- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2794-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20291-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- H. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Garda group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garda group“ dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti avansą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. sudarytą preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2022.0420./PT3C-13 dėl atsakovės kaltes; 2) įpareigoti atsakovę gražinti ieškovui jo sumokėtą 17 400 Eur dydžio avansą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 435 Eur dydžio palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – 17 400 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, atsakovei priklausančias turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė aktyviai perleidžia nuosavybės teise valdomą turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo H. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
4. Teismas susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė aktyviai perleidžia jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Teismas byloje nenustatė akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės siekį paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad šios nutarties priėmimo metu UAB „Garda group“ kaip atsakovei / skolininkei nėra iškelta daugiau civilinių bylų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos matyti, jog atsakovė įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui taip pat neturi. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė, suėjus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, nesudaro su ieškovu pagrindinės prikimo–pardavimo sutarties, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal formuojamą teismų praktiką tik atsakovės siekis išvengti vykdymo galėtų būti laikomas pagrindu taikyti disponavimo turtu apribojimus, tačiau, to nenustačius, nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas įvertinęs išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį, priimti naują nutartį - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad pagal Creditinfo duomenis atsakovė visus 2022 metus turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovė turi 6 352,54 Eur įsiskolinimą už elektros energiją ir paslaugas AB Energijos skirstymo operatoriui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-7738-1130/2022 buvo priimtas teismo įsakymas. Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovei iškelta nauja civilinė byla Nr. e2-25961-937/2022 dėl 17 400 Eur skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė nuo preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos klaidino ieškovą. Atsakovė vengė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, nors jau preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną buvo įvykdyta sutarties pasirašymo sąlyga, t. y. 85 proc. namo baigtumas, atsakovės nustatytu terminu negrąžino avanso.
7.3. Atsakovė verčiasi nekilnojamųjų daiktų statyba ir pardavimu, tai leidžia tikėtinai manyti, jog ji gali perleisti turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto nuomone, teismas nepagristai nenustatė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsakovo nesąžiningų veiksmų, kaip veiksmų, kurie keltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei prieštarauja aukštesnių teismų suformuotai praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės visiškai naujais ir pirmosios instancijos teismui nepateiktais argumentais. Ieškovo naujai teikiamas įrodymas - „Creditinfo“ ataskaita turėjo ir galėjo būti pateikta teismui kartu su ieškiniu. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės „Creditinfo“ ataskaitos pateikti anksčiau, atskirajame skunde net nesuformulavo prašymo priimti į bylą šį naują įrodymą. Atsakovės nuomone, nėra nei vienos CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios leistų prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą, t. y. „Creditinfo“ atskaitą. Vis tik, jei teismas spręstų priešingai, tai pateikiama „Creditinfo“ atskaita nesudaro jokio teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo metu atsakovė neturi skolos. Be to, nėra aktualus atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingas, kurį įtakojo skola Sodrai ir skola AB „Energijos skirstymo operatoriui“ dėl kurios padengimo atsakovė yra sudariusi taikos sutartį ir šiai dienai jau padengė trečdalį skolos.
8.2. Atsakovės nuomone, 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas VĮ Registrų centrui iki 2022 m. birželio mėn. negali būti laikomas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25961-937/2022, taip pat nėra joks savarankiškas pagrindas pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nes šioje byloje nėra suėjęs terminas atsakovei pateikti atsiliepimą, nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, kurio pagrindu atsakovė turėtų grąžinti skolą. Nors ieškovas savitiksliai nurodo teisminius procesus, siekdamas pagrįsti, kad atsakovė turi skolų, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1034-798/2021 ir kt.).
8.3. Pažymėjo, kad atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, ir jį turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas jokių objektyvių duomenų nepateikė ir remiasi tik subjektyviais teiginiais bei įsitikinimu dėl galimos grėsmės, kurią neva tai kelia aplinkybė, jog atsakovė verčiasi nekilnojamųjų daiktų statyba ir pardavimu ir gali perleisti turtą. Tačiau būtent nekilnojamojo turto pardavimas yra pagrindinė ir tiesioginė atsakovės kaip juridinio asmens veikla. Atsakovės nuomone, apelianto atskirasis skundas grindžiamas subjektyvia nuomone ir prielaidomis dėl atsakovės veiksmų. Ieškovo nurodoma aplinkybė, dėl atsakovės nesąžiningumo nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, leidžiančiais teigti, kad atsakovė gali perleisti turtą siekdama, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.
8.4. Atsakovė kreipėsi į ieškovą raštu bei siekė susisiekti ir telefonu (tačiau nepavyko) dėl avanso grąžinimo, tačiau nepaisant ieškovui išsamiai ir aiškiai raštu pateiktos informacijos dėl vėluojančio grąžinti avanso, jo grąžinimo, terminų bei mokamų kompensacinių palūkanų ir siekio kuo greičiau grąžinti avansą ieškovas pateikė teismui klaidinančią informaciją dėl neva tai atsakovės veiksmų, kuriais neva siekiama paslėpti turtą. Pažymėjo, kad rašto teikimo dieną ieškovui sumokėjo pirmąją 200 Eur dydžio kompensacinių palūkanų įmoką.
8.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, tinkamai ir visapusiškai išanalizavo ieškovo prašymą ir pagrįstai pasisakė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Apeliantas nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nurodė, jos teismas nepagristai nenustatė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsakovo nesąžiningų veiksmų, kaip veiksmų, kurie keltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas objektyvių duomenų patvirtinančių, jog atsakovė aktyviai perleidžia jai nuosavybės teise priklausantį turtą, teismui nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovės siekį paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
14. Apelianto nurodytos aplinkybės apie atsakovės turimas skolas, t. y. 2022 metus turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 6 352,54 Eur įsiskolinimą AB „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus apylinkės teisme atsakovei iškeltą naują civilinę bylą Nr. e2-25961-937/2022 dėl 17 400 Eur skolos priteisimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. ir nutarties priėmimo dieną, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovė nėra skolinga. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Garda group“ taikos sutartį dėl skolos padengimo. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nei ieškinio (reikalavimo) suma, nei asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020).
15. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nuo preliminarios pirkimo-pardavimo pasirašymo dienos, klaidino ieškovą, vengė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, nors jokios kliūties nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien tai, kad atsakovė, suėjus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, nesudaro su ieškovu pagrindinės prikimo–pardavimo sutarties, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.