- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-184-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16325-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nord Invest Group“
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord Invest Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nord Invest Group“ dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord Invest Group“ ieškovės naudai 19 800 Eur dydžio sumos avansą, 1 980 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Nord Invest Group“ atžvilgiu taikyti areštą nekilnojamųjų̨ daiktų, kilnojamųjų̨ daiktų, piniginių lėšų̨ ar turtinių teisių, priklausančių̨ atsakovei ar esančių̨ pas atsakovą̨ arba trečiuosius asmenis, už 21 780 Eur sumą. Prašyme nurodė, kad:
2.1. Ieškovės reikalavimų prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą patvirtina tai, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė preliminari sutartis dėl žemės sklypo pardavimo, sutarties pakeitime nustatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o jos nesudarymą iš esmės lėmė išimtinai tik atsakovo veiksmai, t. y. turto savininkas įsipareigojo atlikti turto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų, elektros (15 kW) tinklų darbus, asfaltuoto kelio su gatvės apšvietimu įrengimo darbus iki 2022 m. gruodžio 31 d. Terminas buvo pratęstas, tačiau atsakovė minėtų darbų neatliko. Ieškovė savo pareigas įvykdė, mokėjimus atliko.
2.2. Ieškovė atliko avansinį mokėjimą už 19 800 Eur sumą, kas sudaro 30 procentų pirkimo kainos. Sutartis turėjo būti sudaryta iki 2023 m. kovo 31 d., tačiau sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta, avansas ir palūkanos atsakovės nebuvo sumokėtos, tikėtina, tik dėl blogos finansinės padėties.
2.3. Atsakovė tyčia nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžino avanso palūkanų, todėl turimas pinigines lėšas gali išgryninti, turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Todėl yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
2.4. Pagal viešai prieinamus duomenis www.rekvizitai.lt atsakovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi pardavimai: 2020 m. buvo 0 Eur, 2021 m. – 0 Eur, o 2022 m. – 509 396 Eur, t. y. nors pardavimai 2022 m. atsirado, tačiau ženkliai padidėjo įsipareigojimai. Grynasis pelnas (nuostoliai): 2020 m. – 2 Eur, 2021 m. – 14 520 Eur, 2022 m. – 24 054 Eur, t. y. nors įmonė 2022 m. deklaravo gavusi pelną, tačiau jo dydis yra nežymiai didesnis nei ieškovės reikalavimas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai: 2020 m. – 0 Eur, 2021 m. – 1 227 529 Eur, 2022 m. – 1 749 285 Eur, t. y. atsakovės įsipareigojimai 2022 metais padidėjo 521 756 Eur, t. y. 12 360 Eur daugiau, nei buvo pardavimo pajamos. Ilgalaikis turtas: 2020 m. – 0 Eur, 2021 m. – 998 992 Eur, 2022 m. – 814 210 Eur, t. y. ilgalaikis turtas ženkliai yra sumažėjęs.
2.5. Nurodė, kad iš viešai pateikiamų duomenų atsakovės turėtas turtas 2022 m. tik nežymiai didesnis nei kreditoriniai reikalavimai. Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2022 m. buvo 1 758 723 Eur, tuo tarpu 2022 m. turėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo 1 749 285 Eur, t. y. 99,46 procentų turimo turto, kas iš esmės atitinka įmonės nemokumo būseną bei sudaro pagrindą vertinti esant realiai grėsmei teismo sprendimo įvykdymui.
2.6. Nurodė, kad ieškinio rengimo metu paaiškėjo, jog atsakovė turtą 2023 m. kovo 28 d. perleido UAB „Investa Europe“, t. y. atsakovė, turėdama prievolę sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove iki 2023 m. kovo 31 d., turtą perleido kitam juridiniam asmeniui, kurio buveinė ir kontaktiniai duomenys (atstovo telefono numeris) sutampa. Tai patvirtina pateikiami www.rekvizitai.lt. ir www.registrucentras.lt išrašai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė tyčia blogina savo turtinę padėtį, o atsakovės atstovai sukčiauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovei UAB „Nord Invest Group“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 21 780 (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt) Eur.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės vengimo sudaryti sutartį, grąžinti avansą ir dėl turto perleidimo kitam juridiniam asmeniui gali būti vertinamos kaip nesąžiningi atsakovės veiksmai.
