Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-557-901/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-13
Bylos Nr.: e2-557-901/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01868-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Spalvienė
Atsakovas: UAB „Kavesta“, D. L.
Advokatai: Paulius Alšauskas, Edgaras Jautakis

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.4.1.11.1Leistinumas, ieškiniui keliami reikalavimai ir jo nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka
3.4.1.11.3Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas

Civilinė byla Nr. e2-557-901/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01868-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.16.1; 3.1.7.6; 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,sekretoriaujant Mildai Gricienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,atsakovų atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Naftrus“ ieškinį atsakovams UAB „Kavesta“ ir D. L. dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 7 285,50 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ su UAB „Kavesta“ sudarytos naftos produktų tiekimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Pardavimo sutartis) ir prievolių nesavalaikio vykdymo (uždelsto mokėjimo). Solidarios atsakomybės iš atsakovo D. L. reikalauja atsižvelgiant į ieškovės ir šio atsakovo 2019 m. spalio 2 d. sudarytą UAB „Kavesta“ prievolių ieškovei laidavimo sutartį (toliau Laidavimo sutartis). Pagal šią sutartį atsakovei UAB „Kavesta“ buvo parduota viso prekių už 48 570 Eur pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000178539, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000179119 ir pagal 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000180391. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad „galutiniai atsiskaitymai tarp šalių vykdomi pagal faktiškai pristatytus pirkėjui prekių kiekius. Tai turi būti padaryta per 1 (vieną) darbo dieną po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo ir produktų gavimo dienos“. Pagal šios sutarties 6.2 punktą, laiku neapmokėjus už produktus, kaip numatyta sutarties 5.1 punkte, pirkėjas ne ginčo tvarka moka pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 proc. pirktų-išduotų produktų sumai su PVM, už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kavesta“ tinkamai prievolės nevykdė, atsakomybė atsakovui D. L. dėl 7285,50 Eur delspinigių sumokėjimo pagal Laidavimo sutarties 3.1. punktą ir CK 6.81 straipsnio 1 dalį yra solidari kartu su UAB „Kavesta“.

2. 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminariu teismo sprendimu teismas ieškovės reikalavimus tenkino, solidariai iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. priteisė 7 285,50 Eur delspinigių bei lygiomis dalimis 83 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato išlaidų, viso 446 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 223 Eur, ieškovės UAB „Naftrus“ naudai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Kavesta“ 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti. Pažymėjo, kad šalys, veikdamos gera valia, nusprendė užbaigti kilusi teisminį ginčą dėl iš Pardavimo sutarties kilusių prievolių ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad UAB „Kavesta“ sumokės ieškovei 48 570 Eur taikos sutartyje nustatytu grafiku. Atsakovas vykdo taikos sutarties sąlygas ir moka numatytas sumas. CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 7 straipsnis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Sąžiningumas tarpusavio santykiuose yra pamatinis principas, neatsiejamas nuo teisingumo. To, kuris nesąžiningai pasinaudoja savo teisėmis ar situacija, reikalavimas, nors ir sudaro „teisėto“ reikalavimo įspūdį, negali būti ginamas teismo. Pažymi, kad UAB „Kavesta“ siekė, kad sudarant taikos sutartį būtų atkurta tarp šalių teisinė ir socialinė taika. Ieškovė, reikšdama pirminį reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo ir nuslėpdama savo ketinimus skaičiuoti/reikalauti delspinigių, pasielgė nesąžiningai, kadangi tokio reikalavimo atskleidimas būtų lėmęs visai kitokią UAB „Kavesta“ poziciją dėl ginčo ar taikos sutarties sudarymo. CK 6.983 straipsnis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. <...> Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Per visą bendradarbiavimo praktiką UAB „Kavesta“ buvo parduota produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur, nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti ieškovė nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal Pardavimo sutartį, kas patvirtina, kad ir sudarant taikos sutartį ketinimas aptarti delspinigius nebuvo aktualus. Tuo pačiu UAB „Kavesta“ nekėlė pretenzijų ieškovei dėl produkcijos tiekimo/kokybės. Taigi, šalių elgesys Pardavimo sutarties vykdymo metu leido suprasti UAB „Kavesta“, kad delspinigių mokėjimo reikalavimas nėra keliamas. Sudaryta taikos sutartis apėmė ginčo, kildinamo iš Pardavimo sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, geranorišką išsprendimą. Išsprendus ginčą ir susitarus dėl mokėjimų dydžio ir tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nesąžiningas ir neteisėtas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu. Dabartiniam reikalavimui priteisti delspinigius, kildinamus iš Pardavimo sutarties, kuri šalių susitarimu dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų buvo modifikuota į taikos sutartį, nėra teisinio pagrindo. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kadangi ginčijama prievolė sumokėti 48 570 Eur sumą buvo modifikuota į taikos sutartį, teisė skaičiuoti delspinigius (išvestinė prievolė) pagal buvusią Pardavimo sutartį pasibaigė ir transformavosi į prievolę UAB „Kavesta“ mokėti įmokas nustatytu grafiku. Dėl to ieškinys priteisti delspinigius yra atmestinas. Pažymima taip pat, kad ieškovės iniciatyva nustatyti 0,1 proc. delspinigiai yra neproporcingi, neprotingi ir aiškiai per dideli, neatitinka nusistovėjusios šalių bendradarbiavimo praktikos ir verslo tradicijos ir logikos. Tokio dydžio delspinigių dydis neatlieka kompensacinės funkcijos, o ja siekiama nesąžiningai pasipelnyti, taigi delspinigiai mažintini/nepriteistini ir dėl šios priežasties. Netesybos teismo gali būti mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

