Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 203,82 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. su UAB „Vitės valdos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Civinity namai Klaipėda“, toliau tekste UAB „Vitės valdos“) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vitės valdos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę A. R. Ž. UAB „Juris LT“ išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinis kreditorius UAB „Vitės valdos“ pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Butai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei A. R. Ž. Atsakovė už pradinio kreditoriaus teikiamas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė skolinga 212,62 Eur pagrindinės skolos, kaip buto, esančio J. (duomenys neskelbtini), savininkė ir 198,37 Eur pagrindinės skolos, kaip buto, esančio J. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė pažymėjo, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui 210 Eur (pradinė kreditorė nurodė, jog 60 Eur buvo sumokėta pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui pateiktą sąskaitą, o 150 Eur – pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui pateiktą sąskaitą). Todėl atsakovės skola yra 152,62 Eur kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir 48,37 Eur skola kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės A. R. Ž. 203,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 203,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 14 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 208 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai.

3. Atsakovė A. R. Ž. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad jai nežinant ir tinkamai jos neinformavus, sudaryta kažkokia reikalavimo perleidimo sutartis. UAB „Vitės valdos“ jokiu raštu apie sutarties perleidimą neinformavo. Skolos perleidimas visiškai neatsispindėjo ir UAB „Vitės valdos“ siunčiamose sąskaitose bei jų buhalterinėje apskaitoje. Atsakovės teigimu, jokio realaus skolos perleidimo nebuvo, tik fiktyviai tarp dviejų juridinių asmenų, siekiant neteisėtai pasipelnyti, surašyta sutartis. Pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą be jos sutikimo UAB „Vitės valdos“ perdavė ir nepagrįstai paviešino ne tik privačius duomenis, bet ir kitų asmenų duomenis, kurie visiškai nesusiję su šia byla. Be to, skolos perleisti UAB „Vitės valdos“ negalėjo, nes dėl nepagrįstai ir neteisingai skaičiuojamų mokesčių nuolat su šia įmonė ginčijasi. Pažymi, kad visos skolos yra padengtos. Neteisinga ir nesąžininga antrą kartą reikalauti sumokėti sumas, kurios jau sumokėtos.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pateiktus prieštaravimus, kuriais prašė tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad perleidžiant reikalavimą turėjo būti gautas jos sutikimas. Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Nenuginčytas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar kad jos negalima įgyvendinti, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovė apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota. Pranešimas su reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo įteiktas. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovės pateikta UAB „Vitės valdos“ pažyma neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“ perleidus reikalavimo teisę į atsakovę, pradinis kreditorius nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, o reikalavimo teisę į atsakovę įgijo naujasis kreditorius – ieškovė. Todėl, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovė nebėra skolinga pradiniam kreditoriui, nes nuo šios sutarties sudarymo momento ji tampa skolinga naujajam kreditoriui – ieškovei, ir nebėra skolinga pradiniam kreditoriui. Pradinis kreditorius negalėjo nurodyti, jog atsakovė yra skolinga, nes tai būtų įstatymo normų pažeidimas bei prieštarautų cesijos paskirčiai. Pažymėjo, jog siųstus pranešimus apie kreditoriaus pasikeitimą reikalavimo bei perleidimo sutarties kopiją atsakovė registruota pašto siunta gavo 2020 m. spalio 14 d. Tai akivaizdžiai parodo, jog atsakovė žinojo apie reikalavimo perleidimą. Atsakovė nuo 2020 m. spalio 14 d. žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl privalėjo prievolę įvykdyti naujajam kreditoriui, t. y. ieškovei UAB „Juris LT“, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas nagrinėjamu atveju yra laikomas tinkamu.

5. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė nors išsiuntė registruota siunta pranešimą atsakovei apie sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad minėtą siuntą ir reikalavimo teisų perleidimo sutarties kopiją gavo būtent atsakovė. Atsakovės teigimu, ji nėra skolinga pradiniam kreditoriui, UAB „Vitės valdos“ pažyma pagrindžia, kad skolų neturi. Priduria, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininko informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajam kreditoriui. Ji (atsakovė) negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute visus 2020 metus niekas negyvena. Teigia, jog reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Iki 2021 m. sausio 12 d. ieškinio pareiškimo teisme ji jau buvo įvykdžiusi visas savo prievoles pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“. Atsakovės teigimu, ieškovė neinformavo apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl sumokėdama pagal pagrindinę prievolę pradiniam kreditoriui UAB ,,Vitės valdos“ ji (atsakovė) neveikė savo rizika, o tinkamai įvykdė prievolę tinkamam kreditoriui. Atsakovė taip pat nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „Vitės valdos“ po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ir toliau siuntė sąskaitas–faktūras, reikalaudamas vykdyti prievoles, nors jau buvo perleidęs reikalavimo teisę. Konstatuotina, kad pradinio kreditoriaus elgesys buvo nesąžiningas ir klaidinantis atsakovę, ji tikrai negalėjo žinoti ar suprasti, kad reikalavimo teisė perleista. Kadangi apie reikalavimo teisės perleidimo sutartį neinformavo nei ieškovė nei pradinis kreditorius, tai prievolė yra įvykdyta tinkamai ir jai jokie teisiniai padariniai dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties nekyla, nes prievolė išnyko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. galutiniu sprendimu nusprendė: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1706-998/2021 panaikinti; 2) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo atmesti; 3) priteisti atsakovei A. R. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei buvo siunčiami naujosios kreditorės (ieškovės) 2020 m. spalio 9 d. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimis. Atsakovė neigia gavusi šiuos pranešimus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės siuntos RL895008777LT ir RL895008785LT, siųstos registruotu paštu atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktos gavėjui 2020 m. spalio 14 d. Teismo vertinimu, nors atsakovė neigia gavusi šiuos pranešimus, tačiau Lietuvos pašto duomenys yra pakankamas įrodymas, iš kurio, nesant priešingų įrodymų, galima spręsti, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuota 2020 m. spalio 14 d. (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog negavo ieškovės siųstų pranešimų apie reikalavimo perleidimą, t. y. nepateikė duomenų, kad galimai siuntas paėmė kiti asmenys, kad atsakovė kreipėsi į Lietuvos paštą dėl siuntų įteikimo kitam asmeniui ir pan., o tik deklaratyviai teigė negavusi pranešimų. Taigi faktas, kad atsakovė 2020 spalio 14 d. buvo informuota apie reikalavimo perleidimą nepaneigtas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė iki preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2021 m. sausio 14 d., yra padengusi visą ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą, tačiau ieškovės prašomą priteisti skolos sumą atsakovė yra sumokėjusi UAB „Vitės valdos“. Šių aplinkybių neneigia nei ieškovė, nei trečiasis asmuo.

9. Byloje konstatuota, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2020 m. spalio 14 d., skola pradiniam kreditoriui sumokėta 2021 m. sausio 14 d., tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik atsakovės veiksmus, galimai prisiimant riziką sumokant skolą pradiniam kreditoriui, bet ir pradinio kreditoriaus bei naujojo kreditoriaus veiksmus.

10. Kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „Vitės valdos“ sąskaitų, pradinis kreditorius po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovei toliau siųsdavo sąskaitas už butus, adresu (duomenys neskelbtini), į kurių sumas buvo įtraukiamos ir skolos, kurios reikalavimų perleidimo sutartimis buvo perleistos ieškovei. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleistos skolos į UAB „Vitės valdos“ sąskaitas buvo įtraukiamos iki pat visiško atsakovės skolos padengimo. Posėdžio metu ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ atstovas nurodė, kad visa skola yra padengta, ja disponuoja trečiasis asmuo, tačiau atsakovei pagal trečiojo asmens nustatytą tvarką reikia parašyti prašymą, kad pinigai arba būtų pervesti į ieškovės sąskaitą, arba grąžinti atsakovei. Ieškovės bei trečiojo asmens atstovas pripažino, kad UAB „Vitės valdos“ sąskaitose, skirtose atsakovei, buvo įtrauktos skolų sumos, kurios reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleistos ieškovei, kad tai buvo apskaitos klaida, dėl kurios atsakovė nebuvo informuota ir iki šiol finansinė klaida nėra ištaisyta.

11. Iš paminėtų duomenų teismas darė išvadą, jog atsakovė, gaudama pradinio kreditoriaus UAB „Vitės valdos“ sąskaitas, buvo suklaidinta ir ne dėl savo kaltės atliko skolinius pavedimus UAB „Vitės valdos“. Pažymėtina, kad ieškovės bei trečiojo asmens atstovas taip pat pripažino, kad po reikalavimo perleidimo sutarčių pradinio kreditoriaus išrašomose sąskaitose neatsispindėjo, niekaip nebuvo detalizuota, kad į nurodomas skolas yra įtraukiama ir skola perleista reikalavimo perleidimo sutartimis. Tokiu būdu, nors atsakovė ir turėjo žinoti apie perleistus reikalavimus ieškovei, tačiau esant tokiai situacijai, kai ji nuolat gaudavo pradinio kreditoriaus sąskaitas su nurodoma skola būtent pradiniam kreditoriui, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, apmokėdama skolą pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“, savo rizika prisiėmė kilsiančias pasekmes (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad atsakovė savo prievolę yra įvykdžiusi tinkamai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pati ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad pradiniam ir naujajam kreditoriui sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, pradinis kreditorius negalėjo nurodyti, jog atsakovė yra skolinga jam, nes tai būtų įstatymo normų pažeidimas bei prieštarautų cecijos paskirčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti 2021-09-30 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3283-998/2021, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuota 2020 m. spalio 14 d. Taigi ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą. Ir atsakovei kilo pareiga sumokėti reikalaujamą sumą būtent ieškovei nuo sužinojimo apie reikalavimo perleidimo faktą.

14. Šiuo atveju įsiskolinimą atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Vitės valdos“ 2021 m. sausio 14 d., t. y. jau po to, kai buvo informuota apie tai, kad UAB „Vitės valdos“ reikalavimas yra perleistas ieškovei bei po ieškinio pareiškimo teisme. Atsakovės atliktas mokėjimas pradinei kreditorei negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu ieškovui.

15. Aplinkybė, jog reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte numatyta, kad Skolininkui, po šios Sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią Sutartį Naujajam kreditoriui, Pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti Naująjį kreditorių, nesudaro pagrindo skolininkui nevykdyti prievolės naujajam kreditoriui bei nesudaro pagrindo pripažinti mokėjimą atliktą pradiniam kreditoriui tinkamu prievolės įvykdymu ir naujajam kreditoriui.

16. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors atsakovė ir turėjo žinoti apie perleistus reikalavimus ieškovei, tačiau esant tokiai situacijai, kai ji nuolat gaudavo pradinio kreditoriaus sąskaitas su nurodoma skola būtent pradiniam kreditoriui, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė, apmokėdama skolą pradiniam kreditoriui UAB „Vitės valdos“, savo rizika prisiėmė kilsiančias pasekmes, nes buvo suklaidinta ir ne dėl savo kaltės atliko skolinius pavedimus UAB „Vitės valdos“.

17. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) prijungti teikiamus naujus įrodymus į bylą; 2) ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3283-998/2021 palikti nepakeistą; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

18. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, kilo būtinumas kreiptis į AB „Lietuvos paštas“ dėl duomenų nesutapimo išsiaiškinimo, nes atsakovė registruotų siuntų Nr. RL895008777LT ir Nr. RL895008785LT negavo, o ieškovas pateikė duomenis, kad siuntos buvo įteiktos gavėjui. Pastebėtina, kad registruotos pašto siuntos įteikiamos pasirašytinai, tačiau ieškovė tokių duomenų į bylą nepateikė.

19. Kadangi atsakovė tikrai negavo minėtų siuntų, tai užklausė pašto instituciją. AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsakymą, kad siuntos Nr. RL895008777LT ir Nr. RL895008785LT nebuvo įteiktos gavėjai A. R. Ž. nurodytu siuntėjo adresu. Pripažinęs savo klaidą, AB „Lietuvos paštas“ net grąžino pinigus, sumokėtus už užklausą.

20. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinimus, kad siuntos negavo ir negalėjo gauti siuntimo adresu, nes ten niekas negyvena jau daugiau kaip du metus, pagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau teismas visiškai nepagrįstai jų netyrė ir nevertino, todėl neteisingai konstatavo, kad „ieškovės siuntos RL895008777LT ir RL895008785LT, siųstos registruotu paštu atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktos gavėjui 2020 m. spalio 14 d.“

21. Konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, kad tinkamai informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Mano, kad ieškovė ir trečiasis asmuo elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai pradėjo civilinį procesą. Tuo tarpu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. galutinis sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, nes reikalavimo teisių perleidimo institutas yra nukreiptas į skolininko apsaugą nuo dvigubo mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas nusprendė: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1706-998/2021 panaikinti; 2) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei A. R. Ž. dėl skolos priteisimo atmesti; 3) priteisti atsakovei A. R. Ž. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

26. Atsakovė teismui į bylą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. rugsėjo 27 d. AB „Lietuvos paštas“ pranešimą dėl registruotųjų korespondencijos siuntų įteikimo Nr. 3-2021-04327 bei 2021 m. spalio 14 d. D. T. rašytinį paaiškinimą. Atsakovė nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai dar neegzistavo skundžiamo galutinio sprendimo priėmimo metu, todėl objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės teikiami nauji įrodymai, pagrindžia faktinę aplinkybę, kuri pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo neteisingai nustatyta. Šie įrodymai patvirtina susiklosčiusias bylos nagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, jog į bylą teikiami dokumentai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, todėl priimtini.

Dėl bylos faktinių aplinkybių.

28.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, adresu (duomenys neskelbtini).