5. Pripažino, kad atsakovei pareikšta 21 780 Eur reikalavimų suma vertintina kaip pakankamai didelė. Ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6. Sprendė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės finansinė-turtinė būklė yra apsunkinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Nord Invest Group“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21709-905/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip vieną iš motyvų nurodė, kad reikalaujamos priteisti sumos dydis (21 780 Eur) vertintinas kaip pakankamai didelis ir byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, kad paneigtų pavojų, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
7.2. Sutiko, kad suėjus skolos grąžinimo terminui yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo – skolos priteisimo, tačiau nagrinėtinu atveju ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl sutarties nutraukimo, t. y. nepateikė atsakovei jokio dokumento, kuriuo būtų išreiškusi valią nutraukti sutartį, taip pat atsakovei nepateikė jokio prašymo dėl avanso grąžinimo, ginčijo jo grąžinimą ar nereagavo į ieškovės prašymą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pareiškusi, jog neketina toliau tęsti santykių ir reikalauja avanso grąžinimo, todėl nagrinėtinu atveju pats ieškinio pateikimas su prašymu priteisti skolą nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant nurodytai situacijai.
7.3. Teismas nevertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi.
7.4. Teismas skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui skundžiamą nutartį grindė ieškinio suma, taip pažeisdamas apeliacinio teismo suformuluotą praktiką.
7.5. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę ir taip paneigtų pavojų, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
7.6. Atsakovė pažymėjo, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei ieškinio (reikalavimo) suma, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Todėl nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2794-392/2022), tačiau teismas neatsižvelgė į suformuluotą praktiką šiuo klausimu.
7.7. Teismas formaliai, nesilaikydamas įstatyme nustatytų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir nesivadovaudamas teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
7.8. Ieškovė nepateikė jokių realių ir pagristų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningą elgesį apie tai, kad atsakovė nesąžiningai elgėsi ir vengė sudaryti sutartį, vengė grąžinti avansą, priešingai – byloje tokių duomenų nėra, priešingai atsakovė siūlė ieškovei sudaryti sutarties pratęsimą ir laikė, kad jis bus sudarytas, kol negavo šio ieškinio.
7.9. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė, turėdama prievolę iki 2023 m. kovo 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, 2023 m. kovo 28 d. turtą perleido kitam juridiniam asmeniui, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė nesąžininga, tačiau atsakovė perleido tik dalį savo turto, nors logiška, jog, jei siektų išvengti prievolės ir būtų nesąžininga, būtų perleidusi visus atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių turi daugiau nei penkiolika. 2023 m. kovo 28 d. sutartis buvo sudaryta ne siekiant elgtis nesąžiningai, o siekiant atsakovei perkelti vėluojančią sumokėti skolą hipotekos kreditoriui, ją perkeliant skolos perėmėjui, ką iliustruoja sudarytos skolos perkėlimo sutarties 15 punktas, kuri ir buvo pagrindas 2023 m. kovo 28 d. sutarčiai sudaryti ir išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš kreditoriui hipoteka įkeisto turto.
7.10. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, nei konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovės turto masė, pradėjus šalių susirašinėjimą nuo 2023 m. rugsėjo mėn., būtų pakitusi atsakovei, siekiant išvengti prievolės, taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti prievolės.
7.11. Teismas nepagrįstai be jokių įrodymų vertino, kad yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė E. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
8.1. Atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad ji turi turtinę prievolę grąžinti ieškovei avansą bei atlyginti nuostolius, bei iš esmės pripažįsta, kad ieškinio reikalavimai yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįsti.
