vykdant išankstinį tarpusavio susitarimą, siekiant gauti pajamas ir tuo pačiu žinant, kad šios yra apmokestinamos-jų nedeklaruoti, versliškai, t.y. ne mažiau kaip per 3 (tris) kartus pardavęs jam, t.y. M. Ž. , atitinkamą kiekį netauriųjų metalo laužo ir atliekų, bei neinformavus mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, pažeidžiant 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d. nuostatas, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, be jokių pirkimo - pardavimo dokumentų nusipirko netauriųjų atliekų ir metalo laužo ne mažiau kaip už 1 100 000 Lt, po ko, siekdamas nuslėpti tikrąjį netauriųjų metalo laužo ir atliekų įgijimo šaltinį, iš anksto žinodamas, kad bankrutavusios AB (duomenys neskelbtini) ., (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , AB „(duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių metalo laužo ir atliekų išvežimo darbų bei jokio metalo laužo ir atliekų tokiu būdu neįgijo, bendrininkų grupės narei I. A. davė nurodymus vadovauti UAB (duomenys neskelbtini) , bei laikotarpiu nuo 2007 gruodžio 19 d. iki 2008 kovo mėn. 14 d. pateikėjai suklastotą 2007-12-10 sutartį dėl pastatų griovimo atliekų išvežimo, neva sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) krovinio vežimo važtaraščius bei UAB (duomenys neskelbtini) 2008-01-04, 2008-01-18, 2008-01-25, 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-02-22, 2008-02-29 metalo laužo ir atliekų įgijimo aktus Nr. 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13, nurodydamas juos patvirtinti savo parašu, tam, kad pateisinti UAB (duomenys neskelbtini) tariamą metalo laužo ir atliekų įsigijimą, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, pateikiant įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, tokiu būdu apgaule panaikindamas turtinę prievolę-į LR biudžetą mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, po ko, jo, t.y. M. Ž. nurodymu I. A. pasirašius minėtą suklastotą sutartį dėl pastatų griovimo atliekų išvežimo bei metalo laužo ir atliekų įgijimo aktus ir juos panaudojus pateikiant įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pagal šiuos žinomai suklastotus UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužo ir atliekų įgijimo aktus buvo įformintos neįvykusios ūkinės -komercinės operacijos - tariamas metalo laužo ir atliekų įgijimas, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) metalo laužą ir atliekas įgijo atlikdamas pastatų griovimo atliekų išvežimo darbus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Paridas“ veiklos.

Po ko, M. Ž. , UAB (duomenys neskelbtini) neturint licencijų supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalo laužo ir atliekų, pažeidžiant 2001-10-23 LR skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr.IX-565 3 str. 1 d. nuostatas, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla bei LR Vyriausybės 2002-02-06 nutarimu Nr. 177 patvirtintų „Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių“ 4 straipsnio ir 21 straipsnio nuostatas, numatančias, kad supirkti netauriųjų metalo laužą ir atliekas gali tik įmonės, turinčios licencijas supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą ir atliekas, šį, tariamai iš bankrutavusios AB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , AB (duomenys neskelbtini) , neva atliekant pastatų griovimo atliekų išvežimo darbus, o realiai iš fizinių asmenų: V. L. , A. V. , K. T. , R. M. , A. A. , S. J. , R. Š. , P. Ž. , P. R. , S. B. , R. Z. , W. D. , nupirktą netauriųjų metalų laužo ir atliekų kiekį, pagal UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas - faktūras ir sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2007 gruodžio mėn. 19 d. iki 2008 mėn. kovo mėn. 14 d. pardavė kitiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) , po ko minėtoms įmonėms už gautą netauriųjų metalų laužo ir atliekų kiekį atsiskaičius pervedant pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini) , esančią AB "Parex bankas", M. Ž. davė nurodymus bendrininkų grupės nariams I. A. ir S. M. išgryninti visus gautus pinigus iš minėtos sąskaitos, po ko, I. A. ir S. M. išgryninus minėtas pinigines lėšas, M. Ž. pats arba per S. M. , S. M. , R. K. ir R. P. , vykdydamas išankstinį susitarimą atsiskaitė su netauriųjų metalų laužo ir atliekų tiekėjais V. L. , A. V. , K. T. , S. M. , A. A. , S. J. , S. Š. , P. Ž. , P. R. , S. B. , R. Z. , W. D. , bei pažeidžiant 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. nuostatas, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas bei to paties straipsnio 2 d. nuostatas, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos, vykdydamas išankstinį bendrą susitarimą, nurodė I. A. šių išmokų nedeklaruoti UAB (duomenys neskelbtini) teikiamose pajamų mokesčio išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijose, tokiu būdu siekdamas išvengti mokėtino gyventojų pajamų mokesčio.

