Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-575-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-13
Bylos Nr.: e2A-575-524/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“
Atsakovas: UAB „Kavesta“, D. L.

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai

Civilinė byla Nr. e2A-575-524/2024

Procesinis Nr. 2-43-3-01868-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal atsakovų pareikštus prieštaravimus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“ ieškinį atsakovams UAB „Kavesta“ ir D. L. dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Naftrus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei , juo prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 7 285,50 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ su UAB „Kavesta“ sudarytos naftos produktų tiekimo–pardavimo sutarties Nr. 2019D-12 (toliau Pardavimo sutartis) ir prievolių nesavalaikio vykdymo (uždelsto mokėjimo). Solidarios atsakomybės iš atsakovo D. L. reikalauja atsižvelgiant į ieškovės ir šio atsakovo 2019 m. spalio 2 d. sudarytą UAB „Kavesta“ prievolių ieškovei laidavimo sutartį (toliau Laidavimo sutartis). Pagal šią sutartį atsakovei UAB „Kavesta“ buvo parduota iš viso prekių už 48 570 Eur pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD, serija Nr. 000178539, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000179119, ir pagal 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000180391. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad „galutiniai atsiskaitymai tarp šalių vykdomi pagal faktiškai pristatytus pirkėjui prekių kiekius. Tai turi būti padaryta per 1 (vieną) darbo dieną po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo ir produktų gavimo dienos“. Pagal šios sutarties 6.2 punktą, laiku neapmokėjus už produktus, kaip numatyta sutarties 5.1 punkte, pirkėjas ne ginčo tvarka moka pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 proc. pirktų ir išduotų produktų sumai su PVM už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kavesta“ tinkamai prievolės nevykdė, atsakomybė atsakovui D. L. dėl 7285,50 Eur delspinigių sumokėjimo pagal Laidavimo sutarties 3.1. punktą ir CK 6.81 straipsnio 1 dalį yra solidari kartu su UAB „Kavesta“.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminariu teismo sprendimu teismas ieškovės reikalavimus tenkino, solidariai iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. priteisė 7 285,50 Eur delspinigių bei lygiomis dalimis 83 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato išlaidų, iš viso 446 Eur iš kiekvieno atsakovo po 223 Eur, ieškovei UAB „Naftrus“.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Kavesta“ 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti. Pažymėjo, kad šalys, veikdamos gera valia, nusprendė užbaigti kilusį teisminį ginčą dėl iš Pardavimo sutarties kilusių prievolių ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad UAB „Kavesta“ sumokės ieškovei 48 570 Eur taikos sutartyje nustatytu grafiku. Atsakovas vykdo taikos sutarties sąlygas ir moka numatytas sumas. CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 7 straipsnis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Sąžiningumas tarpusavio santykiuose yra pamatinis principas, neatsiejamas nuo teisingumo. To, kuris nesąžiningai pasinaudoja savo teisėmis ar situacija, reikalavimas, nors ir sudaro „teisėto“ reikalavimo įspūdį, negali būti ginamas teismo. Pažymi, kad UAB „Kavesta“ siekė, kad sudarant taikos sutartį būtų atkurta tarp šalių teisinė ir socialinė taika. Ieškovė, reikšdama pirminį reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo ir nuslėpdama savo ketinimus skaičiuoti / reikalauti delspinigių, pasielgė nesąžiningai, kadangi tokio reikalavimo atskleidimas būtų lėmęs visai kitokią UAB „Kavesta“ poziciją dėl ginčo ar taikos sutarties sudarymo. CK 6.983 straipsnis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. <...> Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Per visą bendradarbiavimo praktiką UAB „Kavesta“ buvo parduota produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur, nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti ieškovė nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal Pardavimo sutartį, tai patvirtina, kad ir sudarant taikos sutartį ketinimas aptarti delspinigius nebuvo aktualus. Kartu UAB „Kavesta“ nekėlė pretenzijų ieškovei dėl produkcijos tiekimo / kokybės. Taigi šalių elgesys Pardavimo sutarties vykdymo metu leido suprasti UAB „Kavesta“, kad delspinigių mokėjimo reikalavimas nėra keliamas. Sudaryta taikos sutartis apėmė ginčo, kildinamo iš Pardavimo sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, geranorišką išsprendimą. Išsprendus ginčą ir susitarus dėl mokėjimų dydžio ir tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nesąžiningas ir neteisėtas. Kadangi ginčijama prievolė sumokėti 48 570 Eur sumą buvo modifikuota į taikos sutartį, teisė skaičiuoti delspinigius (išvestinė prievolė) pagal buvusią Pardavimo sutartį pasibaigė ir transformavosi į prievolę UAB „Kavesta“ mokėti įmokas nustatytu grafiku. Dėl to ieškinys priteisti delspinigius yra atmestinas. Pažymima taip pat, kad ieškovės iniciatyva nustatyti 0,1 proc. delspinigiai yra neproporcingi, neprotingi ir aiškiai per dideli, neatitinka nusistovėjusios šalių bendradarbiavimo praktikos ir verslo tradicijos ir logikos. Tokio dydžio delspinigių dydis neatlieka kompensacinės funkcijos, o ja siekiama nesąžiningai pasipelnyti, taigi delspinigiai mažintini / nepriteistini ir dėl šios priežasties. Netesybos teismo gali būti mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