4. Ieškovės atstovas atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus su prieštaravimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus, kad iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. būtų solidariai priteista 48 570 Eur skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje nebuvo pareikšta reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė atsisakė tokį reikalavimą pareikšti ateityje (ieškinio senaties termino ribose), nes Pardavimo sutarties 6.2 punktas numatė, kad laiku neapmokėjus už produktus, kaip numatyta sutarties 5.1 punkte, pirkėjas ne ginčo tvarka moka pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 % pirktų-išduotų produktų sumai su PVM, už kiekvieną pavėluotą dieną. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovais 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo skolą mokėti dalimis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei netesybas dėl prievolės pažeidimo, todėl atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog nuo šios prievolės vykdymo yra atleisti ar jos neturi/ar neturės vykdyti. Pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atsižvelgiant į sąžiningumo kriterijų ieškovė netesybas skaičiavo iki taikos sutarties sudarymo dienos. Ieškinio senaties terminas delspinigiams priteisti nėra praleistas. Nesutinka, kad taikos sutartimi buvo modifikuota Pardavimo sutartis. Nurodo, kad taikos sutartimi nebuvo pakeistos jokios minėtos sutarties sąlygos, sutartis ir šiai dienai galioja ta apimtimi, kuri buvo jos pasirašymo metu ir jeigu UAB „Kavesta“ pagal ją šiai dienai įsigytų iš ieškovės prekių, jis privalėtų atsiskaityti joje nurodytais terminais, o to nepadarius privalėtų mokėti netesybas. Taikos sutartimi šalys susitarė ne modifikuoti sutartį, o atsakovams pripažinus skolą susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų. Ieškovė nesutinka dėl netesybų mažinimo. Pažymi, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, o UAB „Kavesta“ - verslo subjektas, turinti verslo patirties ir sudaręs ne vieną sutartį, laiduotojas tuo metu buvo šios bendrovės administracijos vadovas ir galimai bendrovės akcininkas. Atsakovams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad sudarydami sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju - galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydami sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Pažymi, kad Pardavimo sutarties nuo 2019 metų atsakovai nei karto neprašė keisti ir nekėlė klausimo dėl sutartyse sulygtų delspinigių dydžio, todėl šioje sutartyje įtvirtintas netesybų dydis negali būti ginčijamas šioje byloje.