Taip M. Ž. , turėdamas tikslą nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, organizuodamas tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su kitais bendrininkų grupės nariais I. A. , S. M. , S. M. , R. K. , R. P. , P. Ž. , P. R. , S. B. , V. L. , A. V. , K. T. , S. M. , A. A. , S. J. , S. Š. , R. Z. , W. D. , pastariesiems atlikus jiems paskirtas funkcijas ir užduotis, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino gyventojų pajamų mokesčio - 165 000 Lt sumai bei organizavo neteisėtą įmonės vertimąsi ūkinę, komercinę veiklą stambiu mastu, neturint licencijos (leidinio) verstis veikla, susijusia su skirtų realizuoti netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimu.

2008-03-18 M. Ž. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2008-03-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi M. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams, kuri 2008-06-12 nutartimi pratęsta iki 2008-09-20. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suėmimo terminas M. Ž. buvo pratęstas trims mėnesiams iki 2008 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas M. Ž. taikomos kardomosios priemonės terminą išvardino ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis duodančius pagrindą manyti, kad įtariamasis M. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra tarnybinis pranešimas, kratų protokolai, kratų metu surasti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, asmenų atpažinimo iš fotonuotraukų protokolai, įtariamųjų parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos rašytinė medžiaga ir operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys.

Vilniaus apygardos teismas taip pat nustatė, kad įtariamasis yra 5 kartus teistas, nuo 1994 metų užsiėmė nusikalstama veika, iš kurios gaudavo lėšų pragyvenimui. M. Ž. vaidmuo jam inkriminuojamuose nusikaltimuose buvo pagrindinis ir lemiamas nusikalstamiems padariniams atsirasti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes konstatavo, kad siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad taikyti įtariamajam M. Ž. suėmimą taip pat yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad M. Ž. įtariamas padaręs vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau 5 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, byloje yra duomenų, kad jis yra padaręs ir daugiau analogiško pobūdžio nusikaltimų.

Teismas taip pat nustatė, kad byla yra ypatingai sudėtinga, didelės apimties, tiriamos 93 nusikalstamos veikos, byloje yra 19 įtariamųjų, 2008-05-29 paskirta kompleksinė užduotis specialistams atlikti buhalterinių dokumentų tyrimą, be kurios išvadų negalima formuluoti galutinių įtarimų ir užbaigti ikiteisminį tyrimą.

Įtariamojo M. Ž. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

M. Ž. gynėjo teigimu, teismo išvada dėl dviejų kardomosios priemonės-suėmimo taikymo pagrindų buvimo yra nepakankamai motyvuota, o nutartyje nurodyti tik deklaratyvus motyvai.

Įtariamojo gynėjas nurodo, kad M. Ž. gera valia duoda parodymus ir tuo padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikaltimo, kurio padarymu jis yra įtariamas aplinkybes. Iki suėmimo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, nepažeidinėjo buvusios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir į Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje vykstančius posėdžius atvykdavo laiku. Įtariamojo gynėjo teigimu šie argumentai paneigia teismo nutartyje nurodytas suėmimo tęsimo pagrindas, jog įtariamasis bėgs (spėsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo gynėjo teigimu, nors teismas nagrinėdamas prokuratūros prašymą dėl kardomosios priemonės-suėmimo tęsimo, neturėtų vertinti bylos įrodymų, kuriais yra grindžiami M. Ž. pareikšti įtarimai, tačiau spręsdamas suėmimo termino tęsimo pagrįstumą, teismas pasisakė apie M. Ž. pagrindinį vaidmenį jam inkriminuojamuose nusikaltimuose bei rėmėsi kitais bylos duomenimis, kurie, pasak teismo patvirtina M. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Remiantis aukščiau išdėstytu yra pagrindas manyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės M. Ž. tęsimo klausimą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, kuris numato, kad „asmuo yra laikomas nekaltu - iki tol, kol asmens kaltumas nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.

Įtariamojo gynėjas skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas įtvirtinančias asmens teisę į sąžiningą procesą, kuri apima visą procesą, įskaitant ir asmens nekaltumo prezumpcijos principo laikymąsi ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisingos kardomosios priemonės įtariamajam asmeniui parinkimo bei taikymo. Be to, minėtos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.