4. Ieškovės atstovas atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus su prieštaravimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, kad iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. būtų solidariai priteista 48 570 Eur skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje nebuvo pareikšta reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė atsisakė tokį reikalavimą pareikšti ateityje (neperžengiant ieškinio senaties termino ribų), nes Pardavimo sutarties 6.2 punktas numatė, kad, laiku nesumokėjus už produktus, kaip numatyta sutarties 5.1 punkte, pirkėjas ne ginčo tvarka moka pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 proc. pirktų ir išduotų produktų sumai su PVM už kiekvieną pavėluotą dieną. Civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 ieškovė su atsakovais 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo skolą mokėti dalimis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei netesybas dėl prievolės pažeidimo, todėl atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog nuo šios prievolės vykdymo yra atleisti ar jos neturi / ar neturės vykdyti. Pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atsižvelgiant į sąžiningumo kriterijų ieškovė netesybas skaičiavo iki taikos sutarties sudarymo dienos. Ieškinio senaties terminas delspinigiams priteisti nėra praleistas. Nesutinka, kad taikos sutartimi buvo modifikuota Pardavimo sutartis. Nurodo, kad taikos sutartimi nebuvo pakeistos jokios minėtos sutarties sąlygos, sutartis ir šią dieną galioja ta apimtimi, kuri buvo jos pasirašymo metu, ir, jeigu UAB „Kavesta“ pagal ją šią dieną įsigytų iš ieškovės prekių, jis privalėtų atsiskaityti joje nurodytais terminais, o to nepadariusi privalėtų mokėti netesybas. Taikos sutartimi šalys susitarė ne modifikuoti sutartį, o atsakovams pripažinus skolą susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų. Ieškovė nesutinka dėl netesybų mažinimo. Pažymi, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, o UAB „Kavesta“ – verslo subjektas, turinti verslo patirties ir sudaręs ne vieną sutartį, laiduotojas tuo metu buvo šios bendrovės administracijos vadovas ir galbūt bendrovės akcininkas. Atsakovams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad, sudarydami sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Pažymi, kad Pardavimo sutarties nuo 2019 metų atsakovai nė karto neprašė keisti ir nekėlė klausimo dėl sutartyse sulygtų delspinigių dydžio, todėl šioje sutartyje įtvirtintas netesybų dydis negali būti ginčijamas šioje byloje.