Šalies argumentai

5. 2023 m. spalio 26 d. teismui pateiktas D. L. prieštaravimas dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti. Atsakovas palaiko UAB „Kavesta" prieštaravimus. Papildomai nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl 7285,50 Eur delspinigių priteisimo, kurie apskaičiuoti remiantis ta pačia Pardavimo sutartimi ir ginčo sąskaitomis (skola), kai pagrindinis ginčas buvo išspręstas abipusiu sutarimu teismui patvirtinant taikos sutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Ieškovė, pareikšdama tokio pobūdžio ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šalys, sudarydamos Taikos sutartį, gera valia susitarė, kad 2023 m. liepos 4 d. ieškinio reikalavimai, kildinami iš Pardavimo sutarties, apima mokėtinos sumos pagal šią sutartį dydį ir mokėjimo tvarką. Taikos sutartis sudaryta dėl visų nesutarimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir ginčų konkrečioje civilinėje byloje dėl ieškinio dalyko. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Atsakovas pažymi, kad nuo pat Pardavimo sutarties sudarymo produkcijos UAB „Kavesta" pagal šią sutartį iš ieškovės įsigijus produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur. Nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti, ieškovė niekada nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal šią sutartį, kas patvirtina, kad ir sudarant taikos sutartį ketinimas aptarti delspinigius nebuvo aktualus. Be to, sudarant taikos sutartį ieškovė atsisakė reikalavimo dėl procesinių palūkanų (2.2. p.), tad tikėtis, kad ieškovė papildomai reikalaus delspinigių, atsakovai negalėjo. Priešingu atveju tokia taikos sutartis nebūtų sudaryta arba sudaryta kitomis sąlygomis. Prievolė pagal Pardavimo sutartį yra pasibaigusi modifikuojant ją į taikos sutartį. Be to ieškovės iniciatyva nustatyti 0,1 proc. delspinigiai yra neproporcingi ir aiškiai per dideli. Priskaičiuoti delspinigiai neatitinka nusistovėjusios šalių bendradarbiavimo praktikos ir verslo tradicijos ir logikos. Tokio dydžio delspinigių dydis neatlieka kompensacinės funkcijos, o ja siekiama nesąžiningai pasipelnyti, taigi delspinigiai mažintini/nepriteistini ir dėl šios priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad tai, kad šalys sudarė taikos sutartį nereiškia, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimų dėl netesybų priteisimo. Netesybos skaičiuotos iki kreipimosi į teismą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) už šešis mėnesius, atimant laikotarpį nuo kada toje byloje sudaryta taikos sutartis. Sutartinę atsakomybę (reikalauti delspinigių) ieškovė nusprendė taikyti nuo 2023 m. kovo 11 d. Ieškinio teismui pareiškimas yra tik šios teisės realizavimas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas paaiškino, kad šiuo metu UAB „Kavesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymi, kad šalių sudaryta taikos sutartis apėmė ginčo, kildinamo iš Pardavimo sutarties ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, geranorišką išsprendimą. Šalių tikrasis ketinimas ir buvo išspręsti šį ginčą dėl išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų pagal Pardavimo sutartį, nereiškiant priešpriešinių reikalavimų. Išsprendus ginčą ir susitarus dėl mokėjimų dydžio ir tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nesąžiningas ir neteisėtas. Visos sumos UAB „Naftrus“ pagal jos ir atsakovų 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą taikos sutartį yra sumokėtos, pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ su UAB „Kavesta“ sudarė naftos produktų tiekimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas (Pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė UAB „Kavesta“ (Pirkėja) pirkti dyzeliną, benziną (toliau sutartyje - Produktai) šioje sutartyje apibrėžtomis sąlygomis (1.1 punktas). Į Produktų kainą įeina ir transporto paslaugos (2.2 punktas). Pirkėja privalėjo atsiskaityti per 30 dienų, nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos (5.4 punktas). Laiku neapmokėjus už Produktus kaip numatyta sutarties 5.1. punkte, Pirkėja ne ginčo tvarka įsipareigojo mokėti Pardavėjui netesybas, kurių dydis lygus 0,1 proc. pirktų - išduotų Produktų sumai su PVM, už kiekvieną pavėluotą dieną (6.2. punktas). Iš ginčo šalių atstovų paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad ši sutartis yra galiojanti, nėra nutraukta.