Be to, gynėjas teigia, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų reikalavimų, kur nurodoma, jog tuo atveju, kai sprendžiamas daugiau, nei šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, būtina įvertinti, ar per paskutinius du kardomosios priemonės-suėmimo taikymo mėnesius su įtariamuoju buvo atliekami kokie nors procesiniai veiksmai. Su įtariamuoju M. Ž. jau apie tris mėnesius neatliekami jokie procesiniai veiksmai.

Įtariamojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog byla yra sudėtinga.

Gynėjo teigimu, teismas patenkindamas prokuroro prašymą ir pratęsdamas taikomos kardomosios priemonės-suėmimo terminą dar trims mėnesiams padarė nepagrįstą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas, negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Įtariamojo gynėjas taip pat teigia, kad M. Ž. pareikšto įtarimo turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Nutartyje nurodomos tokios aplinkybės, kaip M. Ž. veiksmų daugiaepizodiškumas, versliškas pobūdis ir tai neva rodo jo pragyvenimo šaltinį. Gynėjo manymu, M. Ž. faktiškai vykdė įmonės konsultanto funkcijas, su įmone nebuvo sudaręs rašytinės sutarties, todėl ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams tokia M. Ž. padėtis suteikia galimybę savaip interpretuoti jo vaidmenį UAB (duomenys neskelbtini) veikloje.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo M. Ž. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, o prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra tarnybinis pranešimas, kratų protokolai, kratų metu surasti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, asmenų atpažinimo iš fotonuotraukų protokolai, įtariamųjų parodymai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos rašytinė medžiaga ir operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat kiti bylos duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar M. Ž. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Todėl įtariamojo gynėjo argumentai dėl M. Ž. pareikšto įtarimo turinio yra nesvarstomi.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas M. Ž. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). M. Ž. įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymu. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš M. Ž. inkriminuojamų veikų aprašymo seka, kad jis įtariamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, kurios padarytos veikiant bendrai su kitais asmenimis. Dalis veikų, kurių padarymu M. Ž. įtariamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas M. Ž. , buvo padaryti per gana neilgą laikotarpį, įtariamojo vaidmuo jam inkriminuojamuose nusikaltimuose buvo pagrindinis ir lemiamas nusikalstamiems padariniams atsirasti, įtariamasis yra 5 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, anksčiau užsiėmė nusikalstama veikla iš kurios gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis M. Ž. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo išvada apie nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą taip pat yra teisinga.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje yra 19 įtariamųjų, tiriamos 93 nusikalstamos veikos, 2008-05-29 paskirta kompleksinė užduotis specialistams atlikti buhalterinių dokumentų tyrimą, be kurios išvadų negalima formuluoti galutinių įtarimų ir užbaigti ikiteisminio tyrimo, taip pat numatytos įtariamojo papildomos apklausos. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi M. Ž. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas virš šešių mėnesių. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. M. Ž. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija. Šiais argumentais atmetamas ir įtariamojo gynėjo argumentas, jog su jo ginamuoju jau apie tris mėnesius neatliekami jokie procesiniai veiksmai, nes, kaip jau minėta, šiuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ir suplanuotas tam tikrų procesinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ateityje.

Skunde deklaratyviai teigiama, kad tęsiant suėmimo terminą, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios suimtojo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, Nr. 47679/99). Kaip minėta, kardomosios priemonės terminas pratęstas esant būtiniems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu M. Ž. įtariamas, greitas ir išsamus atskleidimas bei tinkamas įstatymo pritaikymas nusveria jo teisę į laisvę.

Įtariamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, pasisakęs apie M. Ž. pagrindinį vaidmenį jam inkriminuojamuose nusikaltimuose bei remdamasis kitais bylos duomenimis, kurie, pasak teismo patvirtina M. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Šie įtariamojo gynėjo argumentai atmetami, kadangi jie neatitinka tikrovės ir yra tik teismo argumentų interpretavimas. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas taikomos M. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir nesprendė įtariamojo kaltės klausimo, o tikrino ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalį teismas privalėjo įsitikinti vienos iš būtinų kardomųjų priemonių taikymo sąlygų buvimu.

Įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas įtvirtinančias asmens teisę į sąžiningą procesą, tačiau šio savo teiginio neargumentavo, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog būtinos suėmimo terminui pratęsti sąlygos yra, nes už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas M. Ž. , numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo M. Ž. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.