Šalies argumentai

5. 2023 m. spalio 26 d. teismui pateiktas D. L. prieštaravimas dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti. Atsakovas palaiko UAB „Kavesta“ prieštaravimus. Papildomai nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl 7285,50 Eur delspinigių priteisimo, kurie apskaičiuoti remiantis ta pačia Pardavimo sutartimi ir ginčo sąskaitomis (skola), kai pagrindinis ginčas buvo išspręstas abipusiu sutarimu teismui patvirtinant taikos sutartį civilinėje byloje e2-4137-733/2023. Ieškovė, pareikšdama tokio pobūdžio ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šalys, sudarydamos Taikos sutartį, gera valia susitarė, kad 2023 m. liepos 4 d. ieškinio reikalavimai, kildinami iš Pardavimo sutarties, apima mokėtinos sumos pagal šią sutartį dydį ir mokėjimo tvarką. Taikos sutartis sudaryta dėl visų nesutarimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir ginčų konkrečioje civilinėje byloje dėl ieškinio dalyko. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Atsakovas pažymi, kad nuo pat Pardavimo sutarties sudarymo produkcijos UAB „Kavesta“ pagal šią sutartį iš ieškovės įsigijus produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur. Nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti, ieškovė niekada nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal šią sutartį, tai patvirtina, kad ir sudarant taikos sutartį ketinimas aptarti delspinigius nebuvo aktualus. Be to, sudarant taikos sutartį, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl procesinių palūkanų (2.2. p.), tad tikėtis, kad ieškovė papildomai reikalaus delspinigių, atsakovai negalėjo. Priešingu atveju tokia taikos sutartis nebūtų sudaryta arba sudaryta kitomis sąlygomis. Prievolė pagal Pardavimo sutartį yra pasibaigusi modifikuojant ją į taikos sutartį. Be to, ieškovės iniciatyva nustatyti 0,1 proc. delspinigiai yra neproporcingi ir aiškiai per dideli. Priskaičiuoti delspinigiai neatitinka nusistovėjusios šalių bendradarbiavimo praktikos ir verslo tradicijos ir logikos. Tokio dydžio delspinigių dydis neatlieka kompensacinės funkcijos, o ja siekiama nesąžiningai pasipelnyti, taigi delspinigiai mažintini / nepriteistini ir dėl šios priežasties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. galutiniu sprendimu nusprendė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Naftrus“ atsakovei UAB „Kavesta“ 800 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisti iš ieškovės UAB „Naftrus“ į valstybės biudžetą 29,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad CK 6.983 straipsnis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių ) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

9. Ieškovė į teismą dėl netesybų kreipėsi 2023 m. rugsėjo 11 d. Prieš tai netesybų ginče tarp tų pačių šalių dėl tos pačios prievolės apmokėti skolą pagal Pardavimo sutartį pagal tas pačias sąskaitas faktūras ieškovė nereiškė, be to, ir ginčą užbaigus taikiu susitarimu civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 ieškovė taip pat neprašė šiame susitarime nustatyti netesybas. Atsakovų atstovo teigimu, kadangi pagal Pardavimo sutartį atsakovų sutartiniai santykiai su ieškove tęsėsi ne vienus metus, yra pirkta ir parduota produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur, nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti, ieškovė nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal Pardavimo sutartį, tokio prievolės užtikrinimo būdo ieškovė taip pat nereikalavo ir sudarant taikos sutartį. Įvertinant atsakovų atstovo pateiktus dokumentus apie taikos sutarties vykdymą, jų ieškovės atstovui neginčijant, taip pat įvertinus teismų duomenų bazės LITEKO duomenis, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023, galima manyti, kad atsakovės UAB „Kavesta“ prievolė padengti ieškovei skolas pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000178539, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000179119, ir pagal 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000180391, yra pasibaigusi. Taip pat pasibaigusi ir atsakovo D. L., kaip šios prievolės laiduotojo, solidari prievolė ieškovei pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.

10. Sutiktina su atsakovų atstovo teiginiais, kad šalys, susitardamos dėl minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarkos, modifikavo šalių susitarimą – tą Pardavimo sutarties t dalį, kurioje spręstas klausimas dėl atsiskaitymo pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, joje šalys nenustatė sąlygos, kad nevykdant taikos sutarties bus mokami delspinigiai. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kuri pasibaigus pagrindinei prievolei taip pat pasibaigia. Paprastai pačioje taikos sutartyje yra numatoma, kaip užtikrinamas netinkamas taikos sutarties vykdymas – taikos sutartyje nurodytomis konkrečiomis netesybomis ar palūkanomis (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-651-278/2020, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-200-643/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-464/2023, 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-330/2024, kt.), to šiuo atveju taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 šalys nenumatė.

11. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalims taikiu būdu išsprendus neįvykdytos Pardavimo sutarties dalies vykdymą taikos sutartyje nustatytu būdu, tokiu būdu šalims modifikavus susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitas faktūras ir atsakovei UAB „Kavesta“ įsipareigojus sumokėti pagal šias sąskaitas pagal grafiką, nenumatant už įmokų nemokėjimą ar nesavalaikį mokėjimą netesybų, bet nustatant ieškovei galimybę atsakovei netinkamai vykdant taikos sutartį ieškovei teisę prašyti vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai iš karto (2.4 punktas), atsakovei tinkamai įvykdžius taikos sutarties sąlygas (ieškovės atstovas neginčijo šių atsakovo atstovo teiginių), pripažintina, kad ieškovė be jokio pagrindo prašo iš atsakovų delspinigių pagal tas pačias Pardavimo ir Laidavimo sutartis ir pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis. Tokiu būdu ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais sudarant taikos sutartį ir pareiškė jiems siurprizinį ieškinį jų išspręstame ginče taikiu būdu. Tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl netesybų pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras priteisimo, nesudaro pagrindo ieškovei jų reikalauti pagal išvestinę prievolę, kadangi jų nebuvo numatyta taikos sutartyje, o pagrindinė prievolė yra pasibaigusi atsakovei UAB „Kavesta“ įvykdžius sutartu būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024-02-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-557-901/2024, kuriuo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priimti naują galutinį sprendimą, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 3 642,75 EUR delspinigių, žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tokias išvadas leidžia daryti sprendimo 17 punkte išdėstyti motyvai.

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismas neįvertino, kad ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo teisę į delspinigius už 6 mėnesius, t. y. už 184 dienas (laikotarpis nuo 2023-03-11 iki 2023-09-11). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovais 2023-08-08 sudarė taikos sutartį už laikotarpį nuo 2023-08-08 iki 2023-09-11, t. y. už 34 dienas, ieškovė neprašė priteisti iš atsakovų delspinigių. Ieškovės apskaičiuoti mokėtini delspinigiai buvo už 150 kalendorines dienas ir lygūs 7 285,50 EUR (150 d. x 48,57 EUR), t. y. už laikotarpį nuo 2023-03-11 iki 2023-08-07.

14.2. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo skaičiuojami delspinigiai, buvo neapmokėti nuo jų išrašymo dienos. Jos nebuvo apmokėtos nei 2023-03-11, nei 2023-08-07, tai reiškia, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius, nes UAB „Kavesta“ nebuvo įvykdžiusi savo prievolės, kuri numatyta sutarties 5.1. punkte (sumokėti per 1 dieną po PVM sąskaitos išrašymo ir produktų pristatymo).

14.3. Ieškinio padavimo dieną (2023-09-11) UAB „Kavesta“ prievolės apeliantei, priešingai nei nurodė teismas, nebuvo pasibaigusios.

14.4. Vadovaujantis tokia argumentacija, kurią išdėstė apylinkės teismas, kreditorius negali atskirai reikalauti netesybų visais atvejais, kai, skolininkas nevykdęs prievolės ilgą laiką, tačiau turėjęs pareigą mokėti ir delspinigius, vieną dieną apmokėtų tik sąskaitas, t. y. įvykdytų pagrindinę prievolę, bet nesumokėtų delspinigių. Apylinkės teismo vertinimu, pasibaigus pagrindinei prievolei, kreditorius negali prisiteisti delspinigių neperžengiant ieškinio senaties termino ribų už laikotarpį iki sąskaitų apmokėjimo dienos, tai akivaizdžiai neatitinka CK 6.71 str. nuostatų. Konkrečiu atveju šalys dėl pagrindinės prievolės sudarė taikos sutartį, kuria sutarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų (ta pati situacija būtų, jeigu skolininkas būtų apmokėjęs visas sąskaitas), tačiau tai neatima teisės kreditoriui reikalauti sumokėti netesybas, jeigu tokios teisės jis neatsisakė.

