- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-43-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00540-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LKW transportas“
- Ieškovas
- DKV EURO SERVICE GmbH, „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LKW transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria ieškovei DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG išduotas vykdomasis raštas, civilinėje byloje pagal ieškovės „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LKW transportas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LKW transportas“ 113 119,25 Eur skolą, 393,93 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė atliks aštuonis mokėjimus nuo 2023 m. birželio 20 d., o vėluojant sumokėti bent vieną įmoką, bus laikoma, kad visų kitų nesumokėtų įmokų terminai yra suėję ir ieškovė įgis teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš karto. Paaiškino, kad atsakovė nei vienos įmokos nesumokėjo, todėl ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 118 107,88 Eur skolos ir 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „LKW transportas“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuriame nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 59 730,03 Eur, o skolos likutis, numatytas taikos sutartyje, sudaro 58 377,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos apeliacinis teismas atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1046-912/2023, perdavė Vilniaus apygardos teismui klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti iš naujo.
Šalies argumentai
7. Po Vilniaus apygardos teismo įpareigojimo pateikti aktualų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal taikos sutartį atliko mokėjimų už 44 966,54 Eur ir yra skolinga 73 141,34 Eur.
8. Ieškovė pažymėjo, kad iki prašymo padavimo atsakovė daugiau mokėjimų pagal taikos sutartį nėra atlikusi. Ieškovės aiškinimu, remdamasi taikos sutarties 2 punktu, ji įgijo teisę išsiieškoti 73 141,34 Eur skolą, 23 717,61 Eur delspinigius, apskaičiuotus iki prašymo pateikimo dienos – 2023 m. lapkričio 14 d., bei 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną nuo 2023 m. lapkričio 15 d. uždelstą atsiskaityti dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 73 141,34 Eur skolos, 23 717,61 Eur delspinigių, apskaičiuotų iki 2023 m. lapkričio 14 d., ir 0,2 proc. delspinigių, skaičiuotinų nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną nuo 2023 m. lapkričio 15 d. uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš atsakovės UAB „LKW transportas“.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties, nemoka ieškovei sutartų įmokų, todėl, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LKW transportas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas aktualų procesinį turėjo klausimą išspręsti atsižvelgdamas į taikos sutarties tikslą, jos realų įgyvendinimą ir siekį nepakenkti šalių tarpusavio santykiams. Dėl susiklosčiusios finansinės padėties atsakovei nepavyko laiku atlikti mokėjimų pagal taikos sutartį. Tačiau iš visos skolos – 118 107,92 Eur, atsakovė yra sumokėjusi 58 377,89 Eur, t. y. pusę sumos, o pagal grafiką vėluojama sumokėti 29 526,98 Eur.
11.2. Teismas netinkamai interpretavo šalių taikos sutartį ir išduotame vykdomajame rašte nurodė išieškotinus 23 717,61 Eur delspinigius, kuriuos ieškovė skaičiuoja nuo 2023 m. birželio 24 d. Tačiau delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2023 m. spalio 18 d.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė joje nustatytas prievoles. Toks faktas buvo pripažintas atsakovės ir nustatytas teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl 73 141,34 Eur skolos išieškojimo.
12.2. Prievolė mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo viso taikos sutartyje nurodyto įsiskolinimo atsakovei atsirado nuo 2023 m. birželio 23 d., nes tą dieną suėjo visų nesumokėtų įmokų mokėjimo terminas ir atsakovė įgijo pareigą sumokėti visą skolą iš karto.
Teismas nustatė:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis procesinis klausimas svarstomas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).
16. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
17. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
18. Analizuojamu atveju apeliantė (atsakovė) UAB „LKW transportas“ su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis: 1) ištrauką iš elektroninio susirašinėjimo; 2) siuntos kelionės informaciją (apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad mokėjimai pagal taikos sutartį sutriko dėl apeliantės verslo partnerių vėlavimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas); 3) 2023 m. spalio 2 d. – gruodžio 5 d. atsakovės banko sąskaitų išrašus, kuriais remdamasi atsakovė įrodinėja, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nurodytu laikotarpiu nurašė nuo atsakovės sąskaitų 73 619,07 Eur, o tai sutrukdė atsakovei vykdyti prievoles pagal taikos sutartį.