8.2. Prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2023 m. kovo 31 d. Nei iki 2023 m. kovo 31 d., nei iki kreipimosi į ieškinio pateikimą nebuvo pateiktas pasiūlymas pratęsti sutartį. Atsakovė yra nesąžininga, nes 2023 m. kovo 28 d. perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), UAB „Investa Europe“. Kreipiantis ieškovei į teismą preliminarios sutarties nutraukti nereikėjo, tuo tarpu atsakovė prievolę grąžinti avansą ir sumokėti netesybas turėjo nuo 2023 m. kovo 31 d.
8.3. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė, būdama nesąžininga bei žinodama, kad iki 2023 m. kovo 31 d. pagrindinė sutartis nebus sudaryta, bei siekdama išvengti avanso grąžinimo bei kitų prievolių ieškovei bei siekdama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas, perleido turtą kitam juridiniam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateiktus įrodymus, pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateiktas ieškinys teisėtas ir pagrįstas.
8.4. Ieškovės reikalavimų prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą patvirtina tai, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė preliminari sutartis dėl žemės sklypo pardavimo, sutarties pakeitime nustatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o jos nesudarymą iš esmės lėmė išimtinai tik atsakovo veiksmai, t. y. turto savininkas įsipareigojo atlikti turto prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų, elektros (15 kW) tinklų darbus, asfaltuoto kelio su gatvės apšvietimu įrengimo darbus iki 2022 m. gruodžio 31 d. Terminas buvo pratęstas, tačiau atsakovė minėtų darbų neatliko. Ieškovė savo pareigas įvykdė, mokėjimus atliko bei buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu atsakovė sutarties vykdymo laikotarpiu turtą, dėl kurio pirkimo–pardavimo buvo sudaryta pagrindinė sutartis, perleido kitam juridiniam asmeniui sutarties galiojimo metu. Tuo tarpu net ir pardavusi turtą, avanso gera valia negrąžino ieškovei.
8.5. Pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo mėn. ieškovės atstovas buvo susitikęs su atsakovės atstovu, tačiau nepateikė jokių pasiūlymų dėl ginčo sureguliavimo taikiai. Susitikimo metu jis nepasiūlė jokių ginčo sureguliavimo sąlygų. Todėl jam buvo pasiūlyta kuo operatyvesniais terminais pateikti pasiūlymą dėl ginčo sureguliavimo. Tačiau iki kreipimosi į teismą jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Susitikimo metu jis nuslėpė aplinkybę, kad ieškovės pageidaujamo žemės sklypo parduoti negali ir negalės. Tuo tarpu po kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovė pasiūlė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kai atsakovas nėra to turto savininkas. Tokios aplinkybės įrodo akivaizdų nesąžiningumą, o jo atstovų veiksmai gali turėti ir nusikalstamos veikos požymių.
8.6. Ieškovės vertinimu, aptariamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų̨ apsaugos priemonių̨ taikymo rizika, t. y. nesiėmus laikinųjų̨ apsaugos priemonių̨ teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8.7. Atsakovė tyčia nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neatliko veiksmų, kad iki 2023 m. kovo 31 d. būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Dar iki nustatyto termino 2023 m. kovo 28 d. perleido turtą kitam juridiniam asmeniui, taip padarydama sutarties įvykdymo negalimumą bei iš esmės apsunkindama arba padarydama būsimą teismo sprendimą negalimą. Ieškovė gavo patvarkymą, kuris pagrindžia faktą, kad šiuo metu atliekamas priverstinis išieškojimas iš turto, kuriam nustatyta hipoteka. Todėl ir šis faktas priešingai, nei teikia skunde atsakovė, tiek ieškovo pateikti motyvai prašyme bei juos pagrindžiantys duomenys apie atsakovą, tačiau ir papildomai su atsiliepimu teikiami dokumentai patvirtina faktą, kad yra grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovės turtinė padėtis yra sunki, t. y. jis yra nemokus, o jo atstovų veiksmai turi net nusikalstamos veikos požymius.
