- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-3283-998/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00226-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“
- Atsakovas
- A. R. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.11.4.3.2Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“) atstovui advokatui K. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 203,82 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. su UAB “Vitės valdos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Civinity namai Klaipėda“, toliau tekste UAB „Vitės valdos“) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vitės valdos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę A. R. Ž. UAB „Juris LT“ išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinis kreditorius UAB „Vitės valdos“ pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą paskirta daugiabučio namo, esančio J. J. g. 8, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. R. Ž. Atsakovė už pradinio kreditoriaus teikiamas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė skolinga 212,62 Eur pagrindinės skolos, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir 198,37 Eur pagrindinės skolos, kaip buto, esančio J(duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė pažymėjo, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui 210 Eur (pradinė kreditorė nurodė, jog 60 Eur buvo sumokėta pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui pateiktą sąskaitą, o 150 Eur – pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui pateiktą sąskaitą). Todėl atsakovės skola yra 152,62 Eur kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir 48,37 Eur skola kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės.
Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės A. R. Ž. 203,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 203,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 208 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. R. Ž. pateikė prieštaravimus, kuriais prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad jai nežinant ir tinkamai jos neinformavus, sudaryta kažkokia reikalavimo perleidimo sutartis. UAB „Vitės valdos“ jokiu raštu apie sutarties perleidimą neinformavo. Skolos perleidimas visiškai neatsispindėjo ir UAB „Vitės valdos“ siunčiamose sąskaitose bei jų buhalterinėje apskaitoje. Atsakovės teigimu, jokio realaus skolos perleidimo nebuvo, tik fiktyviai tarp dviejų juridinių asmenų, siekiant neteisėtai pasipelnyti, surašyta sutartis. Pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą be jos sutikimo UAB Vitės valdos“ perdavė ir nepagrįstai paviešino ne tik privačius duomenis, bet ir kitų asmenų duomenis, kurie visiškai nesusiję su šia byla. Be to, skolos perleisti UAB „Vitės valdos“ negalėjo, nes dėl nepagrįstai ir neteisingai skaičiuojamų mokesčių nuolat su šia įmonė ginčijasi. Pažymi, kad visos skolos yra padengtos. Neteisinga ir nesąžininga antrą kartą reikalauti sumokėti sumas, kurios jau sumokėtos.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktus prieštaravimus, kuriais prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad perleidžiant reikalavimą turėjo būti gautas jos sutikimas. Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Nenuginčytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovė apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota. Pranešimas su reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo įteiktas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovės pateikta UAB „Vitės valdos“ pažyma neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“ perleidus reikalavimo teisę į atsakovę, pradinis kreditorius nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, o reikalavimo teisę į atsakovę įgijo naujasis kreditorius – ieškovė. Todėl, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovė nebėra skolinga pradiniam kreditoriui, nes nuo šios sutarties sudarymo momento ji tampa skolinga naujajam kreditoriui – ieškovei, ir nebėra skolinga pradiniam kreditoriui. Pradinis kreditorius negalėjo nurodyti, jog atsakovė yra skolinga, nes tai būtų įstatymo normų pažeidimas bei prieštarautų cesijos paskirčiai. Pažymi, jog siųstus pranešimus apie kreditoriaus pasikeitimą reikalavimo bei perleidimo sutarties kopiją atsakovė registruota pašto siunta gavo 2020 m. spalio 14 d. Tai akivaizdžiai parodo, jog atsakovė žinojo apie reikalavimo perleidimą. Taip pat nėra įrodymų, kad su pradiniu kreditoriumi buvo iki galo atsiskaityta iki pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo, t. y. atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog su pradiniu kreditoriumi buvo atsiskaityta iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ar pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo. Atsakovė nuo 2020 m. spalio 14 d. žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl privalėjo prievolę įvykdyti naujajam kreditoriui, t. y. ieškovei UAB “Juris LT“, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas nagrinėjamu atveju yra laikomas tinkamu. Pažymi, kad pradinis kreditorius informavo, jog jis iš atsakovės 2020 m. spalio 15 d. gavo 210 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo informacijos apie atsakovės pavedimo atlikimo momentą, t. y. neturėjo informacijos, kad mokėjimas būtų atliktas po pranešimo apie reikalavimo perleidimą atlikimą (atsakovė galėjo mokėjimo pavedimą atlikti 2020 m. spalio 14 d., o mokėjimas buvo įskaitytas 2020 m. spalio 15 d.), laikė, jog tuo momentu atsakovė galimai dar nebuvo pašto siunta informuota apie reikalavimo perleidimo sutartį ir toks mokėjimas pradiniam kreditoriui buvo. Tuo atveju, jeigu po pranešimo apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą gavimo atsakovė atliko mokėjimus pradiniam kreditoriui, tai reiškia, jog ji veikė savo rizika, t. y. įvertino, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių – naujojo kreditoriaus UAB „Juris LT“ ieškinio pareiškimą teisme. Ieškovė pabrėžia, kad nėra gauta jokio mokėjimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė nors išsiuntė registruota siunta pranešimą atsakovei apie sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad minėtą siuntą ir reikalavimo teisų perleidimo sutarties kopiją gavo būtent atsakovė. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga pradiniam kreditoriui, UAB „Vitės valdos“ pažyma pagrindžia, kad skolų neturi. Priduria, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininko informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajam kreditoriui. Ji (atsakovė) negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute visus 2020 metus niekas negyvena. Teigia, jog reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Iki 2021 m. sausio 12 d. ieškinio pareiškimo teisme ji jau buvo įvykdžiusi visas savo prievoles pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“. Atsakovės teigimu, ieškovė neinformavo apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl sumokėdama pagal pagrindinę prievolę pradiniam kreditoriui UAB ,,Vitės valdos“ ji (atsakovė) neveikė savo rizika, o tinkamai įvykdė prievolę tinkamam kreditoriui. Atsakovė taip pat nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Vitės valdos“ po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ir toliau siuntė sąskaitas–faktūras, reikalaudamas vykdyti prievoles, nors jau buvo perleidęs reikalavimo teisę. Konstatuotina, kad pradinio kreditoriaus elgesys buvo nesąžiningas ir klaidinantis atsakovę, ji tikrai negalėjo žinoti ar suprasti, kad reikalavimo teisė perleista. Kadangi apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį neinformavo nei ieškovė nei pradinis kreditorius, tai prievolė yra įvykdyta tinkamai ir jai jokie teisiniai padariniai dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties nekyla, nes prievolė išnyko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Patvirtino, kad 203,82 Eur yra pervesti į trečiojo asmens sąskaitą, akcentavo, kad skola buvo sumokėta po reikalavimo perleidimo sutarties. Nurodė, kad atsakovė turi pateikti prašymą, kad ta pinigų suma būtų užskaityta ieškovei arba grąžinta jai. Ieškovė neturi pareigos prašyti, kad trečiasis asmuo pervestų jai atsakovės pinigus. Paaiškino, kad UAB „Vitės valdos“ dėl apskaitos (buhalterinės) klaidos po reikalavimo perleidimo sutarties toliau siuntė atsakovei sąskaitas su skolos likučiu, nors skola buvo perleista ieškovei. Apskaitos klaida nežinia, ar buvo ištaisyta, atsakovė apie tai nebuvo informuota.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties UAB „Vitės valdos“ toliau atsakovei siuntė sąskaitas, kuriuose buvo taip pat įtraukta ir ieškovei perleista skola. Paskutinis atsiskaitymas už skolą UAB „Vitės valdos“ buvo pervestas 2021 m. sausio 14 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Vitės valdos“ yra paskirta namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. UAB „Vitės valdos“ teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir kitas paslaugas atsakovei priklausantiems butams. Už teikiamas paslaugas UAB „Vitės valdos“ atsakovei išrašydavo sąskaitas, kuriose buvo nurodomas ir skolos likutis.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00107262 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 192,03 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00107273 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 178,19 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00111798 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 212,62 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00111799 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 198,37 Eur.
2020 m. spalio 7 d. UAB „Vitės valdos“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 201007/24 ir Nr. 201007/25, kurių pagrindu UAB „Vitės valdos“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą už butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir J(duomenys neskelbtini).
Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešė 2020 m. spalio 9 d. pranešimais bei pareikalavo iki 2020 m. spalio 16 d. padengti susidariusį įsiskolinimą.
2020 m. spalio 15 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 60 Eur UAB „Vitės valdos“.
2020 m. spalio 15 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 150 Eur UAB „Vitės valdos“.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. spalio 31 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00116397 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 173,21 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. spalio 31 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00111799 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 68,55 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00111798 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 193,80 Eur.
Pagal byloje pateiktą 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Vitės valdos“ sąskaitą Nr. KBUMP00120999 atsakovės skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė 88,73 Eur.
2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 110 Eur UAB „Vitės valdos“.
2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 70 Eur UAB „Vitės valdos“.
2021 m. sausio 14 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 130 Eur UAB „Vitės valdos“.
2021 m. sausio 14 d. atsakovė už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 60 Eur UAB „Vitės valdos“.
2021 m. sausio 13 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu teismas 2021 m. sausio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis).
Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei buvo siunčiami naujosios kreditorės (ieškovės) 2020 m. spalio 9 d. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimis. Atsakovė neigia gavusi šiuos pranešimus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės siuntos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), siųstos registruotu paštu atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktos gavėjui 2020 m. spalio 14 d. Teismo vertinimu, nors atsakovė neigia gavusi šiuos pranešimus, tačiau Lietuvos pašto duomenys yra pakankamas įrodymas, iš kurio, nesant priešingų įrodymų, galima spręsti, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuota 2020 m. spalio 14 d. (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog negavo ieškovės siųstų pranešimų apie reikalavimo perleidimą, t. y. nepateikė duomenų, kad galimai siuntas paėmė kiti asmenys, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos paštą dėl siuntų įteikimo kitam asmeniui ir pan., o tik deklaratyviai teigė negavusi pranešimų. Taigi faktas, kad atsakovė 2020 spalio 14 d. buvo informuota apie reikalavimo perleidimą nepaneigtas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė iki preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2021 m. sausio 14 d., yra padengusi visą ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą, tačiau ieškovės prašomą priteisti skolos sumą atsakovė yra sumokėjusi UAB „Vitės valdos“. Šių aplinkybių neneigia nei ieškovė, nei trečiasis asmuo.
Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos numato, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas tik tada, kai skolininkas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą (CK 6.106 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje konstatuota, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2020 m. spalio 14 d., skola pradiniam kreditoriui sumokėta 2021 m. sausio 14 d., tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik atsakovės veiksmus, galimai prisiimant riziką sumokant skolą pradiniam kreditoriui, bet ir pradinio kreditoriaus bei naujojo kreditoriaus veiksmus.
Kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „Vitės valdos“ sąskaitų, pradinis kreditorius po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovei toliau siųsdavo sąskaitas už butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), į kurių sumas buvo įtraukiamos ir skolos, kurios reikalavimų perleidimo sutartimis buvo perleistos ieškovei. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleistos skolos į UAB „Vitės valdos“ sąskaitas buvo įtraukiamos iki pat visiško atsakovės skolos padengimo. Posėdžio metu ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ atstovas nurodė, kad visa skola yra padengta, ja disponuoja trečiasis asmuo, tačiau atsakovei pagal trečiojo asmens nustatytą tvarką reikia parašyti prašymą, kad pinigai arba būtų pervesti į ieškovės sąskaitą, arba grąžinti atsakovei. Ieškovės bei trečiojo asmens atstovas pripažino, kad UAB „Vitės valdos“ sąskaitose, skirtose atsakovei, buvo įtrauktos skolų sumos, kurios reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleistos ieškovei, kad tai buvo apskaitos klaida, dėl kurios atsakovė nebuvo informuota ir iki šiol finansinė klaida nėra ištaisyta.
Iš paminėtų duomenų darytina išvada, jog atsakovė, gaudama pradinio kreditoriaus UAB „Vitės valdos“ sąskaitas, buvo suklaidinta ir ne dėl savo kaltės atliko skolinius pavedimus UAB „Vitės valdos“. Pažymėtina, kad ieškovės bei trečiojo asmens atstovas taip pat pripažino, kad po reikalavimo perleidimo sutarčių pradinio kreditoriaus išrašomose sąskaitose neatsispindėjo, niekaip nebuvo detalizuota, kad į nurodomas skolas yra įtraukiama ir skola perleista reikalavimo perleidimo sutartimis. Tokiu būdu, nors atsakovė ir turėjo žinoti apie perleistus reikalavimus ieškovei, tačiau esant tokiai situacijai, kai ji nuolat gaudavo pradinio kreditoriaus sąskaitas su nurodoma skola būtent pradiniam kreditoriui, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, apmokėdama skolą pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“, savo rizika prisiėmė kilsiančias pasekmes (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad atsakovė savo prievolę yra įvykdžiusi tinkamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad pradiniam ir naujajam kreditoriui sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, pradinis kreditorius negalėjo nurodyti, jog atsakovė yra skolinga jam, nes tai būtų įstatymo normų pažeidimas bei prieštarautų cecijos paskirčiai.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pradinis ir naujasis kreditorius iki šiol glaudžiai bendradarbiauja, jie yra profesionalūs juridiniai asmenys tiek mokesčių, tiek skolų administravimo srityse, juos atstovauja tas pats atstovas, todėl, teismo vertinimu, perkelti atsakovei kaip vartotojai neigiamus padarinius, skolą sumokėjus, tačiau ne tam kreditoriui, būtų nesąžininga. Juo labiau, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pripažįsta, kad atsakovė šiai dienai yra sumokėjusi visą skolą ir yra tik formalumas, kad skola iš trečiojo asmens sąskaitos patektų į ieškovės sąskaitą. Tą aplinkybę patvirtino ieškovės bei trečiojo asmens atstovas, nurodydamas, kad atsakovei reiktų parašyti tik prašymą dėl pinigų pervedimo. Be to, pastebėtina, jog reikalavimo perleidimo sutarčių 11 punkte numatyta, kad Skolininkui, po šios Sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią Sutartį Naujajam kreditoriui, Pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti Naująjį kreditorių. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, tiek pradiniam kreditoriui, tiek naujajam kreditoriui yra žinoma apie visą atsakovės skolos padengimą. Iš to seka, kad atsakovei tinkamai įvykdžius prievolę pradiniam kreditoriui, jai neturėtų kilti neigiami padariniai, kai pačios reikalavimo perleidimo sutarties šalys iki galo nevykdo viena kitai prisiimtų įsipareigojimų.
Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog ieškinys nepagrįstas, todėl 2021 m. sausio 14 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 6.109 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai ir argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 430 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1706-998/2021 panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei A. R. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.