19. Susipažinus su teikiamais naujais duomenimis, darytina išvada, kad informacija apie apeliantės bendravimą su verslo partneriais dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei duomenys apie į valstybės biudžetą sumokėtus (iš sąskaitų nurašytus) mokesčius, nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu (su įvertinimu, ar viena iš taikos sutarties šalių pažeidė joje nustatytas prievoles ir ar dėl to yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą neįvykdytai taikos sutarties daliai). Dėl šios priežasties apeliantės papildomai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti kaip neturinčius reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamam klausimui išspręsti.
20. 2024 m. sausio 31 d., t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išvakarėse, apeliantė pateikė papildomus duomenis apie tai, kad 2024 m. sausio 31 d. ji ieškovei sumokėjo 14 763,45 Eur.
21. Apeliantei išaiškintina, kad spręsdamas dėl nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl nesumokėtos skolos dalies išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kokiais įrodymais apie nesumokėtą skolos dalį disponavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie 44 966,54 Eur skolos dalies ieškovei sumokėjimą (DOK-36262), todėl papildomai teikiamus duomenis apie tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė dar sumokėjo kažkurią dalį skolos, atsisakoma priimti, nes jie neturi reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamam klausimui išspręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
22. Viena pagrindinių asmens teisminės gynybos garantijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, numato asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, siekiant ieškinio patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos išraiška), tuo pačiu ir teismo pareigą išnagrinėti bylą. Išsprendęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis), t. y. teismo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, atitinkamai nustatant, pakeičiant ar nutraukiant jas siejančius materialiuosius teisinius santykius.
23. Tačiau teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, o sprendimo priėmimas dažnai nereiškia ir civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą, galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.
24. Civilinė byla, pradėta pagal ieškovės „DKV EURO SERVICE GmbH + Co. KG“ ieškinį atsakovei UAB „LKW transportas“ dėl skolos priteisimo buvo užbaigta šalims sudarius taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi.
25. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė pripažino turimus skolinius įsipareigojimus ieškovei ir įsipareigojo sumokėti ieškovei 113 119,25 Eur skolą, 393,93 Eur palūkanas, 25 proc. žyminio mokesčio (456,50 Eur), 145,20 Eur vertimo paslaugų išlaidas bei 3 993 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, iš viso – 118 107,88 Eur.
26. Nurodytą pinigų sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 14 763,49 Eur sumokėti iki 2023 m. birželio 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. liepos 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. rugpjūčio 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. rugsėjo 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. spalio 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. lapkričio 20 d.; 14 763,49 Eur – iki 2023 m. gruodžio 20 d.; 14 763,45 Eur – iki 2024 m. sausio 20 d. (taikos sutarties 1 punktas).
27. Šalys taikos sutartyje susitarė, kad jei atsakovė vėluoja sumokėti bet kurią iš numatytų įmokų (visą ar jos dalį) ilgiau kaip dvi dienas, bus laikoma, jog visų kitų nesumokėtų įmokų terminai yra suėję. Tokiu atveju ieškovė įgyja teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš karto, t. y. nesilaikant taikos sutartyje nustatytos tvarkos ir mokėjimo terminų (taikos sutarties 2 punktas). Be to, atsakovei laiku neįvykdžius ar ne visiškai įvykdžius taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovei, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (taikos sutarties 4 punktas).
28. Ieškovė prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytais terminais nemoka įmokų, todėl ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą visai neapmokėtai skolai – 73 141,34 Eur bei delspinigiams – 23 717,61 Eur.
29. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas bei pateiktus duomenis apie mokėjimus pagal ją, nutarė, kad yra pagrindas ieškovei išduoti vykdomąjį raštą dėl neapmokėtos skolos (73 141,34 Eur) ir delspinigių (23 717,61 Eur) išieškojimo.
31. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovė pateikė netikslius duomenis apie nesumokėtą skolos dalį, todėl teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl 73 141,34 Eur, o ne dėl 59 730,03 Eur skolos išieškojimo. Be to, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl ieškovės nurodytos sumos, esą nepaisė šalių lygiateisiškumo principo ir taikos sutarties esmės bei nepagrįstai nustatė, kad iš atsakovės išieškotini ir 23 717,61 Eur dydžio delspinigiai, juos skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 24 d.
32. Sprendžiant byloje kilusį klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai teismas išdavė vykdomąjį raštą neapmokėtai skolai už 73 141,34 Eur išieškoti, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė neneigia, jog netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas, t. y. nemokėjo taikos sutartyje numatytų įmokų pagal nustatytą mokėjimų grafiką, tačiau, jos nuomone, išduodamas vykdomąjį raštą visai neapmokėtai skolai, teismas nepaisė šalių lygiateisiškumo principo bei nustatė netikslią likusios sumokėti skolos dalį.
33. Pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas nevertina, dėl kokių priežasčių atsakinga šalis nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Prieš sudarant taikos sutartį šalis turi įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį joje aptartomis sąlygomis ir tvarka bei prisiimti visas dėl jos nevykdymo kilusias neigiamas pasekmes (sumokėti visą likusią skolą bei mokėti delspinigius). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal šalių pasirašytą taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminė aplinkybė, kurią turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, ir kokia yra neįvykdytos prievolės dalis.
34. Ieškovė, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, nurodė, kad atsakovė atliko 44 966,54 Eur dydžio mokėjimus, todėl likusi neapmokėtos skolos dalis, dėl kurios prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra 73 141,34 Eur. Apeliantės teigimu, ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie likusią nesumokėtos skolos dalį. Atsakovė nurodo, kad ji sumokėjo ieškovei 59 730,03 Eur, todėl skolos likutis, kurio išieškojimui galėjo būti išduotas vykdomasis raštas, yra 58 377,85 Eur.
35. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė išrašą iš sąskaitos Luminor Bank AS, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, iš pateikto išrašo matyti, kad ji į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėja nurodyta ieškovė) laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. pervedė iš viso 44 966,54 Eur (DOK-36262). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visa atsakovės įsiskolinimo ieškovei suma sudaro 118 107,88 Eur, ir rėmėsi taikos sutarties 2 punkte numatyta sąlyga, jog tuo atveju, jeigu atsakovė vėluoja sumokėti bet kurią iš taikos sutartyje numatytų įmokų (visą ar jos dalį) ilgiau kaip dvi dienas, laikoma, kad visų kitų nesumokėtų įmokų terminai yra suėję. Tokiu atveju ieškovė įgyja teisę išieškoti visą įsiskolinimą iš karto, t. y. nesilaikant taikos sutartyje nustatytos tvarkos ir mokėjimo terminų. Ištyręs įrodymus apie atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei, teismas pagrįstai nutarė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios neapmokėtos skolos dalies, t. y. 73 141,34 Eur.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Apeliantei teigiant, kad, vykdydama taikos sutartį, ji sumokėjo ieškovei didesnę, nei skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, skolos dalį, jai kilo pareiga pagrįsti šį teiginį įrodymais. Kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams įrodymų apie tai, kad, vykdydama šalių pasirašytą taikos sutartį, apeliantė sumokėjo daugiau nei 44 966,54 Eur, nėra pateikta, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal byloje esančius duomenis skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovės nesumokėtos skolos dalis sudarė 73 141,34 Eur.
37. Šalys taikos sutartyje nustatė, kad atsakovei laiku neįvykdžius ar ne visiškai įvykdžius numatytus įsipareigojimus, ji turi sumokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (taikos sutarties 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susitarimo dėl netesybų sąlygas, pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą ir dėl 23 717,61 Eur delspinigių, apskaičiuotų per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., išieškojimo.
38. Apeliantės teigimu, taikos sutartimi šalys susitarė, kad delspinigiai skaičiuotini tik nuo 2023 m. spalio 18 d., t. y. nuo to momento, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (įgyvendino teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo).
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pateiktu taikos sutarties sąlygų subjektyviu aiškinimu, nes aptariama sutarties sąlyga (sutarties 4 punktas dėl ieškovės teisės į delspinigius) nesietina su ieškovės teise reikalauti netesybų tik nuo kreipimosi į teismą dėl visos nesumokėtos skolos išieškojimo. Taikos sutarties 2 – 4 punktų turinio sisteminė analizė leidžia vienareikšmiškai teigti, kad delspinigių skaičiavimo pradžios momentas šalių buvo susietas su atsakovės pareigos mokėti skolą pagal taikos sutartas sąlygas nevykdymo data. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo, pirmąją įmoką atsakovė atliko 2023 m. birželio 29 d., nors pagal taikos sutartį pirmosios įmokos mokėjimo terminas suėjo 2023 m. birželio 20 d. Taigi, laikantis taikos sutarties 2 punkto sąlygų, ieškovė nuo 2023 m. birželio 23 d. turėjo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visą skolos sumą, be to, nuo šios datos skaičiuoti atsakovei delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažįstama, jog, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, iš atsakovės išieškotini delspinigiai buvo apskaičiuoti laikantis taikos sutarties sąlygų.
40. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl likusios nesumokėtos skolos dalies – 73 141,34 Eur bei dėl 23 717,61 Eur delspinigių išieškojimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.