14.5. Taikos sutartimi nebuvo pakeistos (modifikuotos) jokios minėtos sutarties sąlygos, sutartis ir šią dieną galioja ta apimtimi, kuri buvo jos pasirašymo metu ir jeigu UAB „Kavesta“ pagal ją šią dieną įsigytų iš ieškovės prekių, ji privalėtų atsiskaityti joje nurodytais terminais (pagal sutarties 5.1.p), o to nepadarius privalėtų mokėti netesybas, numatytas sutartyje. Taikos sutartimi šalys susitarė ne modifikuoti sutartį, o atsakovams pripažinus skolą susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų ( žr. taikos sutarties 2.1–2.3 punktai).

14.6. Taikos sutartyje nėra sąlygų, kurios patvirtintų, kad šalys būtų susitarusios ir numačiusios netesybas dėl netinkamo taikos sutarties vykdymo, be to, ieškovės reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo nėra susijęs su pagrindinės prievolės neįvykdymu pagal taikos sutarties sąlygas, o apima pagrindinės prievolės neįvykdymo laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo, kuri, priešingai nei nurodo teismas, nebuvo nei pasibaigusi, nei modifikuota.

14.7. Apeliantės vertinimu, tai, kad iki priimant galutinį sprendimą šioje byloje UAB „Kavesta“ sumokėjo visą sumą pagal taikos sutartį, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes kaip jau minėta, ieškinys dėl delspinigių priteisimo reiškiamas dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo laikotarpiu iki taikos sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

14.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 nebuvo pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė (apeliantė) atsisakė tokį reikalavimą pareikšti ateityje (ieškinio senaties termino ribose).

14.9. Apeliantė akcentuoja, kad civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 buvo pareikšti ieškinio reikalavimai tik dėl 48 570 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (48 570 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 082 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.10. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad „šalys pareiškia, jog pasirašydamos šią Taikos sutartį išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir/ar ginčus civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023<...>“, tačiau nėra jokių susitarimų, kuriais ieškovė būtų atsisakiusi netesybų. Pabrėžtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, todėl, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, taikos sutartis ir buvo sudaryta neperžengiant tų ribų. Akivaizdu, kad taikos sutartimi buvo išspręstas UAB „Kavesta“ skolos, buvusios 2023-08-08, sumokėjimo klausimas, tačiau nebuvo išspręstas netesybų, atsiradusių iki taikos sutarties sudarymo dienos, klausimas.

14.11. Nepagrįsti teismo argumentai, esą ieškovė pareikšdama ieškinį dėl delspinigių priteisimo piktnaudžiavo savo teisėmis. Apeliantės nuomone, teismas tokią nepagrįstą išvadą padarė manydamas, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius dėl taikos sutarties nevykdymo, tačiau, kaip jau minėta, tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės.

14.12. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad reikšdama reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo įvertino sąžiningumo kriterijų ir nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad atsakovai su ieškove 2023-08-08 sudarė taikos sutartį, už laikotarpį nuo 2023-08-08 iki 2023-09-11, t. y. už 34 dienas ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės delspinigių“ ir juos skaičiuoja tik už 150 dienų, t. y. nuo 2023-08-08 iki 2023-08-07. Paminėtina, kad ieškinio senaties terminas delspinigiams priteisti nėra praleistas.

14.13. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

14.14. Apeliantė, naudodamasi dispozityviškumo principu, kuris leidžia dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, apeliacinį skundą teikia tik dėl dalies galutinio sprendimo, nes sumažina prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc.. Apeliantė sumažina prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc., taigi apeliacinį skundą teikia dėl 3 642,75 EUR delspinigių.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir suprato ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priteisti delspinigius, priskaičiuotus iki taikos sutarties sudarymo (2023-08-07) už 150 d; ieškinio atmetimo motyvai buvo įskaitant ir nesąžiningą Apeliantės elgesį, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, reiškiant tokį ieškinį, kai ginčas buvo išspręstas, o cituojamų bylų aplinkybės nors ir nėra identiškos, tačiau tam tikros aplinkybės panašios.