8.8. Pagal viešai prieinamus duomenis www.rekvizitai.lt atsakovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi pardavimai: 2020 m. buvo 0 Eur, 2021 m. – 0 Eur, o 2022 m. 509 396 Eur, t. y. nors pardavimai 2022 m. atsirado, tačiau ženkliai padidėjo įsipareigojimai. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovės turtas mažėja. Grynasis pelnas (nuostoliai): 2020 m. – 2 Eur, 2021 m. – 14 520 Eur, 2022 m. – 24 054 Eur, t. y. nors įmonė 2022 m. deklaravo gavusi pelną, tačiau jo dydis yra nežymiai didesnis nei ieškovo reikalavimas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai: 2020 m. – 0 Eur, 2021 m. – 1 227 529 Eur, 2022 m. – 1 749 285 Eur, t. y. atsakovės įsipareigojimai 2022 metais padidėjo 521 756 Eur, t. y. 12 360 Eur daugiau, nei buvo pardavimo pajamos. Šie duomenys patvirtina, kad, net ir pardavus turėtą turtą, atsakovės įsipareigojimai padidėjo, t. y. atsakovo atstovai vykdo turto perkėlimą kitam juridiniam asmeniui. Ilgalaikis turtas: 2020 m. – 0 Eur, 2021 m. – 998 992 Eur, 2022 m. – 814 210 Eur, t. y. ilgalaikis turtas ženkliai yra sumažėjęs, t. y. atsakovo atstovai vykdo turto perkėlimą kitam juridiniam asmeniui. Iš viešai pateikiamų duomenų atsakovės turėtas turtas 2022 m. tik nežymiai didesnis nei kreditoriniai reikalavimai. Ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2022 m. buvo 1 758 723 Eur, tuo tarpu 2022 m. turėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo 1 749 285 Eur, t. y. 99,46 procentų turimo turto, kas iš esmės atitinka įmonės nemokumo būseną bei sudaro pagrindą vertinti esant realiai grėsmei teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintas ieškovams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė – ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą elektroniniais laiškais, antstolio Irmanto Gaidelio 2023 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-23-8-44927.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad apeliantai nenurodo aplinkybių, kodėl įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir nepagrindė jų pateikimo būtinybės, tai, kad antstolio patvarkymas priimtas po skundžiamos nutarties priėmimo dienos apeliacinės instancijos teismui, įrodymus atsisako prijungti.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas atsakovės turtas. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino nustatęs nesąžiningus atsakovės veiksmus, laikė, kad reikalavimų suma pakankamai didelė, yra grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atsakovės finansinė-turtinė būklė yra apsunkinta. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavo preliminarų ieškinio pagrįstumą. Apeliantė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pagrįstumo nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
18. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip vieną iš motyvų nurodė, kad reikalaujamos priteisti sumos dydis (21 780 Eur) vertintinas kaip pakankamai didelis. Atskirasis skundas grindžiamas taip pat tuo, jog teismas nevertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi.
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas tikėtinai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino kaip visumą tiek pareikšto reikalavimo dydį, tiek apeliantės sąžiningumą, finansinę padėtį bei sprendė, ar yra pagrindas laikyti, jog yra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė turto areštą, kuriuo buvo areštuoti apeliantei priklausantys nekilnojamasis ir (arba) kilnojamasis daiktai, jų esant nepakankamai – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, nurodant turto arešto matą – 21 780 Eur. Įvertinęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir dydį, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju pritaikytomis laikinosiomis apsaugomis priemonėmis nėra siekiama, kaip teigia apeliantė, sukaupti ar sukurti materialines vertybes tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su ieškove.