9. 2019 m. spalio 2 d. UAB „Naftrus“ (Kreditorius) su D. L. sudarė UAB „Kavesta“ (Klientu) prievolių ieškovei laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas laidavo už Klientą ir įsipareigojo atsakyti Kreditoriui visu savo turtu, jeigu Klientas tinkamai nevykdys prievolių pagal minėtą 2019 m. spalio 2 d. Pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kreditoriaus UAB "Naftrus" ir Kliento UAB „Kavesta“ (2 punktas). Klientui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal tiekimo - pardavimo sutartį, Laiduotojas ir Klientas Kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai (3.1. punktas).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023 m. liepos 12 d. priimtas teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 48 570 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1082 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys toje byloje pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Nafrus“ ir atsakovų UAB „Kavesta“ bei D. L., 2023 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo skolą mokėti dalimis. Skola priteista pagal 2019 m. spalio 2 d. Pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB "Naftrus" ir UAB „Kavesta“ pagal UAB „Kavesta“ pilnai neapmokėtas sąskaitas (2022 m. lapkričio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000178539 buvo parduotas dyzelinas už 14000 Eur, 2022 m. gruodžio 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000179119 buvo parduotas dyzelinas už 21450 Eur, 2022 m. gruodžio 19 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000180391 buvo parduotas dyzelinas už 13120 Eur) už prekes 48 570 Eur sumai. Skola iš atsakovo D. L. solidariai priteista, nes jis laidavo už UAB „Kavesta“ prievolių vykdymą. Netesybų toje byloje iš atsakovų priteisti nebuvo prašoma.

11. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kavesta“ ir D. L. 7 285,50 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas pažymi, kad taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad „šalys pareiškia, jog pasirašydamos šią Taikos sutartį išsprendžia visus jų esančius nesutarimus ir/ar ginčus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)...>, tačiau nėra jokių susitarimų, kuriais ieškovė būtų atsisakiusi netesybų. Ieškovės atstovo teigimu UAB „Kavesta“ už kiekvieną pradelstą dieną pagal sutartį turėjo sumokėti 48,57 Eur delspinigių. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Taigi ieškovė turi teisę į delspinigius už šešis mėnesius, t.y. už 184 dienas (laikotarpis nuo 2023 m. kovo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai su ieškove 2023 m. rugpjūčio 8 d. sudarė taikos sutartį, už laikotarpį nuo tos dienos iki 2023 m. rugsėjo 11 d., t.y. už 34 dienas ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės delspinigių. Atsakovės mokėtini delspinigiai yra už 150 dienas ir lygūs 7285,50 Eur (150 d. x 48,57 Eur).

12. Atsakovai prieštaravimais preliminariam sprendimui su ieškinio reikalavimais nesutinka. Jų atstovo teigimu ieškovė, pareikšdama tokio pobūdžio ieškinį, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šalys, sudarydamos Taikos sutartį, gera valia susitarė, kad 2023 m. liepos 4 d. ieškinio reikalavimai, kildinami iš Pardavimo sutarties, apima mokėtinos sumos pagal šią sutartį dydį ir mokėjimo tvarką. Šalys iš naujo susitarė dėl pagrindinės prievolės pagal Pardavimo sutartį (ir PVM sąskaitas faktūras) mokėtinų sumų dydžio ir sumokėjimo tvarkos. Šalys nenumatė ir nesitarė, kad yra ar gali būti skaičiuojami delspinigiai dėl pagrindinės prievolės termino pažeidimo. Šalys papildomai taikos sutartyje akcentavo, kad: 2.4 punktu šalys susitaria, kad atsakovams nesumokėjus nors vienos visos ar dalies einamosios įmokos, kurios numatytos šios sutarties 2.3.1.-2.3.6. punkte, UAB „Naftrus“ turi teisę prašyti vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai iš karto. Taikos sutarties sąlyga dėl delspinigių (jų nebuvimo) yra esminė, lėmusi UAB „Kavesta“ sprendimą kuo greičiau užbaigti teisminį ginčą sudarant taikos sutartį, nedidinant bylinėjimosi kaštų, atsakovams nekeliant bet kokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Šalių tikrasis ketinimas ir buvo išspręsti šį ginčą dėl išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų pagal Pardavimo sutartį. Šalys susitardamos dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarkos modifikavo susitarimą, kuriame šalys nenustatė sąlygos, kad bus mokami delspinigiai. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Šiuo atveju atsakovai Taikos sutarties sąlygas vykdė tinkamai ir visas sumas sumokėjo. Atsakovai taip pat pažymi, kad Pardavimo sutartyje vienašališkai ieškovės nustatytos netesybos (sutartis parengta ieškovės) yra aiškiai per didelės ir turėtų būti mažintinos.