16.1. Šalys 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateiktoje taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutartis sudaroma dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. priimto preliminaraus teismo sprendimo. Šioje byloje apeliantės 2023-07-04 ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš 2019-10-02 tarp UAB „Naftrus“ ir UAB „Kavesta“ sudarytos naftos produktų tiekimo–pardavimo sutarties Nr. 2019D-12, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo 17 p. nurodė, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kuri pasibaigus pagrindinei prievolei taip pat pasibaigia.

Paprastai pačioje taikos sutartyje yra numatoma, kaip užtikrinamas netinkamas taikos sutarties vykdymas – taikos sutartyje nurodytomis konkrečiomis netesybomis ar palūkanomis pagrįstai. Šalys iš naujo susitarė dėl pagrindinės prievolės pagal Sutartį (ir PVM sąskaitas faktūras) mokėtinų sumų dydžio ir sumokėjimo tvarkos.

16.2. Šalys nenumatė ir nesitarė, kad yra ar gali būti skaičiuojami delspinigiai dėl pagrindinės prievolės termino pažeidimo. Tačiau numatė papildomą garantiją, skatinančią savalaikį atsiskaitymą – Taikos sutarties 2.4. šalys susitaria, kad Atsakovams nesumokėjus nors vienos visos ar dalies einamosios įmokos, kurios numatytos šios sutarties 2.3.1.–2.3.6. punkte, UAB „Naftrus“ turi teisę prašyti vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai iš karto.

16.3. Ieškovės atstovas posėdžio metu nepaaiškino, kodėl reiškiant 2023-09-11 ieškinį delspinigių nebuvo prašoma priteisti, jeigu tokią teisę Ieškovė turėjo. Tokio reikalavimo kėlimas pateikiant naują ieškinį, Atsakovų nuomone, yra piktnaudžiavimas teise. Atkreiptinas dėmesys, kad, net 2023-06-23 sudarant skolų suderinimo aktą, pati Apeliantė nenurodė, kad egzistuoja delspinigiai, ir jų priteisti, reikšdama pirminį ieškinį, neprašė.

16.4. Taikos sutarties sąlyga dėl delspinigių (jų nebuvimo) buvo esminė, lėmusi Atsakovų sprendimą kuo greičiau užbaigti teisminį ginčą sudarant Taikos sutartį, nedidinant bylinėjimosi kaštų, Atsakovams nekeliant bet kokių priešpriešinių reikalavimų Ieškovui. Atsakovai siekė, kad sudarant Taikos sutartį būtų atkurta tarp šalių teisinė ir socialinė taika. Žinant ar bent numanant, kad Ieškovė yra priskaičiavus, ar reikalaus ateityje delspinigių, tokia Taikos sutartis nebūtų sudaryta arba sudaryta kitomis sąlygomis.

16.5. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Šalys Taikos sutartimi susitardamos dėl PVM sąskaitų faktūrų (2022-11-24 PVM sąskaita faktūra, NAD serija Nr. 000178539, 14 000 Eur sumos ; 2022-12-01 PVM sąskaita faktūra, NAD serija Nr. 000179119, 21 450 Eur sumos; 2022-12-19 PVM sąskaita faktūra, NAD serija Nr. 000180391, 13 120 Eur sumos), 48 570 Eur sumos ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarkos modifikavo susitarimą – nenustatė sąlygos, kad yra (bus) mokami delspinigiai. Tad reikalavimas priteisti delspinigius kildinamus iš Sutarties, kuri šalių susitarimu dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų buvo modifikuota į Taikos sutartį, nebuvo teisinio pagrindo.