28.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. AD1-2613 pagrindu UAB „Vitės valdos“ yra paskirta namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. UAB „Vitės valdos“ teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir kitas paslaugas atsakovei priklausantiems butams. Už teikiamas paslaugas UAB „Vitės valdos“ atsakovei išrašydavo sąskaitas, kuriose buvo nurodomas ir skolos likutis.

28.3. 2020 m. spalio 7 d. ieškovė su UAB „Vitės valdos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Vitės valdos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę A. R. Ž.

28.4. Atsakovei buvo siunčiami naujosios kreditorės (ieškovės) 2020 m. spalio 9 d. pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimis. Siuntos Nr. RL895008777LT ir Nr. RL895008785LT, siųstos registruotu paštu atsakovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo įteiktos 2020 m. spalio 14 d.

28.5. Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos matyti, kad patikrinus nurodytų siuntų duomenis nustatyta, kad UAB „Juris LT“ 2020-10-12 siųstos registruotosios korespondencijos siuntos Nr. RL895008777LT ir Nr. RL8950087851LT adresu A. R. Ž., (duomenys neskelbtini), 2020-10-14 gautos paskirties pašte ir tą pačią dieną fiksuotas įteikimas. Vadovaujantis turimais duomenimis, siuntos pristatytos į antstolės A. R. Ž. kontorą, kuri įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi papildomos nuorodos „Įteikti asmeniškai“ siuntos neturėjo, jos įteiktos antstolės kontoros raštinės vadėjai.

29. Antstolės A. R. - Ž. kontoroje dirbančios raštinės vedėjos D. T. paaiškinime yra nurodyta, kad 2020-10-14 paštininkas į antstolės kontorą atnešė 6 registruotos korespondencijos siuntas, kurios buvo priimtos, patikrinus siuntas nustatyta, kad siuntos Nr. RL895008777LT ir Nr. RL8950087851LT nebuvo skirtos antstolei, o gavėjo adresas buvo kitas ne antstolės kontoros. Šios siuntos jų neatplėšus buvo grąžintos AB „Lietuvos paštas“.

30. Atsakovė iki preliminaraus sprendimo byloje priėmimo, t. y. 2021 m. sausio 14 d., yra padengusi visą ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą, tačiau ieškovės prašomą priteisti skolos sumą atsakovė yra sumokėjusi UAB „Vitės valdos“.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo.

31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

33. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis).

34. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien tik faktas, kad ieškovas siuntė registruotą laišką skolininkui – nepatvirtina, kad skolininkui buvo išsiųsta būtent minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

35. Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos numato, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas tik tada, kai skolininkas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą (CK 6.106 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktą. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2019-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

37. Nauji, atsakovės į bylą pateikti įrodymai - AB „Lietuvos paštas“ pranešimas bei D. T. rašytinis paaiškinimas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog atsakovė tinkamai nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą ir naująją kreditorę. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytas aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teisminę praktiką, konstatuotina, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą nebuvo tinkamai informuota.

38. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų UAB „Vitės valdos“ sąskaitų, pradinis kreditorius po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovei toliau siųsdavo sąskaitas už butus, adresu (duomenys neskelbtini), į kurių sumas buvo įtraukiamos ir skolos, kurios reikalavimų perleidimo sutartimis buvo perleistos ieškovei. Reikalavimo perleidimo sutartimis perleistos skolos į UAB „Vitės valdos“ sąskaitas buvo įtraukiamos iki pat visiško atsakovės skolos padengimo.

39. Iš paminėtų duomenų darytina išvada, jog atsakovė, gaudama pradinio kreditoriaus UAB „Vitės valdos“ sąskaitas, tinkamai neinformuota apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir naująją kreditorę, ne dėl savo kaltės atliko skolinius pavedimus UAB „Vitės valdos“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, į tai, kad ši nuolat gaudavo pradinio kreditoriaus sąskaitas su nurodoma skola būtent pradiniam kreditoriui, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai, susidarius paminėtai situacijai, turėtos skolos įmokas atliko būtent pradiniam kreditoriui.

40. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimo perleidimo sutarčių 11 punkte numatyta, kad Skolininkui, po šios Sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią Sutartį Naujajam kreditoriui, Pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti Naująjį kreditorių. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, tiek pradiniam kreditoriui, tiek naujajam kreditoriui yra žinoma apie visą atsakovės skolos padengimą. Iš to seka, kad atsakovei esamoje situacijoje tinkamai ir pagrįstai įvykdžius prievolę pradiniam kreditoriui, jai nekyla neigiami padariniai, kai pastaroji apie reikalavimo perleidimo aplinkybę nėra tinkamai informuota bei pačios reikalavimo perleidimo sutarties šalys iki galo nevykdo viena kitai prisiimtų įsipareigojimų.

41. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, todėl 2021 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė (CK 1.5 straipsnis, 6.109 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

43. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetęs, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

45. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.