22. Apeliacinis teismas pabrėžia, jog ieškovė įrodinėdama, kad pareikšto reikalavimo dydis yra didelis, apeliantei pateikė duomenis apie apeliantės finansinę padėtį – atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės pateikti įrodymai buvo pakankami daryti išvadą, jog apeliantei pareikšto reikalavimo suma pakankamai didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokią išvadą patvirtina tai, kad apeliantės 2021 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 227 529 Eur, apeliantė turto turėjo už 1 215 507 Eur (ilgalaikis turtas – 998 992 Eur, trumpalaikis turtas – 216 515 Eur), patyrė 14 520 Eur nuostolius, 2022 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 749 285 Eur, turto turėjo už 1 030 725 Eur (ilgalaikis turtas – 814 210 Eur, trumpalaikis turtas – 216 515 Eur), grynasis pelnas sudarė 24 054 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sutinka su ieškove, jog apeliantės turimi įsipareigojimai viršija turimo turto masę, bei su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės finansinė padėtis sunki.
23. Apeliantė teigia, jog ieškovė nepateikė realių ir pagristų įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante pagrindo sutikti neturi.
24. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju ieškovei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
25. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
26. Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-993-370/2022).
27. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs sąrašo asmens veiksmų, kurie galėtų būti vertinami nesąžiningais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aiškinant šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismų praktikoje nurodoma, kad nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021).
28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog apeliantė siekia šiuo metu paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą, tačiau ieškovės pateikti duomenys pagrindžia, jog iki civilinės bylos iškėlimo apeliantė atliko su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prie ieškinio pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad šis žemės sklypas nuo 2023 m. kovo 28 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Investa Europe“ 2023 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2284 pagrindu. Be to, iš išrašo matyti, kad 2022 m. sausio 11 d. žemės sklypo atžvilgiu buvo įregistruota hipoteka – 2022 m. sausio 5 d. Sutartinės hipotekos sutarties Nr. 105 pagrindu. Ieškovė ir apeliantė UAB „Nord Invest Group“ 2021 m. lapkričio 8 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2021.11.08/KAM-1-15, kurią vykdydama ieškovė sumokėjo avansą bei kurį apeliantei nevykdant sutarties prašo priteisti iš apeliantės. Pabrėžtina, kad preliminarios sutarties objektas – 805 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantė įsipareigojo sudaryti pagrindinę nurodyto žemė sklypo pirkimo–pardavimo sutartį iki 2023 m. kovo 31 d., kurį apeliantė 2023 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ne ieškovei, o kitam juridiniam asmeniui. Duomenų, jog apeliantė pranešė ieškovei apie nuosavybės teisių perleidimą, žemės sklypo atžvilgiu hipotekos įregistravimą ar gavo ieškovės sutikimą dėl šių veiksmų atlikimo, nėra. Pažymėtina, kad šie sandoriai buvo atlikti galiojant preliminariai sutarčiai dėl žemės sklypo pirkimo, kurioje taip pat numatytas draudimas apeliantei perleisti žemės sklypą ar kitaip jį apsunkinti. Esant tokiems apeliantės veiksmams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju buvo teisinis pagrindas konstatuoti apeliantės nesąžiningumą.
31. Apeliantė teigia, kad 2023 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo, kadangi atsakovė perleido tik dalį savo turto. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantė pardavė turtą, kuris yra šalių sudarytos preliminarios sutarties objektas, todėl vien ši aplinkybė patvirtina apeliantės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Vien tai, kad apeliantė įrodinėja, jog turi tikslą tęsti sutartinius santykius, tačiau esant parduotam preliminarios sutarties objektui trečiajam asmeniui, ieškovei sumokėjus avansą, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nėra sąžininga. Apeliantė, teigdama, jog turi daugiau nei penkiolika žemės sklypų, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje, esant duomenų, kad turimo turto vertė yra mažesnė nei turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos, turimų žemės sklypų skaičius nepatvirtina, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė atsakovės nesąžiningumą bei kad šioje byloje priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
33. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai jas taikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.