16.6. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2024-02-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-557-901/2024, kuriuo nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

20. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog šalys dėl pagrindinės prievolės kitoje byloje sudarė taikos sutartį, kuria sutarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų, tačiau tai neatima teisės kreditoriui reikalauti sumokėti netesybas šioje byloje, jeigu tokios teisės jis neatsisakė. Taikos sutartimi nebuvo pakeistos (modifikuotos) šalių sutarties sąlygos, sutartis ir šią dieną galioja ta apimtimi, kuri buvo jos pasirašymo metu

21. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar šalių sudarytoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 šalys susitarė, jog nereikš pretenzijų ir dėl šioje byloje nurodomų delspinigių.

Faktinės bylos aplinkybės

22. 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ su UAB „Kavesta“ sudarė naftos produktų tiekimo –pardavimo sutartį Nr. 2019D-12, pagal kurią ieškovas (Pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė UAB „Kavesta“ (Pirkėja) pirkti dyzeliną, benziną (toliau sutartyje – Produktai) šioje sutartyje apibrėžtomis sąlygomis (1.1 punktas). Į Produktų kainą įeina ir transporto paslaugos (2.2 punktas). Pirkėja privalėjo atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos (5.4 punktas). Laiku neapmokėjus už Produktus, kaip numatyta sutarties 5.1. punkte, Pirkėja ne ginčo tvarka įsipareigojo mokėti Pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 proc. pirktų–išduotų Produktų sumai su PVM už kiekvieną pavėluotą dieną (6.2. punktas).

23. 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ (Kreditorius) su D. L. sudarė UAB „Kavesta“ (Klientu) prievolių ieškovei laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas laidavo už Klientą ir įsipareigojo atsakyti Kreditoriui visu savo turtu, jeigu Klientas tinkamai nevykdys prievolių pagal minėtą 2019 m. spalio 2 d. Pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kreditorės UAB „Naftrus“ ir Klientės UAB „Kavesta“ (2 punktas). Klientui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal tiekimo– pardavimo sutartį, Laiduotojas ir Klientas Kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai (3.1. punktas).

24. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023 m. liepos 12 d. priimtas teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023, kuriuo nutarta solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 48 570 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 082 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys toje byloje pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

25. Teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Nafrus“ ir atsakovų UAB „Kavesta“ bei D. L. 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo skolą mokėti dalimis.

26. Šalys sudarė 2019 m. spalio 2 d. pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kavesta“ iki galo neapmokėjo sąskaitų – 2022 m. lapkričio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000178539, buvo parduotas dyzelinas už 14 000 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000179119, buvo parduotas dyzelinas už 21 450 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, NAD serija Nr. 000180391, buvo parduotas dyzelinas už 13 120 Eur – 48 570 Eur sumą.

27. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad „šalys pareiškia, jog pasirašydamos šią Taikos sutartį išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir/ar ginčus civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023“.

Dėl ieškovės teisės į delspinigius

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad patvirtinta teismo sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023, kurioje 2023-07-04 apeliantės ieškinio reikalavimai kildinami iš 2019-10-02 tarp UAB „Naftrus“ ir UAB „Kavesta“ sudarytos naftos produktų tiekimo–pardavimo sutarties Nr. 2019D-12.

30. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad teismas neįvertino, kad ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo teisę į delspinigius už 6 mėnesius, t. y. už 184 dienas (laikotarpis nuo 2023-03-11 iki 2023-09-11), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovais 2023-08-08 sudarė taikos sutartį už laikotarpį nuo 2023-08-08 iki 2023-09-11, t. y. už 34 dienas, ieškovė neprašė priteisti iš atsakovų delspinigių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sudarydamos paminėtą taikos sutartį, šalys susitarė dėl pagrindinės prievolės pagal Sutartį (ir PVM sąskaitas faktūras) mokėtinų sumų dydžio ir sumokėjimo tvarkos, o šalių taikos sutarties, kuri patvirtinta teismo nutartimi, 2.2. p. buvo nurodyta, kad ieškovė UAB „Naftrus“ atsisako ieškinio reikalavimų atsakovams dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (48 570 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Paminėto šalių sutarties punkto aiškinimas pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles leidžia padaryti išvadą, jog sudarant taikos sutartį šios bylos apeliantė atsisakė įstatyme numatytų procesinių netesybų nuo bylos iškėlimo teisme 2023-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sudarė susitarimą dėl pagrindinės prievolės įvykdymo, ginčo netesybų suma jau buvo susidariusi, todėl sutiktina su atsakove, jog taikos sutartyje nepasisakydama dėl sutartinių netesybų, kurios yra išvestinės iš pagrindinės prievolės netinkamo vykdymo, šios bylos ginčo netesybų atsisakė.

32. Apeliantė nurodo, jog ginčo ieškovės apskaičiuoti mokėtini delspinigiai buvo už 150 kalendorines dienas ir lygūs 7 285,50 EUR (150 d. x 48,57 EUR), t. y. už laikotarpį nuo 2023-03-11 iki 2023-08-07, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, ši suma apeliantei buvo žinoma ir aiški taikos sutarties patvirtinimo metu ir ji yra kildinama iš pagrindinės prievolės, dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis.

33. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias buvo skaičiuojami delspinigiai, buvo neapmokėtos nuo jų išrašymo dienos ir apeliantė turėjo teisę skaičiuoti sutartyje numatytus delspinigius, nes UAB „Kavesta“ nebuvo įvykdžiusi savo prievolės, kuri numatyta sutarties 5.1. punkte (sumokėti per 1 dieną po PVM sąskaitos išrašymo ir produktų pristatymo), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad taikos sutartis nebuvo įvykdyta ir esant taikos sutarties, kuri patvirtina teismo nutartimi, 6 punktui, nustatančiam, jog, pasirašydamos šią taikos sutartį, išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir (ar) ginčus civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023, nurodomų faktinių aplinkybių vertinimas negali sukelti teisinių pasekmių.

34. Darytina išvada, jog pagrindinė šalių prievolė, iš kurios yra kildinama ginčo delspinigių suma, yra pasibaigusi, ir atsakovė pagrįstai turi pagrindo tikėtis, jog ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių yra pasibaigęs.

35. Sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Tų pačių sutarties sąlygų traktavimas vienaip, kai sutartis yra galiojanti, ir traktavimas kitaip, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis geros verslo praktikos.

36. Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagrindinis netesybų bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis. Vadinasi, šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Kaip nurodoma Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga).

37. Paminėtas išaiškinimas leidžia padaryti išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantės pateiktu taikos sutarties sąlygų subjektyviu aiškinimu dėl ginčo delspinigių, nes šalių taikos sutarties, kuri patvirtinta teismo nutartimi, 6 p. šalys pareiškia, jog, pasirašydamos šią taikos sutartį, išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir (ar) ginčus civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 ir daugiau neturėsiančios pretenzijų viena kitai, išskyrus galimas pretenzijas dėl šios taikos sutarties tinkamo vykdymo.

38. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 28 punktas).

39. Šalių taikos sutartimi, kad užtikrintų taikos sutarties tinkamą įvykdymą, 2.4 p. šalys susitarė, kad atsakovams nesumokėjus nors vienos visos ar dalies einamosios įmokos, kurios numatytos šios sutarties 2.3.1–2.3.6 punktuose, UAB „Naftrus“ turi teisę prašyti vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai iš karto, o procesinių palūkanų apeliantė atsisakė. Todėl esant aiškiam šalių taikos sutartyje susitarimui dėl pagrindinės prievolės, procesinių palūkanų atsisakymo bei šalių susitarimui, jog, pasirašydamos šią taikos sutartį, išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir (ar) ginčus civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 ir daugiau neturėsiančios pretenzijų viena kitai, ginčo klausimas dėl delspinigių, kaip išvestinės prievolės, priešingai nei apeliantė nurodo, neturi būti nagrinėjamas iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Teismas pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai teisinės reikšmės neturi ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Atsakovė UAB ,,Kavesta‘‘ prašo priteisti ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitus kriterijus, laikytinos pagrįstomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Naftrus“ atsakovei UAB „Kavesta“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Erika Misiūnienė