- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- II-921-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00692-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- L. F.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. F. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) L. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 (keturiolikai) mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 25 d. 5.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais L. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. F. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas prisipažįsta padaręs pažeidimą, kaltės neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo birželio 24 d., vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, birželio 25 d. 05.47 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas 0,88 (0,86 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs.
Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą, išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Jis turi virš 27 metų vairavimo stažą, yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai.
Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba vairuotoju-ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas privalomas jam vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šią darbo sutartį jis privalo vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę. Yra darbdavio charakterizuojamas, kaip darbštus, mandagus, tvarkingas, atsakingas, patikimas ir pareigingas darbuotojas, pavyzdingas ir mylintis šeimos žmogus, tėtis. Charakteristikoje pažymima, kad jokių nusiskundimų juo nėra. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti vaikais, šeima ir artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, artimuosius, darbovietę ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems.
Jis augina sūnų D. F.. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) ir futbolo treniruotes, ir teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą į mokymo įstaigą ir treniruotes. Taip pat padeda pasirūpinti sūnumi iš pirmos santuokos L. F.. Sūnus gyvena su buvusia žmona, kas mėnesį moka vaiko išlaikymo pinigus – 130 Eur. Teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti ir garbaus pensinio amžiaus mama Z. R. F., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata ir privalomai vykstant į viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centrą“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi mamos buitimi, maistu ir vaistais. Jis negali grįžti į darbą ir vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti vaikų, garbaus pensinio amžiaus mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam bet ir jo šeimos nariams, artimiesiems. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 2–7).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.
Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo darbinė padėtis, finansinė padėtis, šeimyninė padėtis bus apsunkintos dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas, Institucijos vertinimu, negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Duotuoju atveju pareiškėjas žymiai (dvigubai) viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,9 promilių, – pritaikius prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – 0,88 promilių, antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,88 promilių, – pritaikius prietaiso paklaidą – 0,86 promilių neblaivumas). Esant tokio lygio neblaivumui pareiškėjas tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką, pažymėtina, kad neblaivumas abiejų patikrinimų metu tolygiai laikosi vienodame lygyje. Tai suponuoja išvadą, kad asmuo nusižengimą įvykdė tyčia.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (aktualios redakcijos) Kelių eismo taisyklių 14 punktas reglamentuoja, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“. Kelių eismo taisyklėse yra akcentuojama asmens savikontrolė, taip pat nustatoma pareiga ne tik nevairuoti neblaiviam, tačiau nevairuoti ir susirgus ar pavargus. Pareiškėjo argumentai, jog jis vartojo alkoholį, bet vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo.
Atkreipiamas dėmesys, kad jeigu pareiškėjas nebūtų pastebėtas patruliuojančių pareigūnų, būtų pasiekęs savo tikslą ir būtų apskritai išvengęs administracinės atsakomybės. Todėl būtent paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas bus tinkama poveikio priemonė siekiant administracinių nuobaudų tikslų. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Institucijos nuomone, tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Asmeniui taikytos minimalios, nustatytos straipsnio sankcijoje, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Tenkinus pareiškėjo skundą būtų pažeisti protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principai. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) jau buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nors nuobaudą ir paskirtą poveikio priemonę įvykdė iki šio nusižengimo įvykdymo, tačiau tai tik suponuoja, kad jis linkęs vykdyti šios rūšies nusižengimus ir todėl jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės atitiks nusižengimo sunkumą ir atliks ANK 22 straipsnyje reglamentuotus administracinės nuobaudos tikslus ir paskirtį.
Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas žymiai viršijo leistiną normą. Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus (b. l. 26–29).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. F. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog be teisių praras darbą, o tai yra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Jis moka alimentus, išlaiko šeimą, taip pat turi nuvežti mamą į polikliniką ar į kapines. Anksčiau jis yra dirbęs gamykloje ir statybose. Jis domėjosi alkobloko įsirengimu automobilyje, galėtų jį įsirengti ir dirbti toliau. Jis jau du mėnesius yra nemokamose atostogose ir darbdavys laukia, kada išsispręs šis klausimas. Šeimoje be jo dar dirba žmona, kuri turi teisę vairuoti. Ji dirba (duomenys neskelbtini), bet darbo reikalais kartais turi važiuoti į (duomenys neskelbtini).
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 26–29).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu L. F. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 (keturiolikai) mėnesių už tai, kad jis 2024 m. birželio 25 d. 5.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).
Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ją sušvelninti ir paskirti kuo trumpesniam terminui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
Pareiškėjas L. F. skunde nurodė, kad prisipažino padaręs nusižengimą, nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, kadangi pakankamai neįvertino alkoholio poveikio jo organizmui. Jis buvo sustabdytas policinės priemonės metu, blaivumo patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad išlaikytų darbą ir galėtų rūpintis šeima bei pensinio amžiaus mama. Jis yra charakterizuojamas teigiamai ir privalės baigti papildomus mokymus, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus L. F. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo 5.47 val. metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,90 promilės, įvertinus paklaidą 0,88 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo 6.03 val. metu – 0,88 promilės, įvertinus paklaidą – 0,86 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad skunde jis teigė, jog jam nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūno neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir yra neįtikinamas. Be kita ko, įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 0,88 promilės, įvertinus paklaidą – 0,86 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad L. F. sėdo už vairo kitą rytą po alkoholio vartojimo, nors pareiškėjo teigimu, jis alkoholį vartoja retai, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju jis nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.
Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo L. F. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią baudą ir minimalaus dydžio specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą ir artimą minimaliam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.
Išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.
L. F. nurodo, kad jam teks pabaigti papildomus vairuotojų mokymus, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį. Šiuo atveju teismas pažymi, kad papildomų vairuotojų mokymų išklausymas, kaip ir prievolė perlaikyti vairavimo egzamino teorinę ir praktinę dalis nėra administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-530/2020).
Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas L. F. nebuvo pradedantysis vairuotojas, kaip teigia pats pareiškėjas, jos vairavimo stažas yra 27 metai. Taigi, L. F., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ankstyvu paros metu, kai eismas nėra itin intensyvus, tai darydamas nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, automobilis sustabdytas policinių priemonių metu, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas anksčiau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, ir nors nusižengimo padarymo metu nuobauda buvo įvykdyta ir negaliojo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir sudaro pagrindą manyti, kad anksčiau už analogiško nusižengimo padarymą paskirta nuobauda nesulaikė jo nuo naujų priešingų teisei veikų vykdymo.
Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo turimo darbo funkcijų vykdymą, o praradus teisę vairuoti gali ir prarasti darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę, juolab, kad pareiškėjui ji buvo žinoma ir nusižengimo darymo metu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis šiuo metu yra nemokomose atostogose, domėjosi alkobloko įsirengimu automobilyje, turės galimybę jį įsirengti ir dirbti toliau. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis gyvena kartu su žmona, kuri taip pat dirba, taigi pareiškėjo gaunamos pajamos nėra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo žmona turi teisę vairuoti, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo sūnaus patekimu į ugdymo įstaigas ar jo šeimos narių sveikata. Pareiškėjas L. F., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad L. F., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-35-485/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-234-988/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-493/2023) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui L. F. paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą. L. F. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas bei artimas minimaliam draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir L. F. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.