13. CK 6.983 straipsnis nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 numatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių ) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

16. Ieškovė į teismą dėl netesybų kreipėsi 2023 m. rugsėjo 11 d. Prieš tai netesybų ginče tarp tų pačių šalių dėl tos pačios prievolės apmokėti skolą pagal Pardavimo sutartį pagal tas pačias sąskaitas faktūras, ieškovė nereiškė, be to ir ginčą užbaigus taikiu susitarimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė taip pat neprašė šiame susitarime nustatyti netesybas. Atsakovų atstovo teigimu, kadangi pagal Pardavimo sutartį atsakovų sutartiniai santykiai su ieškove tęsėsi ne vienus metus, yra pirkta – parduota produkcijos daugiau kaip už 1 000 000 Eur, nepaisant pasitaikančio vėlavimo atsiskaityti ieškovė nesinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius pagal Pardavimo sutartį, tokio prievolės užtikrinimo būdo ieškovė taip pat nereikalavo ir sudarant taikos sutartį. Įvertinant atsakovų atstovo pateiktus dokumentus apie taikos sutarties vykdymą, jų ieškovės atstovui neginčijant, taip pat įvertinus teismų duomenų bazės LITEKO duomenis, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), galima spręsti, kad atsakovės UAB „Kavesta“ prievolė padengti ieškovei skolas pagal 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000178539, pagal 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000179119 ir pagal 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą NAD serija Nr. 000180391 yra pasibaigusi. Taip pat pasibaigusi ir atsakovo D. L., kaip šios prievolės laiduotojo, solidari prievolė ieškovei pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras.

17. Sutiktina su atsakovų atstovo teiginiais, kad šalys, susitardamos dėl minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarkos, modifikavo šalių susitarimą – Pardavimo sutartį toje dalyje, kurioje spręstas klausimas dėl atsiskaitymo pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras, kuriame šalys nenustatė sąlygos, kad nevykdant taiko sutarties bus mokami delspinigiai. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kuri pasibaigus pagrindinei prievolei taip pat pasibaigia. Paprastai pačioje taikos sutartyje yra numatoma kaip užtikrinamas netinkamas taikos sutarties vykdymas – taikos sutartyje nurodytomis konkrečiomis netesybomis ar palūkanomis (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-651-278/2020, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-200-643/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-464/2023, 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-330/2024, kt.), ko šiuo atveju taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4137-733/2023 šalys nenumatė.

18. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011, kt. ). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys, tik sudariusios taikos sutartį, paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021).

19. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis).

20. Šalims taikiu būdu išsprendus neįvykdytos Pardavimo sutarties dalies vykdymą taikos sutartyje nustatytu būdu, tokiu būdu šalims modifikavus susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 2022 m. lapkričio 24 d., 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitas faktūras ir atsakovei UAB „Kavesta“ įsipareigojus apmokėti pagal šias sąskaitas pagal grafiką, nenumatant už įmokų nemokėjimą ar nesavalaikį mokėjimą netesybų, bet nustatant ieškovei galimybę atsakovei netinkamai vykdant taiko sutartį ieškovei teisę prašyti vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai iš karto (2.4 punktas), atsakovei tinkamai įvykdžius taikos sutarties sąlygas (ieškovės atstovas neginčijo šių atsakovo atstovo teiginių), pripažintina, kad ieškovė be jokio pagrindo prašo iš atsakovų delspinigių pagal tas pačias Pardavimo ir Laidavimo sutartis ir pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis. Tokiu būdu ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais sudarant taikos sutartį ir pareiškė jiems siurprizinį ieškinį jų išspręstame ginče taikiu būdu.

21. Tai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl netesybų pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras priteisimo nesudaro pagrindo ieškovei jų reikalauti pagal išvestinę prievolę, kadangi jų nebuvo numatyta taikos sutartyje, o pagrindinė prievolė yra pasibaigusi atsakovei UAB „Kavesta“ įvykdžius sutartu būdu.

22. Visą nurydotą įvertinus atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės ieškinys, atitinkamai panaikinant 2023 m. rugsėjo 13 d. šioje byloje priimtą preliminarų teismo sprendimą.

23. Šiuo atveju nėra aktualus klausimas dėl netesybų dydžio, jų mažinimo būtinybės, todėl teismas šio klausimo nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-593-524/2023, kt.).

24. Galutiniu sprendimu spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos atsakovei UAB „Kavesta“ priteistina 800 Eur atsakovės turėtų atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, atsakovų atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

25. Ieškinį atmetus, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei, o iš ieškovės valstybei priteistina 29,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 430 str. teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Naftrus“ atsakovei UAB „Kavesta“ 800 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Naftrus“ į valstybės biudžetą 29,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė